Kategorija: LKU grupės naujienos

Didžiausią kredito unijų grupę šalyje prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) kartu su partneriu „Mastercard“ skelbia šventinį žaidimą LKU kredito kortelių „Mastercard Standard“ turėtojams. Žaidimą vainikuos prizai net šešiems laimingiesiems, kuriems atiteks dovanų kuponai poilsiui ir kūno puoselėjimo procedūroms „Vytautas Mineral SPA“ Birštone.

Pirkdamas dovanas kitiems – gauk dovaną sau!

Jau per 12 tūkstančių LKU kredito unijų grupės klientų naudojasi mokėjimo kortelėmis „Maestro“, „Mastercard Standard“ ir „Mastercard Business“, kurios spėjo tapti nepamainomu kasdienių atsiskaitymų įrankiu. „Kaip pradėsi Naujuosius metus – tokie jie ir bus“ – esame visi girdėję, todėl LKU kredito unijų grupė dovanoja galimybę kredito kortelių „Mastercard Standard“ turėtojams metus pradėti SPA procedūromis.

Viskas, ką reikia padaryti, tai visu žaidimo laikotarpiu su savo „Mastercard Standard“ kortele atlikti 5 (penkias) arba daugiau mokėjimo operacijų ir užpildyti dalyvio anketą čia. Skaičiuojamos operacijos tiek atliktos internete, tiek fizinėse prekybos ar paslaugų teikimo vietose.

Žaidimo, kuris vyks nuo 2022 m. gruodžio 9 d. iki 2023 m. sausio 9 d., dalyviams iš viso atiteks penki 200 eurų vertės, o vienam laimingajam – 500 eurų vertės dovanų kuponas į „Vytautas Mineral SPA“ Birštone. Su nugalėtojais, kurie bus išrinkti burtų keliu, jau 2023 m. sausio 16 d. bus susisiekta asmeniškai dalyvio anketoje nurodytais kontaktais.

Unija kišenėje

Pastaraisiais metais rekordiškai daugėjant atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis, o taip pat ir vietų, kur jomis galima atsiskaityti – grynieji pinigai tampa vis mažiau patrauklia alternatyva. Ir nors šias tendencijas paspartino pandeminiai ribojimai, tačiau tokie gyventojų įpročiai, panašu, išliko ir po jos.

„Greitai kintančiame pasaulyje klientams aktualūs paprasti, aiškūs ir patogūs finansiniai sprendimai. LKU kredito kortelė „Mastercard Standard“ suteikia galimybę naudotis kortelėje esančiomis lėšomis Lietuvoje ir užsienyje, o už operacijas kita nei eurų valiuta kredito unijos netaiko papildomų valiutos keitimo mokesčių. Taip pat mokėjimo kortele galima užsisakyti viešbučio kambarį, lėktuvo bilietą. Esant poreikiui – pasinaudoti kredito limitu ar kelionių draudimo paslauga“, – teigia LCKU Verslo ir projektų vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė ir primena, kad tie, kurie kortelės dar neturi, ją gali užsisakyti artimiausioje LKU grupės kredito unijoje.

„MasterCard“ – tai viena didžiausių debeto ir kredito kortelių mokėjimo sistemos operatorių, su kuria bendradarbiavimą LKU grupės kredito unijos pradėjo prieš daugiau nei 15 metų, tada pristačiusios pirmąsias LKU mokėjimo korteles privatiems klientams. 2022-ųjų pradžioje LKU grupės kredito unijos pradėjo teikti kredito korteles ir verslo klientams „Mastercard Business“, o kitais metais, planuojama, dienos šviesą išvys ir visai naujas produktas – mokėjimo kortelės fiziniams asmenims „Mastercard Debit“.

Gerb. Kliente,

informuojame, kad š. m. gruodžio 8 dieną, ketvirtadienį, planuojami diegti LKU mobiliosios programėlės atnaujinimai, dėl kurių iki vienos valandos laikotarpiu galimi trikdžiai naudojantis programėlės funkcijomis.

Darbų pradžia: š. m. gruodžio 8 d. 22.45 val.

Planuojama darbų trukmė – iki 1 val.

Dėkojame už Jūsų kantrybę ir linkime sklandžios naudojimosi LKU mobiliąja programėle patirties!

Gerb. Kliente,

siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų sklandų veikimą ir saugumą, š. m. gruodžio 11 d. bus vykdomi planiniai informacinių sistemų techniniai darbai. Informuojame, kad jų metu iki keturių valandų laikotarpiu galimi trumpalaikiai sutrikimai naudojantis LKU elektroninėmis paslaugomis.

Darbų pradžia: š. m. gruodžio 11 d. 13.00 val.

Darbų pabaiga: š. m. gruodžio 11 d. 17.00 val.

Maloniai prašome reikalingas pinigų operacijas atlikti prieš arba po naujinimo darbų.

Atsiprašome už laikinus nepatogumus!

Šiandien lietuviška kredito unijų sistema išgyvena virsmo laikotarpį, nulemtą reakcijos į ekonomikos, finansų rinkos ir klientų poreikių pokyčius. Vis dėlto virsmas ir dinamika šį sektorių lydi daugiau nei 25-erius metus, kai nuo pirmosios kredito unijos įsteigimo sistema kovojo už vietą po saule. Kaip šios prieš daugiau nei du dešimtmečius Lietuvoje pradėjusios kurtis finansų įstaigos atrodo šiandien?

