Kategorija: LKU grupės naujienos

Norint pasiskolinti lėšų vartojimui, nelengva susigaudyti finansinių paslaugų rinkoje ir išsirinkti vartojimo kredito davėją. Kreditas ir tai, kaip seksis jį grąžinti, gali daryti įtaką tiek asmens, tiek šeimos gyvenimui bei finansinei situacijai net kelerius metus. Finansų ekspertai pataria, kaip išsirinkti geriausią kredito pasiūlymą ir nepakliūti į paslaugos teikėjų pinkles.

Įvertinkite kelis kredito pasiūlymus

Esame įpratę norimas prekes ar paslaugas gauti čia ir dabar. Visgi skubėti priimti sprendimą, iš kurios kredito įstaigos ir kokiomis sąlygomis pasiskolinti, nederėtų, rekomenduoja Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Kredito rizikos skyriaus viršininkė Ingrida Kedytė.

„Prieš apsisprendžiant pasirašyti vartojimo kredito sutartį, būtina atidžiai įvertinti kelių vartojimo kredito davėjų pasiūlymus. Tikėtina, kad kiekvienam iš jų galios skirtingi kainodaros principai, kurie nulems tikrąją paskolos kainą“, – teigia I. Kedytė ir primena, kad esama instrumentų, su kurių pagalba gauti kredito įstaigų pasiūlymus galima ir nuotoliniu būdu.

Ekspertė pabrėžia, kad besiskolinančiųjų viena dažniausiai daromų klaidų – vertinamos tik kredito palūkanos: „Dažnu atveju kredito gavėjai, siekdami pasirinkti patraukliausias kredito sąlygas ir mažiausią kainą siūlančią kredito įstaigą, tarpusavyje lygina siūlomą metinę palūkanų normą. Lyginant kelių kredito įstaigų teikiamus kredito pasiūlymus, verta atkreipti dėmesį ne tik į metinę palūkanų normą, bet ir į bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN).

Kiekviena finansinė institucija be palūkanų normos gali taikyti ir kitus reguliarius ar vienkartinius mokesčius, todėl bendra sumokama kredito kaina gali išaugti. Kiekviena finansinė institucija privalo nurodyti minėtą bendrą vartojimo sutarties kainą, todėl palyginti pasiūlymus turėtų būti paprasta.“

Atsakingas skolinimas(is)

Dažniausiai skolinamasi prireikus lėšų įsigyti brangesnį pirkinį arba susidūrus su nenumatytomis išlaidomis. Taip pat stebima tendencija, kad norinčiųjų pasiskolinti daugėja atšilus orams, kai daugelis suskumba atsinaujinti namus, pakeisti automobilį arba planuoja atostogas.

Prieš pasiskolinant svarbu numatyti ne tik, kokia suma yra reikalinga, bet ir kokią dalį pajamų bus galima atsidėti būsimai mėnesio įmokai, kad ši nepaveiktų kasdienio gyvenimo. Būtina apsvarstyti asmens ar šeimos poreikių pasikeitimus ir galimas papildomas išlaidas artimoje ateityje.

LKU kredito unijų grupėje, kurią sudaro 45 kredito unijos ir jas prižiūrinti LCKU, klientai vartojimui skolinasi vidutiniškai 5 500 Eur sumą. Galima pastebėti, kad automobilio įsigijimui lietuviai skolinasi kiek daugiau – iki 6 500 Eur, o būsto atnaujinimui – iki 7 000 Eur. Esama ir skolinimosi kuo ilgesniam laikotarpiui tendencijos, nes vidutinė kredito sutarties trukmė kredito unijose siekia 4 metus, kai galima maksimali – 5 metai.

„Nors kredito įstaigos atidžiai ir atsakingai įvertina kiekvieno kredito gavėjo galimybę grąžinti prisiimamus finansinius įsipareigojimus, tačiau rekomenduojame patiems skolininkams įsivertinti, koks kredito grąžinimo laikotarpis būtų pats optimaliausias, o kredito įmokų dydis priimtinas. Tada kreditas netaps našta“, – teigia I. Kedytė.

Individualus dėmesys

LKU grupei priklausančios Kauno regiono kredito unijos administracijos vadovė Neringa Mikulėnienė pastebi, kad klientai pastaraisiais metais daugiau laiko praleidę namuose aktyviausiai skolinosi būsto atnaujinimui. Pašnekovės teigimu, kreiptis į kredito uniją gyventojus vis dažniau paskatina šių įstaigų lankstumas ir individualus dėmesys kiekvienam:

„Esame nedidelė organizacija, todėl mums labai svarbu įsigilinti į kiekvieno kliento poreikius. Finansuojame ir individualias pajamas gaunančius klientus, teikiame būsto paskolas asmenims, dirbantiems užsienyje, siūlome finansavimą individualių namų statybai. Visada stengiamės rasti kompromisą ir pasiūlyti geriausią kainą rinkoje“, – sako N. Mikulėnienė.

Nepaisant to, kad technologijų amžius suteikia daugiau galimybių bendrauti elektroniniais kanalais, Mažeikių kredito unijos vadovė Rasa Šimkuvienė pastebi, kad klientai vis dar ypatingai vertina galimybę gauti gyvą specialistų konsultaciją, kurios metu galėtų detaliai išsiaiškinti kredito suteikimo ir grąžinimo sąlygas:

„Bankams uždarant klientų aptarnavimo vietas regionuose, vis daugiau žmonių, įskaitant ir jauno amžiaus, ateina į kredito uniją dėl gyvos konsultacijos. Savo ruožtu ne tik skiriame dėmesį klientams, bet ir suteikiame išsamią informaciją, atidžiai įvertiname kiekvieno finansines galimybes grąžinti kreditą. Mūsų klientai vertina gyvą pokalbį ir operatyvų kredito suteikimo procesą“, – teigia R. Šimkuvienė.

Viena sutartis – viena mėnesio įmoka

Turintiems kitų finansinių įsipareigojimų ar kelis vartojimo kreditus, finansų ekspertai primena apie galimybę refinansuoti kreditus. Refinansavimas – tai turimų finansinių įsipareigojimų (pavyzdžiui, vartojimo kreditų, lizingo, kredito kortelių ir kt.) padengimas, kai viena kredito sutartimi gali būti padengiami kiti turimi įsipareigojimai esamiems kreditoriams.

„Refinansavus jau turimu kreditus vienoje bendrovėje, lieka tik viena sutartis ir viena mėnesinė įmoka. Prieš apjungdamos kelis kreditus, kredito įstaigos dar kartą įvertina kliento finansines galimybes, todėl kai kuriais atvejais galima pasiekti ir patrauklesnių kredito grąžinimo sąlygų“, – tikslina I. Kedytė.

Taip pat su finansiniais sunkumais susidūrusius asmenis pašnekovė skatina kreiptis į savo kredito uniją, kurioje bus atsižvelgta į individualią kliento situaciją. „Įvykus nenumatytiems atvejams, nelaimėms, susidūrus su finansiniais sunkumais, kredito unijos visada ieško geriausių sprendimų, kurie palengvintų kredito grąžinimo naštą. Peržiūrime kredito sutarties sąlygas, o esant poreikiui – galimas įmokų atidėjimas iki 3 mėnesių. Visais atvejais rekomenduojame nedvejoti ir kreiptis į savo kredito unijos specialistus“, – sako I. Kedytė.

