Kategorija: LKU grupės naujienos

Gera verslo idėja gali turėti tiesioginę įtaką verslo sėkmei, tačiau vien jos nepakanka. Net ir geriausių idėjų įgyvendinimui reikalingi finansai. Plečiantis verslams ir atsiradus papildomų lėšų poreikiui, viešbučio „Michaelson Boutique Hotel“ ir svečių namų „Lavender Inn“ savininkai leidosi į finansavimo šaltinių paiešką, atvedusią iki LKU grupės kredito unijų slenksčio.

Jūrinio paveldo autentika alsuojantis viešbutis

„Michaelson Boutique Hotel“ viešbutis įsikūręs pačioje Klaipėdos širdyje, Danės upės pašonėje, istoriškai išskirtinėje miesto vietoje. Mat viešbučio patalpos – tai restauruotas XVIII a. sandėlio pastatas, o pats viešbutis pavadintas pirmojo jo savininko, pirklio Epraheimo Michaelsono, vardu.

Viešbučio direktorius Gintautas Bertašius prisimena, kad iki atidarant viešbutį 2016 m., teko nemažai paplušėti su konsultantų ir architektų komandomis, kad pastatas būtų pritaikytas savo naujai funkcijai: „Tai venecijietiško stiliaus statinys, buvęs uosto sandėlis, iš kurio prekės krautos tiesiai į laivus. Taip gimė idėja interjere panaudoti Italiją menančių detalių: šviestuvus iš Murano salos, granitą iš Domodosolos slėnio, registratūros baldus, pagamintus iš Venecijos polių (italų. k. Bricole).“

Šiuo metu 16-os apartamentų viešbutis „Michaelson Boutique Hotel“ vienu metu priima iki 30 svečių. Taip pat jame veikia restobaras ir restoranas. Visgi viešbučio vadovai priėmė sprendimą įgyvendinti verslo plėtros idėją – įrengti šalia esantį antrą panašaus ploto ir tipo pastatą. Dėl papildomų lėšų kreiptasi į LKU grupės kredito uniją „Magnus“, kuri kartu su visą grupę prižiūrinčia Lietuvos centrine kredito unija (LCKU) skyrė finansavimą.

Daugiau apartamentų ir SPA zona

Antrasis pastatas, kurį jau kitų metų viduryje planuoja įveiklinti „Michaelson Boutique Hotel“, taip pat buvęs uosto sandėlis, kuris šiuo metu restauruojamas ir pritaikomas viešbučio veiklai. „Įrengus antrąjį, abu pastatai bus sujungti stiklo koridoriumi. Stiliaus vientisumo tikslais naudojame tų pačių tiekėjų medžiagas ir taikome panašius interjero sprendimus“, – pasakoja G. Bertašius.

Įsisavinus kredito unijos „Magnus“ ir LCKU suteiktas lėšas bei užbaigus plėtros darbus, viešbutis turės papildomus 19 apartamentų ir SPA zoną. „Mano nuomone, kredito unija yra arčiau kliento, kuri įsigilino į konkrečią verslo specifiką bei mūsų poreikius. Labiausiai džiugina tiesioginis dialogas, nes kai šalys kalbasi – visada galima atrasti geriausius sprendimus“, – pastebi G. Bertašius.

Šiandien viešnagės „Michaelson Boutique Hotel“ viešbutyje atvyksta svečiai iš kitų Lietuvos miestų, taip pat Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Australijos, Singapūro ir kitų artimų bei tolimųjų šalių. Viešbučio direktorius G. Bertašius prasitaria, kad užbaigus šiuos verslo plėtros darbus, neatmetama galimybės plėstis ir į kitus Lietuvos didmiesčius, tačiau apie tai kalbėti dar anksti.

