Kategorija: LKU grupės naujienos

Viešumoje pasirodžius žiniai apie gyventojų asmens duomenų nutekinimą, šalyje veikiančios kredito įstaigos sulaukia klausimų dėl galimybės jomis pasinaudoti finansinio sukčiavimo tikslais bei būtinų apsaugos priemonių. Lietuvos bankų asociacija (LBA) pateikia atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus bei primena, ką būtina žinoti ir ką reikia atlikti, norint saugiai naudotis populiariomis elektroninėmis paslaugomis. 

1. Ar turiu blokuoti kortelę?

 „CityBee“ atveju, vadovaujantis bendrovės viešai pateikta informacija bei tarptautiniu mokėjimo kortelių rinkos duomenų apsaugos standartu (angl. PCI DSS), „CityBee“ neturi prieigos prie mokėjimo kortelių duomenų ir jų nekaupia. Tai taikytina ir kitiems paslaugų, teikiamų per išmaniąsias programėles (pavežėjimas, maisto pristatymas ir t. t.), teikėjams. Todėl blokuoti mokėjimo kortelę, naudotą atsiskaitymams per programėlę, norint apsisaugoti nuo galimų sukčiavimų, būtų perteklinė priemonė.

Taip pat rekomenduojama nelaikyti visų turimų pinigų mokėjimo kortelėje, kurią naudojamasi atsiskaitymams per išmaniąsias programėles bei interneto parduotuvėse. Taip pat rekomenduojama reguliariai jungtis prie elektroninės bankininkystės ir tikrinti sąskaitos likutį, atliktas operacijas bei rezervuotas sumas. Pastebėjus neatitikimų, ragintume nedelsiant informuoti savo kredito įstaigą.

Primename, kad galite apsaugoti mokėjimo kortelę nuo neteisėtų operacijų, prisijungdami prie saugaus atsiskaitymo internetu programos „Secure 3D“. Atsiskaitydami mokėjimo kortele internetinėse parduotuvėse, dalyvaujančiose „Secure 3D“ programoje, bus reikalinga suvesti papildomą tik Jums žinomą slaptažodį bei vienkartinį saugos kodą, gautą SMS žinute.

Tam, kad Jūsų kortelė būtų registruota saugiems pirkimams internetu, elektroninėje bankininkystėje „i-Unija“ spauskite: „Sąskaitos“ -> „Mokėjimo kortelės“ -> „Saugus pirkimas“ -> „Veiksmai“ -> „Registruoti“.

Pastaba: Siekiant maksimalios neteisėtų operacijų prevencijos ir vadovaujantis ES Mokėjimo paslaugų direktyva, nuo 2021 m. sausio 1 d. apribota didžiausia atsiskaitymo suma tose internetinėse parduotuvėse, kurios nedalyvauja „Secure 3D“ saugumo programoje. Sužinokite daugiau šioje nuorodoje.

2. Ar sukčiai gali pasiimti paskolą, atsidaryti sąskaitą, gauti kitų finansinių paslaugų mano vardu? Ar prevenciškai užsiregistravus į nenorinčių gauti kreditą asmenų sąrašą, tai neatsilieps asmens kredito istorijai?

Lietuvoje veikiančiose kredito įstaigose nėra galima situacija, kai žinant asmens vardą, pavardę, asmens kodą ar vairuotojo pažymėjimo duomenis būtų galima paimti kreditą, atsidaryti naują ar papildomą sąskaitą kito asmens vardu, užsakyti mokėjimo kortelę arba sužinoti lėšų likučius sąskaitose.

Patarimas: Siekiant apsisaugoti nuo nepageidaujamų kreditų, rekomenduojama užsiregistruoti Lietuvos banko duomenų bazėje „STOP vartojimo kreditams“. Taip pat pasinaudoti kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ paslauga „Apsaugok savo tapatybę visus metus“.

Tokios paslaugos užsakymas ir atsisakymas kredito istorijos nepaveiks. Svarbu atsisakyti paslaugos, nusprendus teikti paskolos ar bet kurios kitos finansinės paslaugos prašymą finansų institucijai.

3. Ar reikia pranešti kredito įstaigai apie asmens duomenų nutekinimą ir kad buvo naudotasi „CityBee“ paslaugomis?

Kreiptis į kredito įstaigą reikėtų tik tuo atveju, jeigu pastebėjote neįprastų operacijų savo sąskaitoje, ir turite pagrindo manyti, kad tai galėjo būti sukčių darbas.

Patarimas: Minima aktualija gali išprovokuoti sukčiavimo atvejų, siūlant pagalbą ar konsultacijas dėl duomenų apsaugos ir dangstantis kompetentingų organizacijų bei institucijų vardu. LBA prašo kredito įstaigų klientų būti budriems ir kritiškai vertinti visus gaunamus skambučius bei žinutes. Bankai ir kitos finansų įstaigos ar teisėsaugos institucijos nei telefonu, nei el. paštu niekada neprašo atskleisti jokių prisijungimo prie asmeninės kliento sąskaitos duomenų. Ši informacija priklauso tik klientui ir su ja reikia elgtis itin apdairiai. Griežtai nepasitikėkite gauta informacija, jei ši telefoną ar elektroninio pašto dėžutę pasiekė ne kaip atsakas į jūsų teiktą užklausą. Pavyzdžiui, pateiktą oficialiu kredito įstaigos klientų aptarnavimo vietos adresu.

„Taisyk ratus žiemą, o roges vasarą“ – sakoma iki skausmo žinomoje patarlėje. Tad artėjant pavasariui, ūkininkai jau planuoja būsimo sezono darbus ir jiems atlikti reikalingas investicijas. Siekdamos palengvinti patiriamus nuostolius bei padėti vystyti ūkius, LKU grupės kredito unijos, bendradarbiaudamos su partneriu UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondu (ŽŪPGF), aktyviai veikia lengvatinių kreditų srityje.

LKU kredito unijų grupės, kurią sudaro 45 kredito unijos ir jas prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), paskolų žemės ūkiui portfelis 2020 m. gruodį siekė 86,3 mln. Eur. Taip pat per visus praėjusius metus buvo suteikta lengvatinių kreditų pagal ŽŪPGF skatinamąsias finansines priemones už daugiau kaip 25 mln. Eur.

