Kategorija: LKU grupės naujienos

Skirti papildomi 50 mln. eurų lengvatinėms paskoloms ūkio subjektams, veikiantiems žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, patyrusiems likvidumo problemų dėl koronaviruso (COVID-19) ligos protrūkio, teikti, skelbia Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF). Iki spalio mėnesio pabaigos buvo panaudotos beveik visos iš pradžių skirtos 40 mln. eurų lėšos, o su papildomai skirtomis lėšomis iš viso šiai finansinei priemonei numatytas biudžetas sieks 90 mln. eurų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Pradinės priemonės lėšos – paskirstytos per porą mėnesių

Rugpjūčio mėnesį pradėtoms teikti lengvatinėms paskoloms žemės ūkio ir žuvininkystės subjektams, nukentėjusiems nuo COVID-19, buvo skirta 40 mln. eurų. Pradėjus įgyvendinti šią skatinamąją finansinę priemonę, lengvatinės paskolos sulaukė didelio susidomėjimo ir iki spalio mėnesio pabaigos ŽŪPGF dėl šių paskolų gavo beveik 300 paraiškų už 43,6 mln. eurų. Tuo tarpu pagal šią priemonę 17-oje LKU grupės kredito unijų buvo pasirašytos 88 kreditų sutartys už beveik 9 mln. Eur.

„Stebėdami situaciją ir atlikę finansinės priemonės poreikio vertinimą, matėme didesnį poreikį iš ūkio subjektų negu pradžioje skirti 40 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, LR Vyriausybės sprendimu finansinei priemonei skiriama finansavimo suma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų buvo padidinta nuo 40 mln. iki 90 mln. eurų“, – situaciją komentuoja ŽŪPGF l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė.

„Matome kad paskolų poreikis vis dar išlieka didelis. Todėl paskelbus žinią apie papildomai skiriamas lėšas – sulauksime naujų paraiškų ir, prognozuojame, kad šios lėšos bus panaudotos iki šių metų pabaigos“, – papildo R. Globienė.

Lengvatinės paskolos pagal šią priemonę teikiamos žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse veikiantiems ūkio subjektams, o iki spalio mėn. pabaigos daugiausia paskolų lėšų – 42 proc. – yra skirta ūkininkams. 25 proc. paskoloms skirtų lėšų suteikta bendrovėms, dar 19 proc. – žemės ūkio bendrovėms. Likusios paskolų lėšos suteiktos žemės ūkio kooperatyvams, individualioms įmonėms, kooperatinėms bendrovėms ir mažosioms bendrijoms.

Dėl paskolos galima kreiptis iki 2020 m. gruodžio 31 d.

„Patvirtinus papildomas lėšas, šiuo metu rūpinamės bendradarbiavimo pratęsimu su anksčiau prie finansinės priemonės įgyvendinimo prisijungusiais finansų tarpininkais ir skelbiame atvirą galimybę prisijungti naujiems. Siekiame užtikrinti kuo didesnį šios skatinamosios finansinės priemonės prieinamumą, kad ja galėtų pasinaudoti visoje Lietuvoje veikiantys žemės ūkio ir žuvininkystės ūkio subjektai“, – sako R. Globienė.

Lengvatines paskolas iki 2020 m. gruodžio 31 d. teiks net 17 LKU grupei priklausančių kredito unijų, veikiančių visoje Lietuvoje. Paskolos gavėjai gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos iki 1 mln. eurų sumos ir iki 36 mėn. laikotarpiui. Paskolai yra nustatytos fiksuotos metinės palūkanų normos – jos priklausomai nuo paskolos gavėjo dydžio ir paskolos trukmės svyruoja tarp 0,1 ir 0,19 proc., o paskolos administravimo mokestis paskolos gavėjui yra taikomas iki 2 proc. (tačiau ne mažiau kaip 150 eurų ir ne daugiau kaip 2 500 eurų). Paskola suteikiama neįkeičiant turto.

Daugiau informacijos apie paskolos gavimui taikomus reikalavimus ir joje dalyvaujančių LKU grupės kredito unijų sąrašą rasite LKU interneto svetainėje.

Finansinė priemonė įgyvendinama pagal schemą, patvirtintą 2020 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-539 „Dėl skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ schemos patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais.

Dėl koronaviruso įvestas karantinas apsunkins žmonių galimybę lankytis meno parodose ir kitaip turiningai leisti savo laisvalaikį. Atliepiant žmonių poreikį domėtis menu, Molėtuose atverta unikali paroda po atviru dangumi, kurios mecenatu tapo LKU kredito unija „Neris“.

Lapkričio 6 d. ant Molėtų savivaldybės viešosios bibliotekos lauko sienos atidarytoje parodoje „RETROFUTURIZMAS“ eksponuojami 6 tapybos darbai, kuriuos 2016–2020 metais sukūrė Vilniaus dailės akademijos lektorius Ansis Burkė. Priėmus sprendimą šiuos kūrinius eksponuoti lauke, paveikslai buvo padengti specialia plexiglass danga, kuri juos apsaugos nuo žalingo klimato poveikio.

„Menas atlieka daugybę svarbių funkcijų – atitraukia mus nuo kasdienybės, išblaško, suteikia minčių. Mintis eksponuoti paveikslus lauke ir šiuo sudėtingu laikotarpiu padaryti juos prieinamus didesniam skaičiui žmonių mums pasirodė labai novatoriška, todėl parėmėme šį projektą“, – sako kredito unijos „Neris“ vadovė Kristina Pavliukianec.

Paveikslų cikle, kurį žiūrovai gali apžiūrėti ant pastato adresu Inturkės g. 4 (Molėtai), dominuoja keletas pagrindinių personažų: progresyvus verslininkas, apsiginklavęs retro naro šalmu; vintažinis metalinis robotas-monstras, besiekiantis trapios porcelianinės balerinos meilės; futuristinis lakūnas, besiruošiantis kosminei odisėjai; prisukamas žaislas-smuikininkas, stebinantis ateities vaikus – robotus. Kai kurie darbai kelia triukšmo, džeržgimo įspūdį. To pasiekta naudojant kontrastingas, aktyvias, fluorescencines spalvas ir tam tikrus kompozicinius jų derinius, netikėtus akcentus. Visi paveikslai yra dinamiški, aktyvūs, ryškūs, balansuojantys tarp tapybos ir grafičio meno.

Šiandienos kontekste šie darbai įgauna naujas socialines ir psichologines prasmes. Galimai atspindi žmonių nuojautas, viltis ir vizijas. Ryškios spalvos ir aktyvios kompozicijos budina ir skatina smalsumą.

Tikimasi, kad atvira ir lengvai žiūrovui, miesto svečiui ar net atsitiktiniam praeiviui pasiekiama paroda atkreips lankytojų dėmesį. Planuojama, kad meno gerbėjai parodą galės lankyti iki pavasario.

Parodos organizatorius – Molėtų rajono savivaldybė ir UAB „Donatelas“, parodos mecenatas – kredito unija „Neris“.

