Kategorija: LKU grupės naujienos

Pandemijos metu išleisdamas mažiau pinigų, kas antras lietuvis lėšas kaupia mokėjimo sąskaitoje, o vis dar ženkli gyventojų dalis – grynaisiais. Kaip žinia, net ir nedidelė infliacija gali turėti didelį neigiamą poveikį sutaupytoms lėšoms, o grynaisiais laikomi pinigai dar ir lieka neapsaugoti nuo nenumatytų nutikimų. Kyla klausimas: o kokia garantija, jog, pavyzdžiui, žlugus kredito įstaigai, joje laikytos santaupos bus sugrąžintos?

Valstybės apdraustos santaupos – ir kredito unijose

Dalis šalies gyventojų, remdamiesi karčia savo ir pažįstamų patirtimi, jaučiasi saugiausiai, kai gyvenimo santaupas laiko „prie savęs“. Tiesa, praeityje būta kur kas mažiau saugiklių, kaip tinkamai užtikrinti kredito įstaigų veiklą ir apsaugoti gyventojų lėšas.

Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Iždo departamento direktoriaus Rūtenio Šukevičiaus teigimu, šiandien santaupas laikyti kredito įstaigose – nepalyginamai saugiau negu grynaisiais namuose. Mat daugelis šalyje veikiančių kredito įstaigų dalyvauja indėlių draudimo sistemoje, kurią administruoja valstybinė įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

„Gyventojai gali būti tikri, kad žlugus bet kuriam indėlių draudimo sistemos dalyviui, jie atgaus savo lėšas. „Indėlių ir investicijų draudimas“ per 10 dienų grąžins asmeniui priklausančias draudimo išmokas, o indėlininkui tik liks nurodyti, per kurią kredito įstaigą pageidauja jas gauti“, – aiškina R. Šukevičius.

Pašnekovas primena, kad visos 45 LKU grupės kredito unijos ir jas prižiūrinti LCKU taip pat priklauso indėlių draudimo sistemai: „Draudžiami ne tik kredito unijose laikomi taupomieji ir terminuotieji indėliai, bet ir lėšos mokėjimo sąskaitose. Apsaugos riba – iki 100 tūkst. eurų vienam indėlininkui už visas kredito unijoje laikomas lėšas.“

Situacija pamažu keičiasi

Praėjusiais metais VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo“ inicijuotas gyventojų tyrimas parodė, kad tik kas antras apklaustasis žino, jog indėliai, laikomi kredito unijose, taip pat yra apdrausti. Negana to, 30 proc. apklaustųjų apie tokį draudimą visai nebuvo girdėję.

VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo“ direktorės Aurelijos Mažintienės teigimu, gyventojų švietimas šia tema – įmonės prioritetinė sritis, o ir situacija visuomenėje pamažu keičiasi. „Esame socialiai atsakinga įmonė, todėl didžiausias siekis – kiekvienam gyventojui suteikti tinkamą informaciją apie indėlių draudimo sistemą Lietuvoje. Šiam tikslui pasiekti, imamės įvairių iniciatyvų.

Viena iš jų – kelis metus iš eilės Vilniaus viešajame transporte transliuojamas edukacinis filmukas. Taip pat nuolat konsultuojame gyventojus įvairiais jiems iškilusiais klausimais apie indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimą bei aktyviai komunikuojame socialiniuose tinkluose. Galime pastebėti, kad vis didesnė visuomenės dalis yra labiau informuota apie indėlių draudimo sistemą Lietuvoje.“

Svarbūs ir vidiniai saugikliai

Privalomasis gyventojų indėlių draudimas yra visos šalies finansinio stabilumo garantas, neabejoja R. Šukevičius: „Tai, kad įsipareigojimus už kredito unijų indėlininkų lėšas prisiima valstybė, patvirtina teigiamą valstybės ir jos įsteigtų priežiūros institucijų požiūrį į kredito unijų sistemą, jos finansinį pajėgumą ir valdymo kokybę.“

Siekiant stabilios kredito įstaigų veiklos, ypatingai svarbus ir vidinis reguliavimas. Štai LKU grupei priklausančių kredito unijų veiklą prižiūri Lietuvos centrinė kredito unija ir Lietuvos bankas.

„Ši priežiūra užtikrina, kad mūsų kredito unijos veiktų saugiai, neprisiimdamos per didelės rizikos. Tuo pat metu yra įgyvendinama ir kryžminių garantijų sistema, reiškianti, kad bent vienai LKU grupės kredito unijai patyrus laikinų sunkumų, atsakomybę prisiimtų visa grupė“, – pasakoja R. Šukevičius.