„LKU grupės kredito unijos turi ilgametę darbo su šalies ūkininkais patirtį. Veikiame lanksčiai ir ieškome geriausių kredito sąlygų, atitinkančių besikreipiančiojo poreikius bei galimybes“, – sako Jūratė Tamošaitytė, LCKU einanti projekto „Verslumo skatinimas“ vadovės pareigas.

„Ūkininkai gali modernizuoti, plėsti savo ūkius, nejusdami palūkanų naštos“

Dėl skirtingų sezonų bei klimato kaitos nulemtų reiškinių, ligų ir kenkėjų, ūkininkai kasmet patiria didelių nuostolių. Reaguodamos į sunkiai prognozuojamus iššūkius, 10 LKU grupės kredito unijų tapo finansų tarpininkėmis teikiant lengvatinius kreditus pagal priemonę „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“.

Kreditai pagal skatinamąją finansinę priemonę teikiami žemomis, 2 proc. nesiekiančiomis palūkanomis. Dėl kreditų iki 25 tūkst. Eur gali kreiptis pirmine žemės ūkio gamyba užsiimantys ūkio subjektai, per pastaruosius trejus metus nukentėję nuo sausros, liūčių, šalnos ar kitų derliui pakenkusių klimato veiksnių.

„Žemės ūkis yra sritis, labiausiai kenčianti nuo nepalankių klimato reiškinių – tai patvirtina paskutiniųjų trijų metų tendencijos. Taip pat ūkininkai, keisdami technologijas ir prisitaikydami prie nuolat kintančių ūkininkavimo sąlygų, privalo papildomai investuoti ir rasti sprendimus, kaip išlikti konkurencingais rinkoje. Šioje vietoje ypatingą reikšmę įgyja lengvatiniai kreditai mažesnėmis metinėmis palūkanomis“, – teigia kredito unijos „Tikroji viltis“ administracijos vadovė Virginija Stonkuvienė.

Skatinamąja finansine priemone  „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“ pasinaudojo kredito unijos „Tikroji viltis“ narys, ūkininkas Egidijus Šemeklis. Daugiau nei 15 metų Akmenės raj. plėtojantis mišrų ūkį, E. Šemeklis 2017-aisiais susidūrė su šalnų pasekmėmis: „Nors tada nušalo virš 30 ha derliaus, šis žemės plotas sudarė mažiau nei 25 proc. viso pasėto ploto, todėl paramos iš valstybės tada negavome“, – prisimena E. Šemeklis.

Ūkininkas savo veikloje stengiasi naudoti naujausią ir išmaniąją žemės ūkio techniką. Tokiu būdu galima kontroliuoti ir maksimaliai sumažinti naudojamų cheminių medžiagų kiekį bei apsaugoti ne tik auginamą derlių, bet ir gamtą. Būtent gautu lengvatiniu kreditu buvo padengta dalis sumos, reikalingos įsigyti naują išmanųjį purkštuvą E. Šemeklio auginamoms ankštinėms kultūroms.

Ūkininkas neabejoja – šios lengvatinės priemonės yra svarbi pagalba šalies ūkininkams. „Ko tada neuždirbau iš nušalusio derliaus, tą valstybė kompensavo pasiūlydama patrauklias kredito palūkanas. Reikia įvertinti, kad nors ūkio plėtra be skolintų lėšų yra įmanoma, tačiau ji bus kur kas lėtesnė. Tokių lengvatinių priemonių dėka ūkininkai gali modernizuoti, plėsti savo ūkius, nejusdami jokios palūkanų naštos“, – savo patirtimi dalijasi E. Šemeklis.

Pagalba pirmine žemės ūkio gamyba užsiimantiems ūkio subjektams

„Tam tikros finansinės priemonės yra skirtos pagelbėti nuo nepalankių klimato ar ekonominių sąlygų nukentėjusiems ūkininkams. Taip pat nemažiau yra aktualu ir lengvatiniai kreditai, skatinantys ūkių plėtrą. Šioje vietoje siūlome finansines priemones, kurios kuria palankesnes sąlygas ūkio subjektams gerinti jų ūkių rezultatus, tvarumą, aplinką ar infrastruktūrą“, – sako ŽŪPGF l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė.

Siekiant sudaryti sąlygas ūkininkams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba, pasiskolinti lėšų ūkių plėtrai ir vystymui, 17 LKU grupės kredito unijų tarpininkauja teikiant kreditus pagal dar vieną ŽŪPGF lengvatinę priemonę „Paskolų teikimas pirmine gamyba užsiimantiems ūkio subjektams“.

Lengvatiniai kreditai pagal finansinę priemonę pirmine gamyba užsiimantiems ūkiams ir ūkininkams bendra metinė palūkanų norma – 3 proc. Kredito administravimo mokestis – iki 0,5 proc. visos kredito sumos.

„Pagal šią lengvatinę priemonę galime suteikti kreditus žemės ūkio technikai, įrangai, veislinėms pieno kryptiems telyčioms bei genetinei medžiagai įsigyti patrauklesnėmis nei rinkos sąlygomis. Pasiskolinti galima iki 7 metų laikotarpiui, o didžiausia galima kredito suma – 110 tūkst. Eur“, – pabrėžia J. Tamošaitytė.

Primename, kad norintieji gauti kreditą žemės ūkiui, gali pateikti užklausą LKU kredito unijų grupės interneto svetainėje www.lku.lt arba kreiptis el. paštu [email protected]. Artimiausiu metu su Jumis susisiekęs atsakingas darbuotojas pateiks kredito žemės ūkiui pasiūlymą. Taip pat dėl konsultacijos galite atvykti į artimiausią LKU grupės kredito uniją.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, praėjusiais metais elektroninių sukčių Lietuvoje gyventojams padaryta žala perkopė 4,5 mln. Eur. Daugiausia nuostolių padaryta perimant susirašinėjimą elektroniniu paštu ir įtraukiant žmones į investicinio sukčiavimo pinkles. Ekspertai primena, kad priimant sprendimus, susijusius su pinigais, ir tvirtinant elektroninius mokėjimus, niekada nereikia skubėti – ypač kai netikėtai kreipęsis asmuo žada įspūdingą investicijų grąžą arba atlygį už skubų pavedimą.