Lietuvos banko (LB) atliktas gyventojų tyrimas parodė, kad per 50 proc. apklaustųjų santaupas laiko mokėjimo sąskaitoje, o daugiau nei trečdalis – grynaisiais „kojinėje“. LKU kredito unijų grupės ekspertai pabrėžia, pasirinkti taupymo būdai dažnai ne tik neefektyvūs, bet ir pastaruoju atveju – nesaugūs. Visa tai signalizuoja, kad nors ir žinome apie taupymo svarbą, tačiau taupymo priemonėmis nesidomime.

Taupymas – tai įprotis?

Koronaviruso protrūkio sukelta krizė yra puiki proga gyventojams įsitikinti, kad „juodai dienai“ turi ruoštis visi. Taupyti reikia ne tik turint konkretų tikslą, bet ir nenumatytiems atvejams. Finansų specialistai pataria, jog būtina turėti bent 3–6 mėnesių pajamų dydžio santaupas. Kaip bebūtų, kas penktas LB apklaustas šalies gyventojas teigė santaupų visai neturintis.

Dažniausia to priežastis – iš gaunamų pajamų nelieka laisvų lėšų taupyti. Anot Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU), prižiūrinčios visą LKU kredito unijų grupės sistemą, projektų valdymo specialistės Ritos Stankevičiūtės, dažnai net ir didėjant pajamoms, proporcingai didėja ir žmonių poreikiai, todėl laisvų lėšų taupyti gali nelikti, jeigu nesama taupymo įpročio, kurį reikia ugdyti.

„Verta suprasti, kad taupymas grynaisiais ir lėšų įdarbinimas yra skirtingi būdai atsidėti pinigus – mat pastaruoju būdu taupomi pinigai turi potencialo uždirbti naujus pinigus. Taupant mokėjimo sąskaitoje ar grynaisiais, pinigai ne tik neauga, bet ir priešingai – gali nuvertėti. Nereikia nė priminti, kad viso gyvenimo santaupas laikyti grynaisiais yra ir ypatingai nesaugu“, – sako R. Stankevičiūtė.

Santaupos turi augti

Efektyvus būdas taupyti – kiekvieną mėnesį atsidėti nustatytą dalį pajamų, penktadalį ar dešimtadalį, šių lėšų neįtraukiant į bendrą šeimos biudžetą. Indėliai – galimybė taupyti ir auginti santaupas už metines palūkanas, kurios kredito unijose neretai būna didesnės nei kitose finansų įstaigose.

Brėžiant takoskyrą tarp taupomųjų ir terminuotųjų indėlių, R. Stankevičiūtės manymu, tai – individualus pasirinkimas: „Kurį indėlio tipą pasirinkti, priklauso nuo asmeniui priimtino taupymo būdo ir jau sukauptos sumos. Terminuotieji indėliai yra skirti didesnei sumai laikyti, jų negalima papildyti, o įnešta suma – fiksuota ir nekintama. Palūkanos mokamos kas mėnesį arba termino pabaigoje.

Tuo tarpu taupomieji indėliai yra skirti didesnei sumai sukaupti per ilgesnį laikotarpį. Pradinė suma dažniausiai būna maža, dalyje unijų – net nuo 1 Eur. Šį indėlį visą jo laikotarpį galima papildyti reguliariais arba nereguliariais įnašais, o palūkanos kitą mėnesį skaičiuojamos jau nuo didesnės sumos. Taip pat kai kuriose kredito unijose dalį indėlio galima atsiimti nemokamai.

Taigi tais atvejais, kai asmuo turi sukaupęs didesnę sumą ir neturi tikslo taupyti papildomais įnašais, rekomenduojama rinktis terminuotąjį indėlį, o kitu atveju – taupomąjį“, – aiškina R. Stankevičiūtė pridėdama, kad kredito unijose atvira galimybė nuotoliniu būdu per e. bankininkystės sistemą ne tik padėti ar papildyti indėlį, bet ir tapti bet kurios LKU grupės kredito unijos nariu. Tam reikalinga turėti elektroninį kvalifikuotą parašą, mobilųjį elektroninį parašą arba kvalifikuotą „Smart-ID“ paskyrą, ir kreiptis į kredito uniją elektroniniu būdu.

Indėlis kredito unijoje – saugesnis būdas taupyti

Indėliai yra laikomi viena mažiausiai rizikingų taupymo priemonių. LCKU Iždo departamento direktorius, administracijos vadovo pavaduotojas Rūtenis Šukevičius teigia, kad indėliai kredito unijose – saugus būdas taupyti, nes šalyje, išskyrus pavienius atvejus, neliko vadinamųjų nepriklausomų kredito unijų. Mat šios privalo priklausyti centrinei kredito unijai:

„Taip užtikrinama, kad kredito unijos veiktų neprisiimdamos per didelės rizikos, bei įgyvendinama kryžminių garantijų schema. Vadinasi, bent vienai LKU grupės kredito unijai patyrus laikinų sunkumų, atsakomybę prisiima visa grupė“, – aiškina R. Šukevičius pabrėždamas, kad taip pat LKU kredito unijos yra valstybinio indėlių draudimo sistemos dalyvės, todėl net žlugus visai grupei įsijungtų indėlininkų apsaugos ir indėlių kompensavimo mechanizmai.

Pastaruoju metu stebimas indėlių portfelio augimas patvirtina taupymo priemonės patrauklumą. LKU grupės, kurią sudaro 45 kredito unijos ir LCKU, viso indėlių portfelio suma, įskaitant ir santaupas einamosiose sąskaitose, pasibaigus III metų ketvirčiui siekė beveik 440 mln. Eur,  kurio didžiausią dalį – 272 mln. Eur – sudarė terminuotieji indėliai.

Kredito unijos – arčiau Jūsų 

LKU grupei priklausančios Šilutės kredito unijos administracijos vadovės Genovaitės Kimbrienės teigimu, į kredito unijas vis dažniau atsigręžia kitų finansų įstaigų klientai, o to priežastys – retėjantis bankų klientų aptarnavimo vietų tinklas regionuose ir kredito unijoje didinamos indėlių palūkanos:

„Daugelį metų stebime tendenciją, kad jauni žmonės dažniau skolinasi negu taupo. Vis dėlto, taupančiųjų tarpe esama ir asmenų, kurie dirba užsienyje, daugiausia Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje bei Norvegijoje, o santaupas augina mūsų kredito unijoje“, – sako G. Kimbrienė.

Vilniaus kredito unijos administracijos vadovas Arnas Žalys pastebi, kad terminuotais indėliais vis dažniau susižavi ir jauno amžiaus auditorija: „Mūsų indėlių portfelis nuolat auga, auga ir narių ratas. Su jaunų žmonių abejingumu ar nepasitikėjimu kredito unijų sistema niekada nesusidūrėme, o tai lemia tiek patrauklios palūkanos, tiek valstybinė indėlių draudimo sistema, kuriai priklausome“, – teigia A. Žalys.

