Artėjant didžiosioms metų šventėms informuojame, kad LKU grupės kredito unijos teikia momentinių mokėjimų paslaugą, todėl 2024 m. gruodžio 25–26 d. ir 2025 m. sausio 1 d. galėsite pervesti lėšas iki 5 000 Eur į daugelį Lietuvos ir Europos finansų įstaigų, priimančių momentinius mokėjimus.

• Jeigu pervedama suma viršija 5 000 Eur arba gavėjo mokėjimo paslaugų tiekėjas nepriima momentinių mokėjimų, lėšos bus įskaitytos į gavėjo sąskaitą artimiausios darbo dienos ryte.
• Mokėjimai tarp LKU grupei priklausančių kredito unijų sąskaitų bus vykdomi kaip įprastai ir lėšos į gavėjo sąskaitą bus įskaitomos nedelsiant.
• Lėšas iš kitos finansų įstaigos švenčių metu gausite iš karto, jeigu siuntėjo mokėjimo paslaugų tiekėjas teikia momentinių mokėjimų paslaugą.
• Visu šventiniu laikotarpiu atsiskaityti mokėjimo kortelėmis prekybos ir paslaugų teikimo vietose, išsigryninti lėšas tinklo „Medus“ arba kituose bankomatuose, naudotis el. bankininkyste „i-Unija“ ir LKU mobiliąja programėle galėsite kaip įprasta.

Linkime gražių, šiltų ir jaukių švenčių!

Nacionalinis plėtros bankas ILTE kviečia labai mažas, mažas įmones ir verslininkus, veikiančius iki 1 metų, kreiptis į LKU kredito unijų grupę dėl lengvatinių paskolų verslo pradžiai. Smulkiojo verslo finansavimui iš finansinės priemonės „Verslumo skatinimas 3“ skirta 29 mln. eurų. LKU grupės kredito unijos verslo finansavimui pagal šią priemonę skirs dar 7,25 mln. eurų nuosavų lėšų.  

Lietuvoje išorinį finansavimą sudėtingiausia gauti labai mažai, naujai veiklą pradėjusiai, paslaugų sektoriuje veikiančiai įmonei, kuriai būtinos apyvartinės lėšos. Tai parodė 2024 m. rugpjūčio mėn. ILTE užsakymu atliktas Lietuvos verslo įmonių tyrimas. 

„Pradedantys verslai paprastai dar neturi kredito istorijos arba įkeičiamo turto, todėl finansuotojų požiūriu, šių projektų rizika yra aukšta. Siekdami sudaryti palankias sąlygas gauti finansavimą pradėti ar plėtoti savo verslą, prisiimame didesnę riziką ir skatiname verslumą bei savarankišką užimtumą“, – teigia Ausma Bartkutė, ILTE Produktų valdymo departamento direktorė. 

Investicinės ir apyvartinės paskolos teikiamos labai mažoms, mažoms įmonėms ir verslininkams, registruotiems ir veikiantiems iki 1-erių metų. Lengvatinės paskolos iki 25 tūkst. eurų teikiamos 10 metų laikotarpiui, paskolos palūkanos – iki 3,5 proc. + 3 mėn. EURIBOR.  

LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) administracijos vadovas Mindaugas Vijūnas sako, kad jaunų įmonių augimo ir plėtros skatinimas bėgant metams tapo viena iš kredito unijų misijų:  

„LKU grupė dar 2009 metais pirmą kartą pasirašė sutartį dėl paskolų teikimo pagal finansinę priemonę „Verslumo skatinimas“. Kiek vėliau, 2016-aisiais, sėkmingai prisijungėme ir prie antrojo šios finansinės priemonės etapo. Per visą laikotarpį mūsų kredito unijos suteikė finansavimą net 2 800 naujai veiklą pradėjusių verslo įmonių už daugiau nei 50 mln. eurų. 

Ši finansinė priemonė sudaro sąlygas finansuoti jaunų įmonių augimą ir kartu stiprinti visos šalies ekonomiką. LKU grupės kredito unijos šį procesą aktyviai palaiko ir prisideda jau daugiau nei 15 metų“, – teigia M. Vijūnas.  

ILTE pagal priemonę „Verslumo skatinimas“ jau suteikė daugiau nei 46 mln. eurų finansavimą verslo pradžiai. Dažniausiai dėl paskolų kreipėsi mažmeninės prekybos, transporto remonto, statybos ir maitinimo paslaugas teikiančios įmonės. 

Norintys gauti paskolą verslai turėtų kreiptis į savo savivaldybei priklausančią LKU grupės kredito uniją, kuri priima sprendimus dėl lengvatinių paskolų suteikimo bei išdavimo. 

Paskolų sutartys su klientais pasirašomos iki 2027 metų gruodžio 31 d. 

Paskolas teikiančių finansų partnerių sąrašą sudaro 25 LKU grupės kredito unijos: Alytaus kredito unija, Anykščių kredito unija, ARKU kredito unija, Druskininkų kredito unija, Grinkiškio kredito unija, Jonavos kredito unija, Kauno kredito unija, Kauno regiono kredito unija, Kėdainių krašto kredito unija, Klaipėdos kredito unija, Kretingos kredito unija, kredito unija „Fortūna“, kredito unija „Magnus“, kredito unija „Sūduvos parama“, kredito unija „Tikroji viltis“, Mažeikių kredito unija, Pakruojo kredito unija, Palangos kredito unija, Panevėžio kredito unija, „Pilies“ kredito unija, Šeimos kredito unija, Tauragės kredito unija, Trakų kredito unija, Utenos kredito unija, Vytauto Didžiojo kredito unija. 

