Kategorija: LKU grupės naujienos

Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), vienijanti 45 kredito unijas, kurios kartu sudaro LKU kredito unijų grupę, pristatė savo pirmąją savanorišką tvarumo ataskaitą. Ši ataskaita išsamiai pristato organizacijos veiklą aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdymo srityse (angl. ESG). Paskelbta 2023 metų ataskaita žymi reikšmingą žingsnį LCKU tvarumo kelionėje, kurioje siekiama užtikrinti atsakingą ir tvarią veiklą.

Savo strateginius sprendimus grindžiame aiškiais tikslais ir atsakinga veikla, prisidėdami prie aplinkosaugos bei visuomenės gerovės. Didžiuojamės, kad jau galime įvardyti apčiuopiamus rezultatus – mūsų biuras vartoja 100 % atsinaujinančią energiją, mokėjimo kortelės yra gaminamos iš perdirbto plastiko, o popieriaus vartojimą sumažinome diegdami skaitmeninius sprendimus. Mūsų įsipareigojimas tvarumui nėra tik žodžiai – tai realūs veiksmai, kurie padeda kurti žalesnę ir atsakingesnę ateitį.

LCKU kartu su visa LKU kredito unijų grupe ir toliau sieks ne tik tęsti jau pradėtas iniciatyvas, bet ir ieškoti naujų, inovatyvių sprendimų, kurie padėtų dar labiau sumažinti veiklos poveikį aplinkai ir skatinti atsakingą finansų sektoriaus vystymąsi.

Su mūsų tvarumo strategija ir 2023 m. tvarumo ataskaita galite susipažinti čia.

Viešojoje erdvėje ir kiekvieno žmogaus aplinkoje žodis „investicija“ tapo kasdienišku: „investavau į grožį“, „investavau į gerus žieminius batus“ ir pan. Kad dažniausiai tai – ne investicija, o išlaidos, nesusimąstoma. Juolab nepagalvojama, kad kiekvieną tikrą investiciją lydi ir rizika, kurią būtina pasverti. Taip „investuojant“ kasdienybėje ir nesigilinant į įtartinus siūlymus, gyventojai susiduria su investiciniais sukčiais ir neretai patiria reikšmingą finansinę žalą.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2024 m. II ketvirtį investicinio sukčiavimo atvejų mažėjo (378 atvejai, palyginti su 551 pirmąjį metų ketvirtį), tačiau iš gyventojų šiuo metodu išviliotų lėšų suma augo ir, palyginti su kitais sukčiavimo metodais, dėl investicinio sukčiavimo gyventojų patirti finansiniai nuostoliai buvo didžiausi. Per antrąjį šių metų ketvirtį investiciniai sukčiai iš gyventojų išviliojo 1,7 mln. Eur, o vidutinė išviliota suma sudarė daugiau nei 4500 Eur.

„Investicinis sukčiavimas – metodas, kuriam geriausias ir kone vienintelis priešnuodis yra kritinis žmogaus mąstymas. Pavojaus signalas turi įsijungti tą pačią akimirką, kai su asmeniu susisiekia nepažįstamas žmogus ir pasiūlo investuoti su didelio pelno garantija ir minimalia rizika. Kiekvieną investiciją lydi rizika: kuo didesnė grąža – tuo didesnė rizika, ir investicijų sėkmė negali būti garantuota. Be to finansų įstaigos neteikia atsitiktinių pasiūlymų investuoti gyventojams telefonu ir juolab konsultacijų šia tema, jei pats gyventojas dėl to nesikreipė. Jei žmogus jau susivokė, kad įklimpo į finansinio sukčiavimo schemą, svarbu nedelsiant apie tai informuoti policiją ir kredito įstaigą“, – komentuoja Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Ji priduria, kad tiek Lietuvos bankų asociacija, tiek kiti finansų rinkos partneriai nuolat viešumoje teikia informaciją apie finansinio sukčiavimo metodus, mastą ir rekomendacijas, kaip išvengti susidūrimo su finansiniais sukčiais. „Tikiuosi, kad edukacija ir mūsų visų pastangos ugdant gyventojų finansinį raštingumą duos laukiamų rezultatų ir gyventojai taps atsparesni piktavalių pinklėms“, – sako E. Čipkutė.

Tiek apie investicinį sukčiavimą, tiek apie kitus finansinio sukčiavimo metodus informacijos galima rasti svetainėje www.atpazinksukciu.lt, čia pat galima pranešti ir apie sukčiavimo atvejus el. paštu [email protected]. 

Kaip veikia investiciniai sukčiai?

Investicinio sukčiavimo schemos – sudėtingos, o ryšys su potencialia auka užmezgamas palaipsniui ir pasitelkiant įvairias manipuliacijas. Gyventojas gauna netikėtą pasiūlymą investuoti platformoje, kuri žada didžiulę grąžą ir neįtikėtinai mažą riziką. Jei žmogų pavyksta sudominti – iš pradžių siūloma investuoti nedidelę, iki kelių šimtų eurų, sumą, kartais netgi pademonstruojama pirmosios investicijos grąža neva asmens sąskaitoje, kuri iš tikrųjų yra sukčių kontroliuojama sąskaita. Piktavaliai įgauna aukos pasitikėjimą, pereina prie draugiško bendravimo tono, apsimeta esą geranoriški „asmeninių finansų patarėjai“.