Levandomis kvepiantis šeimos verslas

LKU grupės kredito unijų narių tarpe esama ir smulkių, ir vidutinių verslų. Vienas tokių – prieš trejus metus Erikos ir Laimono Adomaičių ant Viešvėnų tvenkinio kranto, greta Telšių miesto, įkurti svečių namai „Lavender Inn“. Sėkminga pradžia ir iš lūpų į lūpas sklindančios rekomendacijos nulėmė, kad jau po metų čia pat išdygo restoranas, o šiandien „Lavender Inn“ teikia tiek apgyvendinimo, maitinimo, SPA paslaugas, tiek prekiauja „levandiškais“ suvenyrais ir organizuoja aibę renginių.

„Į restoraną žmonės sugrįžta dėl mūsų požiūrio į klientą. Stengiamės, kad kiekvienas čia atrastų ne tik skanų maistą, bet ir raminančią levandų aromatu viliojančią aurą, – pasakoja E. Adomaitienė. – Siūlome tokius patiekalus kaip midijos, gardintos levandų žiedais, sraigės su česnakiniu sviestu, taip pat naminį levandų limonadą, levandų skonio ledus. Visa tai mums atnešė populiarumą per labai trumpą laiką.“

Antrasis restoranas – pajūryje

„Lavender Inn“ komplekso populiarumas Viešvėnuose Adomaičiams padiktavo idėją nesustoti. Šeima nusprendė įgyvendinti verslo plėtrą ir atidaryti antrąjį restoraną. Todėl dėl kredito verslo plėtrai kreipėsi į Telšiuose veikiančią LKU grupės kredito uniją „Germanto lobis“.

Gautas kreditas panaudotas pastatui su žemės sklypu J. Basanavičiaus gatvėje, Palangoje, įsigyti. Ten jau veikia svečių namai, kuriuose šiuo metu įrenginėjamas antrasis „Lavender Inn“ restoranas. „NT kainos Palangoje, žinoma, yra aukštos, tačiau kredito unija finansavo 85 % turto kainos, o UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ kompensavo 95 % palūkanų. Mums buvo suteiktos lanksčios ir ypač priimtinos kredito sąlygos, kurių negalėjome atsisakyti“, – pasakoja L. Adomaitienė.

Apie LKU kredito unijų grupę

LKU grupė, kurią sudaro 45 kredito unijos ir jas prižiūrinti LCKU, atsižvelgusios į kiekvieno kliento individualią situaciją, gali pasiūlyti finansavimo sprendimus tiek besikuriančioms ar ką tik veiklą pradėjusioms verslo įmonėms, tiek veikiančioms jau ne vienerius metus. Kredito unijos yra lanksčios finansų partnerės, galinčios labiau įsigilinti į verslo specifiką ir pateikti individualų kredito pasiūlymą.

Taip pat LKU kredito unijų grupė ir Europos investicijų fondas (EIF) bendradarbiauja teikiant kreditus verslui pagal garantijų priemonę, kuria vykdoma mažųjų įmonių miestuose ir regionuose mikrokreditavimo programa. Garantija finansuojama pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programą. Be to kredito unijos teikia lengvatines paskolas jauniems verslams pagal priemonę „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020, finansuojamas iš Europos socialinio fondo“.

Iš viso kreditų verslui portfelis konsoliduotoje LKU kredito unijų grupėje per metus išaugo daugiau nei trečdaliu – 30,5 proc. iki 82,1 mln. Eur. Visa tai rodo kryptinga kredito unijų veiklą finansuojant jaunas įmonės ir patyrusius verslus tiek šalies didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose.

Portale „15min“ prasideda socialinis projektas „Tu esi aš“, kurio pagrindiniu rėmėju tapo LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją. Šiuo projektu siekiama atkreipti dėmesį į amžėjančią Lietuvos visuomenę, keisti nusistovėjusius stereotipus amžiaus atžvilgiu ir skatinti „sidabrinę“ ekonomiką. Projekte senjorai dalinsis istorijomis, kurios įkvepia amžėjimą pasitikti kaip galimybių ir atradimų etapą, bei jo metu bus išrinktas „Metų senjoras 2021“.

