Kategorija: LKU grupės naujienos

Kristina dirbo teisės, o jos sesuo Dovilė – finansų srityje, tačiau prieš trejus metus iš Belgijos grįžusi Kristina galvoje parsivežė ir idėją: prekiauti įvairia augalų auginimo atributika, o vėliau – ir pačiais augalais. „Visokie džiunglių reikalai“ – taip keliais žodžiais galima apibūdinti seserų Kristinos ir Dovilės Ambrazevičiūčių verslą „Puodas ir petunija“, kurio idėja –  įkvėpti žmones auginti.

„Jaučiame didelį susidomėjimą, nes jeigu prieš dešimt metų tai nebuvo taip madinga, dabar situacija pasikeitusi iš esmės. Net visi tie, pavadinkime, retro augalai, kuriuos augino močiutės, irgi grįžta į madą“, – patikina Kristina.

Jai antrina ir sesuo, namuose mėgstanti auginti retesnių rūšių augalus. „Labai domiuosi augalais, tad turbūt ir „nutempiau paklodę“ į šitą pusę, – juokiasi Dovilė, turėdama omenyje, kad laikui bėgant verslas labiausiai susitelkė ties pačių augalų prekyba. –  Auginimo mada dabar tikrai sugrįžusi – turbūt tai ir socialinių tinklų įtaka, nes žmones įkvepia ten matomi išpuoselėti interjerai bei jų dalimi tapę įdomūs augalai. Tai įkvepia pabandyti namuose įnešti daugiau gyvybės ir žalumos.“

Pinigų medis ar augalas iš Azijos?

Verslininkės pasakoja, kad dalis pirkėjų ieško akiai atpažįstamų augalų, ateina su konkrečiu pavadinimu ir naujovėms nebūna nusiteikę, tačiau nestinga ir tokių, kurie ieško unikalumo, išskirtinumo.

„Vienas iš mūsų tikslų – atvežti į Lietuvą egzotiškesnių, retų augalų, kurie domina augalų kolekcionierius. Dabar dėl karantino šiek tiek apribotas jų atsivežimas iš Azijos, todėl jau susidarė sąrašas žmonių, kurie laukia, kada galės jų įsigyti. Lietuvoje tikrai yra ratas žmonių, kurie domisi retais, nematytais mūsų šalyje augalais, laukia naujienų“, – patikina K. Ambrazevičiūtė.

Seserys džiaugiasi, kad auginti mėgsta ir vaikai, kurie patys nusiperka sau augaliuką arba jo prašo suaugusiųjų. „Gal tai ir atrodo netikėta, bet jie tikrai yra nuoširdūs augalų mylėtojai. Berniukai, pavyzdžiui, labai mėgsta kaktusus. Mums džiugu matyti, kad vaikai nori auginti“, – šypteli.

Iš kartos į kartą

Verslininkės  atvirauja, kad augalai jų šeimoje visada buvo reikšmingi, o jų persodinimas ar priežiūra atrodė savaime suprantami dalykai.

Nuostabu tai, kad jie gali tapti ir šeimos ar net giminės tam tikrų įvykių, sentimentų įprasminimu: „Šeimoje turime tokių augalų, kurie keliauja iš kartos į kartą, pavyzdžiui, augalą, kurį močiutė, grįžusi iš Sibiro, gavo dovanų – jo „palikuonys“ tęsia savo egzistavimą. Arba kaktusas, kurį mūsų mama vaikystėje surado kažkieno išmestą – jo atžalos taip pat apsigyvenę skirtinguose mūsų giminės namuose.“

Seserys pasakoja, kad verslo pradžia buvo nedrąsi –  viskas prasidėjo nuo internetinės parduotuvės, nes norėjosi įvertinti ar bus susidomėjimas. Pajutusios, kad idėja turi potencialo, ryžosi verslą plėsti, tačiau čia laukė finansinis iššūkis: pirmajai fizinei parduotuvei pritrūko savų lėšų.

„Ieškodamos paramos sužinojome apie verslo auginimą skatinančią INVEGĄ – gavome profesionalią informaciją ir paramą. O kai turi finansines galimybes, belieka svajones paversti realybe“, – šypteli seserys.

„Puodas ir petunija“ įkūrėjos savo svajonę įgyvendino iš LKU kredito unijos grupei priklausančios Šeimos kredito unijos gavusios INVEGOS administruojamą „Verslumo skatinimo fondo 2014-2020, finansuojamo iš Europos socialinio fondo“ paskolą. Po kurio laiko taip pat pasinaudojo ir darbo užmokesčio išlaidų kompensacija pagal priemonę „Subsidijos verslo  pradžiai“.

Žurnalo „Žmonės“ tekstas. Taip pat galite skaityti INVEGA interneto svetainėje.

Siekiant pradėti verslą ar jį plėtoti dažnai kyla labai daug klausimų dėl finansų – kaip valdyti įmonės finansus, ką reikia padaryti, norint paimti paskolą, kur geriausia dėl jos kreiptis, kokiomis priemonėmis pasinaudoti. Į aktualius pradedantiems verslams klausimus portalui „15min“ atsakė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas.

– Papasakokite, koks turėtų būti finansinis pasiruošimas sėkmingam pradedančiajam šeimos verslui?

– Bet kuris pradedantysis šeimos verslas visų pirma turėtų apgalvoti ir pasiruošti išsamų verslo planą. Tam nebūtina baigti specialių mokslų ir net nereikia kurti savo verslo plano modelių – patarimų ir pavyzdžių galima rasti internete. Naujiems verslininkams, besikreipiantiems dėl paskolos iš „Verslumo skatinimo fondo 2014–2020“, esame paruošę specialų infografiką, kaip gauti paskolą verslo pradžiai. Taip pat dalijamės verslo plano forma, kurią galima atsisiųsti ir pildyti patiems arba kreiptis pagalbos į kredito unijų, kurios bendradarbiauja su INVEGA ir išduoda paskolas pagal šią priemonę, konsultantus.

