Kategorija: LKU grupės naujienos

Nors bankai iš Trakų traukiasi, finansinių paslaugų teikėjų gyventojai nepritrūks. Dar vasaros pabaigoje Trakų centre duris atvėrusi kredito unija „Neris“ jau spėjo suburti klientų ratą, kasdien sulaukia daugybės skambučių ir klausimų, gyventojai užsuka ir gyvai pasikalbėti.

Apie įsikūrimą Trakuose ir kredito unijos „Neris“ veiklą vietos laikraštis „Galvė“ kalbasi su unijos vadove Kristina Pavliukianec.

– Kodėl pasirinkote Trakus?

– Nors šiais laikais daug ką įprasta atlikti internetu, klausimus, susijusius su pinigais, žmonėms vis dar atrodo patikimiau tvarkyti asmeniškai susitikus su specialistu. Sprendimą atidaryti nutolusią kasą Trakuose priėmėme norėdami pasiekti daugiau klientų Vilniaus rajone, ne tik pačiame Vilniuje. Dabar, kai atidarėme savo skyrių – nutolusią kasą Trakuose, esame dar lengviau pasiekiami.

– Kuo kredito unija skiriasi nuo banko?

– Kredito unija yra kooperatinė bendrovė ir teikia paslaugas savo nariams. Norint gauti paskolą ar pasidėti indėlį kredito unijoje, pirmiausiai reikia tapti nariu. Narystė sudaroma įnešus pajų. Tai yra lyg narystės mokestis, tačiau jį atgaunate, jeigu savo narystę unijoje nutraukiate.

Taip pat narystė suteikia teisę dalyvauti unijos veikloje. Kasmet rengiami visuotiniai narių susirinkimai, kurių metu kiekvienas narys turi balso teisę ir tokiu būdu dalyvauja priimant unijai svarbius sprendimus. Kitaip tariant – esate ne tik klientas, bet ir dalyvis.

– Kokie kredito unijos privalumai palyginti su banku? Kokias papildomas paslaugas žmogus čia gali gauti?

– Unijoje galima gauti tokias pat paslaugas, kaip ir banke: būsto paskolas, vartojimo kreditus, taip pat atlikti grynųjų pinigų operacijas. Kai kurie unijos įkainiai, pavyzdžiui, grynųjų pinigų operacijų, yra netgi mažesni.

Mūsų privalumas – visada ieškome geriausių sprendimų asmenims, kurių situacija yra nestandartinė. Pavyzdžiui, jeigu asmuo gyvena ir dirba užsienyje, pajamos yra nepastovios, nes dirbama pagal individualią veiklą, arba yra vyresnio amžiaus.

Didelis mūsų pranašumas – mokamos palūkanos už indėlius. Jos yra vienos didžiausių ir išmokamos patraukliomis sąlygomis. Šiuo metu unijoje galima pasidėti terminuotąjį arba taupomąjį indėlį. Pirmasis labiau tinkamas tiems, kurie gali ilgesniam laikui padėti didesnę pinigų sumą ir taip uždirbti aukštesnes palūkanas, o antrasis – tiems, kurie nori kas tam tikrą laiko tarpą įnešti pinigus į sąskaitą, o prireikus – atsiimti, tačiau kol pinigai indėlio sąskaitoje – jie uždirba palūkanas.

– Kokiomis elektroninėmis paslaugomis gali naudotis kredito unijos klientai?

– Kredito unijos klientai naudojasi elektronine bankininkyste „i-Unija“, prie kurios galima prisijungti per unijos interneto svetainę nerieskreditai.lt Jeigu jau esate unijos narys, internetu galite kreiptis dėl paskolos, atlikti mokėjimus, o taip pat – pasidėti indėlį. Beje, jeigu indėlį dėsite internetu, palūkanos papildomai padidės + 0.1 proc.

– Ar išduodate ir mokėjimo korteles?

– Sąskaitos turėjimas unijoje – ne tik patogu, bet ir praktiška. Atlyginimą, stipendiją, pensiją, socialines išmokas ir kitas lėšas saugiai laikykite savo unijos sąskaitoje, o nusiimti ar atlikti mokėjimą parduotuvėje ar internete galite su mokėjimo kortele. Savo klientams siūlome ir debetinę, ir kreditinę korteles. Su kredito unijos „Neris“ kortele pinigus vienodomis sąlygomis galėsite išsigryninti visuose Lietuvos bankomatuose, nepriklausomai nuo to, kuriam bankui ar tinklui jie priklauso, taip pat ir „Perlo“ terminaluose. „Perlo“ terminale galite pinigus ir įnešti į unijos sąskaitą.

Kreditinės kortelės turėtojai atsiskaitymui gali naudoti nuosavas lėšas arba suteiktą kredito limitą. Patrauklu dar ir tai, kad už nepanaudotą kredito limitą palūkanų mokėti nereikia. Be to, jeigu turite unijos kredito kortelę, jums nemokamai priklauso ir kelionių draudimas, į kurį įeina medicininių išlaidų, civilinės atsakomybės ir nelaimingų atsitikimų išlaidų kompensavimas. Du zuikiai vienu šūviu.

– Ar paslaugas teikiate tik gyventojams?

– Paslaugas teikiame ir verslui. Kredito unijoje „Neris“ galima ne tik tvarkyti kasdienius finansinius reikalus, bet ir kreiptis dėl kredito linijos apyvartinėms lėšoms, paskolų investicijoms, žemės ūkiui. Intensyviai bendradarbiaujame su INVEGA bei Verslumo skatinimo fondu – tai itin geros galimybės startuojančiam verslui.

– Ką dar reikėtų priminti besidomintiems kredito unijos paslaugomis?

– Kredito unija „Neris“ yra Lietuvos centrinės kredito unijos narė, kuri savo veiklą griežtai ir atidžiai prižiūri – kas savaitę vyksta valdybos susirinkimai ir paskolų komiteto posėdžiai, kurių metu aptariami veiklos rezultatai, teisinės aktualijos, analizuojami Lietuvos centrinės kredito unijos reikalavimai ir rekomendacijos, priimami paskolų išdavimo sprendimai.

Taip pat noriu akcentuoti, kad mūsų kredito unijoje tvarkyti finansinius reikalus ne tik patogu, bet ir saugu. Jūsų indėliai iki 100 tūkst. eurų yra draudžiami valstybės. Galbūt vertėtų paminėti, kad Trakuose unijos kasoje galima sumokėti ir komunalinius mokesčius – tai aktualu senjorams, kurie labiau linkę tokius reikalus tvarkyti asmeniškai su unijos darbuotoju.  Ypač norėtume, kad į mus dėmesį atkreiptų jaunos šeimos. Primename, kad šiuo metu tie, kas ketina įsigyti pirmąjį būstą, gali gauti didelę valstybės paramą.

Planuojame nuo kitų metų teikti seifų nuomos paslaugą, tad pas mus galėsite saugoti savo vertingus daiktus.

Išliekant aukštoms daugiabučių namų realizacijos apimtims ir naujos statybos butų paklausai, LKU kredito unijų grupei priklausanti Širvintų kredito unija kartu su visą grupę prižiūrinčia Lietuvos centrine kredito unija (LCKU) susitarė dėl UAB „A plius linija“ vystomo projekto – modernaus daugiabučių namų kvartalo statybų sostinėje – finansavimo.