Smulkaus ir vidutinio verslo kredituotojas

„Lietuvai atgavus nepriklausomybę, bankinių paslaugų trūko, jos buvo brangios, vyravo chaosas, ūkininkai neturėjo jokio finansavimo, jokios galimybės gauti paskolą“, – taip lietuvišką dirvą, į kurią 1994 metais šaknis pradėjo leisti pirmosios kredito unijos, apibūdina buvęs Lietuvos centrinės kredito unijos vadovas (LCKU) Sigitas Bubnys.

Šiandien Lietuvoje iš viso veikia 59 kredito unijos, kartu vienijančios virš 167 tūkst. narių. Dar daugiau, pasibaigus 2021 metams, lietuviškos kredito unijos pirmą kartą istorijoje fiksavo 9,5 mln. Eur (2020 m. – 6,6 mln. Eur) siekiantį pelną, o bendras turtas dar pernai perkopė 1 mlrd. Eur. Kasmet reikšmingai augančios kredito unijų finansavimo apimtys palankiai veikia viso sektoriaus veiklos rezultatus.

Tiesa, prieš 25-erius metus dauguma kredito unijų buvo aktyvios ir kone vienintelės ūkininkų finansuotojos, tad meilus pavadinimas „ūkininkų bankeliai“ retkarčiais pasigirsta ir šiandien. Vis dėlto šių dienų kredito unijų paslaugos pritaikytos tiek prie ūkininkų, tiek gyventojų ar verslo įmonių poreikių:

Šią mintį patvirtina pastarųjų metų tendencijos – verslas vis dažniau atranda lietuviškas kredito įstaigas. Mat LKU kredito unijų grupė, pasibaigus trims šių metų ketvirčiams, skaičiavo per metus kone perpus (49,16 %) augusį paskolų verslo subjektams portfelį. Negana to, per tą patį laikotarpį unijose nusprendusių taupyti verslo įmonių portfelis augo dar daugiau – 57 %.

Pirmoji pagalbos ranka susiduriantiems su sunkumais

Kadaise veiklą pradėjusios kredito unijos sprendė tuometinių finansinių paslaugų stygiaus problemą. Praėjus ketvirčiui amžiaus, greta to, kad kredito unijos šiandien aktyviai finansuoja Lietuvių vartojimo ir būsto įsigijimo poreikius, taip pat teikia paskolas smulkiam ir vidutiniam verslui bei yra pajėgios finansuoti milijoninius verslo projektus, – jos ir toliau aktyviai ieško būdų bei priemonių, lengvinančių padėtį tų, kurie susiduria su įvairiausiais sunkumais.

„Keičiantis laikams pagrindinė kredito unijų misija, matyt, išliko ta pati – dėmesys, nukreiptas į savo narį. Ar tai būtų ūkininkai arba verslai, nukentėję nuo COVID-19 pandemijos, nuo karo Ukrainoje, ar tai būtų jaunos, veiklą bepradedančios įmonės – mes dirbame tam, kad išklausytume ir galėtume pasiūlyti finansinius sprendimus, geriausiai atliepiančius kiekvieną individualią situaciją“, – teigia M. Vijūnas.

Štai šį lapkritį 11 LKU grupės kredito unijų kartu vos per mėnesį suteikė 7 mln. eurų lengvatinių paskolų ūkininkams, nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje.

Skaitmenizacija leidžia būti konkurencingiems

Šiandien finansinių paslaugų sektorius išgyvena transformaciją, nulemtą tiek technologinių naujovių, tiek ekonominių bei geopolitinių veiksnių. Šie pokyčiai skatina ir kredito unijas nuolat ieškoti balanso tarp lankstumo, naujovių bei individualaus dėmesio savo klientui.

Tačiau net ir plėtojama elektroninės bankininkystės sistema ar mobilioji programėlė nepakeičia kredito unijų skiriamuoju ženklu tapusio individualaus dėmesio ir gyvo kontakto.

„Kredito unijų didžiausias išskirtinumas – artumas nariui. Puoselėjame šią vertybę iki šiol, todėl žadame ir ateityje išlaikyti šiandien turimą klientų aptarnavimo vietų tinklą, kuris apima per 100 taškų Lietuvos regionuose ir didžiuosiuose miestuose“, – prideda M. Vijūnas.

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 44 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), trečią šių metų ketvirtį nuosekliai augo ir didino pagrindinės veiklos rodiklius. LCKU administracijos vadovo ir valdybos pirmininko Mindaugo Vijūno teigimu, kredito unijos sunkiu laikmečiu sugebėjo veikti tvariai bei auginti tiek indėlių portfelį, tiek finansavimo apimtis.

„Ekonominės prognozės išlieka neapibrėžtos, o dėl vyraujančių aplinkybių – situacija greitai keičiasi. Vis dėlto kredito unijos trečią ketvirtį demonstravo lankstumą, prisitaikydamos prie kintančių sąlygų, ir signalų dėl mažėjančios finansavimo paklausos ar atsiimamų indėlių nefiksavome. Priešingai, reaguodamos į rinkos pokyčius, kredito unijos toliau sėkmingai finansuoja ūkį, verslą bei gyventojų poreikius, taip pat auga indėlių palūkanos, o dėl to – fizinių bei juridinių asmenų indėlių portfelis“, – apžvelgia M. Vijūnas.