Pasiruošime itin svarbus aspektas – teisingai įvertinti finansavimo poreikį: ne per mažai, kad pakaktų lėšų tikslams įgyvendinti, ir ne per daug, kad nereikėtų be reikalo mokėti paskolos palūkanų. Dėl šios priežasties, pildant verslo planą pirmiausia reikia būti sąžiningam pačiam sau, t. y. nepervertinti ir kartu pernelyg nenuvertinti savo verslo idėjos bei aiškiai atsakyti į esminius verslo vystymo klausimus: kodėl manote, kad jūsų prekė ar paslauga bus paklausi? Kokie konkurentai rinkoje? Kaip pasieksite savo pirkėją? Koks yra rinkos poreikis? Kiek reikės lėšų patalpoms ar prekių įsigijimui? Kiek darbuotojų reikės, kokios išlaidos jų darbo užmokesčiui? Ką darysite, jei verslas vystysis ne taip, kaip suplanuota? Ar turėsite lėšų atiduoti paskolai, jei verslas vystysis prasčiau nei galvojate ir pan. Daugiau informacijos rasite čia.

– Ar verslo naujokai vengia, o gal net bijo imti paskolas? Gal galite pasidalinti, kokie klausimai ir sąlygos jiems kelia didžiausią nerimą?

– Pradėkim nuo to, kad nerimą labiausiai ir kelia klausimas, iš kur gauti, kaip pasiskolinti pinigų. Vyrauja nuomonė, kad finansuotojai, ir ypač bankai, pradedantiems verslininkams, dar neturintiems teigiamos verslo istorijos, sukaupto kapitalo ir turto, skolina labai sunkiai arba iš viso neskolina, nes tokius projektus laiko didelės rizikos atvejais. Šioje vietoje ir atsiranda valstybės pagalba. Būtent INVEGA, panaudodama valstybės ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, bei įvertinusi rinką, konstruoja finansines priemones, kurios veikia ten, kur atsiranda spragos finansavimo rinkoje. Todėl siūlau atidžiai pasidomėti, ką siūlo valstybė. INVEGA siūlo keturių krypčių finansavimo sprendimus – tai paskolos, garantijos, kompensacijų priemonės ir rizikos bei privataus kapitalo investicijos.

Nuo 2016 m. pabaigos INVEGA per kredito unijas teikia lengvatines paskolas jauniems verslams iki 1-erių metų pagal priemonę „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020 m., finansuojamas iš Europos socialinio fondo“. Tai paklausi priemonė, kuri nepraranda aktualumo ir šiuo sudėtingu laikotarpiu. Iš viso „Verslumo skatinimo fondui 2014–2020“ skirta 22,8 mln. eurų lėšų. Iki šiol šia paskola pasinaudojo daugiau kaip 1000 įmonių arba fizinių asmenų. Be to, kartu su šia paskola galima pasinaudoti priemone „Subsidijos verslo pradžiai“ ir gauti dalies darbo užmokesčio kompensaciją, gauti paskolos garantiją, atstojančią kredituotojų prašomą užstatą, arba kita galimybe – gauti iki 95 proc. paskolų palūkanų kompensaciją.

– Lengvatinės paskolos verslo pradžiai – ką pradedantiesiems verslams reikėtų apie jas žinoti?

– Lengvatinės paskolos teikiamos pagal priemonę „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020“, finansuojamas iš Europos socialinio fondo“ (VSF2). Dėl paskolos gali kreiptis labai mažos, mažos įmonės, fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimą arba užsiimantys individualia veikla, kurie atitinka smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjekto statusą pagal SVV įstatymą, veikia iki 1 metų nuo įmonės įregistravimo datos ir veiklą vykdo Lietuvoje.

Šio tipo paskolas teikia kredito unijos, priklausančios Lietuvos kredito unijų grupei (LKU). Tad norėdamas gauti šią paskolą, dėl konsultacijos ir verslo plano pradedantysis verslininkas ar įmonė turėtų kreiptis į artimiausią kredito uniją. Apsisprendęs dėl paskolos, fizinis asmuo turi tapti kredito unijos nariu, o juridinis asmuo – asocijuotu kredito unijos nariu. Didžiausias paskolos dydis gali būti 25 000 Eur, ilgiausias paskolos laikotarpis – 10 metų. Šiai paskolai netaikomas paskolos išdavimo administravimo mokestis.

Taip pat INVEGA gali laiduoti už pradedančius verslininkus, garantuoti kredito įstaigai paskolos dalies grąžinimą ir, įvertinę besiskolinančiojo verslo projektą, padėti unijai, bankui ar lizingo bendrovei priimti pradedančiam verslininkui palankų sprendimą.

Taip pat galima pasinaudoti visuotinės dotacijos priemone „Subsidijos verslo pradžiai“ ir gauti dalies darbo užmokesčio kompensaciją. Ši kompensacija gali būti skiriama tik „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020“ paskolų gavėjams už kiekvieną pagal darbo sutartį įdarbintą darbuotoją, kuriam bus mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis. Darbo užmokestis gali būti kompensuojamas nuo 50 iki 75 proc., o maksimalus kompensacijos laikotarpis 18 mėn.

Dar pridurčiau, kad ir „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020“ paskolos gavėjai gali pasinaudoti ir kita galimybe – gauti iki 95 proc. paskolų palūkanų kompensaciją. Ir viena, ir kita subsidija yra nemenka paspirtis ir pagalba pradedančiajam verslui įsitvirtinti rinkoje. Dėl dotacijų ir kompensacijų verslininkai turi kreiptis tiesiogiai į INVEGĄ, užpildydami paraiškas interneto svetainėje.

– Ar imant paskolą šeimos verslo steigimui sąlygos yra kitokios? Kokios gali būti rizikos?