Dėmesys gamtos ir naujųjų technologijų dermei

Daugiabučių namų kvartalo „Naujosios Santariškės“ I-ojo etapo statyboms Širvintų kredito unija drauge su LCKU iš viso skiria 2,5 mln. eurų. Naujutėlis kvartalas statomas Vilniuje nekilnojamojo turto vystytojų UAB „A plius linija“, šioje srityje veikiančių jau ilgiau nei septynerius metus.

UAB „A plius linija“ bendraturtis Algimantas Uždavinys sako, kad bendrovės veikloje stengiamasi žengti koja kojon su naujosiomis technologijomis bei skiriamas papildomas dėmesys augalijai, kuri neretai yra taip išsiilgta miestietiško gyvenimo būdo nualintų akių:

„Naujajame kvartale šiuo metu jau baigiami įrengti devyni keturaukščiai A++ energinio naudingumo klasės daugiabučiai gyvenamieji namai. Tam, kad būtų patenkinti būsimų gyventojų privatumo ir žaliųjų zonų poreikiai, tarp atskirų namų nuspręsta išlaikyti atitinkamus atstumus, o visas kvartalas, kuriame iš viso ketinama pasodinti per 700 didelių medžių, suprojektuotas „alėjų principu“.

Skirdami papildomą dėmesį aplinką tausojantiems sprendimams ir atsinaujinantiems energijos šaltiniams, ant kiekvieno daugiabučio namo stogo įrengiame saulės fotovoltines elektrines, kurių gaminama energija naudojama bendroms namų reikmėms“, – apie įgyvendinamą projektą pasakoja UAB „A plius linija“ bendraturtis Algimantas Uždavinys.

A. Uždavinys taip pat detalizuoja, kad projekto idėjos gimsta tiek iš praktinių situacijų, tiek iš klientų atsiliepimų ir lūkesčių. Tuo remiantis buvo prieita prie išvados, kad į dalinę apdailą reikalinga įtraukti kondicionavimo sistemą, skirti papildomą dėmesį laiptinių apdailai bei garso izoliacijai jose. Užbaigus projektą, kvartale „Naujosios Santariškės“ stūksos 23 nauji daugiabučiai gyvenamieji namai, kuriuose – net 345 butai.

Kredito unijos – lankstesnės finansų partnerės

Smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje dominuoja, taikosi prie nuolat kintančių rinkos sąlygų ir stiprina šalies ekonomiką. Tokiems verslams dažnai papildomos lėšos yra kone gyvybiškai reikalingos tam, kad būtų užtikrinta sklandi veikla ir nuosekliai didinamas verslo pelningumas. Vis dėlto, gauti papildomų lėšų iš didžiųjų finansų rinkos dalyvių – kuo toliau, tuo labiau sudėtinga.

Lietuvos banko vykdytos apklausos duomenimis, 2019 m. mažų įmonių grupėje buvo atmesta net 61 proc. paskolų paraiškų, statybų sektoriuje – iki 53 proc., o vidutinių verslo įmonių grupėje – 29 proc. Pačių įmonių teigimu, finansų įstaigos savo neigiamų sprendimų dažnai nemotyvuoja arba prisidengia prasta įmonės finansine būkle bei bendra ekonomine padėtimi. Dėl to vis dažniau jauno ar vidutinio verslo apibrėžimą atitinkančios bendrovės gręžiasi į alternatyvius finansavimo šaltinius.

A. Uždavinys sutinka, kad norint gauti verslo kreditą, vien gerų idėjų nepakanka: „Mūsų įmonė nėra stambus ar ilgametis žaidėjas nekilnojamojo turto vystytojų rinkoje, todėl bankai į mus vis dar žvelgia atsargiai. Tuo tarpu į Širvintų kredito uniją kreipėmės vadovaudamiesi gautomis rekomendacijomis apie kredito unijas, kaip lankstesnes finansų partneres.“

Glaudus bendradarbiavimas su verslu

Širvintų kredito unija – viena iš 45 kredito unijų priklausančių LKU grupei, glaudžiai bendradarbiaujančiai su šalies verslo sektoriumi. Kredito unijų pelnas lieka bendruomenėje, todėl jos gali palankesnėmis sąlygomis teikti paslaugas smulkiems ir vidutiniams verslams. Vien per pastaruosius metus suteikta beveik 800 paskolų smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurių bendra suma – 52 mln. Eur.

Širvintų kredito unijos administracijos vadovės ir valdybos pirmininkės Gintarės Subačiūtės teigimu, smulkiojo ir vidutinio verslo šalies regionuose finansavimas – svarbus ir reikšmingas, nes tokiu būdu prisidedama prie žmonių užimtumo didinimo ir lėtesnės emigracijos. „Nemaža dalis klientų grįžta į Širvintų kredito uniją. Ypač jaunos įmonės, kurios jau buvo gavusios finansavimą verslo pradžiai, o paaugusios susiduria su naujų investicijų poreikiu“, – sako G. Subačiūtė.

„LKU grupės kredito unijos yra lietuviško kapitalo finansinių paslaugų įstaigos. Dažnai mūsų klientai – nedidelės, neseniai įkurtos įmonės, verslai, kurie neretai veikia šalies regionuose. Esame pasirengę išklausyti, ieškoti kompromiso ir tokiu būdu prisidėti prie įdomių, potencialių, kartais net ir nestandartinių projektų.

Galime pasiūlyti kreditus tiek besikuriantiems, tiek jau esamiems verslams. Verslo klientai kreipiasi į mūsų kredito unijas dėl investicinių kreditų, lėšų apyvartiniam kapitalui, kreditų verslo plėtrai ir efektyvinimui“, – komentuoja LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Taip pat klientai neretai susidomi verslumo ir savarankiško užimtumo skatinimo paskola, kuri teikiama pagal finansinę priemonę „Verslumo skatinimas 2014–2020“. Pagal ją nuo 2014-ųjų jau sudaryta 1050 sutarčių už beveik 21 mln. Eur.

Apie mus taip pat rašo:

Naujienų portalas „Structum“, daugiau skaitykite čia.

Naujienų portalas „Made in Vilnius“, daugiau skaitykite čia.

Naujienų portalas „Statyba ir architektūra“, daugiau skaitykite čia.

Trečiasis spalio mėnesio ketvirtadienis – reikšmingas ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio kredito unijoms. Šiemet spalio 15 dieną minima 72-oji Tarptautinė kredito unijų diena, skirta atsigręžti į kredito unijų judėjimą, jau nueitą kelią, šių finansinių institucijų veiklos svarbą pasaulyje, o Lietuvoje – paminėti jubiliejinius 25-erius metus nuo pirmosios LKU grupės kredito unijos įsteigimo.

Pro istorijos akinius

Nors kredito kooperatyvų pradžių pradžia Lietuvoje yra nurodoma nevienodai, anot istoriko Vlado Terlecko, kai kuriuose šaltiniuose yra teigiama, kad pirmasis toks kooperatyvas buvo įsteigtas dar 1871 m. Pabiržėje ir vadinosi „Taupmenų skolinimosi bendrovė“.

Tokių kooperatyvų veikla šalyje sparčiai populiarėjo, o Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Lietuvos teritorijoje veikė net 155 taupomosios skolinamosios draugijos, kurios vienijo 66 900 narių. Pagal kredito kooperatyvų paplitimą Lietuva tuo metu lenkė net Italiją ir šios kredito įstaigos tuo metu užėmė 30 proc. šalies finansų rinkos.

