Kategorija: LKU grupės naujienos

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) atliktas tyrimas atskleidė, kad finansinis raštingumas šalyje gerėja, tačiau progresas – itin lėtas. Nepaisant statistikos, lietuviai vis dar daro nemažai klaidų, taip pat ir taupydami. LKU kredito unijų grupės ekspertai primena, kaip valdyti asmeninius finansinius ir pasiruošti nenumatytiems atvejams, galintiems nulemti finansinį nestabilumą ateityje.

Taupyti ne tik konkrečiam tikslui

Planuoti savo finansus ir pradėti taupyti reikėtų vos tik pradėjus gauti pirmąsias stabilias pajamas, neabejoja Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Finansų ir apskaitos bei l. e. p. Rizikos valdymo ir kontrolės departamentų direktorė Ieva Naudžiūnaitė.

Prastas lietuvių finansinis raštingumas neretai nulemia tokias problemas kaip mėnesio pajamas viršijančios išlaidos, skolinimasis neįvertinus galimybių, būsimų išlaidų ir neatsidedant pinigų, kurie užtikrintų finansinį stabilumą. Daugelis netaupančiųjų yra įsitikinę, kad tam nepakanka gaunamų pajamų. Tačiau pradėjus planuoti išlaidas paaiškėja, kad beveik kiekvienas gali atsidėti nors ir nedidelę dalį pajamų savo ateičiai.

Tad tikrasis taupymas, anot pašnekovės, prasideda nuo išlaidų peržiūrėjimo. „Pradėti taupyti reikėtų pirmiausia susiskaičiavus savo išlaidas. Paradoksalu, bet pinigus skaičiuoja visi – ir pasiturintieji. Tačiau finansinių problemų turintys asmenys dažnai neskaičiuoja ir gyvena nuo algos iki algos, o tai kenkia tiek finansinei gerovei, tiek asmens psichologinei sveikatai“, – teigia I. Naudžiūnaitė.

Taupyti reikėtų ne tik brangesniam pirkiniui, bet ir ilgalaikiams tikslams. Pavyzdžiui, turėti santaupų, iš kurių galėtumėte pragyventi bent 3–6 mėnesius, jeigu ištiktų nelaimė, pajamoms staiga drastiškai sumažėjus ar visai netekus darbo.

Taisyklė „50-30-20“

LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios LCKU Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius sako, kad gana dažnai skiemenuojama taisyklė „50-30-20“ yra viena universaliausių, tačiau ir ja naudotis reikėtų tik atsižvelgus į savo individualią situaciją.

Vadovaujantis šia taisykle, pusę per mėnesį gaunamų pajamų rekomenduojama skirti būtiniausioms pragyvenimo išlaidoms ir pirmaeiliams poreikiams. 30 proc. mėnesio pajamų – bendroms, ne pirmo būtinumo išlaidoms, norams, pramogoms. Tuo metu 20 proc. visų mėnesio pajamų turėtų būti atidėta taupymui ir investavimui. Žinoma, pradėjus taupyti skirti iš karto 20 proc. pajamų gali būti sudėtinga, todėl galima atidėti ir mažesnę dalį. Svarbiausia, kad taupymas taptų nuolatiniu įpročiu.

„Kad taisyklė veiktų, pirmiausia, įsivertinkite, kokios yra jūsų mėnesinės pajamos. Tada būtina apsispręsti dėl būtinųjų poreikių – kiek pajamų privalote atidėti, pavyzdžiui, būsto nuomai, komunalinėms išlaidoms, turimiems įsipareigojimams padengti. Tik tada galima planuoti, kokią dalį skirti antraeilėms išlaidoms bei taupymui“, – sako R. Šukevičius.

Kad būtų lengviau, ekspertai pataria turėti atskirą mokėjimo sąskaitą, į kurią tam tikrą pajamų dalį būtų galima pervesti taupymui. „Turime įsisąmoninti, kad taupymas yra lygiai toks pat svarbus, kaip ir kitos būtiniausios išlaidos, o finansinė pagalvė gali tapti didele pagalba, – sako R. Šukevičius. – „Stenkitės pamiršti apie tą sumą, kurią nusprendėte kas mėnesį atidėti, lyg jos nė neturėtumėte. Pamažu taupymas taps įpročiu.“

Specialisto teigimu, taupyti lengviau turint išsikėlus ilgalaikį tikslą, kuris padės nemesti taupymo po mėnesio ar daugiau bei negrįžti į gyvenimo „nuo algos iki algos“ ritmą.

Įdarbinti santaupas

I. Naudžiūnaitė atkreipia dėmesį, kad žmonės taupymą dažnai vertina tartum savęs nuskriaudimą: „Atsakingas taupymas yra tikroji dovana sau, nes pajamas atidedame būsimiems savo poreikiams ir finansiniam saugumui užtikrinti, – sako I. Naudžiūnaitė. – Už tai vieną dieną sau padėkosite“.

Visgi taupymas grynaisiais ir lėšų įdarbinimas yra skirtingi būdai atsidėti pinigus – mat pastaruoju būdu taupomi pinigai turi potencialo uždirbti naujus pinigus. Taupant mokėjimo sąskaitoje ar grynaisiais, pinigai ne tik neauga, bet ir priešingai – gali nuvertėti.

Indėliai – tai galimybė taupyti ir auginti santaupas už metines palūkanas. Tiesa, jau kurį laiką pastarosios didžiuosiuose komerciniuose bankuose dažnai būna nulinės ar tik vos didesnės, todėl prieš pasirašant indėlio sutartį reikėtų pasidomėti, kokio dydžio metinės palūkanos jums bus mokamos. „Paprastai kredito unijose metinės palūkanos būna didesnės nei kitose finansų įstaigose ir gali siekti 2 ar daugiau procentų. Šios palūkanos gali ne tik padėti taupyti, bet ir sumažinti infliacijos padarinius“, – sako R. Šukevičius.

