Kategorija: LKU grupės naujienos

Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje 2023 m. antrą pusmetį demonstravo sulėtėjimą, rodo Registrų centro duomenys. Vis dėlto būsto finansavimo klausimas išlieka aktualus, ypač planuojantiems įsigyti pirmąjį būstą, taip pat pajamas gaunantiems užsienyje bei laisvai samdomiems darbuotojams. LKU grupės ekspertai ragina pasikartoti pagrindinius dalykus ir atsako į dažniausiai kylančius klausimus apie paskolas.

Pirmas žingsnis – finansinių galimybių įsivertinimas

Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius dvylika mėnesių būstų pardavimo skaičius šalyje susitraukė daugiau nei dešimtadaliu – iki maždaug 2016 m. lygio. Nepaisant to, planavę įsigyti būstą šių planų dėl pabrangusių paskolų neatsisakė, tačiau dalis atidėjo netolimai ateičiai.

Kilęs EURIBOR turintiems paskolas išaugino įmokų dydį, o planuojantiems pasiskolinti – pasėjo daugiau baimių. „Visgi reikia nepamiršti, kad paskola įprastai imama 30-čiai metų. Per tokį laikotarpį šalies ekonomikos bei kintamosios palūkanų dalies svyravimai vyks, todėl šiandienos situacijos nereikėtų vertinti kaip nuosprendžio visam paskolos laikotarpiui“, – sako Ingrida Kedytė, Lietuvos centrinės kredito unijos Finansinių rizikų departamento direktorė.

Palūkanų normos euro zonoje 4 % lygyje išliks ir šių metų pirmą pusmetį, prognozuoja Lietuvos bankas, o antrąjį pusmetį galime stebėti ir mažėjimą.

Tuo metu I. Kedytė svarstantiems pasiskolinti primena bendrąją taisyklę – remiantis Atsakingo  skolinimo nuostatais, visų finansinių įsipareigojimų įmokos neturėtų viršyti 40 % asmens ar jo šeimos mėnesinių pajamų. Tai apsaugo vartotoją nuo įsiskolinimo naštos, neplanuotai atsiradus pajamų ar išlaidų pokyčiams.

Dirbantiems užsienyje arba savarankiškai

Anot Lietuvos statistikos departamento, per 10 metų dirbančių pagal individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą išaugo daugiau nei 2 kartus. Visgi dirbantieji savarankiškai arba užsienyje vis dar susiduria su nemalonumais, kai nusprendus pasiskolinti sulaukiama neigiamo kreditoriaus atsako.

„Manyti, kad laisvai samdomi darbuotojai ar dirbantieji užsienyje neturi galimybių pasiskolinti Lietuvoje – klaidinga, – tikslina ekspertė. – Kredito unijos atsižvelgia į kiekvieno kliento situaciją ir kartu ieško individualių finansavimo sprendimų. Tačiau reikia žinoti, kad Jūsų bus paprašyta pateikti pajamas pagrindžiančių dokumentus už kiek ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį.“

Įprastai surinkti duomenis apie pajamas už ilgesnį laikotarpį užtrunka, todėl ekspertė pataria pasiruošti būtinus dokumentus dar prieš leidžiantis į būsto finansuotojo paiešką.

Dažniausiai kylantys klausimai apie būsto paskolą

LKU grupė finansuoja naujos, senos ir nebaigtos statybos butus, gyvenamuosius, poilsio ar sodo namus. Kredito unijos gali finansuoti iki 85 procentų būsto vertės. Taip pat teikiamos paskolos su valstybės subsidija pirmąjį būstą norinčioms įsigyti arba statyti jaunoms šeimoms.

Finansų ekspertai prieš pasirašant paskolos sutartį rekomenduoja sumodeliuoti įvairius galimų įsipareigojimų scenarijus – jeigu vienas iš sutuoktinių netektų darbo arba jei palūkanos ateityje vėl padidėtų.

