DĖL INFORMACIJOS PATEIKIMO
Kauno kredito unijos pakartotinio neeilinio visuotinio narių susirinkimo įvykusio 2020 gruodžio 14 dieną priimti sprendimai:
Kauno kredito unijos administracijos vadovė Ernesta Ramaškaitė
Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) sudėtingu laikotarpiu neliko nuošalyje ir didžiųjų metų švenčių proga inicijavo kalėdinę paramos kampaniją. Kampanijos tikslas – padovanoti šventinę nuotaiką ir ištiesti ranką pagalbos stokojantiems. Dar prieš šventes beveik 100 kalėdinių kojinių su dovanomis iškeliavo į skirtingus šalies miestus ir pasiekė artimųjų neturinčius senelius, vaikų dienos centrų auklėtinius, gyvūnų prieglaudą ir nuo gaisro nukentėjusią šeimą.
Dėl susiklosčiusios situacijos, kurią nulėmė koronaviruso pandemija, dar daugiau žmonių nei įprastai išgyvena vienišumą, liūdesį ir nerimą. Nors šventinis džiaugsmas aplanko daugelio iš mūsų namus ir širdis, tačiau žmonės, negalintys sau leisti gausaus šventinio stalo, neturintys artimųjų ar sunkiai dirbantys dėl kitų gerovės, neturėtų likti nuošaly.
Šiais metais LCKU nusprendė skirti lėšų kilniam tikslui – nudžiuginti tuos, kuriems šios šventės yra ne tokios džiuginančios, arba prisidėti prie gerovės tų, kurie stokoja finansų svarbiausiems dalykams įsigyti. Šios gerumo akcijos žinutė – nelikime pasyviais stebėtojais, dalinkimės ir kurkime visų bendrą gėrį.
Dar labiau džiugina, kad siekdamos dalintis šiluma ir gerumu, prie akcijos prisijungė ir LKU grupės kredito unijos: kredito unija „Germanto lobis“, Pakruojo ūkininkų kredito unija ir Šeimos kredito unija. Dėl šių kredito unijų įsitraukimo atsirado galimybė paremti dar daugiau žmonių ir organizacijų negu buvo suplanuota iš pradžių.
Dar rudenį LKU grupės kredito unijos aktyviai siūlė įvairias organizacijas ir šeimas, kurias būtų galima paremti. Dovanos kalėdinėse kojinėse šiais metais iškeliavo į Žeimelio bendruomenės vaikų dienos centrą (Pakruojo r.) ir kaimo bendruomenės „Taurų žiburys“ Vaikų dienos centrą „Žiburiukai“ (Tauragės r.).
„Mūsų Dienos centrą lanko 25 vaikai, daugiausia – iš socialinės rizikos šeimų. Tad jiems namuose skiriama mažai dėmesio ir šilumos… Šiemet mūsų dienos centras daugiau jokios paramos nesulaukė, todėl labai džiaugiamės, kad galėjome vaikams perduoti Jūsų dovanėles. Ačiū už dovanas ir dėmesį“, – dėkoja bendruomenės „Taurų žiburys“ pirmininkė Regina Gusčiuvienė.
Be šių organizacijų, parama pasiekė ir Kauno kartų namuose (Kauno m.) gyvenančius senelius. „Kauno kartų namai po savo stogu glaudžia net 26 artimųjų neturinčius senelius. Šie metai yra kitokie: su tyla, susikaupimu ir nerimu laukiame pandemijos pabaigos. Todėl nuoširdžiai Jums dėkojame už kruopščiai ir atsakingai parinktas dovanas mūsų senjorams, kurias jie Kalėdų dieną suras po egle. Ačiū už šiltą, jautrų žodį ir parodytą dėmesį“, – sako Ilona Veronika Klimantavičienė, Kauno kartų namų direktorė.
Taip pat lapkričio mėnesį žiniasklaidoje pasirodžius žiniai apie daugiavaikę šeimą Prienų rajone užklupusią nelaimę – gaisrą, sunaikinusį namus ir visą užgyventą turtą, buvo nuspręsta prisidėti ir prie šeimos gyvenimo sąlygų atkūrimo skiriant paramą per labdaros fondą.
Parama taip pat buvo įteikta beglobius gyvūnus prižiūrinčiai asociacijai „Telšių uodegėlė“ (Telšių m.). Čia dirbančių žmonių, neskaičiuojančių savo laiko ir jėgų gyvūnams, kuriems taip pat reikalingas dėmesys ir priežiūra, prašymu buvo nupirkta patalpas nuo virusų ir bakterijų dezinfekuojanti lempa. Prietaisas pagerins čia globojamų keturkojų gyvenimo sąlygas bei sumažins užkrečiamųjų ligų riziką.
Nors šiais metais negalėjome patys nuvykti ir įteikti dovanų, tačiau rūpinantis visų sveikata šilčiausius linkėjimus ir paramą perdavėme saugiai – bekontakčiu būdu. Dėkojame prie iniciatyvos prisidėjusioms kredito unijoms ir tikimės, kad ateityje gerumas bei šventinis džiaugsmas pasieks dar daugiau širdžių!
Stiprinant elektroninių mokėjimų saugumą ir mažinant sukčiavimų riziką, nuo 2021 m. sausio 1 d. Europos Sąjungos (ES) valstybėse įsigalios griežtesni reikalavimai. Sėkmingai atsiskaityti mokėjimo kortelėmis perkant internetu bus galima tik tose elektroninėse parduotuvėse, kurios bus įdiegusios griežtus saugos standartus.
Kad būtų apginti kliento teisėti interesai, atsiskaitant mokėjimo kortele internetu nuo 2021 m. sausio 1 d. nepakaks nurodyti mokėjimo kortelės numerio ir CVV kodo. Nuo kitų metų mokėjimus bus būtina patvirtinti ir slaptažodžiu bei vienkartiniu saugos kodu, gautu SMS žinute.