Kreditų unijas jau nepriklausomoje Lietuvoje 1993 m. ėmėsi atkurti užsieniečiai. Beveik tuo pačiu metu Lietuvoje pradėti vystyti du projektai, rėmę kredito unijų kūrimąsi: Kanados Desjardins kredito unijų judėjimo iniciatyva bei Jungtinėse Amerikos valstijose įsikūrusios Pasaulinės kredito unijų tarybos programa.

Akstinu veikti anuomet tapo susiklosčiusi sudėtinga situacija šalyje, kai besikurianti bankinė sistema palankiai vertino ir kreditavo tik stambųjį verslą bei naujas investicijas, o be galimybės gauti papildomų finansų likęs smulkusis verslas ir dažno ūkininko kasdienis gyvenimas atsidurdavo aklavietėje.

Desjardins kredito unijų judėjimo Lietuvoje vadove tapo Kanados lietuvė Regina Piečaitienė, iki šios dienos prisimenama kaip „kredito unijų mama“: „Būti pavadinta „mama“ yra reikšmingas dalykas, o čia – kreipimasis net ne dėl vieno vaikelio… Todėl man tai – didelė garbė“, – 2015-aisiais laikraščiui „Kredo“ sakė R. Piečaitienė prisimindama dienas, kai pirmųjų unijų Lietuvoje patalpos buvo vargiai didesnės už spintą, bet sistema šalyje sugebėjo užaugti ir subujoti. Tąkart ji pripažino prieš daugiau nei dvidešimt metų ir pati tokio kredito unijų pasisekimo Lietuvoje nesitikėjusi.

1994 metais dienos šviesą išvydęs pirmasis Kredito unijų įstatymas, įtvirtinęs vienintelių Lietuvoje kooperatinių kredito įstaigų veiklos teisinius pagrindus. Pirmoji LKU grupės kredito unija – „Vievio taupa“, savo duris atvėrusi dar 1995-ųjų rugsėjį.

Kredito unijos šiandien

Pasaulinės kredito unijų tarybos duomenimis, tarptautinį kredito unijų tinklą šiuo metu sudaro 86 tūkst. kreditų unijų 118-oje valstybių visame pasaulyje. Visos jos vienija daugiau nei 291 mln. narių ir šis skaičius nuolat auga, o kredito unijų centru pasaulyje galima vadinti Jungtines Amerikos Valstijas, mat vien ten veikia per 5 300 kredito unijų, kurioms kartu priklauso per 121 mln. narių.

Nors šiandien kredito unijos Lietuvoje palyginus su čia veikiančiais bankais užima ne tokią didelę finansų sektoriaus dalį, jos yra svarbios visai finansų sistemai. Didžiausią Lietuvoje LKU kredito unijų grupę sudaro 45 kredito unijos ir jas prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU). Daugiau negu 100 klientų aptarnavimo tinklą apimanti LKU kredito unijų grupė vienija daugiau negu 120 tūkst. narių.

Nepaisant sudėtingos situacijos, pasaulyje susiklosčiusios dėl koronaviruso pandemijos, kurios išimtimi netapo ir finansų sektorius, kredito unijų sistema ir toliau skaičiavo augančius veiklos rezultatus. Per 2020 m. pirmąjį pusmetį LKU grupė uždirbo virš 1 mln. eurų grynojo konsoliduoto pelno, o rudenį grupės bendras turtas perkopė 500 mln. eurų sumą.

Stiprybė vieningoje veikloje

Anot LCKU administracijos vadovo, valdybos pirmininko Mindaugo Vijūno, nors kredito unijų istorijoje būta įvairių etapų, sistemos skleidimosi priežastis yra kryptinga veikla ir bendras tikslas – padėti bendruomenėms regionuose plėstis:

„Kredito unijų veiklos istorija nepriklausomoje Lietuvoje skaičiuoja dar tik trečią dešimtį, tačiau žingsnis po žingsnio, lydimi sėkmių ir iššūkių, visi kartu surėmę pečius augome ir dirbome visuomenės labui. Labai didžiuojuosi mūsų plačia kredito unijų bendruomene ir esu dėkingas kiekvienam kredito unijos nariui už pasitikėjimą bei didžiulę paskatą mums stiebtis, keistis ir nuolat atsinaujinti“, – teigia M. Vijūnas.

Kredito unijose pasiekiamos visos svarbiausios paslaugos – nuo atsiskaitomosios sąskaitos ir el. bankininkystės iki bekontakčių debetinių ir kreditinių mokėjimo kortelių. Taip pat unijoje privatūs asmenys gali gauti kreditą būstui įsigyti, statyti ar atnaujinti, vartojimo kreditą bei taupyti sudarius indėlių sutartis.

Unijų pelnas lieka bendruomenėje, kurioje jos dirba, todėl jos gali palankesnėmis sąlygomis teikti paslaugas smulkiems ūkininkams, verslininkams ir gyventojams. Kredito unijos aktyviai finansuoja verslo projektus, jaunas įmones, žemės ūkio veikla besiverčiančius ūkininkus ir bendroves bei yra pasirengusios ieškoti abipusiai vertingo kompromiso tiek su besikuriančiais, tiek su jau esamais verslais.

Tobulėjant technologijų galimybėms, sudaromos platesnės ir patogesnės sąlygos pasiekti kredito unijų paslaugas ir jomis naudotis. Vienas to pavyzdžių – atverta galimybė gyventojams tapti bet kurios iš 45 LKU grupei priklausančių kredito unijų nariu nuotoliniu būdu, neatvykus į pačią kredito uniją.

Nuo šiol privatiems asmenims, norintiems tapti kredito unijų nariais nuotoliniu būdu, pakaks turėti galiojantį asmens tapatybės dokumentą, kompiuterį, telefoną ar kitą išmanųjį įrenginį su vaizdo kamera bei vieną iš identifikavimo priemonių – mobilųjį parašą arba kvalifikuotą „Smart-ID“ paskyrą.

Norėdamas tapti nariu, asmuo turi kreiptis į kredito uniją telefonu arba elektroniniu paštu. Atsakingam kredito unijos darbuotojui supažindinus su narystės sąlygomis ir kriterijais, sutartu elektroniniu kanalu pateikiamos užpildyti ir kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašyti reikalingos dokumentų formos,  nustatoma asmens tapatybė bei priimamas sprendimas dėl jo narystės.

Primename, kad kredito unijos nariais gali tapti pilnamečiai asmenys, atitinkantys kredito unijų nustatytus narystės kriterijus. Tapdamas nariu, asmuo turi sumokėti kredito unijos stojamąjį mokestį, jeigu toks yra taikomas, ir minimalų pajinį įnašą. Asmens įsigytas pajus leidžia turėti vieno balso teisę kredito unijos visuotiniame narių susirinkime ir tokiu būdu dalyvauti kredito unijos valdyme.

Taip pat tapus LKU grupės kredito unijos nariu, galima naudotis visomis finansinėmis paslaugomis – nuo atsiskaitomosios sąskaitos ir el. bankininkystės „i-Unija“ iki bekontakčių mokėjimo kortelių, taip pat gauti kreditą bei taupyti pasirašius terminuotojo arba taupomojo indėlio sutartį.

Artimiausiu metu LKU kredito unijų grupė ruošiasi pristatyti naują įrankį, leisiantį gyventojams tapti nariais nuotoliniu būdu dar paprasčiau ir patogiau, visus reikiamus dokumentus pateikus per vieningą savitarnos sistemą LKU interneto svetainėje.

