Kategorija: LKU grupės naujienos

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, pernai šalies finansų ir kredito įstaigų klientai, užkibę ant romantinio sukčiavimo kabliuko, neteko 0,6 mln. eurų – pagal žalos mastą apgavikai-romantikai jau aplenkė vadinamuosius telefoninius sukčius. Aukų dažnai ieškoma socialiniuose tinkluose, pažinčių programėlėse. Specialistai pataria būti budriems, o susidūrus su sukčiavimu – netylėti.

„Tinder Swindler“ (angl. „Tinderio sukčius“) – turbūt labiausiai pastaruoju metu visuomenę sudominęs „Netflix“ platformos dokumentinis filmas, kuriame demaskuojami romantinio sukčiavimo pavojai. „Tinder Swindler“ herojus pasinaudoja socialiniuose tinkluose atvirai pateikiama informacija apie potencialių aukų buvimo vietą ar įprastus judėjimo maršrutus, pomėgius, jausmus, lūkesčius. Tai puiki medžiaga pasirinkto taikinio „bylai“.

Problema aktuali ir Lietuvoje. LBA duomenimis, romantinio sukčiavimo nuostoliai šalyje pernai išaugo 44 proc., tai – vienas sparčiausiai populiarėjančių sukčiavimo būdų. Pagal žalos mastą, romantiniai sukčiai jau aplenkė telefoninius sukčius. Situaciją sunkina tai, kad nusikaltėliai neretai veikia iš užsienio. Dėl to sumažėja galimybių susigrąžinti prarastas lėšas, o aukos neiškart supranta patekusios į pinkles arba gėdijasi savo patirtimi pasidalinti su artimaisiais ir specialistais.

„Tai kelia didelį nerimą, ypač dėl nusikaltimų specifikos. Dažnai romantinių sukčių aukos nesileidžia į kalbas su banku, užfiksavusiu įtartiną pinigų judėjimą. Pastebėję besikartojančias klientui nebūdingas finansines operacijas, banko prevencijos specialistai atkreipia į jas dėmesį, bet klientai nebūtinai pasirengę išsiaiškinti tiesą ir sustabdyti mokėjimus. Vis dėlto, norint demaskuoti nusikaltėlį, bendradarbiavimas yra būtinas“, – pažymėjo LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Scenarijuose – karininkai, krepšininkai ir gražuolės iš užsienio

Socialiniai tinklai yra puiki platforma bendravimui, tačiau tą puikiai supranta ir piktavaliai. Sukčiai virtualiomis manipuliacijomis įgyja pasirinktos aukos pasitikėjimą, neretai įkalba dalintis intymia informacija ir galiausiai priartėja prie kontakto, kuomet paprašoma paskolinti pinigų. Tokių pavyzdžių apstu ir Lietuvoje.

Vienas sukčių iš užsienio Lietuvoje naudotų scenarijų – apsimesti JAV karininku, baigiančiu tarnauti specialiojoje misijoje Azijoje ar Afrikoje ir neva tuoj turintį grįžti iš tarnybos. Vaizdo pokalbiai su juo dažniausiai esą neįmanomi dėl „saugumo reikalavimų“, o susirašinėjimai gana greitai virsta romantinio pobūdžio bendravimu. Netrukus naujajam draugui esą prireikia pagalbos tvarkant muito mokesčius už daiktų, svarbių dokumentų ar dovanų siuntimą. Liūdniausia, kad apgavikų aukos kartais tokio bendravimo metu ne tik išleidžia visas santaupas, bet ir skolinasi pinigus, užstato turimą turtą.

Lietuvos žiniasklaidoje prieš dvejus metus buvo plačiai aprašytas atvejis, kai teisėsaugos dėmesio sulaukė vaikinas, apsimetęs žinomu šalies krepšininku ir išviliojęs tūkstančius iš maždaug dešimties merginų. Apgaulės išaiškėjo vienos iš aukų bičiulei paviešinus istoriją socialiniuose tinkluose – tuomet atsiliepė ir daugiau nukentėjusiųjų.

