Kategorija: LKU grupės naujienos

Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) per atrinktus finansų tarpininkus pradeda teikti lengvatines paskolas likvidumui užtikrinti pagal skatinamąją finansinę priemonę ūkio subjektams, Rusijos agresijos prieš Ukrainą laikotarpiu patiriantiems sunkumų.

Lengvatinės paskolos iki 2023 m. birželio 30 d. bus teikiamos iš papildomai skirtų 30 mln. eurų lėšų, o šiuo metu jau teikia šios LKU grupės narės:

• Anykščių kredito unija
• Kauno kredito unija
• Kėdainių krašto kredito unija
• Kredito unija „Ebitum“
• Kredito unija „Germanto lobis“
• Kredito unija „Tikroji viltis“
• Pakruojo ūkininkų kredito unija
• Panevėžio kredito unija
• Pasvalio kredito unija
• Širvintų kredito unija
• Ukmergės ūkininkų kredito unija

Informacija apie finansų tarpininkų atranką ir jų sąrašas skelbiami bei nuolat atnaujinami interneto svetainėje garfondas.lt.

Iki 2023 m. kovo 24 d. lėšos yra skolinamos ūkio subjektams, kurių viena iš vykdomų veiklų yra:

• paukštininkystė, kiaulininkystė, galvijininkystė, avininkystė ir ožkininkystė;
• daržininkystė ir sodininkystė;
• akvakultūra;
• ekologinė augalininkystė.

Nuo 2023 m. kovo 25 d. paskolos gali būti teikiamos visiems priemonės kriterijus atitinkamiems ūkio subjektams.

Visą informaciją apie lengvatinių paskolų sąlygas ir pasinaudojimo galimybes rasite čia.

Finansinė priemonė įgyvendinama pagal schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 3D-518 „Dėl skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą“ schemos patvirtinimo“.

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių 2022-aisiais išviliojo beveik 12 mln. eurų, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Tuo pačiu laikotarpiu finansų įstaigų bei teisėsaugos pastangomis savininkams buvo grąžinta apie 5 mln. eurų. Nors apgaule išviliotų lėšų suma didėjo palyginti nedaug, užfiksuotų incidentų skaičius paaugo daugiau nei dvigubai.

Palyginimui, 2021 m. gyventojų ir verslo nuostolių, patirtų dėl finansinių sukčių schemų, metinis augimas buvo dvigubas – prarastų lėšų suma sudarė per 10 mln. eurų, kai tuo metu 2020 m. – apie 5 mln. eurų. Savo ruožtu per praėjusius metus, lyginant su 2021-aisiais, nuo 3,5 tūkst. iki bemaž 8 tūkst. išaugo incidentų skaičius.

„Svarbu suprasti, kad šie statistikos rodikliai reiškia ne tik augantį sukčių aktyvumą, bet ir didesnį visuomenės atvirumą kalbant šia tema – nukentėjusieji drąsiau pasakoja apie savo patirtį, aktyviau praneša bankams apie patirtus arba gresiančius sukčiavimus, šitaip prisidėdami prie greitesnio užkardymo“, – pastebi dr. Eivilė Čipkutė, LBA prezidentė.

Gyventojams arba verslo atstovams jau užkibus ant sukčių kabliuko, kilus įtarimų dėl klientų patvirtintų operacijų atliekamus pavedimus bankai sustabdo, o kartais pavyksta susigrąžinti ir į kitas finansų įstaigas jau pervestas lėšas. Šitaip bankų ir teisėsaugos pastangomis per 2022 metus sustabdyta arba į sąskaitas grąžinta iš viso apie 5 mln. eurų.

„Bankų, teisėsaugos ir gyventojų bendradarbiavimas duoda vis geresnių rezultatų. Todėl nukentėjusius raginame nedvejojant apie incidentus pranešti bankams ir policijai, kad būtų kuo daugiau galimybių susigrąžinti išviliotas lėšas“, – akcentuoja E. Čipkutė.

