Kategorija: LKU grupės naujienos

Informuojame, kad dėl nuolat didėjančios sankcijų apimties ir su tuo susijusių rizikų, nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. Baltarusijoje nebebus įmanoma atsiskaityti LKU kredito unijų grupės išduotomis mokėjimo kortelėmis „Maestro“, „Debit Mastercard“, „Mastercard Standard“, „Marstercard Business“.

Mokėjimo kortelėmis nebus galimybės atsiskaityti Baltarusijos teritorijoje veikiančiose prekybos ir paslaugų vietose, internetinėse parduotuvėse. Taip pat nebus galima išsigryninti pinigų Baltarusijoje esančiuose bankomatuose. Ketinantys vykti į Baltarusiją turėtų pasiruošti iš anksto ir pasirinkti kitus atsiskaitymo būdus.

Rugsėjį į LR Seimą rinkosi centrinio banko, Finansų Ministerijos ir kredito unijų sektoriaus atstovai aptarti pastarųjų plėtros galimybes. Diskusijoje, kurioje dalyvavo ir Seimo narys Andrius Kupčinskas bei Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, buvo vienbalsiai sutikta, kad kredito unijos šiandien yra stipresnės negu buvo kada nors anksčiau ir toliau sėkmingai augina siūlomų paslaugų įvairovę bei veiklos rodiklius.

Poreforminis laikotarpis

2018–2022 metais įvykęs pirmasis kredito unijų sisteminės reformos etapas buvo įprasmintas skaičiais, pagrindžiančiais, kad sektorius yra stiprus, tvarus ir augantis. Stebima, kad dėl reguliacinių pokyčių ir sektoriaus lankstumo taikantis prie šių dienų aktualijų, plečiasi ir unijų teikiamų paslaugų spektras.

Lietuvos banko valdybos narys S. Krėpšta teigė, kad nuo 2018 m. nuosekliai auga šių finansų įstaigų pajamos ir kompetencija.

„Po 2018 metų reformos matome nuolatinį kredito unijų sektoriaus augimą. Auga tarpusavio supratimas, centrinės kredito unijos dalijasi kompetencija ir patirtimi, efektyvina reguliaciją ir veiklą“, – Seime vykusioje konferencijoje „Lietuvos kredito unijų paslaugų ir bendruomenių vystymas: kliūtys ir galimybės“ sakė S. Krėpšta.

Anot Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovo Mindaugo Vijūno, kredito unijų narių skaičius vien per pastarąjį dešimtmetį LKU grupėje paaugo apie 30 proc. Reikšmingą sektoriaus augimą pagrindžia ir kiti rodikliai:

„Per penkerius metus po reformos LKU grupės turtas augo dvigubai, paskolų portfelis – beveik 1,5 karto. Tai rodo, kad kredito unijos nėra tokios jau mažos, priešingai – mes kartu vienijame daugiau narių nei Klaipėdos miestas turi gyventojų“, – teigė M. Vijūnas pridėdamas, kad taip pat kredito unijų sektoriaus turtas jau siekia 1,3 mlrd. eurų, o pagal turto, paskolų ir indėlių portfelių parametrus pastarosios užima 6–8 vietą rinkoje.

M. Lingė akcentavo, kad kredito unijų stiprybė – jų lankstumas. „Auga indėliai, išduodamos paskolos, didėja unijų turtas ir pelnas, mažėja specialieji atidėjimai paskoloms, likvidumas keliskart viršija įstatymo reikalavimus – tai, matyt, svarbios aplinkybės augimui. Ir jūs, kredito unijos, turite didelį pranašumą – tai gebėjimą parodyti dėmesį individualiau bei prisitaikyti prie kiekvieno asmens situacijos. Tai rimta pretenzija į dar didesnę plėtrą – to ir linkiu“, – susitikimo metu sakė jis.

Konkurencingas finansuotojas

LKU kredito unijų grupės paskolų portfelis nuo 2018-ųjų metų augo 144 % iki 678 mln. eurų. Pažvelgus atidžiau į portfelio struktūrą, pokyčių fiksuota ir čia.

„Beveik pusė viso paskolų portfelio sudaro paskolos namų ūkiams, o dar tiksliau – būsto kreditai. Taip pat svarbus pokytis žemės ūkio paskolų statistikoje, nes šių proporciškai mažėja. Mat pirmųjų unijų steigėjai ir pagrindiniai jų paslaugų vartotojai buvo ūkininkai, tačiau dabar matome, kad kredito unijas sparčiai atranda smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus klientai“, – statistiką komentavo M. Vijūnas.

Iššūkius paversti galimybėmis

Vis dėlto kredito unijos, laikui bėgant, susiduria su vis naujais iššūkiais. Vieni aktualiausių šiandien –didėjanti konkurencija finansų rinkoje, kuri mažesnę lietuviškų kredito unijų sistemą verčia sparčiau diegti paslaugų modernizavimo sprendimus.

Vis dėlto M. Vijūno teigimu, nepaisant to, kad kredito unijos užima 2,6 % visos Lietuvos finansų rinkos, kalbant apie finansavimą, jos jau šiandien gali konkuruoti su didžiaisiais rinkos dalyviais teikiant smulkesnius kreditus.

„Sakydami, kad užimame tik 2 % Lietuvos finansų sektoriaus, save lyginame su finansų įstaigomis, kurios jau daugiau nei 100 metų kaupia kapitalą, patirtį ir turi milijardines investicijas. Mūsų kredito unijų judėjimas dar jaunas, tačiau tam tikrais pjūviais, kaip antai paskolos iki 100 tūkstančių smulkiam ir vidutiniam verslui, mes dabar esame rimtas žaidėjas ir jau šiandien užimame kur kas daugiau nei 2 % rinkos“, – sakė M. Vijūnas.

