Gerumo simboliu virtusios kalėdinės kojinės pasiekė vaikus

LKU-kalėdinės-kojinės-kalėdinė-gerumo-paramos-akcija-vaikai-kredito-unija

Antrus metus iš eilės Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) inicijavo kalėdinę paramos kampaniją. Ją siekiama dovanoti šventinę nuotaiką ir ištiesti ranką pagalbos stokojantiems. Prie gerumo iniciatyvos prisijungus dar trims LKU grupės kredito unijoms, pusšimtis kalėdinių kojinių iškeliavo į 4 skirtingas organizacijas, taip pat piniginė parama pasiekė dar dvi šeimas skirtinguose Lietuvos miestuose.

Tiek LCKU, tiek grupei priklausančios kredito unijos gerų darbų nesibodi ištisus metus. Visgi LKU logotipu puoštos kalėdinės kojinės jau spėjo tapti šventinio gerumo ir atjautos simboliu. Šia gerumo akcija primenama kredito unijų bendruomenės nariams ir visuomenei nelikti pasyviais stebėtojais bei dalintis kartu kuriant visų bendrą gėrį.

Šiais metais dovanoti krislą šventinio džiaugsmo nuspręsta vaikams, kurių šventinę nuotaiką gali temdyti nepriteklius, artimųjų nebuvimas šalia ar liga. LCKU ir prie paramos kampanijos prisidėjusios kredito unijos – Šeimos kredito unija, Panevėžio kredito unija ir Tauragės kredito unija – Vaikų dienos centro „Po stogu“ auklėtiniams (Tauragės r.), taip pat Miežiškių bendruomeniniams vaikų globos namams (Panevėžio r.), vaiko gerovės centro „Gynia“ (Kauno r.) globotiniams jau įteikė dovanomis užpildytas kalėdines kojines.

Taip pat piniginė parama pasiekė sunkiai sergančio berniuko Emilijaus šeimą, kuriam sulaukus vos dviejų mėnesių buvo diagnozuota spinalinė raumenų atrofija. Lėšos skirtos padėti užtikrinti Emilijaus vystymuisi reikalingą mitybą, nes berniuko organizmas negamina raumenims reikiamo baltymo. Emilijui reikalingi specialūs mišiniai, kurie padeda mažyliui priaugti svorio.

Tuo metu LCKU darbuotojai rinko paramą, skirtą nepritekliuje gyvenančios šeimos šventiniam stebuklui. Darbuotojai nešė dovanas šeimos vaikams – knygas, drabužius, žaislus – bei kartu aukojo pinigus, už kuriuos mažyliams buvo nupirkta dviaukštė lova.

Gerumas neturi ribų, todėl Panevėžio kredito unija savo iniciatyva šventiniu džiaugsmu pasidalino ir su Panevėžio gyvūnų globos draugija bei čia gyvenančiais likimo nuskriaustaisiais keturkojais.

Lietuvos centrinė kredito unija taria nuoširdų ir didelį AČIŪ gerumu besidalinančioms kredito unijoms bei visiems, kurie nepamiršta atsigręžti į esančius šalia, užjausti ir dalintis. Tik mes patys ir atviros mūsų širdys gali dovanoti tikrąjį džiaugsmą ne tik per šventes. Net ir maži geri darbai gražina pasaulį!

Kalėdinė finansinių sukčių estafetė – pagauti skubantį

lku-finansiniai-sukčiai-sukčiavimas-finansinių-sukčių

Netikri prekių skelbimai ir pramanytos labdaros organizacijos, padirbti elektroniniai laiškai bei nepažįstamų asmenų skambučiai – mėgstamiausios finansinių nusikaltėlių kalėdinės „dovanėlės“. Švenčių metas daugumai yra kupinas šurmulio, tad Lietuvos bankų asociacija (LBA) pataria per daug neskubėti, nes sukčiai tik ir ieško progos pasinaudoti neatidžių gyventojų piniginėmis.

LBA duomenimis, vien per pirmus tris šių metų ketvirčius finansiniai nusikaltėliai iš gyventojų išviliojo daugiau nei 8 milijonus eurų – dvigubai didesnę sumą nei pernai. Pasak ekspertų, gruodžio statistika vargiai nudžiugins, nes šventinis laikotarpis finansiniams nusikaltėliams yra itin darbingas

„Prieš šventes kasmet pastebimas didesnis finansinių nusikaltėlių aktyvumas, todėl gyventojus įspėjame nepasiduoti emocijoms ir visus finansinius klausimus tvarkyti itin atidžiai. Neskubėkite įsigyti prekių iš nepažįstamų prekybininkų, nuodugniai pasidomėkite labdaros organizacijomis, kurioms ketinate aukoti. Dauguma Lietuvoje veikiančių bankų savo išmaniosiose programėlėse leidžia valdyti internetinius mokėjimus – rekomenduojame šią funkciją įjungti tuomet, kai jos tikrai reikia, bei turėti atskirą kortelę, skirtą tik virtualiems apsipirkimams“, – sakė LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Kadangi vienas didžiausių rūpesčių šiuo metu yra dovanos, bene populiariausios šventinio laikotarpio apgavystės dažniausiai yra susijusios su pirkiniais.

Apsaugoti gali atidumas

Patariama nepasiduoti paskutinės minutės pirkinių manijai ir itin atidžiai vertinti prekių skelbimus socialiniuose tinkluose. Prieš įsigydami bet kokį pirkinį pasidomėkite pardavėju – įsitikinkite, kad tai juridinis asmuo, turintis fizinį adresą, peržvelkite informaciją apie bendrovės apyvartą, darbuotojų skaičių, klientų atsiliepimus viešai prieinamuose šaltiniuose. Jei tokios informacijos surasti nepavyksta arba ji kelia įtarimų, verčiau paieškokite kito prekybininko.

Būkite atidūs ir sulaukę pasiūlymų įsigyti prekę iš fizinių asmenų – tai nėra įprastas verslo veikimo modelis. Paprastai prekybininkai savo klientų neatakuoja individualių asmenų žinutėmis. Be to, akylai vertinkite reklaminius laiškus ar SMS žinutes – jei nepamenate sutikę juos gauti, verčiau nespauskite žinutėje pateiktų nuorodų.