Lietuvos bankui inicijavus finansų rinkos dalyvių dialogą, septynios šalies finansų ir kredito įstaigos įsipareigojo per vienus metus padvigubinti vietovių, kuriose galima išsigryninti pinigus, skaičių. Dabar bankomatai yra 91 vietovėje, o per metus galimybė išsigryninti pinigus būtų užtikrinama ne mažiau kaip 191 vietovėje. Tai numatyta Tarpusavio supratimo memorandume, siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje. Tarp memorandumą pasirašiusiųjų – ir didžiausią Lietuvoje LKU kredito unijų grupę prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU).

Be LCKU, memorandumą taip pat pasirašė „Swedbank“, AB, AB SEB bankas, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, AB Šiaulių bankas, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, Revolut Payments UAB ir Lietuvos centrinė kredito unija, taip pat Lietuvos bankas ir Lietuvos bankų asociacija (LBA). Juo finansų rinkos dalyviai įsipareigojo per vienus metus (iki 2022 m. liepos 1 d.) užtikrinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvos gyventojų grynųjų pinigų išgryninimo vieta (bankomatas ar kita bankomatui lygiavertė vieta) būtų pasiekiama iki 10 km atstumu nuo gyventojų deklaruotos gyvenamosios vietos arba 99 proc. gyventojų – iki 20 km atstumu.

Pinigų išgryninimo vietų tinklo plėtra

Grynųjų pinigų prieigos taškų plėtra bus sutelkta į gyvenamąsias vietoves, kuriose gyvena iki 4 tūkst. gyventojų. Grynųjų pinigų prieinamumas bus užtikrintas pasitelkiant bankomatus arba alternatyvias grynųjų pinigų prieigos vietas. Jeigu bus užtikrintos lygiavertės bankomatui pinigų išgryninimo paslaugų sąlygos. Jei vietovėje gyvena daugiau nei 2 tūkst. gyventojų ir 10 km atstumu nėra grynųjų pinigų išsigryninimo vietos, ten bus įrengiamas bankomatas. Bankomatai turėtų būti įrengti ne mažiau kaip 50 vietovių, kitose vietovėse – galimi ir kiti sprendimai.

LKU kredito unijų grupės mokėjimo kortelių turėtojai jau iki šiol galėjo išsigryninti lėšas patraukliais įkainiais tiek fizinėse klientų aptarnavimo vietose, kurių per 100 visoje Lietuvoje, tiek nepriklausomo tinklo „Medus“ bankomatuose, prie kurio prisijungta dar praėjusių metų pabaigoje. Pirmasis šalyje nepriklausomas bankomatų tinklas „Medus“ šiuo metu apima daugiau nei 150 bankomatų.

Dar daugiau, šį bankomatų tinklą valdanti bendrovė „Worldline“ jau priėmė sprendimą sujungti ir modernizuoti „Luminor“ bankomatų tinklą, dėl kurio bankomatų „Medus“ skaičius padidės iki 250 visoje Lietuvoje. Vadinasi, įvykdžius pastaruosius pokyčius, „Medus“ bankomatai atsiras ir tuose miesteliuose, kuriuose iki šiol jų nebuvo.

Taip pat pasirašius memorandumą bus pagerintos grynųjų pinigų prieigos sąlygos gyventojams:

– grynųjų pinigų prieigos vietose turės būti užtikrinta pakankama grynųjų pinigų pasiūla. Jos turės būti aprūpintos ne tik stambaus, bet ir smulkaus nominalo (10, 20 ar 50 eurų) banknotais;

– grynųjų pinigų prieigos vietose išsigryninti lėšų bus galima mažiausiai 12 val. per parą: nuo 6.00 iki 24.00 val., arba, jei prieigos vieta įrengta uždaroje erdvėje – tuo metu, kai ši erdvė yra prieinama visuomenei.

Lietuvos banko ir LBA žingsniai

LBA jau ėmėsi priemonių šiam memorandumui įgyvendinti ir šiuo metu vykdo nepriklausomų ekspertų komandos, kuri padėtų sukurti objektyvų, aiškų ir konkurencijos taisykles atitinkantį memorandumo įgyvendinimo modelį, atranką. Pasitelkti ekspertai padės nustatyti sąžiningus ir proporcingus šio memorandumo kriterijų įgyvendinimo būdus tarp jį pasirašiusių finansų rinkos dalyvių.

Lietuvos bankas bus informuojamas apie reikšmingus grynųjų pinigų prieigos vietų tinklo pakeitimus. Jis taip pat stebės, kaip vykdomi šio memorandumo įsipareigojimai, konsultuos bankus dėl praktinio jo nuostatų įgyvendinimo. Be to, Lietuvos banko interneto svetainėje bus skelbiamas žemėlapis – jame bus nurodomos grynųjų pinigų prieigos vietos. Be to, Lietuvos bankas kartą per metus skelbs apibendrintą informaciją (apžvalgą) apie grynųjų pinigų prieinamumą.

Lietuvos banko 2021 m. birželio 9 d. duomenimis, Lietuvoje veikia 1 044 šalyje veiklą vykdančių bankų bankomatai: 73 proc. gyventojų artimiausią bankomatą pasiekia iki 5 km atstumu, o 82 proc.– iki 10 km.

Viena iš pagrindinių Eurosistemos – Europos Centrinio Banko ir nacionalinių euro zonos centrinių bankų – funkcijų yra užtikrinti nenutrūkstamą grynųjų pinigų pasiūlą ir sudaryti sąlygas fiziniams asmenims vykdyti mokėjimus grynaisiais pinigais.

Daugumai kasdienių veiklų persikėlus į skaitmeninę erdvę, nemažėja pranešimų apie finansinius sukčius. Įmonių vadovais, bankininkais, bičiuliais bei įsimylėjėliais apsimetantys asmenys stengiasi apgaulės būdu išvilioti svetimus pinigus arba jautrią informaciją, iš kurios vėliau būtų galima pasipelnyti. Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena, kad sukčiai laisvadienių ar vasaros atostogų neturi, todėl gyventojai turėtų nuolat išlikti ypatingai budrūs ir atidūs.

Anot LBA prezidentės dr. Eivilės Čipkutės, nors Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos nuolat diegia išmanias saugumo sistemas ir vidinius nusikalstamos veiklos atpažinimo procesus, nusikaltėliai taip pat nesnaudžia ir sugalvoja naujų būdų, kaip apgauti gyventojus.

„Koronaviruso pandemija ir sukčius paskatino aktyviau darbuotis elektroninėje erdvėje, nes didesnę laiko dalį gyventojai praleidžia dirbdami ar bendraudami internete. Populiarios programėlės bei telefonai gali tapti ne tik bendravimo, bet ir sukčiavimo įrankiu, todėl raginame gyventojus būti sąmoningais bei nepasiduoti jokioms nepažįstamų asmenų manipuliacijoms“, – sakė LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

LBA duomenimis, pernai sukčiai Lietuvos gyventojams padarė daugiau nei 4,5 mln. EUR žalos, o elektroniniu erdvėje buvo užfiksuota daugiau nei 1300 sukčiavimo atvejų.