Laikantis naujų reikalavimų, kredito unijos, kaip ir kitos kredito įstaigos, daugeliu atvejų privalės atmesti atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis tose elektroninėse parduotuvėse, kurios neįdiegs griežtų saugos standartų. Mokėjimui nepavykus, klientams rekomenduojama pirmiausia dėl situacijos teirautis prekybininko.
Naujieji standartai skirti padidinti internetu atliekamų mokėjimų saugumą ir apsaugoti kortelių turėtojų interesus. Tokiu būdu bus sumažinta mokėjimo kortelių duomenų pasisavinimo ir panaudojimo atliekant neteisėtas pinigines operacijas rizika.
Šie reikalavimai kol kas negalios atsiskaitant kortele už Europos ekonominės erdvės (EEE) ribų, kadangi kitos šalys dar neperėjo prie saugesnio apsipirkimo internetu. Griežto klientų autentiškumo patvirtinimo (angl. SCA) standartų taikymas yra nustatytas ES Mokėjimo paslaugų direktyvoje arba PSD2.
LKU grupės kredito unijos primena, kad prieš atliekant internetinius mokėjimus būtina prisijungti prie saugaus atsiskaitymo internetu programos „Secure 3D“. Nuo 2021 m. mokėjimo kortelių turėtojai, neužregistravę savo kortelių „Secure 3D“ programoje, negalės atsiskaityti saugumo programoje dalyvaujančiose internetinėse parduotuvėse. Kaip tai padaryti, sužinokite šioje nuorodoje.
Praėjusią savaitę buvo pranešta apie Vyriausybės sprendimu sustiprintas pandemijos valdymo priemones ir iki 2021 m. sausio 31 d. 24 val. šalyje pratęstą karantiną. Nors LKU grupės kredito unijos dirba įprasta tvarka, tačiau palaikydamos prevencines priemones ir saugodamos savo darbuotojų bei narių sveikatą, primena apie galimybes tvarkyti finansinius reikalus nuotoliniu būdu.
Gyventojams rekomenduojama riboti apsipirkimų prekybos vietose skaičių, o esant būtinybei – atsiskaityti ne grynaisiais pinigais, o mokėjimo kortelėmis. Primename, kad mokėjimo kortelėmis bekontakčiu būdu prekybos vietose galite sumokėti už prekes iki 50 Eur.
Norintieji gauti kreditą, kviečiami nevykti į kredito uniją, o užpildyti paraišką kreditui gauti, kurią rasite interneto svetainėje www.lku.lt. Ją užpildžiusieji gaus pasiūlymus net iš kelių kredito unijų, o su jumis susisiekęs atsakingas darbuotojas suteiks detalesnę konsultaciją. Tokiu būdu išvengsite nebūtino fizinio kontakto su kredito unijos darbuotoju.
Norintieji atsidaryti terminuotojo arba taupomojo indėlio sąskaitą, metines palūkanas gali sužinoti interneto svetainėje www.lku.lt. Taip pat primename, kad indėlio sąskaitą galite atsidaryti likę namuose – per el. bankininkystės sistemą „i-Unija“.
Daugumą kredito unijų teikiamų finansinių paslaugų galite pasiekti neatvykę į savo kredito uniją. Elektroninė bankininkystė „i-Unija“ – greitas ir saugus būdas atlikti šias finansines operacijas:
Taip pat primename, jog dar spalį buvo atverta galimybė gyventojams tapti bet kurios iš 45 LKU grupei priklausančių kredito unijų nariu nuotoliniu būdu, neatvykus į pačią kredito uniją. Kaip tapti kredito unijos nariu nuotoliniu būdu – skaitykite straipsnyje, o rasti arčiausiai Jūsų esančią kredito uniją galite interaktyviame žemėlapyje.
LKU grupės kredito unijos klientų aptarnavimo vietose dirba įprasta tvarka. Priėmus kitokius sprendimus, apie kredito unijų darbo organizavimo pokyčius būsite informuoti atskirais pranešimais.
Primename, kad visą svarbiausią informaciją apie kredito unijų paslaugas galite rasti interneto svetainėje www.lku.lt bei uždavę mums klausimą skiltyje „Susisiekite“. Taip pat kredito unijų nariai dėl finansinių klausimų gali kreiptis į savo kredito uniją el. paštu arba telefonu. Visų LKU grupės kredito unijų kontaktus rasite čia.
Kviečiame būti atsakingais, laikytis karantino apribojimų ir tokiu būdu apsaugoti save bei savo artimuosius!
Džiaugiamės galėdami pranešti, kad siekiant maksimalaus interneto vartotojų patogumo ieškant dominančios informacijos apie kredito unijas, buvo atnaujinta LKU grupės interneto svetainė adresu www.lku.lt. Nuo šiol svetainė bus modernesnė ir dar labiau pritaikyta šiandienos klientų poreikiams.
Naujinimo darbų metu atsižvelgus į skirtingų auditorijų poreikius bei siekiant didesnio aiškumo, buvo nuspręsta atskirti informaciją apie LKU grupės kredito unijų teikiamas finansines paslaugas bei visą grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) veiklą. Kitaip negu iki šiol, informacija apie LCKU pateikiama atskiroje interneto svetainėje adresu www.lcku.lt. Taip pat naujų metų pradžioje bus atnaujintos ir LKU grupei priklausančių kredito unijų interneto svetainės.
