Kategorija: LKU grupės naujienos

Karantino metu namuose ženkliai daugiau laiko praleidę gyventojai į paviršių iškėlė dabartinio būsto komforto klausimą. „Nuomokis ir pirk“ šūkiu naujus klientus kviečianti UAB „Mano numai“ yra pirmoji nepriklausoma būsto nuomos su išpirkimu paslaugą teikianti įmonė Europos Sąjungoje. Prieš dvejus metus Vilniuje įkurta bendrovė greitai subūrė klientų ratą, o visai neseniai savo veiklos ribas išplėtė iki Kauno.

Trumpesnis kelias iki nuosavo būsto

Būsto rinkos aktyvumas, 2020 metais mušęs rekordus, nesulėtėjo ir 2021-aisiais. Specialistai įspėja – nekilnojamojo turto (NT) rinkos išsikvėpimo ženklų horizonte dar nematyti. Kaistanti rinka ir suaktyvėjęs tautiečių noras gyventi savo, o ne nuomojamame būste, įmonės „Mano numai“, veikiančios prekės ženklu „Numai“, įkūrėjui ir įmonės bendraturčiui Aurimui Čiagui padiktavo verslo idėją.

„Mes esame papildoma stotelė prieš būsto paskolą. Išsirinkę savo svajonių būstą, kurio dėl vienų ar kitų priežasčių dar negali įsigyti, klientai kreipiasi į mus. Mes tą būstą nuperkame ir išnuomojame būsimiems jo savininkams. Kol atsiranda galimybė patiems gauti būsto kreditą, klientai jau gyvena savo namuose“, – „Numai“ verslo modelį aiškina A. Čiagus.

Dažniausiai „Numai“ klientais tampa jaunos šeimos, dar nesukaupusios pakankamos sumos pradiniam įnašui. Taip pat neseniai iš užsienio grįžę emigrantai, laisvai samdomi profesionalai, smulkaus ir vidutinio verslo savininkai.

„Kiekvieną atskirą būsto įsigijimo atvejį vertiname individualiai, – teigia „Numai“ vadovas. – Visgi kylant NT kainoms atidėliojimas ir delsimas įsigyti būstą pirkėjams gali atsieiti papildomai. Tuo tarpu mes pelną gauname išnuomodami būstus, o klientams suteikiame galimybę namus iš mūsų nupirkti už tą pačią kainą, kuria jį įsigijome patys, nepriklausomai nuo rinkoje vykstančių svyravimų.“

Dėl papildomo finansavimo kreipėsi į kredito uniją

Veiklą sostinėje pradėjusi bendrovė „Numai“ visai neseniai išsiplėtė iki Kauno. Vis dėlto „Numai“ veiklos įgyvendinimui ir vystymui yra būtini papildomi finansavimo šaltiniai. Būtent verslo plėtros įsigyjant naujus būstus ir klientų bazės auginimo sumetimais A. Čiagus kreipėsi ir į LKU grupės kredito unijas.

Šeimos kredito unija kartu su Kauno regiono kredito unija ir visą LKU grupę prižiūrinčia Lietuvos centrine kredito unija (LCKU) sutarė bendrovei suteikti 2 mln. Eur dydžio sindikuotą kreditą. „Šis verslo modelis yra kompleksiškas, tačiau inovatyvus ir perspektyvus, todėl sutikome tapti „Numai“ partneriais“, – teigia Šeimos kredito unijos verslo plėtros vadovas Paulius Didžiulis.

„Žinoma, kredituoti įmones su nauju verslo modeliu – iššūkis. Mes vadovaujamės taisykle, kad turime gerai suprasti įmonę ir jos veiklos modelį. Tai darome ne tik norėdami suvaldyti rizikas, bet kad nepakenktumėme verslo vystymo metu įmonei pasiūlę nekorektiškas finansavimo sąlygas“, – sako P. Didžiulis.

Smulkaus ir vidutinio verslo finansų partneris

Net ir pandemijos metu LKU grupės kredito unijos, kurių iš viso 45 visoje Lietuvoje, nestabdė verslo kreditavimo. Per pirmuosius tris šių metų mėnesių kreditų verslui grupėje suteikta 33,6 % daugiau negu prieš metus už 102,8 mln. Eur (2020 m. – 76,9 mln. Eur). Tuo tarpu bendras grupės paskolų portfelis per metus nuo 2020 m. kovo paaugo daugiau nei penktadaliu – 21,37 %.

Šeimos kredito unijos administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Žygimantas Valys pastebi, kad klientai vis dažniau kreipiasi į uniją pirmuoju numeriu: „Pastaraisiais metais kredito unijos nebėra planas B, kai kreipiamasi tik gavus neigiamą banko atsakymą. Esame lankstūs, su kiekvienu partneriu bendraujame, gilinamės į individualius verslo niuansus. Sklandi komunikacija ir operatyviai priimami sprendimai yra tai, ką labiausiai vertina mūsų klientai.“

Ž. Valys primena, kad kredito unijos gali pasiūlyti finansavimo sprendimus tiek besikuriančioms ar ką tik savo veiklą pradėjusioms verslo įmonėms, tiek veikiančioms jau ne vienerius metus: „Teikiame kreditus pradedantiesiems verslams iki 1 metų pagal priemonę „Verslumo skatinimas 2014–2020“. Taip pat jau patyrusioms įmonėms siūlome finansuoti apyvartines lėšas su kredito linijomis arba investicijas, jiems suteikdami ilgalaikes paskolas.“

LCKU kreditavimo specialistė Rasa Piečiukaitienė primena, kad kredito unijos, veikdamos su institucijų priežiūra, gali būti konkurencinga finansavimo alternatyva bankams. „Kredito unijos teikia platų paslaugų spektrą ir dirbdami su partneriais UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondu bei UAB Verslo ir investicijų garantijos galime pasiūlyti konkurencingas finansavimo priemones. Nors kredito unijos kelia panašius rizikos vertinimo reikalavimus kaip bankai, tačiau tuo pat metu riziką vertina lanksčiai ir operatyviai“, – sako R. Piečiukaitienė.

