Kategorija: LKU grupės naujienos

Šių metų pirmo pusmečio iššūkiai ir pandemijos įtaka neaplenkė daugelio veiklos sektorių, tačiau LKU kredito unijų grupė, kurią sudaro 45 kredito unijos ir jas prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), toliau nuosekliai didino kreditavimo, pelningumo apimtis, užtikrintai tenkino rizikos normatyvų vykdymo rodiklius.

Ekonomiškai sudėtingu laikotarpiu didžiausios Lietuvoje kredito unijų grupės kai kurie rodikliai augo sparčiau negu pirmąjį šių metų ketvirtį, kas leidžia daryti prielaidą, jog jei ne šalį sukausčiusi pandemija, šios kredito įstaigos pasibaigus pirmam pusmečiui skintų dar aukštesnius veiklos rezultatus. Birželio 30 dieną LKU kredito unijų grupės bendras konsoliduotas turtas sudarė virš 471 mln. Eur ir per šešis mėnesius išaugo beveik 19 mln. Eur arba daugiau nei 4 proc. Tuo tarpu LCKU valdomas turtas per tą patį laikotarpį paaugo 5 proc. iki 131 mln. Eur.

Nepaisant to, kad koronaviruso pandemija atsiliepė padidėjusiais atidėjiniais dėl galimų paskolų portfelio vertės sumažėjimo nuostolių, LKU kredito unijos skaičiavo pelno augimą. Neaudituotais duomenimis, per 2020 m. pirmą pusmetį LKU grupė uždirbo virš 1 mln. Eur grynojo konsoliduoto pelno ir lyginant su 2019-ųjų birželiu – reikšmingai pagerino savo veiklos rezultatus. Analizuojant pajamų struktūrą, LKU kredito unijų grupė per pirmą 2020 m. pusmetį (lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m.) uždirbo net 32 proc. daugiau grynųjų palūkanų pajamų, kurios šių metų birželį siekė beveik 9 mln. Eur, o LCKU – atitinkamai 47 proc. daugiau ir grynosios palūkanų pajamos viršijo 1 mln. Eur.

Tiek LCKU, tiek konsoliduota LKU kredito unijų grupė su atsarga vykdė veiklos riziką ribojančius normatyvus. LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 31,81 proc. (normatyvas – 16,9 proc.), o LKU grupės analogiškas rodiklis – 15,22 proc. (normatyvas – 12,5 proc.), kas patvirtina stabilią kredito unijų veiklą net ir ekonomikai sudėtingu laikotarpiu.

Anot LCKU administracijos vadovo ir valdybos pirmininko Mindaugo Vijūno, pirmo pusmečio rezultatai motyvuoja, bet atsipalaiduoti neketinama: „Pavasario pradžioje prasidėjusi koronaviruso pandemija ir šalyje paskelbtas karantinas paralyžiavo dalį verslų: vieni visai negalėjo vykdyti savo veiklos, kiti susidūrė su staiga smukusia paklausa, gyventojai pradėjo labiau taupyti ir tokiu būdu stengėsi išlaukti pagerėjimo. Mes taip pat išgyvenome tam tikros nežinios ir neapibrėžtumo laikotarpį, tačiau šiandien džiaugiamės, kad sugebėjome reaguoti bei lanksčiai prisitaikyti prie staiga pakitusių sąlygų. Pirmo pusmečio rezultatai mus skatina dar labiau stengtis, kad liktume artimi ir patikimi finansų partneriai savo klientams.“

Gyventojų, verslo ir žemės ūkio kreditavimas

Pasibaigus pirmam metų pusmečiui, šalies kredito įstaigos skaičiuoja, kad dėl koronaviruso pandemijos paskolų portfelis susitraukė arba, geresniu atveju, išliko toks pat. Vis dėlto, LKU kredito unijų grupei pastarąjį pusmetį ir toliau pavyko didinti nariams suteikiamų paskolų apimtis.