Siekiant sukurti sklandžią vartotojų naršymo svetainėje patirtį, buvo panaudotos naujosios interneto svetainių tendencijos ir technologijos. Svetainė pritaikyta naršymui ne tik kompiuteriais, bet ir mobiliaisiais telefonais bei planšetėmis. Svetainės lankytojų lauks ne tik atnaujinta informacija, bet ir šiuolaikiška svetainės struktūra ir dizainas. Svarbu ir tai, kad naršymas LKU grupės interneto svetainėse dėl patogesnės navigacijos ir atnaujintos sistemos bus ne tik greitesnis, bet ir saugesnis. Taip pat interneto svetainės papildytos ir naujomis funkcijomis.
Naršymo sklandumą užtikrins šiuolaikiška svetainės sistemos architektūra, informacijos paieškos moduliai, atskira dažniausiai užduodamų klausimų skiltis. Atnaujintos paskolų skaičiuoklės dėka interneto vartotojai galės dar patogiau sužinoti preliminarias paskolų sąlygas ir pateikti elektroninę paraišką kreditams gauti. Be viso to, svetainės lankytojai čia ras ir terminuotojo, taupomojo indėlių palūkanų kredito unijose lenteles bei terminuotojo indėlio skaičiuoklę.
Būsimi kredito unijų klientai interaktyvaus žemėlapio pagalba lengvai ras arčiausiai esančias LKU kredito unijas, kurių nariais galės tapti. Artimiausiu metu LKU kredito unijų grupė pristatys naują įrankį, leisiantį gyventojams tapti kredito unijų nariais nuotoliniu būdu dar paprasčiau. Pakaks visus reikalingus dokumentus pateikti per vieningą savitarnos sistemą interneto svetainėje www.lku.lt.
LKU grupės kredito unijų interneto svetainėse lankytojai ras visą svarbiausią informaciją apie unijų teikiamas finansines paslaugas, aktualias naujienas, kurios lengvesnei jų paieškai bus kategorizuojamos ir archyvuojamos.
Linkime sklandžios ir malonios naršymo patirties!
Sudėtingo laikotarpio verslo pradžiai nepabūgę plungiškiai, gavę iš kredito unijos „Germanto lobis“ kreditą verslui, dar spalį klientams atvėrė dažais kvepiančios kavinės duris. Jaukumą ir žemaitišką dvasią simbolizuojantis pavadinimas „Kap nomeliūs“ ne iš piršto laužtas. Šeimos verslą „užkūrusios“ Vilijos Krasauskienės teigimu, siekta, kad lankytojai čia jaustųsi lyg namuose, į kuriuos būtų gera sugrįžti.
„Šis namas dar 1929-aisiais buvo pastatytas mano senelių“, – pasakojimą apie vietą Plungės širdyje, kur šiandien įsikūrusi „Kap nomeliūs“, pradeda V. Krasauskienė. Mat jos močiutė Ona Dirvonskienė buvo stropi ir darbšti moteris, visą gyvenimą prie sunkaus darbo pratusi.
Kol tėvai sunkiai dirbo, būtent ji padėjo užauginti 9 brolius ir seseris, nes buvo vyriausia iš atžalų. Ir nors dėl tos priežasties mokyklos niekada nelankė, tačiau siūti išmoko. Būtent šis amatas vėliau tapo O. Dirvonskienės pragyvenimo šaltiniu, o jos vyras, šaltkalvis, vertėsi atsitiktiniu uždarbiu.
Taip jiedu bendromis pastangomis, dalį pinigų pasiskolinę, susirentė namą, kuriame ne tik patys apsigyveno, bet tikėjosi ir trijų sūnų su šeimomis po šiuo stogu grįšiant. „Kadangi namas buvo pustuštis – vieną kitą kambarėlį močiutė išnuomojo, kartais svečius priimdavo ir net ubagus pamaitindavo, nakčiai priglausdavo. Ji vietinių visada buvo geruoju minima, nes pati daug neturėjusi, niekada neatsisakydavo padėti kitiems“, – prisimena V. Krasauskienė.
„Galbūt dėl savo geros širdies ir nemažo namo močiutė užkliuvo tuometinei valdžiai“, – svarsto moteris. Mat O. Dirvonskienė buvo patekusi į Sibirą tremiamų asmenų sąrašą. Vis dėlto, gerų žmonių perspėta ir padedama, tokio likimo per plauką anuomet išvengė, o šiandien tebestovintis namas buvo paveldėtas dviejų anūkių.
Namas kurį laiką buvęs tuščias. V. Krasauskienė atvirauja, kad iš pradžių jį buvo norėta parduoti, tačiau už namą Plungės miesto centre siūlyta kaina jos ir sesers netenkino, todėl pradėta ieškoti kitų būdu, kaip šeimos istorinį namą prikelti naujam gyvenimui.
„Visi kartu – mano pačios ir mano sesers šeimos – susitelkėme, kiekvienas prisidėdamas kaip ir kuo galėdamas. Kad mūsų vizija taptų realybe, dirbo ne tik mūsų vyrai, vaikai, bet ir žentai. Viską darėme su dideliu atsidavimu“, – pasakoja V. Krasauskienė.
Moteris taip pat užsimena, jog baigusi tuometinį maisto pramonės technikumą, nedrąsiai pasvajodavo apie nedidelę nuosavą kavinę. „Po mokslų baigimo iki gimstant vaikams net dirbau vyriausiąja vyrėja, tačiau vėliau gyvenimas mane nubloškė į kitą pusę“, – pasakoja prie savo pašaukimo po daugelio metų sugrįžusi V. Krasauskienė.