Sukčiautojas, aukų ieškojęs ir internetu, pasitelkė įvairius būdus, kad kuo įtikimiau suvaidintų kitą asmenį: nuo svetimo vardo ir žinomo krepšinio klubo atributikos naudojimo iki apsimestinės sportininko dienotvarkės bei vaizdo įrašų iš treniruočių. Ne ką mažiau kūrybingais metodais jis viliodavo pinigus – meluodavo, neva dėl jo agento klaidos laikinai užblokuota banko kortelė, kvietė susikurti paskyrą automobilių nuomos programėlėje dėl vykstančios jo sporto klubo remiamos loterijos ir t. t.

Prieš trejetą metų šalyje užfiksuotas dar vienas romantinio sukčiavimo scenarijus – tuomet vaikinas, norėdamas prasimanyti pinigų, internete kūrė netikras merginų anketas su gražiomis nuotraukomis ir šitaip mezgė pažintis su vyrais. Pabendravus, neva užsienyje gyvenanti „gražuolė“ pasidalindavo turinti bėdų – pavyzdžiui, esą Lietuvoje sunkiai serga mama, o perduoti jai pinigų nėra galimybės. Iš aukų šitaip išvilioti asmeniniai prisijungimo prie e. bankininkystės duomenys, o su jais – ir lėšos sąskaitose.

Primename 5 saugumo patarimus, aktualius bendraujant internete:

1. Nepasiduokite emocijoms. Su naujuoju susirašinėjimo draugu ar drauge bendraujate porą savaičių, tačiau jau sulaukiate liepsningų prisipažinimų įsimylėjus? Nesileiskite užvaldomi iliuzijų ir pasistenkite galvoti blaiviai. Saugumas – pirmiausia.
2. Fiksuokite ženklus. Rašybos klaidos, anketa, kurios duomenys neatitinka to, ką pasakoja naujasis pažįstamas ar pažįstama, į nuoseklią istoriją nesugulančios istorijos apie savo gyvenimą, vis „nulūžtanti“ vaizdo kamera, neleidžianti pasikalbėti realiu metu… Neieškokite pateisinimų, kai melas bado akis. Būkite atidūs, bendraudami užsienio kalba.
3. Asmeniniai duomenys – tik jūsų. Saugokitės prašymų pervesti pinigų, neteikite savo mokėjimo kortelių, interneto bankininkystės duomenų, asmens dokumentų kopijų.
4. Nedarykite pavedimų kito asmens vardu. Iš pažiūros nekaltas veiksmas gali paversti jus pinigų plovimo schemos dalimi, o pinigų plovimas yra nusikaltimas. Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
5. Supratę, jog tapote auka, nutraukite bendravimą, tačiau, jeigu įmanoma, išsaugokite visą komunikaciją. Kreipkitės į teisėsaugą, o jeigu pateikėte ir savo banko sąskaitos duomenis – susisiekite su savo banku.

Daugiau informacijos – LBA interneto svetainėje: https://www.lba.lt/lt/banku-klientams/cyberscams-kaip-isvengti-sukciavimo-internete

LBA informacija

Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) 2020–2021 m. suteikė lengvatinių paskolų nukentėjusiems nuo koronaviruso (COVID-19) pandemijos ir nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių už daugiau kaip 134,4 mln. eurų. Daugiausia finansinės pagalbos gavo smulkieji ūkiai, kurie skolinosi iki 50 tūkst. eurų. Lengvatinių paskolų teikime dalyvavo net 32 finansų tarpininkai su aptarnavimo tinklu visoje šalyje.

Lengvatinės paskolos pagal skatinamąsias finansines priemones „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ ir „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“ pradėtos teikti 2020 m. Iš viso iki 2021 m. pabaigos nukentėjusiems nuo COVID-19 suteikta lengvatinių paskolų už 133,1 mln. eurų, o nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių – už 1,3 mln. eurų.