2022 metais bene labiausiai paplitęs sukčiavimo būdas buvo vadinamasis „fišingas“, kai gyventojams atsiunčiamos suklastotos SMS žinutės arba laiškai, primenantys banko ar kitų institucijų pranešimus ir išviliojami interneto banko prisijungimo duomenys, patvirtinant apgaule atliekamus pavedimus ir pan. Per metus LBA nariai fiksavo 3500 „fišingo“ atvejų, tai yra beveik tris kartus daugiau nei 2021 metais, nuostoliai išaugo nuo 8 tūkst. eurų iki 2 mln. eurų.

Investicinio sukčiavimo, kai žmonėms žadama garantuotai didelė grąža už įdėtus pinigus, užfiksuotų incidentų skaičius augo nuo 576 2021-aisiais iki 852 pernai, tačiau per metus šia schema išviliotų lėšų suma mažėjo nuo 3 mln. eurų iki 2 mln. eurų.

Daugiau kaip šimtu padaugėjo registruotų romantinio sukčiavimo atvejų – nuo 195 iki 322, tačiau dėl šio scenarijaus patirtų nuostolių suma per metus pakito nedaug (650 tūkst. eurų 2022 m., 641 tūkst. eurų 2021 m.).

Tuo metu susirašinėjimo el. paštu perėmimas, kuriuo dažniausiai taikomasi į verslo organizacijas bei įstaigas, siunčiant suklastotus apmokėjimo dokumentus, išlieka daugiausia individualių nuostolių padarančiu sukčiavimo būdu – nukentėjusios įmonės pernai šitaip neteko vidutiniškai apie 28 tūkst. eurų per vieną nusikaltimą. Per praėjusius metus šio scenarijaus padaryti nuostoliai sudaro 2,6 mln. eurų, bemaž tiek pat, kiek užpernai.

„Sukčiai bando įvairius pinigų išviliojimo būdus, nuolat prisiderina prie aktualijų, taiko psichologinio poveikio metodus, bando užmegzti asmeninį kontaktą ir jį plėtoti individualiai. Turime būti labai budrūs, antraip supratimas, jog galimai tapai sukčių auka gali ateiti tik po kurio laiko, jau praradus nemažai pinigų“, – sako E. Čipkutė.

Finansų sektoriaus specialistai primygtinai ragina nepažįstamiesiems, kad ir kas jie prisistatytų esantys ir kokias istorijas pasakotų, neatskleisti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, neatidarinėti elektroniniu paštu ar SMS žinutėmis nelauktai atsiųstų nuorodų, neskubėti reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie neva užblokuotas paskyras, sąskaitas ir pan.

Specialistai pastebi, kad gyventojų sąmoningumą bei kritinį mąstymą didina aktyvi komunikacija. Praėjusiais metais LBA ir 20 jos vienijamų finansų įmonių, be individualių iniciatyvų ir operatyvaus informavimo apie vykstančias sukčių atakas, vykdė informacinę kampaniją „Atpažink sukčių“, prie kurios prisidėjo ir Lietuvos policija, Lietuvos bankas bei kiti partneriai. Projekto interneto svetainėje www.atpazinksukciu.lt ir pasibaigus aktyviam kampanijos etapui apžvelgiamos nusikaltėlių dažniausiai pasitelkiamos kaukės, arba scenarijai, kuriuos šie pasitelkia sukčiaudami.

Per 2022 m. I pusmetį sustabdyta įtartinų mokėjimų už daugiau nei 1,5 mln. Eur, o nukentėjusiems grąžinta virš milijono eurų, rodo naujausia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) ataskaita, praneša Lietuvos bankų asociacija. Pasak finansinių nusikaltimų ekspertų, viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas, o taip pat žinių ir kompetencijų auginimas – pamatiniai įrankiai kovoje su finansiniais nusikaltėliais.

„Mūsų centre veikia taktinio bendradarbiavimo grupė, kuri vienija policijos, FNTT, STT, finansinių institucijų ir kitus dalyvius. Drauge ne tik renkame statistiką apie finansinius nusikaltimus, bet ir ją įvertinę teikiame įstatymų pakeitimų siūlymus, stipriname Lietuvos finansų rinkos atsparumą sukčiavimui per švietimą. Esame pasiryžę stiprinti bendradarbiavimą tarp visų finansų rinkos dalyvių, kad drauge duotume atkirtį sukčiams“, – sako Eimantas Vytuvis, PPPKC vadovas.  