ARKU kredito unijos administracijos vadovė Diana Komskienė pritaria, kredito unijų patrauklumas – konkurencingos indėlių palūkanos, o indėliai patys savaime gali būti aktualūs tiek gyventojams, tiek verslo įmonėms:

„Verslo atstovai dažnu atveju nesusimąsto, kad jų santaupos sąskaitose taip pat gali būti įdarbintos. Visgi turiu pastebėti, kad pastaruoju metu žmonių sąmoningumas didėja ir tarp indėlininkų vis dažniau atsiranda tiek jaunų žmonių, tiek verslo įmonių. Tai reiškia didesnį domėjimąsi taupymo klausimais ir palaikymą lietuviškoms finansų įstaigoms“, – komentuoja ARKU kredito unijos administracijos vadovė D. Komskienė.

Nors bankai iš Trakų traukiasi, finansinių paslaugų teikėjų gyventojai nepritrūks. Dar vasaros pabaigoje Trakų centre duris atvėrusi kredito unija „Neris“ jau spėjo suburti klientų ratą, kasdien sulaukia daugybės skambučių ir klausimų, gyventojai užsuka ir gyvai pasikalbėti.

Apie įsikūrimą Trakuose ir kredito unijos „Neris“ veiklą vietos laikraštis „Galvė“ kalbasi su unijos vadove Kristina Pavliukianec.

– Kodėl pasirinkote Trakus?

– Nors šiais laikais daug ką įprasta atlikti internetu, klausimus, susijusius su pinigais, žmonėms vis dar atrodo patikimiau tvarkyti asmeniškai susitikus su specialistu. Sprendimą atidaryti nutolusią kasą Trakuose priėmėme norėdami pasiekti daugiau klientų Vilniaus rajone, ne tik pačiame Vilniuje. Dabar, kai atidarėme savo skyrių – nutolusią kasą Trakuose, esame dar lengviau pasiekiami.

– Kuo kredito unija skiriasi nuo banko?

– Kredito unija yra kooperatinė bendrovė ir teikia paslaugas savo nariams. Norint gauti paskolą ar pasidėti indėlį kredito unijoje, pirmiausiai reikia tapti nariu. Narystė sudaroma įnešus pajų. Tai yra lyg narystės mokestis, tačiau jį atgaunate, jeigu savo narystę unijoje nutraukiate.

Taip pat narystė suteikia teisę dalyvauti unijos veikloje. Kasmet rengiami visuotiniai narių susirinkimai, kurių metu kiekvienas narys turi balso teisę ir tokiu būdu dalyvauja priimant unijai svarbius sprendimus. Kitaip tariant – esate ne tik klientas, bet ir dalyvis.

– Kokie kredito unijos privalumai palyginti su banku? Kokias papildomas paslaugas žmogus čia gali gauti?

– Unijoje galima gauti tokias pat paslaugas, kaip ir banke: būsto paskolas, vartojimo kreditus, taip pat atlikti grynųjų pinigų operacijas. Kai kurie unijos įkainiai, pavyzdžiui, grynųjų pinigų operacijų, yra netgi mažesni.

Mūsų privalumas – visada ieškome geriausių sprendimų asmenims, kurių situacija yra nestandartinė. Pavyzdžiui, jeigu asmuo gyvena ir dirba užsienyje, pajamos yra nepastovios, nes dirbama pagal individualią veiklą, arba yra vyresnio amžiaus.

Didelis mūsų pranašumas – mokamos palūkanos už indėlius. Jos yra vienos didžiausių ir išmokamos patraukliomis sąlygomis. Šiuo metu unijoje galima pasidėti terminuotąjį arba taupomąjį indėlį. Pirmasis labiau tinkamas tiems, kurie gali ilgesniam laikui padėti didesnę pinigų sumą ir taip uždirbti aukštesnes palūkanas, o antrasis – tiems, kurie nori kas tam tikrą laiko tarpą įnešti pinigus į sąskaitą, o prireikus – atsiimti, tačiau kol pinigai indėlio sąskaitoje – jie uždirba palūkanas.

– Kokiomis elektroninėmis paslaugomis gali naudotis kredito unijos klientai?

– Kredito unijos klientai naudojasi elektronine bankininkyste „i-Unija“, prie kurios galima prisijungti per unijos interneto svetainę nerieskreditai.lt Jeigu jau esate unijos narys, internetu galite kreiptis dėl paskolos, atlikti mokėjimus, o taip pat – pasidėti indėlį. Beje, jeigu indėlį dėsite internetu, palūkanos papildomai padidės + 0.1 proc.

– Ar išduodate ir mokėjimo korteles?

– Sąskaitos turėjimas unijoje – ne tik patogu, bet ir praktiška. Atlyginimą, stipendiją, pensiją, socialines išmokas ir kitas lėšas saugiai laikykite savo unijos sąskaitoje, o nusiimti ar atlikti mokėjimą parduotuvėje ar internete galite su mokėjimo kortele. Savo klientams siūlome ir debetinę, ir kreditinę korteles. Su kredito unijos „Neris“ kortele pinigus vienodomis sąlygomis galėsite išsigryninti visuose Lietuvos bankomatuose, nepriklausomai nuo to, kuriam bankui ar tinklui jie priklauso, taip pat ir „Perlo“ terminaluose. „Perlo“ terminale galite pinigus ir įnešti į unijos sąskaitą.

Kreditinės kortelės turėtojai atsiskaitymui gali naudoti nuosavas lėšas arba suteiktą kredito limitą. Patrauklu dar ir tai, kad už nepanaudotą kredito limitą palūkanų mokėti nereikia. Be to, jeigu turite unijos kredito kortelę, jums nemokamai priklauso ir kelionių draudimas, į kurį įeina medicininių išlaidų, civilinės atsakomybės ir nelaimingų atsitikimų išlaidų kompensavimas. Du zuikiai vienu šūviu.

– Ar paslaugas teikiate tik gyventojams?

– Paslaugas teikiame ir verslui. Kredito unijoje „Neris“ galima ne tik tvarkyti kasdienius finansinius reikalus, bet ir kreiptis dėl kredito linijos apyvartinėms lėšoms, paskolų investicijoms, žemės ūkiui. Intensyviai bendradarbiaujame su INVEGA bei Verslumo skatinimo fondu – tai itin geros galimybės startuojančiam verslui.

– Ką dar reikėtų priminti besidomintiems kredito unijos paslaugomis?

– Kredito unija „Neris“ yra Lietuvos centrinės kredito unijos narė, kuri savo veiklą griežtai ir atidžiai prižiūri – kas savaitę vyksta valdybos susirinkimai ir paskolų komiteto posėdžiai, kurių metu aptariami veiklos rezultatai, teisinės aktualijos, analizuojami Lietuvos centrinės kredito unijos reikalavimai ir rekomendacijos, priimami paskolų išdavimo sprendimai.

Taip pat noriu akcentuoti, kad mūsų kredito unijoje tvarkyti finansinius reikalus ne tik patogu, bet ir saugu. Jūsų indėliai iki 100 tūkst. eurų yra draudžiami valstybės. Galbūt vertėtų paminėti, kad Trakuose unijos kasoje galima sumokėti ir komunalinius mokesčius – tai aktualu senjorams, kurie labiau linkę tokius reikalus tvarkyti asmeniškai su unijos darbuotoju.  Ypač norėtume, kad į mus dėmesį atkreiptų jaunos šeimos. Primename, kad šiuo metu tie, kas ketina įsigyti pirmąjį būstą, gali gauti didelę valstybės paramą.

