Labdaros akcija „Kalėdų šventė didelėms šeimoms“

[vc_row][vc_column][vc_column_text]

Kredito Unija „Neris“ sveikindama savo klientus, kolegas ir partnerius, organizuoja labdaros akciją „Kalėdų šventė didelėms šeimoms“, nes Kalėdos – ne tik šventė, bet ir prasmingų darbų metas.

Mes norime, kad kuo daugiau daugiavaikių šeimų iš Vilniaus miesto ir rajono gautų galimybę pamatyti nepakartojamą, išskirtinio pastatymo Kalėdinį spektaklį „Spragtukas“, kurį gruodžio 20d. Vilniuje parodys Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras.

Be jūsų pagalbos tai sunkiai įgyvendinama, todėl kviečiame sukurti Kalėdinį stebuklą kartu su mumis. Užpildykite šią formą, ir mes su Jumis susisieksime. Taip pat galite pasirinkti – ar norėsite asmeniškai įteikti savo dovaną daugiavaikei šeimai, kurią paremsite, ar tai patikėsite mums.

Pačios vertingiausios dovanos – dėmesys ir ilgam įsimenantys potyriai. Dalinkimės gerumu, nes jo niekada nebus per daug.

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]

Trečiąjį 2019 m. ketvirtį LCKU grupė augino ir paskolų portfelį, ir pelną

lku-kredito-uniju-pelnas-pirmas-pusmetis-2019

[vc_row][vc_column][vc_column_text]

48 kredito unijas vienijanti Lietuvos Centrinė Kredito Unija (LCKU) kartu su jai priklausančių kredito unijų grupe (LCKU grupė) trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos miestų ir regionų gyventojams, ūkininkams ir smulkiojo bei vidutinio verslo įmonėms išduotų paskolų portfelį padidino iki 334 mln. EUR. Didinti skolinimą leido ne tik reikšmingai padidėję gyventojų bei juridinių asmenų indėliai, bet ir aktyvios pačių kredito unijų sistemos pastangos gerinti paslaugų prieinamumą Lietuvos regionų gyventojams.

Toliau skaityti „Trečiąjį 2019 m. ketvirtį LCKU grupė augino ir paskolų portfelį, ir pelną”

Būsto paskola be pradinio įnašo: pasinaudokite valstybės teikiama finansine paskata

lku-kredito-uniju-grupe-busto-paskola

[vc_row][vc_column][vc_column_text]

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, praėjusiais metais visoje Lietuvoje buvo įsigyta daugiau nei 32 tūkstančiai nekilnojamojo turto objektų, kuriems pirkėjai išleido per 2 mlrd. eurų. Nors didžioji dalis objektų naujus savininkus rado didžiuosiuose miestuose, tiek parduotų objektų skaičiumi, tiek ir sandorių vertės prasme, rinka augo visoje Lietuvoje.

Pavyzdžiui, 2017 m., NT rinka sumine verte augo 44 iš 60 Lietuvos savivaldybių. NT specialistai tvirtina, kad nors Lietuvos NT rinkoje dominuoja didžiuosiuose miestuose sudaromi sandoriai, postūmį rinkos augimui šalies regionuose suteikia ir praėjusių metų pabaigoje startavusi bei šiemet įsibėgėjusi valstybės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms programa.

Toliau skaityti „Būsto paskola be pradinio įnašo: pasinaudokite valstybės teikiama finansine paskata”

Kredito unija „Sūduvos parama“: ir verslas, ir socialinis partneris

kredito-unija-sūdūvos-parama-socialinis-partneris-lku

[vc_row][vc_column][vc_column_text]

Kazlų Rūdoje įsikūrusi bendrovė „Rimti projektai“ aplinkotvarkos ir laistymo sistemų įrengimo darbus dažniausiai atlieka Kaune arba Vilniuje, tačiau kartais sulaukia siūlymų dirbti ir užsienyje. Vienu įdomesnių projektų bendrovės savininkas ir vadovas Vytenis Gervinskas vadina aplinkos tvarkymą Lietuvos ambasadoje Prahoje.