Lietuva – tarp sparčiausiai amžėjančių

Lietuva rikiuojasi tarp sparčiausiai senstančių Europos valstybių, todėl vyresnio amžiaus žmonių integracija į ekonomiką, jų įsitraukimas į visuomeninį gyvenimą tampa vis svarbesniu klausimu.

Pensinis amžius dažnai visuomenėje pasitinkamas kaip menama riba – štai esi darbo rinkoje, gyveni aktyvų socialinį gyvenimą arba ne, tačiau ar tikrai? Amžėjimą vertiname kaip socialinę problemą, tačiau branda juk gali atverti daugybę naujų galimybių.

„Sidabrinės“ ekonomikos vystymas naudingas tiek verslui, tiek valstybei, tiek patiems senjorams. Įsitraukdami į darbo rinką ar įvairias socialines veiklas, senjorai kuria pridėtinę vertę, mažina kartų atotrūkį, gerina savo emocinę būklę ir augina savivertę. Projekte „Tu esi aš“ senjorai ir dalinasi amžėjimo patirtimis, galimybėmis bei iššūkiais.

Projekto partneriu tapusi LKU kredito unijų grupė atkreipia dėmesį, kad amžėjimo tema, senjorų iššūkiai ir patirtys jiems – labai svarbios. Jau daugiau nei 20 metų veikdamos net ir mažiausiose bendruomenėse, kredito unijos mezga artimus ryšius su kiekvienu jų nariu. Todėl kredito unijos jau yra tapusios daugiau nei finansų įstaigos ir aktyviai prisideda prie visuomeninio bei kultūrinio gyvenimo kūrimo.

„Nemažą dalį kredito unijų narių sudaro senjorai, kurie – ištikimi mūsų kredito unijų klientai ir nariai jau ne vieną dešimtmetį. Jaučiame atsakomybę reaguoti į šios visuomenės dalies patiriamus socialinius iššūkius, vyraujančią atskirtį ir iš to kylančias problemas. Remdami projektą „Tu esi aš“ išreiškiame tikėjimą jo idėja“, – sako Lietuvos centrinės kredito unijos, prižiūrinčios LKU kredito unijų grupę, administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Metų senjoras

Šiemet labai svarbia projekto „Tu esi aš“ dalimi tampa ir „Metų senjoras 2021“ rinkimai, kurie organizuojami kartu su žurnalu „60 +“. Šios iniciatyvos autorė Laura Balčiūtė įsitikinusi, kad vienas svarbiausių dalykų – atsikratyti klaidingų amžėjimo įsitikinimų ir mitų, o tai naudinga ne tik senjorams, bet ir visai visuomenei: „Daugybė stereotipų apie senėjimą egzistuoja ne tik tarp jaunimo, bet ir pačių senjorų. Mat senatvėje nedera vienaip ar kitaip elgtis, atrodyti, nedera kažko sakyti, o gyvenimas – vien bėdos ir ligos. Džiaugiuosi, kad tokie projektai keičia visuomenės požiūrį.

Mus supa begalė aktyvių, inovatyvių, kūrybiškų, gyvenimu besidžiaugiančių senjorų. Tokie pavyzdžiai ne tik įkvepia bendraamžius, bet kartu drąsina jaunąją kartą nebijoti, nes brandus amžius – nuostabus.“

Įkvepiančius, jaunatviškus, įdomius, aktyvius senjorus „15min“ ir žurnalo „60 +“ skaitytojai galės registruoti į metų senjoro rinkimus jau nuo rugsėjo 7 d. Konkurse iš viso numatytos 6 senjorų nominacijos: „Metų aktyviausias“, „Metų kūrybiškiausias“, „Metų inovatyviausias“, „Metų tvariausias“, „15min skaitytojų balsas“ ir „Metų senjoras 2021“

1990 metais Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė spalio 1-ąją Tarptautine pagyvenusių žmonių diena, o visas spalis – laikomas senjorų mėnuo. Amžėjantiems žmonėms aktualias problemas, jų istorijas „Tu esi aš“ portale gvildensime nuo rugsėjo. Senjorų mėnesį pasitiksime su rinkimų „Metų senjoras“ apdovanojimais ir dienos konferencija amžėjimo tema „15min“ portale.