Žingsnis po žingsnio iš žmogaus pradedama reikalauti vis didesnių sumų, tikinant, kad tik taip asmuo sulauks žadėto milžiniško uždarbio. Sukčiai įtikina bendravimą perkelti į pokalbių programėles, tuomet pradeda daryti vis didesnį psichologinį spaudimą aukai, reikalaudami investuoti vis daugiau ir nesidrovėdami netgi siūlyti skolintis iš artimųjų, pažįstamų žmonių ar greitųjų paskolų įmonių.   

Neretai apgaudinėjami žmonės šiame etape jau susivokia įkliuvę į spąstus, tačiau net ir tada artimiesiems bei policijai nepraneša apie sukčiavimo atvejį, kadangi jaučia gėdą arba yra įtikinti, jog tokios informacijos atskleidimas atims iš jų būsimus „turtus“.

Jei žmogus primygtinai paprašo išmokėti investuotą sumą, finansiniai sukčiai paprastai dingsta. Bet visa schema nebūtinai tuo pasibaigia: sukčiai dar gali sugrįžti „gelbėti“ fiktyvių investicijų, prisistatydami, pavyzdžiui, policijos atstovais ir siūlydami išeitį su sąlyga – dar papildomai sumokėti „administracinių mokesčių“.

Pagrindiniai investicinio sukčiavimo požymiai

• Žadamas pernelyg didelis pelnas su minimalia rizika. Investuojant iš tikrųjų, didesnė grąža reiškia ir didesnę riziką.
• Neaiški „investavimo bendrovė“. Sukčiai prisistato įmonių, apie kurias bazinės informacijos – tokios, kaip finansinės ataskaitos –  neįmanoma rasti internete, atstovais.
• Skubotas sprendimų priėmimas. Sukčiai ragina veikti greitai, manipuliuodami pažadais, kad „tokių progų daugiau nebus“.
• Pasiūlymas skamba geriau, nei tai įmanoma. Telefonu žadami milžiniški turtai – beveik visada apgaulė.  
• Slaptumas. Sukčiai įkalbinėja nepasakoti aplinkiniams apie „investicijas“, tikindami, jog informacija „konfidenciali“. Tai – pagrindas įtarimams.
• Netikėtumas. Jei niekada nesidomėjote investicijomis, atsitiktinis ir netikėtas pasiūlymas veikiausiai yra bandymas apgauti.

Pagrindinės rekomendacijos, kaip išvengti investicinių sukčių

• Kritiškai vertinkite kiekvieną netikėtai gautą pasiūlymą investuoti. Jei žadama didžiulė grąža – pasidomėkite apie rizikas. Jei rizikos ignoruojamos arba nuvertinamos, greičiausiai susidūrėte su sukčiais.
• Tikrinkite pasiūlymą: peržiūrėkite Lietuvos banko viešai skelbiamus licencijuotų ir reguliuojamų finansų valdymo įmonių sąrašus. Ieškokite atsiliepimų apie pasiūlymą ir domėkitės, ar nėra jau anksčiau nukentėjusių žmonių įspėjimų.
• Neskubėkite ir apgalvokite. Spaudimas pernelyg greitai priimti sprendimus ir patikėti savo asmenines lėšas nežinomiems subjektams – apgaulės požymis.
• Išsiaiškinkite lėšų grąžinimo sąlygas – visuomet domėkitės, kokiomis sąlygomis ir kada galėsite atsiimti investuotas lėšas.
• Saugokite asmeninę informaciją. Netikėtai gavę pasiūlymą investuoti, niekada neatskleiskite savo asmeninės ar finansinės informacijos.
• Naudokitės tik oficialiais bendravimo kanalais ir nesileiskite į bendravimą privačiomis žinutėmis ar pokalbių programėlėse. 

Lietuvos bankų asociacijos rengta informacija

Spalio 17 dieną visas pasaulis 76-ą kartą minėjo Tarptautinę kredito unijų dieną. Ši šventė ne tik atspindi ilgą kredito unijų istoriją, bet ir jų svarbą visuomenei. Šia proga kalbamės su Mantu Janavičiumi – Asociacijos Lietuvos kredito unijos bei LKU grupės kredito unijos „Magnus“ valdybos pirmininku, kuris jau dešimtmetį aktyviai prisideda prie kredito unijų sektoriaus vystymosi Lietuvoje.

Kredito unijos – čia žmoniškas požiūris

LKU kredito unijų grupė – didžiausia kredito unijų grupė Lietuvoje – artėja prie savo 30 metų sukakties. Dar 1995 m. šalia Vievio buvo įsteigta pirmoji kredito unija, kuri žymėjo judėjimo pradžią. Nepriklausomybės aušroje steigiamų kredito unijų pagrindinė misija buvo padėti socialinėms grupėms, kurios tuo metu neturėjo galimybės gauti bankinio finansavimo. Šiandien kredito unijos, lygiai kaip ir bankai, siūlo platų kasdienės bankininkystės ir finansavimo paslaugų spektrą.