Taip pat šių metų pavasarį LKU grupės kredito unijos pradėjo teikti kreditus verslui pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos finansuojamą garantijų priemonę, skirtą didinti finansavimo prieinamumą verslo pradžiai arba mažų įmonių plėtrai visoje Lietuvoje. Tikslios informacijos apie verslo finansavimo sąlygas rekomenduojama teirautis artimiausioje LKU grupės kredito unijoje.

Likus mėnesiui iki priemonės, pagal kurią koronaviruso (COVID-19) pandemijos laikotarpiu teikiamos lengvatinės paskolos žemės ūkio ir žuvininkystės subjektams, teikimo pabaigos pranešama, kad dar gali būti suteikta paskolų už 10 mln. eurų. Priemonę administruojanti Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) kartu su finansų tarpininkais, tarp kurių ir LKU grupės kredito unijos, teikti paskolas ūkio subjektams gali iki 2021 m. birželio 30 d.

Per 2020 m. buvo suteikta lengvatinių paskolų už beveik 90 mln. eurų. Praėjusių metų pabaigoje patvirtintos beveik 45 mln. eurų papildomos lėšos, kurios pradėtos skolinti šių metų vasarį. Pasibaigus gegužės mėnesiui, iš papildomai skirtų lėšų yra patvirtinta paskolų už 34,7 mln. eurų.

„Dar turime galimybę ūkio subjektams suteikti paskolų už 10 mln. eurų. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad priemonės teikimo pabaiga yra numatyta birželio 30 d., todėl norintys kreiptis ūkio subjektai – turėtų nedelsti“, – komentuoja ŽŪPGF l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė.

Lengvatinės paskolos pagal šią priemonę yra teikiamos ūkio subjektams, susidūrusiems su apyvartinio kapitalo trūkumu COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu. Ūkio subjektai, visų pirma, turi kreiptis į priemonės įgyvendinime dalyvaujančius finansų tarpininkus, tarp kurių net 17 LKU grupei priklausančių kredito unijų, ir pateikti užpildytą paraišką bei kitus dokumentus vertinimui.

Šiemet paskolas jau gavo pusė tūkstančio subjektų

Gautos lėšos pagal šią priemonę padeda ūkio subjektams laiku sumokėti atlyginimus darbuotojams, atsiskaityti su tiekėjais, padengti kitas būtinas einamąsias išlaidas. Nuo vasario iki gegužės mėnesio pabaigos tokia galimybe pasinaudojo 513 ūkio subjektų, kurie vidutiniškai skolinosi po 68 tūkst. eurų.

Kaip ir 2020 m., šiemet didžiausia lengvatinių paskolų lėšų suma suteikta augalininkystės sektoriui (58 proc.). Taip pat nemažą dalį išskolintų lėšų gavo mišrūs ūkiai (22 proc.), pienininkystės (9 proc.) ir gyvulininkystės (5 proc.) ūkio subjektai.

Net 91 proc. paskolų gavėjų yra ūkininkai, po 4 proc. paskolų gavėjų sudaro bendrovės ir žemės ūkio bendrovės. Taip pat yra besiskolinančių žemės ūkio kooperatyvų, kooperatinių bendrovių, mažųjų bendrijų.

Daugiausiai paskolų lėšų suteiktą ūkininkaujantiems Panevėžio ir Radviliškio rajonuose (po 6 proc.), taip pat Ukmergės (5 proc.), Pakruojo (4 proc.), Akmenės (4 proc.), Biržų (4 proc.) rajonuose.

Kokiomis sąlygomis yra teikiamos paskolos?

Paskolos gavėjai gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos iki 1 mln. eurų ir iki 36 mėn. laikotarpiui su galimu paskolos grąžinimo atidėjimu iki 12 mėn. Paskolai taikoma fiksuota metinė palūkanų norma nuo 0,1 iki 0,69 proc. Paskolos administravimo mokestis siekia 2 proc. paskolos sumos, nuo 150 iki 2 500 eurų sumos.

Paskola suteikiama neįkeičiant turto. Paskolos pagal šią priemonę vienam ūkio subjektui gali būti suteikiamos tik vieną kartą, vertinant nuo priemonės įgyvendinimo pradžios 2020 m. rugpjūtį.

Daugiau informacijos apie šią priemonę ir joje dalyvaujančių LKU grupės kredito unijų sąrašą rasite nuorodoje.

Finansinė priemonė įgyvendinama pagal schemą, patvirtintą 2020 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-539 „Dėl skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ schemos patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais.