Kritiškai vertinkite situaciją

Dažniausiai sukčiai stengiasi pasinaudoti žmonių emocijomis ir sukurti tokį situacijos scenarijų, kuriame gyventojas jaustųsi įpareigotas skubėti ir greitai priimti sprendimą. Pavyzdžiui, paskambinęs telefonu prisistato banko ar kitos institucijos darbuotoju ir teigia, kad šiuo metu iš gyventojo sąskaitos nusikalstamu būdu yra pervedinėjami pinigai.

„Paradoksalu, tačiau sukčiai mėgsta apsimesti geradariais, tariamai besistengiančiais užkirsti kelią nusikalstamai veiklai, nors tuo metu patys ją vykdo. Vienintelis kelias išvengti nuostolių dėl tokios situacijos – kritiškai vertinti situaciją ir niekada niekam neatskleisti jokios informacijos apie savo banko sąskaitą, netvirtinti jokių mokėjimų operacijų, kurias inicijavote ne jūs“, – sakė E. Čipkutė.

Sulaukus skambučio su prašymu pateikti konfidencialią informaciją rekomenduojama nutraukti pokalbį ir pirmiausiai patikrinti ar skambinančio asmens telefono numeris sutampa su oficialioje banko svetainėje nurodytu numeriu. Jeigu ne – užblokuokite šį telefono numerį, kad sukčius su jumis nebegalėtų susisiekti ateityje.

Įsitikinkite, kad naudojatės oficialia banko svetaine

Dar vienas populiarus sukčiavimo metodas yra netikrų internetinių svetainių kūrimas. Nusikaltėliai gyventojams siunčia suklastotus banko elektroninius laiškus, kuriuose pateikia nuorodas į nukopijuotas banko interneto svetaines. Gavėjui paspaudus ant nuorodos, įvairiais būdais surenkama gyventojo finansinė ir asmeninė informacija. Tinklalapis atrodo kaip organizacijos svetainė, tačiau pastebimi smulkūs skirtumai: pavyzdžiui, dizaino defektai ir tekstų klaidos, raginimai paskubėti, iškylantys langai, kurių tikrose finansų įstaigų svetainėse niekada nėra.

Apsisaugoti nuo tokios apgavystės galite išsisaugodami oficialų savo banko ar kredito unijos svetainės adresą naršyklėje bei niekada nespausdami nuorodų, gautų elektroniniu paštu, jeigu jos atrodo įtartinos. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar internetinėje svetainėje, kurioje lankotės, matoma spynos formos piktograma. Ji parodo, kad svetainėje naudojamas tam tikras saugumo sertifikatas, todėl informacija pateikiama per tokį internetinį puslapį yra saugi.

Nebendraukite su nepažįstamaisiais

Nusikaltėliai stengiasi pasiekti gyventojus ir socialiniuose tinkluose bei kitose bendravimui skirtose mobiliosiose programėlėse. Pastaruoju metu sukčiai ypatingai dažnai naudojasi „Viber“ ir „WhatsApp“.

Sukčiai gyventojams pasiūlo būdų, kaip greitai užsidirbti pinigų, tariamai investuojant į tam tikras sritis ar finansinius produktus. Pirmiausiai nusikaltimo aukos paprašoma pervesti nedidelę sumą pinigų, kuri neva netrukus bus grąžinta kartu su tariamai uždirbta investicijos grąža. Palaipsniui sukčiaus prašomos pinigų sumos didėja, o jam supratus, kad užmegzti pasitikėjimo ryšį su nusikaltimo auka pavyko, paprašo pervesti dar daugiau lėšų, kurios gyventojui jau nebebūna grąžinamos.

Pernai investicinio sukčiavimo būdu iš Lietuvos gyventojų buvo išviliota apie 1,7 mln. EUR.

Patikimi investiciniai produktai niekada nėra pardavinėjami socialiniuose tinkluose ar kitose bendravimo programėlėse, skelbimo portaluose, tad vienintelis būdas apsisaugoti nuo tokių sukčiavimo schemų – socialiniuose tinkluose nebendrauti su nepažįstamais asmenimis ir juolab nepatikėti jiems savo finansų.

LBA primena nusikaltėlių naudojamus sukčiavimo metodus:

1. Sukčiavimas, apsimetant banko ar kitos institucijos darbuotoju. Sukčiai prisistatantys jūsų banko arba valstybės institucijos atstovais, mėgina užmegzti kontaktą, kad priverstų jus pasidalinti savo asmenine, finansine arba prisijungimo informacija. Bendra rekomendacija – niekada nepasiduoti emocijoms ir neskubėti, nespausti ant elektroniniuose laiškuose pridėtų laikmenų arba įterptų nuorodų.
2. Investicinės ir internetinio apsipirkimo apgavystės. Įkyrūs skambučiai, laiškai, rėksmingi skelbimai internete – viskas tam, kad priverstų patikėti, kad jums teikiamas labai patrauklus investavimo pasiūlymas arba proga įsigyti fantastišką prekę. Jeigu tai skamba per daug gerai, kad būtų tiesa – ko gero, tai ir yra apgaulė.
3. Netikros internetinės svetainės. Elektroniniu paštu ar žinute socialiniuose tinkluose gautos įtartinos nuorodos, kurių tikslas – priversti jus atsidaryti netikrą banko ar kitos institucijos svetainę ir joje pateikti su jūsų prisijungimu prie banko sąskaita, finansais susijusią informaciją. Geriausia taisyklė – niekada nespausti nuorodų, kurios atrodo įtartinai, o jeigu kai kuriose svetainėse lankotės ypatingai dažnai – oficialius jų adresus išsisaugokite interneto naršyklėje.
4. Romantinė apgavystė. Dažniausiai šis būdas sutinkamas internetinėse pasimatymų svetainėse, tačiau sukčiai dažnai pasinaudoja ir socialiniais tinklais arba elektroniniu paštu, kad užmegztų kontaktą. Įtarimų jie gali sukelti neiškart: pradžioje – romantiškas bendravimas, vėliau – prašymai pasidalyti savo intymiomis nuotraukomis ar vaizdo įrašais, tada – šantažas, prašant pervesti pinigų. Tad dalintis informacija, kuri gali tapti kompromituojančia, virtualioje aplinkoje visai nereikėtų.
5. Sukčiavimas, apsimetant įmonės vadovu. Finansų specialistai dažnai būna vieni mėgstamiausių sukčių taikinių. Jeigu tvarkote didelės bendrovės finansus, galite sulaukti netikėto skambučio iš tariamo įmonės generalinio direktoriaus, kuris prašo nedelsiant apmokėti sąskaitą faktūrą arba pervesti pinigų, nes esą sprendžia įmonės problemas. Nepaisykite skambinančiojo pažadų atsidėkoti, skubinimo arba grasinimų ir neskubėkite – tai gali būti sukčių manipuliacija. Visada laikykitės įmonėje įprastos mokėjimų tvarkos. Būtinai pasitarkite su kompetentingu kolega ir vadovais.
6. Sukčiavimas, naudojant sąskaitą faktūrą. Scenarijus panašus į ankstesnį, tik atrodo dar kasdieniškiau – jūsų atstovaujamos bendrovės partneris praneša jums apie pasikeitusius rekvizitus mokėjimams atlikti. Naujoji banko sąskaita, kaip vėliau paaiškėja, visai nepriklauso jūsų tikrajam kreditoriui. Specialistų patarimas darbuotojui – laikykitės įmonėje įprastos tvarkos. Patarimas įmonei – būtinai sukurkite tokią tvarką, jei jos dar nėra, ir užtikrinkite, kad kiekvienas atsakingas darbuotojas būtų su ja supažindintas.