Per praėjusius metus LBA nariai iš viso užfiksavo 1336 elektroninių sukčiavimų atvejus. Bendra tendencija – asmeniniu nusikaltėlių kontaktu su auka bei įtaiga paremtų incidentų dalis šiek tiek mažėja, o įmantresnių schemų, kurių taikinyje atsiduria ne vien asmenys, bet ir įmonės bei organizacijos – daugėja.

2020 m. LBA ir jos nariai ne tik ėmėsi iniciatyvos kas ketvirtį fiksuoti incidentų elektroninėje erdvėje skaičių ir daromą žalą, bet ir pradėjo bendradarbiavimą su Lietuvos kriminalinės policijos biuru, įgyvendino prevencines saugumo internete kampanijas.

„Nuolatinė situacijos stebėsena leidžia įžvelgti nusikaltėlių dažniau naudojamas strategijas ir perspėti apie tai klientus. Savo ruožtu pareigūnų žodis užkibusiems ant sukčių kabliuko dažnai yra paveikesnis nei banko tarnautojo skambutis. Sumažinti nusikaltėlių daromą žalą galime tik sutelkę jėgas bei nustoję manyti, kad šis pavojus gresia tik patikliems arba vyresnio amžiaus gyventojams – sukčiai apgauna ir jaunuolius, ir įmonių vadovus“, – akcentavo Audrius Šapola, LBA Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas.

„Finansinis raštingumas šiandien neįsivaizduojamas be gebėjimo kritiškai vertinti informaciją ir apdairiai elgtis virtualioje erdvėje. Su savo duomenimis ir lėšomis privalome elgtis itin rūpestingai, – sakė dr. Eivilė Čipkutė, LBA prezidentė. – Elektroniniai mokėjimai yra patogūs ir greiti, o už jų tvirtinimą asmuo atsakingas pats. Sukčiai mėgina tai išnaudoti saviems tikslams ir siekia paskatinti aukas patvirtinti pavedimą į nurodytą sąskaitą, suvesti mokėjimo kortelės duomenis netikroje svetainėje arba kitaip neapdairiai atskleisti savo asmeninius duomenis.“

Viliojo „investuoti“

Daugiausia žalos 2020-aisiais Lietuvos gyventojai patyrė dėl vadinamojo investicinio sukčiavimo, kai nusikaltėliai manipuliacijomis priverčia gyventojus neva investuoti į rizikingus instrumentus, o iš tiesų išvilioja pinigus. Šitaip netekta 1,7 mln. eurų. Šio tipo incidentai pernai, lyginant su kitais sukčių scenarijais, buvo ir gausiausi – užfiksuoti net 295 atvejai. „Investicijų brokeriai“ dažnai skambina iš užsienietiškų numerių, pasitelkia populiarias pokalbių programėles, pvz., „Viber“ ar „WhatsApp“.

Itin daug nuostolių ne tik gyventojams, bet ir įmonėms pridaro susirašinėjimo el. paštu perėmimas, klastojant sąskaitų faktūrų duomenis. Tokių atvejų per visus praėjusius metus užfiksuota 51, jų padaryta žala siekė daugiau kaip 1 mln. eurų. Pranešta ir apie 9 atvejus, kai sukčiai apsimetė įmonės vadovu ir privertė darbuotojus atlikti pavedimus, šitaip netekta 138 tūkst. eurų.

Norėdami apsimesti generaliniu direktoriumi arba klastodami duomenis sąskaitoje faktūroje, sukčiai būna iš anksto išsiaiškinę įmonės struktūrą ir procesus, neretai – ir susipažinę su vidine korespondencija. Jie pasirūpina, kad laiškai ir bendravimas būtų kuo labiau įtikinami ir paskatina auką pervesti įmonės lėšas į neva patikimo partnerio, o iš tiesų – sukčių sąskaitą. Pavyzdžiui, prisistatę generaliniu direktoriumi nurodo niekam nepasakoti apie slaptu turintį likti pavedimą, už kurį jums bus „atlyginta“ paaukštinimu arba priedu prie atlyginimo; tiekėjo vardu praneša apie pokyčius įmonės rekvizituose ir atsiunčia „pataisytą“ sąskaitą.

Negaili laiko įdirbiui

Tebėra paplitę romantiniai sukčiavimai – šių per metus užfiksuota 82, padaryti nuostoliai siekia 451 tūkst. eurų. Internete sutikti susirašinėjimo draugai ir draugės dažniausiai po kurio laiko imdavo prašyti paslaugų. Pavyzdžiui, padėti išspręsti finansines bėdas, sumokėti muitą už dovanos pristatymą ir t. t.

Paaiškėjus tiesai, situacija būna ypač skaudi, nes romantiniai sukčiai dažniausiai negaili laiko įdirbiui: bendravimas su potencialia auka gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, o pastangos užmegzti artimą ryšį – labai įtikinamos.

Nors vis daugiau incidentų įvyksta virtualioje erdvėje, piktavaliai ir toliau dažnai pasitelkia telefoną: telefoninio sukčiavimo atvejų pernai nustatyta 163, jų žala – 475 tūkst. eurų. Suklastojus SMS arba el. laišką ir šitaip mėginant išgauti asmeninius prisijungimo duomenis – angliškai šis sukčiavimo būdas vadinamas „phishing“, – išviliota 168 tūkst. eurų, per metus pranešta apie 143 tokius incidentus.

Nustatyti ir 593 kitokie sukčiavimai, kurių padaryti nuostoliai sudaro 827 tūkst. eurų.

Patarimas – neskubėti ir nepasiduoti spaudimui

Ekspertai pataria visą elektroniniais kanalais bei telefonu gaunamą informaciją įvertinti kritiškai ir atsakyti sau į 3 esminius klausimus.

