Kategorija: LKU grupės naujienos

Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) priėmė svečius iš Ukrainoje veikiančių kredito unijų. Šiuo vizitu delegacija siekia pasisemti praktinės patirties iš Lietuvos kredito unijų sektoriaus po to, kai Ukrainos Aukščiausioji Rada š. m. liepos 14 d. priėmė naują kredito unijų įstatymą, praplėtusį kredito unijų veiklos ribas ir atnaujinusį jų veiklą reglamentuojančią teisinę bazę.

Naujas Ukrainos kredito unijų įstatymas

Nuo tada, kai Rusija užpuolė taikią Ukrainos valstybę, vietinis kredito unijų sektorius sutelkė jėgas, kad atlieptų savo šalies poreikius, išliktų atviras ir toliau tikslingai aptarnautų savo bendruomenes. Pastarieji įvykiai suteikė nemenką akstiną viso sektoriaus pertvarkai.

Kartu su naujai priimtu kredito unijų įstatymu, Ukrainos kredito unijos 2024 m. sausio 1 d. galės savo nariams teikti platesnį paslaugų spektrą, įskaitant valiutos keitimą ir tam tikras mokėjimo paslaugas. Taip pat buvo išplėstos finansavimo galimybės juridiniams asmenims, sustiprintas kredito unijų licencijavimas ir kapitalo reikalavimai, įteisinta prievolė steigti kredito unijų stabilizacijos ir likvidumo fondus. Taip pat siekiama įstatymiškai sustiprinti indėlių garantijų sistemą, kuri paklotų pamatą viso sektoriaus augimui.

„Atsižvelgiant į situaciją Ukrainoje, nuolatinius kredito unijų sektoriaus pokyčius ir kintančią reguliacinę aplinką, siekiame su partneriais iš Ukrainos pasidalinti gerąja patirtimi ir išmoktomis pamokomis. Kartu analizavome Lietuvos įstatyminę bazę, Lietuvos centrinės kredito unijos funkcijas, stabilizacijos fondo steigimo ir valdymo pagrindus bei kitus esminius mūsų kasdienės veiklos niuansus“, – sako Eglė Balčiūnė, LCKU Finansų apskaitos departamento direktorė. 

Pasisemti žinių Lietuvoje

Delegacija iš Ukrainos vizito metu siekia sužinoti plačiau apie Lietuvos kredito unijų patirtį steigiant stabilizacijos fondą, centrinių kredito unijų grupių kūrimą, smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus finansavimo programų įgyvendinimą bei centrinių kredito unijų priežiūros funkcijas.

Ukrainos delegacijoje – Ukrainos nacionalinio banko pirmoji gubernatoriaus pavaduotoja Kateryna Rozhkova, Visos Ukrainos kredito unijų asociacijos prezidentė Olga Tugai, Indėlių draudimo fondo generalinio direktoriaus pavaduotoja Olga Bilai ir kiti. Svečių teigimu, šios žinios, įgytos vizito Lietuvoje metu, bus nepamainomos ateities darbams, siekiant įgyvendinti naujojo įstatymo reikalavimus.

Delegacija aplankė LCKU biurą, Lietuvos banką, Lietuvos Respublikos Seimą, išklausė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo“ pranešimo apie pastarojo veiklą, taip pat svečiuosis kredito unijoje „Taupa“.

Pasibaigus 2023 m. trečiam ketvirčiui Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), prižiūrinti 45-ias LKU grupės vienijamas kredito unijas, skaičiuoja, kad praėjęs laikotarpis buvo stabilus ir užtikrintas. Kredito unijos fiksavo augantį pajamingumą, finansavimo apimtis ir kitus pagrindinės veiklos rodiklius.

• LKU kredito unijų grupės konsoliduotas paskolų, suteiktų verslui, gyventojams ir ūkiui, portfelis per tris ketvirčius augo 10,02 % iki 704,33 mln. eurų.
• Konsoliduotas grupės turtas per tris ketvirčius padidėjo 5,43 % iki 834,97 mln. eurų.
• Didžiausia šalyje kredito unijų grupė per devynis mėnesius uždirbo 10,57 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 147,41 % daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
• LKU kredito unijų grupė ir toliau uždirbtą pelną skirs kapitalui stiprinti, kuris š. m. rugsėjo 30 d. siekė 72,88 mln. eurų.

„Neapibrėžta ir greitai kintanti ekonominė bei geopolitinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje tapo naująja realybe. Vis dėlto trečią šių metų ketvirtį LKU grupė išlaikė stabilią ir pelningą savo veiklą, o indėliai – augimo tendencijas net ir augančių palūkanų normų aplinkoje“, – sako LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Trijų ketvirčių veiklos apžvalga

Neaudituotais duomenimis, LKU kredito unijų grupės palūkanų pajamos per devynis mėnesius pasiekė 42,4 mln. eurų sumą. Pastarosios buvo 72,06 % didesnės, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai siekė 24,65 mln. eurų. Tokiam augimui reikšmingą įtaką turėjo naujos narės – vienos didžiausių kredito unijų „Taupa“ – prisijungimas prie LKU grupės.

LKU kredito unijų grupė per 2023 metų tris ketvirčius uždirbo 10,57 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno. Tuo metu konsoliduotas grupės turtas per devynis mėnesius padidėjo 5,43 % iki 834,97 mln. eurų.

Trijų ketvirčių paslaugų ir komisinių pajamų buvo neženkliai, t. y. 0,45 % mažiau nei prieš metus – 1,09 mln. eurų. Pernai tuo pačiu laiku šis rodiklis siekė 1,1 mln. eurų. Skaičiuojama, kad LKU grupė per devynis mėnesius iš viso suformavo 2,36 mln. eurų specialiųjų atidėjinių.

Preliminariais duomenimis, grupę prižiūrinčios LCKU turtas 2023 m. rugsėjo 30 d. siekė 242,05 mln. eurų, per pastarąjį ketvirtį susitraukęs 1,92 %. Didžiausia centrinė kredito unija Lietuvoje per devynis mėnesius uždirbo 2,25 mln. eurų grynojo pelno. Tuo tarpu uždirbtų palūkanų pajamų per tris ketvirčius LCKU skaičiavo 6,88 mln. eurų – 76,17 % daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai šios siekė 3,91 mln. eurų.

Neaudituotais duomenimis, 2023 m. rugsėjo 30 d. LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 26,04 % (normatyvas – 13,21 %), o LKU konsoliduotos grupės – 14,26 % (normatyvas – 12,62 %). LKU kredito unijų likvidumo rodiklis 2023 m. tai pačiai datai siekė 160,35 % (normatyvas – 100 %).

Verslo ir gyventojų finansavimas

Didiesiems šalies bankams kalbant apie ribotą skolinimosi paklausą, LKU grupės konsoliduotas paskolų portfelis trečiąjį ketvirtį šoktelėjo į viršų. Pastarasis per devynis šių metų mėnesius augo 10,02 % iki 704,33 mln. eurų.