Saugus ir efektyvus taupymas

Anykščių kredito unijos administracijos vadovė Birutė Visminienė neabejoja, kad šiandien kredito unijų sistema Lietuvoje – tvaresnė negu bet kada anksčiau. „Tiek visa sistema, tiek pavienės kredito unijos sparčiai auga, tvirtėja ir nuolat atsinaujina, o kredito unijų uždirbtas pelnas ir toliau dirba mūsų bendruomenių labui.

Anksčiau klientai sakydavo „Santaupas geriau padėsiu taip, kad nei sudegs, nei kas nors ras“, tačiau ir tokio požiūrio visuomenėje mažiau. Džiaugiamės, kad žmonės yra labiau informuoti ir patys daugiau domisi apie indėlių kredito įstaigose sąlygas, palūkanas bei, žinoma, draudimą.“

2020 metais rekordiškai augo indėlių portfeliai kredito įstaigose. Lietuvos banko duomenimis, krizės metu gyventojų indėlių suma bankuose šiemet išaugo 11 proc. Tuo tarpu visoje LKU kredito unijų grupės sistemoje laikomų indėlių portfelis, įskaitant ir lėšas mokėjimo sąskaitose, praėjusių metų pabaigoje pasiekė 495 mln. eurų.

 „Šiuo metu palūkanos yra itin žemos visoje euro zonoje, todėl didžiuosiuose bankuose įprastomis tapo nulinės ar tik simboliškai aukštesnės palūkanos. Kredito unijose palūkanos gali siekti 1 proc. ar daugiau. Galimybė gauti palūkanų už indėlius šiuo neužtikrintumo laikotarpiu gali tapti puiki užuovėja žmonėms, siekiantiems išsaugoti ir auginti turimas lėšas“, – primena R. Šukevičius.

Viešumoje pasirodžius žiniai apie gyventojų asmens duomenų nutekinimą, šalyje veikiančios kredito įstaigos sulaukia klausimų dėl galimybės jomis pasinaudoti finansinio sukčiavimo tikslais bei būtinų apsaugos priemonių. Lietuvos bankų asociacija (LBA) pateikia atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus bei primena, ką būtina žinoti ir ką reikia atlikti, norint saugiai naudotis populiariomis elektroninėmis paslaugomis. 

1. Ar turiu blokuoti kortelę?

 „CityBee“ atveju, vadovaujantis bendrovės viešai pateikta informacija bei tarptautiniu mokėjimo kortelių rinkos duomenų apsaugos standartu (angl. PCI DSS), „CityBee“ neturi prieigos prie mokėjimo kortelių duomenų ir jų nekaupia. Tai taikytina ir kitiems paslaugų, teikiamų per išmaniąsias programėles (pavežėjimas, maisto pristatymas ir t. t.), teikėjams. Todėl blokuoti mokėjimo kortelę, naudotą atsiskaitymams per programėlę, norint apsisaugoti nuo galimų sukčiavimų, būtų perteklinė priemonė.

Taip pat rekomenduojama nelaikyti visų turimų pinigų mokėjimo kortelėje, kurią naudojamasi atsiskaitymams per išmaniąsias programėles bei interneto parduotuvėse. Taip pat rekomenduojama reguliariai jungtis prie elektroninės bankininkystės ir tikrinti sąskaitos likutį, atliktas operacijas bei rezervuotas sumas. Pastebėjus neatitikimų, ragintume nedelsiant informuoti savo kredito įstaigą.

Primename, kad galite apsaugoti mokėjimo kortelę nuo neteisėtų operacijų, prisijungdami prie saugaus atsiskaitymo internetu programos „Secure 3D“. Atsiskaitydami mokėjimo kortele internetinėse parduotuvėse, dalyvaujančiose „Secure 3D“ programoje, bus reikalinga suvesti papildomą tik Jums žinomą slaptažodį bei vienkartinį saugos kodą, gautą SMS žinute.

Tam, kad Jūsų kortelė būtų registruota saugiems pirkimams internetu, elektroninėje bankininkystėje „i-Unija“ spauskite: „Sąskaitos“ -> „Mokėjimo kortelės“ -> „Saugus pirkimas“ -> „Veiksmai“ -> „Registruoti“.

Pastaba: Siekiant maksimalios neteisėtų operacijų prevencijos ir vadovaujantis ES Mokėjimo paslaugų direktyva, nuo 2021 m. sausio 1 d. apribota didžiausia atsiskaitymo suma tose internetinėse parduotuvėse, kurios nedalyvauja „Secure 3D“ saugumo programoje. Sužinokite daugiau šioje nuorodoje.

2. Ar sukčiai gali pasiimti paskolą, atsidaryti sąskaitą, gauti kitų finansinių paslaugų mano vardu? Ar prevenciškai užsiregistravus į nenorinčių gauti kreditą asmenų sąrašą, tai neatsilieps asmens kredito istorijai?