Vis dėlto paklaustas, ar per veiklos dešimtmečius kredito unijos išlaikė savo pradinę misiją, Mantas nesudvejoja – taip: „Į kredito unijas žmonės ateina su problemomis, apie kurias kitos finansų įstaigos nenori girdėti. Kai kiti nėra linkę skirti laiko nestandartiniams atvejams, kredito unijos lyg šeimos gydytojai – klauso ir girdi tam, kad padėtų surasti sprendimą, – sako pašnekovas.

Todėl šiandien aš asmeniškai pažįstų dažną savo kredito unijos klientą, žinau, kiek jis turi vaikų ar kuo vardu jo šuo. Apie tai ir yra kredito unijos bei jose dirbantys žmonės – čia kuriame ne institucinį, o „žmonišką“ ryšį su klientu ir todėl esame bendruomenė“ – sako jis.

Remia jaunimo finansinio raštingumo ugdymą

Kreditavimas gelbsti įgyvendinti užsibrėžtus verslo ar asmeninius tikslus, tačiau kartais, tinkamai neįvertinus finansinių galimybių, paskola gali tapti našta. M. Janavičiaus teigimu, finansiškai raštingi žmonės yra atsparesni galimoms klaidoms, tokioms kaip neatsakingas skolinimasis ar nepamatuoti finansiniai sprendimai. Vis dėlto 2024 m. Lietuvos banko skelbti tyrimo rezultatai parodė, kad per pastaruosius aštuonerius metus suaugusiųjų finansinio raštingumo lygis Lietuvoje sumažėjo 10 proc.

„Finansinio raštingumo ugdymas turi prasidėti ne tik mokykloje, bet ir šeimoje. Deja, daugelis iš mūsų vaikystėje buvome mokomi tik taupyti, bet niekas nepaaiškino, kaip atsakingai elgtis su jau sutaupytomis lėšomis“, – pastebi pašnekovas.

Atsižvelgdama į šį poreikį, LKU kredito unijų grupė Tarptautinės kredito unijų dienos proga skyrė ypatingą dėmesį jaunimo finansiniam švietimui. Šventės metu visos kredito unijos bei jų darbuotojai turėjo galimybę prisidėti prie finansinės paramos organizacijai „Lietuvos Junior Achievement“.

Ši organizacija pirmoji Lietuvoje įgyvendina pažangias ekonominio švietimo, verslumo ir finansinio raštingumo programas, padėdama ugdyti jaunąją kartą bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose.

Šia iniciatyva LKU grupė ne tik prisidėjo prie finansinio raštingumo skatinimo, bet ir formuoja tvirtą pamatą ateities kartoms, padedant jaunimui suprasti, kaip atsakingai valdyti savo finansus ir siekti ilgalaikės gerovės.

Bendruomeniškumo simbolis paveiksle

Šių metų Tarptautinė kredito unijų diena LKU bendruomenei buvo ypatinga ir dėl daugiau priežasčių. Šventės metu, kartu su gerbiamu svečiu – Lietuvoje ir užsienyje pripažintu menininku Martynu Gediminu, šventės dalyviai buvo unikalaus projekto dalis: kartu tapė bendrą paveikslą „Čia visi savi“, kuris įgijo simbolinę reikšmę – tapo vienybės, svajonių ir bendrystės simboliu.

„Prisiliesdami prie šio meno kūrinio, mes visi į jį įdėjome dalelę savęs ir palikome ant drobės savo svajones. Tikiu, kad šis paveikslas yra ne tik gražus meno kūrinys, bet ir mūsų bendrų siekių bei svajonių, kurios vieną dieną išsipildys, atspindys“, – dalijasi Mantas Janavičius.

Paveikslas ne be reikalo gavo pavadinimą „Čia visi savi“, kuris sutampa su naujausios LKU kredito unijų grupės reklaminės kampanijos žinute. Kaip pažymi Mantas, kredito unijos yra daugiau nei finansinės institucijos – tai bendruomenė, kurioje kiekvienas žmogus yra svarbus, o kiekviena istorija – unikali.

Žvilgsnis į ateitį: kredito unijos po 20 metų

Kredito unijos „Magnus“ valdybos pirmininkas Mantas Janavičius paklaustas, kaip galėtų atrodyti kredito unijų sektorius Lietuvoje po 20-ies metų, sako, kad kredito unijų sėkmė priklausys nuo pusiausvyros tarp pažangių technologijų ir žmogiškojo ryšio išlaikymo.

„Per ateinančius du dešimtmečius technologijos smarkiai pakeis daugelį gyvenimo sričių. Automobiliai taps autonominiai, o dirbtinis intelektas spręs daugelį kasdienių klausimų. Gyvensime ilgiau ir patogiau, tačiau šioje technologijų revoliucijoje kredito unijos turi unikalų potencialą – išlaikyti tai, ko negali pakeisti mašinos – žmogiškąjį ryšį. Nors kitos sritys galbūt visiškai pasikliaus technologijomis, kredito unijose žmogus visada išliks nepakeičiama dalimi,“ – savo vizija dalijasi Mantas Janavičius.