Panevėžio kredito unija, kruopščiai išanalizavusi rinką, klientų patogumui atidarė jau devintą nutolusią kasą pavadinimu „Laisvės aikštė“, rašo vietos dienraštis „Tėvynė“.

Paslauga populiari

Panevėžio miesto centre, buvusiose „Swedbank“ patalpose, adresu Laisvės aikštė 18, klientai galės gauti ne tik įprastas bankines paslaugas, bet ir išsinuomoti individualų seifą. Iš 45 Lietuvos centrinei kreditų unijai priklausančių unijų, tokią paslaugą jau teikia Jurbarko, Trakų ir Vilniaus kredito unijos.

Dalis šalies bankų šios paslaugos atsisakė, tačiau Panevėžio kredito unijos valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas Kazimieras Antanynas teigė, kad laikyti pinigus ir brangenybes bankų seifuose Lietuvoje gana populiariu ir tokio poreikio esama ir Panevėžyje.

„Ankščiau šią paslaugą teikė visi bankai, o tai reiškia, kad tokia paslauga yra paklausi. Matome poreikį ir ryžtamės naujiems pokyčiams net ir tada, kai daugelis bankų tokių paslaugų atsisako. Esame drąsūs ir dirbame savo klientų labui“, – kalbėjo K. Antanynas.

Pasiruošę derėtis

Buvusio banko pastate iš Vilniaus gatvės pusės Panevėžio kredito unijos klientams yra skirtas atskiras įėjimas. Saugykloje įrengti 386 skirtingo dydžio individualūs seifai. Patalpos visą parą stebimos vaizdo kameromis. Seifą pagal visus saugos reikalavimus galės atidaryti tik klientas. Saugykloje klientas galės peržiūrėti arba papildyti seifo turinį.

Unija klientams užtikrina patikimą apsaugą, konfidencialumą bei lanksčius seifų nuomos mokesčius. Seifo nuomos kaina priklausys nuo seifo dydžio ir nuomos termino. Metams išsinuomoti mažą individualų seifą klientui kainuotų 113 eurų, vidutinio dydžio – 131 euras, didelį – 149 eurai.

Be to, yra galimybė seifą nuomotis mėnesiui, trims arba šešiems. „Įkainiai patvirtinti, bet esame lankstūs ir visada pasiruošę derėtis“, – sakė K. Antanynas.

Nuo raktų iki meno kūrinių

Seifuose gyventojai gali laikyti įvairias vertybes. Pavyzdžiui, juvelyrinius dirbinius, nuosavybės ir kitus dokumentus, vertybinius popierius, kolekcionuojamas ar antikvarines vertybes, meno kūrinius, grynuosius pinigus,  atsarginius buto arba automobilio raktus ir kitus svarbius daiktus.

K. Antanynas pažymi, kad klientas privalo individualiame seife nesaugoti daiktų, galinčių sukelti rūdis, pelėsius arba cheminę reakciją ir išsilieti, dėl ko gali būti sunaikinti ar sugadinti individualiame seife laikomi daiktai.

Taip pat užtikrinti, kad individualiame seife nebūtų laikomi visuomenei pavojingi daiktai, sprogstamos, lengvai užsidegančios, išgaruojančios, nuodingos medžiagos, taip pat ir narkotinės medžiagos, bet kurie daiktai, ginklai ar kitos medžiagos už kurių laikymą numatoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos norminius teisės aktus.

Seifu gali naudotis visi fiziniai ir juridiniais asmenys. Paslauga teikiama ir ne kredito unijos nariams, tačiau juo tapti pravartu, nes tada klientai galėsi naudotis visomis unijos teikiamomis finansinėmis paslaugomis – taupomaisiais indėliais, kreditavimu ir kitomis.

• 

• 

• 

• 

• 

Teksto autorė Dovilė Barvičiūtė

Nuotraukos Rimvydo Ančeravičiaus

Karantino metu namuose ženkliai daugiau laiko praleidę gyventojai į paviršių iškėlė dabartinio būsto komforto klausimą. „Nuomokis ir pirk“ šūkiu naujus klientus kviečianti UAB „Mano numai“ yra pirmoji nepriklausoma būsto nuomos su išpirkimu paslaugą teikianti įmonė Europos Sąjungoje. Prieš dvejus metus Vilniuje įkurta bendrovė greitai subūrė klientų ratą, o visai neseniai savo veiklos ribas išplėtė iki Kauno.

Trumpesnis kelias iki nuosavo būsto

Būsto rinkos aktyvumas, 2020 metais mušęs rekordus, nesulėtėjo ir 2021-aisiais. Specialistai įspėja – nekilnojamojo turto (NT) rinkos išsikvėpimo ženklų horizonte dar nematyti. Kaistanti rinka ir suaktyvėjęs tautiečių noras gyventi savo, o ne nuomojamame būste, įmonės „Mano numai“, veikiančios prekės ženklu „Numai“, įkūrėjui ir įmonės bendraturčiui Aurimui Čiagui padiktavo verslo idėją.

„Mes esame papildoma stotelė prieš būsto paskolą. Išsirinkę savo svajonių būstą, kurio dėl vienų ar kitų priežasčių dar negali įsigyti, klientai kreipiasi į mus. Mes tą būstą nuperkame ir išnuomojame būsimiems jo savininkams. Kol atsiranda galimybė patiems gauti būsto kreditą, klientai jau gyvena savo namuose“, – „Numai“ verslo modelį aiškina A. Čiagus.

Dažniausiai „Numai“ klientais tampa jaunos šeimos, dar nesukaupusios pakankamos sumos pradiniam įnašui. Taip pat neseniai iš užsienio grįžę emigrantai, laisvai samdomi profesionalai, smulkaus ir vidutinio verslo savininkai.

„Kiekvieną atskirą būsto įsigijimo atvejį vertiname individualiai, – teigia „Numai“ vadovas. – Visgi kylant NT kainoms atidėliojimas ir delsimas įsigyti būstą pirkėjams gali atsieiti papildomai. Tuo tarpu mes pelną gauname išnuomodami būstus, o klientams suteikiame galimybę namus iš mūsų nupirkti už tą pačią kainą, kuria jį įsigijome patys, nepriklausomai nuo rinkoje vykstančių svyravimų.“

Dėl papildomo finansavimo kreipėsi į kredito uniją

Veiklą sostinėje pradėjusi bendrovė „Numai“ visai neseniai išsiplėtė iki Kauno. Vis dėlto „Numai“ veiklos įgyvendinimui ir vystymui yra būtini papildomi finansavimo šaltiniai. Būtent verslo plėtros įsigyjant naujus būstus ir klientų bazės auginimo sumetimais A. Čiagus kreipėsi ir į LKU grupės kredito unijas.

Šeimos kredito unija kartu su Kauno regiono kredito unija ir visą LKU grupę prižiūrinčia Lietuvos centrine kredito unija (LCKU) sutarė bendrovei suteikti 2 mln. Eur dydžio sindikuotą kreditą. „Šis verslo modelis yra kompleksiškas, tačiau inovatyvus ir perspektyvus, todėl sutikome tapti „Numai“ partneriais“, – teigia Šeimos kredito unijos verslo plėtros vadovas Paulius Didžiulis.