Per tris ketvirčius LKU grupėje buvo pasirašyta 3061 paskolos sutartis už bendrą 143,79 mln. eurų sumą. Vien per trečią ketvirtį iš viso pasirašyta naujų paskolų sutarčių už 47,5 mln. eurų vertę, kurių reikšmingiausią dalį sudarė paskolos būstui. Pastarųjų per tris mėnesius suteikta už 19,47 mln. eurų, t. y. 28,69 % daugiau nei per tą patį ketvirtį prieš metus. Konsoliduotas LKU grupės būsto paskolų portfelis per ketvirtį augo 3,63 % iki 327,08 mln. eurų.

Trečią ketvirtį ir toliau augo kredito unijų suteikiamų paskolų verslui dalis. Per šį laikotarpį suteikta naujų paskolų verslui už 19,07 mln. eurų, o portfelio balansinė vertė paaugo 4,42 % iki 266,01 mln. eurų. Tuo metu vartojimo paskolų portfelis per tris mėnesius augo 3,26 % iki 20,74 mln. eurų. Žemės ūkio finansavimo portfelis – 3,03 % iki 102,03 mln. eurų.

Konsoliduoto LKU paskolų portfelio kokybė išlieka stabiliame lygyje. 2023 m. trečią ketvirtį daugiau nei 30 d. vėluojančių paskolų dalis sudarė 3,26 % viso portfelio.

Gyventojų taupymas

Pirmąjį pusmetį šalies finansų rinkos dalyviai buvo aktyvūs keldami už indėlius siūlomas palūkanų normas. Antrąjį pusmetį situacija stabilizavosi. Visgi kredito unijoms mokant rinkoje konkurencingas palūkanas už indėlius, konsoliduotas indėlių portfelis išlaikė nuoseklias augimo tendencijas.

LCKU duomenimis, kredito unijoms didinant palūkanas už indėlius, naujų terminuotųjų indėlių sutarčių skaičius per 2023 m. tris ketvirčius augo 83,28%, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai. LCKU duomenimis, pasibaigus trečiam ketvirčiui, konsoliduotas LKU kredito unijų grupės indėlių portfelis, įskaitant santaupas einamosiose sąskaitos, siekė 721,76 mln. eurų. Iš jų 535,99 mln. eurų arba 74,26 % viso portfelio sudarė terminuotieji indėliai.

Ar kada susimąstėte, kaip atrodo darbo diena to žmogaus, kuris nusprendžia, ar jūs gausite reikiamą paskolą, ar ne? Į kokias rizikas kreipiamas didžiausias dėmesys ir kaip priimamas lemtingas sprendimas? Daugybę darbų „pasimatavęs“ garsus aktorius Mantas Stonkus šįkart atvyko į Kauną, kur dienai tapo Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) komandos dalimi.

Svarbiausi sprendimai priimami viename pastate

Būtent LCKU, vienijančioje 45 kredito unijas, rengiami visi sutarčių šablonai ir kiti teisiniai dokumentai bei vykdomos konsultacijos įvairiais einamaisiais klausimais – tuo rūpinasi Teisės departamentas. Itin reikšmingą dalį užima ir čia įsikūręs Finansų departamentas, tame pačiame biure Mantą pasitinka ir Verslo vystymo departamentas:

„Vystome savo elektroninės bankininkystės sistemą, mobiliąją programėlę, turime mokėjimo korteles „Mastercard“ bei daug kitokių partnerysčių su išorės paslaugų tiekėjais“, – pasakoja M. Stonkų pasitikęs ir darbovietę aprodęs LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Keliaujame toliau. Iždo departamente saugomi visų 45 kredito unijų pinigai, laisvos lėšos atsakingai ir likvidžiai investuojamos – dalis pinigų investuojama į paskolas, o kita dalis – į vertybinius popierius.

Toliau LCKU vadovas Mindaugas veda Mantą aprodyti Informacinių technologijų departamento, kur vykdoma techninė priežiūra, visai šalia ir dar vienas padalinys, kurio darbuotojai vykdo pinigų plovimo prevenciją.

Pagrindinis darbuotojo principas – skolinti pinigus, tarsi jie būtų savi

Apžiūrėjęs didžiąją dalį biuro, M. Stonkus nuvedamas į padalinį, kuris uždirba daugiausiai pinigų. Tai, žinoma, Kreditų departamentas. Štai Mindaugas detaliai papasakoja, kaip 100 Eur suma čia „įdarbinama“, kiek sumokama kreditoriui, o kiek nuo tokios sumos uždirba įmonė.

„Visų 100 Eur negali paskolinti. Yra tam tikri reikalavimai, kiek likvidžių lėšų turi likti, kokie kapitalo reikalavimai. Tad visų 100 Eur neįdarbinsi, bet 60–70 Eur iš tos sumos įdarbinti galima. Jei skoliname, pavyzdžiui, už 4,5 proc. plius EURIBOR, mokame indėlininkui palūkanas, turime savo maržą ir iš to uždirbame. Atrodytų, keli procentai, tačiau esant didesniam kiekiui pinigų kažkas išeina. Mūsų grupės turtas – 850 mln., tad tie procentėliai susiskaičiuoja“, – sako LCKU vadovas M. Vijūnas.

Būtent šiame Kreditų departamente Mantas ir užims vienadienio darbuotojo poziciją. Aktoriui parodoma jo darbo vieta, o Manto vadovas Eimantas Valentinas, Kreditų departamento direktorius, pasiteirauja, su kokiais lūkesčiais atkeliavo žinomas vyras.

„Pagrindinis principas čia turėtų būti „skolinu kaip savo pinigus“. Reikia labai daug visko žinoti. Su matematika, kiek girdėjau, sekasi labai gerai. Su pardavimais irgi ne problema. Tada reikia būti truputį teisininku, turėti analitinį mąstymą. Dar vienas principas šiame darbe – „devynis kartus atmatuok, dešimtą atrėžk“, – naująjį darbuotoją rimtai nuteikia Eimantas.

Kredito rizika: į ką kreipiamas didžiausias dėmesys

Mantas mokymosi procesą trumpam atideda į šalį ir patraukia pas dar vieną LCKU Finansinių rizikų departamento direktorę Ingridą Kedytę. Jos vadovaujamas skyrius kuria įrankius, skirtus įvertinti kredito riziką. Šioje vietoje ypatingas dėmesys atkreipiamas į pasiskolinti panorusio žmogaus pajamas, mat turto išieškojimas yra pats paskutinis, kritinis žingsnis, kuomet jokių kitų galimybių nebepavyksta rasti.

M. Stonkui pateikiama užduotis, kad pasitikrintų, kaip suvokia apie kredito riziką.

Petras Petraitis prašo 255 tūkst. Eur paskolos 320 kv. m namo įsigijimui Vilniuje. Pirkimo kaina – 300 tūkst. Eur, o DSTI (įsipareigojimų/pajamų santykis) – 39 proc. Šio 2002-ųjų metų statybos ir 100 proc. baigtumo namo rinkos vertė – 320 tūkst. Eur, o kredito gavėjas ketverius metus dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje IT skyriaus direktoriumi, gauna pastovų nuo 3000 Eur/mėn. darbo užmokestį, šiuo metu kitų finansinių įsipareigojimų neturi.