Laikotarpis prieš Kalėdas – kupinas laukimo, dovanų paieškų bei nuolaidų medžioklės rūpesčių, tačiau tuo pačiu metu didesnę pavarą įjungia ir finansiniai sukčiai. Šventinis metas yra jų darbo sezonas, ir išsiblaškę pirkėjai dažnai tampa apgavysčių aukomis. Lietuvos bankų asociacija (LBA), kurios narė yra ir LKU kredito unijų grupė, nuolat informuoja visuomenę apie įvairius sukčių veikimo metodus. Šiemet ir vėl tęsiama informacinė kampanija „Atpažink sukčių“, kurios tikslas – atkreipti žmonių dėmesį į apgavikų dažniausiai pasitelkiamas kaukes.

Šį kartą kampanijos, kuri vykdoma jau trečiuosius metus, laikotarpiu vykdomas socialinis eksperimentas. Jo rezultatai paaiškės jau netrukus, gruodžio pradžioje.

„Nepaisant įvairių institucijų ir kredito įstaigų dedamų pastangų, informuojant apie įvairiausius sukčiavimo būdus, žmonės vis tiek praranda budrumą ir įsivelia į apgavikų pinkles. Prieškalėdiniu laikotarpiu tokių incidentų padaugėja, kadangi įvairiais kanalais žmonėms plaukia patrauklūs prekių, nuolaidų pasiūlymai. Deja, didelė dalis iš jų yra netikri, sukonstruoti piktavalių tam, kad išviliotų apsigavusių pirkėjų pinigus. Tikimės, kad šiuo metu vykdomai kampanijai pasirinktas socialinis eksperimentas bei jo komunikavimas sudomins visuomenę ir pastūmės žmones labiau pasidomėti finansinio sukčiavimo tema – kaip atpažinti sukčius ir kaip nuo jų apsisaugoti. Linkime visiems  būti atidiems ir mėgautis šventiniu laikotarpiu be nemalonių staigmenų“, – sako LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Praėjusiais metais LBA kampanijos „Atpažink sukčių“ metu vykdytos iniciatyvos sulaukė didelio auditorijos susidomėjimo. Apgaulingo sukčių skambučio vaizdo įrašas, kuriame telefoninius sukčius imitavo Mantas Stonkus ir Algis Ramanauskas, sulaukė daugiau nei 70 tūkst. peržiūrų. Populiarios tinklalaidės „Trečia lentyna“ atlikta įvairių sukčiavimo scenarijų dekonstrukcija pritraukė 160 tūkst. stebėtojų dėmesį.   

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro atlikta 2024 m. trečiojo ketvirčio sukčiavimo atvejų analizė atskleidė, jog finansiniai sukčiai ir toliau sėkmingai pelnosi taikydami gerai pažįstamus sukčiavimo metodus – ženkliai išaugo telefoninio sukčiavimo žalos mastas, investicinio ir susirašinėjimo el. paštu perėmimo sukčiavimai.

Finansiniai sukčiai liepos – rugsėjo mėn. kėsinosi išvilioti 8,9 mln. Eur, tačiau bendra iš gyventojų ir įmonių išviliota suma siekė 4,8 mln. Eur. Finansų įstaigoms pavyko apsaugoti 42 proc. sukčių bandytų išvilioti lėšų.

Šiemet trečiąjį metų ketvirtį buvo užfiksuoti 2969 sukčiavimo atvejai, rodantys nuoseklų incidentų mažėjimą (21,06 proc. per tris ketvirčius). Tačiau per tą patį laikotarpį gyventojų ir įmonių patiriami nuostoliai išaugo daugiau nei 30 proc. iki 4,8 mln. Eur.

LBA kviečia gyventojus ir toliau skirti daugiau dėmesio sukčiavimo prevencijai: domėtis, kokius metodus naudoja nusikaltėliai, apie tai kalbėtis šeimose, įspėti vyresnius artimuosius ir dalintis patarimais, kaip atpažinti sukčių. Aktualios informacijos galima rasti internetinėje svetainėje www.atpazinksukciu.lt.   

Finansinio sukčiavimo schemos nuolat kinta – sukuriami nauji apgaulės metodai arba vėl pradedama taikyti anksčiau pasiteisinusius sukčiavimo būdus. Gyventojai, susidūrę su sukčiais, kviečiami dalintis savo patirtimi: LBA ragina apie patirtus sukčiavimo būdus pranešti el. paštu [email protected]. Pateiktos istorijos nuasmeninamos ir vėliau pateikiamos svetainėje www.atpazinksukciu.lt bei viešinamos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose.

LBA primygtinai ragina niekam neatskleisti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, neatidarinėti įtartinų nuorodų, kurias siunčia nepažįstami asmenys, neskubėti reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie neva užblokuotas paskyras, sąskaitas ir pan. Taip pat svarbu naudotis tik oficialiomis paslaugų teikėjų svetainėmis.

Jeigu vis tik kilo įtarimas, kad pinigus ar asmeninę informaciją perdavėte sukčiams, raginama nedelsiant kreiptis į savo kredito uniją ir į policiją.

Lietuvos bankų asociacijos informacija

Visai netrukus Pasvalio rajone, Daičiūnų kaime, pilnu pajėgumu veiklą pradės žemės ūkio bendrovės „Vaškai biomethane“ projektas – biodujų gamybos ir biometano valymo infrastruktūros gamykla. Tai bus didžiausia galvijų virškinimo metu susidarančių atliekų perdirbimo gamykla Baltijos šalyse ir viena didžiausių Europoje. Projektą finansavo LKU grupės narė Panevėžio kredito unija kartu su grupę prižiūrinčia Lietuvos centrine kredito unija (LCKU).