„Žinoma, kredituoti įmones su nauju verslo modeliu – iššūkis. Mes vadovaujamės taisykle, kad turime gerai suprasti įmonę ir jos veiklos modelį. Tai darome ne tik norėdami suvaldyti rizikas, bet kad nepakenktumėme verslo vystymo metu įmonei pasiūlę nekorektiškas finansavimo sąlygas“, – sako P. Didžiulis.

Smulkaus ir vidutinio verslo finansų partneris

Net ir pandemijos metu LKU grupės kredito unijos, kurių iš viso 45 visoje Lietuvoje, nestabdė verslo kreditavimo. Per pirmuosius tris šių metų mėnesių kreditų verslui grupėje suteikta 33,6 % daugiau negu prieš metus už 102,8 mln. Eur (2020 m. – 76,9 mln. Eur). Tuo tarpu bendras grupės paskolų portfelis per metus nuo 2020 m. kovo paaugo daugiau nei penktadaliu – 21,37 %.

Šeimos kredito unijos administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Žygimantas Valys pastebi, kad klientai vis dažniau kreipiasi į uniją pirmuoju numeriu: „Pastaraisiais metais kredito unijos nebėra planas B, kai kreipiamasi tik gavus neigiamą banko atsakymą. Esame lankstūs, su kiekvienu partneriu bendraujame, gilinamės į individualius verslo niuansus. Sklandi komunikacija ir operatyviai priimami sprendimai yra tai, ką labiausiai vertina mūsų klientai.“

Ž. Valys primena, kad kredito unijos gali pasiūlyti finansavimo sprendimus tiek besikuriančioms ar ką tik savo veiklą pradėjusioms verslo įmonėms, tiek veikiančioms jau ne vienerius metus: „Teikiame kreditus pradedantiesiems verslams iki 1 metų pagal priemonę „Verslumo skatinimas 2014–2020“. Taip pat jau patyrusioms įmonėms siūlome finansuoti apyvartines lėšas su kredito linijomis arba investicijas, jiems suteikdami ilgalaikes paskolas.“

LCKU kreditavimo specialistė Rasa Piečiukaitienė primena, kad kredito unijos, veikdamos su institucijų priežiūra, gali būti konkurencinga finansavimo alternatyva bankams. „Kredito unijos teikia platų paslaugų spektrą ir dirbdami su partneriais UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondu bei UAB Verslo ir investicijų garantijos galime pasiūlyti konkurencingas finansavimo priemones. Nors kredito unijos kelia panašius rizikos vertinimo reikalavimus kaip bankai, tačiau tuo pat metu riziką vertina lanksčiai ir operatyviai“, – sako R. Piečiukaitienė.

Taip pat šių metų pavasarį LKU grupės kredito unijos pradėjo teikti kreditus verslui pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos finansuojamą garantijų priemonę, skirtą didinti finansavimo prieinamumą verslo pradžiai arba mažų įmonių plėtrai visoje Lietuvoje. Tikslios informacijos apie verslo finansavimo sąlygas rekomenduojama teirautis artimiausioje LKU grupės kredito unijoje.

Likus mėnesiui iki priemonės, pagal kurią koronaviruso (COVID-19) pandemijos laikotarpiu teikiamos lengvatinės paskolos žemės ūkio ir žuvininkystės subjektams, teikimo pabaigos pranešama, kad dar gali būti suteikta paskolų už 10 mln. eurų. Priemonę administruojanti Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) kartu su finansų tarpininkais, tarp kurių ir LKU grupės kredito unijos, teikti paskolas ūkio subjektams gali iki 2021 m. birželio 30 d.

Per 2020 m. buvo suteikta lengvatinių paskolų už beveik 90 mln. eurų. Praėjusių metų pabaigoje patvirtintos beveik 45 mln. eurų papildomos lėšos, kurios pradėtos skolinti šių metų vasarį. Pasibaigus gegužės mėnesiui, iš papildomai skirtų lėšų yra patvirtinta paskolų už 34,7 mln. eurų.

„Dar turime galimybę ūkio subjektams suteikti paskolų už 10 mln. eurų. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad priemonės teikimo pabaiga yra numatyta birželio 30 d., todėl norintys kreiptis ūkio subjektai – turėtų nedelsti“, – komentuoja ŽŪPGF l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė.

Lengvatinės paskolos pagal šią priemonę yra teikiamos ūkio subjektams, susidūrusiems su apyvartinio kapitalo trūkumu COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu. Ūkio subjektai, visų pirma, turi kreiptis į priemonės įgyvendinime dalyvaujančius finansų tarpininkus, tarp kurių net 17 LKU grupei priklausančių kredito unijų, ir pateikti užpildytą paraišką bei kitus dokumentus vertinimui.

Šiemet paskolas jau gavo pusė tūkstančio subjektų

Gautos lėšos pagal šią priemonę padeda ūkio subjektams laiku sumokėti atlyginimus darbuotojams, atsiskaityti su tiekėjais, padengti kitas būtinas einamąsias išlaidas. Nuo vasario iki gegužės mėnesio pabaigos tokia galimybe pasinaudojo 513 ūkio subjektų, kurie vidutiniškai skolinosi po 68 tūkst. eurų.

Kaip ir 2020 m., šiemet didžiausia lengvatinių paskolų lėšų suma suteikta augalininkystės sektoriui (58 proc.). Taip pat nemažą dalį išskolintų lėšų gavo mišrūs ūkiai (22 proc.), pienininkystės (9 proc.) ir gyvulininkystės (5 proc.) ūkio subjektai.

Net 91 proc. paskolų gavėjų yra ūkininkai, po 4 proc. paskolų gavėjų sudaro bendrovės ir žemės ūkio bendrovės. Taip pat yra besiskolinančių žemės ūkio kooperatyvų, kooperatinių bendrovių, mažųjų bendrijų.

Daugiausiai paskolų lėšų suteiktą ūkininkaujantiems Panevėžio ir Radviliškio rajonuose (po 6 proc.), taip pat Ukmergės (5 proc.), Pakruojo (4 proc.), Akmenės (4 proc.), Biržų (4 proc.) rajonuose.

Kokiomis sąlygomis yra teikiamos paskolos?

Paskolos gavėjai gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos iki 1 mln. eurų ir iki 36 mėn. laikotarpiui su galimu paskolos grąžinimo atidėjimu iki 12 mėn. Paskolai taikoma fiksuota metinė palūkanų norma nuo 0,1 iki 0,69 proc. Paskolos administravimo mokestis siekia 2 proc. paskolos sumos, nuo 150 iki 2 500 eurų sumos.

Paskola suteikiama neįkeičiant turto. Paskolos pagal šią priemonę vienam ūkio subjektui gali būti suteikiamos tik vieną kartą, vertinant nuo priemonės įgyvendinimo pradžios 2020 m. rugpjūtį.

Daugiau informacijos apie šią priemonę ir joje dalyvaujančių LKU grupės kredito unijų sąrašą rasite nuorodoje.

Finansinė priemonė įgyvendinama pagal schemą, patvirtintą 2020 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-539 „Dėl skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ schemos patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais.