Manto paprašoma įvertinti tokio potencialaus projekto rizikas ir rizikas mažinančius faktorius. Viena rizikų šiame projekte, anot Ingridos, būtų neįprastai didelis NT plotas, mat tokį namą išieškojimo procese parduoti būtų keblu. Be to, maksimalus įsipareigojimų ir pajamų santykis gali būti 40 proc., tad pasiskolinti norintis asmuo labai priartėjęs prie leistinos ribos.

Apsilankė naujame kvartale Santariškėse: jaukumu priminė filme matytus vaizdus

Perkandęs kredito rizikos vertinimo subtilybes, M. Stonkus supažindinamas su kitomis darbuotojo pareigomis. Viena jų – vizitai pas klientus, kurių metu atliekamas monitoringas, unijos atstovas susipažįsta su realia situacija, kaip klientui sekasi įgyvendinti unijos finansuojamus projektus.

Taigi M. Stonkus važiuoja pas vieną tokių klientų. Mažaaukštės statybos kvartale jį pasitinka namų kvartalo „Naujosios Santariškės“ Vilniuje pardavimų vadovė Rūta.

„Esame gražus žalias mažaaukštės statybos kvartalas, kuriame yra daug žalios erdvės, vaikų žaidimų aikštelės, mūsų pasididžiavimas – krepšinio aikštelė. Lietuva juk – krepšinio šalis“, – pasakoja pardavimų vadovė Rūta.

Įsijautęs į LCKU darbuotojo vaidmenį, M. Stonkus sako išnagrinėjęs įmonės finansines ataskaitas ir matantis, kad klientai vykdo įsipareigojimus. Visgi, bene didžiausias iššūkis, tikina Rūta, – išlaikyti tokią atmosferą, kad potencialūs ir jau esami kvartalo gyventojai jaustųsi patenkinti ir laimingi, tad labai svarbu laikytis visų pardavimo metu duotų pažadų pirkėjui.

Garsus aktorius keliauja apžiūrėti vieno įrengto buto kvartale ir sako sužavėtas gyvenvietės jaukumu, erdvės pojūčiu – tai aktoriui primena filmuose rodomas scenas su uždarais kvartalėliais. Netrukus vyras įžengia į įrengtą 54 kv. m butą. „Kaip jauku ir gražu“, – pasigėrėjimo apžiūrėjęs butą neslepia Mantas.

Nors šiame kvartale butai paprastai parduodami su daline apdaila, pirkėjui, anot Rūtos, suteikiami visi reikiami kontaktai, kad vos panorėjęs jis galėtų įsirengti butą negaišdamas laiko meistrų paieškoms. Be to, būsimas gyventojas turi didelę laisvę butą suprojektuoti taip, kaip tik nori.

Delfi.lt portalo informacija

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje veikia daugiau nei 150 tūkst. smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonių, kuriose įdarbinta daugiau nei pusė visų šalies darbuotojų. LKU kredito unijų grupė bendradarbiaudama su ilgamečiais partneriais kryptingai prisideda prie SVV sektoriaus stiprinimo, teikdama paskolas mažoms įmonėms lengvatinėmis sąlygomis.

„LKU grupė prisideda didinant finansavimo prieinamumą mažoms įmonėms, kurios pirmosios pajaučia tiesioginį ekonominio, geopolitinio ar net klimato pokyčių poveikį savo veiklai ir turi apribotas galimybes gauti finansavimą. Džiaugiamės, kad ilgamečio bendradarbiavimo su nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ dėka galime stiprinti SVV sektorių, suteikdami paskolas mažesne nei rinkos kaina“, – teigia Mindaugas Vijūnas, Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas.

Paskolos žemesnėmis nei rinkos kainomis

Lietuvos banko ir Europos institucijų tyrimai rodo, kad verslo prieinamumo prie išorinio finansavimo šaltinių klausimas lieka aktualus. „Pasiskolinti įmonėms bankuose vis dar sunku, ypač jeigu tai jaunas ir mažas verslas. Tai lemia kelios priežastys – įmonės kredito istorijos neturėjimas, mažas įmonės pajamų srautas, užstato trūkumas, lėšų stygius investicijoms į plėtrą ir kitos“, – teigia Ausma Bartkutė, „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) Priemonių valdymo skyriaus vadovė.

Skatinamoji finansinė priemonė „Atviras kreditų fondas 3“ (AKF3) kredito unijas įgalina įmonėms suteikti finansavimą palankesnėmis sąlygomis, t. y. žemesnėmis nei rinkos kainomis. Šia lengvatine paskola gali pasinaudoti visų dydžių įmonės, įskaitant dar tik besikuriančias ar tas, kurios planuoja stiprinti bei plėsti vykdomą veiklą.

„Glaudus kredito unijų ir valstybės institucijų bendradarbiavimas yra tai, ko reikia šiais nenuspėjamais laikais, kad bendromis jėgomis kurtume sąlygas verslui išlikti ir gyvuoti Lietuvoje“, – įsitikinęs M. Vijūnas.

Lankstumas ieškant finansavimo sprendimų

Kita lengvatinė priemonė, kurioje dalyvauja LKU grupės kredito unijos – „Portfelinės garantijos 3“ (PG3). Priemonė skirta palengvinti finansavimo prieinamumą su užstato problemomis susiduriančiam verslui. Pagal PG3 priemonę INVEGA garantuoja 80 % paskolos sumos.

„Per šią priemonę INVEGA garantuoja už PG3 dalyvaujančių finansų įstaigų išduodamas paskolas, tokiu būdu palengvindama finansavimo gavimą verslui, kai šis susiduria su nepakankamo ar nepatrauklaus užstato problema. Mūsų garantijos suteikia galimybę verslui pasiskolinti reikiamą sumą iš finansų įstaigos, su kuria dalijamės rizika, ir prireikus kompensuojame patirtą nuostolį“, – detalizuoja A. Bartkutė.

Patyrusiai statybų bendrovei „Kalvasta“ įgyvendinant didelės apimties statybos projektą, kilo poreikis subalansuoti piniginius srautus, todėl pradėta ieškoti partnerio papildomam finansavimui gauti.

„Pasirinkome LKU grupę, nes pasiūlytos sąlygos su galimybe užfiksuoti palūkanų normą geriausiai atitiko mūsų verslo interesus. Su tokiu papildomo finansavimo poreikiu susidūrėme pirmą kartą, todėl renkantis finansinį partnerį svarią reikšmę turėjo verslo bendruomenės rekomendacijos, kredito unijos profesionalumas ir požiūris į klientą. Nuolat jautėme darbuotojų rūpestį ir norą padėti. Lyginant su didžiaisiais finansų rinkos žaidėjais, kredito unija buvo lanksti ir supratinga: nuoširdžiai gilinosi į mūsų poreikius ir rado geriausią sprendimą“, – sako „Kalvasta“ vadovas Kęstutis Taletas.

„Kalvasta“ – tai kompanija, teikianti pilną statybos paslaugų paketą: stato industrinės, komercinės paskirties objektus ir įgyvendina infrastruktūros projektus. Taip pat plėtoja medinės statybos verslą ir gamina metalo gaminius pramoninei statybai bei Švedijos kalnakasybos pramonei.