Naujam verslui gauti papildomų lėšų iš didžiųjų finansų įstaigų – vis sudėtingesnis uždavinys, todėl buvo nuspręsta kreiptis į kredito uniją „Germanto lobis“. Vyriausioji kreditų vadybininkė Laura Breitmozerienė prisimena V. Krasauskienės ir jos artimųjų iniciatyvumą: „Mes buvome įtikinti šios šeimos užsidegimo veikti ir plika akimi matomo potencialo ne tik įgyvendinti savo idėjas, bet ir sėkmingai augti.“
Anot „Kap nomeliūs“ savininkės V. Krasauskienės, iš kredito unijos „Germanto lobis“ šeima gavo ne tik paskolą, už kurią įsigyta medžiagų remonto darbams, būtina virtuvės įranga, baldai, bet ir supratimą bei pasitikėjimą: „Kreipėmės į kredito uniją, nes didieji bankai nepasitiki pradedančiaisiais verslais. Ir šiandien esame dėkingi „Germanto lobiui“ už sklandų, greitą ir nuoširdų darbą.“
L. Breitmozerienė primena, kredito unija „Germanto lobis“, priklausanti didžiausiai Lietuvoje LKU kredito unijų grupei, – draugiška finansų įstaiga pradedantiesiems verslams. „Stengiamės būti kiek įmanoma lankstūs, įvertinti kiekvieno verslo individualią situaciją ir ieškoti abipusiai geriausių sprendimų. Jau esame finansavę ne vieną verslo įmonę, kurių didžioji dalis veikia maitinimo, apgyvendinimo, kaimo turizmo srityse“, – vardija L. Breitmozerienė.
Kredito unija „Germanto lobis“ finansuoja smulkiojo ir vidutinio verslo projektus, jaunas įmones, žemės ūkio veikla besiverčiančius ūkininkus ir bendroves, taip pat yra pasirengusi ieškoti kompromisų tiek su besikuriančiais, tiek su esamais verslais. Gautą kreditą galima skirti apyvartinėms lėšoms papildyti, investuoti ar projektams įgyvendinti.
Vienos didžiausių šiame regione kredito unijų „Germanto lobis“ administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Vytautas Barsteiga pabrėžia, kad unijos stiprybė slypi artimame santykyje su savo bendruomene: „Per 23 veiklos metus tapome stipria ir artima bendruomene, vienijančia daugiau nei 6,5 tūkst. narių. Didelė dalis – žemės ūkio subjektai, nes būtent čia glūdi kredito unijos istorijos šaknys ir pradžia.
Galime drąsiai sakyti, kad „Germanto lobis“ yra lanksti finansų partnerė. Visada vertiname verslo riziką, nes suteikdami kreditą dalį rizikos prisiimame ir mes. Tačiau kai bendruomenė yra artima ir vieni kitus pažįstame – tai padaryti tampa gerokai lengviau“, – sako V. Barsteiga pridėdamas, jog dėl užmezgamų ryšių, unijos darbuotojai kartu ir džiaugiasi, ir jaudinasi dėl savo narių sėkmės.
Kredito unija verslo klientams taip pat gali pasiūlyti paskolą verslo pradžiai, kuri teikiama pagal finansinę priemonę „Verslumo skatinimas 2014–2020“, administruojamą partnerių UAB „Investicijų ir verslo garantijos“. Pagal šią priemonę kredituojami fiziniai ir juridiniais asmenys iki 25 tūkst. eurų sumos. Tokiu būdu kredito unija prisideda sudarant sąlygas steigtis ir augti verslo įmonėms savo regione bei kartu kurti naujas darbo vietas.
Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) praneša apie pasirašytą sutartį su „Worldline Lietuva“ dėl prisijungimo prie nepriklausomo bankomatų tinklo „Medus“. Šiuo tinklu nuo gruodžio 1 dienos gali naudotis daugiausia kredito unijų vienijančios LKU kredito unijų grupės nariai.
„Worldline Lietuva“ – specializuotas paslaugos tiekėjas, užtikrinantis mokėjimo kortelių operacijų autorizavimo bei apdorojimo paslaugas. Bendrovė nėra atskira finansinė institucija, todėl jos prižiūrimas bankomatų tinklas – pirmasis nepriklausomas tinklas Lietuvoje.
Nuosavo bankomatų tinklo neturinčią LKU kredito unijų grupę sudaro 45 unijos ir jas prižiūrinti LCKU. Tinklo „Medus“ bankomatais jau sėkmingai naudojosi Šiaulių banko ir „Citadele“ banko klientai, o nuo šiol šie bankomatai bus papuošti ir LKU grupės logotipu. Prie tinklo prisijungusios kredito unijos savo nariams, kurių per 122 tūkst. visoje Lietuvoje, atvėrė galimybę išsigryninti turimas lėšas dar patogiau.
LCKU Verslo ir informacinių technologijų vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė sako, kad pasirašyta sutartis – dar vienas žingsnis pirmyn reaguojant į besikeičiančius klientų poreikius ir tobulinant kredito unijų paslaugas. „Siekiame, kad kredito unijų nariai gautų patikimas ir kokybiškas finansines paslaugas kuo patrauklesnėmis sąlygomis, todėl prisijungėme prie nepriklausomo bankomatų tinklo „Medus“. Šia sutartimi užtikrinsime, kad mūsų nariai rastų bankomatus ir galėtų ne tik išgryninti, bet ir įnešti turimas lėšas už dar mažesnius įkainius sau patogiose vietose visoje Lietuvoje“, – teigia J. Platenkovienė.
Pirmasis šalyje nepriklausomas bankomatų tinklas „Medus“ šiuo metu apima daugiau nei 150 bankomatų, įskaitant įrengtus mažesniuose miestuose bei miesteliuose.
LKU grupės kredito unijos – šiuolaikiškos lietuviško kapitalo finansines paslaugas teikiančios įstaigos. Kredito unijų nariams pasiekiamos paslaugos apima ir mokėjimo kortelių išdavimą. Klientai gali rinktis tarp debetinių „Maestro“ bei kreditinių „Mastercard Standard“ kortelių, pasižyminčių konkurencingai žemais išdavimo bei aptarnavimo įkainiais. Kredito unijų grupės nariams jau išduota per 10 000 mokėjimo kortelių, o kitais metais bus pristatytos ir mokėjimo kortelės verslo klientams.