1. Su kuo aš bendrauju? Griežtai nepasitikėkite gauta informacija. Ypač jei ši Jus pasiekė ne kaip atsakas į jūsų teiktą užklausą, pavyzdžiui, pateiktą oficialiu banko klientų aptarnavimo skyriaus adresu. Jeigu sulaukėte laiško su neįprastu pasiūlymu, prašymu iš nežinomo adresato, būkite ypač atsargūs. Taip pat jeigu šis prisistato žinomos įmonės, tarnybos ar kitokios egzistuojančios institucijos atstovu.
2. Ar mane bandoma paveikti emociškai? Nerealiai skambantis pranešimas apie laimėjimą loterijoje, kurioje neprisimenate dalyvavę, siūlymas solidžiai užsidirbti, dėl visų užduočių susitariant nuotoliniu būdu ir pasitelkiant asmeninę sąskaitą, vadovu prisistatančio asmens reikalavimas pervesti įmonės pinigus, pasikartojantys investuoti kviečiančio „vadybininko“ skambučiai, meilus pokalbis socialiniuose tinkluose, po kurio ateina finansinės pagalbos prašymas… Visuose šiuose sukčiavimo scenarijuose pasitelkiamas emocinis spaudimas. Pastebėję jį, kelkite klausimą dėl visos situacijos tikrumo.
3. Ar tvirtinu operaciją, kurią noriu atlikti? Atsiskaityti internetu šiandien yra paprasta, tačiau būtina nepamiršti, kad tai – ne žaidimas, o prieiga prie jūsų pinigų. Atlikdami mokėjimą, kaskart atidžiai perskaitykite, kokį veiksmą tvirtinate: ekrane parodomas tiek paslaugos pavadinimas, tiek trumpas operacijos aprašymas. Jei nesate tikri, kad jis teisingas, niekada neveskite savo PIN kodo. Taip pat visada patikrinkite, ar telefono ekrane rodomas kontrolinis kodas atitinka kodą, rodomą interneto svetainėje arba bankininkystės lange. Kilus įtarimų, kad tapote sukčiavimo auka, nedelsdami kreipkitės į savo banką bei policiją.

Senovės lietuviai į naminius gyvūnus žvelgė pragmatiškai, tačiau pamažu visuomenėje kitęs požiūris pastarąjį dešimtmetį pasiekė proveržį gyvūnų priežiūros srityje. Kintant požiūriui, augo ir paslaugų keturkojams pasiūla. Vienas to pavyzdžių – sostinės pašonėje įsikūręs gyvūnų viešbutis „Barkvilis“. Pradėjus veiklą, viešbučio įkūrėjai Dainai Jarmalavičienei kilo aibė naujų paslaugų idėjų, o netrukus – ir poreikis verslo plėtrai.

Verslo idėja kilo iš poreikio

Gyvūnų viešbučiai dar netolimoje praeityje kėlė šypseną, tačiau lietuviams pradėjus daugiau keliauti, imta dairytis alternatyvų, kur palikti mylimą augintinį. Pastebima, kad vis daugiau žmonių pageidauja, jog augintinis dienas be šeimininkų leistų nuolatinėje priežiūroje.

Pati gyvūnų viešbučio „Barkvilis“ vadovė D. Jarmalavičienė prisimena, kad prieš penkerius metus užsikūrusio verslo pradžią lėmė asmeniniai patyrimai, – mat nusprendė įkurti tai, ko pati ieškojusi:

„Dažnai keliaujame ir savo šunį palikdavome viešbučiuose. Tuo metu veikę gyvūnų viešbučiai siūlė nakvynę, užtikrino, kad augintinis laiku gaus ėdalo ir bus šiek tiek pavedžiotas. Visgi mūsų šuo – aktyvus ir jam reikėjo daugiau dėmesio bei fizinio užimtumo, ko mums niekas tada negalėjo pasiūlyti“, – pasakoja D. Jarmalavičienė pridėdama, kad šiandien klientai savo augintinius į „Barkvilį“ atveža ne tik iš Vilniaus ar Kauno, bet ir kur kas tolimesnių šalies miestų.

Dėmesys gyvūno emocinei sveikatai

Verslą pradėjusi nuo šunų viešbučio, D. Jarmalavičienė netrukus pastebėjo ir kitų paslaugų poreikį. „Nesvarbu, kur paliekamas, šuo jaučia išsiskyrimo nerimą. Šeimininkai dėl tam tikrų žinių stygiaus kartais neatpažįsta šuns streso požymių. Gyvūnų viešbutis „Barkvilis“ yra vieta, skirianti ypatingą dėmesį gyvūno emocinei būklei. Turime aibę metodų, kaip identifikuoti streso lygį ir kaip gyvūnui padėti jį įveikti“, – verslo išskirtinumą apibrėžia „Barkvilio“ vadovė.

Būtent išsiskyrimo nerimas D. Jarmalavičienės galvoje pasėjo mintį atidaryti šunų dienos centrą, kad gyvūnai prie ilgesnės viešnagės viešbutyje būtų pratinami pamažu: „Likę dienos centre, nerimaujantys augintiniai su laiku įsitikina, kad šeimininkai visada sugrįš jų pasiimti.“

Dienos centras greitai sulaukė populiarumo, o dirbantys šeimininkai atvesdavo augintinius ir tam, kad šie neliktų vieni namuose. Tokia praktika D. Jarmalavičienei pasufleravo dar vieną – šunų darželio – idėją: „Šunų darželyje jaunus šuniukus, kurie dar per maži likti vieni namuose, pratiname prie aplinkos, prie lauko, supažindiname su kitais gyvūnais. Tai didelė pagalba užsiėmusiems jų šeimininkams.“

„Barkvilis“ įkūrėja neabejoja, kad didžiausia atspirtis verslo plėtrai – nuolatinis stebėjimas ir nuojauta bandant apčiuopti esamus, tačiau dar nepatenkintus klientų poreikius. Taip atsirado ir vėliau sekusios gyvūnų SPA bei gyvūnų taksi paslaugos. D. Jarmalavičienė atskleidžia, kad karantino laikotarpis taip pat nepraėjo veltui ir buvo praleistas projektuojant ateities „Barkvilį“: „Jau turime konkretų planą, kaip artimiausiu metu keisis „Bakrvilio“ koncepcija, bet detalių dar neatskleisime.“

Verslo plėtra – su kredito unijos finansavimu

Šiandien gyvūnų viešbutis „Barkvilis“ vienu metu gali priimti 15 šunų ir 5 kates. Patalpos buvo praplėstos gavus finansavimą iš LKU kredito unijų grupei priklausančios Grigiškių kredito unijos pagal finansinę priemonę „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020, finansuojamas iš Europos socialinio fondo“, valdomą UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).

„Smulkiam verslui gauti kreditą verslo plėtrai nėra paprasta užduotis. INVEGOS lengvatinės priemonės mūsų atveju buvo patraukliausias pasiūlymas rinkoje. Jei ne šis pasiūlymas ir sklandus Grigiškių kredito unijos darbas, abejoju, ar apskritai būtume pasiryžę plėsti savo verslą“, – šiandien sako D. Jarmalavičienė.