Kredito unijoje individualus dėmesys

Korpusinių baldų ir jų komponentų gamintoja MB „MFurniture“ yra viena pirmųjų įmonių, išbandžiusių PG3 priemonės privalumus. Įmonei nusprendus įsigyti įrenginį, pagreitinantį dalį procesų, pirkinys pareikalavo papildomo finansavimo iš išorės šaltinių.

„Pirkome įrenginį, kuris ženkliai pagreitina gręžimo ir frezavimo operacijas. Kadangi jau buvome anksčiau bendradarbiavę su kredito unija, atsiradus finansavimo poreikiui kreipėmės į jau pažįstamą uniją“, – pasakoja Šarūnas Mančas, „MFurniture“ vadovas.

Anot pašnekovo, tokio pobūdžio lengvatinės priemonės suteikia daugiau galimybių mažoms įmonėms plėstis ir efektyvinti veiklą: „Mūsų įmonės atveju paskolos suma buvo solidi ir be kredito unijos pagalbos įsigyti tokį įrengimą būtų buvę sudėtinga.“

„MFurniture“ vadovas džiaugiasi, kad unijoje ne tik sulaukė finansavimo, tačiau ir visos reikalingos pagalbos. „Finansavimo procesas vyko greitai ir sklandžiai, unijos darbuotojai padėjo rasti reikalingus finansavimosi instrumentus ir šiandien naujasis įrenginys jau neša naudą mūsų įmonei“, – džiaugiasi Š. Mančas.

Tuo tarpu LCKU vadovas prideda, kad vienas iš faktorių, dėl kurių klientai vis grįžta į kredito unijas, tai dėmesys kiekvieno atvejui: „Viena iš mūsų stiprybių – artimas ir individualus požiūris į kliento situaciją. Kredito unijos gerai supranta smulkiojo ir vidutinio verslo specifiką ir yra pasiruošusios pasiūlyti tinkamiausius finansavimo sprendimus. Tai reiškia, kad mūsų klientai gali jaustis užtikrinti savo verslo plėtros kelionėje“, – sako M. Vijūnas.

Daugiau apie lengvatines paskolas rasite čia.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) ragina gyventojus būti atidžius rezervuojant ir apmokant nakvynės vietas per specialias platformas, nes pastarosiomis dienomis finansiniai sukčiai suaktyvėjo būtent šioje srityje. Gaunama nemažai signalų, kad mėginant rezervuoti nakvynės ar atostogų vietas gyventojai susiduria su finansinių sukčių atakomis.

LBA atkreipia dėmesį, kad sukčiavimo modelių, naudojantis gerai žinomų apgyvendinimo paslaugų platformomis, gali pasitaikyti įvairių. Neseniai žiniasklaidoje aptartas atvejis, kai sukčiai su Lietuvos gyventoja susisiekė per „Booking“ platformą – sukūrę netikrą viešbučio skelbimą jie siekė gyventoją nukreipti į suklastotą interneto svetainę ir joje suvesti banko kortelės duomenis. Kitu atveju nusikaltėliai gyventoją bandė apgauti per „Airbnb“, taip pat pasitelkdami netikrus nuomos skelbimus. Nusikaltėliai pirmiausiai atšaukė gyventojo atliktą būsto rezervaciją, o po to pateikė siūlymą išsinuomoti kitą objektą ir už jį apmokėti ne per pačią „Airbnb“ platformą, o atlikti mokėjimą tiesiai į nusikaltėlių banko sąskaitą.

„Akivaizdu, kad didžiosios apgyvendinimo rezervavimo platformos pakliuvo į sukčių akiratį taip pat, kaip prieš tai buvo pakliuvę bankai, siuntų pristatymo bendrovės, net Valstybinė mokesčių inspekcija. Todėl apgyvendinimo paslaugų ieškantiems gyventojams rekomenduojame ypatingai atidžiai vertinti situaciją ir apmokėjimus už paslaugas vykdyti tik per gerai žinomų platformų suteikiamą infrastruktūrą, jokiu būdu nevykdyti mokėjimų neaiškioms įmonėms ar fiziniams asmenims. Kilus įtarimui mokėjimo informaciją geriausia pasitikrinti susisiekus su oficialiais platformos atstovais“, – sako LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Saugumo specialistai pateikia keletą pagrindinių rekomendacijų, kurių reikėtų paisyti, saugantis nuo finansinių sukčių. Rekomenduojama nepervedinėti pinigų ne per pačias platformas (pavyzdžiui, gavus el. laišką ar SMS žinutę), taip pat tikrinti skelbimų informaciją – nuomojamos gyvenamosios vietos, viešbučio adresą, peržiūrėti, ar jau yra atsiliepimų iš kitų apartamentus nuomojusių klientų ir pan. Taip pat galima patikrinti nurodomos vietos vaizdą specialiose gatvės vaizdus rodančiose programėlėse.

Jei viešbučio ar apartamentų rezervacija buvo atšaukta, o nuomotojas siūlo atlikti apmokėjimą tiesiai į banko sąskaitą (ne per platformą) ar bendravimą perkelti į el. paštą, kitą programėlę – būkite atidūs. Didžiosios viešbučių ir kitų apgyvendinimo vietų rezervavimo platformos skelbimus tikrina ir siekia apsaugoti savo vartotojus nuo sukčių, todėl jei pavedimą atliksite ne per platformą, šios platformos administratoriai nebegalės padėti spręsti situacijos, jei iškiltų problemų.

Sulaukę elektroninio laiško iš apgyvendinimo paslaugų rezervavimo platformos pirmiausiai patikrinkite, ar rašoma iš oficialaus platformos elektroninio laiško, pateikiamoje informacijoje nėra vizualinių, tekstinių neatitikimų, kurie signalizuotų, kad laiškas galėjo būti atsiųstas sukčių.

Atšaukti operacijas pavyksta ne visais atvejais

Jei supratote tapęs sukčių auka, reikėtų kuo skubiau kreiptis į savo banką ir teisėsaugą. Bankai ir kredito unijos aktyviai bendradarbiauja su teisėsauga ir taiko įvairius metodus siekiant apsaugoti gyventojus nuo sukčių veiklos. Kai kuriais atvejais atliktą mokėjimą galima atšaukti nedelsiant. Tai galioja jeigu mokėjimas nėra momentinis ir lėšos dar nebuvo išsiųstos iš jūsų banko. Dalyje bankų šią funkciją aktyvuoti galite savarankiškai. Jei tokios funkcijos nėra, prašymą atšaukti mokėjimo pavedimą bankui ar kredito unijai pateikite telefonu.

Sulaukę kliento prašymo atšaukti mokėjimą, bankai susisiekia su mokėjimo gavėjo banku ar mokėjimo paslaugų įmone ir prašo grąžinti lėšas, bendrauja su policija. Jei lėšų gavėjas atsisako grąžinti lėšas, mokėtojas gali kreiptis į teisėsaugą ir taip bandyti susigrąžinti gavėjo neteisėtai įgytas lėšas.