Lietuvoje veikiančiose kredito įstaigose nėra galima situacija, kai žinant asmens vardą, pavardę, asmens kodą ar vairuotojo pažymėjimo duomenis būtų galima paimti kreditą, atsidaryti naują ar papildomą sąskaitą kito asmens vardu, užsakyti mokėjimo kortelę arba sužinoti lėšų likučius sąskaitose.

Patarimas: Siekiant apsisaugoti nuo nepageidaujamų kreditų, rekomenduojama užsiregistruoti Lietuvos banko duomenų bazėje „STOP vartojimo kreditams“. Taip pat pasinaudoti kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ paslauga „Apsaugok savo tapatybę visus metus“.

Tokios paslaugos užsakymas ir atsisakymas kredito istorijos nepaveiks. Svarbu atsisakyti paslaugos, nusprendus teikti paskolos ar bet kurios kitos finansinės paslaugos prašymą finansų institucijai.

3. Ar reikia pranešti kredito įstaigai apie asmens duomenų nutekinimą ir kad buvo naudotasi „CityBee“ paslaugomis?

Kreiptis į kredito įstaigą reikėtų tik tuo atveju, jeigu pastebėjote neįprastų operacijų savo sąskaitoje, ir turite pagrindo manyti, kad tai galėjo būti sukčių darbas.

Patarimas: Minima aktualija gali išprovokuoti sukčiavimo atvejų, siūlant pagalbą ar konsultacijas dėl duomenų apsaugos ir dangstantis kompetentingų organizacijų bei institucijų vardu. LBA prašo kredito įstaigų klientų būti budriems ir kritiškai vertinti visus gaunamus skambučius bei žinutes. Bankai ir kitos finansų įstaigos ar teisėsaugos institucijos nei telefonu, nei el. paštu niekada neprašo atskleisti jokių prisijungimo prie asmeninės kliento sąskaitos duomenų. Ši informacija priklauso tik klientui ir su ja reikia elgtis itin apdairiai. Griežtai nepasitikėkite gauta informacija, jei ši telefoną ar elektroninio pašto dėžutę pasiekė ne kaip atsakas į jūsų teiktą užklausą. Pavyzdžiui, pateiktą oficialiu kredito įstaigos klientų aptarnavimo vietos adresu.

„Taisyk ratus žiemą, o roges vasarą“ – sakoma iki skausmo žinomoje patarlėje. Tad artėjant pavasariui, ūkininkai jau planuoja būsimo sezono darbus ir jiems atlikti reikalingas investicijas. Siekdamos palengvinti patiriamus nuostolius bei padėti vystyti ūkius, LKU grupės kredito unijos, bendradarbiaudamos su partneriu UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondu (ŽŪPGF), aktyviai veikia lengvatinių kreditų srityje.

LKU kredito unijų grupės, kurią sudaro 45 kredito unijos ir jas prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), paskolų žemės ūkiui portfelis 2020 m. gruodį siekė 86,3 mln. Eur. Taip pat per visus praėjusius metus buvo suteikta lengvatinių kreditų pagal ŽŪPGF skatinamąsias finansines priemones už daugiau kaip 25 mln. Eur.

„LKU grupės kredito unijos turi ilgametę darbo su šalies ūkininkais patirtį. Veikiame lanksčiai ir ieškome geriausių kredito sąlygų, atitinkančių besikreipiančiojo poreikius bei galimybes“, – sako Jūratė Tamošaitytė, LCKU einanti projekto „Verslumo skatinimas“ vadovės pareigas.

„Ūkininkai gali modernizuoti, plėsti savo ūkius, nejusdami palūkanų naštos“

Dėl skirtingų sezonų bei klimato kaitos nulemtų reiškinių, ligų ir kenkėjų, ūkininkai kasmet patiria didelių nuostolių. Reaguodamos į sunkiai prognozuojamus iššūkius, 10 LKU grupės kredito unijų tapo finansų tarpininkėmis teikiant lengvatinius kreditus pagal priemonę „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“.

Kreditai pagal skatinamąją finansinę priemonę teikiami žemomis, 2 proc. nesiekiančiomis palūkanomis. Dėl kreditų iki 25 tūkst. Eur gali kreiptis pirmine žemės ūkio gamyba užsiimantys ūkio subjektai, per pastaruosius trejus metus nukentėję nuo sausros, liūčių, šalnos ar kitų derliui pakenkusių klimato veiksnių.

„Žemės ūkis yra sritis, labiausiai kenčianti nuo nepalankių klimato reiškinių – tai patvirtina paskutiniųjų trijų metų tendencijos. Taip pat ūkininkai, keisdami technologijas ir prisitaikydami prie nuolat kintančių ūkininkavimo sąlygų, privalo papildomai investuoti ir rasti sprendimus, kaip išlikti konkurencingais rinkoje. Šioje vietoje ypatingą reikšmę įgyja lengvatiniai kreditai mažesnėmis metinėmis palūkanomis“, – teigia kredito unijos „Tikroji viltis“ administracijos vadovė Virginija Stonkuvienė.