Pasibaigus kadencijai, balandžio mėnesį darbą pradėjo Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) visuotinio narių susirinkimo patvirtinta nauja stebėtojų tarybos sudėtis. Pastaroji perrinko ir LCKU valdybos narius bei antrą kadenciją eiti valdybos pirmininko pareigas paskyrė Mindaugą Vijūną.

„Esu tikras, kad naujai suformuota valdymo organų sudėtis leis užtikrinti ankstesnę kryptį ir pradėtų darbų tąsą. Taip pat atskirų narių sukaupta patirtis ir turimos kompetencijos prisidės prie mūsų strategijos, kuria sieksime stabilios ir efektyvios kredito unijų veiklos Lietuvoje, įgyvendinimo,“ – sako M. Vijūnas, karjerą LCKU pradėjęs 2015-aisias. Tuo  metu ėjęs Rizikos valdymo ir kontrolės departamento direktoriaus pareigas, po dviejų metų M. Vijūnas buvo išrinktas valdybos pirmininku ir administracijos vadovu.

LCKU stebėtojų tarybos nariais buvo perrinkta nepriklausoma narė Vilma Mačerauskienė (Lietuvos Respublikos finansų ministerija), taip pat Inga Navikienė (kredito unija „Germanto lobis“), Ramūnas Džiugas (Šilutės kredito unija), Rimantas Slavinskas (kredito unija „Prienų taupa“), Danguolė Matukevičienė (Anykščių kredito unija). Stebėtojų tarybos gretas naujai papildė Neringa Sakalauskienė (kredito unija „Magnus“) ir Egidijus Žaltauskas (Kėdainių krašto kredito unija), kuris buvo išrinktas ir į stebėtojų tarybos pirmininko poziciją.

„Kylant aibei diskusijų apie finansinių paslaugų prieinamumo regionuose problemą, LKU kredito unijų grupė, turėdama plačiausią klientų aptarnavimo vietų tinklą, įgyja ypatingą reikšmę. Esame bendruomenėms artimas ir pasiekiamas finansų partneris, už ką mus vertina bei pasitiki. Sieksime išlaikyti platų kredito unijų tinklą ir būti kuo arčiau savo klientų.

Be kita ko, jauno amžiaus žmonės dažniau renkasi elektroninės bankininkystės teikiančių finansų įstaigų paslaugas, todėl vienas iš mūsų laukiančių iššūkių – tapti dar patrauklesniais finansinių paslaugų teikėjais Lietuvos jaunimui. Dėl to linkiu kolegoms ateinančią kadencija žvelgti į ateitį su dideliu optimizmu ir visiems kartu žengti koja kojon su naujovėmis“, – sako E. Žaltauskas.

Be M. Vijūno, LCKU valdybos nariais naujai 4 metų kadencijai buvo perrinkti Aurimas Lankas (kredito unija „Ebitum“), Žygimantas Valys (Šeimos kredito unija), Gintarė Subačiūtė (Širvintų kredito unija). Prie komandos naujai prisijungė Rolandas Majauskas (Šilutės kredito unija).

Stiprėjanti kredito unijų grupė

Po kredito unijų reformos, leidusios susiformuoti centrinių kredito unijų grupėms, kurios stiprintų kooperatinės bankininkystės veiklą Lietuvoje, kredito unijų sistema sulig kiekvienais metais tvirtina savo pozicijas šalies miestuose ir regionuose.

LCKU – didžiausia centrinė kredito unija, vienijanti 45 iš 60 kredito unijų Lietuvoje, kurios kartu sudaro LKU kredito unijų grupę. Vykdydama jų priežiūrą ir kontrolę, LCKU užtikrina efektyvią ir stabilią grupės veiklą. Apie augantį visuomenės pasitikėjimą kredito unijomis byloja ir skaičiai. LKU kredito unijų grupė per daugiau nei 20 metų suvienijo 112 tūkst. narių – gyventojų, verslininkų ir ūkininkų visoje Lietuvoje.

Taip pat pasibaigus pirmajam 2021 m. ketvirčiui, konsoliduota grupė skaičiuoja nuosekliai augančius veiklos rodiklius. Grupės neaudituotas pelnas kovo 31 d. siekė 917 tūkst. Eur, t. y. 17,4 % daugiau negu 2020-aisiais tuo pačiu metu. Analizuojant pajamų struktūrą, 4,9 mln. Eur sudarė grynosios palūkanų pajamos. Tuo tarpu ekonomiškai sudėtingu laikotarpiu, LCKU per pirmąjį ketvirtį grynųjų palūkanų pajamų uždirbo 702 tūkst. Eur – 21,6 % daugiau nei prieš metus.

LKU kredito unijų grupės bendras konsoliduotas turtas kovo 31 d. siekė 578,3 mln. Eur sumą. Taip pat bendras visos grupės paskolų portfelis per tris mėnesius ūgtelėjo 5,3 % iki 437,58 mln. Eur. Per metus nuo 2020 m. kovo 31 d. paskolų portfelis augo daugiau nei penktadaliu – 21,37 %.

Audituotais duomenimis, iš viso per 2020 metus LKU kredito unijų grupė uždirbo beveik 2,6 mln. Eur grynojo pelno. Analizuojant pajamų struktūrą, 18,8 mln. Eur sudarė grynosios palūkanų pajamos. Tuo tarpu LCKU per metus grynųjų palūkanų pajamų uždirbo 2,6 mln. Eur.

„Praėjusiais metais mums pavyko susitelkti ir kartu su kredito unijomis surasti vieningus sprendimus, padėjusius užtikrinti stabilią grupės veiklą. Šiuo laikotarpiu žingsnis po žingsnio grįžome į įprastas veiklos vėžes ir toliau stiprinsime savo kapitalą, kad garantuotume sklandų finansinių paslaugų teikimą nariams ir ateityje“, – sako M. Vijūnas.

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), ir toliau nuosekliai augina tvarią veiklą pagrindžiančius rodiklius. Per 2021 metų pirmąjį ketvirtį konsoliduota grupė uždirbo 917 tūkst. Eur neaudituoto grynojo pelno – 17,4 % daugiau negu prieš metus tuo pačiu laikotarpiu, kai pelnas siekė 781 tūkst. Eur.

„Šių metų pirmąjį ketvirtį užtikrintai tęsėme pradėtus darbus, išlaikydami artimus ryšius su vietinėmis bendruomenėmis, verslininkais ir ūkininkais šalies miestuose bei regionuose. Po kredito unijų reformos LKU grupės unijos kasmet stiprėja, augina pelningumo rodiklius ir tokiu būdu tampa vis konkurencingesne finansinių paslaugų alternatyva Lietuvos gyventojams“, – teigia LCKU administracijos vadovas, valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Skaičiuojama, kad pagrindinės veiklos pajamų struktūra pastarąjį ketvirtį kito. Grynosios palūkanų pajamos, palyginus su 2020 m. kovo mėnesiu, buvo 18,8 % didesnės ir siekė daugiau nei 4,976 mln. Eur (2020 m. – 4,187 mln. Eur). Grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų gauta 70 tūkst. Eur – 23,9 % mažiau negu pernai (2020 m. – 92 tūkst. Eur).