LKU kredito unijų grupė – didžiausia kredito unijų grupė Lietuvoje, vienijanti 45 kredito unijas ir turinti daugiau negu 100 klientų aptarnavimo vietų. Plačiu klientų aptarnavimo vietų tinklu užtikrinamas lengvas kokybiškų finansinių paslaugų pasiekiamumas įvairiuose šalies regionuose gyvenantiems žmonėms.

Tapkite arčiausiai Jūsų esančios LKU grupės kredito unijos nariu!

Rugsėjo paskutinį penktadienį Trakuose buvo atidarytas kredito unijos „Neris“ skyrius-nutolusi kasa adresu Vytauto g. 55. Tądien prie renginio dalyvių gretų prisijungė Lietuvos centrinės kredito unijos vadovai, kaimo bendruomenių atstovai, vietos verslininkai bei kredito unijos „Neris“ nariai.

Kredito unija „Neris“ – jauniausia Lietuvos centrinės kredito unijos narė, Vilniuje veiklą pradėjusi 2018 m., teikia visas svarbiausias finansines paslaugas: kreditus gyventojams ir verslui, terminuotus ir taupomuosius indėlius, galima įnešti ir išimti grynuosius pinigus, turėti debetines ir kreditines mokėjimo korteles bei naudotis internetinės bankininkystės paslauga „i-Unija“.

Kredito unijoje taip pat galima sumokėti komunalinius mokesčius ir gauti finansines konsultacijas. Vis dėlto, kitaip nei bankai, kredito unija „Neris“ yra kooperatinė bendrovė, todėl finansines paslaugas gali teikti tik savo nariams ir tik savo teritorijoje – Vilniuje ir Vilniaus rajone.

Kredito unijos administracijos vadovė Kristina Pavliukianec pasakoja, kad sprendimas atidaryti nutolusią kasą Trakuose buvo priimtas norint pasiekti didesnį klientų ratą ne tik pačiame Vilniuje, bet ir Vilniaus rajone:

„Mūsų įmonės tikslas – kiekvienam klientui pasiūlyti geriausias finansines paslaugas suprantamai, operatyviai ir patogiai. Pastebėjome, kad didžiausią klientų dalį sudarė vilniečiai, todėl ieškojome būdų, kaip būti arčiau rajono gyventojų. Dabar, kai atidarėme savo skyrių-nutolusią kasą Trakuose, esame dar lengviau pasiekiami. Tikimės, kad mūsų paslaugomis susidomės ne tik Trakų, bet ir aplinkinių miestelių – Vievio, Lentvario, Elektrėnų ir kitų – gyventojai, verslo įmonių atstovai.“

Trakiečiams kredito unijos „Neris“ nutolusios kasos Trakuose vieta – gerai žinoma, kadangi ankščiau čia buvo „Luminor“ banko skyrius, iš kurio šiuo metu liko tik bankomatas. Dažnai pastebima, kad iš mažesnių miestelių pasitraukus didžiųjų bankų skyriams, vietos gyventojams trūksta galimybės pasikonsultuoti gyvo pokalbio metu. Kredito unija „Neris“ tikisi užpildyti šį poreikį ir kviečia Trakų gyventojus artimiau susipažinti.

Nuo kovo vidurio, kai Lietuvoje buvo įvestas karantinas dėl COVID-19, iki rugsėjo pabaigos kredito įstaigų suteikta galimybe laikinai atidėti paskolų grąžinimą pasinaudojo iš viso apie 10 000 šalies gyventojų bei įmonių, kurių bendra vertė siekia 1,3 mlrd. eurų. Tuo tarpu LKU kredito unijų grupėje patvirtinti 742 atidėjimai, kurių bendra balansinė vertė – 27,4 mln. eurų.

Dalis klientų, pasinaudojusių šia galimybe bei pasirinkusių kelių mėnesių atidėjimo laikotarpį, šiuo metu jau yra grįžę iš vadinamųjų paskolų atostogų ir moka įmokas įprasta tvarka. Iš viso LKU kredito unijų grupėje šiuo laikotarpiu buvo patvirtinti 418 paskolų atidėjimai verslui už 19 mln. eurų bei 324 paskolų atidėjimai gyventojams už beveik 9 mln. eurų.

Lietuvos bankų asociacijos laikinasis prezidentas Aidas Budrys pastebi, kad finansų įstaigos šalyje, tarp kurių ir LKU grupės kredito unijos, susiklosčius tokiai situacijai veikė greitai ir solidariai: „Koronaviruso pandemijos akivaizdoje kredito įstaigos reagavo greitai bei atsakingai. Norime atkreipti klientų dėmesį, kad, iškilus poreikiui, tartis su finansų paslaugų teikėju dėl savo paskolos grąžinimo ar kito finansinio įsipareigojimo vykdymo grąžinimo atidėjimo galima visada. Susidūrus su sunkumais, svarbiausia yra nedelsiant ieškoti sprendimo ir kreiptis konsultacijos“, – akcentavo Aidas Budrys, laikinasis LBA prezidentas.

Pastarąjį pusmetį paskolų atostogos didžiąja dalimi buvo suteiktos vadovaujantis kredito įstaigų pasirašytais paskolų moratoriumais, kuriuos paskatino koronaviruso pandemijos sukeltas neapibrėžtumas. Prašymų atidėti paskolų įmokų mokėjimą daugiausia sulaukta pirmaisiais karantino mėnesiais. Vėliau, pastebi LBA, jų skaičius nuosekliai mažėjo. Vis dėlto, atsižvelgus į situacijos nestabilumą, priimtas sprendimas iki š. m. liepos 1 d. galiojusius moratoriumus pratęsti iki rugsėjo 30 d.

Šį terminą Europos Sąjungos finansų sektoriaus organizacijų bei joms atstovaujančios Europos bankų federacijos prašymu nustatė Europos bankininkystės institucija (EBI, angl. EBA). Pagrindas pasinaudoti moratoriumu to prašančiam asmeniui suteikiamas be kreditingumo vertinimo. Pritaikius moratoriumą konkrečiai paskolai, jo taikymo laikotarpiu – per vadinamąsias paskolos atostogas, – įsipareigojimas kredito įstaigos nėra traktuojamas kaip pertvarkomas ir atidėjiniai šiai sumai nėra formuojami.

Vadovaujantis moratoriumais, paskolų grąžinimas įmonėms galėjo būti atidėtas iki 6 mėnesių, gyventojams, priklausomai nuo įsipareigojimų rūšies – iki 6–12 mėnesių.

Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) pasirašė subordinuotųjų paskolų sutartis su dviem žinomomis tarptautinėmis finansų organizacijomis – Europos investicijų fondu (EIF) bei privataus kapitalo fondu „Helenos“. Prie LCKU kapitalo bazės stiprinimo šios organizacijos prisidės investicijomis, kurių bendra suma – 3 mln. Eur.

Kapitalo bazės stiprinimas COVID-19 protrūkio laikotarpiu

Siekiant gerinti klientų aptarnavimo standartus, diegti inovacijas ir užtikrinti sklandų verslo bei žemės ūkio sektoriaus finansavimą, buvo kreiptasi į stambias ir Europoje žinomas finansines institucijas – EIF bei privataus kapitalo fondą „Helenos“, koordinuojamą investicijų valdytojo „Inpulse“.