Artėjant šventėms esame linkę daugiau dėmesio skirti labdaros organizacijoms, todėl socialiniuose tinkluose taip pat galite susidurti su netikrų labdaros organizacijų skelbimais – nepasiduokite emocijoms ir pirmiausiai patikrinkite visą prieinamą informaciją apie nurodytą organizaciją. Juk būtų apmaudu, jei geriems tikslams skirtos lėšos patektų į nusikaltėlių rankas.

Lietuvos bankų asociacija pataria, kaip apsisaugoti nuo finansinių sukčių:

  • Reguliariai tikrinkite savo paskyras internete.
  • Reguliariai tikrinkite savo banko sąskaitą ir praneškite savo bankui apie bet kokius galimai joje atliktus įtartinus veiksmus.
  • Atlikite mokėjimus internetu tik saugiose svetainėse (patikrinkite, ar adreso juostoje yra spynelės ženklas ir „https“) ir naudodamiesi tik saugiu ryšiu (rinkitės mobilųjį tinklą vietoje viešųjų belaidžių tinklų).
  • Jūsų bankas niekuomet telefonu ar el. paštu neprašys konfidencialios informacijos, pvz., Jūsų interneto paskyros prisijungimo duomenų.
  • Jei pasiūlymas skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa, tai beveik visada yra sukčiavimas.
  • Saugokite savo asmeninę informaciją.
  • Būkite labai atsargūs, bendrindami asmeninę informaciją socialinių tinklų svetainėse. Sukčiai gali naudoti jūsų informaciją ir nuotraukas, kad suklastotų tapatybę arba apgautų jus.
  • Jei manote, kad perdavėte savo sąskaitos duomenis nusikaltėliui, nedelsdami susisiekite su savo banku.
  • Visada praneškite policijai apie bet kokį įtariamą sukčiavimą, net jei netapote jo auka.

Ketinate imti būsto paskolą? Dalykai, kuriuos pravartu žinoti skolinantis

lku-kredito-unijų-grupė-būsto-paskola-lcku-kredito-įstaigos-kainos-NT

Registrų centro duomenimis, NT sandorių rinka artėja prie rekordo – per 10 šių metų mėnesių Lietuvoje buvo įregistruota daugiau nei 134 tūkst. pirkimo-pardavimo sandorių. Mažėjant pasiūlai, NT kainos ir toliau auga, tad auga ir finansavimo šaltinių paklausa. Ką vertinga žinoti norinčioms pasiskolinti būstui jaunoms šeimoms, taip pat dirbantiems užsienyje arba savarankiškai, komentuoja Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Kredito rizikos skyriaus vadovė Ingrida Kedytė.

Į(si)vertinti poreikius, galimybes ir ateities planus

Kredito įstaigos, vertindamos asmens finansines galimybes gauti paskolą, atsižvelgia, kad būsto paskolos mėnesinė įmoka kartu su kitais finansiniais įsipareigojimais neviršytų daugiau kaip 40 % šeimos pajamų. Vis dėlto ekspertė pataria dar prieš renkantis būstą patiems įsivertinti, kokią dalį pajamų galima atsidėti būsimai mėnesio įmokai, kad ši nepaveiktų kasdienio gyvenimo. Būtina apsvarstyti ir poreikių pasikeitimus bei galimas papildomas išlaidas ateityje.

„Nors kredito įstaigos atidžiai įvertina kiekvieno kredito gavėjo galimybes grąžinti prisiimamus finansinius įsipareigojimus, rekomenduojame patiems skolininkams įsivertinti, koks paskolos grąžinimo laikotarpis būtų pats optimaliausias, o įmokų dydis – priimtinas. Tada paskola netaps našta, jeigu įvyks neplanuoti pokyčiai ar laikinai sumažėtų pajamos“, – teigia I. Kedytė.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad būsto įsigijimo procesas reikalauja ir papildomų išlaidų nei tik pradinis įnašas. „Reikėtų įsivertinti ir vienkartinius mokesčius, tokius kaip notarinės sutartys – pirkimo-pardavimo sutartis, finansinei įstaigai įkeičiamo turto hipotekos įregistravimo sandoris, taip pat turto vertinimo ataskaita, draudimas ir panašiai“, – primena I. Kedytė.

Būstas jaunoms šeimoms – be pradinio įnašo?

LKU kredito unijų grupės statistika rodo, kad jaunos šeimos – vieni iš labiausiai nuosavu būstu besidominčių pirkėjų. Ir nors įsigyti būstą regione yra pigiau, tačiau ir tada būtina sukaupti bent 15 % pradinį įnašą. Vis dėlto jaunas šeimas į regionus vilioja valstybės subsidijos pirmajam būstui. Pastarosios svyruoja nuo 15 % iki 30 % paskolos sumos ir priklauso nuo vaikų šeimoje skaičiaus.

Ingrida Kedytė, LCKU Krezito rizikų skyriaus vadovė

Ši valstybės subsidija gali būti suteikiama tiek gyvenamosios paskirties turtui įsigyti, tiek statyti. „Išsirinkus būstą, reikėtų patikrinti, ar jis patenką į regioną, kurių teritorijose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos turi teisę gauti finansinę paskatą. Tokią informaciją galima rasti tiek internete, tiek kreipiantis į kredito įstaigą“, – pataria LCKU Kredito rizikų skyriaus vadovė.

Plungėje gyvenanti Eglė Plaipienė kartu su vyru jau kuriasi naujuose namuose gavę valstybės subsidiją ir Plungės kredito unijos finansavimą. „Pradėję domėtis būsto įsigijimo sąlygomis, atsitiktinai sužinojome apie galimybę įsigyti būstą Plungėje su valstybės subsidija. Tokiu būdu paankstinome savo nuosavų namų svajonę, nes subsidija padengė visą pradinio įnašo sumą“, – pasakoja E. Plaipienė.

Tiesa, verta atkreipti dėmesį, kad paskolos pirmajam būstui įsigyti suma neribojama, tačiau suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. Eur. 

