Kategorija: LKU grupės naujienos

Inovacinių grūdinių kultūrų ir rapsų apdorojimo centrą valdanti UAB „Agrima“ dar pernai susidūrė su nenumatytais iššūkiais. Dėl laikinų finansinių sunkumų bendrovė atsidūrė ties bankroto riba. Kai jau, atrodytų, veiklos istorijoje teks padėti tašką, bendradarbiaujant savo sričių ekspertams – „Agrima“ vadovams, advokatams, Vilniaus kredito unijai ir UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondui – bendrovė pakilo naujam veiklos etapui.

Nesusitaikė su susiklosčiusia situacija

UAB „Agrima“ (Širvintų raj.) nuo 2012 m. teikia ekologiškiems grūdams ir rapsams pritaikytas elevatoriaus paslaugas: žaliavų saugojimo, valymo, džiovinimo ir fasavimo. Pelningai veikusi ir didelės vertės investicinį projektą dalinai iš Europos Sąjungos lėšų įgyvendinusi bendrovė prieš metus susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais.

Apyvartinio kapitalo trūkumą tąkart nulėmė kompleksiniai iššūkiai: nepalankus bankinio kredito grąžinimo grafikas, prastesnis tų metų derlius, dėl COVID-19 pandemijos kilusi užsakymų stoka. Dėl pablogėjusio mokumo gavus finansavimą teikusio banko pareiškimą iškelti bankroto bylą, bendrovės likimas pakibo ant plauko.

UAB „Agrima“ direktoriaus Andriaus Juodviršio teigimu, verslą grąžinti į įprastos veiklos vėžes padėjo nesusitaikymas su susiklosčiusia situacija. Bankroto rizika tapo priežastimi kreiptis į Vilniaus kredito uniją dėl bendrovei reikalingo finansavimo.

„Mes žinojome, kad šio verslo perspektyva yra ypač palanki, todėl veikėme greitai ir laiku pasitelkėme kvalifikuotą verslo konsultantų bei advokatų pagalbą, – šiandien džiaugiasi A. Juodviršis. – Nors finansinės pagalbos bei banko suteikto kredito refinansavimo ieškojome ir kitose finansų įstaigose, tačiau niekas nenorėjo mūsų išklausyti ir padėti įmonei, kai jos finansinė padėtis buvo išties sudėtinga. Vilniaus kredito unija įsigilino į mūsų situaciją ir pasiūlė priimtinas kreditavimo sąlygas.“

Gautas kredito unijos finansavimas

LKU grupės kredito unijos, tarp kurių ir Vilniaus kredito unija, atsižvelgusios į kiekvieno kliento individualų atvejį, gali pasiūlyti finansavimo sprendimus tiek besikuriančioms ar ką tik veiklą pradėjusioms, tiek veikiančioms jau ne vienerius metus įmonėms.

„Kredito unijų sektorių vertinu kaip verslo pagalbininką, kuris yra greta, kai reikia įsigilinimo į konkrečią situaciją, greitos pagalbos ir kryptingo darbo lygiaverčių partnerių komandoje“, – sako A. Juodviršis.

Vilniaus kredito unijos administracijos vadovas Arnas Žalys neabejoja, kad ilgametė verslo kreditavimo patirtis unijai leidžia veikti operatyviai ir dažnai kreditavimo sąlygas pateikti jau pirmojo susitikimo metu. „Su finansavimo iššūkiais susiduriančioms bendrovėms patariu nedelsti. Gali būti, kad pirmą kartą tokioje padėtyje atsidūrusio verslo atstovai net nežino visų galimų išeities iš padėties alternatyvų. Kredito unijoje galima gauti tiesų ir aiškų situacijos vertinimą, po kurio verslas pats priims jam palankiausią sprendimą.”

Kreditas užtikrintas ŽŪPGF garantija

Bendrovei „Agrima“ gavus Vilniaus kredito unijos finansavimą, užtikrintą su UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) garantija, per trumpesnį nei vienerių metų laikotarpį pavyko atstatyti savo mokumą ir grįžti į įprastą veiklą visu pajėgumu.

„Verslams siūlome finansuoti apyvartines lėšas arba investicijas, jiems suteikdami ilgalaikes paskolas. Taip pat teikiame kreditus, užtikrintus kilnojamuoju, nekilnojamuoju, finansiniu turtu arba kredito unijų partnerių garantijomis“, – komentuoja A. Žalys.