Būsto paskola yra svarbus ir ilgalaikis sprendimas, todėl ketinantiems pasiskolinti kyla aibė klausimų. „Klausimai yra natūrali proceso dalis, – sako ekspertė. – Ypatingai, jeigu asmuo skolinasi pirmą kartą. Kuo klientai turės daugiau žinių, tuo bus lengviau pasirinkti finansuotoją, o paskolos gavimo procesas bus sklandus ir kels mažiau nerimo. O jaučiant poreikį specialisto konsultacijai, visada rekomenduojame kreiptis į banko ar kredito unijos specialistus, kur gausite visą informaciją apie būsto finansavimą.“

• Kokią sumą galėsiu pasiskolinti? Pagal Atsakingo skolinimo nuostatus, visų šeimos narių įsipareigojimų mėnesio įmokų suma negali viršyti 40 % visų per mėnesį šeimos gaunamų grynųjų pajamų.
• Ar gausiu paskolą, jeigu dirbu savarankiškai arba užsienyje? Būsto paskolą LKU grupės kredito unijose gali gauti ir dirbantys savarankiškai arba pajamas gaunantys iš užsienio(EUR arba SEK, DKK, PLN, GBP, USD, NOK, CHF, ISK ir CAD valiutomis). Tokiu atveju kredito unija paprašys pateikti pajamas pagrindžiančius dokumentus už 12 arba 24 mėn. laikotarpį. Dirbantiems užsienyje būtina pateikti darbo sutarties kopiją, bankinius sąskaitos išrašus, algalapius ir kt., o laisvai samdomiems darbuotojams – deklaracijas, pajamų-išlaidų žurnalą, banko sąskaitos išrašus ir kitus veiklos pajamas bei išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
• Kur skolintis geriausia? Visada įvertinkite kelių paskolos davėjų pasiūlymus. LKU kredito unijų grupė suteikia galimybę interneto svetainėje lku.lt užpildžius vieną paraišką paskolai gauti sulaukti net kelių kredito unijų pasiūlymų, kuriuos galima palyginti.
• Ar patirsiu papildomų išlaidų? Įsigyjant būstą su paskolą, Jūsų bus paprašyta padengti ne mažiau nei 15 % turto rinkos vertės arba pirkimo kainos (priklausomai, kuri mažesnė). Taip pat perkant, pavyzdžiui, turtą už 100 tūkst. eurų patirsite papildomų išlaidų už turto įkeitimą (hipoteką), notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat turto rinkos įvertinimą bei draudimą, kurios bendrai gali siekti nuo 1500 iki 2000 eurų.
• Ką daryti, jeigu netekau darbo ar laikinai sumažėjo gaunamos pajamos? Kilus klausimams dėl paskolos arba susidūrus su laikinais finansiniais sunkumais jau turint įsipareigojimų, pirmiausia, rekomenduojame kreiptis į savo kredito įstaigos specialistus, kur bus įvertinta Jūsų situacija, peržiūrėtas paskolos grąžinimo grafikas ir kt.

Gerb. Kliente,

informuojame, kad š. m. gruodžio 23–26 d., gruodžio 30–31 d. ir 2024 m. sausio 1 d. pervedimai bus atliekami tik tarp LKU grupei priklausančių kredito unijų narių ir klientų sąskaitų.

Nariui ar klientui š. m. gruodžio 23–26 d. pateikus mokėjimo nurodymą lėšų gavėjui, kuris nėra LKU grupės narys ar klientas, mokėjimas bus įvykdytas ir lėšos pasieks gavėją š. m. gruodžio 27 d. apie 12.00 val. Pateikus mokėjimo nurodymą š. m. gruodžio 30–31 d. arba 2024 m. sausio 1 d. lėšos pasieks gavėją 2024 m. sausio 2 d. apie 12.00 val. 

Atsiskaityti mokėjimo kortelėmis prekybos ir paslaugų teikimo vietose, išsigryninti lėšų tinklo „Medus“ ar kituose bankomatuose, naudotis el. bankininkyste „i-Unija“ ir LKU mobiliąja programėle šventiniu laikotarpiu bus galima kaip įprasta.  