Pasibaigus kadencijai, balandžio mėnesį darbą pradėjo Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) visuotinio narių susirinkimo patvirtinta nauja stebėtojų tarybos sudėtis. Pastaroji perrinko ir LCKU valdybos narius bei antrą kadenciją eiti valdybos pirmininko pareigas paskyrė Mindaugą Vijūną.

„Esu tikras, kad naujai suformuota valdymo organų sudėtis leis užtikrinti ankstesnę kryptį ir pradėtų darbų tąsą. Taip pat atskirų narių sukaupta patirtis ir turimos kompetencijos prisidės prie mūsų strategijos, kuria sieksime stabilios ir efektyvios kredito unijų veiklos Lietuvoje, įgyvendinimo,“ – sako M. Vijūnas, karjerą LCKU pradėjęs 2015-aisias. Tuo  metu ėjęs Rizikos valdymo ir kontrolės departamento direktoriaus pareigas, po dviejų metų M. Vijūnas buvo išrinktas valdybos pirmininku ir administracijos vadovu.

LCKU stebėtojų tarybos nariais buvo perrinkta nepriklausoma narė Vilma Mačerauskienė (Lietuvos Respublikos finansų ministerija), taip pat Inga Navikienė (kredito unija „Germanto lobis“), Ramūnas Džiugas (Šilutės kredito unija), Rimantas Slavinskas (kredito unija „Prienų taupa“), Danguolė Matukevičienė (Anykščių kredito unija). Stebėtojų tarybos gretas naujai papildė Neringa Sakalauskienė (kredito unija „Magnus“) ir Egidijus Žaltauskas (Kėdainių krašto kredito unija), kuris buvo išrinktas ir į stebėtojų tarybos pirmininko poziciją.

„Kylant aibei diskusijų apie finansinių paslaugų prieinamumo regionuose problemą, LKU kredito unijų grupė, turėdama plačiausią klientų aptarnavimo vietų tinklą, įgyja ypatingą reikšmę. Esame bendruomenėms artimas ir pasiekiamas finansų partneris, už ką mus vertina bei pasitiki. Sieksime išlaikyti platų kredito unijų tinklą ir būti kuo arčiau savo klientų.

Be kita ko, jauno amžiaus žmonės dažniau renkasi elektroninės bankininkystės teikiančių finansų įstaigų paslaugas, todėl vienas iš mūsų laukiančių iššūkių – tapti dar patrauklesniais finansinių paslaugų teikėjais Lietuvos jaunimui. Dėl to linkiu kolegoms ateinančią kadencija žvelgti į ateitį su dideliu optimizmu ir visiems kartu žengti koja kojon su naujovėmis“, – sako E. Žaltauskas.

Be M. Vijūno, LCKU valdybos nariais naujai 4 metų kadencijai buvo perrinkti Aurimas Lankas (kredito unija „Ebitum“), Žygimantas Valys (Šeimos kredito unija), Gintarė Subačiūtė (Širvintų kredito unija). Prie komandos naujai prisijungė Rolandas Majauskas (Šilutės kredito unija).

Stiprėjanti kredito unijų grupė

Po kredito unijų reformos, leidusios susiformuoti centrinių kredito unijų grupėms, kurios stiprintų kooperatinės bankininkystės veiklą Lietuvoje, kredito unijų sistema sulig kiekvienais metais tvirtina savo pozicijas šalies miestuose ir regionuose.

LCKU – didžiausia centrinė kredito unija, vienijanti 45 iš 60 kredito unijų Lietuvoje, kurios kartu sudaro LKU kredito unijų grupę. Vykdydama jų priežiūrą ir kontrolę, LCKU užtikrina efektyvią ir stabilią grupės veiklą. Apie augantį visuomenės pasitikėjimą kredito unijomis byloja ir skaičiai. LKU kredito unijų grupė per daugiau nei 20 metų suvienijo 112 tūkst. narių – gyventojų, verslininkų ir ūkininkų visoje Lietuvoje.

Taip pat pasibaigus pirmajam 2021 m. ketvirčiui, konsoliduota grupė skaičiuoja nuosekliai augančius veiklos rodiklius. Grupės neaudituotas pelnas kovo 31 d. siekė 917 tūkst. Eur, t. y. 17,4 % daugiau negu 2020-aisiais tuo pačiu metu. Analizuojant pajamų struktūrą, 4,9 mln. Eur sudarė grynosios palūkanų pajamos. Tuo tarpu ekonomiškai sudėtingu laikotarpiu, LCKU per pirmąjį ketvirtį grynųjų palūkanų pajamų uždirbo 702 tūkst. Eur – 21,6 % daugiau nei prieš metus.

LKU kredito unijų grupės bendras konsoliduotas turtas kovo 31 d. siekė 578,3 mln. Eur sumą. Taip pat bendras visos grupės paskolų portfelis per tris mėnesius ūgtelėjo 5,3 % iki 437,58 mln. Eur. Per metus nuo 2020 m. kovo 31 d. paskolų portfelis augo daugiau nei penktadaliu – 21,37 %.

Audituotais duomenimis, iš viso per 2020 metus LKU kredito unijų grupė uždirbo beveik 2,6 mln. Eur grynojo pelno. Analizuojant pajamų struktūrą, 18,8 mln. Eur sudarė grynosios palūkanų pajamos. Tuo tarpu LCKU per metus grynųjų palūkanų pajamų uždirbo 2,6 mln. Eur.