LKU kredito unijų grupės ilgametis partneris ŽŪPGF teikia garantijas kredito įstaigoms už ūkio subjektams išduodamus kreditus. Tokiu būdu ŽŪPGF padeda ūkio subjektams, neturintiems pakankamai įkeičiamo turto ir finansinių išteklių, plėtoti, kurti, modernizuoti savo ūkius ar verslo įmones.

„COVID-19 pandemijos akivaizdoje daug verslų susidūrė su likvidumo problemomis ir kitais sunkumais, kuomet atrodo, kad ateities perspektyvos labai miglotos. Tačiau UAB „Agrima“ pavyzdys iliustruoja, kad svarbu nepasiduoti, domėtis, ieškoti galimybių ir kvalifikuotos pagalbos. Kartu su finansavimu pasinaudojus ŽŪPGF teikiamais sprendimais – galima išsaugoti verslą, sukurtas darbo vietas ir užtikrinti veiklos tęstinumą.“ – Sako ŽŪPGF l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė.

LKU kredito unijų grupė

Vilniaus kredito unija priklauso LKU kredito unijų grupei, kuri jau daugiau nei 20 metų – didžiausia kredito unijų grupė šalyje. Grupės valdomas turtas sudaro beveik 60 proc. viso Lietuvos kredito unijų sektoriaus turto.

Po kredito unijų reformos, leidusios dar 2018 m. susiformuoti centrinių kredito unijų grupėms, kredito unijų sistema sulig kiekvienais metais tvirtina savo pozicijas šalies miestuose ir regionuose.

Šiandien LKU kredito unijų grupę sudaro 45 unijos ir jų veiklą bei kontrolę vykdanti Lietuvos centrinė kredito unija. Bendras grupės konsoliduotas turtas, pasibaigus pirmam šių metų pusmečiui, siekė 569,5 mln. Eur. Tuo tarpu grynoji kredito unijų išduotų paskolų portfelio vertė per pirmuosius šešis mėnesius išaugo dešimtadaliu iki 458,7 mln. Eur. Visa tai rodo kryptingą kredito unijų veiklą finansuojant jaunas įmonės ir patyrusius verslus, taip pat gyventojus ir ūkio subjektus.

LKU grupės kredito unijų vadovai ir darbuotojai aktyviai dirba ne tik savo kredito unijų, bet ir visos bendruomenės labui. Vienas to pavyzdžių – Panevėžio kredito unijos administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Kazimieras Antanynas, kuris už savo darbus apdovanotas Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) įsteigtu garbės ženklu – „Darbo žvaigžde“.

Rugsėjo 14 d. Vilniuje LPPARA įteikė kasmetinius „Lietuvos eksporto prizo“, „Lietuvos metų verslininkės-vadovės“ ir „Darbo žvaigždės“ apdovanojimus. Pastarasis įteiktas labiausiai prie verslo aplinkos gerinimo ir pasiūlymų valdžios institucijoms generavimo prisidėjusiems LPPARA sistemos nariams. Sidabro „Darbo žvaigžde“ už reikšmingą indėlį į šalies ekonomiką ir verslo bendruomenę apdovanotas Panevėžio kredito unijos vadovas ir Panevėžio PPAR tarybos narys K. Antanynas.

Laureatus ir Rūmų bendruomenę sveikino Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.

„Darbo žvaigždės“ apdovanojimas pirmą kartą buvo įsteigtas dar 1939 m. Apdovanojimas suteikiamas verslo lyderių (asmenų) nuopelnams pažymėti, siekiant skatinti dirbti Lietuvos ir žmonių gerovei. Kasmet „Darbo žvaigdžės“ apdovanojimas yra įteikiamas regionų verslininkams ir darbuotojams, savo idėjomis ir veikla reikšmingai prisidedantiems prie verslo sąlygų šalyje gerinimo.

Sveikiname Panevėžio kredito uniją ir jos vadovą K. Antanyną linkėdami ir toliau savo darbais, atkaklumu bei ryžtu užtikrintai žengti prasmingų tikslų keliu!

• 

• 

• 

• 

• 

• 

Informuojame, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimti ribojimai galimybių paso neturintiems asmenims kredito unijų paslaugų teikimui didesnės įtakos neturės, tačiau tam tikri pakeitimai bus įgyvendinti.

