Kategorija: LKU grupės naujienos

Daugiau nei du dešimtmečius Lietuvoje veikiančios kredito unijos greta tradicinės bankininkystės žengia į naują kokybinį lygmenį. LKU grupės kredito unijos su Lietuvos centrine kredito unija (LCKU) priešakyje per pastaruosius metus dalyvaudamos kapitalo rinkose prisidėjo prie stambių verslo įmonių Lietuvoje bei užsienyje plėtros.

Obligacijos – alternatyva ilgalaikiam finansavimui

Istoriškai nuo ūkininkų finansavimo pradėjusios kredito unijos progresuoja kartu su kintančiomis finansų rinkos tendencijomis. Šiandien ypač aktyviai veikdamos smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimo srityje, LKU kredito unijų grupė jau įsigijo obligacijų iš viešojo ir privačiojo sektoriaus bendrovių už daugiau nei 10 mln. Eur. Tuo tarpu įsigytų valstybinių obligacijų, kurių didžioji dauguma Lietuvos, bet taip pat esama ir Latvijos, Kroatijos, Rumunijos bei Bulgarijos, bendra suma 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė beveik 70 mln. Eur.

„Dar kartais susiduriame su visuomenės požiūriu, kad kredito unijos yra stipriausios regionuose ir aktyviausiai kredituoja ūkininkus. Vis dėlto situacija kinta ir šiandien galime džiaugtis, kad kredito unijos auga, stiprina savo pozicijas regionuose ir šalies didmiesčiuose, o to rezultatas – besiplečiančios veiklos ribos.“ – Kredito unijų dalyvavimą kapitalo rinkose komentuoja LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Bendrovių sąraše – ir veikiančios užsienyje

Obligacijos yra skolos vertybiniai popieriai, kurių leidėjai jas įsigijusiems investuotojams įsipareigoja nustatytą dieną grąžinti nominaliąją šių vertybinių popierių vertę ir sumokėti palūkanas. LCKU Iždo departamento direktoriaus Rūtenio Šukevičiaus teigimu, įmonių obligacijos Lietuvoje reikšmingiau populiarėti pradėjo prieš kelerius metus ir šiandien dar tik įgauna pagreitį. „Per pastaruosius keletą metų stebimas suaktyvėjimas įmonių obligacijų sektoriuje tiek iš emitentų, tiek iš emisijų platinimą organizuojančių finansų tarpininkų pusės“, – pastebi R. Šukevičius.

„Iš esmės obligacijos yra alternatyva ilgalaikiam bankiniam finansavimui. Kai kurios stambios įmonės natūraliai išauga savo šalies finansų rinką ir ieško platesnių finansavimo šaltinių, – aiškina R. Šukevičius. – Be to, šioje srityje mūsų veiklos geografija gali būti kur kas platesnė nei įprastai.“ Šiandien sąraše įmonių, kurių obligacijas jau įsigijo LCKU, rikiuojasi tokios milžinės kaip „Akropolis Group“, „Maxima grupė“, „Ignitis grupė“, bankas „Luminor“ taip pat „Baltic Horizon“ (Estija), „Eesti Energia“ (Estija), „Elering“ (Estija), „Latvenergo“ (Latvija) ir kitos.

Nuo 2017 m. LCKU taip pat pradėjo investuoti į kolektyvinius investavimo subjektus (KIS), ši veikla nedidelėmis apimtimis sėkmingai plėtojama ir toliau. KIS investicijų portfelį sudaro Lietuvos rinkoje gerai žinomų turto valdytojų valdomi investicinių fondų vienetai. Be to, rinkdamasi konkrečias šios krypties investicijas, LCKU dėmesį skiria žaliosios energijos ir ekologijos aspektui.

Apie Lietuvos centrinę kredito uniją

Po kredito unijų reformos, leidusios dar 2018 m. susiformuoti centrinių kredito unijų grupėms, kurios stiprintų kooperatinės bankininkystės veiklą Lietuvoje, kredito unijų sistema sulig kiekvienais metais tvirtina savo pozicijas šalies miestuose ir regionuose.

LCKU – didžiausia centrinė kredito unija, vienijanti 45 iš 60 kredito unijų Lietuvoje, kurios kartu sudaro LKU kredito unijų grupę. Šios grupės kredito unijos per daugiau nei 20 metų suvienijo 112 tūkst. narių – gyventojų, verslininkų ir ūkininkų visoje Lietuvoje.

LCKU ir Europos investicijų fondas (EIF) dar pavasarį pradėjo bendradarbiavimą teikiant kreditus verslui pagal garantijų priemonę, pagal kurią vykdoma mažųjų įmonių miestuose ir regionuose mikrokreditavimo programa. Garantija finansuojama pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programą. Taip pat kredito unijos teikia lengvatines paskolas jauniems verslams pagal priemonę „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020, finansuojamas iš Europos socialinio fondo“.