Tvarių sprendimų poreikis

Šiandien tvarūs sprendimai tampa prioritetu visose pramonės ir žemės ūkio srityse. Viena pagrindinių problemų – galvijų mėšlas ir srutos, kurios išskiria metaną. Būtent metanas yra viena stipriausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Atsižvelgdama į Europos Sąjungos keliamus reikalavimus mažinti CO² emisijas, bendrovė „Vaškai biomethane“ pasirinko inovatyvų sprendimą – statyti modernią biometano gamyklą.

Bendrovės „Vaškai biomethane“ vadovas Darius Linkevičius sako, kad gamykla leis tvariai perdirbti gyvulinės kilmės atliekas – mėšlą ir srutas – iš vienų didžiausių pieno ūkių Lietuvoje, veikiančių Šiaurės Lietuvos regione, ir taip prisidės prie žaliųjų sprendimų. Planuojama, kad moderni keturių reaktorių gamykla kasmet pagamins apie 13,5 mln. kubinių metrų biodujų ir 7,6 mln. kubinių metrų biometano. Didžioji dalis – daugiau nei 60 proc. – žaliavos į gamyklą bus tiekiama tiesiai iš Pasvalio žemės ūkio bendrovės „Vaškai“, kurioje auginama per 5 300 karvių.

D. Linkevičius pažymi, kad inovatyvi biometano gamykla ne tik mažins anglies dvideginio emisiją, bet ir prisidės prie kitų problemų sprendimo. „Po gyvulinės kilmės atliekų perdirbimo likusi medžiaga bus naudojama kaip aukštos kokybės trąša ir grįš atgal į laukus, kaip kur kas palankesnė aplinkai alternatyva, neskleidžianti nemalonaus kvapo ir greičiau pasisavinama dirvos“, – priduria jis.

Gamyklos produkcija turės žaliąjį sertifikatą, patvirtinantį, kad biometanas gaminamas laikantis aukščiausių tvarumo standartų. Aukštos kokybės dujos bus tiekiamos į europinį dujotiekį, daugiausia į Vokietijos ir Olandijos rinkas.

Kredito unijų indėlis į inovatyvius sprendimus

Pasak D. Linkevičiaus, šis projektas yra įrodymas, kad su patikimu finansų partneriu regionuose taip pat galima sėkmingai įgyvendinti didelio masto tvarius projektus.

„Su Panevėžio kredito unija nusprendžiau bendradarbiauti todėl, kad bankai negalėjo pasiūlyti lankstesnių sprendimų. Kredito unijos specialistai atvyko į bendrovę, suprantamai paaiškino finansavimo procesą, įvertino projekto svarbą ir operatyviai priėmė sprendimą“, – savo patirtimi dalijasi Darius Linkevičius. Jis pabrėžia, kad kredito unijos asmeninis požiūris ir greita reakcija buvo pagrindiniai veiksniai, lėmę pasirinkimą finansiniu partneriu pasirinkti būtent Panevėžio kredito uniją. Ši, kartu su Lietuvos centrine kredito unija (LCKU), projekto įgyvendinimui suteikė 7 mln. eurų finansavimą.

„Esame įsipareigoję remti inovatyvius ir reikšmingus projektus, svarbius ne tik vietinei bendruomenei, bet ir visos šalies ekonomikai. Ir nors teigiamas finansavimo sprendimas neatsirado savaime – aktyviai bendradarbiavome su projekto vykdytojais, vertinome rizikas, kalbėjomės su ekspertais – procesas leido sukurti tikrą sinergiją ir, tikiu, ilgalaikį bendradarbiavimą su klientu“, – sako Panevėžio kredito unijos vadovas Kazimieras Antanynas.

Pašnekovas priduria, kad kredito unijos siekia užtikrinti tiek didelių, tiek mažesnių projektų sėkmę: „Mums svarbu ne tik finansuoti projektus, bet ir domėtis jų perspektyva, ateitimi ir poveikiu visuomenei“, – sako jis.

Anot LCKU vadovo Mindaugo Vijūno, kredito unijų sektorius reikšmingai prisideda prie žemės ūkio iššūkių sprendimų, ypač tvarumo ir inovacijų diegimo srityse. „Nors projektas buvo sudėtingas tiek dėl savo apimties, tiek dėl struktūros, Panevėžio kredito unija kartu su LCKU sutelkė jėgas ir pademonstravo profesionalumą įvairiuose lygmenyse. Lankstumas ir individualūs sprendimai leido užtikrinti sėkmę finansuojant šį projektą. Džiaugiamės galėdami būti tarptautinio lygio technologijų diegimo Lietuvoje dalis“, – teigia M. Vijūnas.

LKU kredito unijų grupės, jungiančios 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), turtas pasibaigus trečiam šių metų ketvirčiui pirmą kartą istorijoje pasiekė 1 milijardo eurų ribą – 1 013,5 mln. eurų, nuo metų pradžios augęs 17,79 %.

„Mūsų klientų kredito unijoms patikėtas milijardas eurų yra ne tik ryškus pasitikėjimo ženklas, bet ir atsakomybė, kuri įpareigoja dar labiau siekti kokybiškų paslaugų teikimo. Šis pasiekimas simbolizuoja nuoseklų LKU kredito unijų grupės augimą, patvirtina mūsų finansinį stabilumą ir stiprėjančią poziciją rinkoje, – teigia Mindaugas Vijūnas, Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas. – Esame dėkingi kiekvienam nariui ir klientui už pasitikėjimą – tai skatina mus tobulinti teikiamų paslaugų spektrą, nuolat diegti naujoves ir dar labiau prisidėti prie Lietuvos regionų ekonominio augimo.“

LKU kredito unijų grupė nuolat naujina teikiamų paslaugų spektrą, todėl vien per trečiąjį ketvirtį įgyvendino dar kelis sėkmingus projektus – privatiems bei verslo klientams buvo pristatyta neatšaukiamų terminuotųjų indėlių bei momentinių mokėjimų paslaugos.