Nuorodą į projekto istorijas rasite čia.

Prieš metus, 2020 m. rugsėjį, Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) kartu su finansų tarpininkėmis – 10 LKU grupės kredito unijomis – paskelbė apie lengvatinių paskolų pagal priemonę „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“ teikimą. Per šį laikotarpį jau suteikta paskolų už daugiau kaip 627 tūkst. eurų, o daugiausiai dėl jų kreipėsi nuo 2019 m. sausros nukentėję ūkininkai.

Ūkininkai nukentėjo ne tik nuo sausrų

Priemonėje dalyvaujančiose LKU grupės kredito unijose iki 25 tūkst. eurų lengvatinėmis sąlygomis gali pasiskolinti ūkio subjektai, kurie per pastaruosius trejus metus nukentėjo nuo nepalankių klimato reiškinių.

Dabartiniais duomenimis, dėl paskolų daugiausiai kreipėsi nuo 2019 m. sausrų (65 proc. pareiškėjų) ir 2019 m. šalnų (19 proc.) nukentėję ūkininkai. 12 proc. besikreipusių ūkių nukentėjo nuo 2017–2018 m. liūčių. Taip pat yra ir pirmasis šiais metais atvejis, kuomet ūkis nukentėjo nuo 2021 m. gausaus sniego.

Daugiausiai besikreipusiųjų ūkininkų yra iš Akmenės (44 proc.), taip pat Joniškio ir Pasvalio rajonų (po 11 proc.). Kiti pareiškėjai ūkininkauja Kretingos, Mažeikių, Varėnos, Kaišiadorių, Pakruojo, Šiaulių rajonuose.

„Kaip matome, dėl paskolų kreipiasi nuo labai įvairių klimato reiškinių nukentėję ūkininkai iš skirtingų rajonų. Tačiau pastarųjų trejų metų klimato reiškinių tendencijos akivaizdžiai rodo, kad nepalankioje situacijoje galėjo būti atsidūrę kur kas daugiau ūkių. Todėl visus ūkininkus, pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimančias bendroves, kurių ūkiai patyrė nuostolius dėl nepalankių klimato reiškinių, raginame nedelsti ir pasidomėti lengvatinės paskolos galimybėmis“, – sako ŽŪPGF l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė.

Lengvatinės paskolos pagal šią priemonę teikiamos investicijoms, apyvartinėms lėšoms finansuoti, įskaitant darbo užmokesčiui bei su juo susijusiems mokesčiams sumokėti. Pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantiems ūkio subjektams paskolos iki 25 tūkst. eurų ir iki 36 mėn. laikotarpiui yra teikiamos iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Klimato reiškiniai smarkiai pakenkia derliui

Dėl paskolų besikreipusių ūkininkų pateikti dokumentai rodo, kad nepalankūs klimato reiškiniai turi reikšmingos įtakos derliui:

• šalnos dažniausiai paveikia augalų žiedus aktyvios vegetacijos laikotarpiu, o dėl to labiausiai nukenčia uogų ūkiai;
• sausros sustabdo augalų augimą, pablogina maisto medžiagų įsisavinimą, o jų trūkumas neleidžia subrandinti sėklų;
• gausiai iškritę krituliai sukliudo laiku nuimti derlių, o tai padarius vėliau – derlius būna prastos kokybės, grūdai sudygsta varpose.

Procesas paprastas, tačiau reikalinga savivaldybės pažyma

Paskolą norintys gauti ūkininkai, visų pirma, turi  kreiptis į savo savivaldybę, dažniausiai žemės ūkio skyrių, kuris jiems išduos pažymą apie nukentėjimą.

„Jeigu ūkininkas per pastaruosius trejus metus buvo susidūręs su tokia situacija ir tai buvo užregistruota savivaldybėje, tuomet pažymą jis gali išsiimti ir šiandien. Kviečiame ūkininkus neabejoti ir pasirūpinti visais dokumentais, nes tai tikrai nėra sudėtinga. O reikalui esant, jie visada sulauks pagalbos iš savivaldybių, ŽŪPGF ar finansų tarpininko darbuotojų“, – pataria R. Globienė.