Linkime šiltų šv. Kalėdų ir gausių 2024-ųjų metų!

LKU kredito unijų grupė

Šventinis laikotarpis – dar viena proga stabtelėti, kad skirtume dėmesį tiems, kam reikalinga pagalba ar moralinė parama. LKU grupė su Lietuvos centrine kredito unija (LCKU) priešakyje ketvirtus metus iš eilės tęsia kalėdinę gerumo akciją. Kasmet atsigręžiame į vis kitą organizaciją ir asmenų grupę, o šiemet gerumas kalėdinėse kojinėse pasiekė intelekto negalią turinčius žmones.

Rankų darbo gaminiai virto dovanomis

LCKU inicijuoja kalėdinę gerumo kampaniją, kuria siekiama skleisti žinią, kad tikroji švenčių magija slypi žmogiškajame ryšyje. Gerumu dalintis gera ir tai užkrečia – štai kodėl akcija skaičiuoja ketverius metus.

Šiemet atsigręžėme į asmenis su intelekto negalia. Kauno „Arkos“ bendruomenė – tai dienos užimtumo ir darbo centras, kur žmogus su negalia per bendrystę su draugu atranda jam patinkantį užimtumą. Čia „bičiuliais“ vadinami dirbtuvių dalyviai savo rankomis kuria mažus stebuklus.

„Bičiuliai“ gamina žvakes, keramikos gaminius, velia iš vilnos, o savo darbelius realizuoja bažnyčiose, knygynuose, parduotuvėse, kur žmonės juos galėtų įsigyti. Tokia veikla prisideda plėtojant jų socialinius, savarankiškumo ir darbinius įgūdžius, lengvinančius integracijos į visuomenę pilnatvę.

LKU grupė išreiškė palaikymą įsigydama bendruomenės narių gamintą produkciją – žvakes iš perdirbtų žaliavų kartu su keramikinėmis saldaininėmis. Dovanas kartu su lydinčia šildančia žinute įteiktos socialiniams partneriams ir kredito unijoms. Tikime, kad šis žingsnis ir kartu skirta finansinė parama prisidės plėtojant prasmingą centro veiklą Kauno mieste.

Atvirlaiškiai – socialinių dirbtuvių dalyvių kūrybos vaisiai

Šiemet ypatinga užduotis – kalėdinio atvirlaiškio kūrimas – teko Pal. J. Matulaičio centro socialinėms dirbtuvėms. Šiame centre, panašiai kaip ir „Arkos“ bendruomenėje, žmonės su intelekto sutrikimais gamina, kuria ir realizuoja rankų darbo gaminius.

Šios bendruomenės nariai nupiešė ir vėliau skaitmenizavo kalėdinius atvirlaiškius, kurie Lietuvos centrinės kredito unijos ir LKU grupės vardu elektroniniu būdu pasieks mūsų draugus Lietuvoje ir užsienyje. Jame atvaizduotas ketvirtus metus kalėdiniu laikotarpiu LKU grupę lydintis simbolis – kalėdinės kojinės.

Socialinių dirbtuvių dėka žmonės su intelekto negalia gali patirti ryšį ir bendrystę su kitais, pažinti naujas veiklas ir tobulinti savo įgūdžius. Paremdami socialinių dirbtuvių veiklą galime prisidėti prie lengvesnės žmonių su negalia integracijos į kasdienį socialinį bei profesinį gyvenimą.

Nepritekliuje gyvenantiems vaikams

Gerumas neturi ribų, todėl Lietuvos centrinės kredito unijos darbuotojai savo iniciatyva trečius metus iš eilės renka šventinę paramą nepritekliuje gyvenantiems vaikams. Bendradarbiaudami su SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centru už darbuotojų surinktas lėšas mažiesiems pagal jų pačių sugalvotas svajones buvo nupirktos dvi magnetinės lentos, LEGO konstruktoriai, šaliko ir kepurės komplektas bei karoliukų vėrimo rinkinys.