Grynoji konsoliduotos LKU grupės išduotų paskolų portfelio vertė 2020 m. birželio mėnesio pabaigoje sudarė 383 mln. Eur, o tai – net 9,5 proc. daugiau nei 2019-ųjų pabaigoje. Daugiau negu pusę paskolų portfelio sudarė kreditai fiziniams asmenims, kurių didžioji dalis, tai yra beveik 80 proc., – kreditai būstui įsigyti, statyti ar atnaujinti.

LKU grupės kredito unijos aktyviai finansavo smulkiojo ir vidutinio verslo projektus, jaunas įmones, žemės ūkio veikla besiverčiančius ūkininkus ir bendroves. Pirmąjį šių metų pusmetį išduotos paskolos verslo klientams sudarė 21 proc. viso paskolų portfelio, o žemės ūkiui – beveik 25 proc. Taip pat per pirmą 2020 m. pusmetį buvo išduota daugiau nei 100 kreditų naujam verslui pradėti ar plėsti pagal finansinę priemonę „Verslumo skatinimas 2014–2020“ už daugiau kaip 2 mln. eurų.

Mestas gelbėjimosi ratas verslui ir žemės ūkiui

Pirmąjį šių metų pusmetį dėl COVID-19 susiklosčiusi sudėtinga ekonominė situacija lėmė išaugusius vėluojančių daugiau nei 30 dienų paskolų rodiklius. Tokių paskolų birželio 30 d. fiksuota 5,6 proc. viso LKU kredito unijų grupės paskolų portfelio.

„Nelikome abejingi ekonomiką paralyžavusio viruso akivaizdoje ir kartu su kitomis Lietuvos bankų asociacijai priklausančiomis finansų įstaigomis pasirašėme paskolų moratoriumą, pagal kurį gyventojams ir verslui, susidūrusiems su COVID-19 iššūkiais, suteikėme galimybę atidėti turimų paskolų grąžinimą. Šiuo metu ir toliau aktyviai dirbame, kad artimiausiu metu kartu su partneriais UAB „Investicijų ir verslo garantijų fondu“ bei UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondu pasiūlytume dar daugiau finansinės pagalbos priemonių“, – teigia LCKU vadovas M. Vijūnas.

Skaičiuojama, kad dėl koronaviruso pandemijos, LKU kredito unijų grupės atidėtos paskolos pirmą pusmetį sudaro apie 6,5 proc. viso paskolų portfelio arba 26 mln. Eur. Taip pat COVID-19 krizės metu buvo išduoti 7 mln. Eur pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“, o siekiant palengvinti kreditų prieinamumą įmonėms jų likvidumui pagerinti, vis dar teikiami kreditai pagal priemonę „Portfelinės garantijos paskoloms 2“.

Be viso to, dar vasarą buvo pasirašyta sutartis su UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondu dėl kreditų, finansuojamų iš įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos finansines priemones grąžintų lėšų, teikimo pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantiems ūkio subjektams. Pagal šią priemonę per du metus planuojama suteikti daugiau nei 2 mln. Eur lengvatinių paskolų LKU kredito unijų grupės nariams.

Taip pat pradedama teikti kreditus pagal naują skatinamąją priemonę „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“. Kreditai pagal šią priemonę teikiami žemės ūkio subjektams apyvartiniam kapitalui finansuoti.

Dėmesys taupymo priemonėms

LKU grupės kredito unijos savo nariams sudaro sąlygas taupyti, pasirašius terminuotų ir taupomųjų indėlių sutartis. 2020 m. birželio 30 d. LKU kredito unijų grupės viso indėlių portfelio suma, įskaitant ir santaupas einamosiose sąskaitose, siekė beveik 395 mln. Eur, kurio didžiausią dalį – 66 %, 281 mln. Eur – sudarė terminuoti indėliai. Tiesa, pirmojo 2020 metų pusmečio pabaigoje pastebėtas terminuotų indėlių portfelio augimo sulėtėjimas, mat nuo praėjusių metų pabaigos šis tepaaugo 1,5 %.