„Stiprėjančios kredito unijos ir augantis klientų ratas, kurį dar labiau paspartino neseniai startavusi nuotolinės narystės savitarnos sistema, mums diktuoja sąlygas nuolat ieškoti naujų būdų, kaip pasiūlyti kreditavimo sprendimus tiek gyventojams, tiek verslui ar jo pradžiai kuo palankesnėmis sąlygomis“, – sako R. Šukevičius.

Gvido Misiūno nuotr.

Šią žiemą registravus pavojingo snygio atvejus, gausus sniegas ne tik apsunkino kasdienį gyvenimą, bet ir sukėlė nuostolių ūkininkams. Pirmieji ūkininkai, nukentėję nuo šio nepalankaus klimato reiškinio, jau kreipėsi dėl Nacionalinės plėtros įstaigos UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) administruojamų ir LKU grupės kredito unijų teikiamų lengvatinių paskolų pagal priemonę „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“ suteikimo. Pagal šią priemonę ūkininkai lengvatinėmis sąlygomis gali pasiskolinti iki 25 tūkst. eurų.

Pakenkė gausus ir ilgai išsilaikęs sniegas

Sniegas ūkininkams šią žiemą nuostolių pridarė ne tik dėl to, kad iškrito gausiai, bet ir dėl to, kad išsilaikė pakankamai ilgai. Tokiu būdu jis pažeidė žieminių pasėlių plotus ir pastarieji iššuto bei išretėjo. Jau sulaukta paskolas norinčių gauti ūkininkų paraiškų dėl šių padarinių, o pirmoji lengvatinė paskola dėl 2020–2021 m. žiemos sniego suteikta ūkiui iš Varėnos raj.

„Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos“ (LHMT) duomenimis, vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje 2021 m. sausį buvo 58 mm, o sausio 25–27 d. vietomis registruoti pavojingo snygio atvejai. Daugiausiai kritulių Lietuvoje sulaukė vakarų, pietryčių ir centro regionai (žr. LHMT grafiką). Ūkiai ir ūkininkai, norintys gauti lengvatinę paskolą, privalo iš savivaldybės, kurioje vykdo veiklą, pateikti pažymą, patvirtinančią nukentėjimo nuo nepalankaus klimato reiškinio faktą.

Paskolos teikiamos iki šių metų pabaigos

Lengvatinės paskolos pagal šią priemonę teikiamos ne tik nuo sniego, bet ir nuo kitų nepalankių klimato reiškinių. Pavyzdžiui, sausros, liūčių, šalnų, vėjo, per paskutinius trejus metus nukentėjusiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantiems ūkio subjektams. 25 tūkst. eurų paskolos iki 36 mėn. laikotarpiui bus teikiamos iki 2021 m. gruodžio 31 d.

„Ūkininkai gali nukentėti dėl įvairių klimato reiškinių ir dėl to susidurti su laikinu lėšų trūkumu, kas apsunkina jų galimybes atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais ar vykdyti investicijas. Finansavimas, teikiamas šios priemonės pagalba, gali būti skirtas investicijoms, apyvartinėms lėšoms finansuoti ir darbo užmokesčiui bei su juo susijusiems mokesčiams sumokėti“, – sako R. Globienė.

Ūkio subjektai turėtų kreiptis į savo savivaldybę, išsiimti pažymą, patvirtinančią nukentėjimo nuo nepalankių klimato reiškinių faktą. Tuomet kreiptis į tarpininkaujančią finansų įstaigą – vieną iš priemonės įgyvendinime dalyvaujančių LKU grupės kredito unijų – dėl lengvatinės paskolos suteikimo.

Bendra lengvatinės paskolos palūkanų norma siekia iki 2 proc. Paskolos gavėjui pageidaujant, gali būti taikomas iki 1 metų paskolos grąžinimo atidėjimas. Taip pat paskolai taikomas paskolos administravimo mokestis, kuris siekia 1 proc. nuo paskolos sumos, tačiau ne mažiau kaip 100 eurų. Paskolai pagal šią priemonę taip pat gali būti suteikta ŽŪPGF individuali garantija bei palūkanų kompensacija kartu su ja.

Daugiau informacijos apie lengvatinius kreditus žemės ūkiui rasite čia.

Finansinė priemonė įgyvendinama pagal schemą, patvirtintą 2020 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-422 „Dėl Fondų fondo „Žemės ūkio fondas“ finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“.

LKU kredito unijų grupės logotipu paženklintas naujutėlaitis karšto oro balionas birželio 30 d. buvo pakrikštytas naujoms kelionėms. Dar šio pavasario gale iš Ispanijos fabriko „Ultramagic Balloons“ parvežtas žaliaspalvis oro balionas buvo pagamintas remiantis naujausiomis technologijomis. Artimoje ateityje, planuojama, balionas raižys ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos valstybių padangę.

Artimos kredito unijos

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir visą grupę prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), Lietuvoje veikia jau daugiau negu 20 metų, per kuriuos suvienijo virš 112 tūkst. narių. Auganti ir stiprėjanti kredito unijų grupė nuo šiol apie save primins ir padangėje, kurioje skraidys LKU logotipu papuoštas karšto oro balionas.