Dirbantiems užsienyje

Dalis svetur gyvenančių ir dirbančių tautiečių planuoja ateityje kurti gyvenimą tėvynėje. Vis dėlto neretai būsto įsigijimą sunkina būsto paskolų suteikimo praktika Lietuvos kredito įstaigose, kuri šiai daliai gyventojų nėra palanki, ypač, jeigu pajamos gaunamos ne eurų valiuta.

Su tuo susidūrė ir Marius Bimba, Novergijoje daugiau nei dešimtmetį dirbęs lietuvis: „Su žmona nusprendėme, kad vaikams bus geriausia augti gimtinėje, nes gi sakoma – namuose geriausia. Nusprendę Lietuvoje statyti nuosavą būstą, kreipėmės ne į vieną banką. Deja, daugelis jų prašymą suteikti paskolą atmetė, – prisimena M. Bimba. – Bičiulis rekomendavo kreiptis į Anykščių kredito uniją, kur buvome išklausyti ir jau netrukus galėjome pradėti kurti savo namus Lietuvoje.“

Anot I. Kedytės, LKU grupės kredito unijų taikomos sąlygos būsto paskoloms ne Lietuvoje dirbantiems tautiečiams – praktiškai nesiskiria. Tiesa, ne Lietuvoje pajamas gaunantys klientai turi pateikti tų pajamų gavimą patvirtinančius dokumentus: darbo sutartį, darbdavio pažymą arba algalapius, banko sąskaitos išrašą (už praėjusių 12 mėnesių laikotarpį) ir kitus dokumentus.

Būsto paskolą kredito unijos gali suteikti asmenims, pajamas gaunantiems kitoje šalyje, kurios valiuta yra eurai arba Švedijos, Danijos, Norvegijos, Islandijos kronos, Lenkijos zlotai, svarai sterlingų, JAV ir Kanados doleriai bei Šveicarijos frankai.

Dirbantiems savarankiškai

Lietuvoje, o taip pat ir visame pasaulyje, daugėja laisvai samdomų ir savarankiškai dirbančių darbuotojų. Pagal vienokią ar kitokią individualios veiklos formą žmonių 2020 m. Lietuvoje skaičiuota per 185 tūkst. (Lietuvos statistikos departamento duomenys).

Vis dar vyrauja nuomonė, kad dirbantys savarankiškai arba gaunantys kitas alternatyvias pajamas gali pamiršti apie kredito įstaigų finansavimą būstui įsigyti. „Remiantis gerąją kredito unijų praktika, šiam gyventojų segmentui yra taip pat aktyviai skolinama tiek būsto įsigijimui, tiek būsto statyboms ar rekonstrukcijai“, – teigia I. Kedyte.

Čia taip pat kredito įstaigos, kad tinkamai įvertintu asmens pajamas, gali paprašyti pateikti pajamas patvirtinančius dokumentus už ilgesnį negu įprastai laikotarpį – dažniausiai 12 arba 24 mėnesius.

Lietuvos centrinė kredito unija, Kaunas

Viena sutartis – viena mėnesio įmoka

Turintiems kitų finansinių įsipareigojimų ar net kelias paskolas, I. Kedytė primena apie refinansavimo paslaugą. Refinansavimas – tai turimų finansinių įsipareigojimų (pavyzdžiui, vartojimo paskolos, lizingo, kreditinių kortelių ir kt.) padengimas, kai viena paskolos sutartimi gali būti padengiami kiti turimi įsipareigojimai esamiems kreditoriams.

„Refinansavus jau turimas paskolas vienoje bendrovėje, pavyzdžiui, kredito unijoje, lieka tik viena sutartis ir viena mėnesinė įmoka. Prieš apjungdamos kelias paskolas, kredito įstaigos dar kartą įvertina kliento finansines galimybes, todėl kai kuriais atvejais galima pasiekti sutarimų dėl patrauklesnių paskolos grąžinimo sąlygų“, – tikslina I. Kedytė.

Apibendrindama, I. Kedytė pataria nusprendusiems įsigyti būstą kiekvienu individualiu atveju pirmiausia kreiptis į kredito įstaigą, kurios specialistai pateiks tiksliausią informaciją apie galimybes gauti finansavimą ar galiojančias lengvatines priemones. „Akivaizdu, kad finansinių paslaugų spektras, o taip pat ir lengvatinių priemonių pasiūla – plati ir kintanti. Nusprendusiems įsigyti būstą, pirmiausia rekomenduoju kreiptis į kredito įstaigą, kurioje dirbantys specialistai pateiks aktualiausią informaciją bei parankiausią ir individualų paskolos pasiūlymą.“

LKU kredito unijų grupės trijų ketvirčių veiklos rezultatai

LKU-kredito-unija-lku-grupė-lietuvos-centrinė-kredito-unija-veiklos-rezultatai-2021

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), ir toliau stiprina pozicijas. Kredito unijos per devynis šių metų mėnesius uždirbo 3,6 mln. Eur neaudituoto grynojo pelno – 45 % daugiau nei praėjusį ketvirtį. Taip pat didėjusį finansavimo poreikį patvirtino suteiktų paskolų portfelio pokyčiai – šis per devynis mėnesius augo 15 %.

Pirmi devyni šių metų mėnesiai pasižymėjo gerais finansiniais rezultatais. Bendros verslo nuotaikos ir teigiami gyventojų lūkesčiai dėl ateities prisidėjo prie didesnių finansavimo apimčių tiek verslo projektams, tiek gyventojų poreikiams. Tokios tendencijos akivaizdžiai palietė ir kredito unijas“, – sako Mindaugas Vijūnas, LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas.

Skaičiuojama, kad pagrindinės veiklos pajamų struktūra per devynis mėnesius kito. Grynosios palūkanų pajamos 2021 m. rugsėjo 30 d. siekė 16,25 mln. Eur ir, palyginus su 2020 m., buvo 19,53 % didesnės (2020 m. III ketv. – 13,58 mln. Eur). Grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų gauta 204 tūkst. Eur ir šis skaičius per trečiąjį ketvirtį augo daugiau nei 2,5 karto.