Tačiau kai lėšos jau yra įskaitytos į gavėjo sąskaitą, o mokėjimo operacija patvirtinta tik sąskaitos turėtojui žinomais duomenimis, jas susigrąžinti iš sukčių gali būti labai sudėtinga. Taip pat ir momentinių mokėjimų atveju, kadangi jie į gavėjo banko sąskaitą įskaitomi labai greitai. Todėl atliekant bet kokias mokėjimo operacijas svarbu atidžiai įsitikinti, kad lėšas pervedate gerai žinomam paslaugų teikėjui.

Saugumo patarimai užsakant paslaugas internetu:

• Naudojantis viešbučių, apartamentų, kelionių užsakymų platformomis pravartu turėti atskirą mokėjimo kortelę, skirtą apsipirkti internetu. Jeigu įmanoma, mokėjimo kortelės duomenų nesaugokite platformoje, o juos suveskite kiekvieną kartą, kai reikia atlikti mokėjimą.
• Naudokitės tik gerai žinomų platformų paslaugomis, visuomet įsitikinkite, kad lankotės oficialioje paslaugos teikėjo interneto svetainėje.
• Įsidėmėkite žinomos ir patikimos elektroninės paslaugų platformos pavyzdį ir, susidomėję kuria nors kita, mažiau girdėta, ieškokite neatitikimų, įtartinų detalių, tokių kaip neįtikimai patrauklūs pasiūlymai dėl nuolaidų ar sąlygų, maketų ir tekstų klaidos bei kt. Įtarimui kilus tokioje platformoje neapsipirkinėkite.
• Jei rastas pasiūlymas skamba pernelyg gerai (pavyzdžiui, paslauga parduodama pusvelčiui), – tai rimtas signalas, kad interneto svetainė arba konkretus skelbimas galėjo būti sukurtas sukčių.
• Dauguma didžiųjų prekių ir paslaugų užsakymų platformų su klientais bendrauja per pačiose platformose pateikiamus pokalbių langus arba oficialų elektroninio pašto adresą. Visuomet kritiškai vertinkite elektroniniu paštu ir trumposiomis žinutėmis gaunamus pranešimus, tikrinkite jų siuntėjų informaciją, nespauskite įtartinų nuorodų.
• Mokėjimus už paslaugas atlikite tik per gerai žinomų platformų suteikiamą funkcionalumą. Jei kažkas jūsų prašo atlikti mokėjimą į kitą sąskaitą ar naudoti kitą apmokėjimo būdą – to nedarykite, verčiau pirmiausiai susisiekite su oficialiais platformos atstovais.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) praneša, kad finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių trečiąjį šių metų ketvirtį kėsinosi išvilioti 5,1 mln. eurų, t. y. 21 proc. daugiau nei praėjusį ketvirtį. Trečiąjį metų ketvirtį finansų įstaigose sustabdytų ir sėkmingai iš sukčių atgautų lėšų suma siekė apie 2,8 mln. eurų, rodo AML centro duomenys.

Apsaugoma vis daugiau lėšų 

Remiantis naujausiais duomenimis, liepos–rugsėjo mėnesiais iš klientų sąskaitų išviliotų, bet finansų įstaigų pastangomis atgautų lėšų suma sudarė apie 154 tūkst. eurų. Tuo tarpu, lyginant su šių metų antruoju, trečiąjį ketvirtį finansų įstaigose sėkmingai sustabdytų lėšų suma išaugo 60 proc.: atitinkamai nuo 1,7 mln. eurų antrąjį ir iki 2,65 mln. eurų trečiąjį ketvirtį.

„Lyginant pastarojo ketvirčio duomenis tiek su antruoju, tiek su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais, kuomet sustabdyta beveik 1,1 mln. eurų, matome, jog finansų įstaigoms pavyksta užkardyti nusikaltėlių bandymus išvilioti pinigines lėšas iš klientų sąskaitų”, – sako Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė.

Dominuojantys sukčiavimo būdai – tie patys, sumenko telefoninis sukčiavimas

Trečiąjį metų ketvirtį finansų įstaigose fiksuoti 2768 sukčiavimo incidentai – šiek tiek mažiau nei balandžio–birželio mėnesiais, kuomet tokių buvo 2951. Visgi lyginant trečiojo ketvirčio duomenis su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais, kai buvo fiksuoti 2326 atvejai, matoma tendencija, kad sukčiavimo intensyvumas išlieka stabiliai aukštas – atskirais ketvirčiais svyruojantis tarp 2–3 tūkst. atvejų per ketvirtį.

Sukčių aktyviausiai naudojamas būdas išlieka „fišingas” (angl. phishing), kuomet išvilioti asmens duomenis ir pavogti pinigus iš sąskaitos bandoma siunčiant gyventojams suklastotus elektroninius laiškus ar trumpąsias (SMS) žinutes. Trečiąjį ketvirtį šis sukčių taikomas metodas sudarė 56 proc. visų sukčiavimo atvejų, o finansų įstaigos fiksavo 1,5 tūkst. incidentų. Šio tipo sukčiavimo mastai taip pat išlieka aukšti, tačiau stabilūs: praėjusiais metais liepos – rugsėjo mėnesiais finansų įstaigos fiksavo 1,2 tūkst. „fišingo” atvejų, šių metų antrąjį ketvirtį –  1,6 tūkst.

Lyginant su praėjusiais metais, šių metų antrą ketvirtį dvigubai suintensyvėjęs investicinis sukčiavimas (atitinkamai 204 ir 440 atvejų), analizuojamu liepos–rugsėjo laikotarpiu dar šiek tiek ūgtelėjo – iki 488 atvejų per ketvirtį.

Vertinant trečiojo ketvirčio duomenis pastebima, jog per metus itin ženkliai sumažėjo telefoninio sukčiavimo atvejų, kuomet skambinantieji apsimeta valstybės institucijų, bankų darbuotojais, mėgina užmegzti kontaktą manipuliuodami jautriomis detalėmis ir taip priversti pasidalyti asmenine finansine arba prisijungimo informacija.  Praėjusių metų liepą – rugsėjį tokių incidentų fiksuota 178, šiemet – 28. Atitinkamai susitraukė ir sukčių išviliota suma – nuo 402 tūkst. iki 119 tūkst. eurų.

Būtina išlikti budriems

Šių metų rugsėjį AML centro atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad potencialius finansinių sukčių kėslus 73 proc. apklaustųjų išduoda nelietuviškas skambinančiojo telefono numeris. Beveik tiek pat atpažįsta ir nuorodas, vedančias į įtartinus interneto puslapius.

Maždaug 2/3 apklaustųjų galimus finansinius sukčius identifikuoja iš jų naudojamo spaudimo greitai priimti sprendimus bei pateikti asmeninius duomenis.

Pasak centro vadovės E. Lukošienės, stiprėjantys visuomenės įgūdžiai atpažinti sukčius, ženkliai išaugusi dar finansų įstaigose sustabdoma ir sukčių nepasiekianti lėšų suma, sumenkęs telefoninis sukčiavimas yra pozityvios tendencijos, tačiau vertinant bendrą sukčiavimo mastą ir toliau būtina išlikti budriems.