Planuojame nuo kitų metų teikti seifų nuomos paslaugą, tad pas mus galėsite saugoti savo vertingus daiktus.

Išliekant aukštoms daugiabučių namų realizacijos apimtims ir naujos statybos butų paklausai, LKU kredito unijų grupei priklausanti Širvintų kredito unija kartu su visą grupę prižiūrinčia Lietuvos centrine kredito unija (LCKU) susitarė dėl UAB „A plius linija“ vystomo projekto – modernaus daugiabučių namų kvartalo statybų sostinėje – finansavimo.

Dėmesys gamtos ir naujųjų technologijų dermei

Daugiabučių namų kvartalo „Naujosios Santariškės“ I-ojo etapo statyboms Širvintų kredito unija drauge su LCKU iš viso skiria 2,5 mln. eurų. Naujutėlis kvartalas statomas Vilniuje nekilnojamojo turto vystytojų UAB „A plius linija“, šioje srityje veikiančių jau ilgiau nei septynerius metus.

UAB „A plius linija“ bendraturtis Algimantas Uždavinys sako, kad bendrovės veikloje stengiamasi žengti koja kojon su naujosiomis technologijomis bei skiriamas papildomas dėmesys augalijai, kuri neretai yra taip išsiilgta miestietiško gyvenimo būdo nualintų akių:

„Naujajame kvartale šiuo metu jau baigiami įrengti devyni keturaukščiai A++ energinio naudingumo klasės daugiabučiai gyvenamieji namai. Tam, kad būtų patenkinti būsimų gyventojų privatumo ir žaliųjų zonų poreikiai, tarp atskirų namų nuspręsta išlaikyti atitinkamus atstumus, o visas kvartalas, kuriame iš viso ketinama pasodinti per 700 didelių medžių, suprojektuotas „alėjų principu“.

Skirdami papildomą dėmesį aplinką tausojantiems sprendimams ir atsinaujinantiems energijos šaltiniams, ant kiekvieno daugiabučio namo stogo įrengiame saulės fotovoltines elektrines, kurių gaminama energija naudojama bendroms namų reikmėms“, – apie įgyvendinamą projektą pasakoja UAB „A plius linija“ bendraturtis Algimantas Uždavinys.

A. Uždavinys taip pat detalizuoja, kad projekto idėjos gimsta tiek iš praktinių situacijų, tiek iš klientų atsiliepimų ir lūkesčių. Tuo remiantis buvo prieita prie išvados, kad į dalinę apdailą reikalinga įtraukti kondicionavimo sistemą, skirti papildomą dėmesį laiptinių apdailai bei garso izoliacijai jose. Užbaigus projektą, kvartale „Naujosios Santariškės“ stūksos 23 nauji daugiabučiai gyvenamieji namai, kuriuose – net 345 butai.

Kredito unijos – lankstesnės finansų partnerės

Smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje dominuoja, taikosi prie nuolat kintančių rinkos sąlygų ir stiprina šalies ekonomiką. Tokiems verslams dažnai papildomos lėšos yra kone gyvybiškai reikalingos tam, kad būtų užtikrinta sklandi veikla ir nuosekliai didinamas verslo pelningumas. Vis dėlto, gauti papildomų lėšų iš didžiųjų finansų rinkos dalyvių – kuo toliau, tuo labiau sudėtinga.

Lietuvos banko vykdytos apklausos duomenimis, 2019 m. mažų įmonių grupėje buvo atmesta net 61 proc. paskolų paraiškų, statybų sektoriuje – iki 53 proc., o vidutinių verslo įmonių grupėje – 29 proc. Pačių įmonių teigimu, finansų įstaigos savo neigiamų sprendimų dažnai nemotyvuoja arba prisidengia prasta įmonės finansine būkle bei bendra ekonomine padėtimi. Dėl to vis dažniau jauno ar vidutinio verslo apibrėžimą atitinkančios bendrovės gręžiasi į alternatyvius finansavimo šaltinius.

A. Uždavinys sutinka, kad norint gauti verslo kreditą, vien gerų idėjų nepakanka: „Mūsų įmonė nėra stambus ar ilgametis žaidėjas nekilnojamojo turto vystytojų rinkoje, todėl bankai į mus vis dar žvelgia atsargiai. Tuo tarpu į Širvintų kredito uniją kreipėmės vadovaudamiesi gautomis rekomendacijomis apie kredito unijas, kaip lankstesnes finansų partneres.“

Glaudus bendradarbiavimas su verslu

Širvintų kredito unija – viena iš 45 kredito unijų priklausančių LKU grupei, glaudžiai bendradarbiaujančiai su šalies verslo sektoriumi. Kredito unijų pelnas lieka bendruomenėje, todėl jos gali palankesnėmis sąlygomis teikti paslaugas smulkiems ir vidutiniams verslams. Vien per pastaruosius metus suteikta beveik 800 paskolų smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurių bendra suma – 52 mln. Eur.

Širvintų kredito unijos administracijos vadovės ir valdybos pirmininkės Gintarės Subačiūtės teigimu, smulkiojo ir vidutinio verslo šalies regionuose finansavimas – svarbus ir reikšmingas, nes tokiu būdu prisidedama prie žmonių užimtumo didinimo ir lėtesnės emigracijos. „Nemaža dalis klientų grįžta į Širvintų kredito uniją. Ypač jaunos įmonės, kurios jau buvo gavusios finansavimą verslo pradžiai, o paaugusios susiduria su naujų investicijų poreikiu“, – sako G. Subačiūtė.

„LKU grupės kredito unijos yra lietuviško kapitalo finansinių paslaugų įstaigos. Dažnai mūsų klientai – nedidelės, neseniai įkurtos įmonės, verslai, kurie neretai veikia šalies regionuose. Esame pasirengę išklausyti, ieškoti kompromiso ir tokiu būdu prisidėti prie įdomių, potencialių, kartais net ir nestandartinių projektų.

Galime pasiūlyti kreditus tiek besikuriantiems, tiek jau esamiems verslams. Verslo klientai kreipiasi į mūsų kredito unijas dėl investicinių kreditų, lėšų apyvartiniam kapitalui, kreditų verslo plėtrai ir efektyvinimui“, – komentuoja LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Taip pat klientai neretai susidomi verslumo ir savarankiško užimtumo skatinimo paskola, kuri teikiama pagal finansinę priemonę „Verslumo skatinimas 2014–2020“. Pagal ją nuo 2014-ųjų jau sudaryta 1050 sutarčių už beveik 21 mln. Eur.

Apie mus taip pat rašo:

Naujienų portalas „Structum“, daugiau skaitykite čia.

Naujienų portalas „Made in Vilnius“, daugiau skaitykite čia.

Naujienų portalas „Statyba ir architektūra“, daugiau skaitykite čia.