Tarptautinės kredito unijų dienos 2024 šventės akimirkos:

Informuojame, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis,  užsienio valstybių rezidentams išmokamos palūkanos už indėlius priskiriamos A klasės pajamoms, kurios yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM). Todėl LKU grupės kredito unijos, išmokėdamos palūkanas už indėlius užsienio rezidentams (nenuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams), automatiškai išskaičiuoja  15 proc. dydžio GPM.

Jeigu gyvenate valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra pasirašiusi Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį (DAIS), galite susimažinti taikomą GPM tarifą. Tam reikalinga susisiekti su savo LKU grupės kredito unija ir pateikti FR0021 (DAS-1) formos prašymą. Forma galioja tik tais kalendoriniais metais, kuriuos nurodo užsienio valstybės mokesčių administratorius.

Atkreipiame dėmesį, kad kredito unija nuo Jums išmokamų palūkanų automatiškai išskaičiuos GPM. Tačiau pasibaigus kalendoriniams metams, Jūs turite teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) su prašymu grąžinti išskaičiuotą GPM už palūkanas. Primename, kad palūkanų pajamos, neviršijančios 500 eurų per mokestinį laikotarpį, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Užsienio valstybės rezidentai šia lengvata gali pasinaudoti tik kalendoriniams metams pasibaigus.

Jeigu turite papildomų klausimų, maloniai prašome kreiptis tiesiogiai į savo kredito uniją.

LKU kredito unijų grupė pradėjo naują reklamos kampaniją, kuri iki lapkričio mėnesio pasieks gyventojus įvairiais kanalais: per televiziją, internetą, viešajame transporte ir kitose erdvėse. Kampanijos šūkis „Čia visi savi“ atspindi LKU kredito unijų esminę vertybę – esame finansinė bendruomenė, kurioje kiekvienas žmogus yra vienodai svarbus ir laukiamas.

Kredito unijos teikia visas pagrindines finansines paslaugas, principu „tiek, kiek reikia“, – nuo kasdienės bankininkystės, tokių kaip mokėjimo kortelės, mobilioji programėlė, iki taupymo ir finansavimo sprendimų. Visgi unijos nuo bankų išsiskiria savo valdymo modeliu ir artimu ryšiu su klientais. „Kol bankai šokdina, unijos kviečia šokti kartu“ – taip skambanti kampanijos idėja pabrėžia išskirtinį kredito unijų požiūrį į klientą.

„Ši kampanija yra mūsų vienas ambicingiausių iki šiol buvusių projektų. Esame didžiausia kredito unijų grupė Lietuvoje ir norime priminti, kad kredito unijos gali būti pirmasis gyventojų pasirinkimas bei savo paslaugomis konkuruoti su bankais. Esame bendruomenė, kurioje kiekvienas žmogus yra svarbus, o kiekviena istorija – unikali. Todėl unijų durys yra atviros visiems, o mūsų tikslas yra ne tik teikti finansines paslaugas, bet ir kurti ilgalaikius ryšius“, – sako LKU grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos Pardavimų ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Vitienė.

Reklamos kampanija paremta trimis skirtingais personažais: unijos darbuotojos, ūkininko ir panko. Kiekvienas jų demonstruoja LKU kredito unijų grupės narių įvairovę bei tai, kad čia kiekvienas atras savo poreikius atliepiančias finansines paslaugas.

LKU kredito unijų grupė veikia visuose šalies regionuose, vienydama daugiau nei 100 klientų aptarnavimo vietų tinklą, todėl reklaminė kampanija „Čia visi savi“ taip pat apima visą šalies teritoriją – televizijos, lauko, spaudos, viešojo transporto ir skaitmeninės reklamos kanalus. LKU grupė ketina suteikti galimybę Lietuvos gyventojams iš arčiau pažinti kredito unijas ir atrasti jų privalumus – paprastą ir „žmogišką“ bendravimą apie kartais sudėtingus finansinius klausimus, versle ar asmeniniame gyvenime kylančius finansinius sunkumus, o kartais tiesiog norint pasitarti.

LKU kredito unijų grupė. Čia kiekvienas svarbus.

Finansų rinkoje populiarėjant terminuotiesiems indėliams, gyventojai ir įmonės vis dažniau naudojasi galimybe nuosavomis santaupomis užsidirbti pasyvių pajamų. Atsižvelgdama į augantį susidomėjimą taupymo priemonėmis, LKU kredito unijų grupė, jungianti 45 kredito unijas visoje Lietuvoje, pristatė taupymo sprendimą su dar didesne finansine grąža – neatšaukiamą terminuotąjį indėlį.

Nepaisant didėjančio taupymo indėliuose populiarumo, Lietuvos banko duomenys rodo, kad gyventojai vis dar laiko 15,8 milijardo eurų einamosiose sąskaitose, už kuriuos negauna jokios grąžos. Tuo tarpu LKU kredito unijų grupės metinis indėlių portfelio augimas siekia apie 19 %, o šį augimą skatina vienos didžiausių indėlių palūkanų Lietuvoje, kurias siūlo LKU kredito unijų grupė.

