LKU kredito unijų grupė – kooperatiniais pagrindais sukurta finansinė institucija, didžiausia kredito unijų grupė Lietuvoje. LKU kredito unijų grupė, sukaupusi daugiau negu 25-erių metų patirtį, vienija 45 kredito unijas ir turi daugiau negu 100 klientų aptarnavimo vietų visoje Lietuvoje. Plačiu klientų aptarnavimo vietų tinklu užtikrinamas lengvas kokybiškų finansinių paslaugų pasiekiamumas įvairiuose šalies regionuose gyvenantiems žmonėms.
Grupei priklausančios kredito unijos teikia visas svarbiausias finansines paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims, ūkininkams, vietos savivaldos institucijoms bei organizacijoms.
Vizija
Efektyvus, inovatyvus, lyderiaujantis kooperatinės bankininkystės kompetencijų centras.
Misija
Esame artimas bendruomenių ir finansų partneris, padedantis bendruomenėms stiprėti ir plėtoti savo veiklą.
Vertybės
Sąžiningumas. Mes taupiai naudojame patikėtus išteklius; siūlome nariams naudingiausius sprendimus.
Profesionalumas. Esame kompetentingi savo srityse; siekiame rezultato; nuolat tobulėjame; taikome inovatyvius sprendimus.
Atvirumas ir bendradarbiavimas. Skatiname saviraišką, įsitraukimą ir nuomonių įvairovę, gerbiame kolegas ir narius. Dalijamės patirtimi, idėjomis ir informacija. Mūsų veiksmų sinergija lemia gerus veiklos rezultatus.
Ką LKU kredito unijų grupė siūlo savo nariams?
- Taupyti. Atsidarykite mokėjimo sąskaitą ir atraskite terminuotų bei taupomųjų indėlių privalumus.
- Pasiskolinti. Gaukite asmenines, verslo, studijų, būsto, žemės ūkio paskirties paskolas.
- Mokėjimo kortelės. Įsigykite bekontaktes debetines „Maestro“ ir kreditines „MasterCard Standard“ mokėjimo korteles.
- El. bankininkystė „i-Unija“. Visas jau kasdienybe tapusias elektroninės bankininkystės operacijas lengvai atlikite vienoje vietoje.
- Atlikti vietinius mokėjimus SEPA šalyse*.
- Atlikti tarptautinius mokėjimus eurais į kitas užsienio šalis.
- Apmokėti įmokas ir mokesčius už komunalines bei kitas paslaugas. Kredito unijose priimamų įmokų sąrašą rasite čia.
*SEPA sudaro visos ES šalys, Norvegija, Islandija, Lichtenšteinas, Monako Kunigaikštystė, Šveicarija, San Marinas.
LKU kredito unijų grupė – kooperatiniais pagrindais sukurta finansinė institucija, didžiausia kredito unijų grupė Lietuvoje. LKU kredito unijų grupė, sukaupusi daugiau negu 25-erių metų patirtį, vienija 45 kredito unijas ir turi daugiau negu 100 klientų aptarnavimo vietų visoje Lietuvoje. Plačiu klientų aptarnavimo vietų tinklu užtikrinamas lengvas kokybiškų finansinių paslaugų pasiekiamumas įvairiuose šalies regionuose gyvenantiems žmonėms.
Grupei priklausančios kredito unijos teikia visas svarbiausias finansines paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims, ūkininkams, vietos savivaldos institucijoms bei organizacijoms.
Vizija
Efektyvus, inovatyvus, lyderiaujantis kooperatinės bankininkystės kompetencijų centras.
Misija
Esame artimas bendruomenių ir finansų partneris, padedantis bendruomenėms stiprėti ir plėtoti savo veiklą.
Vertybės
Sąžiningumas. Mes taupiai naudojame patikėtus išteklius; siūlome nariams naudingiausius sprendimus.
Profesionalumas. Esame kompetentingi savo srityse; siekiame rezultato; nuolat tobulėjame; taikome inovatyvius sprendimus.
Atvirumas ir bendradarbiavimas. Skatiname saviraišką, įsitraukimą ir nuomonių įvairovę, gerbiame kolegas ir narius. Dalijamės patirtimi, idėjomis ir informacija. Mūsų veiksmų sinergija lemia gerus veiklos rezultatus.
Ką LKU kredito unijų grupė siūlo savo nariams?
*SEPA sudaro visos ES šalys, Norvegija, Islandija, Lichtenšteinas, Monako Kunigaikštystė, Šveicarija, San Marinas.
Kredito unijos jau beveik du šimtus metų teikia finansines paslaugas savo bendruomenėms Europoje ir pasaulyje. Lietuvos Respublikoje ir visame pasaulyje veiklą vykdančios kredito unijos yra finansines paslaugas teikiančios kooperatinės organizacijos.