„Mums svarbu, kad šį oro balioną, pakėlę akis į dangų, gyventojai galės išvysti visoje Lietuvoje, įvairiuose miestuose ir miesteliuose. Lygiai taip, kaip ir mūsų kredito unijas, kurių klientų aptarnavimo vietų tinklas apima visą šalies teritoriją. Tokiu būdu dar kartą priminsime žmonėms, kad LKU kredito unijų grupė – artima ir pasiekiama“, – sako LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Šio karšto baliono pirminė idėja užgimė dar prieš dvejus metus Telšiuose. Vienas iš šios minties bendraautorių – kredito unijos „Germanto lobis“ valdybos pirmininkas Vytautas Barsteiga, padėjęs rasti kelius tarp idėjos sumanytojų ir LCKU valdybos.

„Nuostabu, kad jau po pirmo oro baliono pakilimo žmonės jį pastebėjo, mums skambino ir džiaugėsi. Tai parodo, kad balionas yra matomas, išskirtinis, atkreipia gyventojų dėmesį ir dovanoja nuostabias emocijas. Jį bus galima išvysti tiek įvairiuose renginiuose, tiek skrydį juo įsigyti patiems ar padovanoti artimiesiems VŠĮ Telšių oreivių klube.“ – Tikslina V. Barsteiga.

Pirmasis skrydis

Naujojo oro baliono pilotu tapo oro baliono pilotas, buvęs Telšių aeroklubo direktorius, lakūnas ir instruktorius Alfredas Vauras. Tiesa, antrąja šio oro baliono pilote visai netrukus taps Dovilė Naujokienė, kuri šiuo metu, intensyviai ruošiasi pilotės licencijai.

Oro balionas į pirmąją savo odisėją kilo iš Telšių miesto centro – Masčio ežero pakrantės. Palydėtas vietinių gyventojų, balionas ore išbuvo 59 minutes ir nusileido vos keliasdešimt metrų nuo Plungės rajone esančio Brėvikių dvaro, kuriame kadaise gyveno signataras Stanislovas Narutavičius.

A. Vauras po pirmojo skrydžio naujuoju oro balionu neslepia, kad tai net ir nuo 16 metų amžiaus skraidančiam pilotui ypatingai maloni patirtis: „Kalbėdamas apie šį oro balioną, kuris pas mus ką tik atkeliavo tiesiai iš Ispanijos gamintojo, galiu pasakyti vieną vienintelį žodį – tobula. Tai kiekvieno piloto svajonė ir didžiausias malonumas.“

Paklaustas apie būsimus karšto oro baliono, puošto LKU kredito unijų grupės logotipu, skrydžius, A. Vauras prisipažįsta, kad šio baliono laukia daug ir įspūdingų kelionių ir nuostabių skrydžių. „Praėjus keletai dienų po pirmojo skrydžio Telšiuose, balionas du kartus pakilo sostinės Vingio parke, o artimiausiu metu juo galės pasigrožėti ir mūsų kaimynai latviai. Kitąmet šis oro balionas turėtų džiuginti ne tik Lietuvos, bet ir Ukrainos, Italijos, Prancūzijos bei kitų Europos valstybių gyventojų akis“, – vardija pilotas pridėdamas, kad oro balionas turėtų tarnauti artimiausią dešimtmetį.

Kviečiame pasigrožėti pirmojo skrydžio akimirkomis:

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

Norint pasiskolinti lėšų vartojimui, nelengva susigaudyti finansinių paslaugų rinkoje ir išsirinkti vartojimo kredito davėją. Kreditas ir tai, kaip seksis jį grąžinti, gali daryti įtaką tiek asmens, tiek šeimos gyvenimui bei finansinei situacijai net kelerius metus. Finansų ekspertai pataria, kaip išsirinkti geriausią kredito pasiūlymą ir nepakliūti į paslaugos teikėjų pinkles.

Įvertinkite kelis kredito pasiūlymus

Esame įpratę norimas prekes ar paslaugas gauti čia ir dabar. Visgi skubėti priimti sprendimą, iš kurios kredito įstaigos ir kokiomis sąlygomis pasiskolinti, nederėtų, rekomenduoja Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Kredito rizikos skyriaus viršininkė Ingrida Kedytė.

„Prieš apsisprendžiant pasirašyti vartojimo kredito sutartį, būtina atidžiai įvertinti kelių vartojimo kredito davėjų pasiūlymus. Tikėtina, kad kiekvienam iš jų galios skirtingi kainodaros principai, kurie nulems tikrąją paskolos kainą“, – teigia I. Kedytė ir primena, kad esama instrumentų, su kurių pagalba gauti kredito įstaigų pasiūlymus galima ir nuotoliniu būdu.