Pagrindinės veiklos rodiklių apžvalga

Per devynis šių metų mėnesius LKU kredito unijų grupė toliau sėkmingai stiprino kapitalo bazę, pritraukdama 3,5 mln. eurų subordinuotą paskolą iš Europos investicijų fondo (EIF) ir sėkmingai valdydama ilgalaikių nemokių paskolų riziką. Neaudituotais duomenimis, grupės palūkanų pajamos per šį laikotarpį pasiekė 54,09 mln. eurų, tai yra 27,56 % daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

LKU kredito unijų grupei toliau mokant bene didžiausias indėlių palūkanų normas rinkoje ir auginant indelių portfelį, 2024 metais stebimas ir indėlių sąnaudų augimas iki 18,2 mln. eurų. Nepaisant padidėjusių palūkanų sąnaudų terminuotiesiems indėliams, grynasis grupės pelnas išliko reikšmingas – 8,92 mln. eurų.

Preliminariais duomenimis, grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos turtas trečio ketvirčio pabaigoje siekė 313,71 mln. eurų, per devynis mėnesius išaugęs 22,72 %, o didžiausia centrinė kredito unija Lietuvoje uždirbo 2,25 mln. eurų grynojo pelno. Grynosios palūkanų pajamos per tris ketvirčius išaugo 15,74 % ir pasiekė 5,73 mln. eurų.

Neaudituotais 2024 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, LKU kredito unijų grupės likvidumo padengimo koeficientas augo iki 259,79 %. Pastarasis rodiklis ir kartu nuosekliai stiprinamas kapitalas patvirtina LKU grupės stabilumą ir tvarią veiklą. Tuo metu išlaidų ir pajamų santykio rodiklis rugsėjo 30 d. pasiekė 45,05 %. Grupę prižiūrinčios LCKU išlaidų ir pajamų santykio rodiklis siekė 42,77 %.

Verslo ir gyventojų finansavimas

Trečiąjį ketvirtį LKU grupės verslo ir privačių klientų finansavimo portfelis ir toliau tendencingai augo. Konsoliduotas LKU grupės vienijamų kredito unijų paskolų portfelis 2024 m. rugsėjo 30 d. siekė 794,92 mln. eurų – 9,61 % daugiau nei metų pradžioje.

Šiemet daugiausia sudaryta naujų paskolų verslui sutarčių – už 75,07 mln. eurų, 40,44 % daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Konsoliduotas verslo paskolų portfelis nuo metų pradžios padidėjo 14,63 % iki 322,39 mln. eurų.

Būsto paskolų portfelis šiemet taip pat augo 2,26 % iki 342,86 mln. eurų. Šiemet būsto kreditavimo sutarčių pasirašyta už 35,24 mln. eurų.

Vartojimo kreditų portfelis šiemet augo 24,52 %, iki 25,35 mln. eurų. Per devynis mėnesius išduota vartojimo kreditų iš viso už 12,5 mln. Eur, 61,15 % daugiau nei pernai.

Iš viso per tris ketvirčius sudarytų naujų paskolų sutarčių skaičius viršijo 3 700 vnt.  

Gyventojų taupymas

LKU kredito unijų grupės duomenimis, vis daugiau gyventojų ir verslo subjektų renkasi unijose taupyti sudarę indėlių sutartį. Dar daugiau, rugpjūčio pabaigoje LKU grupės unijos pristatė naują – neatšaukiamų terminuotųjų – indėlių rūšį. Vien pastarosios rūšies portfelis pasiekė 5,59 mln. eurų.

Per devynis mėnesius LKU grupėje buvo sudaryta 28 177 naujos terminuotųjų ir taupomųjų indėlių sutartys, o tai yra 16,19 % daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. 2024 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, LKU grupės konsoliduotas indėlių portfelis, įskaitant ir lėšas einamosiose sąskaitose, siekė 889,94 mln. eurų, per devynis mėnesius išaugęs 17,98 %.

Aukštos indėlių palūkanos ir garantuota palūkanų grąža yra pagrindiniai veiksniai, skatinantys klientus rinktis taupyti kredito unijose.

LKU kredito unijų grupė: finansų partneris daugiau nei 25 metus

Esame didžiausia kredito unijų grupė Lietuvoje. Mūsų 45 kredito unijos, prižiūrimos Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU), siūlo platų spektrą finansinių paslaugų privatiems asmenims, verslui ir ūkiui, įskaitant mokėjimo korteles, indėlius ir paskolas. Kiekvienam klientui skiriame individualų dėmesį ir padedame rasti geriausius finansinius sprendimus. Esame artimas bendruomenių finansinis partneris. Čia visi savi.

Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), atsakinga už LKU kredito unijų grupės priežiūrą, šiais metais pirmą kartą istorijoje buvo įvertinta išorės ekspertų ir pelnė institucinį reitingą – α- (High). Šis aukštas įvertinimas atspindi LCKU įsipareigojimą savo veikloje siekti aukščiausio lygio skaidrumo ir patikimumo. 

Institucinis reitingas buvo suteiktas atlikus išsamią analizę apie ilgalaikį finansų įstaigos veiklos tvarumą, vidaus porocesų reguliavimą, rizikos valdymą ir veiklos rezultatus, kurią vykdė nepriklausoma tarptautinė reitingų įmonė MFR (Italija).  

Lietuvos centrinės kredito unijos, vykdančios 45 kredito unijas vienijančios LKU kredito unijų grupės priežiūrą ir kontrolę, prioritetas yra skaidrumas, atsakingumas ir profesionalumas kiekviename valdymo etape. Šis aukštas institucinis reitingas kartu reiškia ir visos LKU grupės profesionalumą ir patikimumą tarp kitų šalies finansų sektoriaus dalyvių. Pasak LCKU, reitingas įtvirtina grupės pastangas siekti ilgalaikių tvarumo tikslų ir toliau kurti pasitikėjimu grįstus santykius su kredito unijų klientais. 