Gavę pažymą, patvirtinančią nukentėjimo nuo nepalankių klimato reiškinių faktą, ūkininkai dėl lengvatinės paskolos suteikimo turėtų kreiptis į tarpininkaujančią finansų įstaigą – vieną iš priemonės įgyvendinime dalyvaujančių LKU kredito unijų.

Bendra lengvatinės paskolos palūkanų norma siekia iki 2 proc. Paskolos gavėjui pageidaujant, gali būti taikomas iki 1 metų paskolos grąžinimo atidėjimas. Taip pat paskolai taikomas paskolos administravimo mokestis, kuris siekia 1 proc. nuo paskolos sumos, tačiau ne mažiau kaip 100 eurų. Paskolai pagal šią priemonę taip pat gali būti suteikta ŽŪPGF individuali garantija bei palūkanų kompensacija kartu su ja.

Daugiau informacijos apie priemonę ir joje dalyvaujančių LKU grupės kredito unijų sąrašą rasite čia.

Finansinė priemonė įgyvendinama pagal schemą, patvirtintą 2020 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-422 „Dėl Fondų fondo „Žemės ūkio fondas“ finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“.

Norime informuoti, kad š. m. rugsėjo 11–12 d. bus atliekami planiniai ryšių infrastruktūros naujinimo darbai, kurių metu galimi ryšio sutrikimai ir laikinai gali būti nepasiekiama internetinės bankininkystės i-Unija.lt svetainė.

Dėl šios priežasties, maloniai prašome reikalingas pinigų operacijas per el. bankininkystę atlikti prieš arba po naujinimo darbų.

Darbų pradžia: rugsėjo 11 d. 12:00 val.

Darbų pabaiga: rugsėjo 12 d. 17:00 val.

Iš anksto atsiprašome už galimus nepatogumus.

Augančios NT kainos ir mušami pirkimo-pardavimo sandorių rekordai prisidėjo prie to, kad Vilniaus Šnipiškės taptų vienu sparčiausiai besiplečiančių sostinės mikrorajonų. Būtent čia NT vystymo bendrovė „Olfin“ šiuo metu plėtoja projektą „Cloud“, kuriuo rinką jau spėjo papildyti tiek komercinės, tiek gyvenamosios paskirties objektais.

Pastatų kompleksas perspektyviame Vilniaus mikrorajone

NT vystymo bendrovė „Olfin“, pastebėjusi esminius augančio ir sparčiai modernėjančio Vilniaus Šnipiškių mikrorajono pokyčius, 2 ha ploto sklype vysto gyvenamosios ir komercinės paskirties objektų projektą „Cloud“.

Būtent Šnipiškės dėl patrauklios geografinės padėties yra laikomos viena patraukliausių seniūnijų tiek gyvenamosios, tiek administracinės-komercinės paskirties objektų plėtojimui. Pastaruoju metu čia ypač aktyviai statomi gyvenamųjų namų kvartalai, verslo centrai ir plečiama centrinės verslo dalies (angl. Central Business District – CBD) šiaurinė riba. Čia įgyvendinamos ir kokybiško laisvalaikio idėjos: šalia pagrindinių transporto arterijų įrengiami dviračių ir pasivaikščiojimo takai, kuriamos žaliosios poilsio zonos.

„Cloud“ pastatų kompleksą, kurio bendras naudingas plotas daugiau nei 8 500 m², be 79 vieno–trijų kambarių butų taip pat sudaro 5 300 m² ploto verslo centras „Cloud Offices“. „Įgyvendindami projektą siekiame atliepti šios miesto dalies vystymosi dinamiką. Viena vertus, tai centrinės verslo dalies tąsa, kita vertus – tai patogi vieta miesto gyventojui, iš kurios lengva pasiekti Vilniaus senamiestį, darbą, universitetą ir laisvalaikio vietas“, – teigia UAB „Olfin“ vadovas Rolandas Andrulis.