Skatinamąja finansine priemone  „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“ pasinaudojo kredito unijos „Tikroji viltis“ narys, ūkininkas Egidijus Šemeklis. Daugiau nei 15 metų Akmenės raj. plėtojantis mišrų ūkį, E. Šemeklis 2017-aisiais susidūrė su šalnų pasekmėmis: „Nors tada nušalo virš 30 ha derliaus, šis žemės plotas sudarė mažiau nei 25 proc. viso pasėto ploto, todėl paramos iš valstybės tada negavome“, – prisimena E. Šemeklis.

Ūkininkas savo veikloje stengiasi naudoti naujausią ir išmaniąją žemės ūkio techniką. Tokiu būdu galima kontroliuoti ir maksimaliai sumažinti naudojamų cheminių medžiagų kiekį bei apsaugoti ne tik auginamą derlių, bet ir gamtą. Būtent gautu lengvatiniu kreditu buvo padengta dalis sumos, reikalingos įsigyti naują išmanųjį purkštuvą E. Šemeklio auginamoms ankštinėms kultūroms.

Ūkininkas neabejoja – šios lengvatinės priemonės yra svarbi pagalba šalies ūkininkams. „Ko tada neuždirbau iš nušalusio derliaus, tą valstybė kompensavo pasiūlydama patrauklias kredito palūkanas. Reikia įvertinti, kad nors ūkio plėtra be skolintų lėšų yra įmanoma, tačiau ji bus kur kas lėtesnė. Tokių lengvatinių priemonių dėka ūkininkai gali modernizuoti, plėsti savo ūkius, nejusdami jokios palūkanų naštos“, – savo patirtimi dalijasi E. Šemeklis.

Pagalba pirmine žemės ūkio gamyba užsiimantiems ūkio subjektams

„Tam tikros finansinės priemonės yra skirtos pagelbėti nuo nepalankių klimato ar ekonominių sąlygų nukentėjusiems ūkininkams. Taip pat nemažiau yra aktualu ir lengvatiniai kreditai, skatinantys ūkių plėtrą. Šioje vietoje siūlome finansines priemones, kurios kuria palankesnes sąlygas ūkio subjektams gerinti jų ūkių rezultatus, tvarumą, aplinką ar infrastruktūrą“, – sako ŽŪPGF l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė.

Siekiant sudaryti sąlygas ūkininkams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba, pasiskolinti lėšų ūkių plėtrai ir vystymui, 17 LKU grupės kredito unijų tarpininkauja teikiant kreditus pagal dar vieną ŽŪPGF lengvatinę priemonę „Paskolų teikimas pirmine gamyba užsiimantiems ūkio subjektams“.

Lengvatiniai kreditai pagal finansinę priemonę pirmine gamyba užsiimantiems ūkiams ir ūkininkams bendra metinė palūkanų norma – 3 proc. Kredito administravimo mokestis – iki 0,5 proc. visos kredito sumos.

„Pagal šią lengvatinę priemonę galime suteikti kreditus žemės ūkio technikai, įrangai, veislinėms pieno kryptiems telyčioms bei genetinei medžiagai įsigyti patrauklesnėmis nei rinkos sąlygomis. Pasiskolinti galima iki 7 metų laikotarpiui, o didžiausia galima kredito suma – 110 tūkst. Eur“, – pabrėžia J. Tamošaitytė.

Primename, kad norintieji gauti kreditą žemės ūkiui, gali pateikti užklausą LKU kredito unijų grupės interneto svetainėje www.lku.lt arba kreiptis el. paštu [email protected]. Artimiausiu metu su Jumis susisiekęs atsakingas darbuotojas pateiks kredito žemės ūkiui pasiūlymą. Taip pat dėl konsultacijos galite atvykti į artimiausią LKU grupės kredito uniją.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, praėjusiais metais elektroninių sukčių Lietuvoje gyventojams padaryta žala perkopė 4,5 mln. Eur. Daugiausia nuostolių padaryta perimant susirašinėjimą elektroniniu paštu ir įtraukiant žmones į investicinio sukčiavimo pinkles. Ekspertai primena, kad priimant sprendimus, susijusius su pinigais, ir tvirtinant elektroninius mokėjimus, niekada nereikia skubėti – ypač kai netikėtai kreipęsis asmuo žada įspūdingą investicijų grąžą arba atlygį už skubų pavedimą.

Per praėjusius metus LBA nariai iš viso užfiksavo 1336 elektroninių sukčiavimų atvejus. Bendra tendencija – asmeniniu nusikaltėlių kontaktu su auka bei įtaiga paremtų incidentų dalis šiek tiek mažėja, o įmantresnių schemų, kurių taikinyje atsiduria ne vien asmenys, bet ir įmonės bei organizacijos – daugėja.