Vadovaujantis minėtu nutarimu, kredito unijų klientams, neturintiems galimybių paso, klientų aptarnavimo vietose galės būti teikiamos paslaugos, trunkančios ne ilgiau nei 15 min. Įprastai tiek laiko turėtų pakakti sutvarkyti svarbiausius finansinius klausimus, dėl kurių prireikia kontaktinių finansų specialistų paslaugų. Kredito unijos specialistai, teikdami paslaugas, kurių trukmė ilgesnė nei 15 min., turės teisę įsitikinti, ar klientas turi galimybių pasą.

Galimybių paso neturintiems LKU mokėjimo kortelių turėtojams, norintiems pasinaudoti „Medus“ ar kitu bankomatu, patariama atkreipti dėmesį ir į aktualią lankymosi prekybos centruose, kuriuose stovi bankomatas, tvarką.

Kredito unijų klientų aptarnavimo vietose bus dirbama užtikrinant asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, kitų visuomenės sveikatos saugos, higienos ir susijusių reikalavimų vykdymą.

Finansinės paslaugos – ir nuotoliniu būdu

Nors LKU grupės kredito unijos dirbs įprasta tvarka, tačiau palaikydamos prevencines priemones ir saugodamos savo darbuotojų bei narių sveikatą primena apie galimybes finansinius reikalus tvarkyti ir nuotoliniu būdu.

• Norėdami gauti kreditą, užpildykite paraišką interneto svetainėje www.lku.lt. Ją užpildžiusieji gaus pasiūlymus net iš kelių kredito unijų, o su jumis susisiekęs atsakingas darbuotojas suteiks detalesnę konsultaciją.
• Tapti kredito unijų nariu galite ir nuotoliniu būdu – daugiau informacijos, kaip tai padaryti, rasite čia.
• Atlikite mokėjimus, atsiskaitykite už prekes ir kitas paslaugas, sudarykite indėlio sutartį, įkelkite ir savo kredito unijai pateikite dokumentus per savo el. bankininkystės „i-Unija“ paskyrą.

Kilus klausimams, susisiekite su savo kredito unijos specialistais. LKU grupės kredito unijų sąrašą ir kontaktinę informaciją rasite čia.

Kviečiame būti atsakingais ir tokiu būdu apsaugoti save bei savo artimuosius!

Gera verslo idėja gali turėti tiesioginę įtaką verslo sėkmei, tačiau vien jos nepakanka. Net ir geriausių idėjų įgyvendinimui reikalingi finansai. Plečiantis verslams ir atsiradus papildomų lėšų poreikiui, viešbučio „Michaelson Boutique Hotel“ ir svečių namų „Lavender Inn“ savininkai leidosi į finansavimo šaltinių paiešką, atvedusią iki LKU grupės kredito unijų slenksčio.

Jūrinio paveldo autentika alsuojantis viešbutis

„Michaelson Boutique Hotel“ viešbutis įsikūręs pačioje Klaipėdos širdyje, Danės upės pašonėje, istoriškai išskirtinėje miesto vietoje. Mat viešbučio patalpos – tai restauruotas XVIII a. sandėlio pastatas, o pats viešbutis pavadintas pirmojo jo savininko, pirklio Epraheimo Michaelsono, vardu.

Viešbučio direktorius Gintautas Bertašius prisimena, kad iki atidarant viešbutį 2016 m., teko nemažai paplušėti su konsultantų ir architektų komandomis, kad pastatas būtų pritaikytas savo naujai funkcijai: „Tai venecijietiško stiliaus statinys, buvęs uosto sandėlis, iš kurio prekės krautos tiesiai į laivus. Taip gimė idėja interjere panaudoti Italiją menančių detalių: šviestuvus iš Murano salos, granitą iš Domodosolos slėnio, registratūros baldus, pagamintus iš Venecijos polių (italų. k. Bricole).“

Šiuo metu 16-os apartamentų viešbutis „Michaelson Boutique Hotel“ vienu metu priima iki 30 svečių. Taip pat jame veikia restobaras ir restoranas. Visgi viešbučio vadovai priėmė sprendimą įgyvendinti verslo plėtros idėją – įrengti šalia esantį antrą panašaus ploto ir tipo pastatą. Dėl papildomų lėšų kreiptasi į LKU grupės kredito uniją „Magnus“, kuri kartu su visą grupę prižiūrinčia Lietuvos centrine kredito unija (LCKU) skyrė finansavimą.