Nemažai gyventojų jaučia neužtikrintumą priimdami finansinius sprendimus, todėl vengia keisti finansų įstaigas, net jei šios neatitinka jų lūkesčių. Vis dėlto dar kartais nepelnytai pamirštamos kredito unijos vis dažniau atsiskleidžia kaip patrauklus pasirinkimas. Kokiomis aplinkybėmis kredito unija gali tapti pirmuoju pasirinkimu tarp kitų finansų įstaigų? Į šį klausimą atsako LKU kredito unijų grupė, jungianti 45 kredito unijas visoje Lietuvoje.

1. Plati finansinių paslaugų įvairovė

Nors kredito unijos sėkmingai veikia Lietuvoje jau bene 30 metų, vis dar esama įsitikinimų, kad šiose finansų įstaigose galima gauti tik paskolą. Visuomenėje vyrauja segmentuotas kredito unijų supratimas, tartum šios teikia siaurą ir tik specializuotų paslaugų spektrą.

Tiesa yra tokia, kad LKU kredito unijų grupė klientams siūlo visas pagrindines kasdienės bankininkystės paslaugas. Unijų klientai, visai kaip ir komerciniuose bankuose, gali atsidaryti mokėjimo sąskaitą, į kurią gauna darbo užmokestį ir kitas pajamas, taip pat naudojasi debeto ir kredito kortelėmis. Be to, kasdienės finansinės operacijos yra pasiekiamos per mobiliąją programėlę arba elektroninę bankininkystę. Nederėtų pamiršti ir paskolų būstui ir vartojimui bei indėlių, už kuriuos siūlomos palūkanos – vienos didžiausių rinkoje.

Dar daugiau, LKU grupė siūlo momentinių mokėjimų paslaugą. Visa tai rodo, kad kredito unijos ne tik užpildo tam tikras rinkos nišas, bet ir yra konkurencinga alternatyva tiems, kurie ieško lankstesnių, asmeninius poreikius atitinkančių finansinių sprendimų.

2. Platus klientų aptarnavimo vietų tinklas

Bankams mažinant klientų aptarnavimo vietų skaičių regionuose, ženkli dalis gyventojų susiduria su sunkumais gauti tiesiogines konsultacijas ir susitvarkyti finansinius reikalus savo mieste ar miestelyje. Dėl to gali tekti keliauti kelis ar net keliasdešimt kilometrų, kas gali būti nepatogu ir pareikalauti laiko.

Kredito unijos, priešingai, stiprina ryšį su vietos bendruomenėmis ir užtikrina finansinių paslaugų prieinamumą visoje šalies teritorijoje. LKU kredito unijų grupė sudaro platų, daugiau nei 100 klientų aptarnavimo vietų tinklą, kuris siekia ir nuo rajono centrų nutolusius miestelius. Tokiu būdu LKU grupė jau suvienijo per 135 tūkst. narių, kurie naudojasi kredito unijų paslaugomis.

LKU mokėjimo kortelių turėtojai gali patraukliais įkainiais naudotis pinigų išgryninimo ir įnešimo paslaugomis bankomatuose „MEDUS“, „Bankomatas.lt“ tinkluose bei „Perlo“ terminaluose.

Net ir nebūnant kredito unijos nariu, joje galima apmokėti mokesčius už komunalines paslaugas, kai kuriose unijose išsigryninti lėšas iš kitos finansų įstaigos mokėjimo kortelės ar įsigyti draudimą.

Toks bendruomeniškumo ir prieinamumo modelis užtikrina, kad klientams nereikėtų toli keliauti dėl finansinių klausimų sprendimo, todėl kredito unijų paslaugos tampa itin patogios ne tik didmiesčių, bet ir regionų gyventojams.

3. Individualus požiūris

Anot Lietuvos statistikos departamento, per 10 metų dirbančiųjų pagal individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą išaugo daugiau nei 2 kartus. Visgi dirbantieji savarankiškai arba pajamas gaunantys užsienyje vis dar neretai susiduria su nemalonumais, kai nusprendus pasiskolinti sulaukiama neigiamo finansų įstaigos atsako.

LKU grupė yra bendruomenė, kurioje kiekvienas žmogus yra svarbus, o kiekviena istorija – unikali.  LKU grupei priklausančios kredito unijos skiria individualų dėmesį, kad įsigilintų į kliento unikalią situaciją ir atrastų jam tinkamą finansavimo sprendimą. Unijos finansuoja naujos, senos ir nebaigtos statybos butus be gyvenamuosius, poilsio ar sodo namus. Kredito unijos gali finansuoti iki 85 procentų būsto vertės. Taip pat teikiamos paskolos su valstybės subsidija pirmąjį būstą norinčioms įsigyti arba statyti jaunoms šeimoms.

Čia teikiamas finansavimas ne tik individualias pajamas gaunantiems klientams, bet ir paskolos asmenims, dirbantiems užsienyje.

4. Sprendimai jau turintiems finansinių įsipareigojimų

Finansų ekspertai primena, kad asmenims, turintiems kelis finansinius įsipareigojimus vienoje ar keliose finansų įstaigose, verta apsvarstyti refinansavimo galimybę kredito unijoje.

Refinansavimas – tai turimų finansinių įsipareigojimų (pavyzdžiui, vartojimo ar būsto paskolų, lizingo, kredito kortelių ir kt.) padengimas, kai viena paskolos sutartimi gali būti padengiami kiti turimi įsipareigojimai esamiems kreditoriams.

