Kategorija: LKU grupės naujienos

Prieš metus, 2020 m. rugsėjį, Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) kartu su finansų tarpininkėmis – 10 LKU grupės kredito unijomis – paskelbė apie lengvatinių paskolų pagal priemonę „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“ teikimą. Per šį laikotarpį jau suteikta paskolų už daugiau kaip 627 tūkst. eurų, o daugiausiai dėl jų kreipėsi nuo 2019 m. sausros nukentėję ūkininkai.

Ūkininkai nukentėjo ne tik nuo sausrų

Priemonėje dalyvaujančiose LKU grupės kredito unijose iki 25 tūkst. eurų lengvatinėmis sąlygomis gali pasiskolinti ūkio subjektai, kurie per pastaruosius trejus metus nukentėjo nuo nepalankių klimato reiškinių.

Dabartiniais duomenimis, dėl paskolų daugiausiai kreipėsi nuo 2019 m. sausrų (65 proc. pareiškėjų) ir 2019 m. šalnų (19 proc.) nukentėję ūkininkai. 12 proc. besikreipusių ūkių nukentėjo nuo 2017–2018 m. liūčių. Taip pat yra ir pirmasis šiais metais atvejis, kuomet ūkis nukentėjo nuo 2021 m. gausaus sniego.

Daugiausiai besikreipusiųjų ūkininkų yra iš Akmenės (44 proc.), taip pat Joniškio ir Pasvalio rajonų (po 11 proc.). Kiti pareiškėjai ūkininkauja Kretingos, Mažeikių, Varėnos, Kaišiadorių, Pakruojo, Šiaulių rajonuose.

„Kaip matome, dėl paskolų kreipiasi nuo labai įvairių klimato reiškinių nukentėję ūkininkai iš skirtingų rajonų. Tačiau pastarųjų trejų metų klimato reiškinių tendencijos akivaizdžiai rodo, kad nepalankioje situacijoje galėjo būti atsidūrę kur kas daugiau ūkių. Todėl visus ūkininkus, pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimančias bendroves, kurių ūkiai patyrė nuostolius dėl nepalankių klimato reiškinių, raginame nedelsti ir pasidomėti lengvatinės paskolos galimybėmis“, – sako ŽŪPGF l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė.

Lengvatinės paskolos pagal šią priemonę teikiamos investicijoms, apyvartinėms lėšoms finansuoti, įskaitant darbo užmokesčiui bei su juo susijusiems mokesčiams sumokėti. Pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantiems ūkio subjektams paskolos iki 25 tūkst. eurų ir iki 36 mėn. laikotarpiui yra teikiamos iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Klimato reiškiniai smarkiai pakenkia derliui

Dėl paskolų besikreipusių ūkininkų pateikti dokumentai rodo, kad nepalankūs klimato reiškiniai turi reikšmingos įtakos derliui:

• šalnos dažniausiai paveikia augalų žiedus aktyvios vegetacijos laikotarpiu, o dėl to labiausiai nukenčia uogų ūkiai;
• sausros sustabdo augalų augimą, pablogina maisto medžiagų įsisavinimą, o jų trūkumas neleidžia subrandinti sėklų;
• gausiai iškritę krituliai sukliudo laiku nuimti derlių, o tai padarius vėliau – derlius būna prastos kokybės, grūdai sudygsta varpose.

Procesas paprastas, tačiau reikalinga savivaldybės pažyma

Paskolą norintys gauti ūkininkai, visų pirma, turi  kreiptis į savo savivaldybę, dažniausiai žemės ūkio skyrių, kuris jiems išduos pažymą apie nukentėjimą.

„Jeigu ūkininkas per pastaruosius trejus metus buvo susidūręs su tokia situacija ir tai buvo užregistruota savivaldybėje, tuomet pažymą jis gali išsiimti ir šiandien. Kviečiame ūkininkus neabejoti ir pasirūpinti visais dokumentais, nes tai tikrai nėra sudėtinga. O reikalui esant, jie visada sulauks pagalbos iš savivaldybių, ŽŪPGF ar finansų tarpininko darbuotojų“, – pataria R. Globienė.