Trečiasis spalio mėnesio ketvirtadienis – reikšmingas ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio kredito unijoms. Šiemet spalio 15 dieną minima 72-oji Tarptautinė kredito unijų diena, skirta atsigręžti į kredito unijų judėjimą, jau nueitą kelią, šių finansinių institucijų veiklos svarbą pasaulyje, o Lietuvoje – paminėti jubiliejinius 25-erius metus nuo pirmosios LKU grupės kredito unijos įsteigimo.

Pro istorijos akinius

Nors kredito kooperatyvų pradžių pradžia Lietuvoje yra nurodoma nevienodai, anot istoriko Vlado Terlecko, kai kuriuose šaltiniuose yra teigiama, kad pirmasis toks kooperatyvas buvo įsteigtas dar 1871 m. Pabiržėje ir vadinosi „Taupmenų skolinimosi bendrovė“.

Tokių kooperatyvų veikla šalyje sparčiai populiarėjo, o Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Lietuvos teritorijoje veikė net 155 taupomosios skolinamosios draugijos, kurios vienijo 66 900 narių. Pagal kredito kooperatyvų paplitimą Lietuva tuo metu lenkė net Italiją ir šios kredito įstaigos tuo metu užėmė 30 proc. šalies finansų rinkos.

Kreditų unijas jau nepriklausomoje Lietuvoje 1993 m. ėmėsi atkurti užsieniečiai. Beveik tuo pačiu metu Lietuvoje pradėti vystyti du projektai, rėmę kredito unijų kūrimąsi: Kanados Desjardins kredito unijų judėjimo iniciatyva bei Jungtinėse Amerikos valstijose įsikūrusios Pasaulinės kredito unijų tarybos programa.

Akstinu veikti anuomet tapo susiklosčiusi sudėtinga situacija šalyje, kai besikurianti bankinė sistema palankiai vertino ir kreditavo tik stambųjį verslą bei naujas investicijas, o be galimybės gauti papildomų finansų likęs smulkusis verslas ir dažno ūkininko kasdienis gyvenimas atsidurdavo aklavietėje.

Desjardins kredito unijų judėjimo Lietuvoje vadove tapo Kanados lietuvė Regina Piečaitienė, iki šios dienos prisimenama kaip „kredito unijų mama“: „Būti pavadinta „mama“ yra reikšmingas dalykas, o čia – kreipimasis net ne dėl vieno vaikelio… Todėl man tai – didelė garbė“, – 2015-aisiais laikraščiui „Kredo“ sakė R. Piečaitienė prisimindama dienas, kai pirmųjų unijų Lietuvoje patalpos buvo vargiai didesnės už spintą, bet sistema šalyje sugebėjo užaugti ir subujoti. Tąkart ji pripažino prieš daugiau nei dvidešimt metų ir pati tokio kredito unijų pasisekimo Lietuvoje nesitikėjusi.

1994 metais dienos šviesą išvydęs pirmasis Kredito unijų įstatymas, įtvirtinęs vienintelių Lietuvoje kooperatinių kredito įstaigų veiklos teisinius pagrindus. Pirmoji LKU grupės kredito unija – „Vievio taupa“, savo duris atvėrusi dar 1995-ųjų rugsėjį.

Kredito unijos šiandien

Pasaulinės kredito unijų tarybos duomenimis, tarptautinį kredito unijų tinklą šiuo metu sudaro 86 tūkst. kreditų unijų 118-oje valstybių visame pasaulyje. Visos jos vienija daugiau nei 291 mln. narių ir šis skaičius nuolat auga, o kredito unijų centru pasaulyje galima vadinti Jungtines Amerikos Valstijas, mat vien ten veikia per 5 300 kredito unijų, kurioms kartu priklauso per 121 mln. narių.

Nors šiandien kredito unijos Lietuvoje palyginus su čia veikiančiais bankais užima ne tokią didelę finansų sektoriaus dalį, jos yra svarbios visai finansų sistemai. Didžiausią Lietuvoje LKU kredito unijų grupę sudaro 45 kredito unijos ir jas prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU). Daugiau negu 100 klientų aptarnavimo tinklą apimanti LKU kredito unijų grupė vienija daugiau negu 120 tūkst. narių.

Nepaisant sudėtingos situacijos, pasaulyje susiklosčiusios dėl koronaviruso pandemijos, kurios išimtimi netapo ir finansų sektorius, kredito unijų sistema ir toliau skaičiavo augančius veiklos rezultatus. Per 2020 m. pirmąjį pusmetį LKU grupė uždirbo virš 1 mln. eurų grynojo konsoliduoto pelno, o rudenį grupės bendras turtas perkopė 500 mln. eurų sumą.

Stiprybė vieningoje veikloje

Anot LCKU administracijos vadovo, valdybos pirmininko Mindaugo Vijūno, nors kredito unijų istorijoje būta įvairių etapų, sistemos skleidimosi priežastis yra kryptinga veikla ir bendras tikslas – padėti bendruomenėms regionuose plėstis:

„Kredito unijų veiklos istorija nepriklausomoje Lietuvoje skaičiuoja dar tik trečią dešimtį, tačiau žingsnis po žingsnio, lydimi sėkmių ir iššūkių, visi kartu surėmę pečius augome ir dirbome visuomenės labui. Labai didžiuojuosi mūsų plačia kredito unijų bendruomene ir esu dėkingas kiekvienam kredito unijos nariui už pasitikėjimą bei didžiulę paskatą mums stiebtis, keistis ir nuolat atsinaujinti“, – teigia M. Vijūnas.

Kredito unijose pasiekiamos visos svarbiausios paslaugos – nuo atsiskaitomosios sąskaitos ir el. bankininkystės iki bekontakčių debetinių ir kreditinių mokėjimo kortelių. Taip pat unijoje privatūs asmenys gali gauti kreditą būstui įsigyti, statyti ar atnaujinti, vartojimo kreditą bei taupyti sudarius indėlių sutartis.

Unijų pelnas lieka bendruomenėje, kurioje jos dirba, todėl jos gali palankesnėmis sąlygomis teikti paslaugas smulkiems ūkininkams, verslininkams ir gyventojams. Kredito unijos aktyviai finansuoja verslo projektus, jaunas įmones, žemės ūkio veikla besiverčiančius ūkininkus ir bendroves bei yra pasirengusios ieškoti abipusiai vertingo kompromiso tiek su besikuriančiais, tiek su jau esamais verslais.

Tobulėjant technologijų galimybėms, sudaromos platesnės ir patogesnės sąlygos pasiekti kredito unijų paslaugas ir jomis naudotis. Vienas to pavyzdžių – atverta galimybė gyventojams tapti bet kurios iš 45 LKU grupei priklausančių kredito unijų nariu nuotoliniu būdu, neatvykus į pačią kredito uniją.

Nuo šiol privatiems asmenims, norintiems tapti kredito unijų nariais nuotoliniu būdu, pakaks turėti galiojantį asmens tapatybės dokumentą, kompiuterį, telefoną ar kitą išmanųjį įrenginį su vaizdo kamera bei vieną iš identifikavimo priemonių – mobilųjį parašą arba kvalifikuotą „Smart-ID“ paskyrą.