Nuotraukos iš „Delfi.lt“ portalo

Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) ir LKU kredito unijų grupė pasirašė sutartį dėl lengvatinių paskolų teikimo ūkio subjektams, patiriantiems sunkumų dėl karo Ukrainoje. Paskolas teikiančių finansų tarpininkų sąrašą papildė 11 LKU grupės kredito unijų: Anykščių kredito unija, Kauno kredito unija, Kėdainių krašto kredito unija, kredito unija „Ebitum“, kredito unija „Germanto lobis“, kredito unija „Tikroji viltis“, Panevėžio kredito unija, Pakruojo kredito unija, Pasvalio kredito unija, „Pilies“ kredito unija, Ukmergės ūkininkų kredito unija.

Verta pasiskolinti pritrūkus apyvartinių lėšų

Dėl lengvatinių paskolų žemės ūkis ir žuvininkystės sektoriai aktyviai kreipėsi nuo pat priemonės įgyvendinimo pradžios – 2022 m. apyvartiniam kapitalui finansuoti priemone pasinaudojo 363 ūkio subjektai, kuriems suteikta 31 mln. eurų paskolų, o 2023 m., iki birželio 30 d., – 383 ūkio subjektai, kuriems suteikta 30 mln. Eur paskolų. Priemonės įgyvendinime dalyvavo 5 finansų tarpininkai, kai kiekvienas iš jų suteikė po 10–16 mln. eurų lengvatinių paskolų.

Atgarsiai apie paskolų aktualumą sklinda ir iš pačių ūkininkų lūpų. Kaišiadorių rajone veikiantis Sigito Petkevičiaus ūkis „Petkus“ 2022 m. kreipėsi dėl paskolos apyvartinėms lėšoms ir gavo 390 tūkst. Eur finansavimą.

„2021 m. užklupusi COVID-19 pandemija, o 2022 m. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje atnešė nemenkų iššūkių – kilo elektros energijos kaina, susidūrėme su apyvartinių lėšų trūkumu, o siekiant išlaikyti ūkį visuomet reikia tam tikrų investicijų. Pasistatėme 30 kW galios saulės elektrinę, tačiau jos įrengimui reikėjo atsinaujinti namo stogą – dėl to neišvengėme ir papildomų išlaidų. Tada atsidūrėme „duobėje“. Gautas finansavimas labai padėjo tuometinėje situacijoje – jei praėjusiais metais turėjome didelį nuostolį, tai šiemet veiklos pelningumo rodikliai auga“, – teigia ūkininkas S. Petkevičius.

Paskolas teikiančių finansų tarpininkų sąrašas auga

Kaip teigia INVEGOS vyriausioji finansinių priemonių projektų vadovė Vaida Stamburaitė, liepos mėn. paskelbus pakartotinį kvietimą finansų tarpininkams toliau įgyvendinti skatinamąją priemonę Lietuvos ūkiams, jų gretos sparčiai pildosi, o tai suteikia galimybę atliepti su likvidumo problemomis susiduriančių ūkininkų poreikius.

LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovas Mindaugas Vijūnas sako, kad tokio pobūdžio finansinė pagalba yra neatsiejama nuo Lietuvos ūkininkų patiriamų iššūkių sprendimo karo kontekste.

„Karui Ukrainoje nesitraukiant, Lietuvos ūkininkai ir toliau susiduria su likvidumo problemomis. Kredito unijos jau 27-erius metus yra artimos Lietuvos ūkininkams ir nuolat stengiamės pasiūlyti finansavimo sprendimus, atliepiančius jų patiriamus iššūkius esamuoju momentu. Ilgamečių partnerių, tokių kaip INVEGA, dėka galime būti dar arčiau ir veikti dar efektyviau savo narių labui“, – komentuoja M. Vijūnas.

Nuo 2022 m. iki 2023 m. birželio 30 d. LKU kredito unijų grupė yra suteikusi 13 mln. Eur paskolų, kuriomis pasinaudojo 253 dėl karo Ukrainoje sunkumų patiriantys ūkio subjektai. 

Pasinaudoti priemone – iki 2023 m. metų pabaigos

Dėl lengvatinių paskolų pagal šią priemonę kviečiami kreiptis Lietuvos ūkio subjektai, veikiantys žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse. Lengvatinės paskolos teikiamos finansuoti išlaidas trumpalaikiam turtui įsigyti, darbo užmokesčiui ir su juo susijusiems mokesčiams mokėti, biologiniam turtui įsigyti, prisiimtiems finansiniams įsipareigojimams pagal anksčiau sudarytas sutartis vykdyti.

Paskolų sutartys bus pasirašomos iki 2023 m. gruodžio 31 d. Paskolos teikiamos ne ilgesniam kaip 6 metų laikotarpiui ir turės būti išmokėtos iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Daugiau informacijos apie visas finansinės priemonės sąlygas ir paskolas teikiančių finansų tarpininkų sąrašą rasite INVEGOS internetinėje svetainėje.

Pastarąjį dešimtmetį šalyje gerėjusi ekonominė situacija lėmė pokyčius vartojimo paskolų rinkoje. Iki tol vyravusį neigiamą požiūrį į vartojimo paskolas su laiku keitė didesnis sąmoningumas ir finansinis raštingumas, todėl gyventojai vis rečiau skolinasi spontaniškiems poreikiams patenkinti. Vis dėlto ekspertai išskiria, ką verta žinoti norintiems pasiskolinti.

Sąmoningas sprendimas

Lietuviai su laiku nusimetę mitais apaugusį požiūrį į vartojimo paskolas, drąsiau skolinasi didesniems planams užuot laukę, kol reikiamą sumą sutaupys patys. Dažniausiai skolinamasi automobiliui, buitinei technikai, baldams įsigyti, namų atnaujinimui, taip pat gydymosi, studijų ir poilsio tikslais.