Anot „Worldline Lietuva“ verslo plėtros vadovo Gintauto Sasnausko, kuriant „Medus“ bankomatus orientuojamasi ne tik į įprastas funkcijas, kurių tikimasi iš bankomatų, bet ir į platesnius paslaugų centro sprendimus, kurie – nuolat plėtojami.
„Džiaugiamės, kad LCKU kartu su gausia kredito unijų „šeima“ prisijungė prie mūsų bankomatų tinklo. Šiuo bendradarbiavimu dar kartą įsitikinome, kaip svarbu, jog pinigų išgryninimo paslauga būtų lengvai pasiekiama ne tik didžiųjų miestų, bet ir mažesnių miestelių gyventojams. „Medus“ bankomatai tolygiai paskirstyti po visą Lietuvą, todėl LKU kredito unijų nariai galės lengvai išsiimti grynųjų pinigų“, – teigia G. Sasnauskas. Nuo šiol LKU grupės kredito unijų nariai galės naudotis ir tokiomis bankomatų funkcijomis, kurios anksčiau šių mokėjimo kortelių turėtojams nebuvo pasiekiamos.
G. Sasnauskas primena, kad į savo mokėjimo kortelės sąskaitą galima įnešti grynųjų pinigų visuose bankomatuose „Medus“, kurie turi pinigų priėmimo funkciją. „Worldline Lietuva“ atstovo teigimu, tokių bankomatų tinklas yra nuolat plečiamas.
„Medus“ bankomatuose taip pat galima patikrinti sąskaitos likutį, pasikeisti kortelės PIN kodą bei peržiūrėti paskutinių operacijų išrašą. Be to, „Worldline Lietuva“ įdiegė ir didina bankomatų su bekontakte operacijos atlikimo funkcija skaičių. Ši naujovė leis klientams atlikti norimą operaciją greitai, patogiai ir saugiai.
„Verslo žinios“ pagal redakcijos analitikų sukurtą reitingavimo modelį atrinko pačias stipriausias Lietuvos finansų sektoriaus įmones. Lapkričio pabaigoje paskelbtame „Lietuvos sektorių lyderių 2020“ reitinge Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) rikiuojasi tarp dešimties stipriausių finansų sektoriaus įmonių Lietuvoje.
Tame pačiame sektoriuje veikiančios įmonės buvo lyginamos tarpusavyje, įvertinus net 9 skirtingus rodiklius: ikimokestinį pelną, pajamas, jų abiejų metinį pokytį, pelningumą, vidutinį darbo užmokestį ir kt. „Sektorių lyderiai 2020“ buvo reitinguojami remiantis 2019 m. finansiniais duomenimis.
„Lietuvos centrinės kredito unijos plėtra ir nuolatinis augimas yra grįstas ryžtingu komandiniu darbu ir pasitikėjimu. Šis įvertinimas mums dar kartą įrodė, kad saldžiausi pasiekimai yra įmanomi tik kryptingos veiklos ir atsidavusių darbuotojų pastangomis. Esu dėkingas kiekvienam, kuris dirba kredito unijų labui, tiki kredito unijų veiklos vizija ir yra mūsų grupei priklausančių kredito unijų narys. Jūsų dėka mes augame“, – sako LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.
Primename, kad šiais metais visą LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios LCKU valdomas turtas per devynis mėnesius paaugo ketvirtadaliu – 25,3 proc. – iki 156,4 mln. Eur. Tuo tarpu visos grupės konsoliduotas turtas peržengė pusės milijardo slenkstį ir rugsėjo 30 d. siekė 510,5 mln. Eur sumą.
Pasibaigus trims 2020 m. ketvirčiams taip pat toliau buvo skaičiuojamas pelno augimas. LKU grupė, neaudituotais duomenimis, per 2020 m. tris ketvirčius uždirbo 1,89 mln. Eur grynojo pelno – 2,4 karto daugiau nei tuo metu pernai (0,79 mln. Eur).
Ūkininko Arūno Usio iš Telšių rajono šeimos ūkis per beveik du dešimtmečius smarkiai užaugo, tačiau kaip ir visi ūkiai šiemet – susidūrė su koronaviruso (COVID-19) pandemijos pasekmėmis. Nacionalinės plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) ir LKU grupės kredito unija „Germanto lobis“ dalinasi ūkininko istorija apie šiųmetę patirtį.
– Savo ūkio istoriją skaičiuojame nuo 2001 m. – tuomet viskas prasidėjo nuomojant 28 hektarus žemės, kurią dirbome vienu naudotu traktoriuku. Į darbą įsitraukus visai šeimai, per beveik du dešimtmečius užaugome ir dabar galime pasidžiaugti 1 000 hektarų ūkiu.
Esame mišrus ūkis, jame taip pat dirba 12 žmonių, o pagrindinės veiklos – gyvulininkystė ir augalininkystė: auginame grūdus, turime apie 250 galvijų, kurių beveik pusė yra melžiamų.
Tai, kad esame mišrus ūkis, mums leidžia diversifikuoti savo pajamas ir sumažinti priklausomybę nuo vienos ūkio šakos, kai vieni metai būna sėkmingesni vienai, o kiti – kitai. Taip pat tai suteikia galimybę išlaikyti savo ūkio darbuotojus, pasiūlant jiems darbą ištisus metus ir konkurencingą darbo atlygį.
– Pavasarį paskelbus karantiną didžiausias mus užklupęs iššūkis buvo kritusios pieno supirkimo kainos – tuomet jos sumažėjo 25–30 proc. Akivaizdu, kad tai turėjo didelės įtakos mūsų pajamoms, kurios irgi smarkiai sumažėjo. O būtent pavasarį ūkiui yra reikalingos didžiausios investicijos – perkamos trąšos, pašarų atsargos, kuras ir kiti būtini resursai ūkio veiklai vykdyti.