Ekspertė pabrėžia, kad besiskolinančiųjų viena dažniausiai daromų klaidų – vertinamos tik kredito palūkanos: „Dažnu atveju kredito gavėjai, siekdami pasirinkti patraukliausias kredito sąlygas ir mažiausią kainą siūlančią kredito įstaigą, tarpusavyje lygina siūlomą metinę palūkanų normą. Lyginant kelių kredito įstaigų teikiamus kredito pasiūlymus, verta atkreipti dėmesį ne tik į metinę palūkanų normą, bet ir į bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN).

Kiekviena finansinė institucija be palūkanų normos gali taikyti ir kitus reguliarius ar vienkartinius mokesčius, todėl bendra sumokama kredito kaina gali išaugti. Kiekviena finansinė institucija privalo nurodyti minėtą bendrą vartojimo sutarties kainą, todėl palyginti pasiūlymus turėtų būti paprasta.“

Atsakingas skolinimas(is)

Dažniausiai skolinamasi prireikus lėšų įsigyti brangesnį pirkinį arba susidūrus su nenumatytomis išlaidomis. Taip pat stebima tendencija, kad norinčiųjų pasiskolinti daugėja atšilus orams, kai daugelis suskumba atsinaujinti namus, pakeisti automobilį arba planuoja atostogas.

Prieš pasiskolinant svarbu numatyti ne tik, kokia suma yra reikalinga, bet ir kokią dalį pajamų bus galima atsidėti būsimai mėnesio įmokai, kad ši nepaveiktų kasdienio gyvenimo. Būtina apsvarstyti asmens ar šeimos poreikių pasikeitimus ir galimas papildomas išlaidas artimoje ateityje.

LKU kredito unijų grupėje, kurią sudaro 45 kredito unijos ir jas prižiūrinti LCKU, klientai vartojimui skolinasi vidutiniškai 5 500 Eur sumą. Galima pastebėti, kad automobilio įsigijimui lietuviai skolinasi kiek daugiau – iki 6 500 Eur, o būsto atnaujinimui – iki 7 000 Eur. Esama ir skolinimosi kuo ilgesniam laikotarpiui tendencijos, nes vidutinė kredito sutarties trukmė kredito unijose siekia 4 metus, kai galima maksimali – 5 metai.

„Nors kredito įstaigos atidžiai ir atsakingai įvertina kiekvieno kredito gavėjo galimybę grąžinti prisiimamus finansinius įsipareigojimus, tačiau rekomenduojame patiems skolininkams įsivertinti, koks kredito grąžinimo laikotarpis būtų pats optimaliausias, o kredito įmokų dydis priimtinas. Tada kreditas netaps našta“, – teigia I. Kedytė.

Individualus dėmesys

LKU grupei priklausančios Kauno regiono kredito unijos administracijos vadovė Neringa Mikulėnienė pastebi, kad klientai pastaraisiais metais daugiau laiko praleidę namuose aktyviausiai skolinosi būsto atnaujinimui. Pašnekovės teigimu, kreiptis į kredito uniją gyventojus vis dažniau paskatina šių įstaigų lankstumas ir individualus dėmesys kiekvienam:

„Esame nedidelė organizacija, todėl mums labai svarbu įsigilinti į kiekvieno kliento poreikius. Finansuojame ir individualias pajamas gaunančius klientus, teikiame būsto paskolas asmenims, dirbantiems užsienyje, siūlome finansavimą individualių namų statybai. Visada stengiamės rasti kompromisą ir pasiūlyti geriausią kainą rinkoje“, – sako N. Mikulėnienė.

Nepaisant to, kad technologijų amžius suteikia daugiau galimybių bendrauti elektroniniais kanalais, Mažeikių kredito unijos vadovė Rasa Šimkuvienė pastebi, kad klientai vis dar ypatingai vertina galimybę gauti gyvą specialistų konsultaciją, kurios metu galėtų detaliai išsiaiškinti kredito suteikimo ir grąžinimo sąlygas:

„Bankams uždarant klientų aptarnavimo vietas regionuose, vis daugiau žmonių, įskaitant ir jauno amžiaus, ateina į kredito uniją dėl gyvos konsultacijos. Savo ruožtu ne tik skiriame dėmesį klientams, bet ir suteikiame išsamią informaciją, atidžiai įvertiname kiekvieno finansines galimybes grąžinti kreditą. Mūsų klientai vertina gyvą pokalbį ir operatyvų kredito suteikimo procesą“, – teigia R. Šimkuvienė.

Viena sutartis – viena mėnesio įmoka

Turintiems kitų finansinių įsipareigojimų ar kelis vartojimo kreditus, finansų ekspertai primena apie galimybę refinansuoti kreditus. Refinansavimas – tai turimų finansinių įsipareigojimų (pavyzdžiui, vartojimo kreditų, lizingo, kredito kortelių ir kt.) padengimas, kai viena kredito sutartimi gali būti padengiami kiti turimi įsipareigojimai esamiems kreditoriams.