„Dalis tautiečių galvoja, kad skolinasi tik uždirbantys mažiau. Visgi stebime priešingas tendencijas – vis dažniau ir drąsiau vartojimui skolinasi stabilias vidutines ir didesnes pajamas uždirbantys gyventojai. Skolinimasis suteikia galimybę įsigyti norimą prekę ir gyventi komfortiškiau čia ir dabar“, – sako Lietuvos centrinės kredito unijos Finansinių rizikų departamento direktorė Ingrida Kedytė ir atkreipia dėmesį, kad patys gyventojai dar prieš kreipdamiesi į kredito įstaigą būna įsivertinę savo galimybes padengti būsimus finansinius įsipareigojimus.

Paskola žaliems sprendimams

Dėl elektros kainų svyravimų, pernai Lietuvoje fiksuotas spurtas saulės elektrinių ir energijos efektyvumą didinančių sprendimų finansavime. Stebima, kad gyventojai aktyviai skolinasi saulės elektrinių įrengimui ir elektromobiliams, kurių poreikis ir šiemet nesitraukia.

Reikia pastebėti, kad vertindamos vartojimo paskolos sąlygas, kredito unijos dažnai įvertina ir atsižvelgia į projekto tvarumą bei žaliuosius tikslus, kurie lemia palankesnę paskolos kainodarą.

Vartojimo paskola gali būti skirta saulės elektrinių įsigijimui ar įsirengimui finansuoti, taip pat  nutolusioms saulės elektrinėms, elektromobiliui ar hibridiniam automobiliui įsigyti, modernesnių šilumos siurblių, elektros energijos kaupiklių įsirengimui.

Jokio užtikrinimo iki 14 500 Eur

Anot I. Kedytės, visgi šiemet gyventojai aktyviausiai skolinosi namų atnaujinimo reikmėms, antroje vietoje pagal populiarumą – automobilio įsigijimui. Ir toliau augo paskolų žaliosioms reikmėms poreikis.

„Vidutiniškai gyventojai namų atnaujinimui skolinasi 7,8 tūkst. eurų sumą, automobiliui – 6,8 tūkst. eurų. Kredito unijose dominuojantis skolinimosi terminas siekia 3,5 metų. Galimai dėl infliacijos dėsnių vidutinė skolinimosi vartojimui suma per metus paaugo 8,1 %“, – komentuoja pašnekovė ir papildo, kad bendras grupės paskolų portfelis šiemet peržengė 678 mln. eurų.

Vartojimo paskola, pavyzdžiui, įsigyjant automobilį gali būti konkurencinga alternatyva kitoms finansavimo formoms kaip lizingas todėl, kad skolinantis iki 14 500 eurų nereikia jokio pradinio įnašo ar užtikrinimo, o pirkėjas iš karto tampa visateisiu automobilio savininku.

Verta žinoti, kad vartojimo paskolos kredito unijose suteikiamos su fiksuotomis palūkanomis visu sutarties laikotarpiu. Vadinasi, įmokų dydis nekis ir tam įtakos nedarys tarpbankinės palūkanų normos „Euribor“ svyravimai.

Ką reikia žinoti?

Ekspertė I. Kedytė ketinantiems pasiskolinti, ypatingai pirmąjį kartą, rekomenduoja savęs paklausti – kokios dydžio paskolą galėsiu išmokėti nerizikuojant savo paties ir šeimos finansiniu saugumu?

Kad apsispręsti būtų paprasčiau, pašnekovė dalijasi keletu patarimų:

• Įvertinti kelių vartojimo kredito davėjų pasiūlymus. LKU kredito unijų grupė suteikia galimybę interneto svetainėje www.lku.lt užpildžius vieną paraišką vartojimo paskolai sulaukti net kelių kredito unijų pasiūlymų, kuriuos galima palyginti ir išsirinkti tinkamiausią.
• Atsižvelgti ne tik į palūkanų normą, bet ir į bendrą vartojimo paskolos kainos metinę normą (BVKKMN). Kredito įstaigos gali taikyti reguliarius ir vienkartinius mokesčius. Dėl to BVKKMN gali atspindėti bendrą paskolos kainą, įtraukiant visas su paskola susijusias išlaidas.
• Įvertinti, būsimą paskolos mėnesinę įmoką. Atsakingojo skolinimo nuostatai apibrėžia, kad bendra visų šeimos įsipareigojimų mėnesio įmokų suma negali viršyti 40 % visų per mėnesį gaunamų šeimos grynųjų pajamų.
• Paskolą gali gauti ir dirbantys savarankiškai arba pajamas gaunantys iš užsienio tam tikromis valiutomis. Tokiu atveju Jūsų kredito unija paprašys pateikti tokias pajamas pagrindžiančius dokumentus (kaip pavyzdžiui, darbo sutarties kopiją, bankinius sąskaitos išrašus, algalapius ar kita).

O turintiems finansinių įsipareigojimų keliose kredito įstaigose, primena apie galimybę refinansuoti kreditus. Refinansavus jau turimus kreditus vienoje bendrovėje, lieka tik viena sutartis ir viena mėnesinė, neretai kiek mažesnė, įmoka.

„Akivaizdu, kad nusprendus pasiskolinti gali kilti aibė klausimų, todėl rekomenduoju užuot klaidžiojus informacijos gausoje susisiekti su finansų įstaiga ir gauti aktualiausią informaciją, kuri padės priimti galutinį sprendimą“, – rekomenduoja I. Kedytė.

Liepą ekonomistai skelbė apie toliau mažėjančią infliaciją. Gyventojai po truputį laisvinasi diržus, perkamoji galia pradeda augti, tačiau finansų ekspertai pataria neatsipalaiduoti – metinė infliacija dar palyginti aukšta, o augant vidutiniam darbo užmokesčiui pasirūpinti finansine pagalve – pats tinkamiausias metas.