„Nemaža dalis LKU grupės kredito unijų siūlo aukštesnes nei 4 % terminuotųjų indėlių palūkanas, o tai – vienos didžiausių indėlių palūkanų Lietuvoje. Matydami, kad vis daugiau klientų renkasi perkelti savo santaupas iš einamųjų sąskaitų į indėlius, nusprendėme išplėsti paslaugų spektrą ir pasiūlyti neatšaukiamą terminuotąjį indėlį, kuris užtikrintų dar didesnę palūkanų grąžą mūsų klientams“, – komentuoja LKU grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos Verslo vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė .

Dar daugiau, Europos centriniam bankui neseniai sumažinus bazinę palūkanų normą, palūkanų grąža finansų įstaigose taip pat netrukus ims trauktis. Tuo tarpu LKU grupė ir toliau išlaiko konkurencingas indėlių palūkanas.

Viena didžiausių palūkanų grąžų

Neatšaukiamas terminuotasis indėlis veikia panašiai kaip įprastas terminuotasis indėlis. Sudarę indėlio sutartį kredito unijoje, įnešate tam tikrą pinigų sumą, už kurią gausite stabilias ir garantuotas palūkanas iki pat indėlio termino pabaigos, nepriklausomai nuo rinkos svyravimų.

Neatšaukiamas terminuotasis indėlis yra naudingas privatiems ar verslo klientams, turintiems laisvų lėšų, kurių, tikėtina, artimiausiu metu neprireiks. Visą sutarties laikotarpį nėra galimybės atsiimti pinigų, išskyrus tam tikras ypatingas aplinkybes, taikomas privatiems klientams: darbo netekimas, kritinė liga, indėlininko arba artimojo mirtis. Tuo metu verslo klientai nutraukti neatšaukiamojo terminuotojo indėlio sutarties negali. Būtent dėl šio įsipareigojimo, neatšaukiamo terminuotojo indėlio palūkanos yra aukštesnės nei visų kitų indėlių tipų. 

Be to, pinigai indėlyje „dirba“ saugiai – LKU grupės kredito unijos, kaip ir kitos Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos, dalyvauja indėlių draudimo sistemoje. Vadinasi, visos lėšos iki 100 tūkst. eurų yra apdraustos valstybės.

Finansinė drausmė

Didelė dalis taupančių žmonių susiduria su iššūkiu laikytis ilgalaikių taupymo tikslų. Finansų ekspertai pastebi, kad taupymas naudojantis neatšaukiamu terminuotuoju indėliu padeda laikytis finansinės drausmės.

Kadangi visu indėlio sutarties laikotarpiu nėra galimybės atsiimti pinigų, išskyrus jau minėtas ypatingas aplinkybes, šis įsipareigojimas priverčia kruopščiai apgalvoti savo finansinius sprendimus ir atsakingai planuoti ateities išlaidas. Neatšaukiamas terminuotasis indėlis leidžia būti tikriems, kad gausite garantuotą finansinę grąžą, bet kartu jus apsaugo nuo impulsyvių sprendimų ir skatina laikytis ilgalaikio taupymo plano.

Gyventojai ir verslo įmonės, norinčios pasinaudoti šiuo taupymo įrankiu, gali kreiptis į LKU kredito unijų grupę ir su konsultantais aptarti visas šio indėlio sąlygas bei rasti optimalų sprendimą, atsižvelgiant į jūsų finansinius tikslus ir galimybes. 

Neatšaukiamas terminuotasis indėlis trumpai:

• Apsauga nuo infliacijos. Sudarę neatšaukiamo terminuotojo indėlio sutartį, Jūs savo santaupas saugosite kredito unijoje tam tikrą laiką, per kurį jos ne tik nenuvertės, bet ir paaugs. Turint laikinai laisvų pinigų, tai sprendimas „įdarbinti“ pinigus ir gauti palūkanų grąžą.
• Konkurencingos palūkanos. Kadangi įsipareigojate laikyti pinigus visą sutartą laikotarpį, neatšaukiamų terminuotųjų indėlių palūkanos yra didesnės nei įprastų indėlių. Tai reiškia, kad iš savo santaupų galite uždirbti daugiau.
• Lankstus terminas. Sudaryti neatšaukiamojo terminuotojo indėlio sutartį galite, pasirinktinai, nuo 6 mėnesių iki 5 metų laikotarpiui.
• Santaupos yra apdraustos. Neatšaukiami terminuotieji indėliai, kaip ir kiti indėlių tipai, iki 100 000 eurų yra apsaugoti valstybės indėlių draudimo sistemos.
• Stabili finansinė grąža. Sudarę neatšaukiamo indėlio sutartį, galite būti ramūs dėl savo pinigų – gausite sutartą palūkanų normą, nepriklausomai nuo rinkos svyravimų.
• Finansinė drausmė. Neatšaukiamas terminuotasis indėlis padeda išlaikyti finansinę drausmę, nes negalite jo nutraukti anksčiau laiko. Tai ypač naudinga, jei taupote konkrečiam tikslui – žinodami, kad pinigai yra „užrakinti“, lengviau išvengsite impulsyvių išlaidų.
• Taupymo portfelio diversifikavimas. Neatšaukiamas terminuotasis indėlis suteikia galimybę diversifikuoti savo taupymo portfelį. Užuot visus pinigus laikę vienoje vietoje, dalį jų galite skirti neatšaukiamam terminuotajam indėliui, kuris siūlo didesnę grąžą, bet mažesnį likvidumą (pinigų prieinamumą). Tai leidžia subalansuoti savo santaupas – kai vienos taupymo priemonės suteikia daugiau lankstumo, kitos uždirba didesnę finansinę grąžą.