„Refinansavus jau turimu kreditus vienoje bendrovėje, lieka tik viena sutartis ir viena mėnesinė įmoka. Prieš apjungdamos kelis kreditus, kredito įstaigos dar kartą įvertina kliento finansines galimybes, todėl kai kuriais atvejais galima pasiekti ir patrauklesnių kredito grąžinimo sąlygų“, – tikslina I. Kedytė.

Taip pat su finansiniais sunkumais susidūrusius asmenis pašnekovė skatina kreiptis į savo kredito uniją, kurioje bus atsižvelgta į individualią kliento situaciją. „Įvykus nenumatytiems atvejams, nelaimėms, susidūrus su finansiniais sunkumais, kredito unijos visada ieško geriausių sprendimų, kurie palengvintų kredito grąžinimo naštą. Peržiūrime kredito sutarties sąlygas, o esant poreikiui – galimas įmokų atidėjimas iki 3 mėnesių. Visais atvejais rekomenduojame nedvejoti ir kreiptis į savo kredito unijos specialistus“, – sako I. Kedytė.

Lietuvos bankui inicijavus finansų rinkos dalyvių dialogą, septynios šalies finansų ir kredito įstaigos įsipareigojo per vienus metus padvigubinti vietovių, kuriose galima išsigryninti pinigus, skaičių. Dabar bankomatai yra 91 vietovėje, o per metus galimybė išsigryninti pinigus būtų užtikrinama ne mažiau kaip 191 vietovėje. Tai numatyta Tarpusavio supratimo memorandume, siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje. Tarp memorandumą pasirašiusiųjų – ir didžiausią Lietuvoje LKU kredito unijų grupę prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU).

Be LCKU, memorandumą taip pat pasirašė „Swedbank“, AB, AB SEB bankas, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, AB Šiaulių bankas, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, Revolut Payments UAB ir Lietuvos centrinė kredito unija, taip pat Lietuvos bankas ir Lietuvos bankų asociacija (LBA). Juo finansų rinkos dalyviai įsipareigojo per vienus metus (iki 2022 m. liepos 1 d.) užtikrinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvos gyventojų grynųjų pinigų išgryninimo vieta (bankomatas ar kita bankomatui lygiavertė vieta) būtų pasiekiama iki 10 km atstumu nuo gyventojų deklaruotos gyvenamosios vietos arba 99 proc. gyventojų – iki 20 km atstumu.

Pinigų išgryninimo vietų tinklo plėtra

Grynųjų pinigų prieigos taškų plėtra bus sutelkta į gyvenamąsias vietoves, kuriose gyvena iki 4 tūkst. gyventojų. Grynųjų pinigų prieinamumas bus užtikrintas pasitelkiant bankomatus arba alternatyvias grynųjų pinigų prieigos vietas. Jeigu bus užtikrintos lygiavertės bankomatui pinigų išgryninimo paslaugų sąlygos. Jei vietovėje gyvena daugiau nei 2 tūkst. gyventojų ir 10 km atstumu nėra grynųjų pinigų išsigryninimo vietos, ten bus įrengiamas bankomatas. Bankomatai turėtų būti įrengti ne mažiau kaip 50 vietovių, kitose vietovėse – galimi ir kiti sprendimai.

LKU kredito unijų grupės mokėjimo kortelių turėtojai jau iki šiol galėjo išsigryninti lėšas patraukliais įkainiais tiek fizinėse klientų aptarnavimo vietose, kurių per 100 visoje Lietuvoje, tiek nepriklausomo tinklo „Medus“ bankomatuose, prie kurio prisijungta dar praėjusių metų pabaigoje. Pirmasis šalyje nepriklausomas bankomatų tinklas „Medus“ šiuo metu apima daugiau nei 150 bankomatų.

Dar daugiau, šį bankomatų tinklą valdanti bendrovė „Worldline“ jau priėmė sprendimą sujungti ir modernizuoti „Luminor“ bankomatų tinklą, dėl kurio bankomatų „Medus“ skaičius padidės iki 250 visoje Lietuvoje. Vadinasi, įvykdžius pastaruosius pokyčius, „Medus“ bankomatai atsiras ir tuose miesteliuose, kuriuose iki šiol jų nebuvo.

Taip pat pasirašius memorandumą bus pagerintos grynųjų pinigų prieigos sąlygos gyventojams:

– grynųjų pinigų prieigos vietose turės būti užtikrinta pakankama grynųjų pinigų pasiūla. Jos turės būti aprūpintos ne tik stambaus, bet ir smulkaus nominalo (10, 20 ar 50 eurų) banknotais;

– grynųjų pinigų prieigos vietose išsigryninti lėšų bus galima mažiausiai 12 val. per parą: nuo 6.00 iki 24.00 val., arba, jei prieigos vieta įrengta uždaroje erdvėje – tuo metu, kai ši erdvė yra prieinama visuomenei.