Kredito unijos pasaulyje:
Kredito unijos veikia tik savo ir besiribojančiose savivaldybėse, todėl geriausiai pažįsta savo bendruomenę. Unijų pelnas lieka bendruomenėje, todėl jos gali palankesnėmis sąlygomis teikti paslaugas smulkiems ūkininkams, verslininkams ar apskrities gyventojams.
Unija – narių turtas
Visi kredito unijų nariai yra ir savininkai. Vienam asmeniui pakanka įsigyti vieną pajų, kad taptų kredito unijos nariu.
Unija – demokratiška
Nesvarbu, kiek pajų turi asmuo, – visi kredito unijos nariai turi lygią balso teisę, gali rinkti ir būti išrinkti į unijų valdymo organus.
Unija – kaimynė
Kredito unijos veikia tik savo kaimyninėse apskrityse, o jose sukaupti pinigai dirba tik tos bendruomenės labui.
Unija – patikima
Teikiamos finansinės paslaugos reglamentuojamos LR įstatymais, indėliams ir paskoloms suteikiamos tokios pat garantijos, kaip kitiems rinkos dalyviams.
Kredito unijų istorija Lietuvoje siekia 1871 metus, kai buvo įkurta pirmoji kredito unija pavadinimu „Taupmenų skolinimosi bendrovė“. Labai greitai kooperatyvai plėtėsi, jų veikla populiarėjo ir Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Lietuvos teritorijoje veikė net 155 taupomosios skolinimosi draugijos, vienijusios 66 900 narių.
LKU kredito unijų grupės istorija prasidėjo dvidešimtojo amžiaus paskutinį dešimtmetį, kai padedant dviem pasaulinėms kredito unijų organizacijoms – Pasaulinei kredito unijų tarnybai ir Tarptautiniam Desjardins kredito unijų judėjimui – nuo 1995 metų veiklą pradėjo atsikūrusios kredito unijos.
2022 m. Prie LKU kredito unijų grupės prisijungė nauja narė.
45-ąja LKU grupės kredito unija tapo didžiausią paskolų portfelį tarp kredito unijų Lietuvoje turinti „Taupa“.
Kredito unija „Taupa“ yra viena didžiausių ir seniausių kredito unijų Lietuvoje, veiklą vykdanti jau 25-erius metus. Lietuvos banko duomenimis, 2022 m. pirmąjį pusmetį „Taupa“ buvo didžiausia kredito unija šalyje pagal suteiktų paskolų portfelį.
2022 m. LCKU atitinka gero elgesio kodekso reikalavimus.
LCKU vertino italų konsultacinė įmonė „Microfinance Rating“ dėl atitikimo gero elgesio kodekso (angl. Code of Good Conduct) reikalavimams. Minėta įmonė teikė rekomendacijas Europos Komisijai, kuri nusprendė LCKU suteikti atitikimą šiam kodeksui patvirtinantį sertifikatą.
Įvertinti tokie LCKU veiklos aspektai kaip santykiai su nariais, klientais ir investuotojais, organizacijos valdymas, rizikos valdymas, ataskaitų teikimo standartai ir valdymo informacinės sistemos.
2018 m. Kredito unijų reforma.
2018 m. sausio 1 d. baigta kredito unijų reforma leido susiformuoti centrinių kredito unijų grupėms, kurios stiprina kooperatinės bankininkystės veiklą, plėtoja finansinių paslaugų teikimą regionų, miestelių ir miestų gyventojams bei verslui.
Įsigaliojus reformai, kiekviena kredito unija turėjo priklausyti vienai iš centrinių kredito unijų ir susivienyti į vieningas mokumo užtikrinimo sistemas. Centrinės kredito unijos nuo šiol turi aiškias ir veiksmingas teises bei pareigas prižiūrėti savo narių veiklą. Sektoriaus reforma siekta, kad centrinės kredito unijos ir jų narės kredito unijos būtų finansiškai atsakingos viena už kitą ir būtų suinteresuotos veiksminga savireguliacija, skirta šioms finansų įstaigoms apsisaugoti nuo bankrotų.
2015 m. Atnaujintas LKU kredito unijų grupės prekės ženklas.
LKU kredito unijų grupė sėkmingai plečiasi ir apie tvarų savo augimą, gyvavimą nusprendžia visuomenei iškomunikuoti su atnaujintu prekės ženklu. Naują LKU grupės logotipą sudaro atskiros dalys, susijungiančios į vientisą ir tvirtą geometrinę figūrą, simbolizuojančią tautiškumą, vienybę ir artimą bendruomenę. Žalia logotipo spalva nurodo dinamiškumą, gyvumą ir augimą, o tamsaus šrifto užrašas – solidumą ir patikimumą.
2009 m. įsigaliojo naujasis Kredito unijų įstatymas.
Kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Seime priimtas 2008 m. birželio 17 d. Įstatymas įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d. Juo numatyti tokie nauji reikalavimai, kaip didžiausios paskolos vienam skolininkui normatyvas, paskolų, kurių terminas viršys penkerius metus, užtikrinimas hipoteka, vidaus ir išorės audito reikalavimai, kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimai kandidatams į kredito unijų vadovus. Taip pat kredito unijoms leista teikti daugiau paslaugų, pavyzdžiui, laiduoti bei teikti finansines garantijas, keisti valiutą (grynaisiais pinigais). Įstatyme nustatyta, kad teritorija taps vieninteliu kredito unijos narius vienijančiu kriterijumi.
2002 m. įsteigta Lietuvos centrinė kredito unija.
2002 m. lapkričio 28 d. Lietuvos banko valdybos posėdyje Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU) buvo išduota veiklos licencija. Su LCKU įsteigimu prasidėjo naujas kredito unijų veiklos etapas: dabar jos turėjo garantinius fondus, kuriais galėjo pasinaudoti finansinių sunkumų atveju, o valstybės dalyvavimas formuojant organizacijos įstatinį kapitalą rodė palankų valstybės požiūrį į tolimesnę kredito unijos veiklos plėtrą.
2000 m. priimta nauja Kredito unijų įstatymo redakcija.
2000 m. gegužės 18 d. Seimas priėmė Kredito unijų įstatymo pakeitimus, kuriais numatė minimalaus pajaus dydžio sumažinimą, atnaujino narystės kriterijus, pagal kuriuos nariais leista tapti ir juridiniams asmenims. Taip pat individualios įmonės, ūkinės bendrijos, žemės ūkio kooperatyvai, uždarosios akcinės bendrovės, kurių kontrolinis akcijų paketas priklauso nariams, galėjo tapti asocijuotais nariais, vadinasi, galėjo naudotis visomis kredito unijų teikiamomis paslaugomis, tačiau negalėjo dalyvauti jų valdyme.
1997 m. įsteigta Asociacija Lietuvos kredito unijos.
1997 metų lapkričio 13 d. Žemės ūkio rūmuose susirinkusios 11 SDID projekto kuruojamų kredito unijų įsteigė Asociaciją Lietuvos kredito unijos. Pirmuoju asociacijos valdybos pirmininku ir administracijos vadovu išrinktas kun. J. Stankevičius, tuometinis kooperatinės bendrovės ARKU kredito unijos vadovas.
1995 m. įsteigta pirmoji kredito unija Lietuvoje „Vievio taupa“.
1995 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos bankas išdavė veiklos licenciją pirmajai kredito unijai Lietuvoje – „Vievio taupai“. Ją įsteigė AB „Vievio paukštynas“ darbuotojai, vadovaujami ekonomisto Juozo Urbono. Čia susibūrė 60 pajininkų, visi jie – „Vievio paukštyno“ darbuotojai. Kredito unija buvo įregistruota tų pačių metų lapkričio 27 d. ir jau metų pabaigoje pradėjo veiklą.
1995 m. priimtas Kredito unijų įstatymas.
Kredito unijų steigimuisi Lietuvoje gyvybiškai svarbų Kredito unijų įstatymo projektą rengė ne tik oficialiai suburta darbo grupė – prisidėjo visas būrys idėją palaikančių profesionalų. Įstatymo projektą Seimo nariams pristatė jo pagrindinis autorius ir darbo grupės vadovas dr. S. Vėlyvis. Kredito unijų įstatymas priimtas 1995 m. vasarį, o 1995 m. kovo 24 d. pasirašytas LR Prezidento Algirdo Brazausko.
1994 m. SDID parengė trijų metų projektą kredito unijų Lietuvoje įkūrimui.
1994 m. birželį projekto vadovė, tautietė Regina Piečaitienė iš Kanados atvyko į Lietuvą. Jau po keturių mėnesių buvo užregistruota SDID (Société de Développement International Desjardins) atstovybė Lietuvoje. Kredito unijų projekto vykdymui trims metams finansavimą suteikė Kanados tarptautinės plėtros agentūra (CIDA) ir Atviros Lietuvos fondas.
1993 m. kredito unijas nepriklausomoje Lietuvoje atkurti ėmėsi kanadiečiai.
Sugriuvus Sovietų Sąjungai, „Développement International Desjardins“ atstovų žvilgsniai nukrypo postsovietinių valstybių link. Organizaciją ypač domino Baltijos šalys. Iš jų, dėl mūsų tautiečių aktyvumo, o ir šiokios tokios sėkmės, buvo pasirinkta Lietuva. Kanados lietuviai buvo aktyvūs kredito unijų judėjimo puoselėtojai ir įžvelgė, kad paprastam valstybės piliečiui gauti paskolą mūsų valstybėje – itin sunku.
Galimybių studijos, baigtõs 1993 m. spalį, išvadose konstatuota, kad Lietuvoje itin reikalingos už sąžiningas palūkanas teikiamos paskolos. Ypatingai tai buvo aktualu žemės ūkio sektoriuje, kur dėl kredito trūkumo buvo itin paplitęs neformalus skolinimas, o santaupos buvo dažnai laikomos namuose.