Konsoliduota LKU kredito unijų grupė per tris šių metų ketvirčius uždirbo 4,27 mln. Eur neaudituoto grynojo pelno, t. y. 18,67 % daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, kai pelnas siekė 3,6 mln. Eur. Vien šių metų trečio ketvirčio pelnas siekė 1,45 mln. Eur ir, palyginti su 1,12 mln. Eur prieš metus, padidėjo 29,4 %. Tuo metu LKU kredito unijų grupės turtas per tris šių metų ketvirčius augo 6,06 % iki 690,46 mln. Eur. Grupę prižiūrinčios LCKU turtas per tą patį laikotarpį neženkliai susitraukė – 1,41 % iki 228,28 mln. Eur.

LKU kredito unijų grupės grynosios palūkanų pajamos, pasibaigus trims ketvirčiams, siekė 19,94 mln. Eur ir buvo 22,73 % didesnės nei prieš metus analogišku laikotarpiu (2021 m. – 16,25 mln. Eur). Neaudituotais duomenimis, LCKU per tris ketvirčius uždirbo 1,15 mln. Eur grynojo pelno – 40,29 % daugiau negu pernai tuo pačiu metu, kai suma siekė 819 tūkst. Eur. Taip pat augo ir grynosios palūkanų pajamos, kurių LCKU uždirbo 3,12 mln. Eur arba 27,27 % daugiau negu pernai (2021 m. – 2,45 mln. Eur).

Neaudituotais duomenimis, 2022 m. rugsėjo 30 d. LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 25,94 % (normatyvas – 12,9 %), o LKU konsoliduotos grupės – 14,40 % (normatyvas – 12,39 %). LKU kredito unijų likvidumo rodiklis 2022 m. III ketvirtį siekė 171,82 % (normatyvas – 100 %).

Gyventojų ir verslo finansavimas

Tris šių metų ketvirčius konsoliduota LKU kredito unijų grupė augino visų klientų segmentų finansavimo apimtis. Per minėtą laikotarpį pasirašyta naujų paskolų sutarčių už 142,58 mln. Eur. – 10,96 % daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. LKU kredito unijų grupė didino skolinimo apimtis tiek verslo, tiek gyventojų segmente. Grynoji konsoliduotos LKU grupės išduotų paskolų portfelio vertė 2022 m. rugsėjo pabaigoje sudarė 573,5 mln. Eur, o tai – 16,6 % daugiau nei metų pradžioje.

Reikšmingiausiai augo paskolų verslui portfelis. Naujų paskolų verslui konsoliduotoje LKU kredito unijų grupėje suteikta už 22,67 mln. Eur per ketvirtį ir už 62,97 mln. Eur per tris šių metų ketvirčius. Bendras paskolų verslui portfelis rugsėjo 30 d. sudarė 184,49 mln. Eur – 49,16 % daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Naujų paskolų su nekilnojamojo turto įkeitimu per tris ketvirčius suteikta už 46,6 mln. Eur, o viso portfelio balansinė vertė pasibaigus trims ketvirčiams siekė 274,97 mln. Eur. – 12,7 % daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tuo metu vartojimo paskolų portfelis per tris ketvirčius neženkliai susitraukė – 1,37 % iki 21,47 mln. Eur. (2021 m. gruodžio 31 d. buvo 21,76 mln. Eur).

Trečiąjį ketvirtį stebėtas spartesnis paskolų žemės ūkiui portfelio augimas. Per tris ketvirčius pasirašyta naujų sutarčių už 25,41 mln. Eur, o bendras konsoliduotas LKU grupės paskolų ūkiui portfelis didėjo 13,54 % iki 102,27 mln. Eur.

Gyventojų ir verslo taupymas

Jau kurį laiką ekonominėms prognozėms negerėjant, dažniau atsigręžiama į mažos rizikos taupymo priemones. Ir tai galioja ne tik gyventojams, bet ir verslo įmonėms. Konsoliduotas LKU kredito unijų grupės indėlių portfelis, įskaitant ir santaupas einamosiose sąskaitose, per šių metų tris ketvirčius augo 5,15 % iki 604,39 mln. Eur ir buvo 13,1 % didesnis nei metais anksčiau.

Didžiausią indėlių portfelio dalį sudaro terminuotieji indėliai, kurių portfelio vertė ketvirčio pabaigoje siekė 397,45 mln. Eur ir per tris mėnesius augo 7,39 %. Tuo metu santaupos einamosiose kredito unijų narių sąskaitose augo lėčiau – 1,11 % per tris ketvirčius iki 206,94 mln. Eur.

Verslo įmonės taip pat vis dažniau nusprendžia taupyti kredito unijose. Terminuotieji indėliai daliai jų tampa galimybe gauti palūkanas už laisvas apyvartines lėšas. Jau eilę metų kredito unijų mokamos palūkanos už indėlius yra aukštesnės nei didžiųjų komercinių bankų. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių grupės mastu auga ne tik indėlių portfelis, bet ir vidutinė taupymo suma.

„Ekonomikos permainos nulėmė gyventojų bei verslo ateities lūkesčius, dėl to – ir sprendimus, finansinį elgesį bei su tuo susijusius taupymo įpročius. Kredito unijos gali pasiūlyti palūkanas, kuriomis iš dalies įmonės galėtų kompensuoti infliacijos patiriamus nuostolius. Galime pagrįstai manyti, kad artimiausiu metu indėlių portfelis, o kartu ir vidutinė indėlio suma kredito unijose toliau augs“, – sako Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius.