Šiuo laikotarpiu, kai gauti finansavimą smulkioms verslo įmonėms ir žemės ūkiui yra ypatingai svarbu, bet kartu ir vis labiau sudėtinga, LCKU gautas investicijas panaudos ir savo paskolų portfelio didinimui. Iš viso EIF investicijos pagal Europos Sąjungos Užimtumo ir socialinių inovacijų programą sudaro 2 mln. Eur, tuo tarpu privataus kapitalo fondas „Helenos“ skiria dar 1 mln. Eur.

„Praėję mėnesiai mums parodė, kaip svarbu investuoti į vietos ekonomiką ir remti smulkųjį verslą, labiausiai paveiktą koronaviruso pandemijos. Džiaugiuosi bendru susitarimu dėl paskolos, kuri leis Lietuvos centrinei kredito unijai teikti kreditus smulkiojo verslo įmonėms ir žemės ūkio sektoriaus atstovams dar palankesnėmis sąlygomis“, – teigia Nikolas Šmitas, Europos užimtumo ir socialinių reikalų komisaras.

Artimas finansų partneris šalies regionuose

Stabili kapitalo bazė – sveikos kredito unijų sistemos, reikšmingos sėkmingam Lietuvos ekonomikos funkcionavimui, pagrindas. LCKU priklauso 45 unijos visoje Lietuvoje, kurios kartu sudaro LKU kredito unijų grupę, aptarnaujančią per 121 tūkst. klientų įvairiuose šalies regionuose.

„Smulkusis verslas visada turėjo sunkumų gaunant finansavimą iš komercinių bankų, o ekonomikos nuosmukis dėl COVID-19 pandemijos gali dar labiau pabloginti esamą situaciją. Šis susitarimas sustiprins LCKU, kaip reikšmingo ir prieinamo smulkiojo verslo finansų partnerio Lietuvos regionuose, pozicijas“, – LCKU priklausančių kredito unijų paslaugų prieinamumo didinimą mažiau apgyvendintose šalies teritorijose akcentuoja EIF vykdomasis direktorius Alainas Godardas.

Šiam požiūriui pritaria ir investicijų fondo „Helenos“ vadovas Nikolas Blondo: „Džiaugiamės, kad „Helenos“ fondo investicijomis remiame LCKU, prižiūrinčią didžiausią kredito unijų grupę Lietuvoje, kuri dėl kooperatyvinės veiklos principų taikymo ir į priekį orientuoto valdymo yra pasirengusi tęsti savo plėtrą ir teikti dar labiau pritaikytas finansines paslaugas gyventojams ir verslui Lietuvoje.“

Anot LCKU administracijos vadovo ir valdybos pirmininko Mindaugo Vijūno, pasirašytos paskolų sutartys su tarptautiniais partneriais – reikšmingas įvykis šalies kredito unijoms. „Suteikdamos subordinuotąsias paskolas Europoje gerai žinomos finansinės institucijos prisidės prie sklandžios šio sektoriaus plėtros Lietuvoje.

Mes žinome, kad turime potencialo augti ir būti dar artimesni savo klientams, o pastarieji įvykiai patvirtino, kad šios vizijos pagrįstumu tiki ir mūsų tarptautiniai partneriai. Džiaugiamės parodytu pasitikėjimu, kuriančiu prielaidas tvariam LKU kredito unijų grupės augimui“, – sako M. Vijūnas.

Kryptingos veiklos patvirtinimas

Nors kredito unijos palyginus su Lietuvoje veikiančiais bankais šiandien sudaro ne tokią didelę finansų sektoriaus dalį, jos yra svarbios visai finansų sistemai. LKU kredito unijų grupės bendras konsoliduotas turtas pirmojo pusmečio pabaigoje sudarė virš 471 mln. Eur ir per šešis mėnesius nuo metų pradžios išaugo beveik 19 mln. Eur arba daugiau nei 4 proc.

Neaudituotais duomenimis, per 2020 m. pirmus 6 mėnesius grupė uždirbo virš 1 mln. Eur grynojo konsoliduoto pelno ir lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019-aisiais metais reikšmingai pagerino savo veiklos rezultatus, kas patvirtina stabilią ir kryptingą kreditų unijų veiklą.

Kredito unijos aktyviai finansuoja smulkiojo ir vidutinio verslo projektus, jaunas įmones, žemės ūkio veikla besiverčiančius ūkininkus ir bendroves. LCKU ir jai priklausančios kredito unijos pastaraisiais metais ir toliau didino klientams suteiktų paskolų apimtis. Bendroji išduotų paskolų suma 2020 m. I pusmetį sudarė 383 mln. Eur, t. y. 9,5 proc. daugiau nei 2019-ųjų pabaigoje.

Taip pat kredito unijos sudaro sąlygas ne tik skolintis, bet ir taupyti, pasirašius terminuotų ir taupomųjų indėlių sutartis. Šių metų birželio pabaigoje LKU kredito unijų grupės viso indėlių portfelio suma, įskaitant ir santaupas einamosiose sąskaitose, siekė beveik 395 mln. Eur, kurios didžiausią dalį sudarė terminuotieji indėliai.

Be viso to, kredito unijos COVID-19 krizės kontekste aktyviai veikia pagalbos verslui srityje: išduoti 7 mln. Eur pagal finansinės pagalbos priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ ir teikiami kreditai pagal priemonę „Portfelinės garantijos paskoloms 2“, kuriomis siekiama palengvinti kreditų prieinamumą įmonėms jų likvidumui pagerinti.

Koronaviruso pandemijai nesitraukiant ir vyraujant neapibrėžtoms ateities prognozėms, įvairiems veiklos sektoriams ir toliau reikalinga parama. LKU kredito unijos rudenį skiria papildomą dėmesį žemės ūkio sektoriui ir bendradarbiaujant su UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondu atveria galimybes ūkininkams gauti lengvatinius kreditus pagal skatinamąsias finansinės pagalbos priemones.

LKU kredito unijų grupės, kurią sudaro 45 kredito unijos visoje Lietuvoje ir jas prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), reikšminga dalis narių yra žemės ūkio subjektai. Dėl tos priežasties, anot LCKU administracijos vadovo ir valdybos pirmininko Mindaugo Vijūno, kartu su partneriais pastaruoju metu yra nuosekliai pristatomos priemonės kreditams patrauklesnėmis sąlygomis gauti:

„Žemės ūkio sektorius LKU kredito unijų grupei yra ypatingai svarbus, nes čia glūdi mūsų pačių istorijos ištakos. Reaguodami į sudėtingą šiandienos situaciją, dirbame, kad sudarytume kuo palankesnes sąlygas Lietuvos ūkių atsinaujinimui, plėtrai ir modernizavimui, padėtume sumažinti dėl įvairių priežasčių jau patirtus ar galimus nuostolius ir prisidėtume prie spartesnio grįžimo į įprastas veiklos vėžes“, – sako M. Vijūnas.

LKU grupės kredito unijos, bendradarbiaudamos su UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondu, jau teikia lengvatinius kreditus ūkiams ir ūkininkams, užsiimantiems pirmine gamyba, taip pat nukentėjusiems nuo COVID-19 ligos protrūkio arba nepalankių klimato reiškinių.

Pagalba žemės ūkiui – ir COVID-19 kontekste

LKU kredito unijų grupė dalyvauja UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo įgyvendinamoje finansinėje priemonėje „Paskolų, finansuojamų iš įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos finansines priemones grąžintų lėšų, teikimas pirmine gamyba užsiimantiems ūkio subjektams“, pagal kurią kreditus žemės ūkio sektoriaus atstovams teikia net 17 kredito unijų.