– Lietuvoje šeimos verslas neturi atskiro teisinio statuso ir išduodant paskolas neskirstoma, tai šeimos verslas ar ne. Svarbu, kad tas verslas atitiktų smulkiojo ir vidutinio verslo statusą bei kitus reikalavimus. Pirmumo teisę pasinaudoti lengvatine paskola iš „Verslumo skatinimo fono 2014–2020“ turi bedarbiai, neįgalieji, moterys, vyresni negu 54 metai asmenys, asmenys iki 29 metų bei tie, kurie kuria ar kurs „žaliąsias“ darbo vietas. Paraiškų prioretizavimas įsijungia tuomet, kai papildomai kreipiamasi dėl subsidijų verslo pradžiai ar fonde numatytos lėšos artėtų prie jų panaudojimo pabaigos. Šiuo metu „Verslumo skatinimo fonde 2014–2020“ pareiškėjų dar laukia 2,5 mln. eurų.

Šeimos verslui, kaip ir bet kuriam kitam verslui, ieškant bet kurio tipo išorinio finansavimo, norint sumažinti riziką netinkamai pasirinkti, siūlyčiau atidžiai išsiaiškinti visus įmanomus rinkoje finansavimo variantus ir kaip tas finansavimas veikia. O didžiausia rizika, kaip ir visiems, kad verslas nepasiteisins, negeneruos pajamų ir bus sunku grąžinti paskolą.

Visą straipsnį skaitykite „15min“ portale.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka po pirmosios koronaviruso bangos atsigavo be didesnių sunkumų. Trečiąjį ketvirtį šoktelėjęs įregistruotų gyvenamųjų būstų pirkimo-pardavimo sandorių skaičius kone kompensavo antrojo ketvirčio praradimus, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. Nestoja ir NT vystymo projektai, tarp kurių – „Užupio perlu“ pramintas bendrovės „Larėjas“ vystomas projektas – „Vilniaus Monmartras“.

Pandemija planų įsigyti būstą nepakoregavo

Investicinių nekilnojamojo turto projektų plėtros ir vystymo bendrovė „Groupinvest“ įsigijusi UAB „Larėjas“ akcijas veiklą pradėjo su projektu „Vilniaus Monmartras“. Projekto eigą paspartino gautas finansavimas iš Vytauto Didžiojo kredito unijos ir Lietuvos centrinės kredito unijos, o šiandien rinkoje esantys butai – jau graibstomi naujųjų gyventojų.

NT vystytojo „Groupinvest“ direktorius Edvard Račevskij pastebi, kad dauguma dar prieš pirmąjį karantiną svarsčiusiųjų įsigyti būstą, savo planų nepakeitė. „Žinoma, dalis tų, kurie galvojo ir planavo būsto pirkimą, nors šių planų neatsisakė visai, tačiau dėl vyraujančios nežinomybės atidėjo kiek vėlesniam laikui.“

E. Račevskij neslepia, kad nors pandemija ir turėjo įtakos gyventojų būsto pirkimo tendencijoms, tačiau remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, dar spalio mėnesį mušti rekordai pagal NT sandorių skaičių – didžiausi per pastaruosius kelis metus: „Ar šis skaičius augs – atsakyti dar anksti, bet atmesti tokios galimybės taip pat nevertėtų. Visgi matome tendenciją, kad prabangaus būsto pirkimui pandemija daro mažiausią įtaką, o „Vilniaus Monmartro“ būstus priskiriame būtent prabangiųjų segmentui.“

Vilniuje – krislelis Prancūzijos

„Vilniaus Monmartras“ – dviejų pastatų, 46 butų, kurie kartu sudaro 2 100 kv. m. gyvenamąjį plotą, projektas moderniosios klasikos mėgėjams. Šiame projekte daug dėmesio skirta Prancūziją menančioms detalėms: kalto metalo lenkti balkonai, Monmartro motyvais įrengtos laiptinės, paryžietiškas teritorijos apželdinimas su išskirtiniu apšvietimu bei vijokliniais augalais, fontanas kiemo viduryje ir gėlių pilni balkonai kaip dovana įsigijusiems čia būstą.

Projektui vystyti pasirinkta vieta – bohemiškumu ir išskirtiniu gyvenimo ritmu garsėjantis sostinės Užupis. „Projektuodami „Vilniaus Monmartrą“ norėjome padaryti įspūdį. Kaip ir Monmartras, Užupis yra žymus savo bohemiška atmosfera, abu juos nuo seno mėgsta laisvos, ryškios asmenybės ir kūrėjai.

Siekėme, kad šių namų gyventojus suptų ir kasdien įkvėptų šventiška bei kūrybiška Užupio dvasia, kad tai būtų pati „užupiškiausia“ Užupio vieta“, – apie projekto idėją pasakoja bendrovės „Groupinvest“ direktorius E. Račevskij.

Dėl paskolos kreipėsi į kredito uniją

UAB „Groupinvest“ direktorius E. Račevskij paklaustas, kodėl dėl finansavimo buvo kreiptasi į Vytauto Didžiojo kredito uniją, įvardijo sklandžią ankstesnę patirtį su kredito unija kaip akstiną tęsti bendradarbiavimą.

Vytauto Didžiojo kredito unijos administracijos vadovas Marius Griesius pastebi, kad dažnai verslo klientai auga, imasi naujų projektų ir grįžta į kredito uniją dėl jų finansavimo: „Esame lankstus partneris ir dedame visas pastangas, kad įgyvendintume sutartas sąlygas bei užtikrintume ne tik paskolos suteikimą, bet ir sklandų jos administravimą. Klientai vertina mūsų gebėjimą greitai reaguoti ir priimti sprendimus. Dėl to jie ne tik patys sugrįžta, bet ir rekomenduoja mus savo partneriams.“

Anot pašnekovo, kredito unijos išsiskiria iš kitų kredito įstaigų, nes veikia mažiau trafaretiškai ir skiria didesnį dėmesį kiekvienam besikreipiančiajam. „Esame pasirengę įsiklausyti į kliento poreikius, įvertinti kiekvieno individualią situaciją, skirti dėmesį ieškant abipusiai geriausių sprendimų“, – teigia M. Griesius.