Gavę pažymą, patvirtinančią nukentėjimo nuo nepalankių klimato reiškinių faktą, ūkininkai dėl lengvatinės paskolos suteikimo turėtų kreiptis į tarpininkaujančią finansų įstaigą – vieną iš priemonės įgyvendinime dalyvaujančių LKU kredito unijų.

Bendra lengvatinės paskolos palūkanų norma siekia iki 2 proc. Paskolos gavėjui pageidaujant, gali būti taikomas iki 1 metų paskolos grąžinimo atidėjimas. Taip pat paskolai taikomas paskolos administravimo mokestis, kuris siekia 1 proc. nuo paskolos sumos, tačiau ne mažiau kaip 100 eurų. Paskolai pagal šią priemonę taip pat gali būti suteikta ŽŪPGF individuali garantija bei palūkanų kompensacija kartu su ja.

Daugiau informacijos apie priemonę ir joje dalyvaujančių LKU grupės kredito unijų sąrašą rasite čia.

Finansinė priemonė įgyvendinama pagal schemą, patvirtintą 2020 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-422 „Dėl Fondų fondo „Žemės ūkio fondas“ finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“.

Norime informuoti, kad š. m. rugsėjo 11–12 d. bus atliekami planiniai ryšių infrastruktūros naujinimo darbai, kurių metu galimi ryšio sutrikimai ir laikinai gali būti nepasiekiama internetinės bankininkystės i-Unija.lt svetainė.

Dėl šios priežasties, maloniai prašome reikalingas pinigų operacijas per el. bankininkystę atlikti prieš arba po naujinimo darbų.

Darbų pradžia: rugsėjo 11 d. 12:00 val.

Darbų pabaiga: rugsėjo 12 d. 17:00 val.

Iš anksto atsiprašome už galimus nepatogumus.

Augančios NT kainos ir mušami pirkimo-pardavimo sandorių rekordai prisidėjo prie to, kad Vilniaus Šnipiškės taptų vienu sparčiausiai besiplečiančių sostinės mikrorajonų. Būtent čia NT vystymo bendrovė „Olfin“ šiuo metu plėtoja projektą „Cloud“, kuriuo rinką jau spėjo papildyti tiek komercinės, tiek gyvenamosios paskirties objektais.

Pastatų kompleksas perspektyviame Vilniaus mikrorajone

NT vystymo bendrovė „Olfin“, pastebėjusi esminius augančio ir sparčiai modernėjančio Vilniaus Šnipiškių mikrorajono pokyčius, 2 ha ploto sklype vysto gyvenamosios ir komercinės paskirties objektų projektą „Cloud“.

Būtent Šnipiškės dėl patrauklios geografinės padėties yra laikomos viena patraukliausių seniūnijų tiek gyvenamosios, tiek administracinės-komercinės paskirties objektų plėtojimui. Pastaruoju metu čia ypač aktyviai statomi gyvenamųjų namų kvartalai, verslo centrai ir plečiama centrinės verslo dalies (angl. Central Business District – CBD) šiaurinė riba. Čia įgyvendinamos ir kokybiško laisvalaikio idėjos: šalia pagrindinių transporto arterijų įrengiami dviračių ir pasivaikščiojimo takai, kuriamos žaliosios poilsio zonos.

„Cloud“ pastatų kompleksą, kurio bendras naudingas plotas daugiau nei 8 500 m², be 79 vieno–trijų kambarių butų taip pat sudaro 5 300 m² ploto verslo centras „Cloud Offices“. „Įgyvendindami projektą siekiame atliepti šios miesto dalies vystymosi dinamiką. Viena vertus, tai centrinės verslo dalies tąsa, kita vertus – tai patogi vieta miesto gyventojui, iš kurios lengva pasiekti Vilniaus senamiestį, darbą, universitetą ir laisvalaikio vietas“, – teigia UAB „Olfin“ vadovas Rolandas Andrulis.

„Cloud“ įgyvendinimui – kredito unijų finansavimas

Bendrovės vadovo teigimu, didiesiems bankams sugriežtinus reikalavimus gyvenamojo ir komercinio NT vystymo bendrovėms, stiprėja konkurencija tarp alternatyvių finansavimo šaltinių. Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), kredito unija „Ebitum“ ir LKU grupei priklausančių kredito unijų konsorciumas tapo vienais iš projekto „Cloud“ finansuotojų bei sutarė jo vystymui suteikti sindikuotą 5,8 mln. Eur vertės kreditą.