COVID-19 paskolos – per itin didelį finansų tarpininkų tinklą

Nuo lengvatinių paskolų COVID-19 pandemijos laikotarpiu teikimo pradžios 2020 m. rugpjūtį pagalbą paskolomis iš viso gavo 1 331 žemės ūkio ir žuvininkystės subjektas. Šios lengvatinės paskolos skirtos ūkio subjektų, susidūrusių su apyvartinio kapitalo trūkumu COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu, likvidumui užtikrinti.

Daugiausia skolinosi ūkininkai, kuriems reikėjo iki 50 tūkst. eurų dydžio paskolos. Tokių yra 57 proc. visų paskolų gavėjų. Atitinkamai 50–100 tūkst. eurų skolinosi 21 proc., 100–200 tūkst. – 11 proc., 200-500 tūkst. – 7 proc. ūkio subjektų. Nuo 500 tūkst. iki 1 mln. eurų siekiančias paskolas gavo 4 proc. ūkio subjektų.

Priemonės įgyvendinime dalyvavo 3 bankai (visoje Lietuvoje klientų aptarnavimo padalinius turintys Luminor bankas ir SEB bankas, bei PayRay Bank), RATO kredito unija, SME Finance ir net 25 KREDA bei LKU kredito unijų grupės unijos. Daugiausia paskolų per visą priemonės įgyvendinimo laikotarpį suteikė LKU kredito unijų grupė – 36,7 mln. eurų.

„Šių paskolų teikimui turėjome itin didelį visą Lietuvą apimantį finansų tarpininkų tinklą, kuris užtikrino, kad galimybės gauti paskolą būtų sudarytos visiems. Tokiu būdu paskoloms skirtos lėšos pasiekė ir smulkiuosius ūkininkus visoje šalyje. Tai akivaizdžiai iliustruoja ir paskolų pasiskirstymas pagal jų dydį“, – komentuoja R. Globienė.

Pagalba nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių

Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių pradėtos teikti 2020 m. rugsėjį. Šia priemone per jos teikimo laikotarpį pasinaudojo 54 ūkio subjektai, kurie per paskutinius trejus metus nukentėjo nuo nepalankių klimato reiškinių (šalnų, sausros, liūčių, gausaus sniego ir kt.). Jiems buvo suteikta 1,285 mln. eurų paskolų, skirtų finansuoti investicijoms ir apyvartinėms lėšoms.

Pagal šią priemonę buvo teikiamos paskolos iki 25 tūkst. eurų. Absoliuti dauguma ūkio subjektų (89 proc.) pasiskolino maksimalią paskolos sumą. Paskolos buvo teikiamos per 10 priemonės įgyvendinime dalyvavusių LKU kredito unijų grupės unijų.

„Ši priemonė buvo ypatingai reikalinga mažesniesiems uogų augintojams, sodininkystės ar augalininkystės ūkiams, susidūrusiems įvairiais nepalankiais klimato reiškiniais. Praktiškai visi paskolas gavę ir dėl nepalankių klimato reiškinių besikreipę ūkio subjektai – buvo smulkieji ūkininkų ūkiai“, – patikslina R. Globienė.

UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo informacija

Siekdamos didinti finansavimo smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) sektoriui prieinamumą, LKU grupės kredito unijos teikia paskolas su Europos investicijų fondo (EIF) garantija. Garantija finansuojama pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI). Tuo metu lengvatinės priemonės reikalingumą grindžia kelios dešimtys jau suteiktų paskolų.

Kapitalo trūkumas – ne problema gauti finansavimą?

SVV sektorius Lietuvoje yra vienas iš veiksnių, skatinančių regionų ekonominį augimą, užimtumą, prekių ir paslaugų kokybę. Ne paslaptis, kad SVV įmonės sukuria ir daugiausia darbo vietų. Šiems verslams papildomos lėšos neretai yra kone gyvybiškai reikalingos užtikrinti tvarią veiklą ir nuosekliai didinti verslo pelningumą, išlaikyti bei kurti naujas darbo vietas.