Vytauto Didžiojo kredito unija priklauso LKU kredito unijų grupei, prižiūrimai Lietuvos centrinės kredito unijos. Šios kredito įstaigos teikia paskolas tiek besikuriantiems, tiek esamiems verslams. Verslo klientai gali kreiptis dėl investicinių kreditų, lėšų apyvartiniam kapitalui, kreditų verslo plėtrai ir efektyvinimui.

Taip pat kredito unijos teikia kreditus verslo pradžiai pagal partnerių UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ administruojamą finansinę priemonę verslumo skatinimui. Pagal šią priemonę LKU kredito unijų grupėje per visą skolinimo laikotarpį jau sudarytos 1055 sutartys su pradedančiaisiais verslininkais už beveik 19 mln. Eur.

Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) sudėtingu laikotarpiu neliko nuošalyje ir didžiųjų metų švenčių proga inicijavo kalėdinę paramos kampaniją. Kampanijos tikslas – padovanoti šventinę nuotaiką ir ištiesti ranką pagalbos stokojantiems. Dar prieš šventes beveik 100 kalėdinių kojinių su dovanomis iškeliavo į skirtingus šalies miestus ir pasiekė artimųjų neturinčius senelius, vaikų dienos centrų auklėtinius, gyvūnų prieglaudą ir nuo gaisro nukentėjusią šeimą.

Kredito unijos „užsikrėtė“ gerumu

Dėl susiklosčiusios situacijos, kurią nulėmė koronaviruso pandemija, dar daugiau žmonių nei įprastai išgyvena vienišumą, liūdesį ir nerimą. Nors šventinis džiaugsmas aplanko daugelio iš mūsų namus ir širdis, tačiau žmonės, negalintys sau leisti gausaus šventinio stalo, neturintys artimųjų ar sunkiai dirbantys dėl kitų gerovės, neturėtų likti nuošaly.

Šiais metais LCKU nusprendė skirti lėšų kilniam tikslui – nudžiuginti tuos, kuriems šios šventės yra ne tokios džiuginančios, arba prisidėti prie gerovės tų, kurie stokoja finansų svarbiausiems dalykams įsigyti. Šios gerumo akcijos žinutė – nelikime pasyviais stebėtojais, dalinkimės ir kurkime visų bendrą gėrį.

Dar labiau džiugina, kad siekdamos dalintis šiluma ir gerumu, prie akcijos prisijungė ir LKU grupės kredito unijos: kredito unija „Germanto lobis“, Pakruojo ūkininkų kredito unija ir Šeimos kredito unija. Dėl šių kredito unijų įsitraukimo atsirado galimybė paremti dar daugiau žmonių ir organizacijų negu buvo suplanuota iš pradžių.

Kalėdinėse kojinėse – dėmesys

Dar rudenį LKU grupės kredito unijos aktyviai siūlė įvairias organizacijas ir šeimas, kurias būtų galima paremti. Dovanos kalėdinėse kojinėse šiais metais iškeliavo į Žeimelio bendruomenės vaikų dienos centrą (Pakruojo r.) ir kaimo bendruomenės „Taurų žiburys“ Vaikų dienos centrą „Žiburiukai“ (Tauragės r.).

„Mūsų Dienos centrą lanko 25 vaikai, daugiausia – iš socialinės rizikos šeimų. Tad jiems namuose skiriama mažai dėmesio ir šilumos… Šiemet mūsų dienos centras daugiau jokios paramos nesulaukė, todėl labai džiaugiamės, kad galėjome vaikams perduoti Jūsų dovanėles. Ačiū už dovanas ir dėmesį“, – dėkoja bendruomenės „Taurų žiburys“ pirmininkė Regina Gusčiuvienė.

Be šių organizacijų, parama pasiekė ir Kauno kartų namuose (Kauno m.) gyvenančius senelius. „Kauno kartų namai po savo stogu glaudžia net 26 artimųjų neturinčius senelius. Šie metai yra kitokie: su tyla, susikaupimu ir nerimu laukiame pandemijos pabaigos. Todėl nuoširdžiai Jums dėkojame už kruopščiai ir atsakingai parinktas dovanas mūsų senjorams, kurias jie Kalėdų dieną suras po egle. Ačiū už šiltą, jautrų žodį ir parodytą dėmesį“, – sako Ilona Veronika Klimantavičienė, Kauno kartų namų direktorė.

Taip pat lapkričio mėnesį žiniasklaidoje pasirodžius žiniai apie daugiavaikę šeimą Prienų rajone užklupusią nelaimę – gaisrą, sunaikinusį namus ir visą užgyventą turtą, buvo nuspręsta prisidėti ir prie šeimos gyvenimo sąlygų atkūrimo skiriant paramą per labdaros fondą.

Parama taip pat buvo įteikta beglobius gyvūnus prižiūrinčiai asociacijai „Telšių uodegėlė“ (Telšių m.). Čia dirbančių žmonių, neskaičiuojančių savo laiko ir jėgų gyvūnams, kuriems taip pat reikalingas dėmesys ir priežiūra, prašymu buvo nupirkta patalpas nuo virusų ir bakterijų dezinfekuojanti lempa. Prietaisas pagerins čia globojamų keturkojų gyvenimo sąlygas bei sumažins užkrečiamųjų ligų riziką.

Nors šiais metais negalėjome patys nuvykti ir įteikti dovanų, tačiau rūpinantis visų sveikata šilčiausius linkėjimus ir paramą perdavėme saugiai – bekontakčiu būdu. Dėkojame prie iniciatyvos prisidėjusioms kredito unijoms ir tikimės, kad ateityje gerumas bei šventinis džiaugsmas pasieks dar daugiau širdžių!

• 

• 

• 

• 

• 

Stiprinant elektroninių mokėjimų saugumą ir mažinant sukčiavimų riziką, nuo 2021 m. sausio 1 d. Europos Sąjungos (ES) valstybėse įsigalios griežtesni reikalavimai. Sėkmingai atsiskaityti mokėjimo kortelėmis perkant internetu bus galima tik tose elektroninėse parduotuvėse, kurios bus įdiegusios griežtus saugos standartus.