Norėdamas tapti nariu, asmuo turi kreiptis į kredito uniją telefonu arba elektroniniu paštu. Atsakingam kredito unijos darbuotojui supažindinus su narystės sąlygomis ir kriterijais, sutartu elektroniniu kanalu pateikiamos užpildyti ir kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašyti reikalingos dokumentų formos,  nustatoma asmens tapatybė bei priimamas sprendimas dėl jo narystės.

Primename, kad kredito unijos nariais gali tapti pilnamečiai asmenys, atitinkantys kredito unijų nustatytus narystės kriterijus. Tapdamas nariu, asmuo turi sumokėti kredito unijos stojamąjį mokestį, jeigu toks yra taikomas, ir minimalų pajinį įnašą. Asmens įsigytas pajus leidžia turėti vieno balso teisę kredito unijos visuotiniame narių susirinkime ir tokiu būdu dalyvauti kredito unijos valdyme.

Taip pat tapus LKU grupės kredito unijos nariu, galima naudotis visomis finansinėmis paslaugomis – nuo atsiskaitomosios sąskaitos ir el. bankininkystės „i-Unija“ iki bekontakčių mokėjimo kortelių, taip pat gauti kreditą bei taupyti pasirašius terminuotojo arba taupomojo indėlio sutartį.

Artimiausiu metu LKU kredito unijų grupė ruošiasi pristatyti naują įrankį, leisiantį gyventojams tapti nariais nuotoliniu būdu dar paprasčiau ir patogiau, visus reikiamus dokumentus pateikus per vieningą savitarnos sistemą LKU interneto svetainėje.

LKU kredito unijų grupė – didžiausia kredito unijų grupė Lietuvoje, vienijanti 45 kredito unijas ir turinti daugiau negu 100 klientų aptarnavimo vietų. Plačiu klientų aptarnavimo vietų tinklu užtikrinamas lengvas kokybiškų finansinių paslaugų pasiekiamumas įvairiuose šalies regionuose gyvenantiems žmonėms.

Tapkite arčiausiai Jūsų esančios LKU grupės kredito unijos nariu!

Rugsėjo paskutinį penktadienį Trakuose buvo atidarytas kredito unijos „Neris“ skyrius-nutolusi kasa adresu Vytauto g. 55. Tądien prie renginio dalyvių gretų prisijungė Lietuvos centrinės kredito unijos vadovai, kaimo bendruomenių atstovai, vietos verslininkai bei kredito unijos „Neris“ nariai.

Kredito unija „Neris“ – jauniausia Lietuvos centrinės kredito unijos narė, Vilniuje veiklą pradėjusi 2018 m., teikia visas svarbiausias finansines paslaugas: kreditus gyventojams ir verslui, terminuotus ir taupomuosius indėlius, galima įnešti ir išimti grynuosius pinigus, turėti debetines ir kreditines mokėjimo korteles bei naudotis internetinės bankininkystės paslauga „i-Unija“.

Kredito unijoje taip pat galima sumokėti komunalinius mokesčius ir gauti finansines konsultacijas. Vis dėlto, kitaip nei bankai, kredito unija „Neris“ yra kooperatinė bendrovė, todėl finansines paslaugas gali teikti tik savo nariams ir tik savo teritorijoje – Vilniuje ir Vilniaus rajone.

Kredito unijos administracijos vadovė Kristina Pavliukianec pasakoja, kad sprendimas atidaryti nutolusią kasą Trakuose buvo priimtas norint pasiekti didesnį klientų ratą ne tik pačiame Vilniuje, bet ir Vilniaus rajone:

„Mūsų įmonės tikslas – kiekvienam klientui pasiūlyti geriausias finansines paslaugas suprantamai, operatyviai ir patogiai. Pastebėjome, kad didžiausią klientų dalį sudarė vilniečiai, todėl ieškojome būdų, kaip būti arčiau rajono gyventojų. Dabar, kai atidarėme savo skyrių-nutolusią kasą Trakuose, esame dar lengviau pasiekiami. Tikimės, kad mūsų paslaugomis susidomės ne tik Trakų, bet ir aplinkinių miestelių – Vievio, Lentvario, Elektrėnų ir kitų – gyventojai, verslo įmonių atstovai.“

Trakiečiams kredito unijos „Neris“ nutolusios kasos Trakuose vieta – gerai žinoma, kadangi ankščiau čia buvo „Luminor“ banko skyrius, iš kurio šiuo metu liko tik bankomatas. Dažnai pastebima, kad iš mažesnių miestelių pasitraukus didžiųjų bankų skyriams, vietos gyventojams trūksta galimybės pasikonsultuoti gyvo pokalbio metu. Kredito unija „Neris“ tikisi užpildyti šį poreikį ir kviečia Trakų gyventojus artimiau susipažinti.

Nuo kovo vidurio, kai Lietuvoje buvo įvestas karantinas dėl COVID-19, iki rugsėjo pabaigos kredito įstaigų suteikta galimybe laikinai atidėti paskolų grąžinimą pasinaudojo iš viso apie 10 000 šalies gyventojų bei įmonių, kurių bendra vertė siekia 1,3 mlrd. eurų. Tuo tarpu LKU kredito unijų grupėje patvirtinti 742 atidėjimai, kurių bendra balansinė vertė – 27,4 mln. eurų.

Dalis klientų, pasinaudojusių šia galimybe bei pasirinkusių kelių mėnesių atidėjimo laikotarpį, šiuo metu jau yra grįžę iš vadinamųjų paskolų atostogų ir moka įmokas įprasta tvarka. Iš viso LKU kredito unijų grupėje šiuo laikotarpiu buvo patvirtinti 418 paskolų atidėjimai verslui už 19 mln. eurų bei 324 paskolų atidėjimai gyventojams už beveik 9 mln. eurų.

Lietuvos bankų asociacijos laikinasis prezidentas Aidas Budrys pastebi, kad finansų įstaigos šalyje, tarp kurių ir LKU grupės kredito unijos, susiklosčius tokiai situacijai veikė greitai ir solidariai: „Koronaviruso pandemijos akivaizdoje kredito įstaigos reagavo greitai bei atsakingai. Norime atkreipti klientų dėmesį, kad, iškilus poreikiui, tartis su finansų paslaugų teikėju dėl savo paskolos grąžinimo ar kito finansinio įsipareigojimo vykdymo grąžinimo atidėjimo galima visada. Susidūrus su sunkumais, svarbiausia yra nedelsiant ieškoti sprendimo ir kreiptis konsultacijos“, – akcentavo Aidas Budrys, laikinasis LBA prezidentas.

Pastarąjį pusmetį paskolų atostogos didžiąja dalimi buvo suteiktos vadovaujantis kredito įstaigų pasirašytais paskolų moratoriumais, kuriuos paskatino koronaviruso pandemijos sukeltas neapibrėžtumas. Prašymų atidėti paskolų įmokų mokėjimą daugiausia sulaukta pirmaisiais karantino mėnesiais. Vėliau, pastebi LBA, jų skaičius nuosekliai mažėjo. Vis dėlto, atsižvelgus į situacijos nestabilumą, priimtas sprendimas iki š. m. liepos 1 d. galiojusius moratoriumus pratęsti iki rugsėjo 30 d.