Ši verslumo skatinimo priemonė pasižymi žemomis palūkanomis už kreditą bei netaikomu paskolos išdavimo administravimo mokesčiu. Grigiškių kredito unijos Paskolų skyriaus vadovė Asta Ignatovič pastebi, kad lengvatine priemone pasinaudoję klientai neretai sugrįžta ir dėl kredito tolimesnei verslo plėtrai: „Į mus kreipiasi labai skirtingą veiklą vykdantys verslai – nuo maitinimo paslaugų teikėjų iki odontologijos klinikų bei privačių vaikų darželių.

Gautą kreditą galima panaudoti tiek investicijoms, tiek apyvartinėms lėšoms papildyti. Džiaugiamės galėdami padėti mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims pradėti arba vystyti neseniai pradėtą verslą Lietuvoje.“

Lengvatinės valstybės priemonės pradedančiajam verslui

Pradedantieji verslai neretai kredito įstaigų yra vertinami kaip didelės rizikos, todėl gauti papildomą finansavimą – nemenkas iššūkis. Dėl tos priežasties INVEGA, panaudodama valstybės ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas bei įvertinusi rinką, konstruoja finansines priemones verslui.

Tarp jų – per kredito unijas teikiamos lengvatinės paskolos jauniems verslams pagal priemonę „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020, finansuojamas iš Europos socialinio fondo“. Dėl šio kredito gali kreiptis labai mažos, mažos įmonės, fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimą arba užsiimantys individualia veikla, veikiantys iki 1 metų nuo įmonės įregistravimo datos ir veiklą vykdantys Lietuvoje.

Anot INVEGOS vyresniosios projektų vadovės Rūtos Kiuberytės, atsakingos už priemonės įgyvendinimo priežiūrą, šios paskolos yra patrauklios ne vien dėl mažų palūkanų:

„Lengvatinė paskola leidžia paprasčiau pradėti savo verslą ir greičiau sukaupti nuosavų lėšų tolesnei jo plėtrai. Be to, sykiu galima pasinaudoti kompensavimo priemone „Subsidijos verslo pradžiai“ ir gauti dalies darbo užmokesčio kompensaciją, o tai – didelė paspirtis ir pagalba pradedančiajam verslui įsitvirtinti rinkoje. Taip pat ši paskola gali būti derinama ir su kitomis INVEGOS administruojamomis priemonėmis. Pavyzdžiui, pritrūkus įkeičiamo turto, kredito unija gali kreiptis į INVEGĄ bei paprašyti individualios garantijos už išduodamą paskolą, o paskolos gavėjai gali gauti iki 95 proc. paskolų palūkanų kompensaciją.“

Iki šių metų sausio 1 d. „Verslumo skatinimo fondo 2014–2020, finansuojamo iš Europos socialinio fondo“ paskolos buvo suteiktos net 1085 įmonėms ir fiziniams asmenims, dirbantiems pagal verslo liudijimą arba užsiimantiems individualia veikla.

Iš jų vien per 2020-uosius LKU grupės kredito unijose buvo patvirtinti 223 kreditai už 4,3 mln. Eur. Jauno verslo kreditavimas ypač šoktelėjo praėjusių metų IV ketvirtį, kai buvo suteikta kreditų už daugiau nei 1,2 mln. Eur. Paskolų sutartys su paskolų gavėjais gali būti pasirašomos iki 2023 m. rugsėjo 30 d.

Dėl apie kreditą jaunam verslui pagal priemonę „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020, finansuojamas iš Europos socialinio fondo“ sužinokite nuorodoje.

LKU kredito unijų grupė kartu su Lietuvos bankų asociacijos nariais pratęsė paskolų moratoriumus verslui bei gyventojams iki šių metų kovo 31 d. Tokiu būdu finansų sektorius atsiliepia į nuogąstavimus dėl ateities neapibrėžtumo ir vieningu sprendimu išreiškia solidarumą su visuomene ir valstybe.

Vadovaujantis moratoriumais, kredito unijų nariams, kurie dėl pandemijos patiria finansinių sunkumų, išreiškus pageidavimą gali būti suteikiamas paskolos grąžinimo įmokų mokėjimo atidėjimas. Dėl jo į savo finansinių paslaugų teikėją bus galima kreiptis iki 2021 m. kovo 31 d. Bendras atidėjimo laikotarpis gyventojams pagal pradinį ir atnaujintą moratoriumą, priklausomai nuo įsipareigojimo rūšies, gali sudaryti iki 6–9 mėnesių, įmonėms – iki 6 mėnesių.

Fizinių asmenų moratoriumai galioja pagal jau anksčiau patvirtintas moratoriumo sąlygas ir papilomai:

• su nekilnojamuoju turtu susijusių kreditų grąžinimo atidėjimo laikotarpis pagal pradinį ir atnaujintą moratoriumą negali viršyti 9 mėnesių;
• pagal pradinį moratoriumą iki 2020 m. rugsėjo 30 d. pasirašytiems kreditų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, mokėjimų grafiko pakeitimams bendra atidėjimų trukmė negali viršyti 9 mėnesių;
• vartojimo kreditų mokėjimų grafiko pakeitimams bendra atidėjimų trukmė negali viršyti 6 mėnesių.

Juridinių asmenų moratoriumai galioja pagal jau anksčiau patvirtintas moratoriumo sąlygas ir papilomai:

• pradėta taikyti moratoriumą iki 2021 m. kovo mėn. 31 d. pilna apimtimi, numatant, kad bendras paskolų grąžinimo atidėjimo laikotarpis pagal pradinį ir atnaujintą moratoriumą negali viršyti 6 mėnesių.

Anksčiau patvirtintos moratoriumų sąlygos:

Laikinas kredito įsipareigojimų moratoriumas fiziniams asmenims

Moratoriumas fiziniams asmenims

Moratoriumas verslui

Laikinas kredito įsipareigojimų moratoriumas juridiniams asmenims

Primename, kad moratoriumai nėra taikomi automatiškai, todėl nariai, patyrę finansinių problemų dėl koronaviruso situacijos – pavyzdžiui, sumažėjus atlyginimui, netekus pajamų šaltinio, reikšmingai kritus apyvartai, – turėtų neatidėliodami kreiptis į savo kredito uniją ir pasikonsultuoti dėl patiriamų finansinių sunkumų. Kredito unijos darbuotojai suteiks visą reikalingą informaciją apie moratoriumus ir padės rasti tinkamiausią sprendimą.