Kad būtų apginti kliento teisėti interesai, atsiskaitant mokėjimo kortele internetu nuo 2021 m. sausio 1 d. nepakaks nurodyti mokėjimo kortelės numerio ir CVV kodo. Nuo kitų metų mokėjimus bus būtina patvirtinti ir slaptažodžiu bei vienkartiniu saugos kodu, gautu SMS žinute.

Laikantis naujų reikalavimų, kredito unijos, kaip ir kitos kredito įstaigos, daugeliu atvejų privalės atmesti atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis tose elektroninėse parduotuvėse, kurios neįdiegs griežtų saugos standartų. Mokėjimui nepavykus, klientams rekomenduojama pirmiausia dėl situacijos teirautis prekybininko.

Naujieji standartai skirti padidinti internetu atliekamų mokėjimų saugumą ir apsaugoti kortelių turėtojų interesus. Tokiu būdu bus sumažinta mokėjimo kortelių duomenų pasisavinimo ir panaudojimo atliekant neteisėtas pinigines operacijas rizika.

Naujoms taisyklėms įgyvendinti Lietuvoje nustatytas pereinamasis 3 mėnesių laikotarpis:

1. Nuo sausio 1 d. saugesnio autentiškumo patvirtinimo nebus reikalaujama elektroninėse parduotuvėse atsiskaitant iki 500 Eur. Taip pat bus atsižvelgta į tai, kad ankstesnių nuotolinių elektroninių mokėjimo operacijų, inicijuotų nuo paskutinio karto, kai buvo taikytas griežtas kliento autentiškumo patvirtinimas, mokėjimo operacijų skaičius neviršytų 5 atskirų operacijų iš eilės.
2. Nuo vasario 1 d. saugesnio autentiškumo patvirtinimo nebus reikalaujama elektroninėse parduotuvėse atsiskaitant iki 250 Eur, nuo kovo 1 d. – iki 100 Eur.
3. Nuo balandžio 1 d. įsigalios 30 Eur limitas, o taip pat bendra ankstesnių nuotolinių elektroninių mokėjimo operacijų, inicijuotų nuo paskutinio karto, kai buvo taikytas griežtas kliento autentiškumo patvirtinimas, vertė turės neviršyti 100 EUR.

Šie reikalavimai kol kas negalios atsiskaitant kortele už Europos ekonominės erdvės (EEE) ribų, kadangi kitos šalys dar neperėjo prie saugesnio apsipirkimo internetu. Griežto klientų autentiškumo patvirtinimo (angl. SCA) standartų taikymas yra nustatytas ES Mokėjimo paslaugų direktyvoje arba PSD2.

LKU grupės kredito unijos primena, kad prieš atliekant internetinius mokėjimus būtina prisijungti prie saugaus atsiskaitymo internetu programos „Secure 3D“. Nuo 2021 m. mokėjimo kortelių turėtojai, neužregistravę savo kortelių „Secure 3D“ programoje, negalės atsiskaityti saugumo programoje dalyvaujančiose internetinėse parduotuvėse. Kaip tai padaryti, sužinokite šioje nuorodoje.

Praėjusią savaitę buvo pranešta apie Vyriausybės sprendimu sustiprintas pandemijos valdymo priemones ir iki 2021 m. sausio 31 d. 24 val. šalyje pratęstą karantiną. Nors LKU grupės kredito unijos dirba įprasta tvarka, tačiau palaikydamos prevencines priemones ir saugodamos savo darbuotojų bei narių sveikatą, primena apie galimybes tvarkyti finansinius reikalus nuotoliniu būdu.

Raginimas vengti nebūtinų socialinių kontaktų

Gyventojams rekomenduojama riboti apsipirkimų prekybos vietose skaičių, o esant būtinybei – atsiskaityti ne grynaisiais pinigais, o mokėjimo kortelėmis. Primename, kad mokėjimo kortelėmis bekontakčiu būdu prekybos vietose galite sumokėti už prekes iki 50 Eur.

Norintieji gauti kreditą, kviečiami nevykti į kredito uniją, o užpildyti paraišką kreditui gauti, kurią rasite interneto svetainėje www.lku.lt. Ją užpildžiusieji gaus pasiūlymus net iš kelių kredito unijų, o su jumis susisiekęs atsakingas darbuotojas suteiks detalesnę konsultaciją. Tokiu būdu išvengsite nebūtino fizinio kontakto su kredito unijos darbuotoju.

Norintieji atsidaryti terminuotojo arba taupomojo indėlio sąskaitą, metines palūkanas gali sužinoti interneto svetainėje www.lku.lt. Taip pat primename, kad indėlio sąskaitą galite atsidaryti likę namuose – per el. bankininkystės sistemą „i-Unija“.

Daugelis finansinių operacijų – el. bankininkystėje „i-Unija“

Daugumą kredito unijų teikiamų finansinių paslaugų galite pasiekti neatvykę į savo kredito uniją. Elektroninė bankininkystė „i-Unija“ – greitas ir saugus būdas atlikti šias finansines operacijas:

1. Atlikti mokėjimus internetu.
2. Atsiskaityti už komunalines ir kitas paslaugas.
3. Atsiskaityti už prekes ir paslaugas e. parduotuvėse.
4. Sudaryti terminuotojo arba taupomojo indėlio sutartį.
5. Peržiūrėti informaciją apie turimus kreditus: mokėjimo grafikus, palūkanas, kredito dengimo istoriją, pagrindines sąlygas.
6. Išsiųsti žinutę savo kredito unijai.
7. Įkelti ir savo kredito unijai pateikti nustatyto formato arba laisvos formos prašymus bei kitus dokumentus.

Taip pat primename, jog dar spalį buvo atverta galimybė gyventojams tapti bet kurios iš 45 LKU grupei priklausančių kredito unijų nariu nuotoliniu būdu, neatvykus į pačią kredito uniją. Kaip tapti kredito unijos nariu nuotoliniu būdu – skaitykite straipsnyje, o rasti arčiausiai Jūsų esančią kredito uniją galite interaktyviame žemėlapyje.