Šį terminą Europos Sąjungos finansų sektoriaus organizacijų bei joms atstovaujančios Europos bankų federacijos prašymu nustatė Europos bankininkystės institucija (EBI, angl. EBA). Pagrindas pasinaudoti moratoriumu to prašančiam asmeniui suteikiamas be kreditingumo vertinimo. Pritaikius moratoriumą konkrečiai paskolai, jo taikymo laikotarpiu – per vadinamąsias paskolos atostogas, – įsipareigojimas kredito įstaigos nėra traktuojamas kaip pertvarkomas ir atidėjiniai šiai sumai nėra formuojami.

Vadovaujantis moratoriumais, paskolų grąžinimas įmonėms galėjo būti atidėtas iki 6 mėnesių, gyventojams, priklausomai nuo įsipareigojimų rūšies – iki 6–12 mėnesių.

Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) pasirašė subordinuotųjų paskolų sutartis su dviem žinomomis tarptautinėmis finansų organizacijomis – Europos investicijų fondu (EIF) bei privataus kapitalo fondu „Helenos“. Prie LCKU kapitalo bazės stiprinimo šios organizacijos prisidės investicijomis, kurių bendra suma – 3 mln. Eur.

Kapitalo bazės stiprinimas COVID-19 protrūkio laikotarpiu

Siekiant gerinti klientų aptarnavimo standartus, diegti inovacijas ir užtikrinti sklandų verslo bei žemės ūkio sektoriaus finansavimą, buvo kreiptasi į stambias ir Europoje žinomas finansines institucijas – EIF bei privataus kapitalo fondą „Helenos“, koordinuojamą investicijų valdytojo „Inpulse“.

Šiuo laikotarpiu, kai gauti finansavimą smulkioms verslo įmonėms ir žemės ūkiui yra ypatingai svarbu, bet kartu ir vis labiau sudėtinga, LCKU gautas investicijas panaudos ir savo paskolų portfelio didinimui. Iš viso EIF investicijos pagal Europos Sąjungos Užimtumo ir socialinių inovacijų programą sudaro 2 mln. Eur, tuo tarpu privataus kapitalo fondas „Helenos“ skiria dar 1 mln. Eur.

„Praėję mėnesiai mums parodė, kaip svarbu investuoti į vietos ekonomiką ir remti smulkųjį verslą, labiausiai paveiktą koronaviruso pandemijos. Džiaugiuosi bendru susitarimu dėl paskolos, kuri leis Lietuvos centrinei kredito unijai teikti kreditus smulkiojo verslo įmonėms ir žemės ūkio sektoriaus atstovams dar palankesnėmis sąlygomis“, – teigia Nikolas Šmitas, Europos užimtumo ir socialinių reikalų komisaras.

Artimas finansų partneris šalies regionuose

Stabili kapitalo bazė – sveikos kredito unijų sistemos, reikšmingos sėkmingam Lietuvos ekonomikos funkcionavimui, pagrindas. LCKU priklauso 45 unijos visoje Lietuvoje, kurios kartu sudaro LKU kredito unijų grupę, aptarnaujančią per 121 tūkst. klientų įvairiuose šalies regionuose.

„Smulkusis verslas visada turėjo sunkumų gaunant finansavimą iš komercinių bankų, o ekonomikos nuosmukis dėl COVID-19 pandemijos gali dar labiau pabloginti esamą situaciją. Šis susitarimas sustiprins LCKU, kaip reikšmingo ir prieinamo smulkiojo verslo finansų partnerio Lietuvos regionuose, pozicijas“, – LCKU priklausančių kredito unijų paslaugų prieinamumo didinimą mažiau apgyvendintose šalies teritorijose akcentuoja EIF vykdomasis direktorius Alainas Godardas.

Šiam požiūriui pritaria ir investicijų fondo „Helenos“ vadovas Nikolas Blondo: „Džiaugiamės, kad „Helenos“ fondo investicijomis remiame LCKU, prižiūrinčią didžiausią kredito unijų grupę Lietuvoje, kuri dėl kooperatyvinės veiklos principų taikymo ir į priekį orientuoto valdymo yra pasirengusi tęsti savo plėtrą ir teikti dar labiau pritaikytas finansines paslaugas gyventojams ir verslui Lietuvoje.“

Anot LCKU administracijos vadovo ir valdybos pirmininko Mindaugo Vijūno, pasirašytos paskolų sutartys su tarptautiniais partneriais – reikšmingas įvykis šalies kredito unijoms. „Suteikdamos subordinuotąsias paskolas Europoje gerai žinomos finansinės institucijos prisidės prie sklandžios šio sektoriaus plėtros Lietuvoje.

Mes žinome, kad turime potencialo augti ir būti dar artimesni savo klientams, o pastarieji įvykiai patvirtino, kad šios vizijos pagrįstumu tiki ir mūsų tarptautiniai partneriai. Džiaugiamės parodytu pasitikėjimu, kuriančiu prielaidas tvariam LKU kredito unijų grupės augimui“, – sako M. Vijūnas.

Kryptingos veiklos patvirtinimas

Nors kredito unijos palyginus su Lietuvoje veikiančiais bankais šiandien sudaro ne tokią didelę finansų sektoriaus dalį, jos yra svarbios visai finansų sistemai. LKU kredito unijų grupės bendras konsoliduotas turtas pirmojo pusmečio pabaigoje sudarė virš 471 mln. Eur ir per šešis mėnesius nuo metų pradžios išaugo beveik 19 mln. Eur arba daugiau nei 4 proc.

Neaudituotais duomenimis, per 2020 m. pirmus 6 mėnesius grupė uždirbo virš 1 mln. Eur grynojo konsoliduoto pelno ir lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019-aisiais metais reikšmingai pagerino savo veiklos rezultatus, kas patvirtina stabilią ir kryptingą kreditų unijų veiklą.

Kredito unijos aktyviai finansuoja smulkiojo ir vidutinio verslo projektus, jaunas įmones, žemės ūkio veikla besiverčiančius ūkininkus ir bendroves. LCKU ir jai priklausančios kredito unijos pastaraisiais metais ir toliau didino klientams suteiktų paskolų apimtis. Bendroji išduotų paskolų suma 2020 m. I pusmetį sudarė 383 mln. Eur, t. y. 9,5 proc. daugiau nei 2019-ųjų pabaigoje.

Taip pat kredito unijos sudaro sąlygas ne tik skolintis, bet ir taupyti, pasirašius terminuotų ir taupomųjų indėlių sutartis. Šių metų birželio pabaigoje LKU kredito unijų grupės viso indėlių portfelio suma, įskaitant ir santaupas einamosiose sąskaitose, siekė beveik 395 mln. Eur, kurios didžiausią dalį sudarė terminuotieji indėliai.

Be viso to, kredito unijos COVID-19 krizės kontekste aktyviai veikia pagalbos verslui srityje: išduoti 7 mln. Eur pagal finansinės pagalbos priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ ir teikiami kreditai pagal priemonę „Portfelinės garantijos paskoloms 2“, kuriomis siekiama palengvinti kreditų prieinamumą įmonėms jų likvidumui pagerinti.