„Iki šiol su kredito unijomis bendrauti neteko, tačiau džiaugiamės atradę veiklos sinergiją su stipriu finansiniu partneriu“, – sako R. Andrulis.

Kredito unijos „Ebitum“ administracijos vadovo Aurimo Lanko teigimu, stambių verslo projektų finansavimas – reikšminga paspirtis kredito unijai: „Džiaugiamės, kad didieji verslo vystytojai atsisuka į kredito unijas ir jas mato kaip lygiavertį parnerį, kuris padeda greitai ir patikimai įgyvendinti projektus. Sulaukę bendrovės „Olfin“ užklausos nesudvejoję susisiekėme su LCKU. Nors projektas didelis bei sudėtingas – mums pavyko pasiekti bendrų sutarimų ir suteikti milijoninį finansavimą.“

LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas pastebi, kad komercinio bei gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą savo veikloje jaučia ir kredito unijos: „LKU grupės kredito unijų klientai – profesionalūs NT plėtotojai, su kuriais bendradarbiaudami galime pasiekti racionalių kompromisų bei įsigilinę į konkretaus projekto specifiką pasiūlyti individualų finansavimo sprendimą.“

Perspektyva į ateitį

Anot įmonės „Olfin“ vadovo, nors koronaviruso pandemija paveikė daugelį verslo sektorių, poveikis NT rinkai buvo trumpalaikis. Šiandien R. Andrulis pastebi, kad rinkoje vis dar fiksuojami aktyvumo rekordai. Nors biurų patalpose dar esama laisvų vietų verslo įmonėms įsikurti – visi gyvenamieji butai projekte „Cloud“ jau išparduoti.

Pašnekovas neslepia – intensyvi Šnipiškių plėtra ir šio mikrorajono populiarumas sudaro sąlygas tolimesniam projekto „Cloud“ vystymui. „Jau pradėjome kurti likusios teritorijos vystymo koncepciją. Artimiausiu metu keliais etapais įgyvendinsime šiaurinės Vilniaus CBD ribos urbanizaciją, derindami tiek miestiečių, tiek verslo poreikius, ir sukursime naują traukos centrą Šnipiškėse“, – apie būsimus planus pasakoja R. Andrulis, UAB „Olfin“ vadovas.

Individualūs finansavimo sprendimai

LKU kredito unijų grupė – jau daugiau negu 20 metų didžiausia kredito unijų grupė Lietuvoje. Grupės valdomas turtas sudaro beveik 60 proc. viso kredito unijų sektoriaus turto Lietuvoje. 45 grupei priklausančios kredito unijos, kurių priežiūrą ir kontrolę vykdo LCKU, atsižvelgusios į kliento individualią situaciją, gali pasiūlyti finansavimo sprendimus tiek besikuriančioms ar ką tik veiklą pradėjusioms verslo įmonėms, tiek veikiančioms ne vienerius metus.

„Nors kredito unijos glaudžiai bendradarbiauja su smulkiuoju bei vidutiniu verslu, tačiau tarp mūsų klientų daugėja ir stambių verslo įmonių. Kasmet stiprėjančios LKU grupės kredito unijos šiandien yra pajėgios suformuoti ir išduoti milijonus eurų siekiančius kreditus verslo projektams įgyvendinti.“ – Sako M. Vijūnas, LCKU vadovas.

Unijose kreditai teikiami verslams iki 1 metų pagal priemonę „Verslumo skatinimas 2014–2020“. Taip pat patyrusioms įmonėms siūloma finansuoti apyvartines lėšas su kredito linijomis arba investicijas, suteikiant ilgalaikes paskolas.

Didžiausia Lietuvoje LKU kredito unijų grupė, kurią sudaro 45 kredito unijos ir jų veiklą prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija, vienija per 500 darbuotojų. Gausios darbuotojų  iš visos Lietuvos gretos reikalauja atskiro dėmesio tradicijų puoselėjimui, bendroms veikloms ir geresniam tarpusavio pažinimui.