LKU kredito unijų grupės bendras konsoliduotas turtas kovo 31 d. pasiekė 578,3 mln. Eur sumą. Šis rodiklis nuo metų pradžios paaugo 2,2 %. Tuo tarpu visą grupę prižiūrinčios LCKU valdomas turtas per tris šių metų mėnesius susitraukė 1,9 % iki 199,4 mln. Eur.

Neaudituotais duomenimis, LKU kredito unijų grupės priežiūrą ir kontrolę vykdanti LCKU per pirmus tris šių metų mėnesius uždirbo 136 tūkst. Eur grynojo pelno – 52,8 % daugiau negu per 2020 m. pirmąjį ketvirtį, kai suma siekė 89 tūkst. Eur. Taip pat augo ir grynosios palūkanos, kurių LCKU uždirbo 702 tūkst. Eur arba 21,6 % daugiau negu pernai (2020 m. – 577 tūkst. Eur).

Neaudituotais duomenimis, LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 25,98 % (normatyvas – 13,2 %), o LKU konsoliduotos grupės – 15,74 % (normatyvas – 11,8 %).

Gyventojų ir verslo finansavimas

Gyvenimui ir verslo veiklai pamažu grįžtant į įprastas vėžes, stebėtas konsoliduotos LKU kredito unijų grupės paskolų portfelio augimas. Paskolų portfelis per tris mėnesius ūgtelėjo 5,3 % iki 437,58 mln. Eur. Per metus nuo 2020 m. kovo mėnesio portfelis augo daugiau nei penktadaliu – 21,37 %.

Žvelgiant atidžiau į paskolų portfelio struktūrą, per metus ketvirtadaliu – 25,7 % – išaugo kreditų su nekilnojamojo turto įkeitimu dalis, kurių bendra vertė praėjus pirmam ketvirčiui siekė 222,18 mln. Eur (2020 m. – 176,6 mln. Eur). Tuo tarpu vartojimo kreditų portfelis, palyginus su praėjusiais metais, augo neženkliai – 1,18 % iki 21,59 mln. Eur (2020 m. – 21,34 mln. Eur). Viena to priežasčių – dėl koronaviruso pandemijos ir šalyje įvesto karantino akivaizdoje sumažėję gyventojų vartojimo poreikiai.

Net ir pandemijos metu verslo kreditavimo nestabdžiusios kredito unijos pirmuosius tris metų mėnesius ir toliau aktyviai veikė šioje srityje. Kreditų verslui LKU kredito unijų grupėje suteikta 33,6 % daugiau negu prieš metus už 102,8 mln. Eur (2020 m. – 76,9 mln. Eur).

Praėjusiais metais LKU grupei priklausančios kredito unijos solidarizavosi su kitomis Lietuvos bankų asociacijai priklausančiomis finansų įstaigomis ir pasirašė paskolų moratoriumą, galiojusį iki šių metų kovo 31 d. Pagal jį gyventojams ir verslui, susidūrusiems su COVID-19 pandemijos pasekmėmis, suteikta galimybė atidėti turimų paskolų grąžinimą.

Iš viso kredito unijų grupėje dėl koronaviruso pandemijos atidėtos paskolos sudarė 26,4 mln. Eur, iš kurių 16,4 mln. Eur buvo pritaikytos moratoriumo sąlygos. Pirmojo ketvirčio pabaigoje aktyvių atidėjimų paskoloms sudarė 0,3 mln. Eur.

Žemės ūkio kreditavimas ir lengvatiniai kreditai

Per pirmąjį ketvirtį LKU grupės kredito unijų suteiktų kreditų žemės ūkiui pokytis kilo neženkliai, palyginus su praėjusiais metais, ir aktyvių sutarčių vertė laikotarpio pabaigoje siekė 93,06 mln. Eur (2020 m. – 92,17 mln. Eur). Naujai sudarytų sutarčių per metus vertė – 8 mln. Eur. Didžioji dalis visų žemės ūkiui suteiktų kreditų buvo skirti investicijoms – patalpų, žemės, žemės ūkio technikos pirkimui.

Nuo 2020 m. LKU grupės kredito unijos aktyviai dalyvauja UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) skatinamosiose finansinėse priemonėse kaip finansų tarpininkės. Lengvatiniai kreditai teikiami pagal tris priemones: pirmine gamyba užsiimantiems ūkio subjektams, taip pat ūkio subjektams, nukentėjusiems COVID-19 ligos protrūkio metu, ir ūkininkams, per pastaruosius trejus metus nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių.

Pagal šias priemones, kovo 31 d. duomenimis, su esamais ir naujais kredito unijų nariais pasirašyta 313 kredito sutarčių, kurių bendra vertė – 33 mln. Eur.

Sulėtėjo gyventojų taupymas

Praėjusiais metais vyravęs ekonominis neapibrėžtumas išryškino taupymo svarbą, tačiau pastaroji tendencija prasidėjus 2021-iesiems kiek atslūgo. Neaudituotais duomenimis, kovo 31 d. kredito unijų grupės indėlių portfelio suma, įskaitant ir santaupas einamosiose sąskaitose, siekė 498,63 mln. Eur ir per ketvirtį augo vos 0,6 % arba 3 mln. Eur. Viena to priežasčių – padidėjusios gyventojų išlaidos nekilnojamam turtui įsigyti.

Vis dėlto pastarąjį ketvirtį LKU grupės kredito unijose kito indėlių portfelio struktūra: indėlių iki pareikalavimo mažėjo 8,9 mln. Eur, tačiau terminuotųjų indėlių dalis augo 12,1 mln. Eur. Didžiausią indėlių portfelio dalį – 63,56 % arba 316,9 mln. Eur – kovo mėnesio pabaigoje sudarė terminuotieji indėliai.

Taip pat dar kovo mėnesį buvo sudaryta galimybė fiziniams asmenims tapti kredito unijų nariais nuotoliniu būdu per narystės savitarnos sistemą.

„Prie sistemos jau prisijungė daugiau nei 20 kredito unijų ir vis ženklesnis procentas gyventojų tampa kredito unijų nariais nuotoliniu būdu. Vis dėlto stabilus klientų aptarnavimo vietų skaičius regionuose patvirtina, jog vienas iš mūsų prioritetų – išlikti artimomis finansų įstaigomis tiek fiziškai, tiek elektroniniais kanalais“, – teigia LCKU Informacinių technologijų ir vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė.

Jau kurį laiką skiemenuojama finansinių paslaugų prieinamumo problema išlieka aktuali, o bankams uždarant klientų aptarnavimo vietas, labiausiai nukenčia regionų gyventojai. Kredito unijos tęsia bendruomenėms artimų ir pasiekiamų kredito įstaigų politiką, teikdamos visas svarbiausias finansines paslaugas gyventojams, smulkiam ir vidutiniam verslui bei žemės ūkiui.

Svarbiausios finansinės paslaugos po vienu stogu

Naujasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus kaip vieną iš būdų gerinti finansinių paslaugų prieinamumą Lietuvoje mato kasmet stiprėjantį kredito unijų sektorių. LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas, veikia užtikrindama platų klientų aptarnavimo vietų tinklą didžiuosiuose miestuose ir regionuose.