Toliau skaityti „Kredito unija „Sūduvos parama“: ir verslas, ir socialinis partneris”

Išrasti dviratį galima ir XXI amžiuje

kreditas-verslo-pradžiai-lku-kredito-unijų-grupė

Karolis Atkočiūnas ir Rokas Zabulionis – dviračių entuziastai, kartu su savo šeimomis įkūrę elektrinių dviračių verslą. Prekės ženklo „ZBIKE“ savininkai, pasakoja, kad ši transporto priemonė ir jos gamybos technologija – pirmoji tokia pasaulyje, o skrieti jų kurtu dviračiu galima net iki 100 km/h greičiu ir be jokių rūpesčių nuvažiuoti iš Kauno į Vilnių ir atgal. Vyrų verslas griauna mitus ir užtikrintai veržiasi į Lietuvos ir užsienio rinką – ekologišką transporto priemonę renkasi ir ekstremalių pojūčių mėgėjai, ir judriu mažųjų atžalų laisvalaikiu besirūpinantys tėvai.

Kaip prasidėjo elektrinių dviračių verslas?

Rokas. Nuo pat mažens stebėjau savo tėčio Šarūno darbus ir idėjas, turėjau galimybę pats prie jų prisidėti. Labai vertinu jo turimą patirtį versle, gamyboje ir kūryboje, jis ir sugalvojo sukurti „ZBIKE“ elektrinius dviračius. Idėja netruko tapti realybe – pradėjome gaminti ypatingo kruopštumo ir pastangų reikalaujančius, anglies pluošto ir stiklo kompozito rėmus. Gamybos proceso specifika ir tikslumas yra ypatingai svarbūs, tad šiuo metu net nesvarstome galimybės užsakyti gamybos kitur ir atskleisti savo „virtuvės“ paslapčių.

Iki šiol viską darome patys: nuo pat idėjos ir brėžinio, iki realaus, iki 100 km/h  greičiu skriejančio elektrinio dviračio, kuris po vieno įkrovimo gali nuvažiuoti net 220 km. Ėmėme domėtis, kaip pirmuosius pagamintus dviračius ištestuoti – norėjome sužinoti jų galimybes, ieškojome būdų parduoti.

Karolis. Apie Šarūno ir Roko gaminamus elektrinius dviračius sužinojo mano tėtis ir parodė juos man. Dviračiai atrodė labai kietai, tačiau iš pradžių naujoves, kaip ir daugelis žmonių, vertinau skeptiškai. Juk tai vis tiek – dviratis! Tuo metu gyvenau Norvegijoje, turėjau galimybių ištestuoti elektrinio dviračio galimybes ir, visgi, nutarėme įsitraukti: nusipirkome iš Šarūno kelis dviračius ir pradėjome vystyti atskirą prekės ženklą.

Elektrinis dviratis yra labai galinga transporto ir sporto priemonė, turime nekasdieniškų jo panaudojimo idėjų ir vieną konkretų slaptą projektą, dėl kurio prireikė sutelkti jėgas. Tad subūrėme abi šeimas ir taip praėjusių metų gruodį gimė UAB „Elektrociklas“.

Su kokiais iššūkiais susidūrėte kurdami verslą?

Verslas prasidėjo nuo abiejų šeimų asmeninių lėšų, o didelių investuotojų neieškojome sąmoningai, nenorėdami prarasti verslo kontrolės ir krypties.

Mums augti padėjo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“). Per kredito uniją pasiėmėme „Invega“ administruojamą lengvatinę paskolą „Verslumo skatinimas 2014–2020“, finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis. Jai „Invega“ dar suteikė ir 80 proc. garantiją. Kartu su šia paskola, gavome galimybę pasinaudoti priemone „Subsidijos verslo pradžiai“, pagal kurią gauname 75 proc. darbuotojams mokamo darbo užmokesčio kompensaciją.

Nenorime paleisti savo paukščio – ketiname auginti ir plėsti verslą savo pastangomis, tad galimybės pasinaudoti finansinėmis priemonėmis, neprarandant savarankiškumo, mūsų atveju, buvo itin aktualios.

Kas dažniausiai perką jūsų produkciją? Ar esate atpažįstami užsienyje?

Šiuo metu galime pasiūlyti kelis elektrinių dviračių modelius, su kaupu išpildančius ir tradicinius mėgėjų, ir greičio bei galios entuziastų poreikius. Vienas mūsų dviračio modelis yra labai galingas, patogiai valdomas ir puikiai tinka adrenalino fanatikams. Kitas – žymiai silpnesnis ir lengvesnis – ant jo atsisėdęs iš tiesų jautiesi kaip ant dviračio. Yra žmonių, kurie šį modelį perka netgi vaikams, tereikia tiesiog uždėti mažesnius ratus. Tikimės, kad mūsų klientai, net ir vairuodami galingus dviračius, yra protingi ir atsargūs žmonės, nelaksto ir nepažeidinėja taisyklių.