Pagal šią priemonę ūkininkams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba, suteikiama galimybė skolintis lėšų žemės ūkio technikai, žemės ūkio įrangai, veislinėms pieno krypties telyčioms ir genetinei medžiagai įsigyti. Per du metus priemonėje dalyvaujančių kredito unijų nariams planuojama suteikti daugiau nei 2 mln. Eur lengvatinių paskolų. Pagal priemonę suteikiamos paskolos suma vienam gavėjui iki 110 000 Eur, kreditas gali būti suteikiamas iki 84 mėnesių laikotarpiui, o taikoma metinė palūkanų norma – nuo 3 proc.

Siekiant palengvinti žemės ūkio išgyvenimo ir plėtros sąlygas vyraujant pandemijai, rugpjūčio pabaigoje UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas pranešė apie naują skatinamąją priemonę „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“, pagal kurią lengvatinius kreditus taip pat jau teikia 17 LKU grupės kredito unijų.

Kreditai pagal šią skatinamąją finansinę priemonę teikiami ūkio subjektams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba, kooperatinėms bendrovėms, užsiimančioms žemės ūkio produktų perdirbimu ar prekyba, bei ūkio subjektams, užsiimantiems akvakultūros produktų gamyba, savo pagamintų akvakultūros produktų perdirbimu ir iš jų pagamintų produktų realizavimu, apyvartinėms lėšoms papildyti.

Didžiausia galima kredito apyvartiniam kapitalui finansuoti suma vienam gavėjui – 1 mln. Eur ir iki 36 mėnesių laikotarpiui. Paskolai yra nustatytos fiksuotos metinės palūkanų normos, kurios priklausomai nuo paskolos gavėjo dydžio ir paskolos grąžinimo trukmės svyruoja tarp 0,1 ir 0,69 proc.

Lengvatiniai kreditai nukentėjusiems nuo šalnų

Ūkininkų patiriamus sunkumus anaiptol lemia ne tik koronaviruso pandemija. Visi girdėjo apie palankių orų reikšmę gausiam derliui ir gamtos krečiamas išdaigas Lietuvos ūkininkams, tačiau retas kuris susidūrė ir iš tikro supranta, kokio dydžio nuostolius gali atnešti skirtingų sezonų bei klimato kaitos mesti iššūkiai, ligos ir kenkėjai, dažnėjantys ekstremalūs reiškiniai.

10 LKU grupės kredito unijų visoje Lietuvoje tapo finansų tarpininkėmis teikiant lengvatines paskolas 2019-aisiais patyrusiems nuostolių dėl šalnų pagal priemonę „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“. Planuojama, kad pagal šią priemonę kredito unijos išduos paskolų už beveik 2,8 mln. Eur sumą, o vienas gavėjas galės pretenduoti į kreditą iki 25 tūkst. Eur.

Paskolos teikiamos didžiąją jų dalį finansuojant iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, o 23 proc. paskolų sumos dalies sudaro LKU grupės kredito unijų lėšos. Valstybės lėšomis finansuojamai paskolos daliai yra taikomos nulinės paskolų palūkanos, kredito unijų lėšomis finansuojamai daliai – iki 8 proc. metinės palūkanos, todėl bendra paskolos palūkanų norma nesieks 2 proc.

Žadama, kad pirmuoju finansinės priemonės įgyvendinimo etapu lengvatinės paskolos bus teikiamos tik nuo šalnų nukentėjusiems ūkininkams, o vėliau – ir nuo kitų nepalankių klimato reiškinių.

Suremti pečiai – pasiekti rezultatai

LKU grupės kredito unijos dar pavasarį operatyviai prisidėjo prie finansinės pagalbos priemonių nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui įgyvendinimo. Pandemijos pradžioje kartu su Lietuvos bankų asociacijai priklausančiomis finansų įstaigomis buvo pasirašytas paskolų moratoriumas, pagal kurį gyventojams ir verslui, susidūrusiems su COVID-19 iššūkiais, suteikta galimybė atidėti turimų paskolų grąžinimą atitinkamai iki 12 arba 6 mėnesių.

Skaičiuojama, kad dėl koronaviruso pandemijos LKU kredito unijų grupės atidėtos paskolos sudaro apie 6,5 proc. viso paskolų portfelio arba 26 mln. Eur. Taip pat COVID-19 krizės metu buvo išduoti 7 mln. Eur pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“, o siekiant palengvinti kreditų prieinamumą įmonėms jų likvidumui pagerinti, vis dar teikiami kreditai verslui pagal priemonę „Portfelinės garantijos paskoloms 2“.

Daugiau informacijos apie skatinamąsias finansinės pagalbos priemones verslui bei žemės ūkiui – arčiausiai Jūsų esančioje LKU grupės kredito unijoje arba interneto svetainėje.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) perspėja, kad nors šiais metais sukčiavimų internete skaičius sumažėjo, tačiau stabiliai augo techniškai sudėtingų sukčiavimo schemų skaičius. Dažniausiai sukčiai apgavystėms rinkdavosi skambučius iš užsienietiškų numerių, žinutes kredito įstaigų vardu su apgaulingomis nuorodomis ar įmantresnius variantus, pavyzdžiui, skambučius į pokalbių programėles. 

Kaip teigia Audrius Šapola, LBA Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas, pastaraisiais metais internetinių nusikaltėlių taktika tampa vis pažangesnė.

„Sukčiai šalies gyventojams siunčia vis geresne lietuvių kalba parengtas žinutes, imituoja šalyje veikiančias institucijas, netgi policiją, puikiai prisidengia šalies aktualijomis. Jie taip pat kur kas geriau užmaskuoja pavojingas nuorodas, tad tiek šalies gyventojams, tiek verslo atstovams reikia būti dar labiau atidesniems“, – teigia A. Šapola.

Kaip pastebi LBA, sukčiavimai, kurių metu minimas seniai prarastas miręs giminaitis arba turtingas princas iš Afrikos, nebėra vienintelis būdas išvilioti jūsų pinigus. Ekspertai primena sukčių ypač dažnai naudojamus scenarijus.

Skambučiai iš neįprastų numerių ar naudojant pokalbių programėles 

Skambučiai išlieka vis dar labai populiari sukčiavimo forma. Dažnai skambinama pasitelkiant užsienietiškus numerius, taip pat sugalvojamos ir vis išradingesnės skambinimo priežastys – skambinama apsimetant gydytoju, paslaugų ar prekių pardavėju, policininku, populiarėja ir nekilnojamojo turto brokeriais apsimetantys sukčiai.

Kaip pastebi LBA, atsirado ir dar viena naujovė – skambinama į pokalbių programėles. Iš pirmo žvilgsnio nieko blogo nereiškiantis skambutis gali kainuoti visą jūsų asmeninę informaciją, saugomą telefone, įskaitant ir kreditinės kortelės informaciją. Tad svarbu žinoti, kad pamačius nežinomą ir įtartiną telefono numerį ekrane arba sulaukus neaiškaus skambučio į pokalbių programėlę, geriau neatsiliepti bei neperskambinti, jei skambutis buvo praleistas. O jei visgi atsiliepėte, nesivelti į pokalbį ir tiesiog iš karto padėti ragelį.