Apie paslaugas sužinokite nuotoliniu būdu

LKU grupės kredito unijos klientų aptarnavimo vietose dirba įprasta tvarka. Priėmus kitokius sprendimus, apie kredito unijų darbo organizavimo pokyčius būsite informuoti atskirais pranešimais.

Primename, kad visą svarbiausią informaciją apie kredito unijų paslaugas galite rasti interneto svetainėje www.lku.lt bei uždavę mums klausimą skiltyje „Susisiekite“. Taip pat kredito unijų nariai dėl finansinių klausimų gali kreiptis į savo kredito uniją el. paštu arba telefonu. Visų LKU grupės kredito unijų kontaktus rasite čia.

Kviečiame būti atsakingais, laikytis karantino apribojimų ir tokiu būdu apsaugoti save bei savo artimuosius!

Džiaugiamės galėdami pranešti, kad siekiant maksimalaus interneto vartotojų patogumo ieškant dominančios informacijos apie kredito unijas, buvo atnaujinta LKU grupės interneto svetainė adresu www.lku.lt. Nuo šiol svetainė bus modernesnė ir dar labiau pritaikyta šiandienos klientų poreikiams.

Naujinimo darbų metu atsižvelgus į skirtingų auditorijų poreikius bei siekiant didesnio aiškumo, buvo nuspręsta atskirti informaciją apie LKU grupės kredito unijų teikiamas finansines paslaugas bei visą grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) veiklą. Kitaip negu iki šiol, informacija apie LCKU pateikiama atskiroje interneto svetainėje adresu www.lcku.lt. Taip pat naujų metų pradžioje bus atnaujintos ir LKU grupei priklausančių kredito unijų interneto svetainės.

Siekiant sukurti sklandžią vartotojų naršymo svetainėje patirtį, buvo panaudotos naujosios interneto svetainių tendencijos ir technologijos. Svetainė pritaikyta naršymui ne tik kompiuteriais, bet ir mobiliaisiais telefonais bei planšetėmis. Svetainės lankytojų lauks ne tik atnaujinta informacija, bet ir šiuolaikiška svetainės struktūra ir dizainas. Svarbu ir tai, kad naršymas LKU grupės interneto svetainėse dėl patogesnės navigacijos ir atnaujintos sistemos bus ne tik greitesnis, bet ir saugesnis. Taip pat interneto svetainės papildytos ir naujomis funkcijomis.

Naršymo sklandumą užtikrins šiuolaikiška svetainės sistemos architektūra, informacijos paieškos moduliai, atskira dažniausiai užduodamų klausimų skiltis. Atnaujintos paskolų skaičiuoklės dėka interneto vartotojai galės dar patogiau sužinoti preliminarias paskolų sąlygas ir pateikti elektroninę paraišką kreditams gauti. Be viso to, svetainės lankytojai čia ras ir terminuotojo, taupomojo indėlių palūkanų kredito unijose lenteles bei terminuotojo indėlio skaičiuoklę.

Būsimi kredito unijų klientai interaktyvaus žemėlapio pagalba lengvai ras arčiausiai esančias LKU kredito unijas, kurių nariais galės tapti. Artimiausiu metu LKU kredito unijų grupė pristatys naują įrankį, leisiantį gyventojams tapti kredito unijų nariais nuotoliniu būdu dar paprasčiau. Pakaks visus reikalingus dokumentus pateikti per vieningą savitarnos sistemą interneto svetainėje www.lku.lt.

LKU grupės kredito unijų interneto svetainėse lankytojai ras visą svarbiausią informaciją apie unijų teikiamas finansines paslaugas, aktualias naujienas, kurios lengvesnei jų paieškai bus kategorizuojamos ir archyvuojamos.

Linkime sklandžios ir malonios naršymo patirties!

Sudėtingo laikotarpio verslo pradžiai nepabūgę plungiškiai, gavę iš kredito unijos „Germanto lobis“ kreditą verslui, dar spalį klientams atvėrė dažais kvepiančios kavinės duris. Jaukumą ir žemaitišką dvasią simbolizuojantis pavadinimas „Kap nomeliūs“ ne iš piršto laužtas. Šeimos verslą „užkūrusios“ Vilijos Krasauskienės teigimu, siekta, kad lankytojai čia jaustųsi lyg namuose, į kuriuos būtų gera sugrįžti.

Istoriją tęsia senelių name

„Šis namas dar 1929-aisiais buvo pastatytas mano senelių“, – pasakojimą apie vietą Plungės širdyje, kur šiandien įsikūrusi „Kap nomeliūs“, pradeda V. Krasauskienė. Mat jos močiutė Ona Dirvonskienė buvo stropi ir darbšti moteris, visą gyvenimą prie sunkaus darbo pratusi.

Kol tėvai sunkiai dirbo, būtent ji padėjo užauginti 9 brolius ir seseris, nes buvo vyriausia iš atžalų. Ir nors dėl tos priežasties mokyklos niekada nelankė, tačiau siūti išmoko. Būtent šis amatas vėliau tapo O. Dirvonskienės pragyvenimo šaltiniu, o jos vyras, šaltkalvis, vertėsi atsitiktiniu uždarbiu.

Taip jiedu bendromis pastangomis, dalį pinigų pasiskolinę, susirentė namą, kuriame ne tik patys apsigyveno, bet tikėjosi ir trijų sūnų su šeimomis po šiuo stogu grįšiant. „Kadangi namas buvo pustuštis – vieną kitą kambarėlį močiutė išnuomojo, kartais svečius priimdavo ir net ubagus pamaitindavo, nakčiai priglausdavo. Ji vietinių visada buvo geruoju minima, nes pati daug neturėjusi, niekada neatsisakydavo padėti kitiems“, – prisimena V. Krasauskienė.