Prie daugiausiai kredito unijų šalyje vienijančios LKU kredito unijų grupės lapkričio mėnesį prisijungė nauja narė. 45-ąja LKU grupės kredito unija tapo didžiausią paskolų portfelį tarp kredito unijų Lietuvoje turinti „Taupa“. LKU kredito unijų grupės veiklą prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) ir „Taupa“ šį ketvirtadienį pasirašė prisijungimo prie grupės sutartį, o su naryste siejamus teigiamus pokyčius pajus visi „Taupos“ klientai.

„Glaudus bendradarbiavimas su kredito unijomis, kurios geriausiai jaučia galutinio vartotojo – savo kliento – interesus bei poreikius, leidžia mums tobulinti turimus finansinius sprendimus ir plėsti paslaugų spektrą. Tikime, kad kartu su „Taupos“ profesionalų komanda dalindamiesi patirtimi, žiniomis ir technologiniais sprendimais, turėsime galimybę kurti aukštą pridėtinę vertę klientams ir stiprinti visos grupės konkurencinį pranašumą Lietuvos finansų rinkoje“, – sveikindamas naują grupės narę sakė LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Sostinėje veikiančios kredito unijos „Taupa“ valdybos pirmininkas Linas Songaila atkreipia dėmesį, kad prisijungimas prie LKU kredito unijų grupės suteiks daug privalumų „Taupos“ klientams: bus plečiamas paslaugų spektras, atsiras galimybė finansuoti didesnius projektus kartu su kitomis LKU kredito unijų grupės narėmis, bus sparčiau diegiamos technologijų naujovės. L. Songaila pažymi, kad įgyvendinus visas technologines naujoves, kredito unijos teikiamos kasdienės paslaugos fiziniams asmenims bei verslui smarkiai priartės prie bankinių paslaugų.

„Vertiname tai kaip didelį žingsnį pirmyn – savo nariams bei klientams galėsime pasiūlyti dar daugiau saugių, patikimų ir šiuolaikiškų finansinių paslaugų. Prisijungimas prie LKU kredito unijų grupės taip pat suteiks daug galimybių tolesniam mūsų kredito unijos augimui. Tapsime stipresni ir kartu tikimės  sustiprinti visą LKU kredito unijų grupę“, – pažymi kredito unijos „Taupa“ valdybos pirmininkas L. Songaila.

Dar daugiau galimybių „Taupos“ klientams

LKU kredito unijų grupė – jau daugiau nei 25 metus didžiausia kredito unijų grupė šalyje. Grupės valdomas turtas sudaro 60 % viso Lietuvos kredito unijų sektoriaus turto. Grupei priklausančios kredito unijos, kurių priežiūrą ir kontrolę vykdo LCKU, teikia svarbiausias finansines paslaugas gyventojams, ūkiui ir verslo klientams.

Kredito unijai „Taupa“ prisijungus prie LKU kredito unijų grupės, „Taupos“ klientų laukia daug naujų paslaugų ir galimybių: jie galės naudotis LKU kredito unijų grupės išmaniąja programėle, savo kredito unijoje išsiimti mokėjimo korteles, daug patogesne vartotojui taps ir kredito unijos elektroninės bankininkystės sistema. Be to, jau netrukus tapti kredito unijos „Taupa“ nariu bus galima ir internetu.

Kredito unija „Taupa“ yra viena didžiausių ir seniausių kredito unijų Lietuvoje, veiklą vykdanti jau 25-erius metus. Lietuvos banko duomenimis, 2022 m. pirmąjį pusmetį „Taupa“ buvo didžiausia kredito unija šalyje pagal suteiktų paskolų portfelį.

Jau kurį laiką ekonominėms prognozėms negerėjant, dažniau atsigręžiama į mažos rizikos taupymo priemones. Ir tai galioja ne tik gyventojams, bet ir verslo įmonėms – mat juridinių asmenų indėlių portfelis kredito unijose ir toliau auga. Kas nulemia kredito unijose stebimas indėlių portfelio augimo tendencijas, komentuoja LKU kredito unijų grupės ekspertai.

Apie taupymo reikšmę garsiai ir plačiai diskutuojama nuo pirmosios koronaviruso pandemijos bangos, kuomet daugelį gyventojų ir verslo įmonių paveikė bent laikinai sumažėjusios pajamos. Tiesa, kalbant apie taupymą, dėmesys nukrypsta į gyventojų įpročius. O kaip su laisvomis apyvartinėmis lėšomis elgiasi įmonės?

Lietuvos banko duomenimis, rugsėjo pabaigoje įmonės Lietuvos finansų įstaigose laikė 9,4 mlrd. Eur indėlių, įskaitant ir indėlius iki pareikalavimo. Tuo metu LKU kredito unijų grupėje, kurią sudaro 44 kredito unijos, veikiančios tiek Lietuvos didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose, įmonių indėlių portfelis šiemet reikšmingai ūgtelėjo. Rugsėjo 30 d. duomenimis, per III šių metų ketvirtį juridinių asmenų indėlių portfelis paaugo 9,14 % ir net 56,6 %, per metus, nuo 2021 m. rugsėjo 30 d.

Nors infliacija išlieka aukšta, verslas aktyviai ieško resursų sukaupti atsargas sunkesniems laikams. Vis dėlto Europos centriniam bankui (ECB) padidinus bazines palūkanų normas, didžiųjų bankų terminuotų indėlių palūkanų norma vis dar svyruoja apie nulį. Dar daugiau, didžioji dauguma indėlių yra neterminuoti, o už juos paprastai palūkanos – nemokamos.

Laiko patikrinti taupymo sprendimai

Kredito unijos skiria aukštą prioritetą bendruomenėms ir savo nariams, todėl eilę metų kredito unijų mokamos palūkanos už indėlius yra aukštesnės nei didžiųjų komercinių bankų. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių grupės mastu auga ne tik indėlių portfelis, bet ir vidutinė taupymo suma.

„Ekonomikos permainos nulėmė gyventojų bei verslo ateities lūkesčius, dėl to – ir sprendimus, finansinį elgesį bei su tuo susijusius taupymo įpročius. Kredito unijos gali pasiūlyti palūkanas, kuriomis iš dalies įmonės galėtų kompensuoti infliacijos patiriamus nuostolius. Galime pagrįstai manyti, kad artimiausiu metu indėlių portfelis, o kartu ir vidutinė indėlio suma kredito unijose toliau augs“, – sako Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius.

Indėlių augimo tendencijas stebi ir sostinėje veikianti Šeimos kredito unija: „Pastaruoju metu kredito unijoje augo ne tik taupyti nusprendusių klientų skaičius, bet ir taupymo apimtys. Nuo sausio mėnesio taupomojo indėlio sąskaitų atidaryta 40 % daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, o vidutinė indėlio suma didėjo net 35 %. Panaši situacija ir su terminuotaisiais indėliais“, – dalijasi taupymo produktų konsultantas Gintautas Kondratavičius.

Projektų vadovas Justas Markevičius atkreipia dėmesį, kad verslas vis dažniau atranda kredito unijas ir dėl kitų būtiniausių finansinių paslaugų kainodaros, leidžiančios įmonėms sutaupyti: „Kredito unijos taiko mažesnius įkainius už mokėjimų pavedimus, lėšų įskaitymą, mokėjimo sąskaitos aptarnavimą bei kitas paslaugas nei kiti rinkos dalyviai. Taip pat unijose galima įsigyti mokėjimo kortelę verslui ar išsinuomoti mokėjimo kortelių skaitytuvą, kurių įkainiai – patrauklūs ir konkurencingi.“

Palūkanos už indėlius kredito unijose – ir 3 %

Nors LKU grupės kredito unijų palūkanos už indėlius skiriasi priklausomai nuo kiekvienos kredito unijos, pažvelgus bendrai – jos auga. Kai kuriose iš jų palūkanos už, pavyzdžiui, 36 mėnesių indėlį jau siekia 3 ir daugiau procento. Indėliai yra laikomi viena mažiausiai rizikingų taupymo priemonių. R. Šukevičius patikina, kad indėliai kredito unijose – lygiai tokia pat saugūs, kaip ir kitose šalies finansų įstaigose:

„LKU kredito unijų grupė, kaip ir kitos šalyje veikiančios kredito įstaigos, yra prižiūrima Lietuvos banko bei dalyvauja indėlių draudimo sistemoje. Vadinasi, visi indėliai kredito unijose iki 100 000 eurų yra apdrausti ir apsaugoti valstybės. Sudarant indėlio sutartį didesnei nei 100 000 eurų sumai, ją rekomenduojama išskaidyti per kelias finansų įstaigas – tokiu būdu visos lėšos liks apsaugotos“, – dėmesį atkreipia R. Šukevičius.

Naudokite kortelę „Mastercard“ lapkričio 14–30 d. ir tapkite aplinkosaugos herojumi!

Aukojate labdaros organizacijai nieko nedarydami – kaip tai įmanoma? Tai paprasta, nes viską už jus padarome mes. Tvarumas labai svarbus tiek mums, tiek „Mastercard“. Todėl stengiamės kiek galėdami padėti mus supančioms bendruomenėms ir aplinkai. Deja, į šią kampaniją negalime įtraukti kortelių „Maestro“, „Cirrus“, „Mastercard Business“ ir „Commercial“.

Mūsų ateitis neatsiejama nuo Baltijos jūros ateities. Ją supa devynios šalys, kuriose gyvena daugiau kaip 85 milijonai žmonių ir kurioms būdinga skirtinga politinė, socialinė ir ekonominė sąranga. Daugeliui šių žmonių sveika Baltijos jūra reikalinga maistui ir pajamoms, o kiti brangina ją kaip svarbią gamtos ir laisvalaikio erdvę.

Per pastaruosius 100 metų Baltijos jūros būklė dramatiškai pablogėjo. Žmonių vykdoma veikla, pvz., peržvejojimas, tarša, o pastaruoju metu ir sunkėjantys klimato kaitos padariniai, keičia ekologinę pusiausvyrą ir eikvoja atsinaujinančiuosius išteklius nepaisydama saugių biologinių ribų.

Būtent todėl kartu su „Mastercard“ remiame vietines organizacijas, kurios visą savo laiką skiria mūsų planetos gerovei ir dirba, kad apsaugotų Baltijos jūrą.

Kampanijos laikotarpiu 2022 m. lapkričio 14–30 dienomis skirsime Baltijos jūrai po tris centus nuo kiekvienos su „Mastercard“ išleistos 20 EUR sumos. Tai reiškia, kad šiuo laikotarpiu savo „Mastercard“ panaudojęs asmuo taps aplinkosaugos herojumi.

Daugiau informacijos rasite sąlygose.

LKU grupės kredito unijos išliko atviros ir klientus aptarnauja ta pačia tvarka kaip ir iki pandemijos, praneša grupę prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU). Nariai gali atvykti į savo kredito unijos klientų aptarnavimo vietą ir susitvarkyti finansinius reikalus be išankstinės registracijos. Tai ypatingai aktualu vyresnio amžiaus klientams, gyvenantiems ne didmiesčiuose, nesinaudojantiems interneto banku ar turintiems ribotą interneto prieigą.

Kredito unijos, kaip ir šalyje veikiantys komerciniai bankai, teikia analogiškas finansines paslaugas savo klientams. Tuo metu platų klientų aptarnavimo vietų tinklą visoje Lietuvoje vienijanti kredito unijų grupė klientus aptarnauja įprastai – kredito unijos patalpose tiek su išankstine registracija, tiek be jos, palaukus „gyvoje“ eilėje, jei tokia būtų.

Finansinių paslaugų pasiekiamumo klausimas pasidarė ypatingai opus koronaviruso pandemijos pradžioje, kuomet dėl saugumo priežasčių buvo apribotos bankų ir kredito unijų teikiamų finansinių paslaugų „akis į akį“ būdu tvarka. Vis dėlto atlaisvinus karantino suvaržymus, dalis finansinių paslaugų teikėjų liko prie išankstinio klientų registravimo tvarkos.

LKU kredito unijų grupė vienija 44 kredito unijas visoje Lietuvoje ir daugiau nei 100 klientų aptarnavimo vietų tinklą, įskaitant atokesnius Lietuvos regionus, miestelius. Taip pat kredito unijose ir jų nutolusiose kasose klientai priimami ne tik konsultacijoms, bet ir gali atlikti grynųjų pinigų operacijas, kas šiuo metu ypatingai aktualu be savo banko skyriaus likusiose Lietuvos gyvenvietėse.

Kartu, esant poreikiui, kredito unijos klientai turi galimybę gauti ir nuotolines paslaugas – nuotoliniu būdu įstoti į kredito unijos narius, sudaryti sutartis dėl finansinių paslaugų teikimo, indėlio, naudotis internetine bankininkyste, mobiliąja aplikacija bei gauti bendro pobūdžio konsultaciją elektroniniais kanalais.

Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) ir Asociacija Lietuvos kredito unijos (ALKU) šią savaitę svečiuose sulaukė kredito unijų iš Kazachstano delegacijos. Kazachstano kooperatinės bankininkystės sektoriaus atstovai leidosi į šią stažuotę su tikslu pažinti kredito unijų veiklą ir iššūkius Vokietijos bei Lietuvos kredito unijų sektoriuje.

Prieš tai aplankę Vokietijos kooperatinės bankininkystės institucijas, trečiadienį svečiai buvo sutikti LCKU biure Kaune. Čia ALKU valdybos narys Sigitas Bubnys pristatė kredito unijų sektorių Lietuvoje, taip pat asociacijos veiklą, reikšmę ir istoriją. Iš karto po to LCKU atstovai pasakojo apie centrinės kredito unijos vaidmenį, skolinimo narėms kredito unijoms procedūrą, sąlygas ir reikalavimus, pristatė likvidumo, stabilizacijos fondus, vykdomą LKU grupės kredito unijų veiklos priežiūrą.

Jau rytoj svečiai iš Kazachstano svečiuosius Panevėžio ir Širvintų kredito unijose. Tegul tarptautinė kredito unijų draugystė auga, o gerosios patirties dalybos bus daugiau nei tradicija.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, per tris 2022 metų ketvirčius finansiniai sukčiai iš gyventojų išviliojo daugiau kaip 8 mln. eurų. Tuo pačiu laikotarpiu finansų įstaigų pastangomis savininkams buvo grąžinta apie 4 mln. eurų.

LBA reguliariai atnaujinama sukčiavimų statistika rodo, kad 2022-ųjų trečiąjį ketvirtį, lyginant su antrojo duomenimis, fiksuotų incidentų skaičius buvo panašus. Visgi sukčių padaryti nuostoliai sumažėjo daugiau kaip milijonu eurų. Per pastaruosius tris mėnesius sukčiams pervesta per 2,6 mln. eurų (palyginimui, II ketvirtį – apie 4 mln.), užfiksuoti iš viso 2326 incidentai (II ketvirtį – 2454).

Be to, 2022-ųjų trečiąjį ketvirtį per 1,2 mln. eurų, kuriuos ketinta pervesti sukčiams, buvo sustabdyta bankų pastangomis, kilus įtarimų dėl klientų patvirtintų operacijų. Per tris mėnesius žmonėms bei įmonėms taip pat grąžinta apie 2,7 mln. eurų, kurie buvo jau iškeliavę iš kliento banko – tai yra bendro teisėsaugos ir bankų darbo rezultatas.

„Šių metų trečiąjį ketvirtį aktyviai vykdėme informacinę kampaniją „Atpažink sukčių“: prevencinės žinutės pasirodė televizijoje, radijuje, internete. Siekiame atkreipti žmonių dėmesį į sukčiautojų dažniausiai pasitelkiamas kaukes, mat budrumas – vienas patikimiausių būdų apsisaugoti nuo apgaulės. Tad jungtinę komunikaciją tęsime ir toliau“, – teigė dr. Eivilė Čipkutė, LBA prezidentė. 

Jungtinė sukčiavimo prevencijos kampanija

Kampaniją „Atpažink sukčių“ vykdo LBA ir 20 jos vienijamų finansų įmonių. Taip pat prie kampanijos prisideda ir Lietuvos policija, Lietuvos bankas bei kiti partneriai. Projekto interneto svetainėje www.atpazinksukciu.lt apžvelgiamos nusikaltėlių dažniausiai pasitelkiamos kaukės, arba scenarijai, kuriuos šie pasitelkia sukčiaudami. Taip pat čia publikuojamos tikrų faktų pagrindu sukurtos finansinių sukčiavimų istorijos.

Šiuo metu Lietuvoje tarp sukčių naudojamų scenarijų bene dažniausias tebėra vadinamasis „fišingas“, kai gyventojams atsiunčiamos suklastotos SMS žinutės arba laiškai, primenantys banko ar kitų institucijų pranešimus. Šitaip siekiama gauti interneto banko prisijungimo duomenis, patvirtinti apgaule atliekamus pavedimus ir pan. Tebėra paplitęs ir susirašinėjimo el. paštu perėmimas, kai sukčiai apsimeta, pavyzdžiui, sąskaitos numerį norinčiais patikslinti verslo partneriais. Nuostolių pridaro ir investiciniai sukčiai, siūlantys investuoti su neva garantuota didele grąža, o faktiškai siekiantys priversti aukas atiduoti savo lėšas.

Finansų sektoriaus specialistai primygtinai ragina niekam neatskleisti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, neatidarinėti elektroniniu paštu ar SMS siunčiamų įtartinų nuorodų, neskubėti reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie neva užblokuotas paskyras, sąskaitas ir pan.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad sukčiai naudoja nuorodas, kurios primena tikrų bankų ar kitokių paslaugų teikėjų svetainių adresus. Tad ekspertai kviečia naudotis tik oficialiais bankų interneto puslapiais, pirkti patikrintose elektroninės prekybos vietose. Patarimas susidūrusiems su įtartinais skambučiais ar žinutėmis – nesileisti į pokalbį ir neatsakyti į pranešimus, nespausti nuorodų ir patiems pasiskambinti į įstaigą ar instituciją, kurios atstovu prisistatė susisiekęs asmuo, susiradus numerį oficialioje interneto svetainėje. Įtarus, kad tapote finansinių sukčių auka, būtina nedelsiant pranešti savo bankui ir policijai.

Pernai Lietuvos gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai dėl finansinio sukčiavimo sudarė 10,2 mln. eurų, užpernai – 4,8 mln. eurų.

LKU kredito unijų grupės klientai jau beveik metus aktualiausius veiksmus – kasdienės bankininkystės operacijas, bankinių kortelių valdymą bei kitas finansines veiklas – gali atlikti naudodamiesi mobiliąja programėle. 44 kredito unijas vienijančios grupės atstovai sako, kad programėlės poreikį padiktavo jaunoji karta, didmiesčių gyventojai, tačiau ją išleidus teko maloniai nustebti – aktyviausiai LKU programėle naudojasi 36–50 metų amžiaus asmenys, o regionuose ji tapo net populiaresnė nei didmiesčiuose.

„LKU kredito unijų grupė gyvuoja jau daugiau nei 25-erius metus. Kadaise vos kelias pagrindines finansines paslaugas teikusios kredito unijos šiandien privalo keistis, kad liktų aktualios. Todėl neišvengiamai technologinės naujovės ir skaitmenizacija užima vis svaresnę mūsų veiklos dalį. Pernai pristatyta LKU išmanioji programėlė yra viena iš pastarųjų naujovių“, – sako LKU kredito unijų grupės priežiūrą ir kontrolę vykdančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Verslo ir projektų vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė.

Didžiausias iššūkis – įtikti visiems

Kurti kredito unijų programėlę nuspręsta atsižvelgus į situaciją rinkoje ir klientų poreikius: vis daugiau jų kasdien naudojasi išmaniuoju telefonu ir nori turėti galimybę valdyti savo finansus visur ir visada, turėdami interneto ryšį. Nors bankų klientai išmaniosiomis programėlėmis gali naudotis ne vienerius metus, lietuviškoms kredito unijoms tai buvo reikšmingas žingsnis į priekį, kilstelėjęs paslaugų prieinamumą ir kokybę į naują lygmenį. 

Kuriant programėlę pirmiausia buvo atsižvelgiama į jaunosios kartos atstovus, kurie yra aktyviausi mobiliųjų aplikacijų naudotojai. Tuo pačiu plėtojant LKU mobiliosios bankininkystės sprendimą siekta tikslingai įvertinti bei išpildyti ir vyresnio amžiaus, Lietuvos miesteliuose gyvenančių žmonių, kurie sudaro reikšmingą dalį LKU kredito unijų grupės klientų, poreikius. Taigi programėlė turėjo būti funkcionali, naudinga, bet kartu ir aiški bei patogi visiems.

J. Platenkovienė pripažįsta, kad programėlės kūrėjams tai buvo nelengvas iššūkis. Dar ir starto dieną liko nerimo, ar visi naujovę priims. Vis dėlto jau pirmosiomis savaitėmis paaiškėjo, kad nerimauta be reikalo – programėlė išsyk tapo populiari ir naudojama klientų. Vien pirmąjį mėnesį atliktų operacijų skaičius pasiekė  apie 12 tūkst. Be to, šis skaičius nuolat auga, o programėlę jau spėjo į savo įrenginius parsisiųsti per 6 tūkst. kredito unijų klientų.

„Svarbiausia, kad programėle aktyviai naudojasi tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus žmonės: 26–35 metų klientai sudaro 35 proc., tuo metu 36–50 metų asmenys – net 41 proc. visų vartotojų. Be to, programėlę aktyviai naudoja ne tik kredito unijų nariai, gyvenantys Kaune arba Vilniuje, bet ir mažesniuose miestuose, tokiuose kaip Šilutė, Anykščiai, Telšiai, Panevėžys. Nesuklysčiau sakydama, kad LKU mobilioji programėlė regionuose tapo net populiaresnė nei didmiesčiuose“, – statistiką komentuoja LCKU atstovė.

Programėlę sukūrė per kelis mėnesius

Programėlės kūrimą LCKU patikėjo partneriams, unikalius IT ir skaitmenizacijos sprendimus vystančiai bendrovei „Baltic Amadeus“, turinčiai daugiau nei 30 metų patirtį diegiant IT sprendimus finansų sektoriuje.

„Naujausi tyrimai rodo, kad mobiliosios bankininkystės paslaugomis naudojasi maždaug kas trečias planetos gyventojas. Taigi šiandien mobiliosios bankininkystės sprendimai yra svarbūs visoms finansinėms institucijoms – nuo didžiųjų bankų iki kredito unijų“, – sako „Baltic Amadeus“ technologijų direktorius Vitalis Kavaliauskas.

Pasak jo, neturint patirties, mobiliosios bankininkystės programėlės kūrimas gali trukti iki vienerių metų ar dar ilgiau. „Baltic Amadeus“ komanda unikalų LKU prekės ženklo dizainą turinčią programėlę, pritaikytą „Android“ ir „iOS“ operacinėms sistemoms, sukūrė per kelis mėnesius.

Siekiant užtikrinti visus būtinuosius saugumo ir atitikties elementus, nuspręsta pritaikyti „FinCell“ technologinę platformą, kuri yra pagrįsta tarptautiniais „NextGenPSD2“ ir Berlyno Grupės standartais. LKU programėlę sukūrę ekspertai yra sertifikuoti pagal CISSP ir CDPSE, o su pagrindine finansinės įstaigos sistema programėlė jungiasi per atvirą aplikacijų programavimo sąsają.

„Svarbu ir tai, kad programėlė veikia viešosios debesijos technologijos pagrindu, o mes pasirūpiname optimaliu infrastruktūros kaštų panaudojimu. Tai ne tik leidžia efektyviai valdyti programėlę, plėsti jos funkcionalumą, bet ir tuo pačiu lengvai optimizuoti išlaidas apsaugant klientą nuo „galvos skausmo”, susijusio su infrastruktūros sąnaudų valdymu“, – priduria V. Kavaliauskas.

Funkcionalumą toliau plečia

Siekiant išpildyti patogumo ir intuityvumo reikalavimus, LKU mobiliąją programėlę nuspręsta diegti etapais. Iš pradžių ji turėjo bazines funkcijas – galimybę atlikti mokėjimo pavedimus privatiems klientams, patikrinti sąskaitos likutį, peržiūrėti paskutinių mokėjimų sąrašą, matyti savo bankines korteles ar gauti mokėjimo sąskaitų išrašą. Funkcijų sąrašas ir toliau pildomas, siekiant atitikti naujausius klientų bei modernios bankininkystės standartus. Pavyzdžiui, sudaryta galimybė ir verslo klientams atlikti mokėjimus, o  pranešimus apie į sąskaitą įskaitytas lėšas gali gauti tiek privatūs, tiek verslo klientai.

Artimiausiu metu numatoma pristatyti tokias naujoves, kaip galimybę vienoje vietoje matyti informaciją apie turimas paskolas, taip pat atidarytas indėlių sąskaitas. LKU bendradarbiauja ir su finansinių technologijų įmonėmis, todėl ateityje programėlėje bus galima matyti likutį sąskaitoje bei inicijuoti mokėjimus iš mokėjimo sąskaitų, kurios buvo atidarytos kitose finansų įstaigose.

„Programėlė išplečia ir papildo kredito unijų siūlomų paslaugų spektrą. Iš regionų traukiantis bankams, kredito unijos lieka atviros savo klientams, kurie gali atvykti tiek gyvos konsultacijos su specialistu, tiek atlikti kasdienes finansines operacijas arčiau savo namų. LKU grupei priklausančios kredito unijos turi daugiau nei 100 klientų aptarnavimo vietų tinklą, aprėpiantį tiek Lietuvos didmiesčius, tiek mažuosius miestelius“, – teigia J. Platenkovienė.

LKU išmaniąją programėlę galima nemokamai parsisiųsti ir įdiegti į kelis skirtingus įrenginius, ją rasite „Google Play“ („Android“) bei „AppStore“ („iOS“) parduotuvėse.