Iš viso per pirmąjį 2022 m. pusmetį užfiksuota beveik 4 tūkst. sukčiavimo atvejų.

Arti pusės visų incidentų bei trečdalis visų nuostolių susiję su sukčiavimo kategorija „phishing“. Jai priskiriami atvejai, kuomet bandoma išvilioti pinigus arba duomenis suklastotais trumpaisiais pranešimais (SMS) arba el. laiškais.

Kitas finansiškai skaudus sukčiavimo tipas – „susirašinėjimo el. paštu perėmimas“. Užfiksuoti vos 35 šio sukčiavimo atvejai, tačiau padaryta santykinai milžiniška žala – išviliota net 1,2 mln. Eur arba penktadalis visų per pusmetį išviliotų pinigų.

„Susirašinėjimo el. paštu perėmimas – klastingas sukčiavimo būdas, itin pavojingas verslams. Sukčiai į įprastų sąskaitų srautą įmaišo fiktyvių sąskaitų už įprastas prekes ar paslaugas. Jose nurodomos sukčių banko sąskaitos ir mokėjimai dažniausiai negrįžtamai iškeliauja sukčiams. Verslas lieka be pinigų ir be užsakytų prekių ar paslaugų. Kovai su šia sukčiavimo tipologija padėtų „gavėjo pavadinimo tikrinimo“ projekto įgyvendinimas, taip pat turime tęsti įmonių vadovų bei buhalterių švietimą apie sukčiavimo schemas“, – sako E. Vytuvis.

Daugiau nei 900 tūkst. Eur išviliota investicinio sukčiavimo būdu, kuomet gyventojai kviečiami investuoti su didele grąža, virš 700 tūkst. Eur išviliota iš apsiperkančių internete prašant sumokėti už netikras prekes, netikrose parduotuvėse. Telefoniniai sukčiai išviliojo arti pusės milijono eurų, bendrai milijonas eurų sukčiai išviliojo avansinio, romantinio, netikro įmonės vadovo ir kitais sukčiavimo būdais. 

„Dažniausiai išviliotos lėšos yra pervedamos į Lietuvoje registruotas finansų įstaigas, tarp kurių vyrauja Fintech sektorius. Ne vienodas atsparumas sukčių veiksmams parodo, jog finansinės įstaigos turi nevienodo pajėgumo sukčiavimo prevencijos kontrolės sistemas. Drauge su partneriais rinkai jau kitų metų pradžioje pristatysime sukčiavimo prevencijos gaires, kurios padės sustiprinti finansų rinkos atsparumą sukčiams“, – sako E. Vytuvis.

Pasak jo, sukčiai naudojamasi SEPA staigiųjų mokėjimų paslauga, siekdami greičiau judinti išviliotas lėšas. Pinigus perveda ne tik Lietuvoje, bet ir į Didžiąją Britaniją, taip pat Vokietiją, Olandiją, Ispaniją.

Šiemet net 60 proc. Lietuvos gyventojų artimoje aplinkoje buvo žmonių susidūrusių su kokiu nors sukčiavimo atveju, o kas šeštas – nukentėjo nuo sukčių, atskleidė reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas, bendrovės „Spinter“ atliktas pagal PPPKC užsakymą.

Siekdama, kad verslą finansavimas pasiektų kaip įmanoma patogiau ir greičiau, nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) bendradarbiauja su finansų tarpininkais teikdama portfelines garantijas. INVEGOS finansų tarpininkais nuo rudens jau tapo 11 finansų įstaigų, o šį sąrašą papildė ir 7 LKU grupės kredito unijos.

Kaip pasakoja INVEGOS Priemonių valdymo skyriaus vyresnioji projektų vadovė Sigita Rutkauskaitė, nors visą laiką buvo stebima, kad paskolų finansavimas su valstybės garantija buvo aktualus, tačiau dar didesnę reikšmę jis įgauna šiuo nestabiliu laikotarpiu.