„Galbūt dėl savo geros širdies ir nemažo namo močiutė užkliuvo tuometinei valdžiai“, – svarsto moteris. Mat O. Dirvonskienė buvo patekusi į Sibirą tremiamų asmenų sąrašą. Vis dėlto, gerų žmonių perspėta ir padedama, tokio likimo per plauką anuomet išvengė, o šiandien tebestovintis namas buvo paveldėtas dviejų anūkių.

Šeimą subūręs verslas

Namas kurį laiką buvęs tuščias. V. Krasauskienė atvirauja, kad iš pradžių jį buvo norėta parduoti, tačiau už namą Plungės miesto centre siūlyta kaina jos ir sesers netenkino, todėl pradėta ieškoti kitų būdu, kaip šeimos istorinį namą prikelti naujam gyvenimui.

„Visi kartu – mano pačios ir mano sesers šeimos – susitelkėme, kiekvienas prisidėdamas kaip ir kuo galėdamas. Kad mūsų vizija taptų realybe, dirbo ne tik mūsų vyrai, vaikai, bet ir žentai. Viską darėme su dideliu atsidavimu“, – pasakoja V. Krasauskienė.

Moteris taip pat užsimena, jog baigusi tuometinį maisto pramonės technikumą, nedrąsiai pasvajodavo apie nedidelę nuosavą kavinę. „Po mokslų baigimo iki gimstant vaikams net dirbau vyriausiąja vyrėja, tačiau vėliau gyvenimas mane nubloškė į kitą pusę“, – pasakoja prie savo pašaukimo po daugelio metų sugrįžusi V. Krasauskienė.

Kreditas verslo pradžiai

Naujam verslui gauti papildomų lėšų iš didžiųjų finansų įstaigų – vis sudėtingesnis uždavinys, todėl buvo nuspręsta kreiptis į kredito uniją „Germanto lobis“. Vyriausioji kreditų vadybininkė Laura Breitmozerienė prisimena V. Krasauskienės ir jos artimųjų iniciatyvumą: „Mes buvome įtikinti šios šeimos užsidegimo veikti ir plika akimi matomo potencialo ne tik įgyvendinti savo idėjas, bet ir sėkmingai augti.“

Anot „Kap nomeliūs“ savininkės V. Krasauskienės, iš kredito unijos „Germanto lobis“ šeima gavo ne tik paskolą, už kurią įsigyta medžiagų remonto darbams, būtina virtuvės įranga, baldai, bet ir supratimą bei pasitikėjimą: „Kreipėmės į kredito uniją, nes didieji bankai nepasitiki pradedančiaisiais verslais. Ir šiandien esame dėkingi „Germanto lobiui“ už sklandų, greitą ir nuoširdų darbą.“

L. Breitmozerienė primena, kredito unija „Germanto lobis“, priklausanti didžiausiai Lietuvoje LKU kredito unijų grupei, – draugiška finansų įstaiga pradedantiesiems verslams. „Stengiamės būti kiek įmanoma lankstūs, įvertinti kiekvieno verslo individualią situaciją ir ieškoti abipusiai geriausių sprendimų. Jau esame finansavę ne vieną verslo įmonę, kurių didžioji dalis veikia maitinimo, apgyvendinimo, kaimo turizmo srityse“, – vardija L. Breitmozerienė.

Svarbiausios finansinės paslaugos

Kredito unija „Germanto lobis“ finansuoja smulkiojo ir vidutinio verslo projektus, jaunas įmones, žemės ūkio veikla besiverčiančius ūkininkus ir bendroves, taip pat yra pasirengusi ieškoti kompromisų tiek su besikuriančiais, tiek su esamais verslais. Gautą kreditą galima skirti apyvartinėms lėšoms papildyti, investuoti ar projektams įgyvendinti.

Vienos didžiausių šiame regione kredito unijų „Germanto lobis“ administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Vytautas Barsteiga pabrėžia, kad unijos stiprybė slypi artimame santykyje su savo bendruomene: „Per 23 veiklos metus tapome stipria ir artima bendruomene, vienijančia daugiau nei 6,5 tūkst. narių. Didelė dalis – žemės ūkio subjektai, nes būtent čia glūdi kredito unijos istorijos šaknys ir pradžia.

Galime drąsiai sakyti, kad „Germanto lobis“ yra lanksti finansų partnerė. Visada vertiname verslo riziką, nes suteikdami kreditą dalį rizikos prisiimame ir mes. Tačiau kai bendruomenė yra artima ir vieni kitus pažįstame – tai padaryti tampa gerokai lengviau“, – sako V. Barsteiga pridėdamas, jog dėl užmezgamų ryšių, unijos darbuotojai kartu ir džiaugiasi, ir jaudinasi dėl savo narių sėkmės.

Kredito unija verslo klientams taip pat gali pasiūlyti paskolą verslo pradžiai, kuri teikiama pagal finansinę priemonę „Verslumo skatinimas 2014–2020“, administruojamą partnerių UAB „Investicijų ir verslo garantijos“. Pagal šią priemonę kredituojami fiziniai ir juridiniais asmenys iki 25 tūkst. eurų sumos. Tokiu būdu kredito unija prisideda sudarant sąlygas steigtis ir augti verslo įmonėms savo regione bei kartu kurti naujas darbo vietas.

Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) praneša apie pasirašytą sutartį su „Worldline Lietuva“ dėl prisijungimo prie nepriklausomo bankomatų tinklo „Medus“. Šiuo tinklu nuo gruodžio 1 dienos gali naudotis daugiausia kredito unijų vienijančios LKU kredito unijų grupės nariai.

Naujas žingsnis tobulinant paslaugas

„Worldline Lietuva“ – specializuotas paslaugos tiekėjas, užtikrinantis mokėjimo kortelių operacijų autorizavimo bei apdorojimo paslaugas. Bendrovė nėra atskira finansinė institucija, todėl jos prižiūrimas bankomatų tinklas – pirmasis nepriklausomas tinklas Lietuvoje.