„Praėjusiais metais mums pavyko susitelkti ir kartu su kredito unijomis surasti vieningus sprendimus, padėjusius užtikrinti stabilią grupės veiklą. Šiuo laikotarpiu žingsnis po žingsnio grįžome į įprastas veiklos vėžes ir toliau stiprinsime savo kapitalą, kad garantuotume sklandų finansinių paslaugų teikimą nariams ir ateityje“, – sako M. Vijūnas.

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), ir toliau nuosekliai augina tvarią veiklą pagrindžiančius rodiklius. Per 2021 metų pirmąjį ketvirtį konsoliduota grupė uždirbo 917 tūkst. Eur neaudituoto grynojo pelno – 17,4 % daugiau negu prieš metus tuo pačiu laikotarpiu, kai pelnas siekė 781 tūkst. Eur.

„Šių metų pirmąjį ketvirtį užtikrintai tęsėme pradėtus darbus, išlaikydami artimus ryšius su vietinėmis bendruomenėmis, verslininkais ir ūkininkais šalies miestuose bei regionuose. Po kredito unijų reformos LKU grupės unijos kasmet stiprėja, augina pelningumo rodiklius ir tokiu būdu tampa vis konkurencingesne finansinių paslaugų alternatyva Lietuvos gyventojams“, – teigia LCKU administracijos vadovas, valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Skaičiuojama, kad pagrindinės veiklos pajamų struktūra pastarąjį ketvirtį kito. Grynosios palūkanų pajamos, palyginus su 2020 m. kovo mėnesiu, buvo 18,8 % didesnės ir siekė daugiau nei 4,976 mln. Eur (2020 m. – 4,187 mln. Eur). Grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų gauta 70 tūkst. Eur – 23,9 % mažiau negu pernai (2020 m. – 92 tūkst. Eur).

LKU kredito unijų grupės bendras konsoliduotas turtas kovo 31 d. pasiekė 578,3 mln. Eur sumą. Šis rodiklis nuo metų pradžios paaugo 2,2 %. Tuo tarpu visą grupę prižiūrinčios LCKU valdomas turtas per tris šių metų mėnesius susitraukė 1,9 % iki 199,4 mln. Eur.

Neaudituotais duomenimis, LKU kredito unijų grupės priežiūrą ir kontrolę vykdanti LCKU per pirmus tris šių metų mėnesius uždirbo 136 tūkst. Eur grynojo pelno – 52,8 % daugiau negu per 2020 m. pirmąjį ketvirtį, kai suma siekė 89 tūkst. Eur. Taip pat augo ir grynosios palūkanos, kurių LCKU uždirbo 702 tūkst. Eur arba 21,6 % daugiau negu pernai (2020 m. – 577 tūkst. Eur).

Neaudituotais duomenimis, LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 25,98 % (normatyvas – 13,2 %), o LKU konsoliduotos grupės – 15,74 % (normatyvas – 11,8 %).

Gyventojų ir verslo finansavimas

Gyvenimui ir verslo veiklai pamažu grįžtant į įprastas vėžes, stebėtas konsoliduotos LKU kredito unijų grupės paskolų portfelio augimas. Paskolų portfelis per tris mėnesius ūgtelėjo 5,3 % iki 437,58 mln. Eur. Per metus nuo 2020 m. kovo mėnesio portfelis augo daugiau nei penktadaliu – 21,37 %.

Žvelgiant atidžiau į paskolų portfelio struktūrą, per metus ketvirtadaliu – 25,7 % – išaugo kreditų su nekilnojamojo turto įkeitimu dalis, kurių bendra vertė praėjus pirmam ketvirčiui siekė 222,18 mln. Eur (2020 m. – 176,6 mln. Eur). Tuo tarpu vartojimo kreditų portfelis, palyginus su praėjusiais metais, augo neženkliai – 1,18 % iki 21,59 mln. Eur (2020 m. – 21,34 mln. Eur). Viena to priežasčių – dėl koronaviruso pandemijos ir šalyje įvesto karantino akivaizdoje sumažėję gyventojų vartojimo poreikiai.

Net ir pandemijos metu verslo kreditavimo nestabdžiusios kredito unijos pirmuosius tris metų mėnesius ir toliau aktyviai veikė šioje srityje. Kreditų verslui LKU kredito unijų grupėje suteikta 33,6 % daugiau negu prieš metus už 102,8 mln. Eur (2020 m. – 76,9 mln. Eur).

Praėjusiais metais LKU grupei priklausančios kredito unijos solidarizavosi su kitomis Lietuvos bankų asociacijai priklausančiomis finansų įstaigomis ir pasirašė paskolų moratoriumą, galiojusį iki šių metų kovo 31 d. Pagal jį gyventojams ir verslui, susidūrusiems su COVID-19 pandemijos pasekmėmis, suteikta galimybė atidėti turimų paskolų grąžinimą.

Iš viso kredito unijų grupėje dėl koronaviruso pandemijos atidėtos paskolos sudarė 26,4 mln. Eur, iš kurių 16,4 mln. Eur buvo pritaikytos moratoriumo sąlygos. Pirmojo ketvirčio pabaigoje aktyvių atidėjimų paskoloms sudarė 0,3 mln. Eur.