LCKU akcentuoja, kad augant kreditavo apimtims, ateityje tikimasi spartesnio grupės indėlių portfelio augimo: „Lietuvoje vis dar vyrauja tendencija savo santaupas laikyti einamosiose sąskaitose ir žmonės gana retai svarsto apie būdus auginti turimas pajamas. Šiandien indėliai yra vienas paprasčiausių ir mažiausios rizikos būdų investuoti bei už turimas santaupas gauti palūkanas, kurias LKU grupės kredito unijos siūlo patrauklias ir konkurencingas“, – komentuoja LCKU administracijos vadovas M. Vijūnas.

Bendradarbiaujant su UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondu, Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU) priklausančių 11 kredito unijų tapo finansų tarpininkėmis, kurios rugsėjį pradės teikti paskolas pagal skatinamąją priemonę „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“. Paskoloms pagal šią priemonę skirta 2,744 mln. eurų, o 2019 m. nuo šalnų nukentėję ūkio subjektai galės gauti iki 25 tūkst. eurų paskolą itin palankiomis sąlygomis.

Paskolos investicijoms ir apyvartinėms lėšoms finansuoti

Pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantys ūkio subjektai, kurie 2019 m. nukentėjo nuo šalnų, pagal šią skatinamąją priemone galės gauti lengvatinę paskolą iki 25 tūkst. eurų ir iki 36 mėn. laikotarpiui. Paskolos bus teikiamos mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurioms yra reikalingos lėšos investicijoms ir apyvartinėms lėšoms finansuoti arba darbo užmokesčiui bei su juo susijusiems mokesčiams sumokėti.

„Susidūrę su nepalankiais klimato reiškiniais, ūkininkai dažnai netenka derliaus ir pajamų, todėl susiduria su likvidumo problemomis. 2019 m. ūkio sektoriui nemažai žalos padarė šalnos, tad pirmuoju šios priemonės įgyvendinimo etapu iki 2020 m. lapkričio 30 d. lengvatinės paskolos bus teikiamos 2019 m. nuo šalnų nukentėjusiems ūkininkams ir ūkiams, o vėliau – nukentėjusiems ir nuo kitų nepalankių klimato reiškinių“, – komentuoja Žemės ūkio paskolų garantijų fondo atstovas Aurimas Brazauskas.

Paskolos teikiamos didžiąja dalimi jas finansuojant iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, o 23 proc. paskolų sumos dalies sudaro finansų tarpininkų – LCKU narių – lėšos. Valstybės lėšomis finansuojamai paskolos daliai yra taikomos nulinės paskolų palūkanos, kredito unijų lėšomis finansuojamai daliai – iki 8 proc. metinės palūkanos, todėl bendra paskolos palūkanų norma nesieks 2 proc.

Paskoloms, gavėjui pageidaujant, gali būti taikomas iki 1 metų paskolos grąžinimo atidėjimas. Paskolos gavėjas turės sumokėti paskolos administravimo mokestį, kuris siekia 1 proc. nuo paskolos sumos, tačiau ne mažiau kaip 100 eurų.

LCKU kredito unijos – tarpininkės

Paskolos gavimo reikalavimus atitinkantys ūkio subjektai galės dėl paskolos kreiptis net į 11 LCKU priklausančių kredito unijų, įsikūrusių Alytuje, Anykščiuose, Kaune, Kėdainiuose, Naujoje Akmenėje, Pakruojyje, Panevėžyje, Pasvalyje, Prienuose, Šiauliuose ir Ukmergėje.

„LCKU priklausančios kredito unijos, kurių klientų aptarnavimo tinklas išsidėstęs įvairiuose Lietuvos regionuose, – artimos savo bendruomenėms ir mes geriausiai jaučiame šio sektoriaus pulsą bei problemas, su kuriomis susiduria ūkininkai. Dėl tos priežasties, jau šešioliktus metus artimai bendradarbiaujame su UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondų ir aktyviai prisidedame prie instrumentų, skirtų stiprinti Lietuvos žemės ūkio sektorių, įgyvendinimo“, – sako LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas, komentuodamas LCKU galimybę prisidėti prie žemės ūkio sektoriaus stiprinimo susiklosčius Lietuvos ūkiui nepalankioms aplinkybėms.