2020 m. LBA ir jos nariai ne tik ėmėsi iniciatyvos kas ketvirtį fiksuoti incidentų elektroninėje erdvėje skaičių ir daromą žalą, bet ir pradėjo bendradarbiavimą su Lietuvos kriminalinės policijos biuru, įgyvendino prevencines saugumo internete kampanijas.

„Nuolatinė situacijos stebėsena leidžia įžvelgti nusikaltėlių dažniau naudojamas strategijas ir perspėti apie tai klientus. Savo ruožtu pareigūnų žodis užkibusiems ant sukčių kabliuko dažnai yra paveikesnis nei banko tarnautojo skambutis. Sumažinti nusikaltėlių daromą žalą galime tik sutelkę jėgas bei nustoję manyti, kad šis pavojus gresia tik patikliems arba vyresnio amžiaus gyventojams – sukčiai apgauna ir jaunuolius, ir įmonių vadovus“, – akcentavo Audrius Šapola, LBA Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas.

„Finansinis raštingumas šiandien neįsivaizduojamas be gebėjimo kritiškai vertinti informaciją ir apdairiai elgtis virtualioje erdvėje. Su savo duomenimis ir lėšomis privalome elgtis itin rūpestingai, – sakė dr. Eivilė Čipkutė, LBA prezidentė. – Elektroniniai mokėjimai yra patogūs ir greiti, o už jų tvirtinimą asmuo atsakingas pats. Sukčiai mėgina tai išnaudoti saviems tikslams ir siekia paskatinti aukas patvirtinti pavedimą į nurodytą sąskaitą, suvesti mokėjimo kortelės duomenis netikroje svetainėje arba kitaip neapdairiai atskleisti savo asmeninius duomenis.“

Viliojo „investuoti“

Daugiausia žalos 2020-aisiais Lietuvos gyventojai patyrė dėl vadinamojo investicinio sukčiavimo, kai nusikaltėliai manipuliacijomis priverčia gyventojus neva investuoti į rizikingus instrumentus, o iš tiesų išvilioja pinigus. Šitaip netekta 1,7 mln. eurų. Šio tipo incidentai pernai, lyginant su kitais sukčių scenarijais, buvo ir gausiausi – užfiksuoti net 295 atvejai. „Investicijų brokeriai“ dažnai skambina iš užsienietiškų numerių, pasitelkia populiarias pokalbių programėles, pvz., „Viber“ ar „WhatsApp“.

Itin daug nuostolių ne tik gyventojams, bet ir įmonėms pridaro susirašinėjimo el. paštu perėmimas, klastojant sąskaitų faktūrų duomenis. Tokių atvejų per visus praėjusius metus užfiksuota 51, jų padaryta žala siekė daugiau kaip 1 mln. eurų. Pranešta ir apie 9 atvejus, kai sukčiai apsimetė įmonės vadovu ir privertė darbuotojus atlikti pavedimus, šitaip netekta 138 tūkst. eurų.

Norėdami apsimesti generaliniu direktoriumi arba klastodami duomenis sąskaitoje faktūroje, sukčiai būna iš anksto išsiaiškinę įmonės struktūrą ir procesus, neretai – ir susipažinę su vidine korespondencija. Jie pasirūpina, kad laiškai ir bendravimas būtų kuo labiau įtikinami ir paskatina auką pervesti įmonės lėšas į neva patikimo partnerio, o iš tiesų – sukčių sąskaitą. Pavyzdžiui, prisistatę generaliniu direktoriumi nurodo niekam nepasakoti apie slaptu turintį likti pavedimą, už kurį jums bus „atlyginta“ paaukštinimu arba priedu prie atlyginimo; tiekėjo vardu praneša apie pokyčius įmonės rekvizituose ir atsiunčia „pataisytą“ sąskaitą.

Negaili laiko įdirbiui

Tebėra paplitę romantiniai sukčiavimai – šių per metus užfiksuota 82, padaryti nuostoliai siekia 451 tūkst. eurų. Internete sutikti susirašinėjimo draugai ir draugės dažniausiai po kurio laiko imdavo prašyti paslaugų. Pavyzdžiui, padėti išspręsti finansines bėdas, sumokėti muitą už dovanos pristatymą ir t. t.

Paaiškėjus tiesai, situacija būna ypač skaudi, nes romantiniai sukčiai dažniausiai negaili laiko įdirbiui: bendravimas su potencialia auka gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, o pastangos užmegzti artimą ryšį – labai įtikinamos.