Žemės ūkio kreditavimas ir lengvatiniai kreditai

Per pirmąjį ketvirtį LKU grupės kredito unijų suteiktų kreditų žemės ūkiui pokytis kilo neženkliai, palyginus su praėjusiais metais, ir aktyvių sutarčių vertė laikotarpio pabaigoje siekė 93,06 mln. Eur (2020 m. – 92,17 mln. Eur). Naujai sudarytų sutarčių per metus vertė – 8 mln. Eur. Didžioji dalis visų žemės ūkiui suteiktų kreditų buvo skirti investicijoms – patalpų, žemės, žemės ūkio technikos pirkimui.

Nuo 2020 m. LKU grupės kredito unijos aktyviai dalyvauja UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) skatinamosiose finansinėse priemonėse kaip finansų tarpininkės. Lengvatiniai kreditai teikiami pagal tris priemones: pirmine gamyba užsiimantiems ūkio subjektams, taip pat ūkio subjektams, nukentėjusiems COVID-19 ligos protrūkio metu, ir ūkininkams, per pastaruosius trejus metus nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių.

Pagal šias priemones, kovo 31 d. duomenimis, su esamais ir naujais kredito unijų nariais pasirašyta 313 kredito sutarčių, kurių bendra vertė – 33 mln. Eur.

Sulėtėjo gyventojų taupymas

Praėjusiais metais vyravęs ekonominis neapibrėžtumas išryškino taupymo svarbą, tačiau pastaroji tendencija prasidėjus 2021-iesiems kiek atslūgo. Neaudituotais duomenimis, kovo 31 d. kredito unijų grupės indėlių portfelio suma, įskaitant ir santaupas einamosiose sąskaitose, siekė 498,63 mln. Eur ir per ketvirtį augo vos 0,6 % arba 3 mln. Eur. Viena to priežasčių – padidėjusios gyventojų išlaidos nekilnojamam turtui įsigyti.

Vis dėlto pastarąjį ketvirtį LKU grupės kredito unijose kito indėlių portfelio struktūra: indėlių iki pareikalavimo mažėjo 8,9 mln. Eur, tačiau terminuotųjų indėlių dalis augo 12,1 mln. Eur. Didžiausią indėlių portfelio dalį – 63,56 % arba 316,9 mln. Eur – kovo mėnesio pabaigoje sudarė terminuotieji indėliai.

Taip pat dar kovo mėnesį buvo sudaryta galimybė fiziniams asmenims tapti kredito unijų nariais nuotoliniu būdu per narystės savitarnos sistemą.

„Prie sistemos jau prisijungė daugiau nei 20 kredito unijų ir vis ženklesnis procentas gyventojų tampa kredito unijų nariais nuotoliniu būdu. Vis dėlto stabilus klientų aptarnavimo vietų skaičius regionuose patvirtina, jog vienas iš mūsų prioritetų – išlikti artimomis finansų įstaigomis tiek fiziškai, tiek elektroniniais kanalais“, – teigia LCKU Informacinių technologijų ir vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė.

Jau kurį laiką skiemenuojama finansinių paslaugų prieinamumo problema išlieka aktuali, o bankams uždarant klientų aptarnavimo vietas, labiausiai nukenčia regionų gyventojai. Kredito unijos tęsia bendruomenėms artimų ir pasiekiamų kredito įstaigų politiką, teikdamos visas svarbiausias finansines paslaugas gyventojams, smulkiam ir vidutiniam verslui bei žemės ūkiui.

Svarbiausios finansinės paslaugos po vienu stogu

Naujasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus kaip vieną iš būdų gerinti finansinių paslaugų prieinamumą Lietuvoje mato kasmet stiprėjantį kredito unijų sektorių. LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas, veikia užtikrindama platų klientų aptarnavimo vietų tinklą didžiuosiuose miestuose ir regionuose.

Kredito unija – kooperatinė bendrovė, kurios nariai gali ne tik naudotis kredito unijų paslaugomis, bet kartu yra ir jos savininkai, galintys dalyvauti kredito unijos valdyme. Šiemet kredito unijos atvėrė galimybė gyventojams tapti jų nariais vos per kelias minutes, naudojantis nuotoline narystės savitarnos sistema.

Olga Vansevičienė bendradarbiavimą su Kėdainių krašto kredito unija pradėjo pasiskolinusi savo daržovių perdirbimo bendrovės „Impelis LT“ plėtrai, o netrukus į kredito uniją perkėlė ir visas asmenines mokėjimo sąskaitas: „Tąkart kreditą verslo plėtrai gavome greitai ir sklandžiai, o šiandien kredito unija yra mano vienintelė finansų įstaiga, kurią drąsiai rekomenduoju ir savo darbuotojams.“

Ilgamečio bendradarbiavimo su kredito unija priežastys, anot O. Vansevičienės, slypi ne tik patraukliuose paslaugų įkainiuose, bet ir šiltame, profesionaliame klientų aptarnavime: „Mes ypatingai vertiname žmogiškąjį ryšį. Į kredito uniją galiu bet kada paskambinti ir sulaukti pagalbos, konsultacijos ar atsakymo į kilusį klausimą“, – pastebi kredito unijos narė.