„Siekdami išvilioti lėšas ir naudodami jau netgi įprastais tapusius sukčiavimo būdus nusikaltėliai pasitelkia vis tobulesnius technologinius sprendimus, dirbtinį intelektą. Dėl tokių itin realiai atrodančių manipuliacijų finansinius sukčius atpažinti darosi tik sudėtingiau“, – akcentuoja E. Lukošienė.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro rengta informacija

Informuojame, kad 2023 m. spalio 23 d. dėl sistemos atnaujinimo darbų laikinai neveiks nuotolinės narystės per interneto svetainę www.lku.lt savitarnos sistema. Planuojama, kad sistemos darbas bus atnaujintas 2023 m. spalio 24 d.

Atsiprašome už Jūsų laikinus nepatogumus!

Informuojame, kad dėl nuolat didėjančios sankcijų apimties ir su tuo susijusių rizikų, nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. Baltarusijoje nebebus įmanoma atsiskaityti LKU kredito unijų grupės išduotomis mokėjimo kortelėmis „Maestro“, „Debit Mastercard“, „Mastercard Standard“, „Marstercard Business“.

Mokėjimo kortelėmis nebus galimybės atsiskaityti Baltarusijos teritorijoje veikiančiose prekybos ir paslaugų vietose, internetinėse parduotuvėse. Taip pat nebus galima išsigryninti pinigų Baltarusijoje esančiuose bankomatuose. Ketinantys vykti į Baltarusiją turėtų pasiruošti iš anksto ir pasirinkti kitus atsiskaitymo būdus.

Rugsėjį į LR Seimą rinkosi centrinio banko, Finansų Ministerijos ir kredito unijų sektoriaus atstovai aptarti pastarųjų plėtros galimybes. Diskusijoje, kurioje dalyvavo ir Seimo narys Andrius Kupčinskas bei Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, buvo vienbalsiai sutikta, kad kredito unijos šiandien yra stipresnės negu buvo kada nors anksčiau ir toliau sėkmingai augina siūlomų paslaugų įvairovę bei veiklos rodiklius.

Poreforminis laikotarpis

2018–2022 metais įvykęs pirmasis kredito unijų sisteminės reformos etapas buvo įprasmintas skaičiais, pagrindžiančiais, kad sektorius yra stiprus, tvarus ir augantis. Stebima, kad dėl reguliacinių pokyčių ir sektoriaus lankstumo taikantis prie šių dienų aktualijų, plečiasi ir unijų teikiamų paslaugų spektras.

Lietuvos banko valdybos narys S. Krėpšta teigė, kad nuo 2018 m. nuosekliai auga šių finansų įstaigų pajamos ir kompetencija.

„Po 2018 metų reformos matome nuolatinį kredito unijų sektoriaus augimą. Auga tarpusavio supratimas, centrinės kredito unijos dalijasi kompetencija ir patirtimi, efektyvina reguliaciją ir veiklą“, – Seime vykusioje konferencijoje „Lietuvos kredito unijų paslaugų ir bendruomenių vystymas: kliūtys ir galimybės“ sakė S. Krėpšta.

Anot Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovo Mindaugo Vijūno, kredito unijų narių skaičius vien per pastarąjį dešimtmetį LKU grupėje paaugo apie 30 proc. Reikšmingą sektoriaus augimą pagrindžia ir kiti rodikliai:

„Per penkerius metus po reformos LKU grupės turtas augo dvigubai, paskolų portfelis – beveik 1,5 karto. Tai rodo, kad kredito unijos nėra tokios jau mažos, priešingai – mes kartu vienijame daugiau narių nei Klaipėdos miestas turi gyventojų“, – teigė M. Vijūnas pridėdamas, kad taip pat kredito unijų sektoriaus turtas jau siekia 1,3 mlrd. eurų, o pagal turto, paskolų ir indėlių portfelių parametrus pastarosios užima 6–8 vietą rinkoje.

M. Lingė akcentavo, kad kredito unijų stiprybė – jų lankstumas. „Auga indėliai, išduodamos paskolos, didėja unijų turtas ir pelnas, mažėja specialieji atidėjimai paskoloms, likvidumas keliskart viršija įstatymo reikalavimus – tai, matyt, svarbios aplinkybės augimui. Ir jūs, kredito unijos, turite didelį pranašumą – tai gebėjimą parodyti dėmesį individualiau bei prisitaikyti prie kiekvieno asmens situacijos. Tai rimta pretenzija į dar didesnę plėtrą – to ir linkiu“, – susitikimo metu sakė jis.

Konkurencingas finansuotojas

LKU kredito unijų grupės paskolų portfelis nuo 2018-ųjų metų augo 144 % iki 678 mln. eurų. Pažvelgus atidžiau į portfelio struktūrą, pokyčių fiksuota ir čia.

„Beveik pusė viso paskolų portfelio sudaro paskolos namų ūkiams, o dar tiksliau – būsto kreditai. Taip pat svarbus pokytis žemės ūkio paskolų statistikoje, nes šių proporciškai mažėja. Mat pirmųjų unijų steigėjai ir pagrindiniai jų paslaugų vartotojai buvo ūkininkai, tačiau dabar matome, kad kredito unijas sparčiai atranda smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus klientai“, – statistiką komentavo M. Vijūnas.

Iššūkius paversti galimybėmis

Vis dėlto kredito unijos, laikui bėgant, susiduria su vis naujais iššūkiais. Vieni aktualiausių šiandien –didėjanti konkurencija finansų rinkoje, kuri mažesnę lietuviškų kredito unijų sistemą verčia sparčiau diegti paslaugų modernizavimo sprendimus.

Vis dėlto M. Vijūno teigimu, nepaisant to, kad kredito unijos užima 2,6 % visos Lietuvos finansų rinkos, kalbant apie finansavimą, jos jau šiandien gali konkuruoti su didžiaisiais rinkos dalyviais teikiant smulkesnius kreditus.

„Sakydami, kad užimame tik 2 % Lietuvos finansų sektoriaus, save lyginame su finansų įstaigomis, kurios jau daugiau nei 100 metų kaupia kapitalą, patirtį ir turi milijardines investicijas. Mūsų kredito unijų judėjimas dar jaunas, tačiau tam tikrais pjūviais, kaip antai paskolos iki 100 tūkstančių smulkiam ir vidutiniam verslui, mes dabar esame rimtas žaidėjas ir jau šiandien užimame kur kas daugiau nei 2 % rinkos“, – sakė M. Vijūnas.

Nuotraukos iš „Delfi.lt“ portalo

Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) ir LKU kredito unijų grupė pasirašė sutartį dėl lengvatinių paskolų teikimo ūkio subjektams, patiriantiems sunkumų dėl karo Ukrainoje. Paskolas teikiančių finansų tarpininkų sąrašą papildė 11 LKU grupės kredito unijų: Anykščių kredito unija, Kauno kredito unija, Kėdainių krašto kredito unija, kredito unija „Ebitum“, kredito unija „Germanto lobis“, kredito unija „Tikroji viltis“, Panevėžio kredito unija, Pakruojo kredito unija, Pasvalio kredito unija, „Pilies“ kredito unija, Ukmergės ūkininkų kredito unija.