Taupo tiek, kiek lieka

LKU kredito unijų grupės atliktas gyventojų tyrimas parodė, kad du iš trijų apklaustųjų dėl didėjančių kainų atidžiau planuoja savo išlaidas. Pajutę ekonominį neapibrėžtumą pirmiausia atsisako nebūtinųjų išlaidų – riboja keliones, lankymąsi renginiuose bei pramogas. Užuot vykę tolimesnių ar ilgesnių atostogų, renkasi vasaroti Lietuvoje.

„Augant kainoms ir vyraujant neapibrėžtumui, vyksta pokyčiai ir gyventojų finansinėje elgsenoje. Vis dėlto reguliarus taupymas, atsidedant nusistatytą pajamų dalį, vis dar kelia iššūkių ir dalis gyventojų yra linkę atidėti taupymui tiek, kiek lieka laisvų pajamų, jei jų iš viso lieka“, – teigia Lietuvos centrinės kredito unijos Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius.

Tyrimas parodė, kad kas ketvirtas apklaustasis taupymui atsideda vos iki 5 % gaunamų pajamų, kai rekomenduojama dalis turėtų siekti nuo 10 %.

„Augusios būtinųjų prekių ir paslaugų kainos, kilusi EURIBOR reikšmė turintiems paskolas lėmė, kad gyventojams lieka mažiau pinigų taupyti. Kadangi apriboti vartojimą yra sudėtingiau, natūraliai lieka mažiau laisvų lėšų. Tokiu atveju būtina peržiūrėti nebūtinųjų išlaidų krepšelį ir apsvarstyti, kaip šias išlaidas sumažinti“, – apibendrina R. Šukevičius.

Per atostogas išleidžiame daugiau

Laukiamiausias laikas metuose – atostogos – gali tapti galvos skausmu, jeigu iš anksto nesusiplanuosite joms skirto biudžeto.

„Per atostogas  esame linkę labiau atsipalaiduoti ir tai atsiliepia spontaniškuose sprendimuose išleisti pinigus čia ir dabar. Nuo to galima apsisaugoti iš anksto suplanavus, kiek pinigų, atmetus būtinąsias pragyvenimo ir transporto išlaidas, galima skirti papildomiems pirkiniams ar pramogoms atostogų metu“, – pataria R. Šukevičius.

Vis dėlto, net ir planuojant atostogas, reikėtų nepamiršti taisyklės turėti sukaupus bent 3–6 mėnesių pajamų dydžio pagalvę nenumatytiems atvejams. Taip pat pasverti, kiek lėšų prireiks pragyvenimui po atostogų iki mėnesio galo.

Lietuvių santaupos ir toliau nuvertėja

Gegužę Lietuvos bankas skelbė, kad gyventojai Lietuvos finansų įstaigose laiko per 21 mlrd. Eur, iš kurių 17 mlrd. Eur dūla einamosiose sąskaitose. Nors augančios indėlių palūkanos dalį lietuvių paskatino perkelti santaupas iš einamųjų sąskaitų į indėlius, R. Šukevičius pastebi, kad tokios praktikos apimtys Lietuvoje vis dar per mažos.

Tyrimas atskleidė, kad nors gyventojai stengiasi taupyti, tačiau ir toliau santaupas laiko grynaisiais arba pagrindinėje mokėjimo sąskaitoje – taip daro net 73 % apklaustųjų. Už indėlius gaunant palūkanas, kurios dalyje kredito unijų jau šoktelėjo virš 4 % už metų indėlį, iš dalies galima kompensuoti infliacijos žalą santaupoms.

Dar daugiau, laikant santaupas einamosiose sąskaitose, dažniau kyla rizika jas nepasvertai išleisti. „Santaupas laikant atskiroje mokėjimo sąskaitoje arba indėlyje, turėsime sudėtingesnį priėjimą, o tai mus pačius apsaugos nuo pagundos juos neapgalvotai išleisti tiek kasdienybėje, tiek per atostogas“, – pataria R. Šukevičius.

Finansų ekspertai vieningai rekomenduoja gyventojams aktyviau domėtis bei naudotis įvairiomis finansinėmis paslaugomis bei pažymi, kad trūkstant žinių apie kitas alternatyvas, indėliai išlieka viena paprasčiausių ir saugiausių taupymo priemonių.

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), pirmąjį šių metų pusmetį fiksavo augančius finansinius rodiklius ir toliau nuosekliai didino finansavimo gyventojams, ūkiui ir verslui apimtis.

„Šių metų pirmą pusmetį užtikrinai tęsėme pradėtus darbus, išlaikydami artimus ryšius su vietos bendruomenėmis. Džiugu matyti, kad kintančių palūkanų aplinkoje papildomo finansavimo poreikis, ypatingai tarp verslo subjektų, nemažėjo. Taip pat vis dar auganti EURIBOR palūkanų reikšmė pirmąjį pusmetį nedarė įtakos paskolų portfelio kokybei, kuri LKU kredito unijų grupėje išliko aukštame lygyje“, – komentuoja LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Pirmo pusmečio veiklos apžvalga

Neaudituotais duomenimis, LKU kredito unijų grupės palūkanų pajamos per šešis mėnesius pasiekė 26,69 mln. eurų sumą. Pastarosios buvo 70,28 % didesnės, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai pastarosios siekė 15,67 mln. eurų.

Viso LKU kredito unijų grupė per 2023 metų šešis mėnesius uždirbo 7,2 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno. Tuo metu konsoliduotas grupės turtas per šešis mėnesius paaugo 3,65 % ir 22,18 % per metus iki 820,88 mln. eurų.