Tinkamai pritaikytas refinansavimas ne tik palengvina įsipareigojimų valdymą, bet ilgalaikėje perspektyvoje gali prisidėti prie finansinės naštos sumažinimo. Mat refinansavus turimas paskolas vienoje finansų įstaigoje, lieka tik viena sutartis ir viena mėnesio įmoka. Kredito unijos taip pat dar kartą įvertina kliento finansinę situaciją, todėl dažnai gali pasiūlyti palankesnes paskolos sąlygas, pavyzdžiui, ilgesnį jos grąžinimo laikotarpį ar mažesnę palūkanų normą.

Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), vienijanti 45 kredito unijas, kurios kartu sudaro LKU kredito unijų grupę, pristatė savo pirmąją savanorišką tvarumo ataskaitą. Ši ataskaita išsamiai pristato organizacijos veiklą aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdymo srityse (angl. ESG). Paskelbta 2023 metų ataskaita žymi reikšmingą žingsnį LCKU tvarumo kelionėje, kurioje siekiama užtikrinti atsakingą ir tvarią veiklą.

Savo strateginius sprendimus grindžiame aiškiais tikslais ir atsakinga veikla, prisidėdami prie aplinkosaugos bei visuomenės gerovės. Didžiuojamės, kad jau galime įvardyti apčiuopiamus rezultatus – mūsų biuras vartoja 100 % atsinaujinančią energiją, mokėjimo kortelės yra gaminamos iš perdirbto plastiko, o popieriaus vartojimą sumažinome diegdami skaitmeninius sprendimus. Mūsų įsipareigojimas tvarumui nėra tik žodžiai – tai realūs veiksmai, kurie padeda kurti žalesnę ir atsakingesnę ateitį.

LCKU kartu su visa LKU kredito unijų grupe ir toliau sieks ne tik tęsti jau pradėtas iniciatyvas, bet ir ieškoti naujų, inovatyvių sprendimų, kurie padėtų dar labiau sumažinti veiklos poveikį aplinkai ir skatinti atsakingą finansų sektoriaus vystymąsi.

Su mūsų tvarumo strategija ir 2023 m. tvarumo ataskaita galite susipažinti čia.

Viešojoje erdvėje ir kiekvieno žmogaus aplinkoje žodis „investicija“ tapo kasdienišku: „investavau į grožį“, „investavau į gerus žieminius batus“ ir pan. Kad dažniausiai tai – ne investicija, o išlaidos, nesusimąstoma. Juolab nepagalvojama, kad kiekvieną tikrą investiciją lydi ir rizika, kurią būtina pasverti. Taip „investuojant“ kasdienybėje ir nesigilinant į įtartinus siūlymus, gyventojai susiduria su investiciniais sukčiais ir neretai patiria reikšmingą finansinę žalą.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2024 m. II ketvirtį investicinio sukčiavimo atvejų mažėjo (378 atvejai, palyginti su 551 pirmąjį metų ketvirtį), tačiau iš gyventojų šiuo metodu išviliotų lėšų suma augo ir, palyginti su kitais sukčiavimo metodais, dėl investicinio sukčiavimo gyventojų patirti finansiniai nuostoliai buvo didžiausi. Per antrąjį šių metų ketvirtį investiciniai sukčiai iš gyventojų išviliojo 1,7 mln. Eur, o vidutinė išviliota suma sudarė daugiau nei 4500 Eur.

„Investicinis sukčiavimas – metodas, kuriam geriausias ir kone vienintelis priešnuodis yra kritinis žmogaus mąstymas. Pavojaus signalas turi įsijungti tą pačią akimirką, kai su asmeniu susisiekia nepažįstamas žmogus ir pasiūlo investuoti su didelio pelno garantija ir minimalia rizika. Kiekvieną investiciją lydi rizika: kuo didesnė grąža – tuo didesnė rizika, ir investicijų sėkmė negali būti garantuota. Be to finansų įstaigos neteikia atsitiktinių pasiūlymų investuoti gyventojams telefonu ir juolab konsultacijų šia tema, jei pats gyventojas dėl to nesikreipė. Jei žmogus jau susivokė, kad įklimpo į finansinio sukčiavimo schemą, svarbu nedelsiant apie tai informuoti policiją ir kredito įstaigą“, – komentuoja Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Ji priduria, kad tiek Lietuvos bankų asociacija, tiek kiti finansų rinkos partneriai nuolat viešumoje teikia informaciją apie finansinio sukčiavimo metodus, mastą ir rekomendacijas, kaip išvengti susidūrimo su finansiniais sukčiais. „Tikiuosi, kad edukacija ir mūsų visų pastangos ugdant gyventojų finansinį raštingumą duos laukiamų rezultatų ir gyventojai taps atsparesni piktavalių pinklėms“, – sako E. Čipkutė.

Tiek apie investicinį sukčiavimą, tiek apie kitus finansinio sukčiavimo metodus informacijos galima rasti svetainėje www.atpazinksukciu.lt, čia pat galima pranešti ir apie sukčiavimo atvejus el. paštu [email protected]. 

Kaip veikia investiciniai sukčiai?

Investicinio sukčiavimo schemos – sudėtingos, o ryšys su potencialia auka užmezgamas palaipsniui ir pasitelkiant įvairias manipuliacijas. Gyventojas gauna netikėtą pasiūlymą investuoti platformoje, kuri žada didžiulę grąžą ir neįtikėtinai mažą riziką. Jei žmogų pavyksta sudominti – iš pradžių siūloma investuoti nedidelę, iki kelių šimtų eurų, sumą, kartais netgi pademonstruojama pirmosios investicijos grąža neva asmens sąskaitoje, kuri iš tikrųjų yra sukčių kontroliuojama sąskaita. Piktavaliai įgauna aukos pasitikėjimą, pereina prie draugiško bendravimo tono, apsimeta esą geranoriški „asmeninių finansų patarėjai“.