Nors vis daugiau incidentų įvyksta virtualioje erdvėje, piktavaliai ir toliau dažnai pasitelkia telefoną: telefoninio sukčiavimo atvejų pernai nustatyta 163, jų žala – 475 tūkst. eurų. Suklastojus SMS arba el. laišką ir šitaip mėginant išgauti asmeninius prisijungimo duomenis – angliškai šis sukčiavimo būdas vadinamas „phishing“, – išviliota 168 tūkst. eurų, per metus pranešta apie 143 tokius incidentus.

Nustatyti ir 593 kitokie sukčiavimai, kurių padaryti nuostoliai sudaro 827 tūkst. eurų.

Patarimas – neskubėti ir nepasiduoti spaudimui

Ekspertai pataria visą elektroniniais kanalais bei telefonu gaunamą informaciją įvertinti kritiškai ir atsakyti sau į 3 esminius klausimus.

1. Su kuo aš bendrauju? Griežtai nepasitikėkite gauta informacija. Ypač jei ši Jus pasiekė ne kaip atsakas į jūsų teiktą užklausą, pavyzdžiui, pateiktą oficialiu banko klientų aptarnavimo skyriaus adresu. Jeigu sulaukėte laiško su neįprastu pasiūlymu, prašymu iš nežinomo adresato, būkite ypač atsargūs. Taip pat jeigu šis prisistato žinomos įmonės, tarnybos ar kitokios egzistuojančios institucijos atstovu.
2. Ar mane bandoma paveikti emociškai? Nerealiai skambantis pranešimas apie laimėjimą loterijoje, kurioje neprisimenate dalyvavę, siūlymas solidžiai užsidirbti, dėl visų užduočių susitariant nuotoliniu būdu ir pasitelkiant asmeninę sąskaitą, vadovu prisistatančio asmens reikalavimas pervesti įmonės pinigus, pasikartojantys investuoti kviečiančio „vadybininko“ skambučiai, meilus pokalbis socialiniuose tinkluose, po kurio ateina finansinės pagalbos prašymas… Visuose šiuose sukčiavimo scenarijuose pasitelkiamas emocinis spaudimas. Pastebėję jį, kelkite klausimą dėl visos situacijos tikrumo.
3. Ar tvirtinu operaciją, kurią noriu atlikti? Atsiskaityti internetu šiandien yra paprasta, tačiau būtina nepamiršti, kad tai – ne žaidimas, o prieiga prie jūsų pinigų. Atlikdami mokėjimą, kaskart atidžiai perskaitykite, kokį veiksmą tvirtinate: ekrane parodomas tiek paslaugos pavadinimas, tiek trumpas operacijos aprašymas. Jei nesate tikri, kad jis teisingas, niekada neveskite savo PIN kodo. Taip pat visada patikrinkite, ar telefono ekrane rodomas kontrolinis kodas atitinka kodą, rodomą interneto svetainėje arba bankininkystės lange. Kilus įtarimų, kad tapote sukčiavimo auka, nedelsdami kreipkitės į savo banką bei policiją.

Senovės lietuviai į naminius gyvūnus žvelgė pragmatiškai, tačiau pamažu visuomenėje kitęs požiūris pastarąjį dešimtmetį pasiekė proveržį gyvūnų priežiūros srityje. Kintant požiūriui, augo ir paslaugų keturkojams pasiūla. Vienas to pavyzdžių – sostinės pašonėje įsikūręs gyvūnų viešbutis „Barkvilis“. Pradėjus veiklą, viešbučio įkūrėjai Dainai Jarmalavičienei kilo aibė naujų paslaugų idėjų, o netrukus – ir poreikis verslo plėtrai.

Verslo idėja kilo iš poreikio

Gyvūnų viešbučiai dar netolimoje praeityje kėlė šypseną, tačiau lietuviams pradėjus daugiau keliauti, imta dairytis alternatyvų, kur palikti mylimą augintinį. Pastebima, kad vis daugiau žmonių pageidauja, jog augintinis dienas be šeimininkų leistų nuolatinėje priežiūroje.

Pati gyvūnų viešbučio „Barkvilis“ vadovė D. Jarmalavičienė prisimena, kad prieš penkerius metus užsikūrusio verslo pradžią lėmė asmeniniai patyrimai, – mat nusprendė įkurti tai, ko pati ieškojusi:

„Dažnai keliaujame ir savo šunį palikdavome viešbučiuose. Tuo metu veikę gyvūnų viešbučiai siūlė nakvynę, užtikrino, kad augintinis laiku gaus ėdalo ir bus šiek tiek pavedžiotas. Visgi mūsų šuo – aktyvus ir jam reikėjo daugiau dėmesio bei fizinio užimtumo, ko mums niekas tada negalėjo pasiūlyti“, – pasakoja D. Jarmalavičienė pridėdama, kad šiandien klientai savo augintinius į „Barkvilį“ atveža ne tik iš Vilniaus ar Kauno, bet ir kur kas tolimesnių šalies miestų.