Mažoms įmonėms ir taip sudėtingai gaunamą kredito įstaigų finansavimą lengvina 11 LKU grupės kredito unijų. Pastarosios nuo 2021 metų dalyvauja EIF garantijų priemonėje ir teikia kreditus verslui lengvatinėmis sąlygomis.

Vienos iš LKU grupės kredito unijų vadovas pastebi, kad dažniausiai SVV įmonės dėl EIF garantijų priemonės kreipiasi turėdamos ribotus finansinius išteklius ir susiduriantys su kapitalo trūkumo problema. „EIF garantijų priemonė padeda išspręsti paskolos užtikrinimo priemonių trūkumo problemą. Tokiu būdu kredito unija gali finansuoti verslus, kurių įprastomis sąlygomis finansuoti negalėtume“, – sako Kėdainių krašto kredito unijos administracijos vadovas Egidijus Žaltauskas.

Pašnekovas atkreipia dėmesį ir į daugiau EIF lengvatinės priemonės privalumų: „EIF garantija ženkliai paspartina paskolos išdavimo procesą ir sumažina išlaidas paskolos gavėjui, nes nebereikia įkeičiamo turto hipotekos įregistravimo ir išregistravimo sandorių, turto vertinimo ataskaitos. Taip pat paskoloms su šia priemone yra taikoma sumažinta metinių palūkanų norma.“

Šios garantijų priemonės aktualumas ne tik išaugo COVID-19 krizės kontekste, bet taip pat gali tapti ir vienu iš būdų užtikrinti įmonių likvidumą popandeminiu laikotarpiu. „Ekonominė nauda, kurią sukuria EIF garantijų priemonė, – tai pagalba verslo įmonėms minkščiau atlaikyti tiek pandemijos bangas, tiek jų padarinius,“ – teigia E. Žaltauskas.

Daugiau galimybių verslui augti

Šeimos kredito unijos atstovė akcentuoja, kad EIF garantijų priemone dažniausiai pasinaudoja įmonės, keičiančios vykdomo verslo specifiką, steigiančios papildomas darbo vietas, norinčios įgyvendinti arba užbaigti projektus.

Taip pat tarp dažnai pasitaikančių atvejų, pasak pašnekovės, – tai poreikis papildyti apyvartines lėšas. „Tai įmonės, kurios užsiima mažmenine, didmenine prekyba ir siekia padidinti pardavimus. Taip pat esama įmonių, kurios už prekes ar paslaugas taiko mokėjimų atidėjimus. Igalaikiame bendradarbiavimo laikotarpyje kartais paaiškėja, kad kai kurie klientai dėl pandemijos padarinių ar kitų sunkumų negalės atsiskaityti laiku“, – vardija Šeimos kredito unijos verslo paskolų vadybininkė Rima Liesytė-Karalienė.

„Situacijų būna daug ir įvairių, kiekvienas projektas ir kiekvienos įmonės poreikis būna individualūs. Visais atvejais, pirmiausia, rekomenduoju kreiptis į kredito uniją. Jos specialistas įsigilins į įmonės esamą situaciją ir pasiūlys sprendimą abiem pusėms priimtiniausiomis sąlygomis“, – rekomenduoja R. Liesytė-Karalienė.

Dėmesio vertos paskolos sąlygos

Pagal EIF garantiją, LKU grupės kredito unijos teikia finansavimą SVV įmonėms įvairios paskirties paskoloms be užstato. Taip pat apyvartiniam kapitalui ar verslo vykdymui reikalingoms investicijoms. EIF garantijų priemonėje dalyvaujančios 11 LKU grupės kredito unijos jau suteikė beveik pusę šimto paskolų SVV įmonėms už daugiau nei 881 tūkst. Eur.

„Skolinantis su EIF garantija, pakanka tik asmens laidavimo. Taip pat jei kreditas yra skirtas investicijoms, po jo suteikimo kredito gavėjas gali kreiptis į UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ dėl dalinio palūkanų kompensavimo“, – dėmesį atkreipia R. Liesytė-Karalienė.

