Naujienos

Perku internetu: iš ko pažinsi patikimą e. parduotuvę?

apsipirkimas internetu kredito unija mokėjimo kortelė

Elektroninės komercijos apimtys sparčiai auga. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vertinimu, šiemet Lietuvos gyventojai interneto parduotuvėse išleidžia vidutiniškai apie 30 proc. daugiau lėšų nei pernai, o mokėjimo operacijų skaičius augo 70 proc. Internetinės prekybos augimo tendenciją pastebi ir elektroniniai sukčiai, mėginantys gyventojų pinigus išvilioti vis kūrybingesniais būdais. Patarimais, kaip saugiai apsipirkti internetu, dalijasi LBA ekspertai.

LBA statistika rodo, kad pirmąjį šių metų pusmetį atsiskaitymų kortelėmis e. prekybos portaluose vertė siekė 700 mln. eurų ir sudarė beveik trečdalį visų mokėjimų kortelėmis.

„Elektroninės parduotuvės tampa neatsiejama mažmeninės prekybos sistemos dalimi, o griežčiausio karantino metu bankai fiksavo rekordinius mokėjimo operacijų skaičius elektroninėje erdvėje. Tačiau vis geriau technologijas išmano ir finansiniai sukčiai – jų atakų skaičius didėja praktiškai tokiais pat tempais, kokiais auga e. komercijos apimtys“, – sakė LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bent kartą per 12 mėnesių prekes ar paslaugas internetu 2020 metais pirko ar užsakė 54 proc. 16–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų arba 64 proc. šios amžiaus grupės žmonių, besinaudojančių interneto paslaugomis.

Pavojaus signalas – per didelis spaudimas

Nors akcijų ir kitų skatinamųjų priemonių pirkti konkrečią prekę ar paslaugą apstu daugumoje e. parduotuvių, per didelis spaudimas atlikti veiksmą yra ženklas sustoti ir pirmiausiai įsitikinti, kad pirkinį ketinate įsigyti iš patikimo tiekėjo. Peržiūrėkite e. parduotuvėje pateiktą informaciją apie pardavėją. Patikrinkite kitų klientų atsiliepimus apie bendrovę, išnagrinėkite siūlomas atsiskaitymo, prekių pristatymo ir grąžinimo sąlygas.

„Sukčiai dažniausiai mėgina paskatinti potencialią auką sumokėti čia ir dabar. Mirgančių skelbimų, reklaminių blokų pagalba socialiniuose tinkluose ar kituose portaluose sukuriamas įspūdis, kad jums siūloma ypač gera nuolaida ir ja pasinaudoti galite tik šiuo metu. Gyventojams svarbu mokėti atpažinti šią taktiką. Jeigu esate spaudžiami ką nors daryti, tai signalas, jog reikia sustoti ir patikrinti, ar šioje e. parduotuvėje nurodyta bendrovė išvis egzistuoja, kokia jos reputacija“, – sakė E. Čipkutė.

Bankų ekspertai rekomenduoja nepateikti mokėjimo kortelės duomenų ir kitos asmeninės informacijos interneto puslapiuose, kurių adresas prasideda simboliais „http://“, o ne „https“. Spynos piktograma ir internetinio puslapio adreso pradžia „https://“ rodo, kad svetainėje įdiegtas saugumo sertifikatas ir duomenys, pateikti tokiame puslapyje, yra geriau apsaugoti.

Speciali funkcija interneto banke  

Nors nuo šių metų pradžios visi atsiskaitymai kortelėmis internetu turi būti patvirtinti mobiliu parašu, „Smart-ID“ ar kita naudojama autentifikavimo priemone, vis dar pasitaiko situacijų, kai gyventojai patvirtina mokėjimo operacijas, kurių patys neinicijavo. Bankų ekspertai perspėja, kad sustabdyti mokėjimo operaciją, kurią patvirtino pats klientas, dažniausiai neįmanoma, todėl svarbu, kad patys gyventojai būtų atidūs ir atsargūs.

Prieš perkant internetu, būtina aktyvuoti saugaus atsiskaitymo internete funkciją interneto ar mobiliajame banke. Kai kurie bankai taip pat suteikia galimybę vieno mygtuko paspaudimu mobiliojoje banko programėlėje kontroliuoti internetinių mokėjimų funkciją. Ją galite įjungti prieš apsipirkdami, o po to išjungti, kad būtumėte ramūs, jog niekas kitas nepanaudos jūsų kortelės duomenų atsiskaitymui internetu.

Prieš pirkdami el. parduotuvėje, užduokite sau šiuos klausimus:

1. Ką žinau apie prekės ar paslaugų tiekėją – ar pažįstu žmonių, kurie yra pirkę šioje el. parduotuvėje?

Paieškokite informacijos apie bendrovę interneto paieškos naršyklėje, socialiniuose tinkluose. Pagrindinė informacija apie bendrovių vadovus, darbuotojų skaičių, generuojamas pajamas dažnai nurodoma specialiai tam sukurtose interneto svetainėse. Jeigu informacijos apie įmonę surasti nepavyksta – tai signalas, kad verta prekę ar paslaugą įsigyti iš kito tiekėjo.   

2. Kaip „atėjau“ į šią e. parduotuvę – ieškodamas reikalingo daikto ar netyčia?

Neskubėkite pasiduoti spaudimui – įvertinkite, ar į e. parduotuvę užsukote savo noru, ar ją suradote per socialiniuose tinkluose patalpintą skelbimą?

3. Ką kiti pirkėjai sako apie šios bendroves prekes ar paslaugas, jų pristatymo ir grąžinimo sąlygas?

Patikimos e. parduotuvės vertina klientų atsiliepimus ir į juos reaguoja. Jeigu internete randate neigiamų atsiliepimų, kurie kelia nerimą dėl prekės ar paslaugos kokybės, apmokėjimo ar grąžinimo sąlygų, o e. parduotuvė į juos nereaguoja – verčiau iš jos nepirkite.

4. Ar svetainėje matoma spynos piktograma, parodanti, kad per ją pateikiama informacija yra apsaugota?

Jūsų duomenų saugumas priklauso ir nuo interneto svetainės struktūros. Patikrinkite, ar e. parduotuvė naudoja saugumo sertifikatą – tai ženklas, kad tiekėjui rūpi ne tik parduoti prekę, bet ir užtikrinti kliento duomenų saugumą.

5. Ar informacija, kurią turiu pateikti šioje svetainėje nėra perteklinė?

Jeigu atliekant užsakymą jūsų prašoma nurodyti informaciją, kuri visiškai nesusijusi su preke ar jos pristatymu į namus, geriau jos neteikite. Taip pat rekomenduojama nesaugoti mokėjimo kortelės duomenų kitam apsipirkimui – verčiau kaskart suveskite juos iš naujo.

Šaltinis: Lietuvos bankų asociacija

Atgal