Dėl to Lietuvos centrinė kredito unija kartu su Asociacija Lietuvos kredito unijos kasmet suburia kredito unijų darbuotojus ir jų šeimas praleisti savaitgalį drauge neformalioje aplinkoje. Šiemet Oro Dubingiuose, Molėtų rajone, kredito unijų darbuotojai priėmė komandinę dvasią stiprinančius iššūkius ir dalyvavo orientacinėse žaidynėse, mėgavosi vandens ir kitomis aktyviomis pramogomis bei specialiai šiai progai paruoštais siurprizais.

Vienas jų – galimybė laimėti skrydi LKU logotipu puoštu karšto oro balionu. Burtų keliais išrinkti 4 laimėtojai dar tą patį vakarą pakilo apžvelgti vakarėjančio Dubingių kraštovaizdžio.

Kredito unijų darbuotojai pademonstravo komandinę dvasią ir dar kartą įrodė, kad gali veikti vieningai ne tik darbe, bet ir šventėje. Dėkojame visiems renginio dalyviams ir organizatoriams bei su nekantrumu laukiame kitų metų.

Šventės akimirkos:

• 

• 

• 

• 

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), per pirmą šių metų pusmetį uždirbo 2,48 mln. Eur neaudituoto grynojo pelno – 2,5 karto daugiau nei prieš metus, kai šis siekė kiek daugiau nei 1 mln. Eur. Taip pat konsoliduota kredito unijų grupė per metus penktadaliu padidino gyventojams, ūkiui ir verslui išduotų paskolų portfelį.

„Antrąjį metų ketvirtį epidemiologinei situacijai gerėjant ir karantino ribojimams mažėjant, stengėmės išlaikyti didėjančias tiek verslo, tiek privačių asmenų finansavimo apimtis ir stabilią visos LKU grupės kredito unijų veiklą. Džiaugiamės, kad veikdamos sistemingai unijos kasmet demonstruoja augančius tvarią veiklą ir ilgalaikę naudą nariams pagrindžiančius rodiklius“, – sako LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Skaičiuojama, kad pagrindinės veiklos pajamų struktūra pirmąjį šių metų pusmetį kito. Grynosios palūkanų pajamos siekė 10,37 mln. Eur ir buvo 19,74 % didesnės nei prieš metus (2020 m. – 8,66 mln. Eur). Grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų, palyginus su 2020 m. birželio 30 d., gauta 2,5 karto mažiau – 76 tūkst. Eur, kai pernai tuo pačiu laiku šis rodiklis siekė 190 tūkst. Eur.

Neaudituotais duomenimis, LKU kredito unijų grupės priežiūrą ir kontrolę vykdanti LCKU per pirmą šių metų pusmetį uždirbo 394 tūkst. Eur grynojo pelno – 16,57 % daugiau negu per 2020 m. pirmąjį pusmetį, kai suma siekė 338 tūkst. Eur. Taip pat augo ir grynosios palūkanos, kurių LCKU uždirbo 1,55 mln. Eur arba 26,8 % daugiau negu pernai (2020 m. – 1,22 mln. Eur).

Tuo tarpu LKU grupės bendras konsoliduotas turtas paaugo 0,66 % per pirmąjį šių metų pusmetį ir 20,8 % per metus iki 569,49 mln. Eur. Grupę prižiūrinčios LCKU valdomas turtas per pusmetį susitraukė 28,4 tūkst. Eur arba 13,97 % iki 174,88 mln. Eur. Mat LKU grupės veikla nemaža dalimi orientuota į žemės ūkio segmentą, kuris, prasidėjus sezono darbams, intensyviai investuoja į savo veiklą. Siekiant patenkinti klientų apyvartinių lėšų poreikį, mažėja ir LCKU likvidūs aktyvai (pinigai ir lėšos centriniame banke, vertybinių popierių portfelis). Toks svyravimas – natūralus sezoniškumo nulemtas reiškinys LCKU veikloje.

Neaudituotais duomenimis, LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 31,66 % (normatyvas – 13,2%), o LKU konsoliduotos grupės – 15,34 % (normatyvas – 11,8 %).