Maksimali paskolos su EIF garantija suma vienai įmonei – 25 tūkst. Eur. Pasinaudoti šia priemone gali Lietuvos SVV įmonės, turinčios ne daugiau negu 9 darbuotojus. Taip įmonės, kurių metinė apyvarta arba balanse nurodyto turto vertė neviršija 2 mln. Eur.

Lietuvos įmonės dėl ES finansinės paramos pagal EIF ir LCKU susitarimą gali kreiptis į 11 LKU grupės kredito unijų. Pateikti užklausą kreditui su EIF garantija gauti galima interneto svetainėje www.lku.lt arba artimiausioje ir priemonėje dalyvaujančioje kredito unijoje.

Lietuvos centrinė kredito unija, siekdama užtikrinti nariams teikiamų paslaugų sklandų veikimą ir saugumą, š. m. vasario 7 d. vykdys planinius sistemų naujinimo darbus. Informuojame, kad jų metu iki dviejų valandų laikotarpiu galimi trumpalaikiai sutrikimai atliekant operacijas per el. bankininkystę „i-Unija“ ir atsiskaitant LKU mokėjimo kortelėmis.

Darbų pradžia: š. m. vasario 7 d. 23.00 val.

Darbų pabaiga: š. m. vasario 8 d. 01.00 val.

Maloniai prašome reikalingas pinigų operacijas per el. bankininkystę „i-Unija“ ir mokėjimo kortelėmis atlikti prieš arba po naujinimo darbų.

Atsiprašome už laikinus nepatogumus!

Ar kada susimąstėte, kad kredito unijos Lietuvoje veikia ilgiau nei daugelis šiandien žinomų komercinių bankų? Dauguma jų skaičiuoja jau ne vieną dešimtmetį. Vis dėlto dažnam paaiškinti, kuo kredito unijos skiriasi nuo banko, gali būti sudėtinga. Taigi ar pakankamai žinome apie šias lietuviškas, savitas, bet kartu ir mitais vis dar apipintas finansų įstaigas, komentuoja Lietuvos centrinės kredito unijos atstovai.

Kredito unijų sektorių sustiprino pertvarka

Lietuvoje šiuo metu veikia 59 kredito unijos, vienijančios per 166 tūkst. narių. Kasmet augančių ir stiprėjančių kredito unijų bendras turtas pernai pirmą kartą perkopė 1 mlrd. Eur. Tuo metu 44 kredito unijas vienijančios LKU kredito unijų grupės, kurios veiklą prižiūri Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), turtas sudaro beveik 60 proc. viso kredito unijų sektoriaus turto.

LCKU administracijos vadovo ir valdybos pirmininko Mindaugo Vijūno teigimu, pirmosios kredito unijos nepriklausomoje Lietuvoje pradėtos steigti 1994 m. Tiesa, šiandien tvarų sektoriaus augimą atspindintys rezultatai ne visada buvo tik džiuginantys: „Pradėjus steigtis kredito unijoms, šių veikla anuomet buvo kur kas mažiau reglamentuota. Tada tai buvo vienas pagrindinių veiksnių, padėjusių kredito unijų judėjimui įgauti gyvybiškai reikalingą pagreitį. Sektoriui augant, su laiku palankios sąlygos tapo ydomis ir kredito unijos subrendo reikšmingiems pokyčiams.“

Tie pokyčiai – tai 2018-aisiais įvykusi kredito unijų reforma. Iki tol pavieniai veikusios unijos, turėjusios ribotas galimybes augti, apsijungė į centrinių kredito unijų sistemas. Susiformavus dviem centrinių kredito unijų grupėms, kredito unijos pradėjo veikti kaip vientisas organizmas, o sektorius – iš nuostolingo tapo pelningu. Reforma sudarė sąlygas unijoms saugiai ir užtikrintai plėtoti finansinių paslaugų teikimą regionų, miestelių ir miestų gyventojams bei verslui.