Tarp pateikiamų dokumentų – pažyma iš savivaldybės

Paskolas norintys gauti ūkio subjektai turi kreiptis į tarpininkaujančią finansų įstaigą – vieną iš priemonės įgyvendinime dalyvaujančių LCKU kredito unijų – ir pateikti reikalingus dokumentus: užpildytą paraišką ir jos priedus bei pažymą iš savivaldybės apie nukentėjimą nuo 2019 m. šalnų.

„Vienas iš reikalaujamų pateikti dokumentų yra pažyma iš savivaldybės, kurioje veikia ūkio subjektas, apie nukentėjimą nuo šalnų 2019 m. Šią pažymą ūkininkai gali gauti kreipdamiesi į savo savivaldybių žemės ūkio skyrius“, – procesą aiškina A. Brazauskas.

Daugiau apie šią priemonę rasite čia.

Finansinė priemonė įgyvendinama pagal schemą, patvirtintą 2020 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-422 „Dėl Fondų fondo „Žemės ūkio fondas“ finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“.

Prisijungti prie LKU kredito unijų grupės elektroninės bankininkystės sistemos „i-Unija“ galima ne tik su mobiliu e. parašu ar vienkartiniais kodais, siunčiamais SMS žinute, bet ir su kvalifikuota saugaus identifikavimo priemone „Smart-ID“.

Platų, daugiau nei 100 klientų aptarnavimo vietų tinklą vienijanti LKU kredito unijų grupė atnaujina savo internetinių paslaugų sistemą, atverdama galimybę elektroninės bankininkystės „i-Unija“ vartotojams prisijungti ir su saugaus tapatybės patvirtinimo įrankiu „Smart-ID“. Naudojantis „i-Unija“ galima atlikti visas svarbiausias finansines paslaugas: vykdyti mokėjimus, sudaryti indėlio sutartis, saugiems atsiskaitymams registruoti mokėjimo korteles.

„Daugiau nei 120 000 Lietuvos žmonių, įmonių ir organizacijų naudojasi kredito unijų – arčiausiai vartotojų esančių lietuviškų finansinių įstaigų – paslaugomis. Nors karantino metu kredito unijos liko atviros savo nariams ir klientams, vartotojų įpročiai keičiasi: vis daugiau klientų savo kasdienius finansinius reikalus atlieka internetu – naudodamiesi mūsų „i-Unijos“ sistema. Tikimės, kad suteikdami jiems galimybę prisijungti prie sistemos su kvalifikuota ir saugia „Smart-ID“ programėle, padidinsime vartotojų pasitikėjimą elektroninėmis paslaugomis ir paskatinsime dar dažniau jomis naudotis“, – sako LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Pasak LCKU vadovo, naudojimasis „i-Unija“ sparčiai auga. Per 2020 m. pirmąjį pusmetį vartotojai atliko daugiau nei ketvirtį milijono operacijų, kurių vertė buvo didesnė nei 106,5 mln. Eur. Dažniausiai elektroninėmis paslaugomis naudojasi jaunesni klientai, tačiau padėtį gerokai pakeitė ir karantinas: siekdami išvengti nereikalingų fizinių kontaktų, nemažai vartotojų rinkosi įvairius mokėjimus atlikti internetu.

Antra vertus, patogumas ir saugumas yra kertinės savybės kredito unijų klientams. Nebūdami tikri dėl saugumo, dalis vartotojų vis dar vengia el. bankininkystės paslaugų. Paprasta įdiegti ir nemokama galutiniam vartotojui „Smart-ID“ programėlė turėtų tapti patrauklesne alternatyva šiuo metu dažnai naudojamiems SMS žinute siunčiamiems vienkartiniams prisijungimo kodams ir mobiliam elektroniniam parašui, kuriuo negali naudotis dauguma išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio paslaugų vartotojų.

Kaip rodo Lietuvos bankų asociacijos atliktas tyrimas, „Smart-ID“ – populiariausia saugaus asmens autentifikavimo priemonė Lietuvoje. Ja naudojamasi daugiau nei 50 % visų prisijungimo prie el. bankininkystės atvejų. Vien per praėjusią parą su „Smart-ID“ programėle patvirtinta daugiau nei 2 milijonai, o per birželio mėnesį – daugiau nei 55 milijonai finansinių operacijų.