„Valstybės pagalba tampa neatsiejama siekiant užtikrinti įmonių konkurencingumą ir veiklos tęstinumą bei lengvesnį finansavimo verslui gavimą. O teikdama už verslo paskolą portfelinę garantiją, kuri atstoja dalį užstato, valstybė prisiima dalį rizikos ir taip paskatina finansų įstaigas skolinti aktyviau. Be to, finansavimas suteikiamas ne tik paprasčiau, bet ir greičiau, nes sprendimą finansuoti priima finansų įstaigos ir joms nereikia papildomai kreiptis į INVEGĄ dėl garantijos“, – sako S. Rutkauskaitė.

Tai, kad verslai susiduria su dideliais iššūkiais, patvirtina ir Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

„Pastarieji metai verslui buvo kupini iššūkių. Kai dalis įmonių dar nespėjo atsistoti ant kojų po COVID-19 pandemijos ir įvestų veiklos apribojimų, šių metų pradžia pabėrė naujų iššūkių, kuriuos lėmė Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą. Šie įvykiai stipriai pakoregavo įmonių tiekimo grandines, nulėmė importo ir eksporto partnerių kaitą, taip pat reikšmingai brango žaliavų ir energijos išteklių kainos“, – sako M. Vijūnas.

Sutartį su INVEGA pasirašė LCKU ir 7 kredito unijų konsorciumas, kurį sudaro: Kauno kredito unija, Kauno regiono kredito unija, Kėdainių krašto kredito unija, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, Panevėžio kredito unija, Šeimos kredito unija ir Vilniaus kredito unija. Bendrai šios kredito unijos gali suteikti finansavimą su INVEGOS portfeline garantija už 25 mln. eurų.

„Glaudus kredito unijų ir valstybės institucijų bendradarbiavimas yra tai, ko reikia šiuo sunkiu ir nenuspėjamu laikotarpiu, kad bendromis jėgomis galėtume sukurti lengvesnes sąlygas verslui išlikti ir gyvuoti Lietuvoje. Šios priemonės dėka galėsime palankesnėmis sąlygomis skolinti įmonėms, kurioms trūksta užstato arba turimas užstatas – nepakankamas. Džiaugiuosi, kad LKU kredito unijų grupė prisidės didinant finansavimo prieinamumą platesniam ratui smulkaus ir vidutinio verslo įmonių“, – prideda M. Vijūnas.

Pasinaudojus skatinamąja priemone „Portfelinės garantijos 3“, INVEGA garantuoja 80 % paskolos sumos, o maksimali vienos paskolos suma gali siekti ne daugiau kaip 1 875 000 eurų. Maksimali paskolos trukmė su portfeline garantija – 5 metai apyvartinėms ir 10 metų investicinėms paskoloms, o finansavimas kredito linijos forma teikiamas 3 metų laikotarpiui.

Nors LKU grupės kredito unijos gerumo misiją vykdo visus metus, tačiau būtent šventiniu laikotarpiu įgyvendinama jau tradicija tapusi kalėdinių kojinių paramos kampanija. Kampanijos tikslas – dovanoti šventinę nuotaiką ir ištiesti ranką pagalbos stokojantiems. Šiemet kredito unijos atsigręžė į Krizinį nėštumo centrą, artimųjų neturinčius senelius ir nepritekliuje gyvenančius vaikus.

Išgyvenančioms krizinį nėštumą mamoms

Dar prieš Kalėdas parama kalėdinėse kojinėse iš Lietuvos centrinės kredito unijos iškeliavo į Krizinio nėštumo centro skyriaus Kaune darbuotojų rankas. Per jas parama pasieks krizinį nėštumą išgyvenančias mamas ir jų mažylius.

Krizinio nėštumo centras įkurtas padėti moterims ir poroms, išgyvenančioms neplanuoto nėštumo krizę, pogimdyvinę depresiją, vaikelio netektį dėl persileidimo, priešlaikinio gimdymo ar nėštumo nutraukimo. Centras teikia kvalifikuotą tęstinę, kompleksinę pagalbą, siekiant įgalinti moterį įveikti krizę, organizuoja savipagalbos grupes. Nuo centro įkūrimo 2013-aisiais metais iš viso suteikta 14 115 konsultacijų mamoms ir šeimoms. Vien Kauno rajone Krizinis nėštumo centras teikia tęstinę kompleksinę pagalbą 50-iai moterų ir šeimų, o į centrą visoje Lietuvoje pagalbos kreipėsi 416 asmenų per metus.