Dėmesys gyvūno emocinei sveikatai

Verslą pradėjusi nuo šunų viešbučio, D. Jarmalavičienė netrukus pastebėjo ir kitų paslaugų poreikį. „Nesvarbu, kur paliekamas, šuo jaučia išsiskyrimo nerimą. Šeimininkai dėl tam tikrų žinių stygiaus kartais neatpažįsta šuns streso požymių. Gyvūnų viešbutis „Barkvilis“ yra vieta, skirianti ypatingą dėmesį gyvūno emocinei būklei. Turime aibę metodų, kaip identifikuoti streso lygį ir kaip gyvūnui padėti jį įveikti“, – verslo išskirtinumą apibrėžia „Barkvilio“ vadovė.

Būtent išsiskyrimo nerimas D. Jarmalavičienės galvoje pasėjo mintį atidaryti šunų dienos centrą, kad gyvūnai prie ilgesnės viešnagės viešbutyje būtų pratinami pamažu: „Likę dienos centre, nerimaujantys augintiniai su laiku įsitikina, kad šeimininkai visada sugrįš jų pasiimti.“

Dienos centras greitai sulaukė populiarumo, o dirbantys šeimininkai atvesdavo augintinius ir tam, kad šie neliktų vieni namuose. Tokia praktika D. Jarmalavičienei pasufleravo dar vieną – šunų darželio – idėją: „Šunų darželyje jaunus šuniukus, kurie dar per maži likti vieni namuose, pratiname prie aplinkos, prie lauko, supažindiname su kitais gyvūnais. Tai didelė pagalba užsiėmusiems jų šeimininkams.“

„Barkvilis“ įkūrėja neabejoja, kad didžiausia atspirtis verslo plėtrai – nuolatinis stebėjimas ir nuojauta bandant apčiuopti esamus, tačiau dar nepatenkintus klientų poreikius. Taip atsirado ir vėliau sekusios gyvūnų SPA bei gyvūnų taksi paslaugos. D. Jarmalavičienė atskleidžia, kad karantino laikotarpis taip pat nepraėjo veltui ir buvo praleistas projektuojant ateities „Barkvilį“: „Jau turime konkretų planą, kaip artimiausiu metu keisis „Bakrvilio“ koncepcija, bet detalių dar neatskleisime.“

Verslo plėtra – su kredito unijos finansavimu

Šiandien gyvūnų viešbutis „Barkvilis“ vienu metu gali priimti 15 šunų ir 5 kates. Patalpos buvo praplėstos gavus finansavimą iš LKU kredito unijų grupei priklausančios Grigiškių kredito unijos pagal finansinę priemonę „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020, finansuojamas iš Europos socialinio fondo“, valdomą UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).

„Smulkiam verslui gauti kreditą verslo plėtrai nėra paprasta užduotis. INVEGOS lengvatinės priemonės mūsų atveju buvo patraukliausias pasiūlymas rinkoje. Jei ne šis pasiūlymas ir sklandus Grigiškių kredito unijos darbas, abejoju, ar apskritai būtume pasiryžę plėsti savo verslą“, – šiandien sako D. Jarmalavičienė.

Ši verslumo skatinimo priemonė pasižymi žemomis palūkanomis už kreditą bei netaikomu paskolos išdavimo administravimo mokesčiu. Grigiškių kredito unijos Paskolų skyriaus vadovė Asta Ignatovič pastebi, kad lengvatine priemone pasinaudoję klientai neretai sugrįžta ir dėl kredito tolimesnei verslo plėtrai: „Į mus kreipiasi labai skirtingą veiklą vykdantys verslai – nuo maitinimo paslaugų teikėjų iki odontologijos klinikų bei privačių vaikų darželių.

Gautą kreditą galima panaudoti tiek investicijoms, tiek apyvartinėms lėšoms papildyti. Džiaugiamės galėdami padėti mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims pradėti arba vystyti neseniai pradėtą verslą Lietuvoje.“

Lengvatinės valstybės priemonės pradedančiajam verslui

Pradedantieji verslai neretai kredito įstaigų yra vertinami kaip didelės rizikos, todėl gauti papildomą finansavimą – nemenkas iššūkis. Dėl tos priežasties INVEGA, panaudodama valstybės ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas bei įvertinusi rinką, konstruoja finansines priemones verslui.

Tarp jų – per kredito unijas teikiamos lengvatinės paskolos jauniems verslams pagal priemonę „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020, finansuojamas iš Europos socialinio fondo“. Dėl šio kredito gali kreiptis labai mažos, mažos įmonės, fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimą arba užsiimantys individualia veikla, veikiantys iki 1 metų nuo įmonės įregistravimo datos ir veiklą vykdantys Lietuvoje.