Neaudituotais duomenimis, LKU kredito unijų grupės priežiūrą ir kontrolę vykdanti LCKU per devynis mėnesius uždirbo 819 tūkst. Eur grynojo pelno. Taip pat III ketvirtį LCKU didino grynąsias palūkanų pajamas 57,5 % iki 2,45 mln. Eur.

LKU grupės bendras konsoliduotas turtas paaugo 6,88 % iki 608,67 mln. Eur. Grupę prižiūrinčios LCKU valdomas turtas per devynis mėnesius taip pat augo – 13,44 % iki 198,39 mln. Eur.

Tuo metu kapitalo ir likvidumo rodikliai ir toliau išlieka aukšti. Neaudituotais duomenimis, LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 30,15 % (normatyvas – 13,2%), o LKU konsoliduotos grupės – 15,12 % (normatyvas – 11,8 %).

Toliau auga būstų finansavimo poreikis

LKU kredito unijų grupė pastarąjį ketvirtį ir toliau didino skolinimo apimtis. Viso grynoji LKU grupės išduotų paskolų portfelio vertė per devynis mėnesius augo 15 % iki 478 mln. Eur (2020 m. gruodžio 31 d. – 415,4 mln. Eur). Per III ketvirtį konsoliduota LKU kredito unijų grupė suteikė rekordiškai daug naujų paskolų. Nuo liepos iki rugpjūčio suteiktų naujų paskolų suma siekė 47,28 mln. Eur, t. y. penktadaliu arba 20,8 % daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus.

Skaičiuojama, kad daugiausia kreditų suteikta fiziniams asmenims, kurių didžioji dalis, beveik pusė bendro portfelio, – būstui įsigyti, statyti ar atnaujinti. „Pandemijos laikotarpiu gyventojai sutaupė lėšų pradiniam įnašui ir infliacijos fone stengėsi įdarbinti santaupas investuodami į nekilnojamąjį turtą. Tokiu būdu gerina ir savo gyvenimo sąlygas, ieško labiau poreikius atitinkančių būstų. Visa tai iššaukia augančias būstų kainas ir kartu – didėjančią būsto paskolų paklausą“, – komentuoja M. Vijūnas.

Šių metų III ketvirtį LKU grupės kredito unijos suteikė naujų būsto kreditų už 19,34 mln. Eur sumą, iš viso per šį laikotarpį pasirašytos 364 kreditų su NT įkeitimu sutartys. Palyginus su 2020 m. III ketvirčiu, šių kreditų suteikta 13,2 % daugiau. Remiantis LCKU duomenimis, vidutinė būsto paskola LKU kredito unijų grupėje siekia 41 tūkst. eurų, o vidutinis paskolos terminas – 20 metų. Taip pat šiais metais buvo suteikta paskolų prestižinės klasės būstų įsigijimui, kurių vertė siekė daugiau nei 500 tūkst. Eur.

Tuo metu vartojimo kredito sutarčių III ketvirtį pasirašyta beveik tiek, kiek ir atitinkamą laikotarpį praėjusiais metais – už 2,55 mln. Eur. Vartojimo finansavimo portfelis pasibaigus III ketvirčiui siekė 22,6 mln. Eur.

Verslo kreditų suteikta 58 % daugiau

Kredito unijos 2021 m. III ketvirtį ir toliau aktyviai finansavo smulkaus ir vidutinio verslo projektus, jaunas įmones, žemės ūkio veikla besiverčiančius ūkininkus ir bendroves. Pasibaigus III ketvirčiui kreditai verslo klientams sudarė 25,9 % (123,68 mln. Eur) viso paskolų portfelio. Palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, verslui suteiktų kreditų portfelis augo 41,7 % arba 36,4 mln. Eur. Tuo metu kreditai žemės ūkiui sudarė 19,9 % viso kreditų portfelio (95,48 mln. Eur).

Taip pat 2021-aisiais Europos investicijų fondas ir LCKU pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl garantijų priemonės, pagal kurią pradėta mažųjų įmonių miestuose ir regionuose mikrokreditavimo programa. Garantija finansuojama pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI). Garantijų priemonė skirta supaprastinti galimybes gauti finansavimą įmonėms, neturinčioms pakankamo užstato, kad šios galėtų pradėti arba plėtoti savo verslą. Pagal EaSI garantijų priemonę LKU kredito unijos jau suteiktų kreditų vertė siekia 648,5 tūkst. Eur.

Per III ketvirtį LKU grupės kredito unijų suteiktų kreditų žemės ūkiui pokytis kilo neženkliai – 3,8 % iki 95,48 mln. Eur. Didžioji dalis visų žemės ūkiui suteiktų kreditų buvo skirti investicijoms – patalpų, žemės, žemės ūkio technikos pirkimui.

Paslaugų plėtra ir naujovės

Augant LKU kredito unijų grupės pagrindinės veiklos rezultatais, sistemingai plečiamas finansinių paslaugų spektras ir diegiamos naujovės. Štai pastaraisiais metais LCKU buvo įtraukta į ADB „Gjensidige“ tarpininkų sąrašą ir gali LKU kredito unijų nariams pasiūlyti draudimo paslaugas. Draudimo paslauga teikiama fiziniams ir juridiniams asmenims.

Plečiant paslaugas verslo klientams, netrukus bus pristatytos ir mokėjimo kortelės verslui „MasterCard Business“. Šios tarptautinės mokėjimo kortelės sąskaitoje esančiomis įmonės lėšomis kortelės turėtojai galės atsiskaityti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Taip pat gruodžio mėnesį LKU kredito unijų grupė pristatė išmaniąją programėlę. Jos vartotojai – fiziniai asmenys – gali atlikti mokėjimo pavedimus, patikrinti sąskaitos likutį, peržiūrėti paskutinių mokėjimų sąrašą, gauti savo mokėjimo sąskaitų išrašą. Artimoje ateityje žadama išplėsti esamas programėlės funkcijas ir verslo klientams. Programėlė jau pasiekiama „Google Play“ („Android“) bei „AppStore“ („iOS“) parduotuvėse.