„Prieš kiek daugiau nei trejus metus pasiūlyta programėlė „Smart-ID“ tapo populiariausiu autentifikavimo įrankiu internete Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Mūsų šalyje šiuo metu programėlę naudoja daugiau kaip 1,28 mln., o trijose Baltijos šalyse kartu sudėjus – beveik 2,76 mln. gyventojų, – pasakoja Viktoras Kamarevcevas, programėlę sukūrusios bendrovės „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje. – Tokį populiarumą lėmė paprastas jos naudojimas, patikimumas ir saugumas. Norint naudotis programėle, tereikia turėti išmanųjį telefoną ar planšetę ir šiame įrenginyje įdiegti „Smart-ID“.“

„Smart-ID“ saugumą užtikrina technologiniai sprendimai: „padalinto rakto“ technologija, kai pilnas privatus raktas nėra saugomas nei vartotojo įrenginyje, nei serveriuose. Todėl pasinaudoti „Smart-ID“ įmanoma tik į savo įrenginį įvedus PIN kodą, kurį išskirtinai žino pats vartotojas. Beje, net ir sugebėjęs kaip nors įsibrauti į įrenginį, įsilaužėlis vis tiek negalėtų pasinaudoti „Smart-ID“, kaip ir sužinojęs PIN kodus jų negalėtų panaudoti kitame įrenginyje.

Daugiau informacijos apie prisijungimą prie el. bankininkystės su „Smart-ID“ rasite čia.

Savaitgalį 21-ąjį kartą vykusių „Aurum 1006 km“ žiedinių lenktynių atgarsiai skamba iki šiol. Lenktynėse pasirodžiusi komanda „PROflame by IRP“, tarp kurios rėmėjų – LKU kredito unijų grupė, SP (angl. Special Cars) kategorijoje nušluostė nosį varžovams, o jos pilotai Lukas Laukaitis, Darius Ardavičius bei Kristijonas Pelanis bendroje įskaitoje pateko tarp dešimties geriausių.

Dar 2008 metais suburta L. Laukaičio ir D. Ardavičiaus komanda „DL Team“, prieš lenktynes pasivadinusi „PROflame by IRP“, ne kartą kopė ant aukščiausio prizininkų laiptelio. Pilotai 2017 ir 2018 metais tose pačiose „Aurum 1006 km“ lenktynėse pelnė aukščiausią vietą dyzeliniu kuru varomų automobilių įskaitoje, o šiais metais savo jėgas išbandė su naujuoju BMW M2 automobiliu. Likus kelioms dienoms iki lenktynių starto, komandos sudėtį papildė ir trečias patyręs lenktynininkas – K. Pelanis.

L.Laukaitis, D. Ardavičius ir K. Pelanis per 8 valandas 43 minutes trukusį važiavimą įveikė 337 ratus ir bendroje įskaitoje užėmė 9 vietą. L. Laukaičio teigimu, lenktynės buvo ypač sunkios dėl savaitgalį vyravusio saulėto oro: „Tai buvo vienos karščiausių lenktynių per pastaruosius penkerius metus ir pareikalavo daug jėgų tiek iš mūsų pačių, tiek iš automobilio. Galiausiai viskas pavyko puikiai ir džiaugiamės pasiektu rezultatu“, – sako pilotas pridėdamas, kad visą laiką buvo stengtasi laikytis išsikelto tikslo pernelyg nespaudžiant automobilio, kuriam šios lenktynės – debiutinės.