Kol kas „ZBIKE“ prekės ženklas nėra plačiai žinomas Lietuvoje, tačiau turime planų tai pakeisti. Jau pradėjome dalyvauti įvairiose parodose, investuojame į reklamą. Pirkėjų, žinoma, yra ne vienas, tačiau žvalgomės ir į užsienio rinkas.

Mūsų dviračių kainos nėra mažos, bet šiame kainų segmente mes vis tiek galime pasiūlyti daug daugiau nei konkurentai – tiesiog todėl, kad norime ateiti į rinką su labai kokybiška preke, geresne nei gali pasiūlyti čekai ar ispanai.

Kokiomis vertybėmis vadovaujatės versle? Kuo esate išskirtiniai?

Karolis. Turime pirmąjį pasaulyje dviračiuose naudojamą skysčiu aušinamą elektros variklį. Niekas pasaulyje neturi tam atitikmens. Žinoma, pramonėje ir elektromobiliuose egzistuoja skysčiu aušinami elektros varikliai, bet dar niekas to nepritaikė dviračiams. Tai mūsų pačių kartu su partneriais sukurta, unikali sistema ir mes toliau ją tobuliname. Taip pat patys gaminame akumuliatorius, renkamės aukštesnės klasės komponentus nei įprasta rinkoje.

Rokas. Pirmąjį modelį testavome penkerius metus, kol supratome, kad galime paleisti jį į rinką. Galėjome tą padaryti jau po pirmųjų metų, bet siekėme tobulybės. Žinoma, keli žmonės įsigijo prototipus, tačiau žinodami, ką perka. Kokybė yra svarbiausias dalykas visose srityse. Visada labiausiai pasigendu kokybės pirkdamas įvairias užsienio gamintojų prekes, tad darome viską, kad nusipirkęs mūsų prekę, žmogus nesiskųstų ir kad ji būtų geriausia, kokia gali būti.

Straipsnį parengė: UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA): Plačiau

Dirbantieji užsienyje būstui skolinasi kredito unijose

lku-kredito-uniju-grupe

[vc_row][vc_column][vc_column_text]

Ko gero, niekas tiksliai negali įvardinti, kiek Lietuvos piliečių ar su Lietuva save siejančių žmonių gyvena už jos ribų visame pasaulyje. Įvairių šaltinių duomenimis, tokių žmonių galėtų būti net apie 1 milijoną, ir nors emigracija išlieka viena iš skaudžiausių ir prieštaringiausiai vertinamų temų, daugelis Lietuvos piliečių, net ir gyvendami svetur, stengiasi neprarasti ryšio su Lietuva.

Toliau skaityti „Dirbantieji užsienyje būstui skolinasi kredito unijose”

Lietuvos Centrinė Kredito Unija padės Vilniaus kredito unijai įgyvendinti pokyčių programą

[vc_row][vc_column][vc_column_text]

Įgyvendinant Vilniaus kredito uniją inspektavusio Lietuvos Banko priežiūros komiteto sprendimus, iki 2020 m. kovo 31 d. Lietuvos Centrinė Kredito unija tampa laikinąja Vilniaus kredito unijos administratore. Vilniaus kredito unija ir toliau be jokių apribojimų teiks visas paslaugas ir įgyvendins savo įsipareigojimus nariams ir klientams, o laikinoji administratorė – LCKU teiks unijai metodinę paramą ir padės įgyvendinti ilgalaikį veiklos stabilumą užtikrinančių priemonių planą. Remiantis Lietuvos Respublikos kredito unijų ir centrinių kredito unijų įstatymais, kredito unijų sistemoje veikia kryžminių garantijų sistema, todėl centrinė kredito unija bei visos jai priklausančios unijos viena kitai teikia įvairiapusę pagalbą, suteikia prieigą prie reikalingų kredito išteklių. Esant reikalui, kredito unijos gali pasinaudoti centrinės kredito unijos kaupiamais fondais.