Dar viena dažnai daroma klaida – vos pradėjus taupyti, pirmosios santaupos paskiriamos investavimui. Čia ekspertai skuba priminti, kad investuoti verta pradėti tik tada, kai jau yra sukaupta finansinė pagalvė – bent 6 mėnesių pajamų dydžio santaupos.

Pinigo vertę jaunystėje supranta nedažnas. Noras taupyti, atsidėti juodai dienai neretai atkeliauja su branda, o tai – irgi sąlyginis matas. Vieni ryžtingų taupymo veiksmų imasi 30-ies, kiti apie finansinį raštingumą ir drausmę susimąsto atšventę 50-metį ar vėliau. Ką apie mūsų taupymo įpročius mano specialistai ir kokiais patarimais gali pasidalyti?

Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus pokalbyje „15min“ studijoje su Lietuvos centrinės kredito unijos Finansų ir apskaitos bei l. e. p. Rizikos valdymo ir kontrolės departamentų direktore Ieva Naudžiūnaitė bei Iždo departmento direktoriumi Rūteniu Šukevičiumi.

Amžėjimo diskusija – „15min“ ir LKU kredito unijų grupės socialinio projekto „Tu esi aš“ dalis.

Elektroninės komercijos apimtys sparčiai auga. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vertinimu, šiemet Lietuvos gyventojai interneto parduotuvėse išleidžia vidutiniškai apie 30 proc. daugiau lėšų nei pernai, o mokėjimo operacijų skaičius augo 70 proc. Internetinės prekybos augimo tendenciją pastebi ir elektroniniai sukčiai, mėginantys gyventojų pinigus išvilioti vis kūrybingesniais būdais. Patarimais, kaip saugiai apsipirkti internetu, dalijasi LBA ekspertai.

LBA statistika rodo, kad pirmąjį šių metų pusmetį atsiskaitymų kortelėmis e. prekybos portaluose vertė siekė 700 mln. eurų ir sudarė beveik trečdalį visų mokėjimų kortelėmis.

„Elektroninės parduotuvės tampa neatsiejama mažmeninės prekybos sistemos dalimi, o griežčiausio karantino metu bankai fiksavo rekordinius mokėjimo operacijų skaičius elektroninėje erdvėje. Tačiau vis geriau technologijas išmano ir finansiniai sukčiai – jų atakų skaičius didėja praktiškai tokiais pat tempais, kokiais auga e. komercijos apimtys“, – sakė LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bent kartą per 12 mėnesių prekes ar paslaugas internetu 2020 metais pirko ar užsakė 54 proc. 16–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų arba 64 proc. šios amžiaus grupės žmonių, besinaudojančių interneto paslaugomis.

Pavojaus signalas – per didelis spaudimas

Nors akcijų ir kitų skatinamųjų priemonių pirkti konkrečią prekę ar paslaugą apstu daugumoje e. parduotuvių, per didelis spaudimas atlikti veiksmą yra ženklas sustoti ir pirmiausiai įsitikinti, kad pirkinį ketinate įsigyti iš patikimo tiekėjo. Peržiūrėkite e. parduotuvėje pateiktą informaciją apie pardavėją. Patikrinkite kitų klientų atsiliepimus apie bendrovę, išnagrinėkite siūlomas atsiskaitymo, prekių pristatymo ir grąžinimo sąlygas.

„Sukčiai dažniausiai mėgina paskatinti potencialią auką sumokėti čia ir dabar. Mirgančių skelbimų, reklaminių blokų pagalba socialiniuose tinkluose ar kituose portaluose sukuriamas įspūdis, kad jums siūloma ypač gera nuolaida ir ja pasinaudoti galite tik šiuo metu. Gyventojams svarbu mokėti atpažinti šią taktiką. Jeigu esate spaudžiami ką nors daryti, tai signalas, jog reikia sustoti ir patikrinti, ar šioje e. parduotuvėje nurodyta bendrovė išvis egzistuoja, kokia jos reputacija“, – sakė E. Čipkutė.

Bankų ekspertai rekomenduoja nepateikti mokėjimo kortelės duomenų ir kitos asmeninės informacijos interneto puslapiuose, kurių adresas prasideda simboliais „http://“, o ne „https“. Spynos piktograma ir internetinio puslapio adreso pradžia „https://“ rodo, kad svetainėje įdiegtas saugumo sertifikatas ir duomenys, pateikti tokiame puslapyje, yra geriau apsaugoti.

Speciali funkcija interneto banke  

Nors nuo šių metų pradžios visi atsiskaitymai kortelėmis internetu turi būti patvirtinti mobiliu parašu, „Smart-ID“ ar kita naudojama autentifikavimo priemone, vis dar pasitaiko situacijų, kai gyventojai patvirtina mokėjimo operacijas, kurių patys neinicijavo. Bankų ekspertai perspėja, kad sustabdyti mokėjimo operaciją, kurią patvirtino pats klientas, dažniausiai neįmanoma, todėl svarbu, kad patys gyventojai būtų atidūs ir atsargūs.

Prieš perkant internetu, būtina aktyvuoti saugaus atsiskaitymo internete funkciją interneto ar mobiliajame banke. Kai kurie bankai taip pat suteikia galimybę vieno mygtuko paspaudimu mobiliojoje banko programėlėje kontroliuoti internetinių mokėjimų funkciją. Ją galite įjungti prieš apsipirkdami, o po to išjungti, kad būtumėte ramūs, jog niekas kitas nepanaudos jūsų kortelės duomenų atsiskaitymui internetu.