Žingsnis po žingsnio iš žmogaus pradedama reikalauti vis didesnių sumų, tikinant, kad tik taip asmuo sulauks žadėto milžiniško uždarbio. Sukčiai įtikina bendravimą perkelti į pokalbių programėles, tuomet pradeda daryti vis didesnį psichologinį spaudimą aukai, reikalaudami investuoti vis daugiau ir nesidrovėdami netgi siūlyti skolintis iš artimųjų, pažįstamų žmonių ar greitųjų paskolų įmonių.   

Neretai apgaudinėjami žmonės šiame etape jau susivokia įkliuvę į spąstus, tačiau net ir tada artimiesiems bei policijai nepraneša apie sukčiavimo atvejį, kadangi jaučia gėdą arba yra įtikinti, jog tokios informacijos atskleidimas atims iš jų būsimus „turtus“.

Jei žmogus primygtinai paprašo išmokėti investuotą sumą, finansiniai sukčiai paprastai dingsta. Bet visa schema nebūtinai tuo pasibaigia: sukčiai dar gali sugrįžti „gelbėti“ fiktyvių investicijų, prisistatydami, pavyzdžiui, policijos atstovais ir siūlydami išeitį su sąlyga – dar papildomai sumokėti „administracinių mokesčių“.

Pagrindiniai investicinio sukčiavimo požymiai

• Žadamas pernelyg didelis pelnas su minimalia rizika. Investuojant iš tikrųjų, didesnė grąža reiškia ir didesnę riziką.
• Neaiški „investavimo bendrovė“. Sukčiai prisistato įmonių, apie kurias bazinės informacijos – tokios, kaip finansinės ataskaitos –  neįmanoma rasti internete, atstovais.
• Skubotas sprendimų priėmimas. Sukčiai ragina veikti greitai, manipuliuodami pažadais, kad „tokių progų daugiau nebus“.
• Pasiūlymas skamba geriau, nei tai įmanoma. Telefonu žadami milžiniški turtai – beveik visada apgaulė.  
• Slaptumas. Sukčiai įkalbinėja nepasakoti aplinkiniams apie „investicijas“, tikindami, jog informacija „konfidenciali“. Tai – pagrindas įtarimams.
• Netikėtumas. Jei niekada nesidomėjote investicijomis, atsitiktinis ir netikėtas pasiūlymas veikiausiai yra bandymas apgauti.

Pagrindinės rekomendacijos, kaip išvengti investicinių sukčių

• Kritiškai vertinkite kiekvieną netikėtai gautą pasiūlymą investuoti. Jei žadama didžiulė grąža – pasidomėkite apie rizikas. Jei rizikos ignoruojamos arba nuvertinamos, greičiausiai susidūrėte su sukčiais.
• Tikrinkite pasiūlymą: peržiūrėkite Lietuvos banko viešai skelbiamus licencijuotų ir reguliuojamų finansų valdymo įmonių sąrašus. Ieškokite atsiliepimų apie pasiūlymą ir domėkitės, ar nėra jau anksčiau nukentėjusių žmonių įspėjimų.
• Neskubėkite ir apgalvokite. Spaudimas pernelyg greitai priimti sprendimus ir patikėti savo asmenines lėšas nežinomiems subjektams – apgaulės požymis.
• Išsiaiškinkite lėšų grąžinimo sąlygas – visuomet domėkitės, kokiomis sąlygomis ir kada galėsite atsiimti investuotas lėšas.
• Saugokite asmeninę informaciją. Netikėtai gavę pasiūlymą investuoti, niekada neatskleiskite savo asmeninės ar finansinės informacijos.
• Naudokitės tik oficialiais bendravimo kanalais ir nesileiskite į bendravimą privačiomis žinutėmis ar pokalbių programėlėse. 

Lietuvos bankų asociacijos rengta informacija

Spalio 17 dieną visas pasaulis 76-ą kartą minėjo Tarptautinę kredito unijų dieną. Ši šventė ne tik atspindi ilgą kredito unijų istoriją, bet ir jų svarbą visuomenei. Šia proga kalbamės su Mantu Janavičiumi – Asociacijos Lietuvos kredito unijos bei LKU grupės kredito unijos „Magnus“ valdybos pirmininku, kuris jau dešimtmetį aktyviai prisideda prie kredito unijų sektoriaus vystymosi Lietuvoje.

Kredito unijos – čia žmoniškas požiūris

LKU kredito unijų grupė – didžiausia kredito unijų grupė Lietuvoje – artėja prie savo 30 metų sukakties. Dar 1995 m. šalia Vievio buvo įsteigta pirmoji kredito unija, kuri žymėjo judėjimo pradžią. Nepriklausomybės aušroje steigiamų kredito unijų pagrindinė misija buvo padėti socialinėms grupėms, kurios tuo metu neturėjo galimybės gauti bankinio finansavimo. Šiandien kredito unijos, lygiai kaip ir bankai, siūlo platų kasdienės bankininkystės ir finansavimo paslaugų spektrą.

Vis dėlto paklaustas, ar per veiklos dešimtmečius kredito unijos išlaikė savo pradinę misiją, Mantas nesudvejoja – taip: „Į kredito unijas žmonės ateina su problemomis, apie kurias kitos finansų įstaigos nenori girdėti. Kai kiti nėra linkę skirti laiko nestandartiniams atvejams, kredito unijos lyg šeimos gydytojai – klauso ir girdi tam, kad padėtų surasti sprendimą, – sako pašnekovas.

Todėl šiandien aš asmeniškai pažįstų dažną savo kredito unijos klientą, žinau, kiek jis turi vaikų ar kuo vardu jo šuo. Apie tai ir yra kredito unijos bei jose dirbantys žmonės – čia kuriame ne institucinį, o „žmonišką“ ryšį su klientu ir todėl esame bendruomenė“ – sako jis.