Toliau skaityti „Lietuvos Centrinė Kredito Unija padės Vilniaus kredito unijai įgyvendinti pokyčių programą”

Lietuvoje veikiančios kredito unijos skolino aktyviau ir augino verslo rezultatus

[vc_row][vc_column][vc_column_text]

Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), vienijanti 48 visoje Lietuvoje veikiančias kredito unijas, pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 267 tūkst. eurų grynojo pelno. Pelningai dirbo ir didžioji dalis LCKU priklausančių kredito unijų: agreguotas LCKU priklausančių kredito unijų pelnas už pusmetį siekė 782 tūkst. eurų.

Palyginti su atitinkamu 2018 m. laikotarpiu LCKU, bei LCKU kartu su jai priklausančiomis kredito unijomis (LCKU grupė), reikšmingai padidino palūkanų pajamas. Jei praėjusių metų pirmąjį pusmetį LCKU pajamos iš palūkanų siekė 630 tūkst. eurų, o LCKU grupės atitinkamos pajamos – 6,3 mln. eurų, tai atitinkamu 2019 m. laikotarpiu palūkanų pajamos siekė atitinkamai 1 mln. eurų ir 8,5 mln. eurų. Atsižvelgiant į augančias veiklos apimtis, taip pat augo tiek LCKU, tiek LCKU grupės operacinės išlaidos, o dėl 9-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto „Finansinės priemonės“ pritaikymo LCKU grupės mastu nuo 2019 m. sausio 1 d., didėjo LCKU grupės paskolų ir kito turto vertės sumažėjimo išlaidos.

Vertinant atskiras LCKU grupės nares, didžioji dauguma LCKU priklausančių kredito unijų pirmąjį 2019 m. pusmetį dirbo pelningai: beveik penktadalis kredito unijų uždirbo pelną, viršijusį 50 tūkst. eurų.

Per metus laiko LCKU beveik 20% padidino savo valdomą turtą, kuris 2019 birželio 30 d. siekė 129 mln. eurų, vietoje 2018 06 30 fiksuotų 109 mln. eurų,  atitinkamai LCKU grupės valdomas turtas per metus padidėjo nuo 371 iki 427 mln. EUR. Tiek LCKU, tiek ir LCKU grupėje iš visų turto straipsnių reikšmingiausiai augo paskolos kredito unijų nariams: grupės paskolų kredito unijų nariams portfelis per metus nuo 2018 m. birželio 30 d. grynąja verte išaugo nuo 249 mln. eurų iki 318 mln. eurų. Taip pat augo ir LCKU bei LCKU grupės finansiniai įsipareigojimai, šių metų birželio pabaigoje atitinkamai siekę 113 ir 391 mln. eurų.

Tiek LCKU, tiek ir LCKU grupė su atsarga vykdė visus veiklos riziką ribojančius normatyvus. LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 39,82% (normatyvas – 18,53%),  LCKU grupės analogiškas rodiklis – 16,29% (normatyvas – 11,5%). Reikalaujamą 100% padengimo likvidžiuoju turtu normatyvą LCKU grupė vykdė net 485,60%.

„Per dvylikos mėnesių laikotarpį iki 2019 m. birželio 30 d. net 45 iš 48 LCKU priklausančių kredito unijų padidino savo paskolų portfelius. Augančios kredito unijų skolinimo smulkiajam ir vidutiniam verslui bei Lietuvos gyventojams apimtys ir pajamos iš pagrindinės veiklos puikiai atspindi gerėjančią unijų veiklos kokybę ir kryptingą savo tikslų siekimą“,- sakė LCKU valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Pasak LCKU valdybos pirmininko, skaidriai ir efektyviai funkcionuojanti kredito unijų sistema yra gyvybiškai svarbi sėkmingam Lietuvos ekonomikos funkcionavimui. „Rinkoje dominuojantys bankai didžiausią dėmesį skiria paslaugoms stambiajam verslui ir didžiųjų miestų gyventojams teikti. Jau tampa tendencija, kad mažesniuose miestuose duris užveria vis daugiau bankų skyrių, todėl mes būdami lietuviško kapitalo finansų institucijomis, jaučiame pareigą užtikrinti paslaugų prieinamumą visiems Lietuvos žmonėms. Visuomet esame arčiausiai savo vartotojų, todėl geriau suprantame jų poreikius, galime būti lankstesni, geriau įvertinti jų galimybes skolintis asmeniniam vartojimui ir verslo vystymui“,- sakė M. Vijūnas.

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]