LKU grupės kredito unijų kontaktus rasite nuorodoje.

Kristina dirbo teisės, o jos sesuo Dovilė – finansų srityje, tačiau prieš trejus metus iš Belgijos grįžusi Kristina galvoje parsivežė ir idėją: prekiauti įvairia augalų auginimo atributika, o vėliau – ir pačiais augalais. „Visokie džiunglių reikalai“ – taip keliais žodžiais galima apibūdinti seserų Kristinos ir Dovilės Ambrazevičiūčių verslą „Puodas ir petunija“, kurio idėja –  įkvėpti žmones auginti.

„Jaučiame didelį susidomėjimą, nes jeigu prieš dešimt metų tai nebuvo taip madinga, dabar situacija pasikeitusi iš esmės. Net visi tie, pavadinkime, retro augalai, kuriuos augino močiutės, irgi grįžta į madą“, – patikina Kristina.

Jai antrina ir sesuo, namuose mėgstanti auginti retesnių rūšių augalus. „Labai domiuosi augalais, tad turbūt ir „nutempiau paklodę“ į šitą pusę, – juokiasi Dovilė, turėdama omenyje, kad laikui bėgant verslas labiausiai susitelkė ties pačių augalų prekyba. –  Auginimo mada dabar tikrai sugrįžusi – turbūt tai ir socialinių tinklų įtaka, nes žmones įkvepia ten matomi išpuoselėti interjerai bei jų dalimi tapę įdomūs augalai. Tai įkvepia pabandyti namuose įnešti daugiau gyvybės ir žalumos.“

Pinigų medis ar augalas iš Azijos?

Verslininkės pasakoja, kad dalis pirkėjų ieško akiai atpažįstamų augalų, ateina su konkrečiu pavadinimu ir naujovėms nebūna nusiteikę, tačiau nestinga ir tokių, kurie ieško unikalumo, išskirtinumo.

„Vienas iš mūsų tikslų – atvežti į Lietuvą egzotiškesnių, retų augalų, kurie domina augalų kolekcionierius. Dabar dėl karantino šiek tiek apribotas jų atsivežimas iš Azijos, todėl jau susidarė sąrašas žmonių, kurie laukia, kada galės jų įsigyti. Lietuvoje tikrai yra ratas žmonių, kurie domisi retais, nematytais mūsų šalyje augalais, laukia naujienų“, – patikina K. Ambrazevičiūtė.

Seserys džiaugiasi, kad auginti mėgsta ir vaikai, kurie patys nusiperka sau augaliuką arba jo prašo suaugusiųjų. „Gal tai ir atrodo netikėta, bet jie tikrai yra nuoširdūs augalų mylėtojai. Berniukai, pavyzdžiui, labai mėgsta kaktusus. Mums džiugu matyti, kad vaikai nori auginti“, – šypteli.

Iš kartos į kartą

Verslininkės  atvirauja, kad augalai jų šeimoje visada buvo reikšmingi, o jų persodinimas ar priežiūra atrodė savaime suprantami dalykai.

Nuostabu tai, kad jie gali tapti ir šeimos ar net giminės tam tikrų įvykių, sentimentų įprasminimu: „Šeimoje turime tokių augalų, kurie keliauja iš kartos į kartą, pavyzdžiui, augalą, kurį močiutė, grįžusi iš Sibiro, gavo dovanų – jo „palikuonys“ tęsia savo egzistavimą. Arba kaktusas, kurį mūsų mama vaikystėje surado kažkieno išmestą – jo atžalos taip pat apsigyvenę skirtinguose mūsų giminės namuose.“

Seserys pasakoja, kad verslo pradžia buvo nedrąsi –  viskas prasidėjo nuo internetinės parduotuvės, nes norėjosi įvertinti ar bus susidomėjimas. Pajutusios, kad idėja turi potencialo, ryžosi verslą plėsti, tačiau čia laukė finansinis iššūkis: pirmajai fizinei parduotuvei pritrūko savų lėšų.

„Ieškodamos paramos sužinojome apie verslo auginimą skatinančią INVEGĄ – gavome profesionalią informaciją ir paramą. O kai turi finansines galimybes, belieka svajones paversti realybe“, – šypteli seserys.

„Puodas ir petunija“ įkūrėjos savo svajonę įgyvendino iš LKU kredito unijos grupei priklausančios Šeimos kredito unijos gavusios INVEGOS administruojamą „Verslumo skatinimo fondo 2014-2020, finansuojamo iš Europos socialinio fondo“ paskolą. Po kurio laiko taip pat pasinaudojo ir darbo užmokesčio išlaidų kompensacija pagal priemonę „Subsidijos verslo  pradžiai“.

Žurnalo „Žmonės“ tekstas. Taip pat galite skaityti INVEGA interneto svetainėje.

Siekiant pradėti verslą ar jį plėtoti dažnai kyla labai daug klausimų dėl finansų – kaip valdyti įmonės finansus, ką reikia padaryti, norint paimti paskolą, kur geriausia dėl jos kreiptis, kokiomis priemonėmis pasinaudoti. Į aktualius pradedantiems verslams klausimus portalui „15min“ atsakė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas.

– Papasakokite, koks turėtų būti finansinis pasiruošimas sėkmingam pradedančiajam šeimos verslui?

– Bet kuris pradedantysis šeimos verslas visų pirma turėtų apgalvoti ir pasiruošti išsamų verslo planą. Tam nebūtina baigti specialių mokslų ir net nereikia kurti savo verslo plano modelių – patarimų ir pavyzdžių galima rasti internete. Naujiems verslininkams, besikreipiantiems dėl paskolos iš „Verslumo skatinimo fondo 2014–2020“, esame paruošę specialų infografiką, kaip gauti paskolą verslo pradžiai. Taip pat dalijamės verslo plano forma, kurią galima atsisiųsti ir pildyti patiems arba kreiptis pagalbos į kredito unijų, kurios bendradarbiauja su INVEGA ir išduoda paskolas pagal šią priemonę, konsultantus.