Šiandien darbo rinka yra dinamiškesnė nei bet kada anksčiau. Technologijų pažanga, darbo aplinkos transformacijos ir kintantys darbuotojų lūkesčiai lemia, kad tradiciniai darbo santykiai nebegali likti tokie, kokie buvo prieš dešimtmetį. Kokie aspektai darbdavį daro patraukliu ir kas padeda sukurti ilgalaikius darbo santykius, pokalbyje dalijasi Lietuvos centrinės kredito unijos personalo specialistė Laura Minkevičienė.

Laura, vienu metu vykdai atrankas į kelias ar net keliolika pozicijų. Kas, tavo nuomone, šiandien skatina kandidatus tęsti atrankos procesą po pirmojo pokalbio?

Kandidatams svarbus atviras ir nuoširdus darbo pokalbis. Jie nori ne tik išgirsti aiškius atsakymus į jiems svarbius klausimus, bet ir jausti, kad jų lūkesčiai yra įvertinami. Per pirmąjį telefono pokalbį su kandidatu stengiuosi, pirmiausia, pristatyti Lietuvos centrinę kredito uniją ir plačiai papasakoti apie mūsų organizacinę kultūrą, o tik tada kalbamės apie konkrečią darbo poziciją. Labai svarbu, kad organizacija žinotų savo unikalumą ir tada tai yra lengva perteikti kandidatui.

Kalbant apie unikalumą, kokie darbdavio aspektai yra svarbūs kandidatams?

Kandidatai nori suprasti, kokią vertę gali pasiūlyti darbdavys, ir tai jau seniai apima daugiau nei tik darbo užmokestį. Specialistai siekia ne tik darbo vietos, bet ir aplinkos, kurioje galėtų augti ir prisidėti prie pokyčių. Įmonėms svarbu peržiūrėti darbuotojams siūlomų naudų paketą, palaikyti motyvuojantį mikroklimatą, būti aktyviais darbuotojams svarbiose srityse, tokiose kaip tvarumas ir socialinė atsakomybė. Tai svarbu tiek pritraukiant naujus talentus, tiek norint išlaikyti esamus darbuotojus.

Kas Lietuvos centrinei kredito unijai padeda įveikti rinkos iššūkius ir pritraukti talentus?

Lietuvos centrinės kredito unijos stiprybė slypi laisvėje kurti ir įgyvendinti savo idėjas. Mūsų darbuotojai turi galimybę pristatyti savo idėjas ir aktyviai dalyvauti jų įgyvendinime, o tai kuria motyvuojančią ir auginančią darbo aplinką. Be to, mes investuojame į darbuotojų tobulėjimą – pradedant mokymais ir baigiant karjeros galimybių kūrimu.

Mes darbuotojams siūlome ergonomišką biurą, hibridinį darbo modelį – 50 procentų darbo iš namų, taip pat individualų darbo grafiką, papildomas sveikatinimosi ir savanorystės dienas. Visa tai padeda užtikrinti pusiausvyrą tarp profesinio ir asmeninio gyvenimo ir tampa lemiančiais veiksniais, kai kandidatai apsisprendžia, ar jų vertybės sutampa su įmonės ir ar jie nori tęsti atranką.

O kokie iššūkiai kyla pokalbių su kandidatais metu?                                                                                                                

Reikia pripažinti, kad dar sulaukiu kandidatų nuostabos, kai pristatau Lietuvos centrinę kredito uniją. Kartais manoma, kad Lietuvos centrinės kredito unijos darbuotojai tiesiogiai dirba su klientais ir čia „dalina“ pinigus (juokiasi). Tačiau tiesa yra kitokia – Lietuvos centrinė kredito unija yra LKU kredito unijų grupės kompetencijų centras. Čia daugiau nei 100 specialistų komanda kuria ir tobulina finansinius produktus, kuriuos vėliau savo klientams siūlo mūsų grupei priklausančios kredito unijos. Tai apima mokėjimo korteles, elektroninę bankininkystę, mobiliąją programėlę, finansavimo bei taupymo sprendimus. Mūsų gretose dirba programuotojai, finansų analitikai, teisininkai, rinkodaros specialistai ir daugelio kitų sričių profesionalai. Tai išgirdę kandidatai neretai ištaria: „Oho“.

Kadaise LCKU pradėjo nuo kelių darbuotojų, o šiandien jungia virš 100-o darbuotojų komandą. Kaip tai nutiko?