„Nuo tada LKU kredito unijų grupė kasmet tvirtina savo pozicijas šalies miestuose ir regionuose. Šiandien, būdami didžiausia kredito unijų grupe Lietuvoje, skaičiuojame per šimto klientų aptarnavimo vietų tinklą ir daugiau nei 120 tūkstančių narių“, – komentuoja M. Vijūnas.

Finansuoja ir milijoninius verslo projektus

Kredito unijų veiklą dar kartais lydi mitai. Vienas tokių – kredito unijos finansuoja tik smulkųjį verslą ir ūkio sektorių. Tiesa, šiandien LKU grupės kredito unijos iš tiesų aktyviai teikia kreditus gyventojams, finansuoja smulkiojo ir vidutinio verslo projektus, jaunas įmones, žemės ūkio veikla besiverčiančius ūkininkus ir bendroves.

„Kredituojame tiek veiklą pradedančias ir jaunas įmones, tiek patyrusius verslus, nuolat ieškome būdų bei priemonių, kaip pasiūlyti patrauklias ir konkurencingas sąlygas. Bet svarbu pabrėžti, kad drauge su LCKU kredito unijos gali finansuoti ir stambius verslus, – primena M. Vijūnas. – Mat veikiant grupėje, atsiveria galimybės unijoms efektyviau valdyti savo veiklą, apjungti kapitalą ir tokiu būdu finansuoti didesnius projektus bei plėtoti savo veiklą.“

Štai praėjusiais metais didžiausias verslo bendrovei suteiktas sindikuotas kreditas siekė 5,8 mln. eurų. Tarp kredito unijų finansuojamų verslų, didžioji dalis priklauso nekilnojamojo turto, taip pat gamybos ir sandėliavimo sektoriams. 2021 m. duomenimis, LKU kredito unijų grupėje suteikti kreditai verslo klientams sudarė ketvirtadalį viso paskolų portfelio. Vis dažniau įmonėms atrandant kredito unijas, verslo kreditų portfelis 2021 m. III ketvirtį LKU grupėje išaugo beveik 42 %, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Naujosios technologijos klientų poreikiams

Vis dar esama nuomonės, kad kredito unijos paslaugas gali suteikti tik atvykus į klientų aptarnavimo vietą. Netiesa, nes jau ilgą laiką reikšminga dalis klientų būtinas finansines operacijas atlieka per elektroninę bankininkystę. Visgi naujosios technologijos kredito unijoms atvėrė ir daugiau galimybių, kaip klientams teikti dar patogiau pasiekiamas finansines paslaugas.

Štai pastaraisiais metais startavo LKU kredito unijų grupės nuotolinė narystės savitarnos sistema, leidusi gyventojams tapti kredito unijų nariais bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Nuotoline narystės savitarnos sistema aktyviau naudojosi naująsias technologijas geriau įvaldę 25–45 metų amžiaus grupės gyventojai.

LKU išmanioji programėlė atvėrė kelius gyventojams atlikti mokėjimo pavedimus, patikrinti sąskaitos likutį, peržiūrėti paskutinių mokėjimų sąrašą ar gauti savo mokėjimo sąskaitų išrašą vos keliais paspaudimais savo telefone. „Kredito unijos iš kitų finansų įstaigų išsiskiria savo artumu klientams. Stengiamės įsiklausyti į savo narių poreikius, kurie mums yra viena pagrindinių paskatų ir toliau tobulėti“, – teigia pašnekovė.

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 44 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), sausį pristatė „Mastercard Business“ mokėjimo korteles verslo klientams. Taip kredito unijos prisijungė prie kitų Lietuvos finansų rinkos dalyvių, atvėrusių kelius verslo klientams atsiskaityti už prekes ir paslaugas patogiau.

„LKU grupės kredito unijos veikia visoje Lietuvoje ir savo klientų tarpe turi tiek verslo senbuvių, tiek jaunų verslų. Džiaugiamės, kad nuo šiol verslo klientams galėsime pasiūlyti finansinius sprendimus, apimančius ne tik kreditus ir indėlius, mokėjimo kortelių aptarnavimo paslaugą, bet ir kreditines mokėjimo korteles „Mastercard Business“ su kelionių draudimu“, – sako Jovita Platenkovienė, LCKU Verslo ir projektų vystymo departamento direktorė.