„Cloud“ įgyvendinimui – kredito unijų finansavimas

Bendrovės vadovo teigimu, didiesiems bankams sugriežtinus reikalavimus gyvenamojo ir komercinio NT vystymo bendrovėms, stiprėja konkurencija tarp alternatyvių finansavimo šaltinių. Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), kredito unija „Ebitum“ ir LKU grupei priklausančių kredito unijų konsorciumas tapo vienais iš projekto „Cloud“ finansuotojų bei sutarė jo vystymui suteikti sindikuotą 5,8 mln. Eur vertės kreditą.

„Iki šiol su kredito unijomis bendrauti neteko, tačiau džiaugiamės atradę veiklos sinergiją su stipriu finansiniu partneriu“, – sako R. Andrulis.

Kredito unijos „Ebitum“ administracijos vadovo Aurimo Lanko teigimu, stambių verslo projektų finansavimas – reikšminga paspirtis kredito unijai: „Džiaugiamės, kad didieji verslo vystytojai atsisuka į kredito unijas ir jas mato kaip lygiavertį parnerį, kuris padeda greitai ir patikimai įgyvendinti projektus. Sulaukę bendrovės „Olfin“ užklausos nesudvejoję susisiekėme su LCKU. Nors projektas didelis bei sudėtingas – mums pavyko pasiekti bendrų sutarimų ir suteikti milijoninį finansavimą.“

LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas pastebi, kad komercinio bei gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą savo veikloje jaučia ir kredito unijos: „LKU grupės kredito unijų klientai – profesionalūs NT plėtotojai, su kuriais bendradarbiaudami galime pasiekti racionalių kompromisų bei įsigilinę į konkretaus projekto specifiką pasiūlyti individualų finansavimo sprendimą.“

Perspektyva į ateitį

Anot įmonės „Olfin“ vadovo, nors koronaviruso pandemija paveikė daugelį verslo sektorių, poveikis NT rinkai buvo trumpalaikis. Šiandien R. Andrulis pastebi, kad rinkoje vis dar fiksuojami aktyvumo rekordai. Nors biurų patalpose dar esama laisvų vietų verslo įmonėms įsikurti – visi gyvenamieji butai projekte „Cloud“ jau išparduoti.

Pašnekovas neslepia – intensyvi Šnipiškių plėtra ir šio mikrorajono populiarumas sudaro sąlygas tolimesniam projekto „Cloud“ vystymui. „Jau pradėjome kurti likusios teritorijos vystymo koncepciją. Artimiausiu metu keliais etapais įgyvendinsime šiaurinės Vilniaus CBD ribos urbanizaciją, derindami tiek miestiečių, tiek verslo poreikius, ir sukursime naują traukos centrą Šnipiškėse“, – apie būsimus planus pasakoja R. Andrulis, UAB „Olfin“ vadovas.

Individualūs finansavimo sprendimai

LKU kredito unijų grupė – jau daugiau negu 20 metų didžiausia kredito unijų grupė Lietuvoje. Grupės valdomas turtas sudaro beveik 60 proc. viso kredito unijų sektoriaus turto Lietuvoje. 45 grupei priklausančios kredito unijos, kurių priežiūrą ir kontrolę vykdo LCKU, atsižvelgusios į kliento individualią situaciją, gali pasiūlyti finansavimo sprendimus tiek besikuriančioms ar ką tik veiklą pradėjusioms verslo įmonėms, tiek veikiančioms ne vienerius metus.

„Nors kredito unijos glaudžiai bendradarbiauja su smulkiuoju bei vidutiniu verslu, tačiau tarp mūsų klientų daugėja ir stambių verslo įmonių. Kasmet stiprėjančios LKU grupės kredito unijos šiandien yra pajėgios suformuoti ir išduoti milijonus eurų siekiančius kreditus verslo projektams įgyvendinti.“ – Sako M. Vijūnas, LCKU vadovas.