Nuo klimato reiškinių nukentėjusiems dar liko 1,6 mln. eurų lėšų lengvatinėms paskoloms iki metų pabaigos

LKU-grupė-kredito-unija-paskolos-nukentėjusiems-nuo-nepalankių-klimato-reikinių-žemės-ūkis-paskolų-garantijų-fondas-garfondas-lengvatiniai-kreditai

Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) informuoja, kad lengvatinių paskolų teikimas pagal priemonę „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“ artėja prie pabaigos. Jos bus teikiamos iki 2021 m. gruodžio 31 d. Dėl paskolų dar galima kreiptis į priemonės įgyvendinime dalyvaujančias LKU grupės kredito unijas.

Kam teikiamos paskolos?

Paskolos iki 25 tūkst. eurų pagal šią priemonę lengvatinėmis sąlygomis yra teikiamos pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantiems ūkio subjektams, kurie per pastaruosius trejus metus nukentėjo nuo nepalankių klimato reiškinių.

„Mūsų duomenimis, daugiausiai kreipiasi ūkiai, kurie nukentėjo nuo 2019 m. sausros – tokių yra net 79 proc. tarp visų gavusių paskolas. Taip pat paskolas suteikėme nukentėjusiems nuo 2019 m. šalnų, 2017–2018 m. liūčių, šiųmetinio gausaus sniego metų pradžioje ar kaitros vasarą.“– Sako ŽŪPGF l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė.

Paskolos laikotarpis gali būti iki 36 mėn. Gautas lėšas galima panaudoti investicijoms, apyvartinėms lėšoms finansuoti, įskaitant darbo užmokesčiui bei su juo susijusiems mokesčiams sumokėti.

Kaip pasinaudoti?

Paskolą norintys gauti ūkiai, visų pirma, turi kreiptis į savo savivaldybę, dažniausiai žemės ūkio skyrių, kuris jiems išduos pažymą apie nukentėjimą nuo nepalankaus klimato reiškinio. Jei ūkis per pastaruosius trejus metus buvo susidūręs su tokia situacija ir šis faktas buvo užregistruotas savivaldybėje – pažymą galima išsiimti ir šiuo metu.

Gavus pažymą, patvirtinančią nukentėjimą nuo nepalankių klimato reiškinių, dėl lengvatinės paskolos suteikimo reikėtų kreiptis į tarpininkaujančią finansų įstaigą – vieną iš priemonės įgyvendinime dalyvaujančių LKU grupės kredito unijų.

Bendra lengvatinės paskolos palūkanų norma siekia iki 2 proc. Paskolos gavėjui pageidaujant, gali būti taikomas iki 1 metų paskolos grąžinimo atidėjimas. Taip pat paskolai taikomas paskolos administravimo mokestis, kuris siekia 1 proc. nuo paskolos sumos, tačiau ne mažiau kaip 100 eurų. Paskolai pagal šią priemonę taip pat gali būti suteikta ŽŪPGF individuali garantija bei palūkanų kompensacija kartu su ja.

Daugiau apie priemonę sužinokite internete Lengvatiniai kreditai ūkiui arba kreipkitės į artimiausią priemonėje dalyvaujančią LKU grupės kredito uniją.

Finansinė priemonė įgyvendinama pagal schemą, patvirtintą 2020 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-422 „Dėl Fondų fondo „Žemės ūkio fondas“ finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“.

Kredito unija jau telefone – startavo LKU išmanioji programėlė

Mobilioji-programele-lku-kredito-uniju-grupe

Naujosios technologijos finansų įstaigoms atvėrė galimybes teikti dar lengviau ir patogiau pasiekiamas paslaugas klientams. LKU kredito unijų grupė tapo pirmąja kredito unijų grupe Lietuvoje, savo nariams pristačiusi išmaniąją programėlę. Pastaroji leis privatiems ir verslo klientams pasiekti savo mokėjimo sąskaitas visur, kur yra interneto ryšys – Lietuvoje ir užsienyje.

Poreikį diktuoja jaunoji karta

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), skaičiuoja trečią dešimtį. Nemaža dalis kredito unijų narių vis dar yra įpratę atlikti kasdienes operacijas atvykę į savo kredito unijos klientų aptarnavimo vietą. Tuo metu apie pusė kredito unijų grupės narių aktyviai naudojasi ir būtinas finansines operacijas atlieka per elektroninę bankininkystę. Visgi pastaraisiais metais ryškėja naujos tendencijos.

LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas teigia, kad išmaniąją programėlę nuspręsta kurti įsiklausius į rinkos pasiūlą ir klientų poreikius: „Kredito unijos Lietuvoje stiprėja ir pribrendome technologiniams pokyčiams. Jau pristatėme nuotolinę narystės savitarnos sistemą ir džiaugiamės galėdami startuoti su LKU išmaniąja programėle. Nors išmaniosiomis bankų programėlėmis klientai naudojasi ne vienerius metus, tačiau lietuviškoms kredito unijoms tai reikšmingas žingsnis, kilstelėjęs paslaugų prieinamumą ir jų kokybę į naują lygmenį.“

Įgyvendinant finansinių produktų plėtrą konsultuojamasi su kredito unijomis, kurios geriausiai pažįsta savo narius. „Pastarieji metai parodė, kad ženkliai padaugėjo kredito unijų narių, kurių kasdienis palydovas – išmanusis telefonas. Tai mums buvo reikšmingas signalas, kaip tapti dar artimesnėmis finansų įstaigomis savo esamiems ir potencialiems klientams“, – sako LCKU Verslo ir IT vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė.

Daugiau privalumų vienoje vietoje

Išmanioji programėlė buvo sukurta bendradarbiaujant su unikalius IT sprendimus vystančia bendrove „Baltic Amadeus“, pritaikiusia „FinCell“ technologinę platformą LCKU poreikiams. Tuo metu inovacinis partneris LCKU pasitelkė turimą atvirosios bankininkystės sąsają.