Paslaugų ir komisinių pajamų per pirmą šių metų pusmetį gauta 3,7 % daugiau nei prieš metus per tą patį laikotarpį ir bendra suma siekė 729 tūkst. eurų. Pernai tuo pačiu laiku šis rodiklis siekė 703 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad LKU grupė per pirmą pusmetį suformavo 994 tūkst. eurų specialiųjų atidėjinių.

Preliminariais duomenimis, grupę prižiūrinčios LCKU turtas 2023 m. birželio 30 d. siekė 246,71 mln. eurų, per šešis mėnesius susitraukęs 1,89 %. Didžiausia centrinė kredito unija Lietuvoje per šešis mėnesius uždirbo 1,6 mln. eurų grynojo pelno. Tuo tarpu uždirbtų grynųjų palūkanų pajamų per pirmą pusmetį LCKU skaičiavo 3,25 mln. eurų  – 73,66 % daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai šios siekė 1,87 mln. eurų.

Neaudituotais duomenimis, 2023 m. birželio 30 d. LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 25,79 % (normatyvas – 13,21 %), o LKU konsoliduotos grupės – 14,68 % (normatyvas – 12,62 %). LKU kredito unijų likvidumo rodiklis 2023 m. pirmą pusmetį siekė 157,97 % (normatyvas – 100 %).

Verslo finansavimas

Pirmą šių metų pusmetį stebėtas konsoliduoto LKU kredito unijų grupės paskolų portfelio augimas. Pastarasis per šešis mėnesius stiebėsi 6,05 % iki 678,9 mln. eurų. Per metus nuo 2022 m. liepos mėnesio grupės paskolų portfelis augo daugiau nei ketvirtadaliu – 25,19 %, tuomet siekęs 542,31 mln. eurų sumą.

Žvelgiant atidžiau į paskolų portfelio struktūrą, pirmą šių metų pusmetį sparčiausiai augo verslo finansavimo apimtys. Per šį laikotarpį iš viso pasirašyta naujų paskolų sutarčių už 96,29 mln. eurų – 3,86 % daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Didžiausią naujai suteiktų paskolų dalį sudaro paskolos juridiniams asmenims – 23,17 mln. eurų. Verslo finansavimo portfelis per šešis mėnesius paaugo 10,62 % iki 254,75 mln. eurų.

Tuo tarpu paskolų, suteiktų šalies ūkininkams, dalis bendrame paskolų portfelyje augo 3,91 % ir 2023 metų birželį portfelio vertė siekė 99,03 mln. eurų. Per šešis mėnesius su ūkininkais iš viso pasirašytos 383 naujos finansavimo sutartys, kurių bendra vertė siekė 13,36 mln. eurų.

Minėtina, kad pirmą šių metų pusmetį LKU kredito unijų grupė nefiksavo pokyčių daugiau nei 30 dienų vėluojančių paskolų koncentracijoje, kurių rodiklis išliko panašus kaip ir ankstesniais laikotarpiais – 3,12 %.

Taip pat pirmą šių metų pusmetį LKU kredito unijų grupės konsorciumas sėkmingai užbaigė antrąjį lengvatinės priemonės ūkininkams, nukentėjusiems nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą, etapą. Paskolos buvo teikiamos apyvartiniam kapitalui finansuoti. Šiuo metu finansavimo prieinamumą verslui kredito unijos didina pasitelkdamos kitas lengvatines priemones – „Portfelinės garantijos 3“ bei „Atviras kreditų fondas 3“. Pastaroji skirta sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms gauti finansavimą verslo projektams įgyvendinti žemesnėmis nei rinkos kainomis, kuomet siekiama pradėti naują veiklą, palaikyti ir stiprinti esamą verslą ar įgyvendinti jo plėtrą.

Gyventojų taupymas

Pirmąjį pusmetį šalies finansų rinkos dalyviai buvo aktyvūs keldami už indėlius siūlomas palūkanų normas. Kredito unijos sugebėjo palūkanų augimo pike ir toliau išlaikyti konkurencingas indėlių palūkanas. Šios aplinkybės nulėmė spartesnį visos grupės indėlių portfelio augimą ir naujai atidarytų indėlių skaičių.

LCKU duomenimis, pasibaigus pirmam šių metų pusmečiui, konsoliduotas LKU kredito unijų grupės indėlių portfelis, įskaitant santaupas einamosiose sąskaitos, sudarė 694,77 mln. eurų. Iš jų 506,84 mln. eurų arba 72,95 % viso portfelio sudarė terminuotieji indėliai. Prieš metus terminuotųjų indėlių dalis bendrame portfelyje sudarė 380,7 mln. eurų arba  67,33 %.

Vien per šešis šių metų mėnesius sudaryta 14 610 naujų terminuotųjų indėlių sutarčių – 89,89 % daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) ragina gyventojus neprarasti budrumo – finansiniai sukčiai, bandydami išvilioti gyventojų lėšas, pastaruoju metu prisidengia Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vardu. Nusikaltėliai gyventojams siunčia suklastotus elektroninius laiškus ir trumpąsias SMS žinutes.

Pastaruoju metu nemažai gyventojų praneša gavę trumpąsias SMS žinutes ir elektroninius laiškus, kuriose prisidengiant VMI informuojama apie neva grąžinamus mokesčius arba grasinama baudomis jų nesumokėjus. Nuorodos laiškuose veda į netikrą VMI svetainę, iš jos – į suklastotą interneto banką.

LBA primena, kad sulaukus įtartinų pranešimų jokiu būdu nereikėtų spausti juose esančių nuorodų. Jeigu tokią nuorodą atidarėte, neveskite savo prisijungimo prie interneto banko duomenų.

LBA kviečia žinia apie sukčių siuntinėjamas žinutes ir elektroninius laiškus apsimetant VMI pasidalinti su artimaisiais.