Nuosavo bankomatų tinklo neturinčią LKU kredito unijų grupę sudaro 45 unijos ir jas prižiūrinti LCKU. Tinklo „Medus“ bankomatais jau sėkmingai naudojosi Šiaulių banko ir „Citadele“ banko klientai, o nuo šiol šie bankomatai bus papuošti ir LKU grupės logotipu. Prie tinklo prisijungusios kredito unijos savo nariams, kurių per 122 tūkst. visoje Lietuvoje, atvėrė galimybę išsigryninti turimas lėšas dar patogiau.

LCKU Verslo ir informacinių technologijų vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė sako, kad pasirašyta sutartis – dar vienas žingsnis pirmyn reaguojant į besikeičiančius klientų poreikius ir tobulinant kredito unijų paslaugas. „Siekiame, kad kredito unijų nariai gautų patikimas ir kokybiškas finansines paslaugas kuo patrauklesnėmis sąlygomis, todėl prisijungėme prie nepriklausomo bankomatų tinklo „Medus“. Šia sutartimi užtikrinsime, kad mūsų nariai rastų bankomatus ir galėtų ne tik išgryninti, bet ir įnešti turimas lėšas už dar mažesnius įkainius sau patogiose vietose visoje Lietuvoje“, – teigia J. Platenkovienė.

Pirmasis šalyje nepriklausomas bankomatų tinklas „Medus“ šiuo metu apima daugiau nei 150 bankomatų, įskaitant įrengtus mažesniuose miestuose bei miesteliuose.

Kredito unijos – arčiau Jūsų

LKU grupės kredito unijos – šiuolaikiškos lietuviško kapitalo finansines paslaugas teikiančios įstaigos. Kredito unijų nariams pasiekiamos paslaugos apima ir mokėjimo kortelių išdavimą. Klientai gali rinktis tarp debetinių „Maestro“ bei kreditinių „Mastercard Standard“ kortelių, pasižyminčių konkurencingai žemais išdavimo bei aptarnavimo įkainiais. Kredito unijų grupės nariams jau išduota per 10 000 mokėjimo kortelių, o kitais metais bus pristatytos ir mokėjimo kortelės verslo klientams.

Anot „Worldline Lietuva“ verslo plėtros vadovo Gintauto Sasnausko, kuriant „Medus“ bankomatus orientuojamasi ne tik į įprastas funkcijas, kurių tikimasi iš bankomatų, bet ir į platesnius paslaugų centro sprendimus, kurie – nuolat plėtojami.

„Džiaugiamės, kad LCKU kartu su gausia kredito unijų „šeima“ prisijungė prie mūsų bankomatų tinklo. Šiuo bendradarbiavimu dar kartą įsitikinome, kaip svarbu, jog pinigų išgryninimo paslauga būtų lengvai pasiekiama ne tik didžiųjų miestų, bet ir mažesnių miestelių gyventojams. „Medus“ bankomatai tolygiai paskirstyti po visą Lietuvą, todėl LKU kredito unijų nariai galės lengvai išsiimti grynųjų pinigų“, – teigia G. Sasnauskas. Nuo šiol LKU grupės kredito unijų nariai galės naudotis ir tokiomis bankomatų funkcijomis, kurios anksčiau šių mokėjimo kortelių turėtojams nebuvo pasiekiamos.

G. Sasnauskas primena, kad į savo mokėjimo kortelės sąskaitą galima įnešti grynųjų pinigų visuose bankomatuose „Medus“, kurie turi pinigų priėmimo funkciją. „Worldline Lietuva“ atstovo teigimu, tokių bankomatų tinklas yra nuolat plečiamas.

„Medus“ bankomatuose taip pat galima patikrinti sąskaitos likutį, pasikeisti kortelės PIN kodą bei peržiūrėti paskutinių operacijų išrašą. Be to, „Worldline Lietuva“ įdiegė ir didina bankomatų su bekontakte operacijos atlikimo funkcija skaičių. Ši naujovė leis klientams atlikti norimą operaciją greitai, patogiai ir saugiai.

„Verslo žinios“ pagal redakcijos analitikų sukurtą reitingavimo modelį atrinko pačias stipriausias Lietuvos finansų sektoriaus įmones. Lapkričio pabaigoje paskelbtame „Lietuvos sektorių lyderių 2020“ reitinge Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) rikiuojasi tarp dešimties stipriausių finansų sektoriaus įmonių Lietuvoje.

Tame pačiame sektoriuje veikiančios įmonės buvo lyginamos tarpusavyje, įvertinus net 9 skirtingus rodiklius: ikimokestinį pelną, pajamas, jų abiejų metinį pokytį, pelningumą, vidutinį darbo užmokestį ir kt. „Sektorių lyderiai 2020“ buvo reitinguojami remiantis 2019 m. finansiniais duomenimis.

„Lietuvos centrinės kredito unijos plėtra ir nuolatinis augimas yra grįstas ryžtingu komandiniu darbu ir pasitikėjimu. Šis įvertinimas mums dar kartą įrodė, kad saldžiausi pasiekimai yra įmanomi tik kryptingos veiklos ir atsidavusių darbuotojų pastangomis. Esu dėkingas kiekvienam, kuris dirba kredito unijų labui, tiki kredito unijų veiklos vizija ir yra mūsų grupei priklausančių kredito unijų narys. Jūsų dėka mes augame“, – sako LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Primename, kad šiais metais visą LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios LCKU valdomas turtas per devynis mėnesius paaugo ketvirtadaliu – 25,3 proc. – iki 156,4 mln. Eur. Tuo tarpu visos grupės konsoliduotas turtas peržengė pusės milijardo slenkstį ir rugsėjo 30 d. siekė 510,5 mln. Eur sumą.

Pasibaigus trims 2020 m. ketvirčiams taip pat toliau buvo skaičiuojamas pelno augimas. LKU grupė, neaudituotais duomenimis, per 2020 m. tris ketvirčius uždirbo 1,89 mln. Eur grynojo pelno – 2,4 karto daugiau nei tuo metu pernai (0,79 mln. Eur).