Lietuvos centrinė kredito unija perdavė dovanas mamoms ir jų naujagimiams – būtinų higienos reikmenų rinkinius ir sauskelnes. Taip pat kartu su viena iš grupės narių – Šeimos kredito unija – Krizinio nėštumo centrui skyrė finansinę paramą.

Pajūrio senelių namams

LKU grupės kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ taip pat neliko abejinga ir prisijungė prie kalėdinių kojinių paramos kampanijos įteikdama paramą Kretingos Pajūrio senelių namams.

Šiuose namuose gyvena 21 senjoras ir neįgalumą turinti jauno amžiaus moteris, kurios artimieji atsisakė ją globoti. „Nusprendėme dovanoti šventinį džiaugsmą šių gražių, jaukių namų gyventojams, nes jų šventinę nuotaiką temdo artimųjų nebuvimas šalia bei ligos“, – sako „Mėmelio taupomosios kasos“ paskolų vadybininkė Oresta Stankuvienė.

Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ darbuotojos skyrė savo laiką ir nuvyko į senelių namus Kretingoje, kad įteiktų dovanas asmeniškai ir pabendrautų su šių namų gyventojais.

Nepritekliuje gyvenančių šeimų atžaloms

Gerumas neturi ribų, todėl Lietuvos centrinės kredito unijos darbuotojai antrus metus iš eilės savo pačių iniciatyva renka šventinę paramą nepritekliuje gyvenantiems vaikams, kad padovanotų jiems krislą šventinio džiaugsmo.

Bendradarbiaujant su SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centru, už darbuotojų surinktas lėšas mažiesiems buvo nupirkti 2 vienetai kombinezonų / chalatų, 3 vienetai sportinių kostiumų, lėlių vežimėlis ir 2 vienetai LEGO konstruktorių rinkiniai.

Lietuvos centrinė kredito unija taria nuoširdų AČIŪ gerumu besidalinančioms kredito unijoms, darbuotojams ir visiems, kurie nepamiršta atsigręžti į esančius šalia. Tik mes patys ir atviros mūsų širdys gali sukurti šventinį stebuklą.

Ir maži geri darbai gražina pasaulį!

Dėl ekonominės neapibrėžties ir augančių kainų, 2022-ųjų antroje pusėje nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas slopo, o būsto pardavimo laikotarpis – pailgėjo. Nepaisant to, būsto kreditavimo paklausa kredito unijose išlieka stabili, o pastarąsias vis dažniau atranda savarankiškai dirbantys bei pajamas iš užsienio gaunantys tautiečiai.

Matuoja devynis kartus

Finansų ekspertai pastebi, kad šiuo laikotarpiu svarstantys įsigyti būstą atidžiau ieško balanso tarp savo lūkesčių ir galimybių, atsižvelgdami ne tik į šiandienos situaciją, bet ir į galimus aplinkybių pokyčius ateityje. LKU kredito unijų grupės, vienijančios 45 kredito unijas, vertinimu, šiemet nežymiai mažėjo suteiktų būsto paskolų skaičius, tačiau jų vidutinė suma – augo.

Pastarųjų 12-os mėnesių vidutinė skolinimosi būstui suma kredito unijose siekė 57,8 tūkst. eurų, kuri dėl didėjančių NT kainų per metus paaugo 13,1 proc. Taip pat ryškėjo tendencija, kai dalis klientų paraiškas kreditui gauti pildo dar neišsirinkę konkretaus būsto, kad įsivertintų galimybes gauti būsto paskolą ir galimą mėnesio įmoką didėjančio EURIBOR atžvilgiu.

Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Kredito rizikos skyriaus vadovės Ingridos Kedytės teigimu, svarstantiems pasiskolinti būstui kredito įstaigoje vertėtų atsižvelgti į tai, kaip EURIBOR pokyčiai gali nulemti paskolos mėnesio įmokos dydį ir ateityje.