Taip pat praėjusių metų pabaigoje LKU kredito unijų grupė prisijungė prie bankomatų tinklo „Medus“. Juose LKU debetinių ar kreditinių mokėjimo kortelių turėtojai gali ne tik išgryninti, bet ir įnešti turimas lėšas už dar mažesnius įkainius. Bankomatų „Medus“ šiuo metu yra daugiau nei 150, įskaitant įrengtus mažesniuose miestuose ir miesteliuose.

Kreditas verslui ir jo pradžiai

LKU grupės kredito unijos veikia smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimo srityje. Kreditai teikiami apyvartinėms lėšoms papildyti, investicijoms ar projektams vykdyti. Verslininkė Virginija Mirauskienė Šilutės kredito unijos nare tapo prieš daugiau negu 20 metų, sumaniusi įsigyti verslą. „Verslo, kurį tada norėjau įsigyti, savininkui pasakiau, kad neturiu pakankamai lėšų, o jis man patarė kreiptis į kredito uniją“, – pradžią prisimena V. Mirauskienė.

„Esu verslininkė ir dažnai į kredito uniją kreipiuosi ne tik dėl konkrečių paslaugų poreikio, bet ir dėl konsultacijos. Štai visai neseniai su vyru sužinojome apie parduodamą restoraną Klaipėdoje. Pirmiausia, ką padarėme, – kreipėmės į kredito unijos specialistus, kurie mums ir patarė, ir įvertino galimybes pasiskolinti. Dėl tos priežasties, lengvai priėmėme sprendimą pirkti“, – džiaugiasi V. Mirauskienė.

Taip pat grupės kredito unijos, bendradarbiaudamos su partneriais, teikia kreditus su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo arba Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) garantijomis.

Be kita ko, kredito unijos tarpininkauja teikiant kreditus pagal INVEGA skatinamąją finansinę priemonę „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020“. Dėl šių lengvatinių kreditų gali kreiptis norintieji pradėti verslą arba veikiantys iki 1 metų nuo įmonės įregistravimo dienos. Pagal lengvatinę priemonę kreditai teikiami su 3 proc. metinėmis palūkanomis ir iki 25 tūkst. eurų.

Kreditai žemės ūkiui – dar patrauklesnėmis sąlygomis

LKU grupei priklausančios kredito unijos artimai bendradarbiauja su žemės ūkio sektoriumi ir teikia kreditus tiek pradedantiesiems, tiek jau pažengusiems ūkininkams, žemės ūkio kooperatyvams ir bendrovėms.

Jaunoji ūkininkė, šiandien auginanti 25 sportinius žirgus, Karolina Šalčiūtė prieš kelerius metus kreipėsi į kredito uniją „Prienų taupa“ dėl kredito savo žirgyno plėtrai. Su Europos Sąjungos jaunojo ūkininko parama bei kredito unijos finansavimu, K. Šalčiūtė kartu su seserimi pradėjo maniežo įrengimo darbus, o šiuo metu puoselėja idėjas toliau plėsti arklides, kad šios talpintų dar daugiau veislinių arklių.

„Kredito unija, suteikusi galimybę pasiskolinti lėšų, mums padėjo išplėtoti savo veiklą. Nustebome, kaip lengvai ir sklandžiai pavyko susitvarkyti reikiamus dokumentus, o kas kartą apsilankiusios sulaukdavome malonaus sutikimo ir individualaus dėmesio. Šiandien kredito unijoje turiu ir mokėjimo sąskaitą, kurią naudoju didesniems pinigų pervedimams atlikti“, – pasakoja K. Šalčiūtė.

Dėl kredito galima kreiptis planuojant investicijas žemės ar komercinio turto įsigijimui, fermų ar kitų ūkinių pastatų statybai, technikos ar įrangos pirkimui. Išimtiniais atvejais, atliekant reikšmingas investicijas, pavyzdžiui, įsigyjant žemę, grąžinimo terminas gali siekti iki 15 metų.

Kredito unijos teikia kreditus apyvartinio kapitalo palaikymui su individualiai pritaikytu grąžinimo grafiku arba kredito linija, kurios terminas – iki 5 metų. Taip pat kreditai teikiami su parama iš Nacionalinės mokėjimų agentūros arba garantijomis iš UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo, bei galimi lengvatiniai kreditai pagal skatinamąsias finansines priemones. Dėl tikslesnių kredito sąlygų rekomenduojama kreiptis į artimiausią kredito uniją.

Kreditai ir būtiniems poreikiams, ir svajonėms

LKU grupės kredito unijose gyventojai gali pasiskolinti vartojimui, kad atliktų senai planuotą būsto remontą, įsigytų automobilį ar patenkintų kitus poreikius. Vartojimo kreditai suteikiami iki 14 500 Eur, o įkeitus kilnojamąjį turtą, pavyzdžiui, automobilį, kredito suma gali siekti iki 30 000 Eur.

Kredito unijos padeda įgyvendinti ir nuosavų namų svajonę. Kreditas būstui įsigyti, statyti ar atnaujinti gali siekti iki 85 proc. įkeičiamo turto vertės. Kreditai suteikiami nuolatines pajamas gaunantiems Lietuvos piliečiams, kurie dirba savo šalyje, užsienyje ar savarankiškai pagal individualios veiklos pažymėjimą arba verslo liudijimą.