Aptardamas esminius produkto saugos ir atitikties aspektus, „Baltic Amadeus“ technologijų direktorius Vitalis Kavaliauskas pabrėžia – „FinCell“ veikia naudodamasi tarptautiniais „NextGenPSD2“ ir Berlyno Grupės standartais. Visa tai užtikrina techninių ir organizacinių normų laikymąsi, kadangi produktas jungiasi su pagrindine finansinės įstaigos sistema per atvirą aplikacijų programavimo sąsają. Ekspertai, sukūrę „FinCell“, yra sertifikuoti pagal CISSP ir CDPSE. Tai patvirtina, kad LKU išmaniosios programėlės kūrimo procese buvo užtikrinti visi būtinieji saugumo ir atitikties elementai“, – komentuoja V. Kavaliauskas.

LKU išmaniosios programėlės vartotojai – fiziniai asmenys – vos keliais paspaudimais galės atlikti mokėjimo pavedimus, patikrinti sąskaitos likutį, peržiūrėti paskutinių mokėjimų sąrašą, gauti savo mokėjimo sąskaitų išrašą ir atlikti kitus veiksmus. Taip pat naudojantis programėlė galima paskambinti arba išsiųsti žinutę savo kredito unijos specialistui. Artimoje ateityje žadama išplėsti esamas programėlės funkcijas ir verslo klientams.

LKU išmaniąją programėlę galima nemokamai parsisiųsti ir įdiegti į kelis skirtingus įrenginius, o jos naudojimas – paprastas ir intuityvus. Programėlė jau pasiekiama ir LKU grupės kredito unijų klientai ją gali atsisiųsti iš „Google Play“ („Android“) bei „AppStore“ („iOS“) parduotuvių.

Taip pat visi iki š. m. gruodžio 31 d. parsisiuntę LKU išmaniąją programėlę ir prie jos prisijungę vartotojai dalyvauja konkurse. Konkurso dalyviai turės galimybę laimėti 1 iš 50 firminių LKU termosinių puodelių.

Šaukiamas Klaipėdos kredito unijos neeilinis visuotinis narių susirinkimas

Informuojame, kad 2021 m. gruodžio 28 d. 12:00 val., adresu S.Šimkaus g. 6, Klaipėda, šaukiamas Klaipėdos kredito unijos, adresas S.Šimkaus g. 6, Klaipėda, neeilinis visuotinis narių susirinkimas, numatant sekančią darbotvarkę:

1. Valdybos nario rinkimas.

2. Valdybos pirmininko rinkimas.

Su dokumentais susijusiais su susirinkimo darbotvarke kredito unijos nariai gali susipažinti ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki susirinkimo dienos, adresu S.Šimkaus g. 6, Klaipėda.

Neįvykus neeiliniam visuotiniam Klaipėdos kredito unijos narių susirinkimui, remiantis Klaipėdos kredito unijos įstatų 5.14 punktu, 2022 m. sausio 5 d. 12:00 val. adresu S.Šimkaus g. 6, Klaipėda, šaukiamas pakartotinis neeilinis visuotinis narių susirinkimas su ta pačia darbotvarke.

Klaipėdos kredito unijos nariai gali pasinaudoti Klaipėdos kredito unijos įstatuose numatyta teise dėl aukščiau nurodytoje darbotvarkėje svarstomų klausimų balsuoti iš anksto raštu užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.

Asmuo, įgaliotas teikti išsamią informaciją apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą – Alvydas Noreika, tel. (+370 46) 410 710, el.paštas: [email protected]  

Dėl planinių elektroninės bankininkystės atnaujinimo darbų

Norime informuoti, kad š. m. lapkričio 13 d. bus atliekami planiniai elektroninės bankininkystės i-Unija naujinimo darbai, kurių metu galimi ryšio sutrikimai ir laikinai gali būti nepasiekiama elektroninės bankininkystės i-Unija.lt svetainė, taip pat gali nepavykti atiskaityti internetinėse parduotuvėse pasirenkant mokėti per i-Unija.

Dėl šios priežasties, maloniai prašome reikalingas pinigų operacijas per el. bankininkystę atlikti prieš arba po naujinimo darbų.

Darbų pradžia: lapkričio 13 d. 08:00 val.

Darbų pabaiga: lapkričio 13 d. 17:00 val.

Iš anksto atsiprašome už galimus nepatogumus.

Grynųjų pinigų prieinamumui didinti – bendri bankomatai

LKU-kredito-unija-memorandumas

Įgyvendinant Lietuvos banko ir finansų rinkos dalyvių bei jiems atstovaujančios Lietuvos bankų asociacijos (LBA) šių metų birželio mėn. pasirašytą Tarpusavio supratimo memorandumą (toliau – Memorandumas) dėl grynųjų pinigų prieinamumo didinimo, esamas pinigų išgryninimo vietas šalyje papildys bendri finansinių paslaugų teikėjų bankomatai, juos administruotų nepriklausomas tiekėjas. Iš šių bankomatų klientai galės išsigryninti pinigų tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir iš savo banko bankomatų.

„Šis projektas sėkmingai juda į priekį ir Memorandumą pasirašę finansų rinkos dalyviai tariasi ir susitaria dėl bendrų sprendimų. Todėl nuo liepos 1 d. Lietuvos regionų gyventojai galės greičiau ir patogiau pasiekti pinigų išgryninimo vietas, kaip ir numatyta pasirašytame Memorandume.“ – Sako Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

„Nuodugniai įvertinus konkurencinės teisės aspektus, gyventojų tankumą ir techninius mokėjimo sistemų ypatumus, pasirinktas šalies žmonėms patogiausias sprendimas – įrengti papildomus bendrus bankomatus, kuriuos administruotų nepriklausomas tiekėjas. Šia infrastruktūra tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip savo banko bankomatuose, galėtų naudotis visų Memorandumą pasirašiusių finansų rinkų dalyvių klientai. Naujieji bankomatai bus aiškiai pažymėti jų logotipais“, – sako dr. Eivilė Čipkutė, LBA prezidentė.

Šiuo metu vyksta derybos su potencialiais naujosios infrastruktūros tiekėjais. Kaip numatyta Memorandume, papildomi bankomatai ar kiti grynųjų pinigų išdavimo sprendimai iki kitų metų vidurio atsiras 100 šalies vietovių, kuriose bankomatų šiuo metu nėra. Tad, įgyvendinus Memorandumą, galimybė išgryninti pinigų bus prieinama ne mažiau kaip 191 šalies mieste ir miestelyje.