Pilotas pasakoja, kad nors iškelto tikslo kvalifikacinėms lenktynėms pasiekti nepavyko ir komanda į geriausiųjų dešimtuką tąkart nepateko, tačiau lenktynių pabaiga buvo džiuginanti ir kiek netikėta patiems lenktynininkams: „Pirmoje lenktynių pusėje važiavome numatytu greičiu ir  stebėjome savo konkurentus, kurie beveik visą laiką pirmavo, tačiau nebuvo nuo mūsų nutolę ir situacija atrodė kontroliuojama. Varžybų pabaigoje mes juos aplenkėme ir savo kategorijoje finišavome pirmi. Tai buvo labai geras jausmas!“

„PROflame by IRP“ komandai pernelyg atsikvėpti neteks – lenktynininkai netrukus pradės ruoštis kitoms – „Baltic Endurance Championship“ – lenktynėms. 6 valandų ištvermės lenktynės rugpjūčio ir spalio mėnesiais vyks net dviem etapais: Parnu (Estija) ir Rygoje (Latvija).

LKU kredito unijų grupė sveikina lenktynininkus su pelnytais pasiekimais ir linki dar aukštesnių rezultatų būsimose lenktynėse!

Pastaraisiais metais specialistai stebi atsiskaitymo už prekes ir paslaugas mokėjimo kortelėmis augimo tendencijas. Apklausos rodo, kad Lietuvos gyventojai noriai atsiskaitytų kortelėmis net ir už smulkius pirkinius, tačiau kol kas tokia galimybė šalyje prieinama dar ne visose pardavimo ir paslaugų teikimo vietose. Atliepiant augantį atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis poreikį, LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir aptarnaujanti kelias dešimtis tūkstančių ūkininkų ir verslininkų visoje Lietuvoje, pradėjo teikti mokėjimo kortelių aptarnavimo paslaugą, kurią sudaro kortelių skaitytuvų nuoma ir atsiskaitymo duomenų apdorojimas.

Mokėjimo kortelės – patogesnis atsiskaitymo būdas tiek pardavėjams ir paslaugų teikėjams, tiek klientams. Nauja mokėjimo kortelių aptarnavimo paslauga realizuojama kartu su partneriais UAB „EPS LT“ ir „Nets Denmark“. „EPS LT“ nuo šiol rūpinsis LKU kredito unijų grupei priklausančių kredito unijų narių mokėjimo kortelių skaitytuvų paruošimu, mokėjimo operacijų siuntimu, programinės įrangos priežiūra ir teiks pagalbos tarnybos paslaugas. Tuo tarpu „Nets Denmark“ padalinys Lietuvoje apdoros atsiskaitymų duomenis.

„EPS LT“ generalinės direktorės Sonatos Alkimaitės teigimu, bendradarbiavimas su kredito unijomis – abipusiai vertingas: „Mūsų įmonė jau ne vienerius metus teikia paslaugas ne tik prekybos bei degalinių tinklams, bet ir nedidelėms prekybos, paslaugų įmonėmis, individualią veiklą vykdantiems asmenims. Partnerystė su LKU kredito unijų grupe mums atveria galimybes dar labiau išplėsti savo veiklą į regionus, dirbant su partneriais, esančiais arčiausiai savo klientų“, – sako S. Alkimaitė.

Saugesniam, lengvesniam ir patogesniam atsiskaitymo būdui tapus prieinamam, vienas pirmųjų mokėjimo kortelių skaitytuvų buvo įrengtas „Magnus“ kredito unijoje. Tuo tarpu pirmaisiais mokėjimo kortelių aptarnavimo paslaugos naudotojais tapo Alytaus kredito unijos ir Kėdainių krašto kredito unijos nariai, tarp kurių – sporto klubas „Black Gym“.

„Black Gym“ direktorė Sandra Tyrina-Biečienė, pasirašiusi mokėjimo kortelių aptarnavimo paslaugos teikimo sutartį su Kėdainių krašto kredito unija, sako, kad kortelių skaitytuvas jų veikloje – didelis privalumas: „Iki šiol nuomojome mokėjimo kortelių skaitytuvą iš banko ir jau žinome, kad toks įrenginys mums ir mūsų klientams yra patogus bei reikalingas.“

Tyrina-Biečienė neslepia, kad nors mokėjimo kortelių skaitytuvas jos vadovaujamame sporto klube – ne naujiena, tačiau pakeisti šios paslaugos teikėją paskatino patrauklesnis kainos pasiūlymas: „Vis dažniau klientai atsiskaito mokėjimo kortelėmis nei grynaisiais pinigais, todėl ieškojome palankiausių mokėjimo kortelių aptarnavimo paslaugos sąlygų, kurias pasiūlė Kėdainių krašto kredito unija.“