Džiaugiamės, kad tiekėjai sutiko atidėti mokėjimus, tačiau pajamų srautai taip greitai neatsistatė, o mokėjimus už įsigytas prekes jau reikėjo atlikti. Todėl ieškojome sprendimų, nes vykdydami veiklą esame atsakingi ne tik už savo ūkį ir šeimą, bet ir už mūsų ūkyje dirbančių žmonių šeimas – nuo ūkio situacijos priklauso ir jų pajamos, jų šeimų gyvenimai.
„Vykdydami veiklą esame atsakingi ne tik už savo ūkį ir šeimą, bet ir už mūsų ūkyje dirbančių žmonių šeimas.“
– Apie finansinę priemonę nuo COVID-19 nukentėjusiems ūkininkams ir ūkiams sužinojome iš kredito unijos „Germanto lobis“ darbuotojų – jie pasiūlė pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis ir vėliau mums geranoriškai pagelbėjo.
Kadangi visada atsakingai tvarkome savo apskaitą, ruošiame balanso ataskaitas kas ketvirtį – buvo gana paprasta pateikti visus reikalingus dokumentus ir duomenis. Labai gerai, kad tiek kredito įstaigai, tiek ŽŪPGF reikia pateikti tuos pačius dokumentus – tai labai palengvina procesą, neapkrauna mūsų papildomais pildymais.
Su ŽŪPGF priemonėmis susiduriame jau ne pirmą kartą ir galime patvirtinti, kad tai yra labai geras mechanizmas, padedantis ūkiams. Ši pagalba itin svarbi veiklos pradžioje, kuomet ūkis dar tik kuriasi ir neturi pakankamai turto užstatui garantuoti – mes patys tuomet pasinaudojome garantijų teikimo paslaugomis.
– Gautos lėšos mums pagelbėjo laiku atsiskaityti su tiekėjais, sureguliavo situaciją dėl kritusių pajamų srautų. Nors pieno supirkimo kainos jau po truputį atsistato, tačiau jos dar nesiekia iki pavasario karantino buvusio lygio. Žinoma, geras grūdų derlius ir už jį gautos pajamos mums padėjo atsigauti – tačiau lengvatinės paskolos lėšos buvo kritiškai reikalingos tuo metu, kada jų labiausiai trūko.
„Gautos lėšos mums pagelbėjo laiku atsiskaityti su tiekėjais, sureguliavo situaciją dėl kritusių pajamų srautų.“
– Reikia suprasti, kad žemės ūkis – ilgalaikė veikla. Po sudėtingų prieš tai buvusių poros metų ir šių metų pavasario, 2020 m. antra metų pusė žemės ūkiui buvo gera. Turime gerą grūdų derlių, grūdų rinkoje jaučiamas pakilimas, panašu, kad dabartinės sąlygos pasėliams kol kas irgi yra palankios. Tad ilgalaikėje perspektyvoje su optimizmu žvelgiame į ateitį, jeigu gamta neiškrės pokštų.
Taip, dabartinis karantinas irgi turi tam tikrą įtaką, tačiau daugiausiai tai liečia sulėtėjusią tam tikrų resursų tiekimo logistiką. Pavyzdžiui, technikos detalės keliauja kur kas ilgiau. Ir, žinoma, higienos, dezinfekcijos ir saugaus atstumo reikalavimų laikymasis tapo kur kas svarbesnis – tačiau tai yra techniniai ir nesunkiai įgyvendinami dalykai.
– Visų pirma, į žemės ūkio veiklos vykdymą reikia žiūrėti šiek tiek labiau iš verslo perspektyvos. Labai svarbu ne tik profesionali ūkinė veikla, bet ir tinkamas finansų valdymas. Tai reiškia, kad šiuolaikinis ūkininkavimas sunkiai įmanomas be investicijų skolintomis lėšomis ar kitų finansinių instrumentų įgyvendinimo.
Patarčiau atsikratyti baimės įgyvendinti ūkio plėtrą skolintomis lėšomis. Jeigu ūkininkas nukentėjo nuo pandemijos – tuomet šios lengvatinės paskolos yra puikus sprendimas. Jeigu ūkininkas pradeda veiklą – tuomet jis gali rasti kitų finansavimo galimybių ir pasinaudoti ŽŪPGF teikiamomis garantijomis. Sprendimą galima rasti visada – reikia jo tiesiog ieškoti.
„Sprendimą galima rasti visada – reikia jo tiesiog ieškoti.“
– Dėkojame Jums už pokalbį.
Finansinė priemonė įgyvendinama pagal schemą, patvirtintą 2020 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-539 „Dėl skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ schemos patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais.
Pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantys ūkio subjektai, per paskutinius trejus metus nukentėję nuo nepalankių klimato reiškinių, nuo gruodžio 1 d. gali kreiptis dėl lengvatinių paskolų pagal priemonę „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“.
Paskolų teikimui jau pasiruošta
Rugsėjo pradžioje pradėjus įgyvendinti finansinę priemonę „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“, iki šiol dėl lengvatinių paskolų kreiptis galėjo tik 2019 m. nuo šalnų nukentėję ūkininkai ir ūkiai.
Nuo gruodžio 1 d. dėl lengvatinių paskolų gali kreiptis ne tik nuo šalnų, bet ir nuo kitų nepalankių klimato reiškinių, pavyzdžiui, sausros, liūčių ar vėjo per paskutinius trejus metus nukentėję pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantys ūkininkai ir ūkiai.