Žinutės iš kredito unijų su prisegtukais ir nuorodomis 

Dar vienas grėsmingas reiškinys, kurio reikėtų pasisaugoti, – melagingos SMS žinutės su nuoroda jose. Tokiose žinutėse sukčiai informuoja žmones apie neva iš finansinių paslaugų įstaigos gautą svarbų pranešimą arba atsiunčia kvietimą atnaujinti programėlės „Smart-ID“ paskyrą. Tokiose žinutėse būna pateikta aktyvi nuoroda, kurią paspaudus neva būsite nukreiptas į savo elektroninį banką. Visgi tai tik dar viena sukčių apgaulė, kuri gali baigtis jūsų sąskaitos ištuštinimu.

LBA ragina nepamiršti, kad finansų įstaigos klientams niekada nesiunčia žinučių su aktyviomis nuorodomis į jų elektroninį banką, taip pat nesiunčia ir sutrumpintų nuorodų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad taip pat niekada neprašo klientų viešinti konfidencialios informacijos nesaugiais kanalais, o atidarius interneto svetainę visada svarbu patikrinti naršyklės adreso lauką ir įsitikinti, kad tai yra oficiali elektroninio banko svetainė.

Meilės laiškai ir netikėtai atrasti giminaičiai  

Vis dar pasitaiko sukčiavimo būdų, kai bandoma apsimesti tolimais giminaičiais, arba informuojama apie paveldėtą didžiulį turtą. Dažniausiai tokios naujienos vartotojus pasiekia per elektroninį paštą. LBA perspėja nesivelti į tokius susirašinėjimus, nes tai greičiausiai bus tik būdas jus apgauti.

Taip pat sukčiai jūsų dėmesio siekia gauti ir naudodami įvairias pažinčių svetaines. Čia netikėta pažintis su užsieniečiu arba užsieniete labai dažnai išsivysto į finansinę aferą – neva įsimylėjęs partneris prašo pervesti pinigų skoloms, siunčiamos dovanos muito mokesčiui ar kelionei pas mylimąją (-jį) apmokėti. Gali būti ir kiek kitoks scenarijus – iš pradžių romantiškas bendravimas, vėliau – prašymai pasidalyti savo intymiomis nuotraukomis ar vaizdo įrašais, tada – šantažas, prašant pervesti pinigų. Tad dalintis informacija, kuri gali tapti kompromituojančia, virtualioje aplinkoje visai nereikėtų.

Vadovo skambutis arba netikėtai gauta sąskaitos-faktūros

Nors žmonių sąmoningumas auga, visgi sukčiai taip pat pasitelkia vis labiau įtikinamų būdų jums apgauti. Pavyzdžiui, jei esate vienas iš įmonės finansų specialistų, galite sulaukti netikėto skambučio iš įmonės generalinio direktoriaus, kuris prašo nedelsiant apmokėti sąskaitą faktūrą arba pervesti pinigų, nes esą sprendžia įmonės problemas.

Tad jei atsidūrėte tokioje situacijoje, nepaisykite skambinančiojo pažadų atsidėkoti, skubinimo arba grasinimų. Visada laikykitės įmonėje įprastos mokėjimų tvarkos. Būtinai pasitarkite su kompetentingu kolega ir vadovais. Ir nepamirškite, kad galite sulaukti gana įtikimai atrodančių netikrų dokumentų, nuorodų į banko ar kredito unijos internetinį puslapį, įtaigių skambučių, kurių metu gali būti ne tik bandoma apgauti, tačiau ir susirenkami duomenys tiek apie jus, tiek apie jūsų aplinką.

Būkite budrūs

Sukčių taktikos tampa vis pažangesnės, o jų taikomus metodus vis sunkiau identifikuoti. Nuo apsimetinėjimo generaliniais įmonės direktoriais iki romantinio susidomėjimo demonstravimo – šiandieniniai internete veikiantys sukčiai padarys viską, kad gautų tai, ko nori: jūsų duomenis, pinigus, bankininkystės prisijungimo duomenis ir kt.

LBA pastebi, kad patikimiausia apsauga nuo sukčių – atidumas. Svarbiausias patarimas – gavę elektroninį laišką, SMS žinutę ar sulaukę skambučio iš nežinomo numerio, atsakingai atlikite saugumo prevencijos veiksmus, o jeigu kyla nors menkiausių abejonių dėl informacijos turinio, kreipkitės į specialistus, savo kredito unijos atstovus ar policiją.

LKU kredito unijų grupė bendradarbiaudama su UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondu skelbia, kad jau galima kreiptis dėl lengvatinių paskolų ūkio subjektams, veikiantiems žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, kurie nuo kovo 16 d. patyrė likvidumo problemų dėl koronaviruso (COVID-19) ligos protrūkio. Lengvatines paskolas iki 2020 m. gruodžio 31 d. teiks net 17 LKU grupei priklausančių kredito unijų, veikiančių visoje Lietuvoje.

Lengvatinės paskolos pagal naują skatinamąją finansinę priemonę yra teikiamos apyvartinėms lėšoms papildyti ūkio subjektams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba, kooperatinėms bendrovėms, užsiimančioms žemės ūkio produktų perdirbimu ar prekyba, bei ūkio subjektams, užsiimantiems akvakultūros produktų gamyba, savo pagamintų akvakultūros produktų perdirbimu ir iš jų pagamintų produktų realizavimu.

Paskolos gavėjai gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos iki 1 mln. eurų sumos ir iki 36 mėn. laikotarpiui su galimu paskolos grąžinimo atidėjimu iki 12 mėn. Paskolai yra nustatytos fiksuotos metinės palūkanų normos – jos priklausomai nuo paskolos gavėjo dydžio ir paskolos trukmės svyruoja tarp 0,1 ir 0,19 proc.

Paskola suteikiama neįkeičiant turto. Paskolos gavėjui yra taikomas iki 2 proc. (tačiau ne mažiau kaip 150 eurų ir ne daugiau kaip 2 500 eurų) paskolos administravimo mokestis, kuris gali būti apmokėtas paskolos lėšomis.

Gautas lengvatinis kreditas pagal priemonę „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ gali būti panaudotas trumpalaikiam ir biologiniams turtui įsigyti, įvykdyti sudarytas sutartis, darbo užmokesčiui ir su juo susijusiems mokesčiams sumokėti bei kitoms išlaidoms, būtinoms ūkinei veiklai palaikyti.

Daugiau informacijos apie paskolos gavimui taikomus reikalavimus ir joje dalyvaujančių LKU grupės kredito unijų sąrašą rasite LKU interneto svetainėje.

Finansinė priemonė įgyvendinama pagal schemą, patvirtintą 2020 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-539 „Dėl skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ schemos patvirtinimo“.

Šių metų pirmo pusmečio iššūkiai ir pandemijos įtaka neaplenkė daugelio veiklos sektorių, tačiau LKU kredito unijų grupė, kurią sudaro 45 kredito unijos ir jas prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), toliau nuosekliai didino kreditavimo, pelningumo apimtis, užtikrintai tenkino rizikos normatyvų vykdymo rodiklius.

Ekonomiškai sudėtingu laikotarpiu didžiausios Lietuvoje kredito unijų grupės kai kurie rodikliai augo sparčiau negu pirmąjį šių metų ketvirtį, kas leidžia daryti prielaidą, jog jei ne šalį sukausčiusi pandemija, šios kredito įstaigos pasibaigus pirmam pusmečiui skintų dar aukštesnius veiklos rezultatus. Birželio 30 dieną LKU kredito unijų grupės bendras konsoliduotas turtas sudarė virš 471 mln. Eur ir per šešis mėnesius išaugo beveik 19 mln. Eur arba daugiau nei 4 proc. Tuo tarpu LCKU valdomas turtas per tą patį laikotarpį paaugo 5 proc. iki 131 mln. Eur.