Mūsų sėkmės paslaptis slypi ne tik naujų talentų pritraukime, bet ir rūpestyje esamais darbuotojais. Didžiuojamės, kad 40 iš 104 darbuotojų pas mus dirba virš 5 metų, o 55 darbuotojai – 3 ir daugiau metų. Taip pat turime darbuotojų, kurie kartu su Lietuvos centrine kredito unija jau virš 20 metų. Dar vienas įdomus faktas, kad darbuotojų rotacijos rodiklis šiuo metu svyruoja vos tarp 3–4 procentų, kai dar 2019-aisiais jis siekė 11,3 procento. Toks reikšmingas pokytis – nuoseklių organizacijos pastangų ir pokyčio rezultatas. Kasmet peržiūrime darbo užmokesčio rėžius, remdamiesi rinkos tyrimais, ir atsižvelgiame į darbuotojų lūkesčius. Taip pat pastaraisiais metais suteikėme papildomas atostogų dienas gimimo dienos proga, sveikatinimuisi, dienas užsiimti savanoriška veikla bei darbuotojams skiriame sveikatingumo platformos „Stebby“ papildymą.

Koks yra tikslinis Lietuvos centrinės kredito unijos kandidatas?

Amplitudė labai plati. Ieškome nuo studento, kuris nori įgyti praktikos ir išbandyti skirtingas sritis, iki labai kvalifikuotų specialistų vadovų pozicijoms užimti. Kalbant apie žmogiškuosius faktorius, tai turėtų būti veržlus, inovatyvus, komunikabilus žmogus. Mums svarbu, kad naujai prisijungę komandos nariai ne tik atitiktų techninius pozicijai keliamus reikalavimus, bet ir prisidėtų prie teigiamos darbo aplinkos kūrimo.

Kaip vertinate jaunųjų specialistų įsitraukimą į organizacijos gyvenimą?

Šiandien jauni specialistai į organizacijas įneša šviežias idėjas ir naują energiją. Jie yra atviri naujovėms, pasižymi pozityviu požiūriu į darbą ir ypatingu dėmesiu socialinei atsakomybei bei tvarumui. Džiaugiamės, kad Lietuvos centrinė kredito unija jiems gali pasiūlyti galimybes augti ir realizuoti savo potencialą per įvairias organizuojamas iniciatyvas. Jų entuziazmas ir atsidavimas prisideda prie organizacijos sėkmės. Todėl siekiame išlaikyti unikalią darbo aplinką, kurią turime šiandien, ir toliau augti.

LKU kredito unijų grupėje artimiausiais mėnesiais vyks planiniai IT sistemų darbai. Nuo 2024 m. rugsėjo iki 2025 m. sausio vyks IT infrastruktūros perkėlimas į naują duomenų centrą, taip siekiant užtikrinti dar aukštesnę kredito unijų elektroninių paslaugų kokybę ir jų saugumą.

Perkėlimo darbų metu galimi laikini ir periodiški sutrikimai, kurie gali paveikti el. bankininkystės platformą „i-Unija“ bei LKU mobiliąją programėlę.

Informaciją apie konkrečius paslaugų sutrikimus paskelbsime iš anksto. Atsiprašome už galimus nepatogumus ir dėkojame už Jūsų supratingumą.

Ačiū, kad esate kartu su LKU kredito unijų grupe.

Informuojame, kad nuo š. m. rugsėjo 3 d. visi LKU grupės kredito unijų klientai jau gali naudotis momentinių pervedimų SEPA erdvėje paslauga. Nuo šiol lėšos pasieks Jus arba Jūsų atlikto pervedimo gavėją per mažiau nei 10 sekundžių, bet kuriuo paros metu – net poilsio ir švenčių dienomis.

Atlikti momentinį pervedimą SEPA erdvėje galite šiais būdais:

• Per elektroninę bankininkystę „i-Unija“.
• Per LKU mobiliąją programėlę.
• Atvykę į kredito uniją.

Momentiniai pervedimai SEPA erdvėje yra galimi, jei atitinka visus žemiau išvardintus kriterijus:

• Pervedimo suma neviršija 5000 Eur.
• Pervedimas atliekamas SEPA erdvėje*.
• Gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra prisijungęs prie momentinių pervedimų SEPA erdvėje sistemos.

Visais kitais atvejais pervedimas bus atliktas kaip paprastas pervedimas SEPA erdvėje. Momentiniai pervedimai galimi tiek privatiems, tiek verslo klientams.

Svarbu paminėti, kad momentinių pervedimų SEPA erdvėje kaina išliks tokia pat kaip ir paprastų pervedimų.

Linkime malonaus naudojimosi LKU kredito unijų grupės paslaugomis!

—

*SEPA erdvės šalys yra Lietuva, Europos Sąjungos šalys, Jungtinė Karalystė, Šveicarija, Monakas, San Marinas, Andora, Vatikanas ir Europos ekonominės erdvės šalys – Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro atlikta 2024 m. antrojo ketvirčio analizė atskleidžia, jog finansiniai sukčiai pelnosi taikydami patikrintus metodus – ženkliai išaugo telefoninio sukčiavimo mastas, didžiausius nuostolius gyventojams atneša „investavimas“ į sukčių platformas, o įmonėms – „Susirašinėjimo el. paštu perėmimas“. Nors balandžio – birželio mėn. sukčiai kėsinosi išvilioti 8,3 mln. Eur, tačiau bendri gyventojų ir įmonių patirti realūs nuostoliai siekė 4,1 mln. Eur, kadangi finansų įstaigos sustabdė 38 proc. bandytų išvilioti lėšų. Su analize susipažinti galima čia: https://amlcenter.lt/apzvalgos-ir-ataskaitos/. 