Koronaviruso pandemijai nesitraukiant ir vyraujant neapibrėžtoms ateities prognozėms, įvairiems veiklos sektoriams ir toliau reikalinga parama. LKU kredito unijos rudenį skiria papildomą dėmesį žemės ūkio sektoriui ir bendradarbiaujant su UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondu atveria galimybes ūkininkams gauti lengvatinius kreditus pagal skatinamąsias finansinės pagalbos priemones.

LKU kredito unijų grupės, kurią sudaro 45 kredito unijos visoje Lietuvoje ir jas prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), reikšminga dalis narių yra žemės ūkio subjektai. Dėl tos priežasties, anot LCKU administracijos vadovo ir valdybos pirmininko Mindaugo Vijūno, kartu su partneriais pastaruoju metu yra nuosekliai pristatomos priemonės kreditams patrauklesnėmis sąlygomis gauti:

„Žemės ūkio sektorius LKU kredito unijų grupei yra ypatingai svarbus, nes čia glūdi mūsų pačių istorijos ištakos. Reaguodami į sudėtingą šiandienos situaciją, dirbame, kad sudarytume kuo palankesnes sąlygas Lietuvos ūkių atsinaujinimui, plėtrai ir modernizavimui, padėtume sumažinti dėl įvairių priežasčių jau patirtus ar galimus nuostolius ir prisidėtume prie spartesnio grįžimo į įprastas veiklos vėžes“, – sako M. Vijūnas.

LKU grupės kredito unijos, bendradarbiaudamos su UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondu, jau teikia lengvatinius kreditus ūkiams ir ūkininkams, užsiimantiems pirmine gamyba, taip pat nukentėjusiems nuo COVID-19 ligos protrūkio arba nepalankių klimato reiškinių.

Pagalba žemės ūkiui – ir COVID-19 kontekste

LKU kredito unijų grupė dalyvauja UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo įgyvendinamoje finansinėje priemonėje „Paskolų, finansuojamų iš įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos finansines priemones grąžintų lėšų, teikimas pirmine gamyba užsiimantiems ūkio subjektams“, pagal kurią kreditus žemės ūkio sektoriaus atstovams teikia net 17 kredito unijų.

Pagal šią priemonę ūkininkams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba, suteikiama galimybė skolintis lėšų žemės ūkio technikai, žemės ūkio įrangai, veislinėms pieno krypties telyčioms ir genetinei medžiagai įsigyti. Per du metus priemonėje dalyvaujančių kredito unijų nariams planuojama suteikti daugiau nei 2 mln. Eur lengvatinių paskolų. Pagal priemonę suteikiamos paskolos suma vienam gavėjui iki 110 000 Eur, kreditas gali būti suteikiamas iki 84 mėnesių laikotarpiui, o taikoma metinė palūkanų norma – nuo 3 proc.

Siekiant palengvinti žemės ūkio išgyvenimo ir plėtros sąlygas vyraujant pandemijai, rugpjūčio pabaigoje UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas pranešė apie naują skatinamąją priemonę „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“, pagal kurią lengvatinius kreditus taip pat jau teikia 17 LKU grupės kredito unijų.

Kreditai pagal šią skatinamąją finansinę priemonę teikiami ūkio subjektams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba, kooperatinėms bendrovėms, užsiimančioms žemės ūkio produktų perdirbimu ar prekyba, bei ūkio subjektams, užsiimantiems akvakultūros produktų gamyba, savo pagamintų akvakultūros produktų perdirbimu ir iš jų pagamintų produktų realizavimu, apyvartinėms lėšoms papildyti.

Didžiausia galima kredito apyvartiniam kapitalui finansuoti suma vienam gavėjui – 1 mln. Eur ir iki 36 mėnesių laikotarpiui. Paskolai yra nustatytos fiksuotos metinės palūkanų normos, kurios priklausomai nuo paskolos gavėjo dydžio ir paskolos grąžinimo trukmės svyruoja tarp 0,1 ir 0,69 proc.

Lengvatiniai kreditai nukentėjusiems nuo šalnų

Ūkininkų patiriamus sunkumus anaiptol lemia ne tik koronaviruso pandemija. Visi girdėjo apie palankių orų reikšmę gausiam derliui ir gamtos krečiamas išdaigas Lietuvos ūkininkams, tačiau retas kuris susidūrė ir iš tikro supranta, kokio dydžio nuostolius gali atnešti skirtingų sezonų bei klimato kaitos mesti iššūkiai, ligos ir kenkėjai, dažnėjantys ekstremalūs reiškiniai.

10 LKU grupės kredito unijų visoje Lietuvoje tapo finansų tarpininkėmis teikiant lengvatines paskolas 2019-aisiais patyrusiems nuostolių dėl šalnų pagal priemonę „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“. Planuojama, kad pagal šią priemonę kredito unijos išduos paskolų už beveik 2,8 mln. Eur sumą, o vienas gavėjas galės pretenduoti į kreditą iki 25 tūkst. Eur.

Paskolos teikiamos didžiąją jų dalį finansuojant iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, o 23 proc. paskolų sumos dalies sudaro LKU grupės kredito unijų lėšos. Valstybės lėšomis finansuojamai paskolos daliai yra taikomos nulinės paskolų palūkanos, kredito unijų lėšomis finansuojamai daliai – iki 8 proc. metinės palūkanos, todėl bendra paskolos palūkanų norma nesieks 2 proc.

Žadama, kad pirmuoju finansinės priemonės įgyvendinimo etapu lengvatinės paskolos bus teikiamos tik nuo šalnų nukentėjusiems ūkininkams, o vėliau – ir nuo kitų nepalankių klimato reiškinių.

Suremti pečiai – pasiekti rezultatai

LKU grupės kredito unijos dar pavasarį operatyviai prisidėjo prie finansinės pagalbos priemonių nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui įgyvendinimo. Pandemijos pradžioje kartu su Lietuvos bankų asociacijai priklausančiomis finansų įstaigomis buvo pasirašytas paskolų moratoriumas, pagal kurį gyventojams ir verslui, susidūrusiems su COVID-19 iššūkiais, suteikta galimybė atidėti turimų paskolų grąžinimą atitinkamai iki 12 arba 6 mėnesių.

Skaičiuojama, kad dėl koronaviruso pandemijos LKU kredito unijų grupės atidėtos paskolos sudaro apie 6,5 proc. viso paskolų portfelio arba 26 mln. Eur. Taip pat COVID-19 krizės metu buvo išduoti 7 mln. Eur pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“, o siekiant palengvinti kreditų prieinamumą įmonėms jų likvidumui pagerinti, vis dar teikiami kreditai verslui pagal priemonę „Portfelinės garantijos paskoloms 2“.

Daugiau informacijos apie skatinamąsias finansinės pagalbos priemones verslui bei žemės ūkiui – arčiausiai Jūsų esančioje LKU grupės kredito unijoje arba interneto svetainėje.