Prieš pirkdami el. parduotuvėje, užduokite sau šiuos klausimus:

1. Ką žinau apie prekės ar paslaugų tiekėją – ar pažįstu žmonių, kurie yra pirkę šioje el. parduotuvėje?

Paieškokite informacijos apie bendrovę interneto paieškos naršyklėje, socialiniuose tinkluose. Pagrindinė informacija apie bendrovių vadovus, darbuotojų skaičių, generuojamas pajamas dažnai nurodoma specialiai tam sukurtose interneto svetainėse. Jeigu informacijos apie įmonę surasti nepavyksta – tai signalas, kad verta prekę ar paslaugą įsigyti iš kito tiekėjo.   

2. Kaip „atėjau“ į šią e. parduotuvę – ieškodamas reikalingo daikto ar netyčia?

Neskubėkite pasiduoti spaudimui – įvertinkite, ar į e. parduotuvę užsukote savo noru, ar ją suradote per socialiniuose tinkluose patalpintą skelbimą?

3. Ką kiti pirkėjai sako apie šios bendroves prekes ar paslaugas, jų pristatymo ir grąžinimo sąlygas?

Patikimos e. parduotuvės vertina klientų atsiliepimus ir į juos reaguoja. Jeigu internete randate neigiamų atsiliepimų, kurie kelia nerimą dėl prekės ar paslaugos kokybės, apmokėjimo ar grąžinimo sąlygų, o e. parduotuvė į juos nereaguoja – verčiau iš jos nepirkite.

4. Ar svetainėje matoma spynos piktograma, parodanti, kad per ją pateikiama informacija yra apsaugota?

Jūsų duomenų saugumas priklauso ir nuo interneto svetainės struktūros. Patikrinkite, ar e. parduotuvė naudoja saugumo sertifikatą – tai ženklas, kad tiekėjui rūpi ne tik parduoti prekę, bet ir užtikrinti kliento duomenų saugumą.

5. Ar informacija, kurią turiu pateikti šioje svetainėje nėra perteklinė?

Jeigu atliekant užsakymą jūsų prašoma nurodyti informaciją, kuri visiškai nesusijusi su preke ar jos pristatymu į namus, geriau jos neteikite. Taip pat rekomenduojama nesaugoti mokėjimo kortelės duomenų kitam apsipirkimui – verčiau kaskart suveskite juos iš naujo.

Šaltinis: Lietuvos bankų asociacija

Prie nepriklausomo bankomatų tinklo „Medus“ prisijungusios LKU kredito unijų grupės nariai nuo šiol grynuosius pinigus pasieks dar lengviau. Rugsėjį užbaigus bankomatų tinklo „Medus“ infrastruktūros naujinimo procesus, šių bankomatų skaičius išaugo nuo 150 iki 250 visoje Lietuvoje, įskaitant įrengtus ir mažesniuose šalies miestuose.

Išplėstas bankomatų tinklas – lengviau pasiekiamos paslaugos

Pirmasis šalyje nepriklausomas bankomatų tinklas „Medus“ iki šiol apėmė daugiau nei 150 bankomatų. Šį pavasarį bankomatų tinklą valdanti bendrovė „Worldline Lietuva“ priėmė sprendimą sujungti „Luminor“ bankomatų tinklą, dėl kurio bankomatų „Medus“ skaičius padidėjo iki 250 visoje Lietuvoje.

„Worldline Lietuva“ – specializuotas paslaugos tiekėjas, užtikrinantis mokėjimo kortelių operacijų autorizavimo bei apdorojimo paslaugas.

„Vertiname stiprėjančią partnerystę su finansų įstaigomis Lietuvoje ir džiaugiamės, kad turime šią galimybę atnaujinti ir plėsti bankomatų tinklą. Šis projektas įrodo mūsų komandos patirtį atnaujinant ir plėtojant bankomatų tinklus, siekį atitikti partnerių ir jų klientų poreikius.“ – Komentuoja „Worldline Lietuva“ verslo plėtros vadovas Gintautas Sasnauskas.

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 šalyje veikiančias kredito unijas ir Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), prie bendrovės valdomų bankomatų „Medus“ prisijungė dar praėjusiais metais.

LCKU Verslo ir IT vystymo departamento direktorės Jovitos Platenkovienės teigimu, partnerystė su „Worldline Lietuva“ reikšmingai prisideda gerinant paslaugų prieinamumą kredito unijų nariams: „Kredito unijos veikia visoje Lietuvoje, įskaitant ir regionus. Todėl mums svarbu, kad nariai galėtų išsigryninti turimas lėšas greitai, lengvai ir patogiai. Džiaugiamės, kad bendradarbiaudami su vienu iš bankomatų paslaugų teikimo lyderių, galime gerinti paslaugų prieinamumą ir savo narių patirtis.“

Didinant grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje

Lietuvos bankas šiemet inicijavo finansų rinkos dalyvių dialogą, kurio rezultatas – septynios šalies finansų ir kredito įstaigos įsipareigojo per vienus metus padvigubinti vietovių, kuriose galima išsigryninti pinigus, skaičių. To bus siekiama įrengus dar šimtą bankomatų ar gyventojams atvėrus kitus alternatyvius lėšų išgryninimo būdus. Tarp pasirašiusiųjų Tarpusavio supratimo memorandumą – ir LKU kredito unijų grupę prižiūrinti LCKU.

LKU grupės kredito unijų mokėjimo kortelių turėtojai ir anksčiau galėjo išsigryninti lėšas unijų klientų aptarnavimo vietose, kurių per 100 visoje Lietuvoje, arba bet kuriame bankomate. Taip pat kredito unijos plėtoja lėšų išgryninimo per kortelių skaitytuvus paslaugą. Bet kurio banko klientai gali išgryninti kortelėje turimas lėšas atvykęs į kredito uniją ar jos nutolusią kasą, teikiančią šią paslaugą.

„Mūsų vienas pagrindinių tikslų – būti kuo arčiau ir kuo labiau pasiekiamiems. Dėl tos priežasties, dar metų pradžioje įdiegėme nuotolinės narystės sistemą, per kurią gyventojai gali tapti kredito unijų nariais neatvykę į kredito uniją. Taip pat, atsižvelgę į narių poreikius, netrukus startuosime su LKU išmaniąja programėle. Džiugu, kai mūsų strateginiai tikslai atliepia ir mūsų partnerių tikslus“, – teigia J. Platenkovienė.