Lyginant su pirmuoju metų ketvirčiu, balandžio – birželio mėnesiais apsaugotų lėšų suma buvo didesnė. Skaičiuojama, jog finansų įstaigos sustabdė per 3,4 mln. Eur bandytų išvilioti lėšų, kai praėjusį ketvirtį – apie 3 mln. Eur. Dar  730 tūkst. Eur, jau pervestų sukčiams, pavyko grąžinti – t.y. 3 kartus daugiau nei sausio – kovo mėn.

Nors, lyginant su pirmuoju ketvirčiu, antrąjį šių metų ketvirtį finansų įstaigos fiksavo 425 sukčiavimo atvejų mažiau ir bendras jų skaičius siekė 3,3 tūkst., tačiau gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai ūgtelėjo atitinkamai nuo 3,7 mln. Eur pirmąjį ketvirtį iki 4,1 mln. Eur – antrąjį.

Didžiausius nuostolius gyventojams ir toliau atneša investicinis sukčiavimas. Antrąjį metų ketvirtį, lyginant su pirmuoju, fiksuotas mažesnis incidentų skaičius – atitinkamai 378 ir 551, tačiau pervestų lėšų suma augo nuo 1,6 mln. pirmąjį ketvirtį iki 1,7 mln. Eur antrąjį ketvirtį. Šių rodiklių dinamika lėmė, jog antrąjį ketvirtį vidutinė išviliota suma išaugo 1300 Eur ir siekė 4500 Eur.

Antrojo ketvirčio statistiniai duomenys indikuoja ir telefoninio sukčiavimo schemų „renesansą“. Balandžio – birželio mėn. finansų įstaigos užfiksavo 124 atvejus, kai pirmąjį metų ketvirtį – 29, o išviliotų lėšų suma šoktelėjo nuo 80 tūkst. iki beveik 700 tūkst. Eur.

„Sukčiai ieško kuo įvairesnių būdų, kaip priversti žmones pasimesti ir atiduoti savo lėšas, ir tam nebūtinai bus pasitelkiami nauji ar negirdėti metodai. Telefoninio sukčiavimo schemų sugrįžimas rodo, kad sukčiai linkę „perdirbti“ ar atgaivinti anksčiau taikytas taktikas, keičiasi tik naratyvas – šiemet gyventojus atakuoja „Google“, „Meta“ ar finansų įstaigų atstovais apsimetančių sukčių skambučiai. Apie šią schemą sulaukę informacijos iš finansų įstaigų, dar balandžio mėn. operatyviai informavome visuomenę, papildomai apie tai primena tiek policija, tiek finansų įstaigos“, – sako Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė.

Visgi, anot Centro vadovės, tiek statistiniai šios sukčiavimo tipologijos rodikliai, tiek intensyvios skirtingų institucijų prevencijos pastangos rodo, jog vėl būtina priminti pagrindinę asmens ir finansinių duomenų apsaugos taisyklę – kritiškai įvertinti skambinančiojo tikslus, pasakojamą istoriją ir neatskleisti jautrių duomenų nepažįstamiems asmenims.

Centras dar kartą atkreipia dėmesį ir pabrėžia, jog valstybės institucijos, finansų įstaigos, policija gyventojų niekada neprašo pateikti prisijungimo prie interneto banko duomenų, atsiųsti korteles su PIN kodais pan.

Antrąjį ketvirtį dėl sukčių veiklos nuostolių neišvengė ir šalies įmonės – vien dėl susirašinėjimo el. paštu perėmimo įmonės neteko apie 1 mln. Eur., panašiai tiek pat, kiek ir 2024 m. pirmąjį ketvirtį. Vertinant visas sukčiavimo tipologijas pagal išviliotas lėšas – ši rikiuojasi antra po investicinio sukčiavimo.

Taikant šį metodą, sukčiai apsimeta jau esamais įmonės verslo partneriais, siunčia suklastotas sąskaitas – faktūras, praneša apie neva pasikeitusį sąskaitos numerį ar skubius pavedimus. Nors tokie atvejai nėra dažni (2024 m. antrąjį ketvirtį – 14, pirmąjį – 23), tačiau finansiniai nuostoliai įmonei gali būti ženklūs.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras primena, kad, siekdamos efektyvios prevencijos, įmonės turėtų griežtinti vidines procedūras. Jose turi būti nustatytos aiškios taisyklės, kada ir kaip gali būti keičiami mokėjimų gavėjų duomenys, autorizuojami dideli mokėjimai, taip pat įsitikinti, kad jiems numatytas dvigubo patvirtinimo procesas ir pan.

Jeigu įtariate, jog susiduriate ar nukentėjote nuo sukčių, svarbu kuo greičiau susisiekti su savo kredito unija, jog būtų imtasi saugumo priemonių, bei informuoti policiją trumpuoju telefonu 112.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro rengta informacija