Kredito unija – kooperatinė bendrovė, kurios nariai gali ne tik naudotis kredito unijų paslaugomis, bet kartu yra ir jos savininkai, galintys dalyvauti kredito unijos valdyme. Šiemet kredito unijos atvėrė galimybė gyventojams tapti jų nariais vos per kelias minutes, naudojantis nuotoline narystės savitarnos sistema.

Olga Vansevičienė bendradarbiavimą su Kėdainių krašto kredito unija pradėjo pasiskolinusi savo daržovių perdirbimo bendrovės „Impelis LT“ plėtrai, o netrukus į kredito uniją perkėlė ir visas asmenines mokėjimo sąskaitas: „Tąkart kreditą verslo plėtrai gavome greitai ir sklandžiai, o šiandien kredito unija yra mano vienintelė finansų įstaiga, kurią drąsiai rekomenduoju ir savo darbuotojams.“

Ilgamečio bendradarbiavimo su kredito unija priežastys, anot O. Vansevičienės, slypi ne tik patraukliuose paslaugų įkainiuose, bet ir šiltame, profesionaliame klientų aptarnavime: „Mes ypatingai vertiname žmogiškąjį ryšį. Į kredito uniją galiu bet kada paskambinti ir sulaukti pagalbos, konsultacijos ar atsakymo į kilusį klausimą“, – pastebi kredito unijos narė.

Taip pat praėjusių metų pabaigoje LKU kredito unijų grupė prisijungė prie bankomatų tinklo „Medus“. Juose LKU debetinių ar kreditinių mokėjimo kortelių turėtojai gali ne tik išgryninti, bet ir įnešti turimas lėšas už dar mažesnius įkainius. Bankomatų „Medus“ šiuo metu yra daugiau nei 150, įskaitant įrengtus mažesniuose miestuose ir miesteliuose.

Kreditas verslui ir jo pradžiai

LKU grupės kredito unijos veikia smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimo srityje. Kreditai teikiami apyvartinėms lėšoms papildyti, investicijoms ar projektams vykdyti. Verslininkė Virginija Mirauskienė Šilutės kredito unijos nare tapo prieš daugiau negu 20 metų, sumaniusi įsigyti verslą. „Verslo, kurį tada norėjau įsigyti, savininkui pasakiau, kad neturiu pakankamai lėšų, o jis man patarė kreiptis į kredito uniją“, – pradžią prisimena V. Mirauskienė.

„Esu verslininkė ir dažnai į kredito uniją kreipiuosi ne tik dėl konkrečių paslaugų poreikio, bet ir dėl konsultacijos. Štai visai neseniai su vyru sužinojome apie parduodamą restoraną Klaipėdoje. Pirmiausia, ką padarėme, – kreipėmės į kredito unijos specialistus, kurie mums ir patarė, ir įvertino galimybes pasiskolinti. Dėl tos priežasties, lengvai priėmėme sprendimą pirkti“, – džiaugiasi V. Mirauskienė.

Taip pat grupės kredito unijos, bendradarbiaudamos su partneriais, teikia kreditus su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo arba Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) garantijomis.

Be kita ko, kredito unijos tarpininkauja teikiant kreditus pagal INVEGA skatinamąją finansinę priemonę „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020“. Dėl šių lengvatinių kreditų gali kreiptis norintieji pradėti verslą arba veikiantys iki 1 metų nuo įmonės įregistravimo dienos. Pagal lengvatinę priemonę kreditai teikiami su 3 proc. metinėmis palūkanomis ir iki 25 tūkst. eurų.

Kreditai žemės ūkiui – dar patrauklesnėmis sąlygomis

LKU grupei priklausančios kredito unijos artimai bendradarbiauja su žemės ūkio sektoriumi ir teikia kreditus tiek pradedantiesiems, tiek jau pažengusiems ūkininkams, žemės ūkio kooperatyvams ir bendrovėms.

Jaunoji ūkininkė, šiandien auginanti 25 sportinius žirgus, Karolina Šalčiūtė prieš kelerius metus kreipėsi į kredito uniją „Prienų taupa“ dėl kredito savo žirgyno plėtrai. Su Europos Sąjungos jaunojo ūkininko parama bei kredito unijos finansavimu, K. Šalčiūtė kartu su seserimi pradėjo maniežo įrengimo darbus, o šiuo metu puoselėja idėjas toliau plėsti arklides, kad šios talpintų dar daugiau veislinių arklių.

„Kredito unija, suteikusi galimybę pasiskolinti lėšų, mums padėjo išplėtoti savo veiklą. Nustebome, kaip lengvai ir sklandžiai pavyko susitvarkyti reikiamus dokumentus, o kas kartą apsilankiusios sulaukdavome malonaus sutikimo ir individualaus dėmesio. Šiandien kredito unijoje turiu ir mokėjimo sąskaitą, kurią naudoju didesniems pinigų pervedimams atlikti“, – pasakoja K. Šalčiūtė.

Dėl kredito galima kreiptis planuojant investicijas žemės ar komercinio turto įsigijimui, fermų ar kitų ūkinių pastatų statybai, technikos ar įrangos pirkimui. Išimtiniais atvejais, atliekant reikšmingas investicijas, pavyzdžiui, įsigyjant žemę, grąžinimo terminas gali siekti iki 15 metų.

Kredito unijos teikia kreditus apyvartinio kapitalo palaikymui su individualiai pritaikytu grąžinimo grafiku arba kredito linija, kurios terminas – iki 5 metų. Taip pat kreditai teikiami su parama iš Nacionalinės mokėjimų agentūros arba garantijomis iš UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo, bei galimi lengvatiniai kreditai pagal skatinamąsias finansines priemones. Dėl tikslesnių kredito sąlygų rekomenduojama kreiptis į artimiausią kredito uniją.

Kreditai ir būtiniems poreikiams, ir svajonėms

LKU grupės kredito unijose gyventojai gali pasiskolinti vartojimui, kad atliktų senai planuotą būsto remontą, įsigytų automobilį ar patenkintų kitus poreikius. Vartojimo kreditai suteikiami iki 14 500 Eur, o įkeitus kilnojamąjį turtą, pavyzdžiui, automobilį, kredito suma gali siekti iki 30 000 Eur.

Kredito unijos padeda įgyvendinti ir nuosavų namų svajonę. Kreditas būstui įsigyti, statyti ar atnaujinti gali siekti iki 85 proc. įkeičiamo turto vertės. Kreditai suteikiami nuolatines pajamas gaunantiems Lietuvos piliečiams, kurie dirba savo šalyje, užsienyje ar savarankiškai pagal individualios veiklos pažymėjimą arba verslo liudijimą.

Taip pat 2018 m. įsigaliojęs Finansinės paskatos pirmąjį būstą perkančioms jaunoms šeimoms įstatymas atvėrė galimybę gauti subsidiją būsto kredito daliai apmokėti arba pradiniam įnašui padengti. Jaunos šeimos, kuriose kiekvienas iš sutuoktinių ar partnerių yra iki 36 metų amžiaus, gali gauti kreditą būstui iki 87 tūkst. eurų. Subsidijos dydis, priklausomai nuo šeimoje augančių vaikų skaičiaus, svyruoja nuo 15 iki 30 proc. visos būsto kredito sumos.

Tiksliausios informacijos apie kredito unijos teikiamas paslaugas teiraukitės artimiausioje LKU grupės kredito unijoje. Kredito unijų kontaktai – https://lku.lt/kredito-unijos/.