Lietuvos kooperatinės bankininkystės – kredito unijų – sistema spurtavo XX–XXI amžių sandūroje. Nuo tada iki šiandien kredito unijos augo, taikėsi prie finansų rinkos pokyčių, priėmė IT sprendimus, didinusius kredito unijų klientų gretas ir augimo tempą. Tobulėjant technologijų galimybėms, didžiausia našta visada krito ant vyresnio amžiaus gyventojų – kaip spėti prisitaikyti ir toliau gauti kokybiškas finansines paslaugas?

Elektroninė bankininkystė

Pirmieji kredito unijų Lietuvoje nariai sutiks, kad prieš daugiau nei 25 metus buvo sunku įsivaizduoti, kad bus galima apmokėti mokesčius ar apsipirkti tiesiai iš namų. Nemaža dalis senjorų ir iki šios dienos mina kredito unijų slenksčius, kad atliktų kasdienes finansines operacijas.

Lietuvos bankų asociacija skaičiuoja, kad elektroninės bankininkystės populiarumas per dešimtmetį išaugo daugiau nei dvigubai. Tačiau 35 proc. šalies gyventojų vis dar stokoja žinių, kaip naudotis šiuo įrankiu. LKU kredito unijų grupėje, kurią sudaro 45 iš 60 Lietuvoje veikiančių unijų ir jas prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), elektronine bankininkyste aktyviai naudojasi per 40 proc. narių.

Elektroninės bankininkystės vartotojai prisijungę prie savo paskyros gali atlikti mokėjimus internetu, atsiskaityti už prekes, komunalines ar kitas paslaugas, taip pat sudaryti indėlio sutartį. Čia pat galima peržiūrėti informaciją apie turimus kreditus ar išsiųsti žinutę arba dokumentą savo kredito unijai.

LCKU Verslo ir IT vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė pastebi, kad senjorai, įpratę būtiniausias finansines operacijas atlikti kredito unijų skyriuose, pandemijos laikotarpiu beveik savo įpročių nekeitė. Mat paskelbus karantiną, kredito unijos išliko atviros nariams, todėl poreikis pradėti naudoti elektronines unijų paslaugas buvo nežymus.

„Kredito unijos yra išskirtinės, nes veikia lokaliai. Nuolat investuojame į naujus sprendimus ir savo darbuotojus, todėl susiduriame su iššūkiu išlaikyti artimą ryšį su savo nariais. Ypač ilgamečiais, kurie pratę prie tam tikrų paslaugų ir jų gavimo būdų. Įgyvendindami finansinių produktų plėtrą, atidžiai konsultuojamės su kredito unijomis, kurios geriausiai pažįsta savo narius, ir stengiamės atliepti pastarųjų poreikius“, – sako J. Platenkovienė.

Amžius – ne riba imtis naujovių

Vis dėlto naujųjų technologijų galimybės sudaro patogesnes sąlygas pasiekti norimas paslaugas ir jomis naudotis. LKU kredito unijų grupėje esama pavyzdžių, kai ir aštuntą dešimtį perkopę asmenys internetines paslaugas pritaiko kasdieniame savo gyvenime. Širvintų kredito unijos narys Albinas Maslauskas Meškauskas – vienas tokių.

Kredito unijos nariu tapęs prieš daugiau nei 15 metų, senjoras pasidavė technologijų bangai. „Su anūkų pagalba mano namuose atsirado kompiuteris ir internetas. Kai ką jiems parodžius, kai ką išsiaiškinus pačiam, man pavyko prisijungti prie elektroninės bankininkystės. Šiandien šio įrankio nekeisčiau į nieką“, – džiaugiasi A. Maslauskas Meškauskas.

Didžiausia paskata pradėti naudotis elektronine bankininkyste „i-Unija“ senjorui tapo galimybė apmokėti mokesčius internetu. „Tai yra nepalyginamai patogiau negu visos kitos galimos alternatyvos. Sumokėti mokesčius galiu bet kuriuo sau patogiu metu namuose, nepaisydamas, kuri šiandien savaitės diena ar valanda. O ir labai saugu bei paprasta, – sako pašnekovas. – Bet kokio amžiaus žmonėms galiu tik patarti išdrįsti prisijaukinti internetines paslaugas, nes patogiau būti nebegali.“

Narystė unijoje – ir nuotoliniu būdu

Šiais metais LKU kredito unijų grupė pristatė nuotolinę narystės savitarnos sistemą, leidusią fiziniams asmenims tapti kredito unijų nariais nuotoliniu būdu. Nors vis daugiau finansų rinkos dalyvių Lietuvoje didina elektroninių paslaugų pasiūlą, LKU grupės kredito unijos tapo vienos iš nedaugelio suteikusių galimybę užmegzti dalykinius santykius neiškėlus kojos iš namų.

Asmuo, norėdamas naudotis didžiąja dauguma kredito unijos teikiamų finansinių paslaugų, pirmiausia turi tapti tos kredito unijos nariu. „Galimybė tapti kredito unijos nariu nuotoliniu būdu visų pirma taupo gyventojų laiką. Nuo šiol nereikia aukoti pietų pertraukos ar laisvadienio susitikimui su kredito unijos specialistu“, – teigia Rita Stankevičiūtė, LCKU projektų valdymo specialistė.