„Būsto paskola dažniausiai imama 20–30 metų laikotarpiui, per kurį paskolos įmokos dėl EURIBOR svyravimų gali tiek augti, tiek mažėti. Žinoma, kredito įstaigos, vertindamos asmens finansines galimybes gauti paskolą, atsižvelgia, kad paskolos mėnesinė įmoka neviršytų daugiau kaip 40 % šeimos pajamų, tačiau verta pasverti ir individualiai, kokią didžiausią sumą galima skirti paskolos įmokai, kad finansiniai įsipareigojimai netaptų našta“, – rekomenduoja I. Kedytė.

Vis dėlto ekspertė atskleidžia, kad infliacijos šuoliai ir kylančios palūkanos nenulėmė reikšmingų pokyčių būsto finansavime kredito unijose.

Išeitis dirbantiems savarankiškai

Sulig kiekvienais metais dirbančių pagal individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą ar kitokią savarankiškos veiklos formą gretos didėja. Neretai šiems asmenims pasikreipus į vieną ar kitą kredito įstaigą dėl būsto paskolos, kyla problemų vertinant gaunamų pajamų tvarumą. Dėl tos priežasties vis dar esama nuomonės, kad dirbantys savarankiškai arba gaunantys kitas alternatyvias pajamas gali pamiršti apie kredito įstaigų finansavimą.

Jurga ir Antanas Jakimavičiai Žemaitijoje įkūrė ne tik vietinių gyventojų gerai žinomą bei lankomą Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parką. Šeima veiklą vykdo pagal verslo liudijimą. J. Jakimavičienė pakoja, kad nusprendus įsigysti būstą, pirmiausia, kreipėsi į banką, tačiau  pagalbos ir finansavimo norimam būstui gauti nepavyko.

„Išgirdę mūsų istoriją su banku, pažįstami rekomendavo kreiptis į kredito uniją „Germanto lobis“ ir, tiesą sakant, iš karto pastebėjome skirtumą – šiltesnį bendravimą ir kitokį požiūrį į klientą. Kredito unijoje sulaukėme didesnio lankstumo vertinant mūsų situaciją – viskas buvo atlikta greitai ir paprastai“, – pasakoja J. Jakimavičienė ir neslepia, kad po to dar ne kartą kreipėsi į kredito uniją dėl kitų paslaugų bei artimoje ateityje planuoja įsigyti kredito unijos mokėjimo kortelę.

Tuo metu I. Kedytė patvirtina, kad tokių situacijų, kuomet į unijas dėl finansavimo būstui kreipiasi dirbantys savarankiškai, kasmet tik daugėja.

Lankstumas garantuotas

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad kredito unijos, kaip ir bankai, turi griežtą atsakingo skolinimo(si) metodologiją. Vis dėlto kredito unijose dirbantys specialistai skiria dėmesį kiekvieno besikreipiančio kliento situacijai.

„Kredito unijos skiria prioritetą kliento individualiai situacijai išanalizuoti bei pasižymi lankstumu ieškant geriausių finansinių sprendimų. Esame sukaupę 25-erių metų patirtį finansuojant tiek dirbančius savarankiškai, tiek pajamus užsienyje gaunančius, tačiau būstą Lietuvoje įsigyti panorusius tautiečius“, – teigia pašnekovė.

Kredito unijos gali finansuoti iki 85 procentų būsto vertės, o maksimalus paskolos grąžinimo terminas – 30 metų. Tiesa, kredito unijos, siekdamos tinkamai įvertinti asmens, dirbančio savarankiškai arba pajamas gaunančio iš užsienio, pajamas, gali paprašyti pateikti jas patvirtinančius dokumentus už ilgesnį laikotarpį negu įprasta – 12 arba 24 mėnesius.

Padidėjusios būsto paskolų palūkanų normos gąsdina ne tik ketinančius skolintis, bet ir esamus paskolos gavėjus. Vis dėlto I. Kedytė, susidūrusiems su finansinėmis problemomis ar laikinai sumažėjusiomis pajamomis, pirmiausia, rekomenduoja kreiptis į savo kredito unija: „Kredito unijoje dirbantys specialistai patars, kaip derėtų elgtis konkrečioje situacijoje, ir kartu su klientu stengsis rasti sprendimą – peržiūrėti paskolos grąžinimo grafiką ar apsvarstyti galimybes atidėti paskolos įmokas.“