Mokėjimo kortelių skaitytuvų nuomos ir aptarnavimo paslauga teikiama juridiniams asmenims ir privatiems prekybininkams, kurie yra LKU priklausančių kredito unijų nariai ir jose turi sąskaitą. Narių patogumui, priklausomai nuo vykdomos veiklos pobūdžio kredito unijos siūlo išsinuomoti dviejų tipų kortelių skaitytuvus: laisvai pastatomus ir nešiojamus. Taip pat galima pasirašyti tiek trumpalaikės, tiek ilgalaikės mokėjimo kortelių aptarnavimo paslaugos teikimo sutartis, galiojančias nuo kelių dienų ar savaitės, iki daugiau negu vienų metų.

Primename, kad norėdami išsinuomoti mokėjimo kortelių skaitytuvą, turite atvykti į savo kredito uniją, kur reikalinga pateikti prašymus dėl kortelių skaitytuvų nuomos ir mokėjimo kortelių aptarnavimo paslaugų.

LKU kredito unijų grupei priklauso 45 unijos visoje Lietuvoje, kurios teikia visas svarbiausias finansines paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims, ūkininkams, vietos savivaldos institucijoms bei organizacijoms. Tapęs bet kurios LKU priklausančios kredito unijos nariu, asmuo gali atidaryti mokėjimo sąskaitą, vykdyti visas finansines operacijas grynaisiais pinigais ar naudojantis elektroninės bankininkystės sistema „i-Unija“, naudotis unijų išduodamomis kredito ir debeto mokėjimo kortelėmis.

Kredito unijos savo nariams sudaro sąlygas taupyti sudarant terminuotų ir taupomųjų indėlių sutartis, teikia paskolas būstui įsigyti ar atnaujinti, taip pat paskolas su valstybės paskata pirmajam būstui, vartojimo paskolas bei paskolas verslo pradžiai. Kredito unijos aktyviai finansuoja smulkiojo ir vidutinio verslo projektus, jaunas įmones, žemės ūkio veikla besiverčiančius ūkininkus ir bendroves.

LKU kredito unijų turtas pirmojo pusmečio pabaigoje sudarė 470,61 mln. Eur ir per šešis mėnesius nuo metų pradžios išaugo 14,77 mln. Eur arba 3 proc. Taip pat LKU kredito unijų grupėje nuolat auga klientams suteiktų paskolų apimtis: paskolų portfelio grynoji vertė birželio 30 dieną sudarė 359,81 mln. Eur ir per 2020 metų pirmąjį pusmetį paaugo 11 proc., 34,94 mln. Eur.

Daugiau informacijos apie mokėjimo kortelių aptarnavimo paslaugos teikimą skaitykite čia.

Apie kitas LKU kredito unijų grupės paslaugas – interneto svetainėje www.lku.lt.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas žemės ūkio subjektams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba, pasiskolinti lėšų žemės ūkio technikai, įrangai, veislinėms pieno kryptiems telyčioms bei genetinei medžiagai įsigyti, LKU kredito unijų grupei priklausančios kredito unijos, bendradarbiaudamos su UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondu, prisideda prie naujos finansinės priemonės „Paskolų teikimas pirmine gamyba užsiimantiems ūkio subjektams“ įgyvendinimo. Pagal šią priemonę per du metus planuojama suteikti daugiau nei 2 mln. Eur lengvatinių paskolų LKU kredito unijų grupės nariams.