Kreditų verslui portfelis per metus augo 30,5 %

Per 2021 m. šešis mėnesius LKU kredito unijų grupė didino skolinimo apimtis tiek verslo, tiek gyventojų segmente. Grynoji konsoliduotos LKU grupės išduotų paskolų portfelio vertė 2021 m. birželio pabaigoje sudarė 458,7 mln. Eur, o tai – 10,42 % daugiau nei prieš šešis mėnesius. Per II ketvirtį pasirašyta 41 mln. eurų vertės naujų kreditavimo sutarčių, t. y. 26,13 % daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Taip pat per praėjusį ketvirtį reikšmingai augo kreditų verslui portfelis. Naujų paskolų verslui konsoliduotoje LKU kredito unijų grupėje suteikta už 12,67 mln. Eur – 30,5 % daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Bendras kreditų verslui portfelis birželio 30 d. sudarė 82,1 mln. Eur.

„Vyraujant ekonomikos aktyvumui ir didėjant jos apibrėžtumui, praėjusį pusmetį ypač aktyviai skolinosi tiek kredito unijų verslo klientai, tiek dėl antrą ketvirtį vyravusių būsto pardavimų šalyje rekordų LKU kredito unijų grupėje ženkliai padidėjo kreditų su nekilnojamojo turto įkeitimu dalis“, – akcentuoja M. Vijūnas.

Kreditų su nekilnojamojo turto įkeitimu suteikta 23,41 % daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu ir birželio pabaigoje portfelis siekė 229,19 mln. Eur sumą. Tuo tarpu vartojimo kreditų portfelis, palyginus su praėjusių metų II ketvirčiu, augo neženkliai – 0,97 % iki 21,2 mln. Eur. (2020 m. 21,0 mln. Eur).

Fiksuotas sulėtėjęs kreditų žemės ūkiui portfelio augimas. Per šių metų II ketvirtį pasirašyta naujų sutarčių už 7,33 mln. Eur ir portfelis didėjo 0,34 % iki 91,48 mln. Eur.

Gyventojų taupymas

Neaudituotais duomenimis, birželio 30 d. kredito unijų grupės indėlių portfelio suma, įskaitant ir santaupas einamosiose sąskaitose, siekė 494,96 mln. Eur ir per ketvirtį susitraukė 0,74 % arba 3,68 mln. Eur. Nors per metus LKU kredito unijų grupės privačių klientų einamosiose sąskaitose laikomų lėšų padaugėjo 39,55 % arba 44,89 mln. Eur, per II šių metų ketvirtį einamosiose sąskaitose pastarųjų sumažėjo 16,93 % arba 32,28 mln. Eur iki 158,39 mln. Eur.

Įsigaliojus karantino atlaisvinimams padidėjo tiek gyventojų noras įdarbinti sutaupytus pinigus, tiek išlaidos nekilnojamam turtui įsigyti. Taip pat LKU kredito unijų grupės turto ir indėlių portfelio sumažėjimą kasmet lemia jau minėtas sezoniškumas, dėl didelio ūkininkų skaičiaus kredito unijų narių tarpe. Rudenį ūkininkų parduotas derlius darys įtaką santaupų kredito unijose, o kartu ir bendro konsoliduoto LKU kredito unijų grupės turto, augimui.

Daugiau nei du dešimtmečius Lietuvoje veikiančios kredito unijos greta tradicinės bankininkystės žengia į naują kokybinį lygmenį. LKU grupės kredito unijos su Lietuvos centrine kredito unija (LCKU) priešakyje per pastaruosius metus dalyvaudamos kapitalo rinkose prisidėjo prie stambių verslo įmonių Lietuvoje bei užsienyje plėtros.

Obligacijos – alternatyva ilgalaikiam finansavimui

Istoriškai nuo ūkininkų finansavimo pradėjusios kredito unijos progresuoja kartu su kintančiomis finansų rinkos tendencijomis. Šiandien ypač aktyviai veikdamos smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimo srityje, LKU kredito unijų grupė jau įsigijo obligacijų iš viešojo ir privačiojo sektoriaus bendrovių už daugiau nei 10 mln. Eur. Tuo tarpu įsigytų valstybinių obligacijų, kurių didžioji dauguma Lietuvos, bet taip pat esama ir Latvijos, Kroatijos, Rumunijos bei Bulgarijos, bendra suma 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė beveik 70 mln. Eur.