Primename, kad bankai, kredito unijos ir valstybės institucijos klientams nesiunčia žinučių su aktyviomis nuorodomis į e. bankininkystės skiltį ar sutrumpintų nuorodų, taip pat ragina įsidėmėti savo finansų paslaugų teikėjo oficialios interneto svetainės adresą ir visada pasitikrinti naršyklėje, ar tikrai jungiamasi prie jos. Naudojantis „Smart-ID“ ar mobiliuoju parašu, kaskart reikia įsitikinti, kokią operaciją tvirtinate savo PIN kodais.

LKU kredito unijų grupė tradiciškai sukvietė visų 45 grupę vienijančių kredito unijų darbuotojus tradiciškai praleisti vasaros savaitgalį draugę LKU vasaros sąskrydyje 2023. Darbuotojai kartu su šeimomis iš visos Lietuvos vasaros vidurį sutiko kaip niekada aktyviai batutų rungtyse, o vakarą leido trypdami šokių aikštelėje.

Lietuvos centrinė kredito unija ir Asociacija Lietuvos kredito unijos kasmet suburia kredito unijų darbuotojus į vieną vietą nepamirštam savaitgaliui drauge. Šiemet „Vilnius Grand Resort“ viešbučio prieigose sąskrydžio svečius pasitiko batutų pramogų zona. Vos iškėlę LKU vėliavą sportiškai nusiteikę dalyviai ėmėsi varžytis nestandartinėse rungtyse: mega-kliūčių ruože, eliminatoriuje, kortų namo statybose ir išbandė kitus nutrūktgalviškus iššūkius, kuriais pasirūpino „Noriupramogauti.lt“ komanda. O leidžiantis saulei į dangų pakilo LKU karšto oro balionas, kuriuo skrydį buvo galima laimėti loterijoje sąskrydžio metu.

Šiemet tai 21-asis kartas, kuomet nusimetėme visus savo skirtumus, kad visi kartu sutilptume po viena LKU kredito unijų grupės vėliava. Dėkojame dalyvavusiems ir jau nekantraujame Jus pamatyti kitąmet!

Šventės akimirkos:

LKU vasaros sąskrydis’23

Mantas Janavičius, kredito unijos „Magnus“ valdybos pirmininkas, už sportinio automobilio vairo pirmąkart sėdo dar nė nesulaukęs pilnametystės. Šiandien M. Janavičius – pasiruošimo „Aurum 1006 km“ lenktynėms įkarštyje, kur pilotuos LKU kredito unijų grupės remiamos komandos „LG OLED & LKU by Porsche Club Lithuania“ automobilį. Su Mantu kalbamės apie tai, kuo šiuo metu gyvena komanda bei ką turi bendro lenktynių, verslo ir finansų pasauliai.

– Mantai, kuo gyvenate dabar, kai iki „Aurum 1006 km“ lenktynių liko visai nedaug?

– Daugelis galvoja, kad pagrindinis pasiruošimas lenktynėms vyksta likus mėnesiui iki renginio, tačiau mūsų pasiruošimas vyksta visus metus. Žiemos periodu visi lenktynininkai sėdame už simuliatorių vairo ir tol, kol negalime važiuoti tikroje trasoje, treniruojamės su jais. Tai yra labai efektyvu, nes simuliatorius atkuria, sakyčiau, 70 procentų to, ką iš tikrųjų jaučia vairuotojas lenktynių metu.

– O ką jaučia vairuotojas lenktynių metu?

– Tikrąjį jaudulį, didžiulę atsakomybę ir karštį, kuris per lenktynes kabinoje pakyla iki 50 laipsnių. Taip pat kovojant dėl prizinių vietų, ilgosios ištvermės varžybos tampa lyg sprinto, nepaisant to, kad jos trunka ilgai. Tai reiškia, kad kiekviena lenktynių minutė yra tokia, lyg kitą minutę jau viskas baigsis. Ir taip reikia važiuoti visas 9–10 valandų.

Automobilyje nuolat stebiu savo pulsą ir nepaisant to, kad sportuoju bei prisižiūriu mitybą, pulsas laikosi apie 140 dūžių per minutę. Todėl važiavimą lenktynėse prilyginčiau bėgimui maratone. Kol bėgi – viskas gerai, tačiau suklupus gali būti sunku atsistoti. Jeigu lenktynininko fizinis pasirengimas bus prastas, jis važiuos be didesnių sunkumų, tačiau atsistatymas išlipus iš automobilio gali būti per lėtas.

Daugelio lenktynių taisyklės apibrėžia, kad pilotas be poilsio gali važiuoti iki 1 valandos 10 minučių. Todėl čia svarbūs ne tik lenktynininko įgūdžiai, greita reakcija, bet ir geras fizinis pasirengimas.

– O ką turi bendro lenktynės ir verslo bei finansų pasauliai, kurie taip pat užima reikšmingą vietą Jūsų gyvenime?

– Aš į lenktynes nežiūriu kaip į pramogą, nes būna, kad atsisėdus už automobilio vairo pečius prislegia tokia atsakomybė, kad paklausiu savęs: kam man visa tai? Bet kai susitvarkau su emocijomis, tuomet ir visur kitur būna lengviau.

Lenktynių sporte užmezgiau be galo daug svarbių pažinčių. Čia ateinu varžytis, tačiau pralaimėjus turiu gebėti likti profesionalus. Gebėjimas su savo konkurentu likti partneriu – tai yra aukštas meistriškumas, praverčiantis bet kurioje konkurencinėje aplinkoje, ir lenktynės yra puiki to mokykla.