Naujieji bankomatai papildys esamą tinklą. Šiuo metu šalyje veikia 1 044 skirtingų finansinių paslaugų teikėjų bankomatų, daugiau nei 2 200 „Perlo“ terminalų, grynųjų pinigų išdavimo paslauga teikiama ir bankų partnerių „Maxima“, „Iki“ ir „Rimi“ parduotuvių kasose bei „Narvesen“ ir „Lietuvos spaudos“ kioskuose, iš viso – apie 5 000 vietų.

Lietuvos bankui skatinant finansų rinkos dalyvių dialogą, septynios šalies finansų ir kredito įstaigos šiemet birželio mėn. įsipareigojo per vienus metus padvigubinti vietovių, t. y. miestų ir miestelių, kuriuose galima išsigryninti pinigų, skaičių.

Tarp Memorandumą pasirašiusiųjų – ir LKU kredito unijų grupę prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija.

Memorandumą pasirašę finansų rinkos dalyviai įsipareigojo per vienus metus užtikrinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvos gyventojų grynųjų pinigų išgryninimo vieta (bankomatas ar kita bankomatui lygiavertė vieta) būtų pasiekiama iki 10 km atstumu nuo gyventojų deklaruotos gyvenamosios vietos arba 99 proc. gyventojų – iki 20 km atstumu.

Grynųjų pinigų prieigos taškų plėtra bus sutelkta į gyvenamąsias vietoves, kuriose gyvena iki 4 tūkst. gyventojų. Bankomatų tinklo plėtrą galima stebėti interaktyviame Lietuvos banko sukurtame žemėlapyje.

Lietuvos banko 2021 m. birželio 9 d. duomenimis, 73 proc. gyventojų artimiausią bankomatą pasiekia iki 5 km, o 82 proc.– iki 10 km atstumu.

Ūkininkai aktyviai skolinasi pirminei žemės ūkio gamybai vykdyti, dar liko 1 mln. eurų lėšų

žemės-ūkio-kreditai-lku-kredito-unijų-grupė-teikimas-žemės-ūkio-paskolų-garantijų-fondas-lengvatiniai-kreditai

Lengvatinės paskolos pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantiems ūkio subjektams teikiamos jau daugiau kaip metus. Per šį laikotarpį jomis pasinaudojo 61 ūkio subjektas, kurie pasiskolino daugiau kaip 3 mln. eurų. Nacionalinės plėtros įstaigos UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) duomenimis, paskolų pagal šią priemonę teikimui, kuris yra numatytas iki 2022 m. rugpjūčio mėn., lėšų dar yra likę už beveik 1 mln. eurų.

Skolinasi investicijoms į ūkių plėtrą

Nuo 2020 m. rugpjūčio įgyvendinama finansinė priemonė „Paskolų, finansuojamų iš įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos finansines priemones grąžintų lėšų, teikimas pirmine gamyba užsiimantiems ūkio subjektams“ suteikia palankesnes sąlygas pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantiems ūkininkams pasiskolinti lėšų žemės ūkio technikai, žemės ūkio įrangai, veislinėms pieno krypties telyčioms ir genetinei medžiagai įsigyti. Pagal šią priemonę ūkio subjektai gali pasiskolinti iki 110 tūkst. eurų iki 7 metų laikotarpiui.

„Pastaruoju metu, žinoma, didžiausio susidomėjimo sulaukė pagalbos priemonės, skirtos nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiems ūkio subjektams, susidūrusiems su apyvartinių lėšų trūkumu. Tačiau matome, kad aktyvūs yra ir pirmine žemės ūkio gamyba užsiimantys ūkio subjektai, kurie investuoja į savo ūkių plėtra bei ieško tam reikalingų lėšų“, – komentuoja ŽŪPGF l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė.

Daugiausiai dėl lengvatinių paskolų pagal šią priemonę kreipiasi ūkininkai. Taip pat sulaukta paraiškų iš žemės ūkio bendrovių bei uždarųjų akcinių bendrovių. Vidutiniškai viena paskola siekia apie 49 tūkst. eurų.

„Daugiausiai ūkininkai skolinasi žemės ūkio technikai ir įrangai įsigyti, pavyzdžiui, kombainams, traktoriams ar žemės ūkio padargams. Paraiškų dėl paskolų telyčioms ar genetinei medžiagai įsigyti, dėl ko irgi galima kreiptis pagal šią priemonę, kol kas nesulaukėme“, – patikslina R. Globienė.

Paskolos teikiamos lengvatinėmis sąlygomis

Kriterijus atitinkantiems ūkio subjektams lengvatinės paskolos pirminei žemės ūkio gamybai vykdyti gali būti teikiamos iki 110 tūkst. eurų sumos. Paskolos laikotarpis – iki 7 metų (84 mėn.). Bendra metinė palūkanų norma pagal šią priemonę teikiamoms paskoloms yra nuo 3 proc. Paskolos administravimo mokestis yra ne didesnis kaip 0,5 proc. paskolos sumos.

Taip pat paskolų pagal šią priemonę gavėjai gali kreiptis dėl ŽŪPGF garantijos suteikimo ir dalinio finansų įstaigai sumokėtų palūkanų kompensavimo. Tai palengvina skolinimosi procesą pakankamai nuosavo kapitalo neturintiems ir aukštesnės rizikos ūkio subjektams.

Lengvatinius kreditus pagal skatinamąją finansinę priemonę teikia 17 LKU grupės kredito unijų. Daugiau informacijos rasite čia.

Finansinė priemonė įgyvendinama pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. 3D-294 „Dėl žemės ūkio ministro 2019 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 3D-193 „Dėl Paskolų žemės ūkio technikai ir įrangai įsigyti, finansuojamų iš grąžintų ir grąžintinų lėšų, teikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.