Taip pat 2018 m. įsigaliojęs Finansinės paskatos pirmąjį būstą perkančioms jaunoms šeimoms įstatymas atvėrė galimybę gauti subsidiją būsto kredito daliai apmokėti arba pradiniam įnašui padengti. Jaunos šeimos, kuriose kiekvienas iš sutuoktinių ar partnerių yra iki 36 metų amžiaus, gali gauti kreditą būstui iki 87 tūkst. eurų. Subsidijos dydis, priklausomai nuo šeimoje augančių vaikų skaičiaus, svyruoja nuo 15 iki 30 proc. visos būsto kredito sumos.

Tiksliausios informacijos apie kredito unijos teikiamas paslaugas teiraukitės artimiausioje LKU grupės kredito unijoje. Kredito unijų kontaktai – https://lku.lt/kredito-unijos/.

Europos investicijų fondas (EIF) ir Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl garantijų priemonės, pagal kurią pradėta mažųjų įmonių miestuose ir regionuose mikrokreditavimo programa. Garantija yra finansuojama pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI). Finansų tarpininkėmis tapo 11 kredito unijų – LKU kredito unijų grupės narių.

Verslo stiprinimas COVID-19 sunkumų kontekste

Smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje dominuoja, o papildomos lėšos yra kone gyvybiškai reikalingos užtikrinti veiklą ir nuosekliai didinti verslo pelningumą. Vis dėlto mažosioms įmonėms ir taip sudėtingai gaunamą kredito įstaigų finansavimą dar labiau apsunkino COVID-19 pandemija ir jos nulemtas ekonominis nuosmukis.

LCKU administracijos vadovo ir valdybos pirmininko Mindaugo Vijūno teigimu, šios garantijų priemonės aktualumas ne tik išaugo COVID-19 krizės kontekste, bet taip pat gali tapti vienu iš būdų užtikrinti įmonių likvidumą popandeminiu laikotarpiu.

„EaSI garantijų priemonė supaprastins galimybes gauti finansavimą smulkiajam ir vidutiniam verslui, kai įmonė neturi pakankamo užstato. Gautą kreditą įmonės galės panaudoti tiek apyvartiniam kapitalui, tiek verslo plėtros tikslais. Tikimės, kad pagal EaSI programą teikiama EIF garantija bus reikšmingas indėlis į šalies smulkaus verslo sektoriaus augimą ir išlikimą visiems sudėtingu laikotarpiu“, – teigia M. Vijūnas.

EIF vykdomasis direktorius Alainas Godardas neabejoja, kad vyraujant dabartinei ekonominei situacijai, EIF vaidmuo skatinant mažų įmonių galimybes gauti finansavimą tampa dar svarbesnis: „Įmonės susiduria su ekonominiu pandemijos nuosmukiu ir Lietuva nėra išimtis. Džiaugiamės partneryste su LCKU, kad užtikrintume smulkaus verslo galimybes pasinaudoti Europos finansavimo programomis.“

Šiam požiūriui pritaria ir Europos užimtumo ir socialinių teisių komisaras Nikolas Šmitas: „Galimybės gauti papildomą finansavimą, ypatingai šiuo sudėtingu metu, yra būtinos smulkiam verslui, kad šis galėtų pradėti arba tęsti savo veiklą, kurti ir išlaikyti darbo vietas. Su EaSI ir EIF pagalba, LCKU galės pradėti papildomų 8 mln. Eur vertė mikrokreditų programą, specialiai pritaikytą smulkaus verslo finansavimui Lietuvoje.“

Finansavimas palankiomis sąlygomis

LKU grupės kredito unijos per praėjusius 2020 m. suteikė 396 paskolas smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurių bendra suma siekė beveik 40 mln. Eur. Prisijungimas prie EaSI garantijų priemonės pagrindžia vieną iš kredito unijų veiklos prioritetinių sričių – smulkaus verslo kreditavimą.

„LKU grupės kredito unijos nuosekliai ieško naujų būdų, kaip pasiūlyti finansavimo sprendimus smulkaus verslo sektoriui kuo palankesnėmis sąlygomis. Džiaugiamės galėdami plėtoti partnerystę su EIF, kurio indėlis – reikšmingas elementas puoselėjant tvarų Lietuvos smulkiojo verslo sektorių“, – sako LCKU Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius.

EIF teikiama garantija – tai priemonė, skirta didinti finansavimo prieinamumą verslo pradžiai arba mažų įmonių plėtrai. Pagal ją Europos Sąjunga užtikrina iki 8 mln. Eur mikrokreditų portfelio garantiją. Numatoma, kad šiomis lėšomis bus finansuota ne mažiau negu 320 sandorių su mažosiomis įmonėmis, o didžiausia paskolos suma – 25 tūkst. Eur.

Kreditai pagal šį susitarimą bus teikiami toms įmonėms, kuriose dirba mažiau nei 9 darbuotojai, o metinė apyvarta – iki 2 mln. Eur. Kreditams pagal garantijas bus taikomos 0,5 proc. mažesnės negu standartinės palūkanos, o galimas kredito grąžinimo terminas – nuo 3 iki 60 mėn.

Lietuvos įmonės jau gali kreiptis dėl ES finansinės paramos pagal EIF ir LCKU susitarimą į 11 LKU grupės kredito unijų. Sužinoti daugiau arba pateikti užklausą kreditui su EIF garantija gauti galima interneto svetainėje www.lku.lt arba artimiausioje kredito unijoje.