Prie naujos finansinės priemonės įgyvendinimo jungiasi net 17 LKU kredito unijų grupei priklausančių kredito unijų visoje Lietuvoje. Ši priemonė finansuojama iš įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007­–2013 m. programos finansines priemones grąžintų lėšų. „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, turintis nacionalinės plėtros įstaigos statusą, siekia žemės ūkio sektoriui pasiūlyti vis naujus, ūkio plėtrą ir vystymą skatinančius finansinius instrumentus, – sako Žemės ūkio paskolų garantijų fondo l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė. – Ankstesnės lengvatinių paskolų priemonės buvo labai efektyvios, todėl grįžus anksčiau išskolintoms lėšoms galime pasiūlyti paskolas užsiimantiems pirmine gamyba, kurios bus teikiamos palankesnėmis nei rinkos sąlygomis.“

Kredito unijos lengvatines paskolas pagal finansinę priemonę teiks iki 7 metų laikotarpiui, didžiausia paskolos suma – 100 tūkst. Eur, neįskaitant unijų prisidedamų nuosavų lėšų. Paskolos bus teikiamos žemės ūkio technikai, įrangai, veislinėms pieno kryptiems telyčioms bei genetinei medžiagai įsigyti. Žemės ūkio subjektams sudarytos palankios finansavimo sąlygos – bendra metinė palūkanų norma pagal šią priemonę teikiamoms paskoloms bus nuo 3 proc., paskolos administravimo mokestis negalės būti didesnis kaip 0,5 proc. paskolos sumos.

Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas akcentuoja finansinių priemonių reikšmę po pandemijos atsigaunančiam šalies žemės ūkiui: „Koronaviruso sukelti padariniai neaplenkė ir Lietuvos žemės ūkio sektoriaus – neigiamas poveikis pasireiškė per smukusią žemės ūkio produktų paklausą tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, todėl ši ir kitos panašios finansinės priemonės yra svarbios prisidedant prie paveikto žemės ūkio grąžinimo į veiklos vėžes. Pažįstame savo klientus ir žinome apie jų poreikį bei būtinumą atnaujinti žemės ūkio įrangą, plėsti ir modernizuoti savo ūkius. Norintieji pasinaudoti priemone „Paskolų teikimas pirmine gamyba užsiimantiems ūkio subjektams“ tarp programoje dalyvaujančių septyniolikos LKU kredito unijų grupei priklausančių kredito unijų lengvai ras arčiausiai esančią.“

Kredito unijos, teikiančios paskolas pagal priemonę „Paskolų teikimas pirmine gamyba užsiimantiems ūkio subjektams“, į UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondą taip pat galės kreiptis dėl garantijos už suteikiamas paskolas. „Ši papildoma užtikrinimo priemonė leis aukštesnės rizikos ūkio subjektams gauti finansavimą ir lengviau plėsti ar modernizuoti savo ūkius, – teigia R. Globienė. – Be to, paskolų gavėjams koronaviruso ligos protrūkio laikotarpiu iki 2020 m. gruodžio 31 d. kompensuojama 100 proc. kredito unijoms sumokėtų palūkanų (vėliau – 80 proc.), taip pat iki 2020 m. gruodžio 31 d. kompensuojama 100 proc. garantinės įmokos už garantijos suteikimą.“

Žemės ūkio subjektai, užsiimantys pirmine žemės ūkio produktų gamyba ir norintys pasinaudoti šia finansine priemone, turi kreiptis į savo kredito uniją. LKU grupės kredito unijos, teikiančios lengvatines paskolas pagal naują finansinę priemonę „Paskolų teikimas pirmine gamyba užsiimantiems ūkio subjektams“:

• Alytaus kredito unija
• Anykščių kredito unija
• Kėdainių krašto kredito unija
• Kredito unija „Gargždų taupa“
• Kredito unija „Germanto lobis“
• Kredito unija „Magnus“
• Kredito unija „Prienų taupa“
• Kredito unija „Tikroji viltis“
• Kredito unija „Vievio taupa“
• Kredito unija „Ebitum“ (buvusi „Žemdirbio gerovė“)
• Pakruojo ūkininkų kredito unija
• Panevėžio kredito unija
• Pasvalio kredito unija
• Šilutės kredito unija
• Širvintų kredito unija
• Ukmergės ūkininkų kredito unija
• Utenos kredito unija

Informaciją apie finansinę priemonę „Paskolų teikimas pirmine gamyba užsiimantiems ūkio subjektams“ rasite čia.