Nepaisant to, kad koronaviruso pandemija atsiliepė padidėjusiais atidėjiniais dėl galimų paskolų portfelio vertės sumažėjimo nuostolių, LKU kredito unijos skaičiavo pelno augimą. Neaudituotais duomenimis, per 2020 m. pirmą pusmetį LKU grupė uždirbo virš 1 mln. Eur grynojo konsoliduoto pelno ir lyginant su 2019-ųjų birželiu – reikšmingai pagerino savo veiklos rezultatus. Analizuojant pajamų struktūrą, LKU kredito unijų grupė per pirmą 2020 m. pusmetį (lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m.) uždirbo net 32 proc. daugiau grynųjų palūkanų pajamų, kurios šių metų birželį siekė beveik 9 mln. Eur, o LCKU – atitinkamai 47 proc. daugiau ir grynosios palūkanų pajamos viršijo 1 mln. Eur.

Tiek LCKU, tiek konsoliduota LKU kredito unijų grupė su atsarga vykdė veiklos riziką ribojančius normatyvus. LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 31,81 proc. (normatyvas – 16,9 proc.), o LKU grupės analogiškas rodiklis – 15,22 proc. (normatyvas – 12,5 proc.), kas patvirtina stabilią kredito unijų veiklą net ir ekonomikai sudėtingu laikotarpiu.

Anot LCKU administracijos vadovo ir valdybos pirmininko Mindaugo Vijūno, pirmo pusmečio rezultatai motyvuoja, bet atsipalaiduoti neketinama: „Pavasario pradžioje prasidėjusi koronaviruso pandemija ir šalyje paskelbtas karantinas paralyžiavo dalį verslų: vieni visai negalėjo vykdyti savo veiklos, kiti susidūrė su staiga smukusia paklausa, gyventojai pradėjo labiau taupyti ir tokiu būdu stengėsi išlaukti pagerėjimo. Mes taip pat išgyvenome tam tikros nežinios ir neapibrėžtumo laikotarpį, tačiau šiandien džiaugiamės, kad sugebėjome reaguoti bei lanksčiai prisitaikyti prie staiga pakitusių sąlygų. Pirmo pusmečio rezultatai mus skatina dar labiau stengtis, kad liktume artimi ir patikimi finansų partneriai savo klientams.“

Gyventojų, verslo ir žemės ūkio kreditavimas

Pasibaigus pirmam metų pusmečiui, šalies kredito įstaigos skaičiuoja, kad dėl koronaviruso pandemijos paskolų portfelis susitraukė arba, geresniu atveju, išliko toks pat. Vis dėlto, LKU kredito unijų grupei pastarąjį pusmetį ir toliau pavyko didinti nariams suteikiamų paskolų apimtis.

Grynoji konsoliduotos LKU grupės išduotų paskolų portfelio vertė 2020 m. birželio mėnesio pabaigoje sudarė 383 mln. Eur, o tai – net 9,5 proc. daugiau nei 2019-ųjų pabaigoje. Daugiau negu pusę paskolų portfelio sudarė kreditai fiziniams asmenims, kurių didžioji dalis, tai yra beveik 80 proc., – kreditai būstui įsigyti, statyti ar atnaujinti.

LKU grupės kredito unijos aktyviai finansavo smulkiojo ir vidutinio verslo projektus, jaunas įmones, žemės ūkio veikla besiverčiančius ūkininkus ir bendroves. Pirmąjį šių metų pusmetį išduotos paskolos verslo klientams sudarė 21 proc. viso paskolų portfelio, o žemės ūkiui – beveik 25 proc. Taip pat per pirmą 2020 m. pusmetį buvo išduota daugiau nei 100 kreditų naujam verslui pradėti ar plėsti pagal finansinę priemonę „Verslumo skatinimas 2014–2020“ už daugiau kaip 2 mln. eurų.

Mestas gelbėjimosi ratas verslui ir žemės ūkiui

Pirmąjį šių metų pusmetį dėl COVID-19 susiklosčiusi sudėtinga ekonominė situacija lėmė išaugusius vėluojančių daugiau nei 30 dienų paskolų rodiklius. Tokių paskolų birželio 30 d. fiksuota 5,6 proc. viso LKU kredito unijų grupės paskolų portfelio.

„Nelikome abejingi ekonomiką paralyžavusio viruso akivaizdoje ir kartu su kitomis Lietuvos bankų asociacijai priklausančiomis finansų įstaigomis pasirašėme paskolų moratoriumą, pagal kurį gyventojams ir verslui, susidūrusiems su COVID-19 iššūkiais, suteikėme galimybę atidėti turimų paskolų grąžinimą. Šiuo metu ir toliau aktyviai dirbame, kad artimiausiu metu kartu su partneriais UAB „Investicijų ir verslo garantijų fondu“ bei UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondu pasiūlytume dar daugiau finansinės pagalbos priemonių“, – teigia LCKU vadovas M. Vijūnas.

Skaičiuojama, kad dėl koronaviruso pandemijos, LKU kredito unijų grupės atidėtos paskolos pirmą pusmetį sudaro apie 6,5 proc. viso paskolų portfelio arba 26 mln. Eur. Taip pat COVID-19 krizės metu buvo išduoti 7 mln. Eur pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“, o siekiant palengvinti kreditų prieinamumą įmonėms jų likvidumui pagerinti, vis dar teikiami kreditai pagal priemonę „Portfelinės garantijos paskoloms 2“.

Be viso to, dar vasarą buvo pasirašyta sutartis su UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondu dėl kreditų, finansuojamų iš įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos finansines priemones grąžintų lėšų, teikimo pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantiems ūkio subjektams. Pagal šią priemonę per du metus planuojama suteikti daugiau nei 2 mln. Eur lengvatinių paskolų LKU kredito unijų grupės nariams.

Taip pat pradedama teikti kreditus pagal naują skatinamąją priemonę „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“. Kreditai pagal šią priemonę teikiami žemės ūkio subjektams apyvartiniam kapitalui finansuoti.

Dėmesys taupymo priemonėms

LKU grupės kredito unijos savo nariams sudaro sąlygas taupyti, pasirašius terminuotų ir taupomųjų indėlių sutartis. 2020 m. birželio 30 d. LKU kredito unijų grupės viso indėlių portfelio suma, įskaitant ir santaupas einamosiose sąskaitose, siekė beveik 395 mln. Eur, kurio didžiausią dalį – 66 %, 281 mln. Eur – sudarė terminuoti indėliai. Tiesa, pirmojo 2020 metų pusmečio pabaigoje pastebėtas terminuotų indėlių portfelio augimo sulėtėjimas, mat nuo praėjusių metų pabaigos šis tepaaugo 1,5 %.

LCKU akcentuoja, kad augant kreditavo apimtims, ateityje tikimasi spartesnio grupės indėlių portfelio augimo: „Lietuvoje vis dar vyrauja tendencija savo santaupas laikyti einamosiose sąskaitose ir žmonės gana retai svarsto apie būdus auginti turimas pajamas. Šiandien indėliai yra vienas paprasčiausių ir mažiausios rizikos būdų investuoti bei už turimas santaupas gauti palūkanas, kurias LKU grupės kredito unijos siūlo patrauklias ir konkurencingas“, – komentuoja LCKU administracijos vadovas M. Vijūnas.