Pašnekovė skaičiuoja, kad per šią sistemą LKU kredito unijų grupėje nariais tapo 325 asmenys. Tarp jų ir vyresnio amžiaus gyventojai, kurių vyriausiajam – 76 metai: „Palyginus su jaunesniais klientais, senjorai duomenis tapti kredito unijos nariu pildo kiek lėčiau, tačiau tai atlieka apgalvotai, nevengia pasikonsultuoti tiek su aptarnaujančiais specialistais, tiek, kaip patys mini, su jaunesniais giminaičiais. Kruopščiai išsiaiškinus proceso žingsnius, nuotolinis tapimo nariu procesas tampa nesunkiai įgyvendinamas ir vyresnio amžiaus klientams“, – sako R. Stankevičiūtė.

LKU kredito unijų grupės narys ir socialinio projekto „TU ESI AŠ“ organizuojamų „Metų senjoro rinkimai 2021“ dalyvis, buvęs Telšių Žemaitės dramos teatro direktorius, 85-erių senjoras Kajatonas Šliogeris neslepia, jog teatro gyvenimas – tai ne tik spektakliai ir premjeros, žiūrovų aplodismentai ir gėlės, bet ir nuoseklus, įtemptas darbas, siekiant galimybės prabilti į žiūrovą nuo scenos.

Visuomeniškas senjoras, pretenduojantis tapti Veikliausiu metų senjoru, džiaugiasi kiekviena galimybe pasidalinti savo patirtimi, ypatingu požiūriu į gyvenimą ir kasdien didžiuojasi savo žemaitiška prigimtimi.

Visas gyvenimas – teatrui ir kultūrai

Prieš tapdamas Telšių Žemaitės dramos teatro direktoriumi, K. Šliogeris 27 metus dirbo Telšių rajono Kultūros skyriaus vedėju. Yra buvęs Teatrų ir koncertinių įstaigų tarybos prie Kultūros ministerijos nariu. Nuo 1995 m. aktyviai dalyvauja Lietuvos socialdemokratų partijos Telšių rajono skyriaus veikloje, tad nieko keisto, jog šis žmogus Žemaitijoje puikiai žinomas kaip visuomenininkas.

„Teatre praleidau 13-ka metų ir net dabar, būdamas jau gilioje pensijoje, septintus metus dirbu teatre. Nors jam atidaviau daug, bet kultūrai bendrąja prasme – dar daugiau. Todėl iki šios dienos esu neabejingas kultūrai ir viskuo domiuosi“, – sako senjoras.

Kajatonas Šliogeris K. Šliogeris aktyviai dalyvavo ir Filatelistų veikloje, dainuoja Telšių rajono kultūros centro „Žemaičiai“ chore. Tarp visų šių veiklų, randa laiko pasirūpinti ir kitų senjorų reikalais. Šiandien jis – Telšių rajono pensininkų sąjungos pirmininkas ir Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininko pavaduotojas Žemaitijos regionui. Nors dienos užimtos įvairiomis veiklomis, atsiranda laiko ir pomėgiams – žvejybai, sodininkystei.

Ilgų distancijų bėgikas

Gimęs ir augęs Telšių rajone, K. Šliogeris nuo jaunystės svajojo tapti sportininku, tik vėliau susižavėjo teatru. „Mano fizinio lavinimo mokytojas labai skatino, kad būčiau sportininkas. Ir buvau toks sportiškas. Žemaitijoje buvau nepralenkiamas ilgų distancijų bėgikas, dalyvaudavau varžybose, bėgdavau maratonus. Nors baigęs vidurinę bandžiau įstoti į Kūno kultūros institutą, bet dėl per žemo savo ūgio neįstojau“, – pasakoja vyras.

Šiandien K. Šliogeris, sulaukęs 85-erių, nevengia pasidalinti savo ilgaamžiškumo paslaptimi: „Visą gyvenimą nerūkiau, labai daug šokau, dainavau ir juokiausi. Nors sakau tai juokaudamas, bet turbūt tai ir turėjo įtakos mano sveikatai. Dar nuo jaunystės, kai buvau bėgikas, buvau išmokytas – jokio alkoholio ar cigarečių, apie tai negalėjo būti net kalbos. Kiekvieną rytą iš kaimo į mokyklą nukakdavau bėgom, atgal taip pat bėgom. Taip kasdien ir treniruodavausi.“

Su jaunimu bendrauti nelengva

Visgi, nors pats jaučiasi jaunatviškas, senjoras neslepia, jog bendrauti su jaunimu jam nėra itin lengva. „Mano jaunėlė dukra daug pažangesnė, naudojasi kompiuteriu, kitaip dėlioja sakinius. Jaunimas dabar prisirinkę visokių gudrybių, naujadarų. Ir požiūris jau kitoks“, – juokiasi K. Šliogeris.

Tačiau veiklų vyriškį piktina, jog senjorai neretai televizijoje vaizduojami stereotipiškai: „Žiūrėjau laidą per televiziją, o ten pasakoja apie senjorus ir rodo pavyzdžius – senutė su lazdele ant suolelio, žiūri liūdna į tolį. Tačiau juk mūsų yra įvairių, be galo veiklių, pasitempusių, visur lekiančių.

Tegul pafilmuoja mūsų kolektyvus, kurių tiek gražių turime, mes dar tiek turim, ką parodyti! Kaimo kapelos, įvairūs senjorų klubai, senjorų iniciatyvos – visi gražiai apsirengę, pasitempę ir aktyvūs. Linkiu senjorams dalyvauti įvairiose veiklose, būti aktyviems“, – sako K. Šliogeris.

Šaltinis „15min“, aut. Iveta Tabokienė

Inovacinių grūdinių kultūrų ir rapsų apdorojimo centrą valdanti UAB „Agrima“ dar pernai susidūrė su nenumatytais iššūkiais. Dėl laikinų finansinių sunkumų bendrovė atsidūrė ties bankroto riba. Kai jau, atrodytų, veiklos istorijoje teks padėti tašką, bendradarbiaujant savo sričių ekspertams – „Agrima“ vadovams, advokatams, Vilniaus kredito unijai ir UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondui – bendrovė pakilo naujam veiklos etapui.