Lietuvos banko ir LBA žingsniai

LBA jau ėmėsi priemonių šiam memorandumui įgyvendinti ir šiuo metu vykdo nepriklausomų ekspertų komandos, kuri padėtų sukurti objektyvų, aiškų ir konkurencijos taisykles atitinkantį memorandumo įgyvendinimo modelį, atranką. Pasitelkti ekspertai padės nustatyti sąžiningus ir proporcingus šio memorandumo kriterijų įgyvendinimo būdus tarp jį pasirašiusių finansų rinkos dalyvių.

Lietuvos bankas bus informuojamas apie reikšmingus grynųjų pinigų prieigos vietų tinklo pakeitimus. Jis taip pat stebės, kaip vykdomi šio memorandumo įsipareigojimai, konsultuos bankus dėl praktinio jo nuostatų įgyvendinimo. Be to, Lietuvos banko interneto svetainėje bus skelbiamas žemėlapis – jame bus nurodomos grynųjų pinigų prieigos vietos. Be to, Lietuvos bankas kartą per metus skelbs apibendrintą informaciją (apžvalgą) apie grynųjų pinigų prieinamumą.

Lietuvos banko 2021 m. birželio 9 d. duomenimis, Lietuvoje veikia 1 044 šalyje veiklą vykdančių bankų bankomatai: 73 proc. gyventojų artimiausią bankomatą pasiekia iki 5 km atstumu, o 82 proc.– iki 10 km.

Viena iš pagrindinių Eurosistemos – Europos Centrinio Banko ir nacionalinių euro zonos centrinių bankų – funkcijų yra užtikrinti nenutrūkstamą grynųjų pinigų pasiūlą ir sudaryti sąlygas fiziniams asmenims vykdyti mokėjimus grynaisiais pinigais.

Daugumai kasdienių veiklų persikėlus į skaitmeninę erdvę, nemažėja pranešimų apie finansinius sukčius. Įmonių vadovais, bankininkais, bičiuliais bei įsimylėjėliais apsimetantys asmenys stengiasi apgaulės būdu išvilioti svetimus pinigus arba jautrią informaciją, iš kurios vėliau būtų galima pasipelnyti. Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena, kad sukčiai laisvadienių ar vasaros atostogų neturi, todėl gyventojai turėtų nuolat išlikti ypatingai budrūs ir atidūs.

Anot LBA prezidentės dr. Eivilės Čipkutės, nors Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos nuolat diegia išmanias saugumo sistemas ir vidinius nusikalstamos veiklos atpažinimo procesus, nusikaltėliai taip pat nesnaudžia ir sugalvoja naujų būdų, kaip apgauti gyventojus.

„Koronaviruso pandemija ir sukčius paskatino aktyviau darbuotis elektroninėje erdvėje, nes didesnę laiko dalį gyventojai praleidžia dirbdami ar bendraudami internete. Populiarios programėlės bei telefonai gali tapti ne tik bendravimo, bet ir sukčiavimo įrankiu, todėl raginame gyventojus būti sąmoningais bei nepasiduoti jokioms nepažįstamų asmenų manipuliacijoms“, – sakė LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

LBA duomenimis, pernai sukčiai Lietuvos gyventojams padarė daugiau nei 4,5 mln. EUR žalos, o elektroniniu erdvėje buvo užfiksuota daugiau nei 1300 sukčiavimo atvejų.

Kritiškai vertinkite situaciją

Dažniausiai sukčiai stengiasi pasinaudoti žmonių emocijomis ir sukurti tokį situacijos scenarijų, kuriame gyventojas jaustųsi įpareigotas skubėti ir greitai priimti sprendimą. Pavyzdžiui, paskambinęs telefonu prisistato banko ar kitos institucijos darbuotoju ir teigia, kad šiuo metu iš gyventojo sąskaitos nusikalstamu būdu yra pervedinėjami pinigai.

„Paradoksalu, tačiau sukčiai mėgsta apsimesti geradariais, tariamai besistengiančiais užkirsti kelią nusikalstamai veiklai, nors tuo metu patys ją vykdo. Vienintelis kelias išvengti nuostolių dėl tokios situacijos – kritiškai vertinti situaciją ir niekada niekam neatskleisti jokios informacijos apie savo banko sąskaitą, netvirtinti jokių mokėjimų operacijų, kurias inicijavote ne jūs“, – sakė E. Čipkutė.

Sulaukus skambučio su prašymu pateikti konfidencialią informaciją rekomenduojama nutraukti pokalbį ir pirmiausiai patikrinti ar skambinančio asmens telefono numeris sutampa su oficialioje banko svetainėje nurodytu numeriu. Jeigu ne – užblokuokite šį telefono numerį, kad sukčius su jumis nebegalėtų susisiekti ateityje.