„Dar kartais susiduriame su visuomenės požiūriu, kad kredito unijos yra stipriausios regionuose ir aktyviausiai kredituoja ūkininkus. Vis dėlto situacija kinta ir šiandien galime džiaugtis, kad kredito unijos auga, stiprina savo pozicijas regionuose ir šalies didmiesčiuose, o to rezultatas – besiplečiančios veiklos ribos.“ – Kredito unijų dalyvavimą kapitalo rinkose komentuoja LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Bendrovių sąraše – ir veikiančios užsienyje

Obligacijos yra skolos vertybiniai popieriai, kurių leidėjai jas įsigijusiems investuotojams įsipareigoja nustatytą dieną grąžinti nominaliąją šių vertybinių popierių vertę ir sumokėti palūkanas. LCKU Iždo departamento direktoriaus Rūtenio Šukevičiaus teigimu, įmonių obligacijos Lietuvoje reikšmingiau populiarėti pradėjo prieš kelerius metus ir šiandien dar tik įgauna pagreitį. „Per pastaruosius keletą metų stebimas suaktyvėjimas įmonių obligacijų sektoriuje tiek iš emitentų, tiek iš emisijų platinimą organizuojančių finansų tarpininkų pusės“, – pastebi R. Šukevičius.

„Iš esmės obligacijos yra alternatyva ilgalaikiam bankiniam finansavimui. Kai kurios stambios įmonės natūraliai išauga savo šalies finansų rinką ir ieško platesnių finansavimo šaltinių, – aiškina R. Šukevičius. – Be to, šioje srityje mūsų veiklos geografija gali būti kur kas platesnė nei įprastai.“ Šiandien sąraše įmonių, kurių obligacijas jau įsigijo LCKU, rikiuojasi tokios milžinės kaip „Akropolis Group“, „Maxima grupė“, „Ignitis grupė“, bankas „Luminor“ taip pat „Baltic Horizon“ (Estija), „Eesti Energia“ (Estija), „Elering“ (Estija), „Latvenergo“ (Latvija) ir kitos.

Nuo 2017 m. LCKU taip pat pradėjo investuoti į kolektyvinius investavimo subjektus (KIS), ši veikla nedidelėmis apimtimis sėkmingai plėtojama ir toliau. KIS investicijų portfelį sudaro Lietuvos rinkoje gerai žinomų turto valdytojų valdomi investicinių fondų vienetai. Be to, rinkdamasi konkrečias šios krypties investicijas, LCKU dėmesį skiria žaliosios energijos ir ekologijos aspektui.

Apie Lietuvos centrinę kredito uniją

Po kredito unijų reformos, leidusios dar 2018 m. susiformuoti centrinių kredito unijų grupėms, kurios stiprintų kooperatinės bankininkystės veiklą Lietuvoje, kredito unijų sistema sulig kiekvienais metais tvirtina savo pozicijas šalies miestuose ir regionuose.

LCKU – didžiausia centrinė kredito unija, vienijanti 45 iš 60 kredito unijų Lietuvoje, kurios kartu sudaro LKU kredito unijų grupę. Šios grupės kredito unijos per daugiau nei 20 metų suvienijo 112 tūkst. narių – gyventojų, verslininkų ir ūkininkų visoje Lietuvoje.

LCKU ir Europos investicijų fondas (EIF) dar pavasarį pradėjo bendradarbiavimą teikiant kreditus verslui pagal garantijų priemonę, pagal kurią vykdoma mažųjų įmonių miestuose ir regionuose mikrokreditavimo programa. Garantija finansuojama pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programą. Taip pat kredito unijos teikia lengvatines paskolas jauniems verslams pagal priemonę „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020, finansuojamas iš Europos socialinio fondo“.

„Stiprėjančios kredito unijos ir augantis klientų ratas, kurį dar labiau paspartino neseniai startavusi nuotolinės narystės savitarnos sistema, mums diktuoja sąlygas nuolat ieškoti naujų būdų, kaip pasiūlyti kreditavimo sprendimus tiek gyventojams, tiek verslui ar jo pradžiai kuo palankesnėmis sąlygomis“, – sako R. Šukevičius.