Nesusitaikė su susiklosčiusia situacija

UAB „Agrima“ (Širvintų raj.) nuo 2012 m. teikia ekologiškiems grūdams ir rapsams pritaikytas elevatoriaus paslaugas: žaliavų saugojimo, valymo, džiovinimo ir fasavimo. Pelningai veikusi ir didelės vertės investicinį projektą dalinai iš Europos Sąjungos lėšų įgyvendinusi bendrovė prieš metus susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais.

Apyvartinio kapitalo trūkumą tąkart nulėmė kompleksiniai iššūkiai: nepalankus bankinio kredito grąžinimo grafikas, prastesnis tų metų derlius, dėl COVID-19 pandemijos kilusi užsakymų stoka. Dėl pablogėjusio mokumo gavus finansavimą teikusio banko pareiškimą iškelti bankroto bylą, bendrovės likimas pakibo ant plauko.

UAB „Agrima“ direktoriaus Andriaus Juodviršio teigimu, verslą grąžinti į įprastos veiklos vėžes padėjo nesusitaikymas su susiklosčiusia situacija. Bankroto rizika tapo priežastimi kreiptis į Vilniaus kredito uniją dėl bendrovei reikalingo finansavimo.

„Mes žinojome, kad šio verslo perspektyva yra ypač palanki, todėl veikėme greitai ir laiku pasitelkėme kvalifikuotą verslo konsultantų bei advokatų pagalbą, – šiandien džiaugiasi A. Juodviršis. – Nors finansinės pagalbos bei banko suteikto kredito refinansavimo ieškojome ir kitose finansų įstaigose, tačiau niekas nenorėjo mūsų išklausyti ir padėti įmonei, kai jos finansinė padėtis buvo išties sudėtinga. Vilniaus kredito unija įsigilino į mūsų situaciją ir pasiūlė priimtinas kreditavimo sąlygas.“

Gautas kredito unijos finansavimas

LKU grupės kredito unijos, tarp kurių ir Vilniaus kredito unija, atsižvelgusios į kiekvieno kliento individualų atvejį, gali pasiūlyti finansavimo sprendimus tiek besikuriančioms ar ką tik veiklą pradėjusioms, tiek veikiančioms jau ne vienerius metus įmonėms.

„Kredito unijų sektorių vertinu kaip verslo pagalbininką, kuris yra greta, kai reikia įsigilinimo į konkrečią situaciją, greitos pagalbos ir kryptingo darbo lygiaverčių partnerių komandoje“, – sako A. Juodviršis.

Vilniaus kredito unijos administracijos vadovas Arnas Žalys neabejoja, kad ilgametė verslo kreditavimo patirtis unijai leidžia veikti operatyviai ir dažnai kreditavimo sąlygas pateikti jau pirmojo susitikimo metu. „Su finansavimo iššūkiais susiduriančioms bendrovėms patariu nedelsti. Gali būti, kad pirmą kartą tokioje padėtyje atsidūrusio verslo atstovai net nežino visų galimų išeities iš padėties alternatyvų. Kredito unijoje galima gauti tiesų ir aiškų situacijos vertinimą, po kurio verslas pats priims jam palankiausią sprendimą.”

Kreditas užtikrintas ŽŪPGF garantija

Bendrovei „Agrima“ gavus Vilniaus kredito unijos finansavimą, užtikrintą su UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) garantija, per trumpesnį nei vienerių metų laikotarpį pavyko atstatyti savo mokumą ir grįžti į įprastą veiklą visu pajėgumu.

„Verslams siūlome finansuoti apyvartines lėšas arba investicijas, jiems suteikdami ilgalaikes paskolas. Taip pat teikiame kreditus, užtikrintus kilnojamuoju, nekilnojamuoju, finansiniu turtu arba kredito unijų partnerių garantijomis“, – komentuoja A. Žalys.

LKU kredito unijų grupės ilgametis partneris ŽŪPGF teikia garantijas kredito įstaigoms už ūkio subjektams išduodamus kreditus. Tokiu būdu ŽŪPGF padeda ūkio subjektams, neturintiems pakankamai įkeičiamo turto ir finansinių išteklių, plėtoti, kurti, modernizuoti savo ūkius ar verslo įmones.

„COVID-19 pandemijos akivaizdoje daug verslų susidūrė su likvidumo problemomis ir kitais sunkumais, kuomet atrodo, kad ateities perspektyvos labai miglotos. Tačiau UAB „Agrima“ pavyzdys iliustruoja, kad svarbu nepasiduoti, domėtis, ieškoti galimybių ir kvalifikuotos pagalbos. Kartu su finansavimu pasinaudojus ŽŪPGF teikiamais sprendimais – galima išsaugoti verslą, sukurtas darbo vietas ir užtikrinti veiklos tęstinumą.“ – Sako ŽŪPGF l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė.

LKU kredito unijų grupė

Vilniaus kredito unija priklauso LKU kredito unijų grupei, kuri jau daugiau nei 20 metų – didžiausia kredito unijų grupė šalyje. Grupės valdomas turtas sudaro beveik 60 proc. viso Lietuvos kredito unijų sektoriaus turto.

Po kredito unijų reformos, leidusios dar 2018 m. susiformuoti centrinių kredito unijų grupėms, kredito unijų sistema sulig kiekvienais metais tvirtina savo pozicijas šalies miestuose ir regionuose.

Šiandien LKU kredito unijų grupę sudaro 45 unijos ir jų veiklą bei kontrolę vykdanti Lietuvos centrinė kredito unija. Bendras grupės konsoliduotas turtas, pasibaigus pirmam šių metų pusmečiui, siekė 569,5 mln. Eur. Tuo tarpu grynoji kredito unijų išduotų paskolų portfelio vertė per pirmuosius šešis mėnesius išaugo dešimtadaliu iki 458,7 mln. Eur. Visa tai rodo kryptingą kredito unijų veiklą finansuojant jaunas įmonės ir patyrusius verslus, taip pat gyventojus ir ūkio subjektus.