Verta pasiskolinti pritrūkus apyvartinių lėšų

Dėl lengvatinių paskolų žemės ūkis ir žuvininkystės sektoriai aktyviai kreipėsi nuo pat priemonės įgyvendinimo pradžios – 2022 m. apyvartiniam kapitalui finansuoti priemone pasinaudojo 363 ūkio subjektai, kuriems suteikta 31 mln. eurų paskolų, o 2023 m., iki birželio 30 d., – 383 ūkio subjektai, kuriems suteikta 30 mln. Eur paskolų. Priemonės įgyvendinime dalyvavo 5 finansų tarpininkai, kai kiekvienas iš jų suteikė po 10–16 mln. eurų lengvatinių paskolų.

Atgarsiai apie paskolų aktualumą sklinda ir iš pačių ūkininkų lūpų. Kaišiadorių rajone veikiantis Sigito Petkevičiaus ūkis „Petkus“ 2022 m. kreipėsi dėl paskolos apyvartinėms lėšoms ir gavo 390 tūkst. Eur finansavimą.

„2021 m. užklupusi COVID-19 pandemija, o 2022 m. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje atnešė nemenkų iššūkių – kilo elektros energijos kaina, susidūrėme su apyvartinių lėšų trūkumu, o siekiant išlaikyti ūkį visuomet reikia tam tikrų investicijų. Pasistatėme 30 kW galios saulės elektrinę, tačiau jos įrengimui reikėjo atsinaujinti namo stogą – dėl to neišvengėme ir papildomų išlaidų. Tada atsidūrėme „duobėje“. Gautas finansavimas labai padėjo tuometinėje situacijoje – jei praėjusiais metais turėjome didelį nuostolį, tai šiemet veiklos pelningumo rodikliai auga“, – teigia ūkininkas S. Petkevičius.

Paskolas teikiančių finansų tarpininkų sąrašas auga

Kaip teigia INVEGOS vyriausioji finansinių priemonių projektų vadovė Vaida Stamburaitė, liepos mėn. paskelbus pakartotinį kvietimą finansų tarpininkams toliau įgyvendinti skatinamąją priemonę Lietuvos ūkiams, jų gretos sparčiai pildosi, o tai suteikia galimybę atliepti su likvidumo problemomis susiduriančių ūkininkų poreikius.

LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovas Mindaugas Vijūnas sako, kad tokio pobūdžio finansinė pagalba yra neatsiejama nuo Lietuvos ūkininkų patiriamų iššūkių sprendimo karo kontekste.

„Karui Ukrainoje nesitraukiant, Lietuvos ūkininkai ir toliau susiduria su likvidumo problemomis. Kredito unijos jau 27-erius metus yra artimos Lietuvos ūkininkams ir nuolat stengiamės pasiūlyti finansavimo sprendimus, atliepiančius jų patiriamus iššūkius esamuoju momentu. Ilgamečių partnerių, tokių kaip INVEGA, dėka galime būti dar arčiau ir veikti dar efektyviau savo narių labui“, – komentuoja M. Vijūnas.

Nuo 2022 m. iki 2023 m. birželio 30 d. LKU kredito unijų grupė yra suteikusi 13 mln. Eur paskolų, kuriomis pasinaudojo 253 dėl karo Ukrainoje sunkumų patiriantys ūkio subjektai. 

Pasinaudoti priemone – iki 2023 m. metų pabaigos

Dėl lengvatinių paskolų pagal šią priemonę kviečiami kreiptis Lietuvos ūkio subjektai, veikiantys žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse. Lengvatinės paskolos teikiamos finansuoti išlaidas trumpalaikiam turtui įsigyti, darbo užmokesčiui ir su juo susijusiems mokesčiams mokėti, biologiniam turtui įsigyti, prisiimtiems finansiniams įsipareigojimams pagal anksčiau sudarytas sutartis vykdyti.

Paskolų sutartys bus pasirašomos iki 2023 m. gruodžio 31 d. Paskolos teikiamos ne ilgesniam kaip 6 metų laikotarpiui ir turės būti išmokėtos iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Daugiau informacijos apie visas finansinės priemonės sąlygas ir paskolas teikiančių finansų tarpininkų sąrašą rasite INVEGOS internetinėje svetainėje.

Pastarąjį dešimtmetį šalyje gerėjusi ekonominė situacija lėmė pokyčius vartojimo paskolų rinkoje. Iki tol vyravusį neigiamą požiūrį į vartojimo paskolas su laiku keitė didesnis sąmoningumas ir finansinis raštingumas, todėl gyventojai vis rečiau skolinasi spontaniškiems poreikiams patenkinti. Vis dėlto ekspertai išskiria, ką verta žinoti norintiems pasiskolinti.

Sąmoningas sprendimas

Lietuviai su laiku nusimetę mitais apaugusį požiūrį į vartojimo paskolas, drąsiau skolinasi didesniems planams užuot laukę, kol reikiamą sumą sutaupys patys. Dažniausiai skolinamasi automobiliui, buitinei technikai, baldams įsigyti, namų atnaujinimui, taip pat gydymosi, studijų ir poilsio tikslais.

„Dalis tautiečių galvoja, kad skolinasi tik uždirbantys mažiau. Visgi stebime priešingas tendencijas – vis dažniau ir drąsiau vartojimui skolinasi stabilias vidutines ir didesnes pajamas uždirbantys gyventojai. Skolinimasis suteikia galimybę įsigyti norimą prekę ir gyventi komfortiškiau čia ir dabar“, – sako Lietuvos centrinės kredito unijos Finansinių rizikų departamento direktorė Ingrida Kedytė ir atkreipia dėmesį, kad patys gyventojai dar prieš kreipdamiesi į kredito įstaigą būna įsivertinę savo galimybes padengti būsimus finansinius įsipareigojimus.

Paskola žaliems sprendimams

Dėl elektros kainų svyravimų, pernai Lietuvoje fiksuotas spurtas saulės elektrinių ir energijos efektyvumą didinančių sprendimų finansavime. Stebima, kad gyventojai aktyviai skolinasi saulės elektrinių įrengimui ir elektromobiliams, kurių poreikis ir šiemet nesitraukia.

Reikia pastebėti, kad vertindamos vartojimo paskolos sąlygas, kredito unijos dažnai įvertina ir atsižvelgia į projekto tvarumą bei žaliuosius tikslus, kurie lemia palankesnę paskolos kainodarą.

Vartojimo paskola gali būti skirta saulės elektrinių įsigijimui ar įsirengimui finansuoti, taip pat  nutolusioms saulės elektrinėms, elektromobiliui ar hibridiniam automobiliui įsigyti, modernesnių šilumos siurblių, elektros energijos kaupiklių įsirengimui.

Jokio užtikrinimo iki 14 500 Eur

Anot I. Kedytės, visgi šiemet gyventojai aktyviausiai skolinosi namų atnaujinimo reikmėms, antroje vietoje pagal populiarumą – automobilio įsigijimui. Ir toliau augo paskolų žaliosioms reikmėms poreikis.

Verta žinoti, kad vartojimo paskolos kredito unijose suteikiamos su fiksuotomis palūkanomis visu sutarties laikotarpiu. Vadinasi, įmokų dydis nekis ir tam įtakos nedarys tarpbankinės palūkanų normos „Euribor“ svyravimai.