Unijose kreditai teikiami verslams iki 1 metų pagal priemonę „Verslumo skatinimas 2014–2020“. Taip pat patyrusioms įmonėms siūloma finansuoti apyvartines lėšas su kredito linijomis arba investicijas, suteikiant ilgalaikes paskolas.

Didžiausia Lietuvoje LKU kredito unijų grupė, kurią sudaro 45 kredito unijos ir jų veiklą prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija, vienija per 500 darbuotojų. Gausios darbuotojų  iš visos Lietuvos gretos reikalauja atskiro dėmesio tradicijų puoselėjimui, bendroms veikloms ir geresniam tarpusavio pažinimui.

Dėl to Lietuvos centrinė kredito unija kartu su Asociacija Lietuvos kredito unijos kasmet suburia kredito unijų darbuotojus ir jų šeimas praleisti savaitgalį drauge neformalioje aplinkoje. Šiemet Oro Dubingiuose, Molėtų rajone, kredito unijų darbuotojai priėmė komandinę dvasią stiprinančius iššūkius ir dalyvavo orientacinėse žaidynėse, mėgavosi vandens ir kitomis aktyviomis pramogomis bei specialiai šiai progai paruoštais siurprizais.

Vienas jų – galimybė laimėti skrydi LKU logotipu puoštu karšto oro balionu. Burtų keliais išrinkti 4 laimėtojai dar tą patį vakarą pakilo apžvelgti vakarėjančio Dubingių kraštovaizdžio.

Kredito unijų darbuotojai pademonstravo komandinę dvasią ir dar kartą įrodė, kad gali veikti vieningai ne tik darbe, bet ir šventėje. Dėkojame visiems renginio dalyviams ir organizatoriams bei su nekantrumu laukiame kitų metų.

Šventės akimirkos:

• 

• 

• 

• 

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), per pirmą šių metų pusmetį uždirbo 2,48 mln. Eur neaudituoto grynojo pelno – 2,5 karto daugiau nei prieš metus, kai šis siekė kiek daugiau nei 1 mln. Eur. Taip pat konsoliduota kredito unijų grupė per metus penktadaliu padidino gyventojams, ūkiui ir verslui išduotų paskolų portfelį.

„Antrąjį metų ketvirtį epidemiologinei situacijai gerėjant ir karantino ribojimams mažėjant, stengėmės išlaikyti didėjančias tiek verslo, tiek privačių asmenų finansavimo apimtis ir stabilią visos LKU grupės kredito unijų veiklą. Džiaugiamės, kad veikdamos sistemingai unijos kasmet demonstruoja augančius tvarią veiklą ir ilgalaikę naudą nariams pagrindžiančius rodiklius“, – sako LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Skaičiuojama, kad pagrindinės veiklos pajamų struktūra pirmąjį šių metų pusmetį kito. Grynosios palūkanų pajamos siekė 10,37 mln. Eur ir buvo 19,74 % didesnės nei prieš metus (2020 m. – 8,66 mln. Eur). Grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų, palyginus su 2020 m. birželio 30 d., gauta 2,5 karto mažiau – 76 tūkst. Eur, kai pernai tuo pačiu laiku šis rodiklis siekė 190 tūkst. Eur.

Neaudituotais duomenimis, LKU kredito unijų grupės priežiūrą ir kontrolę vykdanti LCKU per pirmą šių metų pusmetį uždirbo 394 tūkst. Eur grynojo pelno – 16,57 % daugiau negu per 2020 m. pirmąjį pusmetį, kai suma siekė 338 tūkst. Eur. Taip pat augo ir grynosios palūkanos, kurių LCKU uždirbo 1,55 mln. Eur arba 26,8 % daugiau negu pernai (2020 m. – 1,22 mln. Eur).