„MasterCard“ – viena didžiausių debetinių ir kreditinių kortelių mokėjimo sistemos operatorių, su kuria bendradarbiavimą LKU kredito unijų grupė pradėjo prieš 15 metų, tada pristačius pirmąsias LKU mokėjimo korteles privatiems klientams. Taip pat LCKU nuo praėjusių metų gegužės tapo pagrindine „MasterCard“ organizacijos nare.

J. Platenkovienės teigimu, verslo atstovų susidomėjimas mokėjimo kortelėmis ypač padidėjo pastaraisiais metais: „Populiarėja elektroninės parduotuvės, daugėja ir kitų vietų, kuriose galima atsiskaityti mokėjimo kortelėmis. Tad mokėjimo kortelių poreikis kasdien auga, taip pat ir verslo klientų tarpe. Pristatyti mokėjimo korteles verslui tapo neišvengiama būtinybe mums, siekiantiems įsiklausyti į savo narių poreikius ir juos atliepti.“

Kredito unija – kišenėje

Šios tarptautinės mokėjimo kortelės sąskaitoje esančiomis įmonės lėšomis kortelės turėtojas galės atsiskaityti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Kortelė „Mastercard Business“ gali būti išduota juridiniam asmeniui įmonės kasdienių išlaidų apmokėjimui. Prie tos pačios sąskaitos „Mastercard Business“ mokėjimo kortelės gali būti išduotos keliems asmenims, pavyzdžiui, įmonės vadovui ir darbuotojams. Esant poreikiui, kortelei gali būti suteiktas ir kredito limitas.

Atsiskaitymas „Mastercard Business“ kortele euro valiuta Europos šalyse – nemokamas. Skirtingai nei dauguma kitų finansų rinkos dalyvių Lietuvoje – LKU grupės kredito unijos netaiko papildomos maržos valiutos keitimui, atsiskaitant užsienyje kita nei euro valiuta.

Taip pat pagrindinės „Mastercard Business“ kortelės turėtojas yra nemokamai apdraudžiamas kelionių draudimu. Saugesniems apsipirkimams internetu papildomai galima užsisakyti ir nemokamą saugumo programą. Mokėjimo kortelę verslui jau galima užsisakyti atvykus į artimiausią LKU grupės kredito uniją.

Apie LKU kredito unijų grupę

LKU kredito unijų grupė – jau daugiau nei 20 metų yra didžiausia kredito unijų grupė šalyje. Grupės valdomas turtas sudaro beveik 60 proc. viso Lietuvos kredito unijų sektoriaus turto. 44 grupei priklausančios kredito unijos, kurių priežiūrą ir kontrolę vykdo LCKU, teikia svarbiausias finansines paslaugas – nuo mokėjimo kortelių ir el. bankininkystės „i-Unija“ iki terminuotųjų bei taupomųjų indėlių, kreditų gyventojams, ūkiui bei verslui.

Po kredito unijų reformos, leidusios dar 2018 m. susiformuoti centrinių kredito unijų grupėms, kurios stiprintų kooperatinės bankininkystės veiklą Lietuvoje, kredito unijų sistema sulig kiekvienais metais tvirtina savo pozicijas šalies miestuose ir regionuose. LKU grupės bendras konsoliduotas turtas, pasibaigus 2021 m. III ketvirčiui, siekė 608,7 mln. Eur. Tuo tarpu grynoji kredito unijų išduotų paskolų portfelio vertė per praėjusių metų devynis mėnesius išaugo 15 proc. iki 478 mln. Eur.

Europos Tarybos vystymo bankas (angl. the Council of Europe Development Bank, CEB) priėmė sprendimą Lietuvos centrinei kredito unijai suteikti (LCKU) 4 mln. paskolą, skirtą stiprinti smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) sektorių Lietuvoje. Susitarimas leis LCKU priklausančioms kredito unijoms didinti finansavimo verslui prieinamumą, didžiausią dėmesį skiriant šalies regionams.