Ką reikia žinoti?

Ekspertė I. Kedytė ketinantiems pasiskolinti, ypatingai pirmąjį kartą, rekomenduoja savęs paklausti – kokios dydžio paskolą galėsiu išmokėti nerizikuojant savo paties ir šeimos finansiniu saugumu?

Kad apsispręsti būtų paprasčiau, pašnekovė dalijasi keletu patarimų:

• Įvertinti kelių vartojimo kredito davėjų pasiūlymus. LKU kredito unijų grupė suteikia galimybę interneto svetainėje www.lku.lt užpildžius vieną paraišką vartojimo paskolai sulaukti net kelių kredito unijų pasiūlymų, kuriuos galima palyginti ir išsirinkti tinkamiausią.
• Atsižvelgti ne tik į palūkanų normą, bet ir į bendrą vartojimo paskolos kainos metinę normą (BVKKMN). Kredito įstaigos gali taikyti reguliarius ir vienkartinius mokesčius. Dėl to BVKKMN gali atspindėti bendrą paskolos kainą, įtraukiant visas su paskola susijusias išlaidas.
• Įvertinti, būsimą paskolos mėnesinę įmoką. Atsakingojo skolinimo nuostatai apibrėžia, kad bendra visų šeimos įsipareigojimų mėnesio įmokų suma negali viršyti 40 % visų per mėnesį gaunamų šeimos grynųjų pajamų.
• Paskolą gali gauti ir dirbantys savarankiškai arba pajamas gaunantys iš užsienio tam tikromis valiutomis. Tokiu atveju Jūsų kredito unija paprašys pateikti tokias pajamas pagrindžiančius dokumentus (kaip pavyzdžiui, darbo sutarties kopiją, bankinius sąskaitos išrašus, algalapius ar kita).

O turintiems finansinių įsipareigojimų keliose kredito įstaigose, primena apie galimybę refinansuoti kreditus. Refinansavus jau turimus kreditus vienoje bendrovėje, lieka tik viena sutartis ir viena mėnesinė, neretai kiek mažesnė, įmoka.

„Akivaizdu, kad nusprendus pasiskolinti gali kilti aibė klausimų, todėl rekomenduoju užuot klaidžiojus informacijos gausoje susisiekti su finansų įstaiga ir gauti aktualiausią informaciją, kuri padės priimti galutinį sprendimą“, – rekomenduoja I. Kedytė.

Liepą ekonomistai skelbė apie toliau mažėjančią infliaciją. Gyventojai po truputį laisvinasi diržus, perkamoji galia pradeda augti, tačiau finansų ekspertai pataria neatsipalaiduoti – metinė infliacija dar palyginti aukšta, o augant vidutiniam darbo užmokesčiui pasirūpinti finansine pagalve – pats tinkamiausias metas.

Taupo tiek, kiek lieka

LKU kredito unijų grupės atliktas gyventojų tyrimas parodė, kad du iš trijų apklaustųjų dėl didėjančių kainų atidžiau planuoja savo išlaidas. Pajutę ekonominį neapibrėžtumą pirmiausia atsisako nebūtinųjų išlaidų – riboja keliones, lankymąsi renginiuose bei pramogas. Užuot vykę tolimesnių ar ilgesnių atostogų, renkasi vasaroti Lietuvoje.

„Augant kainoms ir vyraujant neapibrėžtumui, vyksta pokyčiai ir gyventojų finansinėje elgsenoje. Vis dėlto reguliarus taupymas, atsidedant nusistatytą pajamų dalį, vis dar kelia iššūkių ir dalis gyventojų yra linkę atidėti taupymui tiek, kiek lieka laisvų pajamų, jei jų iš viso lieka“, – teigia Lietuvos centrinės kredito unijos Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius.

Tyrimas parodė, kad kas ketvirtas apklaustasis taupymui atsideda vos iki 5 % gaunamų pajamų, kai rekomenduojama dalis turėtų siekti nuo 10 %.

„Augusios būtinųjų prekių ir paslaugų kainos, kilusi EURIBOR reikšmė turintiems paskolas lėmė, kad gyventojams lieka mažiau pinigų taupyti. Kadangi apriboti vartojimą yra sudėtingiau, natūraliai lieka mažiau laisvų lėšų. Tokiu atveju būtina peržiūrėti nebūtinųjų išlaidų krepšelį ir apsvarstyti, kaip šias išlaidas sumažinti“, – apibendrina R. Šukevičius.

Per atostogas išleidžiame daugiau

Laukiamiausias laikas metuose – atostogos – gali tapti galvos skausmu, jeigu iš anksto nesusiplanuosite joms skirto biudžeto.

„Per atostogas  esame linkę labiau atsipalaiduoti ir tai atsiliepia spontaniškuose sprendimuose išleisti pinigus čia ir dabar. Nuo to galima apsisaugoti iš anksto suplanavus, kiek pinigų, atmetus būtinąsias pragyvenimo ir transporto išlaidas, galima skirti papildomiems pirkiniams ar pramogoms atostogų metu“, – pataria R. Šukevičius.

Vis dėlto, net ir planuojant atostogas, reikėtų nepamiršti taisyklės turėti sukaupus bent 3–6 mėnesių pajamų dydžio pagalvę nenumatytiems atvejams. Taip pat pasverti, kiek lėšų prireiks pragyvenimui po atostogų iki mėnesio galo.

Lietuvių santaupos ir toliau nuvertėja

Gegužę Lietuvos bankas skelbė, kad gyventojai Lietuvos finansų įstaigose laiko per 21 mlrd. Eur, iš kurių 17 mlrd. Eur dūla einamosiose sąskaitose. Nors augančios indėlių palūkanos dalį lietuvių paskatino perkelti santaupas iš einamųjų sąskaitų į indėlius, R. Šukevičius pastebi, kad tokios praktikos apimtys Lietuvoje vis dar per mažos.

Tyrimas atskleidė, kad nors gyventojai stengiasi taupyti, tačiau ir toliau santaupas laiko grynaisiais arba pagrindinėje mokėjimo sąskaitoje – taip daro net 73 % apklaustųjų. Už indėlius gaunant palūkanas, kurios dalyje kredito unijų jau šoktelėjo virš 4 % už metų indėlį, iš dalies galima kompensuoti infliacijos žalą santaupoms.

Dar daugiau, laikant santaupas einamosiose sąskaitose, dažniau kyla rizika jas nepasvertai išleisti. „Santaupas laikant atskiroje mokėjimo sąskaitoje arba indėlyje, turėsime sudėtingesnį priėjimą, o tai mus pačius apsaugos nuo pagundos juos neapgalvotai išleisti tiek kasdienybėje, tiek per atostogas“, – pataria R. Šukevičius.

Finansų ekspertai vieningai rekomenduoja gyventojams aktyviau domėtis bei naudotis įvairiomis finansinėmis paslaugomis bei pažymi, kad trūkstant žinių apie kitas alternatyvas, indėliai išlieka viena paprasčiausių ir saugiausių taupymo priemonių.