Įsitikinkite, kad naudojatės oficialia banko svetaine

Dar vienas populiarus sukčiavimo metodas yra netikrų internetinių svetainių kūrimas. Nusikaltėliai gyventojams siunčia suklastotus banko elektroninius laiškus, kuriuose pateikia nuorodas į nukopijuotas banko interneto svetaines. Gavėjui paspaudus ant nuorodos, įvairiais būdais surenkama gyventojo finansinė ir asmeninė informacija. Tinklalapis atrodo kaip organizacijos svetainė, tačiau pastebimi smulkūs skirtumai: pavyzdžiui, dizaino defektai ir tekstų klaidos, raginimai paskubėti, iškylantys langai, kurių tikrose finansų įstaigų svetainėse niekada nėra.

Apsisaugoti nuo tokios apgavystės galite išsisaugodami oficialų savo banko ar kredito unijos svetainės adresą naršyklėje bei niekada nespausdami nuorodų, gautų elektroniniu paštu, jeigu jos atrodo įtartinos. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar internetinėje svetainėje, kurioje lankotės, matoma spynos formos piktograma. Ji parodo, kad svetainėje naudojamas tam tikras saugumo sertifikatas, todėl informacija pateikiama per tokį internetinį puslapį yra saugi.

Nebendraukite su nepažįstamaisiais

Nusikaltėliai stengiasi pasiekti gyventojus ir socialiniuose tinkluose bei kitose bendravimui skirtose mobiliosiose programėlėse. Pastaruoju metu sukčiai ypatingai dažnai naudojasi „Viber“ ir „WhatsApp“.

Sukčiai gyventojams pasiūlo būdų, kaip greitai užsidirbti pinigų, tariamai investuojant į tam tikras sritis ar finansinius produktus. Pirmiausiai nusikaltimo aukos paprašoma pervesti nedidelę sumą pinigų, kuri neva netrukus bus grąžinta kartu su tariamai uždirbta investicijos grąža. Palaipsniui sukčiaus prašomos pinigų sumos didėja, o jam supratus, kad užmegzti pasitikėjimo ryšį su nusikaltimo auka pavyko, paprašo pervesti dar daugiau lėšų, kurios gyventojui jau nebebūna grąžinamos.

Pernai investicinio sukčiavimo būdu iš Lietuvos gyventojų buvo išviliota apie 1,7 mln. EUR.

Patikimi investiciniai produktai niekada nėra pardavinėjami socialiniuose tinkluose ar kitose bendravimo programėlėse, skelbimo portaluose, tad vienintelis būdas apsisaugoti nuo tokių sukčiavimo schemų – socialiniuose tinkluose nebendrauti su nepažįstamais asmenimis ir juolab nepatikėti jiems savo finansų.

LBA primena nusikaltėlių naudojamus sukčiavimo metodus:

1. Sukčiavimas, apsimetant banko ar kitos institucijos darbuotoju. Sukčiai prisistatantys jūsų banko arba valstybės institucijos atstovais, mėgina užmegzti kontaktą, kad priverstų jus pasidalinti savo asmenine, finansine arba prisijungimo informacija. Bendra rekomendacija – niekada nepasiduoti emocijoms ir neskubėti, nespausti ant elektroniniuose laiškuose pridėtų laikmenų arba įterptų nuorodų.
2. Investicinės ir internetinio apsipirkimo apgavystės. Įkyrūs skambučiai, laiškai, rėksmingi skelbimai internete – viskas tam, kad priverstų patikėti, kad jums teikiamas labai patrauklus investavimo pasiūlymas arba proga įsigyti fantastišką prekę. Jeigu tai skamba per daug gerai, kad būtų tiesa – ko gero, tai ir yra apgaulė.
3. Netikros internetinės svetainės. Elektroniniu paštu ar žinute socialiniuose tinkluose gautos įtartinos nuorodos, kurių tikslas – priversti jus atsidaryti netikrą banko ar kitos institucijos svetainę ir joje pateikti su jūsų prisijungimu prie banko sąskaita, finansais susijusią informaciją. Geriausia taisyklė – niekada nespausti nuorodų, kurios atrodo įtartinai, o jeigu kai kuriose svetainėse lankotės ypatingai dažnai – oficialius jų adresus išsisaugokite interneto naršyklėje.
4. Romantinė apgavystė. Dažniausiai šis būdas sutinkamas internetinėse pasimatymų svetainėse, tačiau sukčiai dažnai pasinaudoja ir socialiniais tinklais arba elektroniniu paštu, kad užmegztų kontaktą. Įtarimų jie gali sukelti neiškart: pradžioje – romantiškas bendravimas, vėliau – prašymai pasidalyti savo intymiomis nuotraukomis ar vaizdo įrašais, tada – šantažas, prašant pervesti pinigų. Tad dalintis informacija, kuri gali tapti kompromituojančia, virtualioje aplinkoje visai nereikėtų.
5. Sukčiavimas, apsimetant įmonės vadovu. Finansų specialistai dažnai būna vieni mėgstamiausių sukčių taikinių. Jeigu tvarkote didelės bendrovės finansus, galite sulaukti netikėto skambučio iš tariamo įmonės generalinio direktoriaus, kuris prašo nedelsiant apmokėti sąskaitą faktūrą arba pervesti pinigų, nes esą sprendžia įmonės problemas. Nepaisykite skambinančiojo pažadų atsidėkoti, skubinimo arba grasinimų ir neskubėkite – tai gali būti sukčių manipuliacija. Visada laikykitės įmonėje įprastos mokėjimų tvarkos. Būtinai pasitarkite su kompetentingu kolega ir vadovais.
6. Sukčiavimas, naudojant sąskaitą faktūrą. Scenarijus panašus į ankstesnį, tik atrodo dar kasdieniškiau – jūsų atstovaujamos bendrovės partneris praneša jums apie pasikeitusius rekvizitus mokėjimams atlikti. Naujoji banko sąskaita, kaip vėliau paaiškėja, visai nepriklauso jūsų tikrajam kreditoriui. Specialistų patarimas darbuotojui – laikykitės įmonėje įprastos tvarkos. Patarimas įmonei – būtinai sukurkite tokią tvarką, jei jos dar nėra, ir užtikrinkite, kad kiekvienas atsakingas darbuotojas būtų su ja supažindintas.