Skatinamąją finansinę priemonę administruoja nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF). Iš viso paskoloms numatyta 2,7 mln. eurų lėšų, o vienas ūkio subjektas gali gauti iki 25 tūkst. eurų paskolą.
Paskolos teikiamos lengvatinėmis sąlygomis
Paskolos gavėjams bus suteikiamos iki 25 tūkst. eurų paskolos iki 36 mėn. laikotarpiui. Jos teikiamos mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurioms yra reikalingos lėšos investicijoms, apyvartinėms lėšoms finansuoti ir darbo užmokesčiui bei su juo susijusiems mokesčiams sumokėti.
Paskolos didžiąja dalimi finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, o 23 proc. paskolų sumos dalies sudaro finansų tarpininkų – LCKU narių – lėšos. Valstybės lėšomis finansuojamai paskolos daliai yra taikomos nulinės paskolų palūkanos, kredito unijų lėšomis finansuojamai daliai – iki 8 proc. metinės palūkanos, todėl bendra paskolos palūkanų norma nesieks 2 proc.
Paskolos gavėjui pageidaujant, gali būti taikomas iki 1 metų paskolos grąžinimo atidėjimas. Paskolos gavėjas turės sumokėti paskolos administravimo mokestį, kuris siekia 1 proc. nuo paskolos sumos, tačiau ne mažiau kaip 100 eurų.
Paskolos pagal šią priemonę bus teikiamos iki 2021 m. gruodžio 31 d. kreipiantis į tarpininkaujančią finansų įstaigą – vieną iš priemonės įgyvendinime dalyvaujančių LCKU kredito unijų.
Daugiau apie priemonę sužinokite čia: Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių.
Finansinė priemonė įgyvendinama pagal schemą, patvirtintą 2020 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-422 „Dėl Fondų fondo „Žemės ūkio fondas“ finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“.
Nors koronaviruso (COVID-19) pandemija paveikė daugelį veiklos sektorių, taip pat ir finansų, LKU kredito unijų grupės, vienijančios 45 unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), turto vertė rugsėjo mėnesį viršijo pusės milijardo eurų sumą. Be to, skaičiuojama, kad trečią ketvirtį ir toliau didėjo kreditavimo apimtys bei augo pelnas. Visa tai sudaro sąlygas užtikrinti visos grupės stabilumą Lietuvai ir pasauliui ekonomiškai sudėtingu laikotarpiu.
LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir LCKU, trečiojo ketvirčio pabaigoje skaičiavo šoktelėjusius veiklos rodiklius. Nors šie metai pasižymėjo ekonominiu nenuspėjamumu ir iššūkiais, LKU grupės bendras konsoliduotas turtas peržengė pusės milijardo slenkstį ir rugsėjo 30 d. siekė 510,5 mln. Eur sumą.
Šis rodiklis nuo metų pradžios išaugo 58 mln. Eur, o daugiausia – net 8,3 proc. – per pastarąjį ketvirtį. Tuo tarpu visą grupę prižiūrinčios LCKU valdomas turtas per devynis mėnesius paaugo ketvirtadaliu – 25,3 proc. – iki 156,4 mln. Eur.
Be viso to, kredito unijos skaičiavo ir pelno augimą. Neaudituotais duomenimis, per 2020 m. tris ketvirčius LKU grupė uždirbo virš 1,8 mln. Eur grynojo pelno – 2,4 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu (788 tūkst. eurų). Analizuojant gautų pajamų struktūrą, konsoliduota kredito unijų grupė uždirbo beveik 13,6 mln. Eur grynųjų palūkanų pajamų. Tuo tarpu LCKU per tris šių metų ketvirčius grynųjų palūkanų pajamų uždirbo beveik 2 mln. Eur.
LCKU administracijos vadovas, valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas pastebi, kad nors iki šiol koronaviruso pandemijos poveikis LKU kredito unijų grupei atsiliepė beveik nejuntamai, tačiau dėl miglotos ateities, kurią nulems tolimesnė koronaviruso epidemiologinė situacija, ypatingai svarbu išlaikyti nuoseklią veiklos kryptį:
„LKU grupės kredito unijos, atsižvelgiant į 2020 metų trijų ketvirčių rezultatus, veikia pelningiau ir gerokai tvariau nei keletą pastarųjų metų. Ypatingai paskutinį ketvirtį, kai šalyje buvo sąlyginai juntamas ekonominis pagerėjimas, gerėjo ir namų ūkių finansinė situacija. Dėl tos pačios priežasties suaktyvėjo tiek atsigavusio ir prie naujų veiklos aplinkybių prisitaikiusio verslo, tiek gyventojų kreditavimas. Taip pat LKU kredito unijos per ketvirtį pritraukė per tūkstantį naujų narių, kurių šiandien turime daugiau nei 122 tūkstančius visoje Lietuvoje.
Vis dėlto atsipalaiduoti neketiname ir toliau visiems sudėtingu laikotarpiu intensyviai dirbsime kredito unijų bei jų klientų labui“, – teigia M. Vijūnas.
LKU kredito unijų grupei pastarąjį ketvirtį ir toliau pavyko didinti skolinimo apimtis. Grynoji konsoliduotos LKU grupės išduotų paskolų portfelio vertė 2020 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje sudarė beveik 402 mln. Eur, o tai – net 14,8 proc. daugiau nei 2019-ųjų pabaigoje. Daugiausia buvo išduota kreditų fiziniams asmenims, kurių didžioji dalis, beveik pusė bendro portfelio, – būstui įsigyti, statyti ar atnaujinti.
Dar pavasarį šalyje pradėjus blogėti situacijai dėl koronaviruso, LKU grupei priklausančios kredito unijos solidarizavosi su kitomis Lietuvos bankų asociacijai priklausančiomis finansų įstaigomis ir pasirašė paskolų moratoriumą. Pagal jį gyventojams ir verslui, susidūrusiems su COVID-19 pandemijos pasekmėmis, buvo suteikta galimybė atidėti turimų paskolų grąžinimą.