Daugiau apartamentų ir SPA zona

Antrasis pastatas, kurį jau kitų metų viduryje planuoja įveiklinti „Michaelson Boutique Hotel“, taip pat buvęs uosto sandėlis, kuris šiuo metu restauruojamas ir pritaikomas viešbučio veiklai. „Įrengus antrąjį, abu pastatai bus sujungti stiklo koridoriumi. Stiliaus vientisumo tikslais naudojame tų pačių tiekėjų medžiagas ir taikome panašius interjero sprendimus“, – pasakoja G. Bertašius.

Įsisavinus kredito unijos „Magnus“ ir LCKU suteiktas lėšas bei užbaigus plėtros darbus, viešbutis turės papildomus 19 apartamentų ir SPA zoną. „Mano nuomone, kredito unija yra arčiau kliento, kuri įsigilino į konkrečią verslo specifiką bei mūsų poreikius. Labiausiai džiugina tiesioginis dialogas, nes kai šalys kalbasi – visada galima atrasti geriausius sprendimus“, – pastebi G. Bertašius.

Šiandien viešnagės „Michaelson Boutique Hotel“ viešbutyje atvyksta svečiai iš kitų Lietuvos miestų, taip pat Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Australijos, Singapūro ir kitų artimų bei tolimųjų šalių. Viešbučio direktorius G. Bertašius prasitaria, kad užbaigus šiuos verslo plėtros darbus, neatmetama galimybės plėstis ir į kitus Lietuvos didmiesčius, tačiau apie tai kalbėti dar anksti.

Levandomis kvepiantis šeimos verslas

LKU grupės kredito unijų narių tarpe esama ir smulkių, ir vidutinių verslų. Vienas tokių – prieš trejus metus Erikos ir Laimono Adomaičių ant Viešvėnų tvenkinio kranto, greta Telšių miesto, įkurti svečių namai „Lavender Inn“. Sėkminga pradžia ir iš lūpų į lūpas sklindančios rekomendacijos nulėmė, kad jau po metų čia pat išdygo restoranas, o šiandien „Lavender Inn“ teikia tiek apgyvendinimo, maitinimo, SPA paslaugas, tiek prekiauja „levandiškais“ suvenyrais ir organizuoja aibę renginių.

„Į restoraną žmonės sugrįžta dėl mūsų požiūrio į klientą. Stengiamės, kad kiekvienas čia atrastų ne tik skanų maistą, bet ir raminančią levandų aromatu viliojančią aurą, – pasakoja E. Adomaitienė. – Siūlome tokius patiekalus kaip midijos, gardintos levandų žiedais, sraigės su česnakiniu sviestu, taip pat naminį levandų limonadą, levandų skonio ledus. Visa tai mums atnešė populiarumą per labai trumpą laiką.“

Antrasis restoranas – pajūryje

„Lavender Inn“ komplekso populiarumas Viešvėnuose Adomaičiams padiktavo idėją nesustoti. Šeima nusprendė įgyvendinti verslo plėtrą ir atidaryti antrąjį restoraną. Todėl dėl kredito verslo plėtrai kreipėsi į Telšiuose veikiančią LKU grupės kredito uniją „Germanto lobis“.

Gautas kreditas panaudotas pastatui su žemės sklypu J. Basanavičiaus gatvėje, Palangoje, įsigyti. Ten jau veikia svečių namai, kuriuose šiuo metu įrenginėjamas antrasis „Lavender Inn“ restoranas. „NT kainos Palangoje, žinoma, yra aukštos, tačiau kredito unija finansavo 85 % turto kainos, o UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ kompensavo 95 % palūkanų. Mums buvo suteiktos lanksčios ir ypač priimtinos kredito sąlygos, kurių negalėjome atsisakyti“, – pasakoja L. Adomaitienė.

Apie LKU kredito unijų grupę

LKU grupė, kurią sudaro 45 kredito unijos ir jas prižiūrinti LCKU, atsižvelgusios į kiekvieno kliento individualią situaciją, gali pasiūlyti finansavimo sprendimus tiek besikuriančioms ar ką tik veiklą pradėjusioms verslo įmonėms, tiek veikiančioms jau ne vienerius metus. Kredito unijos yra lanksčios finansų partnerės, galinčios labiau įsigilinti į verslo specifiką ir pateikti individualų kredito pasiūlymą.