Anot INVEGOS vyresniosios projektų vadovės Rūtos Kiuberytės, atsakingos už priemonės įgyvendinimo priežiūrą, šios paskolos yra patrauklios ne vien dėl mažų palūkanų:

„Lengvatinė paskola leidžia paprasčiau pradėti savo verslą ir greičiau sukaupti nuosavų lėšų tolesnei jo plėtrai. Be to, sykiu galima pasinaudoti kompensavimo priemone „Subsidijos verslo pradžiai“ ir gauti dalies darbo užmokesčio kompensaciją, o tai – didelė paspirtis ir pagalba pradedančiajam verslui įsitvirtinti rinkoje. Taip pat ši paskola gali būti derinama ir su kitomis INVEGOS administruojamomis priemonėmis. Pavyzdžiui, pritrūkus įkeičiamo turto, kredito unija gali kreiptis į INVEGĄ bei paprašyti individualios garantijos už išduodamą paskolą, o paskolos gavėjai gali gauti iki 95 proc. paskolų palūkanų kompensaciją.“

Iki šių metų sausio 1 d. „Verslumo skatinimo fondo 2014–2020, finansuojamo iš Europos socialinio fondo“ paskolos buvo suteiktos net 1085 įmonėms ir fiziniams asmenims, dirbantiems pagal verslo liudijimą arba užsiimantiems individualia veikla.

Iš jų vien per 2020-uosius LKU grupės kredito unijose buvo patvirtinti 223 kreditai už 4,3 mln. Eur. Jauno verslo kreditavimas ypač šoktelėjo praėjusių metų IV ketvirtį, kai buvo suteikta kreditų už daugiau nei 1,2 mln. Eur. Paskolų sutartys su paskolų gavėjais gali būti pasirašomos iki 2023 m. rugsėjo 30 d.

Dėl apie kreditą jaunam verslui pagal priemonę „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020, finansuojamas iš Europos socialinio fondo“ sužinokite nuorodoje.

LKU kredito unijų grupė kartu su Lietuvos bankų asociacijos nariais pratęsė paskolų moratoriumus verslui bei gyventojams iki šių metų kovo 31 d. Tokiu būdu finansų sektorius atsiliepia į nuogąstavimus dėl ateities neapibrėžtumo ir vieningu sprendimu išreiškia solidarumą su visuomene ir valstybe.

Vadovaujantis moratoriumais, kredito unijų nariams, kurie dėl pandemijos patiria finansinių sunkumų, išreiškus pageidavimą gali būti suteikiamas paskolos grąžinimo įmokų mokėjimo atidėjimas. Dėl jo į savo finansinių paslaugų teikėją bus galima kreiptis iki 2021 m. kovo 31 d. Bendras atidėjimo laikotarpis gyventojams pagal pradinį ir atnaujintą moratoriumą, priklausomai nuo įsipareigojimo rūšies, gali sudaryti iki 6–9 mėnesių, įmonėms – iki 6 mėnesių.

Fizinių asmenų moratoriumai galioja pagal jau anksčiau patvirtintas moratoriumo sąlygas ir papilomai:

• su nekilnojamuoju turtu susijusių kreditų grąžinimo atidėjimo laikotarpis pagal pradinį ir atnaujintą moratoriumą negali viršyti 9 mėnesių;
• pagal pradinį moratoriumą iki 2020 m. rugsėjo 30 d. pasirašytiems kreditų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, mokėjimų grafiko pakeitimams bendra atidėjimų trukmė negali viršyti 9 mėnesių;
• vartojimo kreditų mokėjimų grafiko pakeitimams bendra atidėjimų trukmė negali viršyti 6 mėnesių.

Juridinių asmenų moratoriumai galioja pagal jau anksčiau patvirtintas moratoriumo sąlygas ir papilomai:

• pradėta taikyti moratoriumą iki 2021 m. kovo mėn. 31 d. pilna apimtimi, numatant, kad bendras paskolų grąžinimo atidėjimo laikotarpis pagal pradinį ir atnaujintą moratoriumą negali viršyti 6 mėnesių.

Anksčiau patvirtintos moratoriumų sąlygos:

Laikinas kredito įsipareigojimų moratoriumas fiziniams asmenims

Moratoriumas fiziniams asmenims

Moratoriumas verslui

Laikinas kredito įsipareigojimų moratoriumas juridiniams asmenims

Primename, kad moratoriumai nėra taikomi automatiškai, todėl nariai, patyrę finansinių problemų dėl koronaviruso situacijos – pavyzdžiui, sumažėjus atlyginimui, netekus pajamų šaltinio, reikšmingai kritus apyvartai, – turėtų neatidėliodami kreiptis į savo kredito uniją ir pasikonsultuoti dėl patiriamų finansinių sunkumų. Kredito unijos darbuotojai suteiks visą reikalingą informaciją apie moratoriumus ir padės rasti tinkamiausią sprendimą.

LKU grupės kredito unijų kontaktus rasite nuorodoje.