Skaičiuojama, kad dėl koronaviruso pandemijos LKU grupės kredito unijų atidėtos paskolos rugsėjo 30 d. sudarė 30,5 mln. Eur, iš kurių 17,4 mln. Eur buvo pritaikytos moratoriumo sąlygos. Daugiausia atidėjimų – 10,3 mln. Eur – patvirtinta verslo subjektams. Vis dėlto dar trečiąjį ketvirtį šalies ekonominei situacijai pagerėjus, dalis asmenų ir įmonių, kuriems buvo atidėtos paskolos, sugrįžo prie įprastų mokėjimų.
Šiuo laikotarpiu LKU grupės kredito unijos aktyviai finansavo smulkiojo ir vidutinio verslo projektus, jaunas įmones, žemės ūkio veikla besiverčiančius ūkininkus ir bendroves, taip pat veikė lengvatinių priemonių nukentėjusiems nuo COVID-19 srityje. Pagal skatinamąją finansinę priemonę ūkio subjektams, veikiantiems žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, iki rugsėjo 30 d. buvo pasirašytos 88 lengvatinių kreditų sutartys už beveik 9 mln. Eur.
Taip pat unijos teikia kreditus pradedančiajam verslui pagal finansinę priemonę „Verslumo skatinimas 2014–2020“, administruojamą partnerių UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, kurių per trečiąjį šių metų ketvirtį išduota už daugiau nei 1,1 mln. Eur, o per visą skolinimo laikotarpį – už beveik 18 mln. Eur.
Nors kreditavimas trečiąjį ketvirtį išaugo, taip pat išaugo ir gyventojų siekis taupyti juodai dienai. „Šiuo metu visuomenėje vyrauja neužtikrintumo dėl finansinės gerovės nuotaika, todėl dalis namų ūkių taupo labiau negu įprastai. Dėl šios priežasties, daugelyje finansų įstaigų, taip pat ir LKU grupės kredito unijose, stebimas indėlių portfelio augimas“, – komentuoja LCKU vadovas M. Vijūnas.
Nuo metų pradžios kurį laiką neženkliai traukęsis konsoliduotos LKU kredito unijų grupės indėlių portfelis, įskaitant ir santaupas einamosiose sąskaitose, trečią šių metų ketvirtį šoktelėjo 11,4 proc. ir rugsėjo pabaigoje pasiekė 439,6 mln. Eur sumą.
Didžiausią indėlių portfelio dalį – 62 proc. arba 293,1 mln. Eur – sudarė terminuotieji indėliai, kurie per ketvirtį išaugo 4 proc. arba 12 mln. Eur. Dauguma šių indėlių, laikomų kredito unijose, priklauso fiziniams asmenims.
Pastebima, kad verslo atstovai dažnai nė nesusimąsto, jog indėliai patys savaime gali būti aktualūs tiek gyventojams, tiek verslo įmonėms, kurios taip pat gali auginti turimas lėšas kredito unijose. „Vis dėlto žmonių sąmoningumas pastaruoju metu didėja ir tarp indėlininkų daugėja tiek jauno amžiaus žmonių, tiek verslo įmonių. Šiandien indėliai yra vienas paprasčiausių ir mažiausios rizikos būdų investuoti bei už turimas santaupas LKU grupės kredito unijose gauti vienas didžiausių palūkanų“, – komentuoja LCKU administracijos vadovas M. Vijūnas.
2020 m. gruodžio mėn. 7 d., 12:00 val. Verslo lyderių centre (BLC), K. Donelaičio g. 62-301, Kaunas šaukiamas neeilinis visuotinis Kauno kredito unijos narių susirinkimas, numatant sekančią darbotvarkę:
Su darbotvarkėje numatytų klausimų nutarimų projektais ir ataskaitomis bei kitais dokumentais Kauno kredito unijos nariai likus 5 (penkioms) dienoms iki susirinkimo dienos gali susipažinti Kauno kredito unijos patalpose (K.Donelaičio g. 62-301, Kaunas), darbo dienomis nuo 9 iki 17 val.
Neįvykus neeiliniam visuotiniam Kauno kredito unijos narių susirinkimui, remiantis Kauno kredito unijos įstatų 5.14 punktu, 2020 m. gruodžio 14 dieną, 12 val., Verslo lyderių centre (BLC) K. Donelaičio g. 62-301, Kaunas šaukiamas pakartotinis neeilinis visuotinis narių susirinkimas su ta pačia darbotvarke.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Lietuvos Respublikoje paskelbtas karantinas ir numatytas renginių bei susibūrimų draudimas. Iki bus panaikintas nurodytas renginių ir susibūrimų draudimas, balsavimas neeiliniame visuotiniame narių susirinkime bei pakartotiniame neeiliniame visuotiniame narių susirinkime bus organizuojamas TIK RAŠTU tokia tvarka:
arba
Neeilinio visuotinio narių susirinkimo arba pakartotinio neeilinio visuotinio narių susirinkimo dienai panaikinus (atšaukus) renginių bei susibūrimų draudimą, susirinkimas arba atitinkamai pakartotinis susirinkimas bei balsavimas jame vyks įprasta tvarka.
Dėl balsavimo biuletenio ir kitos informacijos, susijusios su balsavimu iš anksto raštu ar balsavimu raštu susirinkimo metu, prašome kreiptis į Kauno kredito uniją žemiau nurodytais kontaktais.
Visuotiniame narių susirinkime dalyvaujantis narys, registruodamasis dalyvių sąraše, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Asmuo, įgaliotas teikti išsamią informaciją apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą
Ernesta Ramaškaitė, 8 37 752 762, [email protected].