Taip pat LKU kredito unijų grupė ir Europos investicijų fondas (EIF) bendradarbiauja teikiant kreditus verslui pagal garantijų priemonę, kuria vykdoma mažųjų įmonių miestuose ir regionuose mikrokreditavimo programa. Garantija finansuojama pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programą. Be to kredito unijos teikia lengvatines paskolas jauniems verslams pagal priemonę „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020, finansuojamas iš Europos socialinio fondo“.

Iš viso kreditų verslui portfelis konsoliduotoje LKU kredito unijų grupėje per metus išaugo daugiau nei trečdaliu – 30,5 proc. iki 82,1 mln. Eur. Visa tai rodo kryptinga kredito unijų veiklą finansuojant jaunas įmonės ir patyrusius verslus tiek šalies didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose.

Portale „15min“ prasideda socialinis projektas „Tu esi aš“, kurio pagrindiniu rėmėju tapo LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją. Šiuo projektu siekiama atkreipti dėmesį į amžėjančią Lietuvos visuomenę, keisti nusistovėjusius stereotipus amžiaus atžvilgiu ir skatinti „sidabrinę“ ekonomiką. Projekte senjorai dalinsis istorijomis, kurios įkvepia amžėjimą pasitikti kaip galimybių ir atradimų etapą, bei jo metu bus išrinktas „Metų senjoras 2021“.

Lietuva – tarp sparčiausiai amžėjančių

Lietuva rikiuojasi tarp sparčiausiai senstančių Europos valstybių, todėl vyresnio amžiaus žmonių integracija į ekonomiką, jų įsitraukimas į visuomeninį gyvenimą tampa vis svarbesniu klausimu.

Pensinis amžius dažnai visuomenėje pasitinkamas kaip menama riba – štai esi darbo rinkoje, gyveni aktyvų socialinį gyvenimą arba ne, tačiau ar tikrai? Amžėjimą vertiname kaip socialinę problemą, tačiau branda juk gali atverti daugybę naujų galimybių.

„Sidabrinės“ ekonomikos vystymas naudingas tiek verslui, tiek valstybei, tiek patiems senjorams. Įsitraukdami į darbo rinką ar įvairias socialines veiklas, senjorai kuria pridėtinę vertę, mažina kartų atotrūkį, gerina savo emocinę būklę ir augina savivertę. Projekte „Tu esi aš“ senjorai ir dalinasi amžėjimo patirtimis, galimybėmis bei iššūkiais.

Projekto partneriu tapusi LKU kredito unijų grupė atkreipia dėmesį, kad amžėjimo tema, senjorų iššūkiai ir patirtys jiems – labai svarbios. Jau daugiau nei 20 metų veikdamos net ir mažiausiose bendruomenėse, kredito unijos mezga artimus ryšius su kiekvienu jų nariu. Todėl kredito unijos jau yra tapusios daugiau nei finansų įstaigos ir aktyviai prisideda prie visuomeninio bei kultūrinio gyvenimo kūrimo.

„Nemažą dalį kredito unijų narių sudaro senjorai, kurie – ištikimi mūsų kredito unijų klientai ir nariai jau ne vieną dešimtmetį. Jaučiame atsakomybę reaguoti į šios visuomenės dalies patiriamus socialinius iššūkius, vyraujančią atskirtį ir iš to kylančias problemas. Remdami projektą „Tu esi aš“ išreiškiame tikėjimą jo idėja“, – sako Lietuvos centrinės kredito unijos, prižiūrinčios LKU kredito unijų grupę, administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Metų senjoras

Šiemet labai svarbia projekto „Tu esi aš“ dalimi tampa ir „Metų senjoras 2021“ rinkimai, kurie organizuojami kartu su žurnalu „60 +“. Šios iniciatyvos autorė Laura Balčiūtė įsitikinusi, kad vienas svarbiausių dalykų – atsikratyti klaidingų amžėjimo įsitikinimų ir mitų, o tai naudinga ne tik senjorams, bet ir visai visuomenei: „Daugybė stereotipų apie senėjimą egzistuoja ne tik tarp jaunimo, bet ir pačių senjorų. Mat senatvėje nedera vienaip ar kitaip elgtis, atrodyti, nedera kažko sakyti, o gyvenimas – vien bėdos ir ligos. Džiaugiuosi, kad tokie projektai keičia visuomenės požiūrį.