Taip pat lenktynes, verslo ir finansų pasaulius vienija greitas sprendimų priėmimas, gebėjimas prisiimti atsakomybę ir didelę riziką. Kartais lenktynių metu matau artėjančią nelaimę, todėl reikia neįtikėtinai greitai nuspręsti, ką daryti, ir priversti savo kūną tą sprendimą įgyvendinti. Be abejo, čia svarbi ir disciplina, nes tada mažiau laiko lieka kitiems dalykams. Užuot kepęs šašlykus prie ežero, aš verčiau praleisiu daugiau laiko prie automobilio (šypsosi).

– Lenktyniaujate europinio lygio čempionatuose, bet į „Aurum 1006 km“ lenktynes šiemet sugrįšite jau 6-ąjį kartą. Kodėl?

– Palanga ir „Aurum 1006 km“ lenktynės turi magijos, kuri slypi tame, kad lenktynės vyksta ne trasoje, o gatvėje, nuotaika vasariška, oras geras, o šalia – jūra. Taip pat į jas susirenka draugai, kolegos, didelė žiūrovų auditorija. Pažiūrėti lenktynių atvyksta ir tie, kurie įprastai šiuo sportu nesidomi. Kartą sudalyvavęs „Aurum 1006 km“ lenktynėse nebegali sustoti – taip nutiko ir daugeliui man žinomų lenktynininkų.

– O kas yra sėkmės garantas lenktynėse?

– Ilgą laiką galvojome, kad kažką reikia tobulinti automobilyje. Mūsų mechanikai kaip inžinieriai gamykloje susibūrę spręsdavo, ką jame pridėti ar atimti, kad būtume greitesni. Tik po kokių 3–4 metų galiausiai supratome, jog dėmesį skiriame ne ten, kur reikia.

Todėl šį kartą gavę naująjį „Porsche“ jį pastatėme „į kampą“ tokį, koks yra, ir nuėjome treniruotis kaip komanda – vairuotojai, mechanikai, kuro pylėjai ir visi kiti.

– Šiais metais Jūsų komandą papildys ypatingai patyręs ir daug pasiekęs lenktynininkas. Pristatykite jį.

– Šiemet už mūsų komandos pilotuojamo „Porsche 911 (992) GT3 CUP“ vairo kartu su manimi, Aurelijumi Rusteika, Mariumi Bartkumi sės ir pasaulinio lygio lenktynininkas, šiemet dalyvavęs garsiosiose „LeMans 24“, Benjamin‘as Barker‘is. Tokio lygio vairuotojo „Aurum 1006 km“ lenktynėse dar, galima sakyti, nėra buvę. Benas yra aukščiausios kategorijos vairuotojas, „LeMans 24“ lenktynėse parodęs įspūdingus rezultatus ir į prizines vietas „ištempęs“ savo komandą. Mums bus įdomu pamatyti, ką įmanoma pasiekti su mūsų automobiliu, kai jį vairuoja tokio lygio vairuotojas, ir, žinoma, pasisemti iš Benjamin‘o patirties.

– Pernai su savo komanda bendroje įskaitoje užėmėte 3-ąją vietą, nuo antrosios atsilikę vos 0,2 sekundės. Tąkart sakėte, kad šiemet sieksite būti pirmi. Ar tokie užmojai išliko iki šiol?

– Mes važiuojame automobiliu, kuris yra vienas efektyviausių „Aurum 1006 km“ lenktynėse ir, galiu sakyti, kad jo techninių savybių pakanka laimėti, bet jis tikrai nėra greičiausias. Todėl teigti, kad taikomės į pirmąją vietą bendroje įskaitoje, gali būti arogantiška, tačiau mes vienareikšmiškai taikomės į pirmąją vietą savo automobilių klasėje. O pirmoji vieta bendroje įskaitoje būtų nuostabu, tačiau suprantame, kad ir kitos komandos taip pat ruošiasi, skaičiuoja, analizuoja ir sulig kiekvienais metais tobulėja.

LKU kredito unijų grupė nuolat reiškia palaikymą įvairių sporto šakų atstovams, garsinantiems mūsų šalies vardą. Šį kartą grupė prisideda prie boksininko ir pasaulio čempiono Eimanto Stanionio svarbiausios karjeros kovos. Jau liepos 8 d. E. Stanionis, WBA reguliarusis pasaulio čempionas, gins savo titulą prieš Vergilą Ortizą jaunesnįjį. Kova vyks San Antonijuje, Teksase.

Tiesa, priešininkų dvikova buvo atidėta net du kartus: pirmąkart dėl Eimantui prireikusios skubios apendicito operacijos, antrąkart – dėl V. Ortizo sveikatos problemų, kurias sukėlė ilgalaikės COVID-19 pasekmės. Su Eimantu kalbamės apie boksą ir pasiruošimą reikšmingai kovai.

– Eimantai, kada supratai, kad boksas yra ta sritis, kurioje nori siekti aukštumų?

– Su boksu susipažinau labai anksti, dar lankydamas Kudo (hibridinis kovos menas, aut. pastaba) treniruotes, o visai į boksą pasukau sulaukęs 13-os pas trenerį Vidą Bružą. Tada ir supratau, kad boksas yra mano siekiamybė, kad noriu būti geriausias pasaulyje ir kad savo profesijos niekada nekeisiu.

– Kas buvo sudėtingiausia ruošiantis kovai prieš Vergilą Ortizą?

– Sunkiausia pasiruošimo dalis – būvimas Jungtinėse Amerikos Valstijose be šeimos, be namų ir be lietuviškos medicinos, kurios sistema man yra priimtina ir suprantama. Tai yra tie dalykai, be kurių tvarkytis yra sunkiausia pasiruošimo dalis.

– Tavo nuomone, kokiomis asmeninėmis savybėmis turi pasižymėti boksininkas? Juo gimstama ar galima ir tapti?