Euras prie euro: kaip taupyti šiandien, kad būtume pasiruošę rytojui?

taupyti-taupymas-indėlis-indėliai-lku-kredito-unija-lietuvos-centrinė-kredito-unija-taupyti

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) atliktas tyrimas atskleidė, kad finansinis raštingumas šalyje gerėja, tačiau progresas – itin lėtas. Nepaisant statistikos, lietuviai vis dar daro nemažai klaidų, taip pat ir taupydami. LKU kredito unijų grupės ekspertai primena, kaip valdyti asmeninius finansinius ir pasiruošti nenumatytiems atvejams, galintiems nulemti finansinį nestabilumą ateityje.

Taupyti ne tik konkrečiam tikslui

Planuoti savo finansus ir pradėti taupyti reikėtų vos tik pradėjus gauti pirmąsias stabilias pajamas, neabejoja Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Finansų ir apskaitos bei l. e. p. Rizikos valdymo ir kontrolės departamentų direktorė Ieva Naudžiūnaitė.

Prastas lietuvių finansinis raštingumas neretai nulemia tokias problemas kaip mėnesio pajamas viršijančios išlaidos, skolinimasis neįvertinus galimybių, būsimų išlaidų ir neatsidedant pinigų, kurie užtikrintų finansinį stabilumą. Daugelis netaupančiųjų yra įsitikinę, kad tam nepakanka gaunamų pajamų. Tačiau pradėjus planuoti išlaidas paaiškėja, kad beveik kiekvienas gali atsidėti nors ir nedidelę dalį pajamų savo ateičiai.

Tad tikrasis taupymas, anot pašnekovės, prasideda nuo išlaidų peržiūrėjimo. „Pradėti taupyti reikėtų pirmiausia susiskaičiavus savo išlaidas. Paradoksalu, bet pinigus skaičiuoja visi – ir pasiturintieji. Tačiau finansinių problemų turintys asmenys dažnai neskaičiuoja ir gyvena nuo algos iki algos, o tai kenkia tiek finansinei gerovei, tiek asmens psichologinei sveikatai“, – teigia I. Naudžiūnaitė.

Taupyti reikėtų ne tik brangesniam pirkiniui, bet ir ilgalaikiams tikslams. Pavyzdžiui, turėti santaupų, iš kurių galėtumėte pragyventi bent 3–6 mėnesius, jeigu ištiktų nelaimė, pajamoms staiga drastiškai sumažėjus ar visai netekus darbo.

Taisyklė „50-30-20“

LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios LCKU Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius sako, kad gana dažnai skiemenuojama taisyklė „50-30-20“ yra viena universaliausių, tačiau ir ja naudotis reikėtų tik atsižvelgus į savo individualią situaciją.

Vadovaujantis šia taisykle, pusę per mėnesį gaunamų pajamų rekomenduojama skirti būtiniausioms pragyvenimo išlaidoms ir pirmaeiliams poreikiams. 30 proc. mėnesio pajamų – bendroms, ne pirmo būtinumo išlaidoms, norams, pramogoms. Tuo metu 20 proc. visų mėnesio pajamų turėtų būti atidėta taupymui ir investavimui. Žinoma, pradėjus taupyti skirti iš karto 20 proc. pajamų gali būti sudėtinga, todėl galima atidėti ir mažesnę dalį. Svarbiausia, kad taupymas taptų nuolatiniu įpročiu.

„Kad taisyklė veiktų, pirmiausia, įsivertinkite, kokios yra jūsų mėnesinės pajamos. Tada būtina apsispręsti dėl būtinųjų poreikių – kiek pajamų privalote atidėti, pavyzdžiui, būsto nuomai, komunalinėms išlaidoms, turimiems įsipareigojimams padengti. Tik tada galima planuoti, kokią dalį skirti antraeilėms išlaidoms bei taupymui“, – sako R. Šukevičius.

Kad būtų lengviau, ekspertai pataria turėti atskirą mokėjimo sąskaitą, į kurią tam tikrą pajamų dalį būtų galima pervesti taupymui. „Turime įsisąmoninti, kad taupymas yra lygiai toks pat svarbus, kaip ir kitos būtiniausios išlaidos, o finansinė pagalvė gali tapti didele pagalba, – sako R. Šukevičius. – „Stenkitės pamiršti apie tą sumą, kurią nusprendėte kas mėnesį atidėti, lyg jos nė neturėtumėte. Pamažu taupymas taps įpročiu.“

Specialisto teigimu, taupyti lengviau turint išsikėlus ilgalaikį tikslą, kuris padės nemesti taupymo po mėnesio ar daugiau bei negrįžti į gyvenimo „nuo algos iki algos“ ritmą.

Įdarbinti santaupas

I. Naudžiūnaitė atkreipia dėmesį, kad žmonės taupymą dažnai vertina tartum savęs nuskriaudimą: „Atsakingas taupymas yra tikroji dovana sau, nes pajamas atidedame būsimiems savo poreikiams ir finansiniam saugumui užtikrinti, – sako I. Naudžiūnaitė. – Už tai vieną dieną sau padėkosite“.

Visgi taupymas grynaisiais ir lėšų įdarbinimas yra skirtingi būdai atsidėti pinigus – mat pastaruoju būdu taupomi pinigai turi potencialo uždirbti naujus pinigus. Taupant mokėjimo sąskaitoje ar grynaisiais, pinigai ne tik neauga, bet ir priešingai – gali nuvertėti.

Indėliai – tai galimybė taupyti ir auginti santaupas už metines palūkanas. Tiesa, jau kurį laiką pastarosios didžiuosiuose komerciniuose bankuose dažnai būna nulinės ar tik vos didesnės, todėl prieš pasirašant indėlio sutartį reikėtų pasidomėti, kokio dydžio metinės palūkanos jums bus mokamos. „Paprastai kredito unijose metinės palūkanos būna didesnės nei kitose finansų įstaigose ir gali siekti 2 ar daugiau procentų. Šios palūkanos gali ne tik padėti taupyti, bet ir sumažinti infliacijos padarinius“, – sako R. Šukevičius.

Dar viena dažnai daroma klaida – vos pradėjus taupyti, pirmosios santaupos paskiriamos investavimui. Čia ekspertai skuba priminti, kad investuoti verta pradėti tik tada, kai jau yra sukaupta finansinė pagalvė – bent 6 mėnesių pajamų dydžio santaupos.