Mus supa begalė aktyvių, inovatyvių, kūrybiškų, gyvenimu besidžiaugiančių senjorų. Tokie pavyzdžiai ne tik įkvepia bendraamžius, bet kartu drąsina jaunąją kartą nebijoti, nes brandus amžius – nuostabus.“

Įkvepiančius, jaunatviškus, įdomius, aktyvius senjorus „15min“ ir žurnalo „60 +“ skaitytojai galės registruoti į metų senjoro rinkimus jau nuo rugsėjo 7 d. Konkurse iš viso numatytos 6 senjorų nominacijos: „Metų aktyviausias“, „Metų kūrybiškiausias“, „Metų inovatyviausias“, „Metų tvariausias“, „15min skaitytojų balsas“ ir „Metų senjoras 2021“

1990 metais Jungtinių tautų organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė spalio 1-ąją Tarptautine pagyvenusių žmonių diena, o visas spalis – laikomas senjorų mėnuo. Amžėjantiems žmonėms aktualias problemas, jų istorijas „Tu esi aš“ portale gvildensime nuo rugsėjo. Senjorų mėnesį pasitiksime su rinkimų „Metų senjoras“ apdovanojimais ir dienos konferencija amžėjimo tema „15min“ portale.

Nuorodą į projekto istorijas rasite čia.

Prieš metus, 2020 m. rugsėjį, Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) kartu su finansų tarpininkėmis – 10 LKU grupės kredito unijomis – paskelbė apie lengvatinių paskolų pagal priemonę „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“ teikimą. Per šį laikotarpį jau suteikta paskolų už daugiau kaip 627 tūkst. eurų, o daugiausiai dėl jų kreipėsi nuo 2019 m. sausros nukentėję ūkininkai.

Ūkininkai nukentėjo ne tik nuo sausrų

Priemonėje dalyvaujančiose LKU grupės kredito unijose iki 25 tūkst. eurų lengvatinėmis sąlygomis gali pasiskolinti ūkio subjektai, kurie per pastaruosius trejus metus nukentėjo nuo nepalankių klimato reiškinių.

Dabartiniais duomenimis, dėl paskolų daugiausiai kreipėsi nuo 2019 m. sausrų (65 proc. pareiškėjų) ir 2019 m. šalnų (19 proc.) nukentėję ūkininkai. 12 proc. besikreipusių ūkių nukentėjo nuo 2017–2018 m. liūčių. Taip pat yra ir pirmasis šiais metais atvejis, kuomet ūkis nukentėjo nuo 2021 m. gausaus sniego.

Daugiausiai besikreipusiųjų ūkininkų yra iš Akmenės (44 proc.), taip pat Joniškio ir Pasvalio rajonų (po 11 proc.). Kiti pareiškėjai ūkininkauja Kretingos, Mažeikių, Varėnos, Kaišiadorių, Pakruojo, Šiaulių rajonuose.

„Kaip matome, dėl paskolų kreipiasi nuo labai įvairių klimato reiškinių nukentėję ūkininkai iš skirtingų rajonų. Tačiau pastarųjų trejų metų klimato reiškinių tendencijos akivaizdžiai rodo, kad nepalankioje situacijoje galėjo būti atsidūrę kur kas daugiau ūkių. Todėl visus ūkininkus, pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimančias bendroves, kurių ūkiai patyrė nuostolius dėl nepalankių klimato reiškinių, raginame nedelsti ir pasidomėti lengvatinės paskolos galimybėmis“, – sako ŽŪPGF l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė.

Lengvatinės paskolos pagal šią priemonę teikiamos investicijoms, apyvartinėms lėšoms finansuoti, įskaitant darbo užmokesčiui bei su juo susijusiems mokesčiams sumokėti. Pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantiems ūkio subjektams paskolos iki 25 tūkst. eurų ir iki 36 mėn. laikotarpiui yra teikiamos iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Klimato reiškiniai smarkiai pakenkia derliui

Dėl paskolų besikreipusių ūkininkų pateikti dokumentai rodo, kad nepalankūs klimato reiškiniai turi reikšmingos įtakos derliui:

• šalnos dažniausiai paveikia augalų žiedus aktyvios vegetacijos laikotarpiu, o dėl to labiausiai nukenčia uogų ūkiai;
• sausros sustabdo augalų augimą, pablogina maisto medžiagų įsisavinimą, o jų trūkumas neleidžia subrandinti sėklų;
• gausiai iškritę krituliai sukliudo laiku nuimti derlių, o tai padarius vėliau – derlius būna prastos kokybės, grūdai sudygsta varpose.