– Mano nuomonė yra paprasta ir aiški – boksininku yra tampama. Geras boksininkas turi turėti aiškų tikslą ir būti pasiryžęs daug bei sunkiai dirbti, kad jį pasiektų. Tik tai gali atvesti į aukštumas bokse.

– Kova, turėjusi įvykti šių metų balandį, buvo atšaukta dėl priešininko sveikatos problemų. Kokios mintys apėmė sužinojus nemalonią naujieną?

– Atšaukus kovą mintys buvo sunkios, vyravo didžiulė nežinomybė, ar man bus duotas kitas oponentas. Aiškumo laukimas buvo varginantis, tačiau tikiu, kad neplanuoti įvykiai, kurie pasisuka kita linkme, grūdina mano kovotojo charakterį. Visus šiuos nepalankiai susiklosčiusius įvykius priėmiau kaip man siunčiamus išbandymus, kuriuos paverčiau į dar didesnę motyvaciją ruošiantis manęs laukiančiai kovai.

– Ar jauti tautiečių palaikymą būdamas JAV?

– Sulaukiu begalinio palaikymo! Žinutės, komentarai, straipsniai – viską matau ir labai vertinu mane karštai palaikančius žmones bei visą lietuvių tautą! Ir nors Lietuvoje profesionalus boksas dar nėra populiarus, tikiuosi, kad mano pasiekiamai prisidės populiarinant šią sporto šaką. Mano viena didžiausių svajonių – kovoti pilnutėlėje „Žalgirio“ arenoje Kaune, mano gimtajame mieste.

Papildyta 2023-07-06

Liepos 8-ąją turėjusi vykti kova buvo atšaukta dėl priešininko V. Ortizo pablogėjusios sveikatos būklės. Pastarasis prarado privalomojo varžovo statusą ir E. Stanionis gali pradėti naujojo varžovo paieškas. Kas taps naujuoju Eimanto varžovu ir kada vyks kova – kol kas nėra žinoma.

„Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašė sutartis su Lietuvos centrine kredito unija (LCKU), pagal kurias bus pradedamos teikti lengvatinės paskolos norintiems pradėti arba plėsti verslą pagal priemonę Atviras kreditų fondas 3 (AKF3). Pagal šią priemonę paskolas verslui teiks 14 LKU grupės kredito unijų.

„Verslui poreikis skolintis yra, tad ši priemonė bus kaip priemonės „Atviras kreditų fondas 2″ (AKF2) tęsinys, kad įmonės ir toliau galėtų gauti finansavimą palankesnėmis sąlygomis, t. y. žemesnėmis nei rinkos kainomis. Lengvatinės paskolos teikiamos investicijoms arba apyvartinėms lėšoms finansuoti. Paskolos bus teikiamos ne ilgesniam nei 10 m. laikotarpiui, o dėl jų įmonės ir verslininkai turėtų kreiptis į finansų tarpininkus, su kuriais yra pasirašyta bendradarbiavimo sutartis“, – sako Agnė Mačiulienė, INVEGOS vyresnioji projektų vadovė.

„Šia lengvatine paskola galės pasinaudoti visų dydžių įmonės bei bus siekiama padėti ne tik besikuriančioms, bet ir toms įmonėms ir verslininkams, kurie planuoja stiprinti ir plėsti jau vykdomą veiklą. Šiuo tikslu paskoloms skyrėme 85,1 mln. Eur grįžusių lėšų iš kitų priemonių“, – sako Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė.

Tikslas didinti finansavimo prieinamumą verslui

Įmonė, veikianti jau 12 metų – „Klaipėdos juvelyras“, pagal priemonę AKF2 skolinosi 15 tūkst. Eur patalpų remontui ir modernizacijai, tačiau priduria, kad iššūkis likti konkurencingam tradicinės juvelyrikos rinkoje išlieka. Pirmiausia, dėl pigių prekių iš Turkijos, taip pat mikro-gamyklų, gebančių dirbti pusiau automatiniu režimu, kur likę labai mažai rankų darbo.

„LKU grupės kredito unijos eilę metų stengiasi didinti finansavimo prieinamumą verslo ar ūkio subjektams, kurie pirmieji pajaučia ekonominio, geopolitinio ar net klimato pokyčių poveikį savo veiklai. Šiandien juntamos ekonominės neapibrėžties ir palūkanų kilimo akivaizdoje su iššūkiais gauti išorės finansavimą susiduria smulkiojo ir vidutinio verslo sektorius. Todėl džiaugiamės, kad ilgamečio ir nuoseklaus bendradarbiavimo su INVEGA dėka galime stiprinti šį sektorių, suteikdami paskolas verslo įmonėms už lengvatinę palūkanų normą visoje Lietuvoje“, – teigia Mindaugas Vijūnas, Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas.

Paskolas išduoda finansų tarpininkai

Norint pasinaudoti AKF3 priemone, įmonė ar verslininkas pirmiausiai turi kreiptis į kredito įstaigą, su kuria sudaryta bendradarbiavimo sutartis dėl lengvatinių paskolų teikimo. Paskolos dydis nėra ribojamas, tačiau svarbu, kad joje valstybės dalis būtų ne daugiau kaip 750 tūkst. Eur arba ne didesnė kaip 75 proc. sumos.

Kredito unijos, į kurias galite kreiptis dėl lengvatinės paskolos verslui:

• Jonavos kredito unija
• Kauno kredito unija
• Kauno regiono kredito unija
• Klaipėdos kredito unija
• „Pilies“ kredito unija
• Kredito unija „Magnus“
• Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“
• Kredito unija „Neris“
• Panevėžio kredito unija
• Šeimos kredito unija
• Tauragės kredito unija
• Utenos kredito unija
• Vilniaus kredito unija
• Vytauto Didžiojo kredito unija

Daugiau informacijos apie priemonę rasite čia.

INVEGOS inf.