Pasiruošime itin svarbus aspektas – teisingai įvertinti finansavimo poreikį: ne per mažai, kad pakaktų lėšų tikslams įgyvendinti, ir ne per daug, kad nereikėtų be reikalo mokėti paskolos palūkanų. Dėl šios priežasties, pildant verslo planą pirmiausia reikia būti sąžiningam pačiam sau, t. y. nepervertinti ir kartu pernelyg nenuvertinti savo verslo idėjos bei aiškiai atsakyti į esminius verslo vystymo klausimus: kodėl manote, kad jūsų prekė ar paslauga bus paklausi? Kokie konkurentai rinkoje? Kaip pasieksite savo pirkėją? Koks yra rinkos poreikis? Kiek reikės lėšų patalpoms ar prekių įsigijimui? Kiek darbuotojų reikės, kokios išlaidos jų darbo užmokesčiui? Ką darysite, jei verslas vystysis ne taip, kaip suplanuota? Ar turėsite lėšų atiduoti paskolai, jei verslas vystysis prasčiau nei galvojate ir pan. Daugiau informacijos rasite čia.

– Ar verslo naujokai vengia, o gal net bijo imti paskolas? Gal galite pasidalinti, kokie klausimai ir sąlygos jiems kelia didžiausią nerimą?

– Pradėkim nuo to, kad nerimą labiausiai ir kelia klausimas, iš kur gauti, kaip pasiskolinti pinigų. Vyrauja nuomonė, kad finansuotojai, ir ypač bankai, pradedantiems verslininkams, dar neturintiems teigiamos verslo istorijos, sukaupto kapitalo ir turto, skolina labai sunkiai arba iš viso neskolina, nes tokius projektus laiko didelės rizikos atvejais. Šioje vietoje ir atsiranda valstybės pagalba. Būtent INVEGA, panaudodama valstybės ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, bei įvertinusi rinką, konstruoja finansines priemones, kurios veikia ten, kur atsiranda spragos finansavimo rinkoje. Todėl siūlau atidžiai pasidomėti, ką siūlo valstybė. INVEGA siūlo keturių krypčių finansavimo sprendimus – tai paskolos, garantijos, kompensacijų priemonės ir rizikos bei privataus kapitalo investicijos.

Nuo 2016 m. pabaigos INVEGA per kredito unijas teikia lengvatines paskolas jauniems verslams iki 1-erių metų pagal priemonę „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020 m., finansuojamas iš Europos socialinio fondo“. Tai paklausi priemonė, kuri nepraranda aktualumo ir šiuo sudėtingu laikotarpiu. Iš viso „Verslumo skatinimo fondui 2014–2020“ skirta 22,8 mln. eurų lėšų. Iki šiol šia paskola pasinaudojo daugiau kaip 1000 įmonių arba fizinių asmenų. Be to, kartu su šia paskola galima pasinaudoti priemone „Subsidijos verslo pradžiai“ ir gauti dalies darbo užmokesčio kompensaciją, gauti paskolos garantiją, atstojančią kredituotojų prašomą užstatą, arba kita galimybe – gauti iki 95 proc. paskolų palūkanų kompensaciją.

– Lengvatinės paskolos verslo pradžiai – ką pradedantiesiems verslams reikėtų apie jas žinoti?

– Lengvatinės paskolos teikiamos pagal priemonę „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020“, finansuojamas iš Europos socialinio fondo“ (VSF2). Dėl paskolos gali kreiptis labai mažos, mažos įmonės, fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimą arba užsiimantys individualia veikla, kurie atitinka smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjekto statusą pagal SVV įstatymą, veikia iki 1 metų nuo įmonės įregistravimo datos ir veiklą vykdo Lietuvoje.

Šio tipo paskolas teikia kredito unijos, priklausančios Lietuvos kredito unijų grupei (LKU). Tad norėdamas gauti šią paskolą, dėl konsultacijos ir verslo plano pradedantysis verslininkas ar įmonė turėtų kreiptis į artimiausią kredito uniją. Apsisprendęs dėl paskolos, fizinis asmuo turi tapti kredito unijos nariu, o juridinis asmuo – asocijuotu kredito unijos nariu. Didžiausias paskolos dydis gali būti 25 000 Eur, ilgiausias paskolos laikotarpis – 10 metų. Šiai paskolai netaikomas paskolos išdavimo administravimo mokestis.

Taip pat INVEGA gali laiduoti už pradedančius verslininkus, garantuoti kredito įstaigai paskolos dalies grąžinimą ir, įvertinę besiskolinančiojo verslo projektą, padėti unijai, bankui ar lizingo bendrovei priimti pradedančiam verslininkui palankų sprendimą.

Taip pat galima pasinaudoti visuotinės dotacijos priemone „Subsidijos verslo pradžiai“ ir gauti dalies darbo užmokesčio kompensaciją. Ši kompensacija gali būti skiriama tik „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020“ paskolų gavėjams už kiekvieną pagal darbo sutartį įdarbintą darbuotoją, kuriam bus mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis. Darbo užmokestis gali būti kompensuojamas nuo 50 iki 75 proc., o maksimalus kompensacijos laikotarpis 18 mėn.

Dar pridurčiau, kad ir „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020“ paskolos gavėjai gali pasinaudoti ir kita galimybe – gauti iki 95 proc. paskolų palūkanų kompensaciją. Ir viena, ir kita subsidija yra nemenka paspirtis ir pagalba pradedančiajam verslui įsitvirtinti rinkoje. Dėl dotacijų ir kompensacijų verslininkai turi kreiptis tiesiogiai į INVEGĄ, užpildydami paraiškas interneto svetainėje.

– Ar imant paskolą šeimos verslo steigimui sąlygos yra kitokios? Kokios gali būti rizikos?

– Lietuvoje šeimos verslas neturi atskiro teisinio statuso ir išduodant paskolas neskirstoma, tai šeimos verslas ar ne. Svarbu, kad tas verslas atitiktų smulkiojo ir vidutinio verslo statusą bei kitus reikalavimus. Pirmumo teisę pasinaudoti lengvatine paskola iš „Verslumo skatinimo fono 2014–2020“ turi bedarbiai, neįgalieji, moterys, vyresni negu 54 metai asmenys, asmenys iki 29 metų bei tie, kurie kuria ar kurs „žaliąsias“ darbo vietas. Paraiškų prioretizavimas įsijungia tuomet, kai papildomai kreipiamasi dėl subsidijų verslo pradžiai ar fonde numatytos lėšos artėtų prie jų panaudojimo pabaigos. Šiuo metu „Verslumo skatinimo fonde 2014–2020“ pareiškėjų dar laukia 2,5 mln. eurų.