Netikėtai užklupę ekstremalūs klimato reiškiniai ne tik sujaukia laisvalaikio planus, bet ir tampa nelaimingų atsitikimų, kurių metu nukenčia turtas ar žmonių sveikata, priežastimi. Taip pat klimato iššūkiai gali sukelti ir ekonomines pasekmes, ypač nuo gamtos priklausomam žemės ūkio sektoriui. Kokie nepalankūs klimato reiškiniai yra dažniausi ir ką daryti jiems užklupus?

Šalnos, liūtys, kruša ir sausros

Pastaraisiais metais LR Vyriausybė dėl klimato reiškinių net kelis kartus buvo paskelbusi ekstremaliąją situaciją šalies mastu: 2017 m. – dėl liūčių, 2018 m. ir 2019 m. – dėl šalį apėmusių sausrų.

2019 m. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) patvirtino, kad aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu buvusios šalnos atitiko stichinio meteorologinio reiškinio rodiklius. Dėl šio reiškinio nebuvo paskelbta ekstremalioji situacija šalies mastu, tačiau savivaldybės lokaliai savo teritorijose registravo dėl šalnų padarytus žalos atvejus.

Būtent šalnos, kaip teigia LHMT Klimato ir tyrimų skyriaus Vyriausioji specialistė Izolda Marcinonienė, yra dažniausiai pasitaikantis lokalus stichinis meteorologinis reiškinys.

„Remiantis LHMT duomenimis, lokalaus stichinio meteorologinio reiškinio rodiklį pasiekusios šalnos pavasarį ir rudenį pasitaiko kasmet, o 1/3 šalies teritorijos apimančios šalnos vidutiniškai fiksuojamos kas antrus metus ir yra dažnesnės pavasarį. Pavyzdžiui, 1961–2020 m. laikotarpiu gegužę buvo 40, rugsėjį – 26 šalnų atvejai. Išskirtiniais atvejais šalnų būta net ir vasarą“, – sako I. Marcinonienė.

Šalnos yra dažnesnės kaip lokalus stichinis reiškinys, apimantis iki trečdalio šalies teritorijos. Šalies mastu dažniausiai pasitaikantys stichiniai reiškiniai yra labai smarkus lietus, kuris vidutiniškai pasikartoja beveik 4 kartus per metus. Taip pat labai stambi kruša – vidutiniškai 1,5 karto per metus ir labai stiprus vėjas – vidutiniškai beveik 1 kartą per metus.

Sausra pavasarį – perpus mažesnis derlius rudenį

Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) yra viena iš institucijų, administruojančių finansinės pagalbos priemones nukentėjusiems ūkininkams.

„Bendraudami su ūkininkais matome, kad praktiškai kiekvienais metais pasitaiko didesnis ar mažesnis klimato reiškinys, sukeliantis nemalonumų ūkiams. Prieš kelis metus buvęs šlapias ruduo vieniems ūkininkams neleido nuimti derliaus, kitiems, spėjusiems jį nuimti, – sukliudė pasėti žiemines kultūras. 2018 ir 2019 m. sausros ir didelė kaitra nudegino augalų žiedus, jie blogai sudygo ir vystėsi, todėl buvo žemesni, dalis augalų visai nudžiūvo“, – sako ŽŪPGF l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė.

Taip pat pasitaiko ir didelių vėjų, kurie išguldo derlių, dėl ko tampa sunku jį nuimti, bei krušos atvejų. Labiausiai apgaulingos – pavasarinės šalnos, kai ankstyvą pavasarį pasėjus kultūras, šalnos ūkį užklumpa aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu.

Nukentėjusiems ūkininkams – valstybės pagalba

Viena iš valstybės įgyvendinamų skatinamųjų finansinių priemonių nuo nepalankių klimato reiškinių per paskutinius trejus metus nukentėjusiems ūkiams – „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“, kurią administruoja ŽŪPGF, o finansų tarpininkės – 10 LKU kredito unijų grupei priklausančių unijų.

Lengvatinės paskolos iki 25 tūkst. eurų suteikiamos nuo nepalankių klimato reiškinių, pavyzdžiui, sausros, liūčių, šalnų, vėjo ir kitų, per paskutinius trejus metus nukentėjusiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantiems ūkio subjektams. Paskolos iki 36 mėn. laikotarpiui teikiamos investicijoms, apyvartinėms lėšoms finansuoti ir darbo užmokesčiui bei su juo susijusiems mokesčiams sumokėti.

Bendra lengvatinės paskolos palūkanų norma siekia iki 2 proc. Paskolos gavėjui pageidaujant, gali būti taikomas iki 1 metų paskolos grąžinimo atidėjimas. Taip pat paskolai taikomas paskolos administravimo mokestis, kuris siekia 1 proc. nuo paskolos sumos, tačiau ne mažiau kaip 100 eurų.

Paskolos per pastaruosius trejus metus nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių pagal šią priemonę bus teikiamos iki 2021 m. gruodžio 31 d. kreipiantis į tarpininkaujančią finansų įstaigą – vieną iš priemonės įgyvendinime dalyvaujančių LCKU kredito unijų.

Daugiau apie priemonę ir lengvatinius kreditus teikiančių kredito unijų sąrašą sužinokite nuorodoje.

Finansinė priemonė įgyvendinama pagal schemą, patvirtintą 2020 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-422 „Dėl Fondų fondo „Žemės ūkio fondas“ finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“.