Procesas paprastas, tačiau reikalinga savivaldybės pažyma

Paskolą norintys gauti ūkininkai, visų pirma, turi  kreiptis į savo savivaldybę, dažniausiai žemės ūkio skyrių, kuris jiems išduos pažymą apie nukentėjimą.

„Jeigu ūkininkas per pastaruosius trejus metus buvo susidūręs su tokia situacija ir tai buvo užregistruota savivaldybėje, tuomet pažymą jis gali išsiimti ir šiandien. Kviečiame ūkininkus neabejoti ir pasirūpinti visais dokumentais, nes tai tikrai nėra sudėtinga. O reikalui esant, jie visada sulauks pagalbos iš savivaldybių, ŽŪPGF ar finansų tarpininko darbuotojų“, – pataria R. Globienė.

Gavę pažymą, patvirtinančią nukentėjimo nuo nepalankių klimato reiškinių faktą, ūkininkai dėl lengvatinės paskolos suteikimo turėtų kreiptis į tarpininkaujančią finansų įstaigą – vieną iš priemonės įgyvendinime dalyvaujančių LKU kredito unijų.

Bendra lengvatinės paskolos palūkanų norma siekia iki 2 proc. Paskolos gavėjui pageidaujant, gali būti taikomas iki 1 metų paskolos grąžinimo atidėjimas. Taip pat paskolai taikomas paskolos administravimo mokestis, kuris siekia 1 proc. nuo paskolos sumos, tačiau ne mažiau kaip 100 eurų. Paskolai pagal šią priemonę taip pat gali būti suteikta ŽŪPGF individuali garantija bei palūkanų kompensacija kartu su ja.

Daugiau informacijos apie priemonę ir joje dalyvaujančių LKU grupės kredito unijų sąrašą rasite čia.

Finansinė priemonė įgyvendinama pagal schemą, patvirtintą 2020 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-422 „Dėl Fondų fondo „Žemės ūkio fondas“ finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“.

Norime informuoti, kad š. m. rugsėjo 11–12 d. bus atliekami planiniai ryšių infrastruktūros naujinimo darbai, kurių metu galimi ryšio sutrikimai ir laikinai gali būti nepasiekiama internetinės bankininkystės i-Unija.lt svetainė.

Dėl šios priežasties, maloniai prašome reikalingas pinigų operacijas per el. bankininkystę atlikti prieš arba po naujinimo darbų.

Darbų pradžia: rugsėjo 11 d. 12:00 val.

Darbų pabaiga: rugsėjo 12 d. 17:00 val.

Iš anksto atsiprašome už galimus nepatogumus.

Augančios NT kainos ir mušami pirkimo-pardavimo sandorių rekordai prisidėjo prie to, kad Vilniaus Šnipiškės taptų vienu sparčiausiai besiplečiančių sostinės mikrorajonų. Būtent čia NT vystymo bendrovė „Olfin“ šiuo metu plėtoja projektą „Cloud“, kuriuo rinką jau spėjo papildyti tiek komercinės, tiek gyvenamosios paskirties objektais.

Pastatų kompleksas perspektyviame Vilniaus mikrorajone

NT vystymo bendrovė „Olfin“, pastebėjusi esminius augančio ir sparčiai modernėjančio Vilniaus Šnipiškių mikrorajono pokyčius, 2 ha ploto sklype vysto gyvenamosios ir komercinės paskirties objektų projektą „Cloud“.

Būtent Šnipiškės dėl patrauklios geografinės padėties yra laikomos viena patraukliausių seniūnijų tiek gyvenamosios, tiek administracinės-komercinės paskirties objektų plėtojimui. Pastaruoju metu čia ypač aktyviai statomi gyvenamųjų namų kvartalai, verslo centrai ir plečiama centrinės verslo dalies (angl. Central Business District – CBD) šiaurinė riba. Čia įgyvendinamos ir kokybiško laisvalaikio idėjos: šalia pagrindinių transporto arterijų įrengiami dviračių ir pasivaikščiojimo takai, kuriamos žaliosios poilsio zonos.

„Cloud“ pastatų kompleksą, kurio bendras naudingas plotas daugiau nei 8 500 m², be 79 vieno–trijų kambarių butų taip pat sudaro 5 300 m² ploto verslo centras „Cloud Offices“. „Įgyvendindami projektą siekiame atliepti šios miesto dalies vystymosi dinamiką. Viena vertus, tai centrinės verslo dalies tąsa, kita vertus – tai patogi vieta miesto gyventojui, iš kurios lengva pasiekti Vilniaus senamiestį, darbą, universitetą ir laisvalaikio vietas“, – teigia UAB „Olfin“ vadovas Rolandas Andrulis.