Šeimos verslui, kaip ir bet kuriam kitam verslui, ieškant bet kurio tipo išorinio finansavimo, norint sumažinti riziką netinkamai pasirinkti, siūlyčiau atidžiai išsiaiškinti visus įmanomus rinkoje finansavimo variantus ir kaip tas finansavimas veikia. O didžiausia rizika, kaip ir visiems, kad verslas nepasiteisins, negeneruos pajamų ir bus sunku grąžinti paskolą.

Visą straipsnį skaitykite „15min“ portale.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka po pirmosios koronaviruso bangos atsigavo be didesnių sunkumų. Trečiąjį ketvirtį šoktelėjęs įregistruotų gyvenamųjų būstų pirkimo-pardavimo sandorių skaičius kone kompensavo antrojo ketvirčio praradimus, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. Nestoja ir NT vystymo projektai, tarp kurių – „Užupio perlu“ pramintas bendrovės „Larėjas“ vystomas projektas – „Vilniaus Monmartras“.

Pandemija planų įsigyti būstą nepakoregavo

Investicinių nekilnojamojo turto projektų plėtros ir vystymo bendrovė „Groupinvest“ įsigijusi UAB „Larėjas“ akcijas veiklą pradėjo su projektu „Vilniaus Monmartras“. Projekto eigą paspartino gautas finansavimas iš Vytauto Didžiojo kredito unijos ir Lietuvos centrinės kredito unijos, o šiandien rinkoje esantys butai – jau graibstomi naujųjų gyventojų.

NT vystytojo „Groupinvest“ direktorius Edvard Račevskij pastebi, kad dauguma dar prieš pirmąjį karantiną svarsčiusiųjų įsigyti būstą, savo planų nepakeitė. „Žinoma, dalis tų, kurie galvojo ir planavo būsto pirkimą, nors šių planų neatsisakė visai, tačiau dėl vyraujančios nežinomybės atidėjo kiek vėlesniam laikui.“

E. Račevskij neslepia, kad nors pandemija ir turėjo įtakos gyventojų būsto pirkimo tendencijoms, tačiau remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, dar spalio mėnesį mušti rekordai pagal NT sandorių skaičių – didžiausi per pastaruosius kelis metus: „Ar šis skaičius augs – atsakyti dar anksti, bet atmesti tokios galimybės taip pat nevertėtų. Visgi matome tendenciją, kad prabangaus būsto pirkimui pandemija daro mažiausią įtaką, o „Vilniaus Monmartro“ būstus priskiriame būtent prabangiųjų segmentui.“

Vilniuje – krislelis Prancūzijos

„Vilniaus Monmartras“ – dviejų pastatų, 46 butų, kurie kartu sudaro 2 100 kv. m. gyvenamąjį plotą, projektas moderniosios klasikos mėgėjams. Šiame projekte daug dėmesio skirta Prancūziją menančioms detalėms: kalto metalo lenkti balkonai, Monmartro motyvais įrengtos laiptinės, paryžietiškas teritorijos apželdinimas su išskirtiniu apšvietimu bei vijokliniais augalais, fontanas kiemo viduryje ir gėlių pilni balkonai kaip dovana įsigijusiems čia būstą.

Projektui vystyti pasirinkta vieta – bohemiškumu ir išskirtiniu gyvenimo ritmu garsėjantis sostinės Užupis. „Projektuodami „Vilniaus Monmartrą“ norėjome padaryti įspūdį. Kaip ir Monmartras, Užupis yra žymus savo bohemiška atmosfera, abu juos nuo seno mėgsta laisvos, ryškios asmenybės ir kūrėjai.

Siekėme, kad šių namų gyventojus suptų ir kasdien įkvėptų šventiška bei kūrybiška Užupio dvasia, kad tai būtų pati „užupiškiausia“ Užupio vieta“, – apie projekto idėją pasakoja bendrovės „Groupinvest“ direktorius E. Račevskij.

Dėl paskolos kreipėsi į kredito uniją

UAB „Groupinvest“ direktorius E. Račevskij paklaustas, kodėl dėl finansavimo buvo kreiptasi į Vytauto Didžiojo kredito uniją, įvardijo sklandžią ankstesnę patirtį su kredito unija kaip akstiną tęsti bendradarbiavimą.

Vytauto Didžiojo kredito unijos administracijos vadovas Marius Griesius pastebi, kad dažnai verslo klientai auga, imasi naujų projektų ir grįžta į kredito uniją dėl jų finansavimo: „Esame lankstus partneris ir dedame visas pastangas, kad įgyvendintume sutartas sąlygas bei užtikrintume ne tik paskolos suteikimą, bet ir sklandų jos administravimą. Klientai vertina mūsų gebėjimą greitai reaguoti ir priimti sprendimus. Dėl to jie ne tik patys sugrįžta, bet ir rekomenduoja mus savo partneriams.“

Anot pašnekovo, kredito unijos išsiskiria iš kitų kredito įstaigų, nes veikia mažiau trafaretiškai ir skiria didesnį dėmesį kiekvienam besikreipiančiajam. „Esame pasirengę įsiklausyti į kliento poreikius, įvertinti kiekvieno individualią situaciją, skirti dėmesį ieškant abipusiai geriausių sprendimų“, – teigia M. Griesius.

Vytauto Didžiojo kredito unija priklauso LKU kredito unijų grupei, prižiūrimai Lietuvos centrinės kredito unijos. Šios kredito įstaigos teikia paskolas tiek besikuriantiems, tiek esamiems verslams. Verslo klientai gali kreiptis dėl investicinių kreditų, lėšų apyvartiniam kapitalui, kreditų verslo plėtrai ir efektyvinimui.

Taip pat kredito unijos teikia kreditus verslo pradžiai pagal partnerių UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ administruojamą finansinę priemonę verslumo skatinimui. Pagal šią priemonę LKU kredito unijų grupėje per visą skolinimo laikotarpį jau sudarytos 1055 sutartys su pradedančiaisiais verslininkais už beveik 19 mln. Eur.