Gvido Misiūno nuotr.

Šią žiemą registravus pavojingo snygio atvejus, gausus sniegas ne tik apsunkino kasdienį gyvenimą, bet ir sukėlė nuostolių ūkininkams. Pirmieji ūkininkai, nukentėję nuo šio nepalankaus klimato reiškinio, jau kreipėsi dėl Nacionalinės plėtros įstaigos UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) administruojamų ir LKU grupės kredito unijų teikiamų lengvatinių paskolų pagal priemonę „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“ suteikimo. Pagal šią priemonę ūkininkai lengvatinėmis sąlygomis gali pasiskolinti iki 25 tūkst. eurų.

Pakenkė gausus ir ilgai išsilaikęs sniegas

Sniegas ūkininkams šią žiemą nuostolių pridarė ne tik dėl to, kad iškrito gausiai, bet ir dėl to, kad išsilaikė pakankamai ilgai. Tokiu būdu jis pažeidė žieminių pasėlių plotus ir pastarieji iššuto bei išretėjo. Jau sulaukta paskolas norinčių gauti ūkininkų paraiškų dėl šių padarinių, o pirmoji lengvatinė paskola dėl 2020–2021 m. žiemos sniego suteikta ūkiui iš Varėnos raj.

„Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos“ (LHMT) duomenimis, vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje 2021 m. sausį buvo 58 mm, o sausio 25–27 d. vietomis registruoti pavojingo snygio atvejai. Daugiausiai kritulių Lietuvoje sulaukė vakarų, pietryčių ir centro regionai (žr. LHMT grafiką). Ūkiai ir ūkininkai, norintys gauti lengvatinę paskolą, privalo iš savivaldybės, kurioje vykdo veiklą, pateikti pažymą, patvirtinančią nukentėjimo nuo nepalankaus klimato reiškinio faktą.

Paskolos teikiamos iki šių metų pabaigos

Lengvatinės paskolos pagal šią priemonę teikiamos ne tik nuo sniego, bet ir nuo kitų nepalankių klimato reiškinių. Pavyzdžiui, sausros, liūčių, šalnų, vėjo, per paskutinius trejus metus nukentėjusiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantiems ūkio subjektams. 25 tūkst. eurų paskolos iki 36 mėn. laikotarpiui bus teikiamos iki 2021 m. gruodžio 31 d.

„Ūkininkai gali nukentėti dėl įvairių klimato reiškinių ir dėl to susidurti su laikinu lėšų trūkumu, kas apsunkina jų galimybes atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais ar vykdyti investicijas. Finansavimas, teikiamas šios priemonės pagalba, gali būti skirtas investicijoms, apyvartinėms lėšoms finansuoti ir darbo užmokesčiui bei su juo susijusiems mokesčiams sumokėti“, – sako R. Globienė.

Ūkio subjektai turėtų kreiptis į savo savivaldybę, išsiimti pažymą, patvirtinančią nukentėjimo nuo nepalankių klimato reiškinių faktą. Tuomet kreiptis į tarpininkaujančią finansų įstaigą – vieną iš priemonės įgyvendinime dalyvaujančių LKU grupės kredito unijų – dėl lengvatinės paskolos suteikimo.

Bendra lengvatinės paskolos palūkanų norma siekia iki 2 proc. Paskolos gavėjui pageidaujant, gali būti taikomas iki 1 metų paskolos grąžinimo atidėjimas. Taip pat paskolai taikomas paskolos administravimo mokestis, kuris siekia 1 proc. nuo paskolos sumos, tačiau ne mažiau kaip 100 eurų. Paskolai pagal šią priemonę taip pat gali būti suteikta ŽŪPGF individuali garantija bei palūkanų kompensacija kartu su ja.

Daugiau informacijos apie lengvatinius kreditus žemės ūkiui rasite čia.

Finansinė priemonė įgyvendinama pagal schemą, patvirtintą 2020 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-422 „Dėl Fondų fondo „Žemės ūkio fondas“ finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“.