Tuo tarpu LKU grupės bendras konsoliduotas turtas paaugo 0,66 % per pirmąjį šių metų pusmetį ir 20,8 % per metus iki 569,49 mln. Eur. Grupę prižiūrinčios LCKU valdomas turtas per pusmetį susitraukė 28,4 tūkst. Eur arba 13,97 % iki 174,88 mln. Eur. Mat LKU grupės veikla nemaža dalimi orientuota į žemės ūkio segmentą, kuris, prasidėjus sezono darbams, intensyviai investuoja į savo veiklą. Siekiant patenkinti klientų apyvartinių lėšų poreikį, mažėja ir LCKU likvidūs aktyvai (pinigai ir lėšos centriniame banke, vertybinių popierių portfelis). Toks svyravimas – natūralus sezoniškumo nulemtas reiškinys LCKU veikloje.

Neaudituotais duomenimis, LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 31,66 % (normatyvas – 13,2%), o LKU konsoliduotos grupės – 15,34 % (normatyvas – 11,8 %).

Kreditų verslui portfelis per metus augo 30,5 %

Per 2021 m. šešis mėnesius LKU kredito unijų grupė didino skolinimo apimtis tiek verslo, tiek gyventojų segmente. Grynoji konsoliduotos LKU grupės išduotų paskolų portfelio vertė 2021 m. birželio pabaigoje sudarė 458,7 mln. Eur, o tai – 10,42 % daugiau nei prieš šešis mėnesius. Per II ketvirtį pasirašyta 41 mln. eurų vertės naujų kreditavimo sutarčių, t. y. 26,13 % daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Taip pat per praėjusį ketvirtį reikšmingai augo kreditų verslui portfelis. Naujų paskolų verslui konsoliduotoje LKU kredito unijų grupėje suteikta už 12,67 mln. Eur – 30,5 % daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Bendras kreditų verslui portfelis birželio 30 d. sudarė 82,1 mln. Eur.

„Vyraujant ekonomikos aktyvumui ir didėjant jos apibrėžtumui, praėjusį pusmetį ypač aktyviai skolinosi tiek kredito unijų verslo klientai, tiek dėl antrą ketvirtį vyravusių būsto pardavimų šalyje rekordų LKU kredito unijų grupėje ženkliai padidėjo kreditų su nekilnojamojo turto įkeitimu dalis“, – akcentuoja M. Vijūnas.

Kreditų su nekilnojamojo turto įkeitimu suteikta 23,41 % daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu ir birželio pabaigoje portfelis siekė 229,19 mln. Eur sumą. Tuo tarpu vartojimo kreditų portfelis, palyginus su praėjusių metų II ketvirčiu, augo neženkliai – 0,97 % iki 21,2 mln. Eur. (2020 m. 21,0 mln. Eur).

Fiksuotas sulėtėjęs kreditų žemės ūkiui portfelio augimas. Per šių metų II ketvirtį pasirašyta naujų sutarčių už 7,33 mln. Eur ir portfelis didėjo 0,34 % iki 91,48 mln. Eur.

Gyventojų taupymas

Neaudituotais duomenimis, birželio 30 d. kredito unijų grupės indėlių portfelio suma, įskaitant ir santaupas einamosiose sąskaitose, siekė 494,96 mln. Eur ir per ketvirtį susitraukė 0,74 % arba 3,68 mln. Eur. Nors per metus LKU kredito unijų grupės privačių klientų einamosiose sąskaitose laikomų lėšų padaugėjo 39,55 % arba 44,89 mln. Eur, per II šių metų ketvirtį einamosiose sąskaitose pastarųjų sumažėjo 16,93 % arba 32,28 mln. Eur iki 158,39 mln. Eur.

Įsigaliojus karantino atlaisvinimams padidėjo tiek gyventojų noras įdarbinti sutaupytus pinigus, tiek išlaidos nekilnojamam turtui įsigyti. Taip pat LKU kredito unijų grupės turto ir indėlių portfelio sumažėjimą kasmet lemia jau minėtas sezoniškumas, dėl didelio ūkininkų skaičiaus kredito unijų narių tarpe. Rudenį ūkininkų parduotas derlius darys įtaką santaupų kredito unijose, o kartu ir bendro konsoliduoto LKU kredito unijų grupės turto, augimui.