LKU grupės kredito unijų vadovai ir darbuotojai aktyviai dirba ne tik savo kredito unijų, bet ir visos bendruomenės labui. Vienas to pavyzdžių – Panevėžio kredito unijos administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Kazimieras Antanynas, kuris už savo darbus apdovanotas Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) įsteigtu garbės ženklu – „Darbo žvaigžde“.

Rugsėjo 14 d. Vilniuje LPPARA įteikė kasmetinius „Lietuvos eksporto prizo“, „Lietuvos metų verslininkės-vadovės“ ir „Darbo žvaigždės“ apdovanojimus. Pastarasis įteiktas labiausiai prie verslo aplinkos gerinimo ir pasiūlymų valdžios institucijoms generavimo prisidėjusiems LPPARA sistemos nariams. Sidabro „Darbo žvaigžde“ už reikšmingą indėlį į šalies ekonomiką ir verslo bendruomenę apdovanotas Panevėžio kredito unijos vadovas ir Panevėžio PPAR tarybos narys K. Antanynas.

Laureatus ir Rūmų bendruomenę sveikino Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.

„Darbo žvaigždės“ apdovanojimas pirmą kartą buvo įsteigtas dar 1939 m. Apdovanojimas suteikiamas verslo lyderių (asmenų) nuopelnams pažymėti, siekiant skatinti dirbti Lietuvos ir žmonių gerovei. Kasmet „Darbo žvaigdžės“ apdovanojimas yra įteikiamas regionų verslininkams ir darbuotojams, savo idėjomis ir veikla reikšmingai prisidedantiems prie verslo sąlygų šalyje gerinimo.

Sveikiname Panevėžio kredito uniją ir jos vadovą K. Antanyną linkėdami ir toliau savo darbais, atkaklumu bei ryžtu užtikrintai žengti prasmingų tikslų keliu!

• 

• 

• 

• 

• 

• 

Informuojame, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimti ribojimai galimybių paso neturintiems asmenims kredito unijų paslaugų teikimui didesnės įtakos neturės, tačiau tam tikri pakeitimai bus įgyvendinti.

Vadovaujantis minėtu nutarimu, kredito unijų klientams, neturintiems galimybių paso, klientų aptarnavimo vietose galės būti teikiamos paslaugos, trunkančios ne ilgiau nei 15 min. Įprastai tiek laiko turėtų pakakti sutvarkyti svarbiausius finansinius klausimus, dėl kurių prireikia kontaktinių finansų specialistų paslaugų. Kredito unijos specialistai, teikdami paslaugas, kurių trukmė ilgesnė nei 15 min., turės teisę įsitikinti, ar klientas turi galimybių pasą.

Galimybių paso neturintiems LKU mokėjimo kortelių turėtojams, norintiems pasinaudoti „Medus“ ar kitu bankomatu, patariama atkreipti dėmesį ir į aktualią lankymosi prekybos centruose, kuriuose stovi bankomatas, tvarką.

Kredito unijų klientų aptarnavimo vietose bus dirbama užtikrinant asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, kitų visuomenės sveikatos saugos, higienos ir susijusių reikalavimų vykdymą.

Finansinės paslaugos – ir nuotoliniu būdu

Nors LKU grupės kredito unijos dirbs įprasta tvarka, tačiau palaikydamos prevencines priemones ir saugodamos savo darbuotojų bei narių sveikatą primena apie galimybes finansinius reikalus tvarkyti ir nuotoliniu būdu.

• Norėdami gauti kreditą, užpildykite paraišką interneto svetainėje www.lku.lt. Ją užpildžiusieji gaus pasiūlymus net iš kelių kredito unijų, o su jumis susisiekęs atsakingas darbuotojas suteiks detalesnę konsultaciją.
• Tapti kredito unijų nariu galite ir nuotoliniu būdu – daugiau informacijos, kaip tai padaryti, rasite čia.
• Atlikite mokėjimus, atsiskaitykite už prekes ir kitas paslaugas, sudarykite indėlio sutartį, įkelkite ir savo kredito unijai pateikite dokumentus per savo el. bankininkystės „i-Unija“ paskyrą.

Kilus klausimams, susisiekite su savo kredito unijos specialistais. LKU grupės kredito unijų sąrašą ir kontaktinę informaciją rasite čia.

Kviečiame būti atsakingais ir tokiu būdu apsaugoti save bei savo artimuosius!

Gera verslo idėja gali turėti tiesioginę įtaką verslo sėkmei, tačiau vien jos nepakanka. Net ir geriausių idėjų įgyvendinimui reikalingi finansai. Plečiantis verslams ir atsiradus papildomų lėšų poreikiui, viešbučio „Michaelson Boutique Hotel“ ir svečių namų „Lavender Inn“ savininkai leidosi į finansavimo šaltinių paiešką, atvedusią iki LKU grupės kredito unijų slenksčio.

Jūrinio paveldo autentika alsuojantis viešbutis

„Michaelson Boutique Hotel“ viešbutis įsikūręs pačioje Klaipėdos širdyje, Danės upės pašonėje, istoriškai išskirtinėje miesto vietoje. Mat viešbučio patalpos – tai restauruotas XVIII a. sandėlio pastatas, o pats viešbutis pavadintas pirmojo jo savininko, pirklio Epraheimo Michaelsono, vardu.