„Cloud“ įgyvendinimui – kredito unijų finansavimas

Bendrovės vadovo teigimu, didiesiems bankams sugriežtinus reikalavimus gyvenamojo ir komercinio NT vystymo bendrovėms, stiprėja konkurencija tarp alternatyvių finansavimo šaltinių. Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), kredito unija „Ebitum“ ir LKU grupei priklausančių kredito unijų konsorciumas tapo vienais iš projekto „Cloud“ finansuotojų bei sutarė jo vystymui suteikti sindikuotą 5,8 mln. Eur vertės kreditą.

„Iki šiol su kredito unijomis bendrauti neteko, tačiau džiaugiamės atradę veiklos sinergiją su stipriu finansiniu partneriu“, – sako R. Andrulis.

Kredito unijos „Ebitum“ administracijos vadovo Aurimo Lanko teigimu, stambių verslo projektų finansavimas – reikšminga paspirtis kredito unijai: „Džiaugiamės, kad didieji verslo vystytojai atsisuka į kredito unijas ir jas mato kaip lygiavertį parnerį, kuris padeda greitai ir patikimai įgyvendinti projektus. Sulaukę bendrovės „Olfin“ užklausos nesudvejoję susisiekėme su LCKU. Nors projektas didelis bei sudėtingas – mums pavyko pasiekti bendrų sutarimų ir suteikti milijoninį finansavimą.“

LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas pastebi, kad komercinio bei gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą savo veikloje jaučia ir kredito unijos: „LKU grupės kredito unijų klientai – profesionalūs NT plėtotojai, su kuriais bendradarbiaudami galime pasiekti racionalių kompromisų bei įsigilinę į konkretaus projekto specifiką pasiūlyti individualų finansavimo sprendimą.“

Perspektyva į ateitį

Anot įmonės „Olfin“ vadovo, nors koronaviruso pandemija paveikė daugelį verslo sektorių, poveikis NT rinkai buvo trumpalaikis. Šiandien R. Andrulis pastebi, kad rinkoje vis dar fiksuojami aktyvumo rekordai. Nors biurų patalpose dar esama laisvų vietų verslo įmonėms įsikurti – visi gyvenamieji butai projekte „Cloud“ jau išparduoti.

Pašnekovas neslepia – intensyvi Šnipiškių plėtra ir šio mikrorajono populiarumas sudaro sąlygas tolimesniam projekto „Cloud“ vystymui. „Jau pradėjome kurti likusios teritorijos vystymo koncepciją. Artimiausiu metu keliais etapais įgyvendinsime šiaurinės Vilniaus CBD ribos urbanizaciją, derindami tiek miestiečių, tiek verslo poreikius, ir sukursime naują traukos centrą Šnipiškėse“, – apie būsimus planus pasakoja R. Andrulis, UAB „Olfin“ vadovas.

Individualūs finansavimo sprendimai

LKU kredito unijų grupė – jau daugiau negu 20 metų didžiausia kredito unijų grupė Lietuvoje. Grupės valdomas turtas sudaro beveik 60 proc. viso kredito unijų sektoriaus turto Lietuvoje. 45 grupei priklausančios kredito unijos, kurių priežiūrą ir kontrolę vykdo LCKU, atsižvelgusios į kliento individualią situaciją, gali pasiūlyti finansavimo sprendimus tiek besikuriančioms ar ką tik veiklą pradėjusioms verslo įmonėms, tiek veikiančioms ne vienerius metus.

„Nors kredito unijos glaudžiai bendradarbiauja su smulkiuoju bei vidutiniu verslu, tačiau tarp mūsų klientų daugėja ir stambių verslo įmonių. Kasmet stiprėjančios LKU grupės kredito unijos šiandien yra pajėgios suformuoti ir išduoti milijonus eurų siekiančius kreditus verslo projektams įgyvendinti.“ – Sako M. Vijūnas, LCKU vadovas.

Unijose kreditai teikiami verslams iki 1 metų pagal priemonę „Verslumo skatinimas 2014–2020“. Taip pat patyrusioms įmonėms siūloma finansuoti apyvartines lėšas su kredito linijomis arba investicijas, suteikiant ilgalaikes paskolas.