2021 m. rugsėjį CEB iš viso išskirstė 628 mln. eurų naujoms paskoloms, kuriomis siekiama stiprinti socialinę infrastruktūrą Europoje, kartu gerinant galimybes gauti finansavimą labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms. Į sąrašą įmonių, kurioms išskirstytas šis portfelis, pateko ir Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU). Šiemet LCKU buvo vienintelė įmonė, gavusi CEB finansavimą, Lietuvoje.

Derybos su CEB prasidėjo dar praėjusių metų vasarį. Nors procesą kiek sulėtino situacija dėl koronaviruso, sutarties projekto derinimas jau finišo tiesiojoje ir pirmosios lėšos, tikėtina, Lietuvą pasieks 2022 m. pirmąjį ketvirtį.

Verslo finansavimas Lietuvoje

Smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje dominuoja, o papildomos lėšos gali būti kone gyvybiškai reikalingos užtikrinti veiklą ir nuosekliai didinti verslo pelningumą. Kartais verslas, ypač smulkusis, vis dar laikosi nuomonės, kad Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų finansavimas skirtas tik stambesnėms įmonėms, o paskolos sąlygos – nelanksčios.

„Kredito unijos gelbsti, kai reikalinga operatyvi pagalba ir greiti sprendimai. LKU grupės kredito unijos visada nuosekliai ieškojo būdų pasiūlyti finansavimą SVV sektoriui kuo palankesnėmis sąlygomis. CEB suteiktos lėšos prisidės prie mikroįmonių augimo ir verslumo Lietuvoje skatinimo“, – teigia LCKU Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius.

CEB gautą paskolą LKU kredito unijų grupė skirs didinti finansavimo prieinamumą verslo pradžiai arba mažų įmonių plėtrai. Šiomis lėšomis bus finansuojamos mikroįmonės, smulkūs ir vidutiniai verslai, atitinkantys oficialius Europos Sąjungos nustatytus kriterijus darbuotojų skaičiui, metinei apyvartai ir kt. Pagrindinis šios paskolos išskirtinumas – patrauklesnės sąlygos ir mažesnės palūkanos kredito gavėjams.

Dėl kreditų verslui Lietuvos įmonės galės kreiptis į LKU grupės kredito unijas. Sužinoti daugiau ir pateikti užklausą kreditui gauti galima interneto svetainėje www.lku.lt arba artimiausioje kredito unijoje.

Apie LKU kredito unijų grupę

LKU kredito unijų grupė – jau daugiau nei 25 metus yra didžiausia kredito unijų grupė šalyje. Grupės valdomas turtas sudaro beveik 60 proc. viso Lietuvos kredito unijų sektoriaus turto. 44 grupei priklausančios kredito unijos, kurių priežiūrą ir kontrolę vykdo LCKU, teikia svarbiausias finansines paslaugas – nuo mokėjimo kortelių ir el. bankininkystės „i-Unija“ iki terminuotųjų bei taupomųjų indėlių, kreditų gyventojams, ūkiui ir verslui.

Prioritetinė LKU kredito unijų grupės veiklos sritis – SVV finansavimas, kuris įgyvendinamas kartu su kitomis Lietuvos (INVEGA, UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas) bei tarptautinėmis finansų institucijomis, tokiomis kaip Europos investicijų bankas (EIB), Europos Tarybos vystymo bankas (CEB), Europos investicijų fondas (EIF) ir kiti.

LKU kredito unijų grupės bendras konsoliduotas turtas, pasibaigus 2021 m. III ketvirčiui, siekė 609 mln. Eur. Tuo tarpu grynoji išduotų paskolų portfelio vertė per devynis praėjusių metų mėnesius augo dešimtadaliu iki 478 mln. Eur. Tuomet kreditai verslo klientams sudarė 25,9 % (123,68 mln. Eur) viso LKU grupei priklausančių kredito unijų paskolų portfelio.