Viešbučio direktorius Gintautas Bertašius prisimena, kad iki atidarant viešbutį 2016 m., teko nemažai paplušėti su konsultantų ir architektų komandomis, kad pastatas būtų pritaikytas savo naujai funkcijai: „Tai venecijietiško stiliaus statinys, buvęs uosto sandėlis, iš kurio prekės krautos tiesiai į laivus. Taip gimė idėja interjere panaudoti Italiją menančių detalių: šviestuvus iš Murano salos, granitą iš Domodosolos slėnio, registratūros baldus, pagamintus iš Venecijos polių (italų. k. Bricole).“

Šiuo metu 16-os apartamentų viešbutis „Michaelson Boutique Hotel“ vienu metu priima iki 30 svečių. Taip pat jame veikia restobaras ir restoranas. Visgi viešbučio vadovai priėmė sprendimą įgyvendinti verslo plėtros idėją – įrengti šalia esantį antrą panašaus ploto ir tipo pastatą. Dėl papildomų lėšų kreiptasi į LKU grupės kredito uniją „Magnus“, kuri kartu su visą grupę prižiūrinčia Lietuvos centrine kredito unija (LCKU) skyrė finansavimą.

Daugiau apartamentų ir SPA zona

Antrasis pastatas, kurį jau kitų metų viduryje planuoja įveiklinti „Michaelson Boutique Hotel“, taip pat buvęs uosto sandėlis, kuris šiuo metu restauruojamas ir pritaikomas viešbučio veiklai. „Įrengus antrąjį, abu pastatai bus sujungti stiklo koridoriumi. Stiliaus vientisumo tikslais naudojame tų pačių tiekėjų medžiagas ir taikome panašius interjero sprendimus“, – pasakoja G. Bertašius.

Įsisavinus kredito unijos „Magnus“ ir LCKU suteiktas lėšas bei užbaigus plėtros darbus, viešbutis turės papildomus 19 apartamentų ir SPA zoną. „Mano nuomone, kredito unija yra arčiau kliento, kuri įsigilino į konkrečią verslo specifiką bei mūsų poreikius. Labiausiai džiugina tiesioginis dialogas, nes kai šalys kalbasi – visada galima atrasti geriausius sprendimus“, – pastebi G. Bertašius.

Šiandien viešnagės „Michaelson Boutique Hotel“ viešbutyje atvyksta svečiai iš kitų Lietuvos miestų, taip pat Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Australijos, Singapūro ir kitų artimų bei tolimųjų šalių. Viešbučio direktorius G. Bertašius prasitaria, kad užbaigus šiuos verslo plėtros darbus, neatmetama galimybės plėstis ir į kitus Lietuvos didmiesčius, tačiau apie tai kalbėti dar anksti.

Levandomis kvepiantis šeimos verslas

LKU grupės kredito unijų narių tarpe esama ir smulkių, ir vidutinių verslų. Vienas tokių – prieš trejus metus Erikos ir Laimono Adomaičių ant Viešvėnų tvenkinio kranto, greta Telšių miesto, įkurti svečių namai „Lavender Inn“. Sėkminga pradžia ir iš lūpų į lūpas sklindančios rekomendacijos nulėmė, kad jau po metų čia pat išdygo restoranas, o šiandien „Lavender Inn“ teikia tiek apgyvendinimo, maitinimo, SPA paslaugas, tiek prekiauja „levandiškais“ suvenyrais ir organizuoja aibę renginių.

„Į restoraną žmonės sugrįžta dėl mūsų požiūrio į klientą. Stengiamės, kad kiekvienas čia atrastų ne tik skanų maistą, bet ir raminančią levandų aromatu viliojančią aurą, – pasakoja E. Adomaitienė. – Siūlome tokius patiekalus kaip midijos, gardintos levandų žiedais, sraigės su česnakiniu sviestu, taip pat naminį levandų limonadą, levandų skonio ledus. Visa tai mums atnešė populiarumą per labai trumpą laiką.“

Antrasis restoranas – pajūryje

„Lavender Inn“ komplekso populiarumas Viešvėnuose Adomaičiams padiktavo idėją nesustoti. Šeima nusprendė įgyvendinti verslo plėtrą ir atidaryti antrąjį restoraną. Todėl dėl kredito verslo plėtrai kreipėsi į Telšiuose veikiančią LKU grupės kredito uniją „Germanto lobis“.

Gautas kreditas panaudotas pastatui su žemės sklypu J. Basanavičiaus gatvėje, Palangoje, įsigyti. Ten jau veikia svečių namai, kuriuose šiuo metu įrenginėjamas antrasis „Lavender Inn“ restoranas. „NT kainos Palangoje, žinoma, yra aukštos, tačiau kredito unija finansavo 85 % turto kainos, o UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ kompensavo 95 % palūkanų. Mums buvo suteiktos lanksčios ir ypač priimtinos kredito sąlygos, kurių negalėjome atsisakyti“, – pasakoja L. Adomaitienė.

Apie LKU kredito unijų grupę

LKU grupė, kurią sudaro 45 kredito unijos ir jas prižiūrinti LCKU, atsižvelgusios į kiekvieno kliento individualią situaciją, gali pasiūlyti finansavimo sprendimus tiek besikuriančioms ar ką tik veiklą pradėjusioms verslo įmonėms, tiek veikiančioms jau ne vienerius metus. Kredito unijos yra lanksčios finansų partnerės, galinčios labiau įsigilinti į verslo specifiką ir pateikti individualų kredito pasiūlymą.

Taip pat LKU kredito unijų grupė ir Europos investicijų fondas (EIF) bendradarbiauja teikiant kreditus verslui pagal garantijų priemonę, kuria vykdoma mažųjų įmonių miestuose ir regionuose mikrokreditavimo programa. Garantija finansuojama pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programą. Be to kredito unijos teikia lengvatines paskolas jauniems verslams pagal priemonę „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020, finansuojamas iš Europos socialinio fondo“.

Iš viso kreditų verslui portfelis konsoliduotoje LKU kredito unijų grupėje per metus išaugo daugiau nei trečdaliu – 30,5 proc. iki 82,1 mln. Eur. Visa tai rodo kryptinga kredito unijų veiklą finansuojant jaunas įmonės ir patyrusius verslus tiek šalies didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose.