Kategorija: LKU grupės naujienos

Per 2022 m. I pusmetį sustabdyta įtartinų mokėjimų už daugiau nei 1,5 mln. Eur, o nukentėjusiems grąžinta virš milijono eurų, rodo naujausia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) ataskaita, praneša Lietuvos bankų asociacija. Pasak finansinių nusikaltimų ekspertų, viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas, o taip pat žinių ir kompetencijų auginimas – pamatiniai įrankiai kovoje su finansiniais nusikaltėliais.

„Mūsų centre veikia taktinio bendradarbiavimo grupė, kuri vienija policijos, FNTT, STT, finansinių institucijų ir kitus dalyvius. Drauge ne tik renkame statistiką apie finansinius nusikaltimus, bet ir ją įvertinę teikiame įstatymų pakeitimų siūlymus, stipriname Lietuvos finansų rinkos atsparumą sukčiavimui per švietimą. Esame pasiryžę stiprinti bendradarbiavimą tarp visų finansų rinkos dalyvių, kad drauge duotume atkirtį sukčiams“, – sako Eimantas Vytuvis, PPPKC vadovas.  

Iš viso per pirmąjį 2022 m. pusmetį užfiksuota beveik 4 tūkst. sukčiavimo atvejų.

Arti pusės visų incidentų bei trečdalis visų nuostolių susiję su sukčiavimo kategorija „phishing“. Jai priskiriami atvejai, kuomet bandoma išvilioti pinigus arba duomenis suklastotais trumpaisiais pranešimais (SMS) arba el. laiškais.

Kitas finansiškai skaudus sukčiavimo tipas – „susirašinėjimo el. paštu perėmimas“. Užfiksuoti vos 35 šio sukčiavimo atvejai, tačiau padaryta santykinai milžiniška žala – išviliota net 1,2 mln. Eur arba penktadalis visų per pusmetį išviliotų pinigų.

„Susirašinėjimo el. paštu perėmimas – klastingas sukčiavimo būdas, itin pavojingas verslams. Sukčiai į įprastų sąskaitų srautą įmaišo fiktyvių sąskaitų už įprastas prekes ar paslaugas. Jose nurodomos sukčių banko sąskaitos ir mokėjimai dažniausiai negrįžtamai iškeliauja sukčiams. Verslas lieka be pinigų ir be užsakytų prekių ar paslaugų. Kovai su šia sukčiavimo tipologija padėtų „gavėjo pavadinimo tikrinimo“ projekto įgyvendinimas, taip pat turime tęsti įmonių vadovų bei buhalterių švietimą apie sukčiavimo schemas“, – sako E. Vytuvis.

Daugiau nei 900 tūkst. Eur išviliota investicinio sukčiavimo būdu, kuomet gyventojai kviečiami investuoti su didele grąža, virš 700 tūkst. Eur išviliota iš apsiperkančių internete prašant sumokėti už netikras prekes, netikrose parduotuvėse. Telefoniniai sukčiai išviliojo arti pusės milijono eurų, bendrai milijonas eurų sukčiai išviliojo avansinio, romantinio, netikro įmonės vadovo ir kitais sukčiavimo būdais. 

„Dažniausiai išviliotos lėšos yra pervedamos į Lietuvoje registruotas finansų įstaigas, tarp kurių vyrauja Fintech sektorius. Ne vienodas atsparumas sukčių veiksmams parodo, jog finansinės įstaigos turi nevienodo pajėgumo sukčiavimo prevencijos kontrolės sistemas. Drauge su partneriais rinkai jau kitų metų pradžioje pristatysime sukčiavimo prevencijos gaires, kurios padės sustiprinti finansų rinkos atsparumą sukčiams“, – sako E. Vytuvis.

Pasak jo, sukčiai naudojamasi SEPA staigiųjų mokėjimų paslauga, siekdami greičiau judinti išviliotas lėšas. Pinigus perveda ne tik Lietuvoje, bet ir į Didžiąją Britaniją, taip pat Vokietiją, Olandiją, Ispaniją.

Šiemet net 60 proc. Lietuvos gyventojų artimoje aplinkoje buvo žmonių susidūrusių su kokiu nors sukčiavimo atveju, o kas šeštas – nukentėjo nuo sukčių, atskleidė reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas, bendrovės „Spinter“ atliktas pagal PPPKC užsakymą.

Siekdama, kad verslą finansavimas pasiektų kaip įmanoma patogiau ir greičiau, nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) bendradarbiauja su finansų tarpininkais teikdama portfelines garantijas. INVEGOS finansų tarpininkais nuo rudens jau tapo 11 finansų įstaigų, o šį sąrašą papildė ir 7 LKU grupės kredito unijos.

Kaip pasakoja INVEGOS Priemonių valdymo skyriaus vyresnioji projektų vadovė Sigita Rutkauskaitė, nors visą laiką buvo stebima, kad paskolų finansavimas su valstybės garantija buvo aktualus, tačiau dar didesnę reikšmę jis įgauna šiuo nestabiliu laikotarpiu.

„Valstybės pagalba tampa neatsiejama siekiant užtikrinti įmonių konkurencingumą ir veiklos tęstinumą bei lengvesnį finansavimo verslui gavimą. O teikdama už verslo paskolą portfelinę garantiją, kuri atstoja dalį užstato, valstybė prisiima dalį rizikos ir taip paskatina finansų įstaigas skolinti aktyviau. Be to, finansavimas suteikiamas ne tik paprasčiau, bet ir greičiau, nes sprendimą finansuoti priima finansų įstaigos ir joms nereikia papildomai kreiptis į INVEGĄ dėl garantijos“, – sako S. Rutkauskaitė.

Tai, kad verslai susiduria su dideliais iššūkiais, patvirtina ir Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

„Pastarieji metai verslui buvo kupini iššūkių. Kai dalis įmonių dar nespėjo atsistoti ant kojų po COVID-19 pandemijos ir įvestų veiklos apribojimų, šių metų pradžia pabėrė naujų iššūkių, kuriuos lėmė Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą. Šie įvykiai stipriai pakoregavo įmonių tiekimo grandines, nulėmė importo ir eksporto partnerių kaitą, taip pat reikšmingai brango žaliavų ir energijos išteklių kainos“, – sako M. Vijūnas.

Sutartį su INVEGA pasirašė LCKU ir 7 kredito unijų konsorciumas, kurį sudaro: Kauno kredito unija, Kauno regiono kredito unija, Kėdainių krašto kredito unija, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, Panevėžio kredito unija, Šeimos kredito unija ir Vilniaus kredito unija. Bendrai šios kredito unijos gali suteikti finansavimą su INVEGOS portfeline garantija už 25 mln. eurų.

„Glaudus kredito unijų ir valstybės institucijų bendradarbiavimas yra tai, ko reikia šiuo sunkiu ir nenuspėjamu laikotarpiu, kad bendromis jėgomis galėtume sukurti lengvesnes sąlygas verslui išlikti ir gyvuoti Lietuvoje. Šios priemonės dėka galėsime palankesnėmis sąlygomis skolinti įmonėms, kurioms trūksta užstato arba turimas užstatas – nepakankamas. Džiaugiuosi, kad LKU kredito unijų grupė prisidės didinant finansavimo prieinamumą platesniam ratui smulkaus ir vidutinio verslo įmonių“, – prideda M. Vijūnas.

Pasinaudojus skatinamąja priemone „Portfelinės garantijos 3“, INVEGA garantuoja 80 % paskolos sumos, o maksimali vienos paskolos suma gali siekti ne daugiau kaip 1 875 000 eurų. Maksimali paskolos trukmė su portfeline garantija – 5 metai apyvartinėms ir 10 metų investicinėms paskoloms, o finansavimas kredito linijos forma teikiamas 3 metų laikotarpiui.

Nors LKU grupės kredito unijos gerumo misiją vykdo visus metus, tačiau būtent šventiniu laikotarpiu įgyvendinama jau tradicija tapusi kalėdinių kojinių paramos kampanija. Kampanijos tikslas – dovanoti šventinę nuotaiką ir ištiesti ranką pagalbos stokojantiems. Šiemet kredito unijos atsigręžė į Krizinį nėštumo centrą, artimųjų neturinčius senelius ir nepritekliuje gyvenančius vaikus.

Išgyvenančioms krizinį nėštumą mamoms

Dar prieš Kalėdas parama kalėdinėse kojinėse iš Lietuvos centrinės kredito unijos iškeliavo į Krizinio nėštumo centro skyriaus Kaune darbuotojų rankas. Per jas parama pasieks krizinį nėštumą išgyvenančias mamas ir jų mažylius.

Krizinio nėštumo centras įkurtas padėti moterims ir poroms, išgyvenančioms neplanuoto nėštumo krizę, pogimdyvinę depresiją, vaikelio netektį dėl persileidimo, priešlaikinio gimdymo ar nėštumo nutraukimo. Centras teikia kvalifikuotą tęstinę, kompleksinę pagalbą, siekiant įgalinti moterį įveikti krizę, organizuoja savipagalbos grupes. Nuo centro įkūrimo 2013-aisiais metais iš viso suteikta 14 115 konsultacijų mamoms ir šeimoms. Vien Kauno rajone Krizinis nėštumo centras teikia tęstinę kompleksinę pagalbą 50-iai moterų ir šeimų, o į centrą visoje Lietuvoje pagalbos kreipėsi 416 asmenų per metus.

Lietuvos centrinė kredito unija perdavė dovanas mamoms ir jų naujagimiams – būtinų higienos reikmenų rinkinius ir sauskelnes. Taip pat kartu su viena iš grupės narių – Šeimos kredito unija – Krizinio nėštumo centrui skyrė finansinę paramą.

Pajūrio senelių namams

LKU grupės kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ taip pat neliko abejinga ir prisijungė prie kalėdinių kojinių paramos kampanijos įteikdama paramą Kretingos Pajūrio senelių namams.

Šiuose namuose gyvena 21 senjoras ir neįgalumą turinti jauno amžiaus moteris, kurios artimieji atsisakė ją globoti. „Nusprendėme dovanoti šventinį džiaugsmą šių gražių, jaukių namų gyventojams, nes jų šventinę nuotaiką temdo artimųjų nebuvimas šalia bei ligos“, – sako „Mėmelio taupomosios kasos“ paskolų vadybininkė Oresta Stankuvienė.

Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ darbuotojos skyrė savo laiką ir nuvyko į senelių namus Kretingoje, kad įteiktų dovanas asmeniškai ir pabendrautų su šių namų gyventojais.

Nepritekliuje gyvenančių šeimų atžaloms

Gerumas neturi ribų, todėl Lietuvos centrinės kredito unijos darbuotojai antrus metus iš eilės savo pačių iniciatyva renka šventinę paramą nepritekliuje gyvenantiems vaikams, kad padovanotų jiems krislą šventinio džiaugsmo.

Bendradarbiaujant su SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centru, už darbuotojų surinktas lėšas mažiesiems buvo nupirkti 2 vienetai kombinezonų / chalatų, 3 vienetai sportinių kostiumų, lėlių vežimėlis ir 2 vienetai LEGO konstruktorių rinkiniai.

Lietuvos centrinė kredito unija taria nuoširdų AČIŪ gerumu besidalinančioms kredito unijoms, darbuotojams ir visiems, kurie nepamiršta atsigręžti į esančius šalia. Tik mes patys ir atviros mūsų širdys gali sukurti šventinį stebuklą.

Ir maži geri darbai gražina pasaulį!

Dėl ekonominės neapibrėžties ir augančių kainų, 2022-ųjų antroje pusėje nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas slopo, o būsto pardavimo laikotarpis – pailgėjo. Nepaisant to, būsto kreditavimo paklausa kredito unijose išlieka stabili, o pastarąsias vis dažniau atranda savarankiškai dirbantys bei pajamas iš užsienio gaunantys tautiečiai.

Matuoja devynis kartus

Finansų ekspertai pastebi, kad šiuo laikotarpiu svarstantys įsigyti būstą atidžiau ieško balanso tarp savo lūkesčių ir galimybių, atsižvelgdami ne tik į šiandienos situaciją, bet ir į galimus aplinkybių pokyčius ateityje. LKU kredito unijų grupės, vienijančios 45 kredito unijas, vertinimu, šiemet nežymiai mažėjo suteiktų būsto paskolų skaičius, tačiau jų vidutinė suma – augo.

Pastarųjų 12-os mėnesių vidutinė skolinimosi būstui suma kredito unijose siekė 57,8 tūkst. eurų, kuri dėl didėjančių NT kainų per metus paaugo 13,1 proc. Taip pat ryškėjo tendencija, kai dalis klientų paraiškas kreditui gauti pildo dar neišsirinkę konkretaus būsto, kad įsivertintų galimybes gauti būsto paskolą ir galimą mėnesio įmoką didėjančio EURIBOR atžvilgiu.

Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Kredito rizikos skyriaus vadovės Ingridos Kedytės teigimu, svarstantiems pasiskolinti būstui kredito įstaigoje vertėtų atsižvelgti į tai, kaip EURIBOR pokyčiai gali nulemti paskolos mėnesio įmokos dydį ir ateityje.

„Būsto paskola dažniausiai imama 20–30 metų laikotarpiui, per kurį paskolos įmokos dėl EURIBOR svyravimų gali tiek augti, tiek mažėti. Žinoma, kredito įstaigos, vertindamos asmens finansines galimybes gauti paskolą, atsižvelgia, kad paskolos mėnesinė įmoka neviršytų daugiau kaip 40 % šeimos pajamų, tačiau verta pasverti ir individualiai, kokią didžiausią sumą galima skirti paskolos įmokai, kad finansiniai įsipareigojimai netaptų našta“, – rekomenduoja I. Kedytė.

Vis dėlto ekspertė atskleidžia, kad infliacijos šuoliai ir kylančios palūkanos nenulėmė reikšmingų pokyčių būsto finansavime kredito unijose.

Išeitis dirbantiems savarankiškai

Sulig kiekvienais metais dirbančių pagal individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą ar kitokią savarankiškos veiklos formą gretos didėja. Neretai šiems asmenims pasikreipus į vieną ar kitą kredito įstaigą dėl būsto paskolos, kyla problemų vertinant gaunamų pajamų tvarumą. Dėl tos priežasties vis dar esama nuomonės, kad dirbantys savarankiškai arba gaunantys kitas alternatyvias pajamas gali pamiršti apie kredito įstaigų finansavimą.

Jurga ir Antanas Jakimavičiai Žemaitijoje įkūrė ne tik vietinių gyventojų gerai žinomą bei lankomą Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parką. Šeima veiklą vykdo pagal verslo liudijimą. J. Jakimavičienė pakoja, kad nusprendus įsigysti būstą, pirmiausia, kreipėsi į banką, tačiau  pagalbos ir finansavimo norimam būstui gauti nepavyko.

„Išgirdę mūsų istoriją su banku, pažįstami rekomendavo kreiptis į kredito uniją „Germanto lobis“ ir, tiesą sakant, iš karto pastebėjome skirtumą – šiltesnį bendravimą ir kitokį požiūrį į klientą. Kredito unijoje sulaukėme didesnio lankstumo vertinant mūsų situaciją – viskas buvo atlikta greitai ir paprastai“, – pasakoja J. Jakimavičienė ir neslepia, kad po to dar ne kartą kreipėsi į kredito uniją dėl kitų paslaugų bei artimoje ateityje planuoja įsigyti kredito unijos mokėjimo kortelę.

Tuo metu I. Kedytė patvirtina, kad tokių situacijų, kuomet į unijas dėl finansavimo būstui kreipiasi dirbantys savarankiškai, kasmet tik daugėja.

Lankstumas garantuotas

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad kredito unijos, kaip ir bankai, turi griežtą atsakingo skolinimo(si) metodologiją. Vis dėlto kredito unijose dirbantys specialistai skiria dėmesį kiekvieno besikreipiančio kliento situacijai.

„Kredito unijos skiria prioritetą kliento individualiai situacijai išanalizuoti bei pasižymi lankstumu ieškant geriausių finansinių sprendimų. Esame sukaupę 25-erių metų patirtį finansuojant tiek dirbančius savarankiškai, tiek pajamus užsienyje gaunančius, tačiau būstą Lietuvoje įsigyti panorusius tautiečius“, – teigia pašnekovė.

Kredito unijos gali finansuoti iki 85 procentų būsto vertės, o maksimalus paskolos grąžinimo terminas – 30 metų. Tiesa, kredito unijos, siekdamos tinkamai įvertinti asmens, dirbančio savarankiškai arba pajamas gaunančio iš užsienio, pajamas, gali paprašyti pateikti jas patvirtinančius dokumentus už ilgesnį laikotarpį negu įprasta – 12 arba 24 mėnesius.

Padidėjusios būsto paskolų palūkanų normos gąsdina ne tik ketinančius skolintis, bet ir esamus paskolos gavėjus. Vis dėlto I. Kedytė, susidūrusiems su finansinėmis problemomis ar laikinai sumažėjusiomis pajamomis, pirmiausia, rekomenduoja kreiptis į savo kredito unija: „Kredito unijoje dirbantys specialistai patars, kaip derėtų elgtis konkrečioje situacijoje, ir kartu su klientu stengsis rasti sprendimą – peržiūrėti paskolos grąžinimo grafiką ar apsvarstyti galimybes atidėti paskolos įmokas.“

Didžiausią kredito unijų grupę šalyje prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) kartu su partneriu „Mastercard“ skelbia šventinį žaidimą LKU kredito kortelių „Mastercard Standard“ turėtojams. Žaidimą vainikuos prizai net šešiems laimingiesiems, kuriems atiteks dovanų kuponai poilsiui ir kūno puoselėjimo procedūroms „Vytautas Mineral SPA“ Birštone.

Pirkdamas dovanas kitiems – gauk dovaną sau!

Jau per 12 tūkstančių LKU kredito unijų grupės klientų naudojasi mokėjimo kortelėmis „Maestro“, „Mastercard Standard“ ir „Mastercard Business“, kurios spėjo tapti nepamainomu kasdienių atsiskaitymų įrankiu. „Kaip pradėsi Naujuosius metus – tokie jie ir bus“ – esame visi girdėję, todėl LKU kredito unijų grupė dovanoja galimybę kredito kortelių „Mastercard Standard“ turėtojams metus pradėti SPA procedūromis.

Viskas, ką reikia padaryti, tai visu žaidimo laikotarpiu su savo „Mastercard Standard“ kortele atlikti 5 (penkias) arba daugiau mokėjimo operacijų ir užpildyti dalyvio anketą čia. Skaičiuojamos operacijos tiek atliktos internete, tiek fizinėse prekybos ar paslaugų teikimo vietose.

Žaidimo, kuris vyks nuo 2022 m. gruodžio 9 d. iki 2023 m. sausio 9 d., dalyviams iš viso atiteks penki 200 eurų vertės, o vienam laimingajam – 500 eurų vertės dovanų kuponas į „Vytautas Mineral SPA“ Birštone. Su nugalėtojais, kurie bus išrinkti burtų keliu, jau 2023 m. sausio 16 d. bus susisiekta asmeniškai dalyvio anketoje nurodytais kontaktais.

Unija kišenėje

Pastaraisiais metais rekordiškai daugėjant atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis, o taip pat ir vietų, kur jomis galima atsiskaityti – grynieji pinigai tampa vis mažiau patrauklia alternatyva. Ir nors šias tendencijas paspartino pandeminiai ribojimai, tačiau tokie gyventojų įpročiai, panašu, išliko ir po jos.

„Greitai kintančiame pasaulyje klientams aktualūs paprasti, aiškūs ir patogūs finansiniai sprendimai. LKU kredito kortelė „Mastercard Standard“ suteikia galimybę naudotis kortelėje esančiomis lėšomis Lietuvoje ir užsienyje, o už operacijas kita nei eurų valiuta kredito unijos netaiko papildomų valiutos keitimo mokesčių. Taip pat mokėjimo kortele galima užsisakyti viešbučio kambarį, lėktuvo bilietą. Esant poreikiui – pasinaudoti kredito limitu ar kelionių draudimo paslauga“, – teigia LCKU Verslo ir projektų vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė ir primena, kad tie, kurie kortelės dar neturi, ją gali užsisakyti artimiausioje LKU grupės kredito unijoje.

„MasterCard“ – tai viena didžiausių debeto ir kredito kortelių mokėjimo sistemos operatorių, su kuria bendradarbiavimą LKU grupės kredito unijos pradėjo prieš daugiau nei 15 metų, tada pristačiusios pirmąsias LKU mokėjimo korteles privatiems klientams. 2022-ųjų pradžioje LKU grupės kredito unijos pradėjo teikti kredito korteles ir verslo klientams „Mastercard Business“, o kitais metais, planuojama, dienos šviesą išvys ir visai naujas produktas – mokėjimo kortelės fiziniams asmenims „Mastercard Debit“.

Gerb. Kliente,

informuojame, kad š. m. gruodžio 8 dieną, ketvirtadienį, planuojami diegti LKU mobiliosios programėlės atnaujinimai, dėl kurių iki vienos valandos laikotarpiu galimi trikdžiai naudojantis programėlės funkcijomis.

Darbų pradžia: š. m. gruodžio 8 d. 22.45 val.

Planuojama darbų trukmė – iki 1 val.

Dėkojame už Jūsų kantrybę ir linkime sklandžios naudojimosi LKU mobiliąja programėle patirties!

Gerb. Kliente,

siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų sklandų veikimą ir saugumą, š. m. gruodžio 11 d. bus vykdomi planiniai informacinių sistemų techniniai darbai. Informuojame, kad jų metu iki keturių valandų laikotarpiu galimi trumpalaikiai sutrikimai naudojantis LKU elektroninėmis paslaugomis.

Darbų pradžia: š. m. gruodžio 11 d. 13.00 val.

Darbų pabaiga: š. m. gruodžio 11 d. 17.00 val.

Maloniai prašome reikalingas pinigų operacijas atlikti prieš arba po naujinimo darbų.

Atsiprašome už laikinus nepatogumus!

Šiandien lietuviška kredito unijų sistema išgyvena virsmo laikotarpį, nulemtą reakcijos į ekonomikos, finansų rinkos ir klientų poreikių pokyčius. Vis dėlto virsmas ir dinamika šį sektorių lydi daugiau nei 25-erius metus, kai nuo pirmosios kredito unijos įsteigimo sistema kovojo už vietą po saule. Kaip šios prieš daugiau nei du dešimtmečius Lietuvoje pradėjusios kurtis finansų įstaigos atrodo šiandien?

Smulkaus ir vidutinio verslo kredituotojas

„Lietuvai atgavus nepriklausomybę, bankinių paslaugų trūko, jos buvo brangios, vyravo chaosas, ūkininkai neturėjo jokio finansavimo, jokios galimybės gauti paskolą“, – taip lietuvišką dirvą, į kurią 1994 metais šaknis pradėjo leisti pirmosios kredito unijos, apibūdina buvęs Lietuvos centrinės kredito unijos vadovas (LCKU) Sigitas Bubnys.

Šiandien Lietuvoje iš viso veikia 59 kredito unijos, kartu vienijančios virš 167 tūkst. narių. Dar daugiau, pasibaigus 2021 metams, lietuviškos kredito unijos pirmą kartą istorijoje fiksavo 9,5 mln. Eur (2020 m. – 6,6 mln. Eur) siekiantį pelną, o bendras turtas dar pernai perkopė 1 mlrd. Eur. Kasmet reikšmingai augančios kredito unijų finansavimo apimtys palankiai veikia viso sektoriaus veiklos rezultatus.

Tiesa, prieš 25-erius metus dauguma kredito unijų buvo aktyvios ir kone vienintelės ūkininkų finansuotojos, tad meilus pavadinimas „ūkininkų bankeliai“ retkarčiais pasigirsta ir šiandien. Vis dėlto šių dienų kredito unijų paslaugos pritaikytos tiek prie ūkininkų, tiek gyventojų ar verslo įmonių poreikių:

Šią mintį patvirtina pastarųjų metų tendencijos – verslas vis dažniau atranda lietuviškas kredito įstaigas. Mat LKU kredito unijų grupė, pasibaigus trims šių metų ketvirčiams, skaičiavo per metus kone perpus (49,16 %) augusį paskolų verslo subjektams portfelį. Negana to, per tą patį laikotarpį unijose nusprendusių taupyti verslo įmonių portfelis augo dar daugiau – 57 %.

Pirmoji pagalbos ranka susiduriantiems su sunkumais

Kadaise veiklą pradėjusios kredito unijos sprendė tuometinių finansinių paslaugų stygiaus problemą. Praėjus ketvirčiui amžiaus, greta to, kad kredito unijos šiandien aktyviai finansuoja Lietuvių vartojimo ir būsto įsigijimo poreikius, taip pat teikia paskolas smulkiam ir vidutiniam verslui bei yra pajėgios finansuoti milijoninius verslo projektus, – jos ir toliau aktyviai ieško būdų bei priemonių, lengvinančių padėtį tų, kurie susiduria su įvairiausiais sunkumais.

„Keičiantis laikams pagrindinė kredito unijų misija, matyt, išliko ta pati – dėmesys, nukreiptas į savo narį. Ar tai būtų ūkininkai arba verslai, nukentėję nuo COVID-19 pandemijos, nuo karo Ukrainoje, ar tai būtų jaunos, veiklą bepradedančios įmonės – mes dirbame tam, kad išklausytume ir galėtume pasiūlyti finansinius sprendimus, geriausiai atliepiančius kiekvieną individualią situaciją“, – teigia M. Vijūnas.

Štai šį lapkritį 11 LKU grupės kredito unijų kartu vos per mėnesį suteikė 7 mln. eurų lengvatinių paskolų ūkininkams, nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje.

Skaitmenizacija leidžia būti konkurencingiems

Šiandien finansinių paslaugų sektorius išgyvena transformaciją, nulemtą tiek technologinių naujovių, tiek ekonominių bei geopolitinių veiksnių. Šie pokyčiai skatina ir kredito unijas nuolat ieškoti balanso tarp lankstumo, naujovių bei individualaus dėmesio savo klientui.

Tačiau net ir plėtojama elektroninės bankininkystės sistema ar mobilioji programėlė nepakeičia kredito unijų skiriamuoju ženklu tapusio individualaus dėmesio ir gyvo kontakto.

„Kredito unijų didžiausias išskirtinumas – artumas nariui. Puoselėjame šią vertybę iki šiol, todėl žadame ir ateityje išlaikyti šiandien turimą klientų aptarnavimo vietų tinklą, kuris apima per 100 taškų Lietuvos regionuose ir didžiuosiuose miestuose“, – prideda M. Vijūnas.

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 44 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), trečią šių metų ketvirtį nuosekliai augo ir didino pagrindinės veiklos rodiklius. LCKU administracijos vadovo ir valdybos pirmininko Mindaugo Vijūno teigimu, kredito unijos sunkiu laikmečiu sugebėjo veikti tvariai bei auginti tiek indėlių portfelį, tiek finansavimo apimtis.

„Ekonominės prognozės išlieka neapibrėžtos, o dėl vyraujančių aplinkybių – situacija greitai keičiasi. Vis dėlto kredito unijos trečią ketvirtį demonstravo lankstumą, prisitaikydamos prie kintančių sąlygų, ir signalų dėl mažėjančios finansavimo paklausos ar atsiimamų indėlių nefiksavome. Priešingai, reaguodamos į rinkos pokyčius, kredito unijos toliau sėkmingai finansuoja ūkį, verslą bei gyventojų poreikius, taip pat auga indėlių palūkanos, o dėl to – fizinių bei juridinių asmenų indėlių portfelis“, – apžvelgia M. Vijūnas.

Konsoliduota LKU kredito unijų grupė per tris šių metų ketvirčius uždirbo 4,27 mln. Eur neaudituoto grynojo pelno, t. y. 18,67 % daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, kai pelnas siekė 3,6 mln. Eur. Vien šių metų trečio ketvirčio pelnas siekė 1,45 mln. Eur ir, palyginti su 1,12 mln. Eur prieš metus, padidėjo 29,4 %. Tuo metu LKU kredito unijų grupės turtas per tris šių metų ketvirčius augo 6,06 % iki 690,46 mln. Eur. Grupę prižiūrinčios LCKU turtas per tą patį laikotarpį neženkliai susitraukė – 1,41 % iki 228,28 mln. Eur.

LKU kredito unijų grupės grynosios palūkanų pajamos, pasibaigus trims ketvirčiams, siekė 19,94 mln. Eur ir buvo 22,73 % didesnės nei prieš metus analogišku laikotarpiu (2021 m. – 16,25 mln. Eur). Neaudituotais duomenimis, LCKU per tris ketvirčius uždirbo 1,15 mln. Eur grynojo pelno – 40,29 % daugiau negu pernai tuo pačiu metu, kai suma siekė 819 tūkst. Eur. Taip pat augo ir grynosios palūkanų pajamos, kurių LCKU uždirbo 3,12 mln. Eur arba 27,27 % daugiau negu pernai (2021 m. – 2,45 mln. Eur).

Neaudituotais duomenimis, 2022 m. rugsėjo 30 d. LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 25,94 % (normatyvas – 12,9 %), o LKU konsoliduotos grupės – 14,40 % (normatyvas – 12,39 %). LKU kredito unijų likvidumo rodiklis 2022 m. III ketvirtį siekė 171,82 % (normatyvas – 100 %).

Gyventojų ir verslo finansavimas

Tris šių metų ketvirčius konsoliduota LKU kredito unijų grupė augino visų klientų segmentų finansavimo apimtis. Per minėtą laikotarpį pasirašyta naujų paskolų sutarčių už 142,58 mln. Eur. – 10,96 % daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. LKU kredito unijų grupė didino skolinimo apimtis tiek verslo, tiek gyventojų segmente. Grynoji konsoliduotos LKU grupės išduotų paskolų portfelio vertė 2022 m. rugsėjo pabaigoje sudarė 573,5 mln. Eur, o tai – 16,6 % daugiau nei metų pradžioje.

Reikšmingiausiai augo paskolų verslui portfelis. Naujų paskolų verslui konsoliduotoje LKU kredito unijų grupėje suteikta už 22,67 mln. Eur per ketvirtį ir už 62,97 mln. Eur per tris šių metų ketvirčius. Bendras paskolų verslui portfelis rugsėjo 30 d. sudarė 184,49 mln. Eur – 49,16 % daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Naujų paskolų su nekilnojamojo turto įkeitimu per tris ketvirčius suteikta už 46,6 mln. Eur, o viso portfelio balansinė vertė pasibaigus trims ketvirčiams siekė 274,97 mln. Eur. – 12,7 % daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tuo metu vartojimo paskolų portfelis per tris ketvirčius neženkliai susitraukė – 1,37 % iki 21,47 mln. Eur. (2021 m. gruodžio 31 d. buvo 21,76 mln. Eur).

Trečiąjį ketvirtį stebėtas spartesnis paskolų žemės ūkiui portfelio augimas. Per tris ketvirčius pasirašyta naujų sutarčių už 25,41 mln. Eur, o bendras konsoliduotas LKU grupės paskolų ūkiui portfelis didėjo 13,54 % iki 102,27 mln. Eur.

Gyventojų ir verslo taupymas

Jau kurį laiką ekonominėms prognozėms negerėjant, dažniau atsigręžiama į mažos rizikos taupymo priemones. Ir tai galioja ne tik gyventojams, bet ir verslo įmonėms. Konsoliduotas LKU kredito unijų grupės indėlių portfelis, įskaitant ir santaupas einamosiose sąskaitose, per šių metų tris ketvirčius augo 5,15 % iki 604,39 mln. Eur ir buvo 13,1 % didesnis nei metais anksčiau.

Didžiausią indėlių portfelio dalį sudaro terminuotieji indėliai, kurių portfelio vertė ketvirčio pabaigoje siekė 397,45 mln. Eur ir per tris mėnesius augo 7,39 %. Tuo metu santaupos einamosiose kredito unijų narių sąskaitose augo lėčiau – 1,11 % per tris ketvirčius iki 206,94 mln. Eur.

Verslo įmonės taip pat vis dažniau nusprendžia taupyti kredito unijose. Terminuotieji indėliai daliai jų tampa galimybe gauti palūkanas už laisvas apyvartines lėšas. Jau eilę metų kredito unijų mokamos palūkanos už indėlius yra aukštesnės nei didžiųjų komercinių bankų. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių grupės mastu auga ne tik indėlių portfelis, bet ir vidutinė taupymo suma.

„Ekonomikos permainos nulėmė gyventojų bei verslo ateities lūkesčius, dėl to – ir sprendimus, finansinį elgesį bei su tuo susijusius taupymo įpročius. Kredito unijos gali pasiūlyti palūkanas, kuriomis iš dalies įmonės galėtų kompensuoti infliacijos patiriamus nuostolius. Galime pagrįstai manyti, kad artimiausiu metu indėlių portfelis, o kartu ir vidutinė indėlio suma kredito unijose toliau augs“, – sako Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius.

Prie daugiausiai kredito unijų šalyje vienijančios LKU kredito unijų grupės lapkričio mėnesį prisijungė nauja narė. 45-ąja LKU grupės kredito unija tapo didžiausią paskolų portfelį tarp kredito unijų Lietuvoje turinti „Taupa“. LKU kredito unijų grupės veiklą prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) ir „Taupa“ šį ketvirtadienį pasirašė prisijungimo prie grupės sutartį, o su naryste siejamus teigiamus pokyčius pajus visi „Taupos“ klientai.

„Glaudus bendradarbiavimas su kredito unijomis, kurios geriausiai jaučia galutinio vartotojo – savo kliento – interesus bei poreikius, leidžia mums tobulinti turimus finansinius sprendimus ir plėsti paslaugų spektrą. Tikime, kad kartu su „Taupos“ profesionalų komanda dalindamiesi patirtimi, žiniomis ir technologiniais sprendimais, turėsime galimybę kurti aukštą pridėtinę vertę klientams ir stiprinti visos grupės konkurencinį pranašumą Lietuvos finansų rinkoje“, – sveikindamas naują grupės narę sakė LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Sostinėje veikiančios kredito unijos „Taupa“ valdybos pirmininkas Linas Songaila atkreipia dėmesį, kad prisijungimas prie LKU kredito unijų grupės suteiks daug privalumų „Taupos“ klientams: bus plečiamas paslaugų spektras, atsiras galimybė finansuoti didesnius projektus kartu su kitomis LKU kredito unijų grupės narėmis, bus sparčiau diegiamos technologijų naujovės. L. Songaila pažymi, kad įgyvendinus visas technologines naujoves, kredito unijos teikiamos kasdienės paslaugos fiziniams asmenims bei verslui smarkiai priartės prie bankinių paslaugų.

„Vertiname tai kaip didelį žingsnį pirmyn – savo nariams bei klientams galėsime pasiūlyti dar daugiau saugių, patikimų ir šiuolaikiškų finansinių paslaugų. Prisijungimas prie LKU kredito unijų grupės taip pat suteiks daug galimybių tolesniam mūsų kredito unijos augimui. Tapsime stipresni ir kartu tikimės  sustiprinti visą LKU kredito unijų grupę“, – pažymi kredito unijos „Taupa“ valdybos pirmininkas L. Songaila.

Dar daugiau galimybių „Taupos“ klientams

LKU kredito unijų grupė – jau daugiau nei 25 metus didžiausia kredito unijų grupė šalyje. Grupės valdomas turtas sudaro 60 % viso Lietuvos kredito unijų sektoriaus turto. Grupei priklausančios kredito unijos, kurių priežiūrą ir kontrolę vykdo LCKU, teikia svarbiausias finansines paslaugas gyventojams, ūkiui ir verslo klientams.

Kredito unijai „Taupa“ prisijungus prie LKU kredito unijų grupės, „Taupos“ klientų laukia daug naujų paslaugų ir galimybių: jie galės naudotis LKU kredito unijų grupės išmaniąja programėle, savo kredito unijoje išsiimti mokėjimo korteles, daug patogesne vartotojui taps ir kredito unijos elektroninės bankininkystės sistema. Be to, jau netrukus tapti kredito unijos „Taupa“ nariu bus galima ir internetu.

Kredito unija „Taupa“ yra viena didžiausių ir seniausių kredito unijų Lietuvoje, veiklą vykdanti jau 25-erius metus. Lietuvos banko duomenimis, 2022 m. pirmąjį pusmetį „Taupa“ buvo didžiausia kredito unija šalyje pagal suteiktų paskolų portfelį.