Panevėžio kredito unija, kruopščiai išanalizavusi rinką, klientų patogumui atidarė jau devintą nutolusią kasą pavadinimu „Laisvės aikštė“, rašo vietos dienraštis „Tėvynė“.

Paslauga populiari

Panevėžio miesto centre, buvusiose „Swedbank“ patalpose, adresu Laisvės aikštė 18, klientai galės gauti ne tik įprastas bankines paslaugas, bet ir išsinuomoti individualų seifą. Iš 45 Lietuvos centrinei kreditų unijai priklausančių unijų, tokią paslaugą jau teikia Jurbarko, Trakų ir Vilniaus kredito unijos.

Dalis šalies bankų šios paslaugos atsisakė, tačiau Panevėžio kredito unijos valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas Kazimieras Antanynas teigė, kad laikyti pinigus ir brangenybes bankų seifuose Lietuvoje gana populiariu ir tokio poreikio esama ir Panevėžyje.

„Ankščiau šią paslaugą teikė visi bankai, o tai reiškia, kad tokia paslauga yra paklausi. Matome poreikį ir ryžtamės naujiems pokyčiams net ir tada, kai daugelis bankų tokių paslaugų atsisako. Esame drąsūs ir dirbame savo klientų labui“, – kalbėjo K. Antanynas.

Pasiruošę derėtis

Buvusio banko pastate iš Vilniaus gatvės pusės Panevėžio kredito unijos klientams yra skirtas atskiras įėjimas. Saugykloje įrengti 386 skirtingo dydžio individualūs seifai. Patalpos visą parą stebimos vaizdo kameromis. Seifą pagal visus saugos reikalavimus galės atidaryti tik klientas. Saugykloje klientas galės peržiūrėti arba papildyti seifo turinį.

Unija klientams užtikrina patikimą apsaugą, konfidencialumą bei lanksčius seifų nuomos mokesčius. Seifo nuomos kaina priklausys nuo seifo dydžio ir nuomos termino. Metams išsinuomoti mažą individualų seifą klientui kainuotų 113 eurų, vidutinio dydžio – 131 euras, didelį – 149 eurai.

Be to, yra galimybė seifą nuomotis mėnesiui, trims arba šešiems. „Įkainiai patvirtinti, bet esame lankstūs ir visada pasiruošę derėtis“, – sakė K. Antanynas.

Nuo raktų iki meno kūrinių

Seifuose gyventojai gali laikyti įvairias vertybes. Pavyzdžiui, juvelyrinius dirbinius, nuosavybės ir kitus dokumentus, vertybinius popierius, kolekcionuojamas ar antikvarines vertybes, meno kūrinius, grynuosius pinigus,  atsarginius buto arba automobilio raktus ir kitus svarbius daiktus.

K. Antanynas pažymi, kad klientas privalo individualiame seife nesaugoti daiktų, galinčių sukelti rūdis, pelėsius arba cheminę reakciją ir išsilieti, dėl ko gali būti sunaikinti ar sugadinti individualiame seife laikomi daiktai.

Taip pat užtikrinti, kad individualiame seife nebūtų laikomi visuomenei pavojingi daiktai, sprogstamos, lengvai užsidegančios, išgaruojančios, nuodingos medžiagos, taip pat ir narkotinės medžiagos, bet kurie daiktai, ginklai ar kitos medžiagos už kurių laikymą numatoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos norminius teisės aktus.

Seifu gali naudotis visi fiziniai ir juridiniais asmenys. Paslauga teikiama ir ne kredito unijos nariams, tačiau juo tapti pravartu, nes tada klientai galėsi naudotis visomis unijos teikiamomis finansinėmis paslaugomis – taupomaisiais indėliais, kreditavimu ir kitomis.

• 

• 

• 

• 

• 

Teksto autorė Dovilė Barvičiūtė

Nuotraukos Rimvydo Ančeravičiaus