Remia jaunimo finansinio raštingumo ugdymą

Kreditavimas gelbsti įgyvendinti užsibrėžtus verslo ar asmeninius tikslus, tačiau kartais, tinkamai neįvertinus finansinių galimybių, paskola gali tapti našta. M. Janavičiaus teigimu, finansiškai raštingi žmonės yra atsparesni galimoms klaidoms, tokioms kaip neatsakingas skolinimasis ar nepamatuoti finansiniai sprendimai. Vis dėlto 2024 m. Lietuvos banko skelbti tyrimo rezultatai parodė, kad per pastaruosius aštuonerius metus suaugusiųjų finansinio raštingumo lygis Lietuvoje sumažėjo 10 proc.

„Finansinio raštingumo ugdymas turi prasidėti ne tik mokykloje, bet ir šeimoje. Deja, daugelis iš mūsų vaikystėje buvome mokomi tik taupyti, bet niekas nepaaiškino, kaip atsakingai elgtis su jau sutaupytomis lėšomis“, – pastebi pašnekovas.

Atsižvelgdama į šį poreikį, LKU kredito unijų grupė Tarptautinės kredito unijų dienos proga skyrė ypatingą dėmesį jaunimo finansiniam švietimui. Šventės metu visos kredito unijos bei jų darbuotojai turėjo galimybę prisidėti prie finansinės paramos organizacijai „Lietuvos Junior Achievement“.

Ši organizacija pirmoji Lietuvoje įgyvendina pažangias ekonominio švietimo, verslumo ir finansinio raštingumo programas, padėdama ugdyti jaunąją kartą bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose.

Šia iniciatyva LKU grupė ne tik prisidėjo prie finansinio raštingumo skatinimo, bet ir formuoja tvirtą pamatą ateities kartoms, padedant jaunimui suprasti, kaip atsakingai valdyti savo finansus ir siekti ilgalaikės gerovės.

Bendruomeniškumo simbolis paveiksle

Šių metų Tarptautinė kredito unijų diena LKU bendruomenei buvo ypatinga ir dėl daugiau priežasčių. Šventės metu, kartu su gerbiamu svečiu – Lietuvoje ir užsienyje pripažintu menininku Martynu Gediminu, šventės dalyviai buvo unikalaus projekto dalis: kartu tapė bendrą paveikslą „Čia visi savi“, kuris įgijo simbolinę reikšmę – tapo vienybės, svajonių ir bendrystės simboliu.

„Prisiliesdami prie šio meno kūrinio, mes visi į jį įdėjome dalelę savęs ir palikome ant drobės savo svajones. Tikiu, kad šis paveikslas yra ne tik gražus meno kūrinys, bet ir mūsų bendrų siekių bei svajonių, kurios vieną dieną išsipildys, atspindys“, – dalijasi Mantas Janavičius.

Paveikslas ne be reikalo gavo pavadinimą „Čia visi savi“, kuris sutampa su naujausios LKU kredito unijų grupės reklaminės kampanijos žinute. Kaip pažymi Mantas, kredito unijos yra daugiau nei finansinės institucijos – tai bendruomenė, kurioje kiekvienas žmogus yra svarbus, o kiekviena istorija – unikali.

Žvilgsnis į ateitį: kredito unijos po 20 metų

Kredito unijos „Magnus“ valdybos pirmininkas Mantas Janavičius paklaustas, kaip galėtų atrodyti kredito unijų sektorius Lietuvoje po 20-ies metų, sako, kad kredito unijų sėkmė priklausys nuo pusiausvyros tarp pažangių technologijų ir žmogiškojo ryšio išlaikymo.

„Per ateinančius du dešimtmečius technologijos smarkiai pakeis daugelį gyvenimo sričių. Automobiliai taps autonominiai, o dirbtinis intelektas spręs daugelį kasdienių klausimų. Gyvensime ilgiau ir patogiau, tačiau šioje technologijų revoliucijoje kredito unijos turi unikalų potencialą – išlaikyti tai, ko negali pakeisti mašinos – žmogiškąjį ryšį. Nors kitos sritys galbūt visiškai pasikliaus technologijomis, kredito unijose žmogus visada išliks nepakeičiama dalimi,“ – savo vizija dalijasi Mantas Janavičius.

Tarptautinės kredito unijų dienos 2024 šventės akimirkos:

Informuojame, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis,  užsienio valstybių rezidentams išmokamos palūkanos už indėlius priskiriamos A klasės pajamoms, kurios yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM). Todėl LKU grupės kredito unijos, išmokėdamos palūkanas už indėlius užsienio rezidentams (nenuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams), automatiškai išskaičiuoja  15 proc. dydžio GPM.

Jeigu gyvenate valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra pasirašiusi Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį (DAIS), galite susimažinti taikomą GPM tarifą. Tam reikalinga susisiekti su savo LKU grupės kredito unija ir pateikti FR0021 (DAS-1) formos prašymą. Forma galioja tik tais kalendoriniais metais, kuriuos nurodo užsienio valstybės mokesčių administratorius.

Atkreipiame dėmesį, kad kredito unija nuo Jums išmokamų palūkanų automatiškai išskaičiuos GPM. Tačiau pasibaigus kalendoriniams metams, Jūs turite teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) su prašymu grąžinti išskaičiuotą GPM už palūkanas. Primename, kad palūkanų pajamos, neviršijančios 500 eurų per mokestinį laikotarpį, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Užsienio valstybės rezidentai šia lengvata gali pasinaudoti tik kalendoriniams metams pasibaigus.

Jeigu turite papildomų klausimų, maloniai prašome kreiptis tiesiogiai į savo kredito uniją.