Kalėdos skatina pajusti dėkingumą už tai, ką turime – už namus, už artimuosius, maistą bei draugystę. Kartu tai metas dalintis su kitais ir prisiminti, kad gerumas turi galią keisti pasaulį. AČIŪ visiems prisidėjusiems, kad šiųmetis gerumas pasiektų tuos, kuriems to reikia.

Linkime prasmingų ir jaukių šv. Kalėdų ir artėjančių Naujųjų metų!

Sukčiaus gyvenimas liūdnas – jame nėra nei švenčių, nei laisvadienių. Netgi atvirkščiai – kol ruošiamės Kalėdoms, piktavaliai kibte kimba į darbus, bandydami pavogti ir mūsų šventinę nuotaiką, ir pinigus. Todėl šiuo metu ypač svarbu suprasti, kaip veikia nusikaltėliai ir kokiomis istorijomis jie gali bandyti įtikinti savo aukas.

Populiarios tinklalaidės „Trečia lentyna“ kūrėjas Arnas Gutauskas išanalizavo keisčiausius būdus ir schemas, kuriomis sukčiai bando užsidirbti pinigų visame pasaulyje. Neapsigaukite manydami, kad į sukčiaus pinkles patenka tik naivuoliai.

„Net ir neįtikinamiausius scenarijus, kuriuos išanalizavome tinklalaidėje, vienijo vienas dalykas – visuomet atsirasdavo žmogus, kuris patikėdavo nusikaltėliu ir prarasdavo pinigus. Kai kurios istorijos skamba netgi absurdiškai ir būtent tai geriausiai iliustruoja, kiek manipuliacijų naudoja sukčiai ir kaip sprendimus priima žmogus, įviliotas į nusikaltėlio pinkles“, – sako „Trečia lentyna“ kūrėjas Arnas Gutauskas.

Netikėtas Holivudo aktoriaus dėmesys

Vienos populiariausių pasaulyje yra romantinės apgavystės. Dažniausia tokių apgaulių schema yra auką suvilioti netikru socialinių tinklų profiliu ir emocingomis žinutėmis. Vogta nuotrauka, išgalvotas vardas ir už širdies griebianti istorija auką įtraukia į ilgalaikį romaną, kuris galiausiai virsta košmaru.

Vieniša mama JAV Kentukio valstijoje daugiau nei metus manė mezganti rimtus santykius su populiaraus serialo „Stranger things“ aktoriumi. Moteris taip patikėjo sukčiaus žinutėmis socialiniuose tinkluose, kad dėl tariamo romano netgi nusprendė išsiskirti su savo vyru. Atsitokėti nuo meilės kerų jai padėjo tik ištuštėjusi piniginė – moteris nusikaltėliui pervedė daugiau nei 10 tūkst. JAV dolerių. Daugiausiai lėšų sukčiui moteris patikėjo pirkdama dovanų kuponus, kuriuos jis perparduodavo kitiems asmenims.

Tuo metu Japonijoje gyvenanti 65-erių metų moteris savo pinigus patikėjo tariamam Rusijos astronautui, kuris ją įtikino esantis kosmose ir neturintis pinigų grįžti į Žemę.

Panašių istorijų užfiksuojama ir Lietuvoje. Praėjusiais metais garsiu krepšininku socialiniuose tinkluose apsimetęs vyras iš lietuvaičių išviliojo didžiules sumas pinigų, iš vienos moters – net 10 tūkst. eurų. Kita panevėžietė apie 3 tūkst. eurų pervedė JAV karininku socialiniuose tinkluose prisistačiusiam asmeniui.

„Romantinės apgavystės pavojingos ne tik todėl, kad jos trunka ilgai ir dažniausiai baigiasi finansiniais nuostoliais. Sukčiai savo taikinį pasirenka gerai išanalizavę socialiniuose tinkluose prieinamą informaciją, renkasi įvairaus amžiaus žmones, ieškančius antros pusės ar draugų. Todėl po tokios apgavystės žmogus praranda ne tik pinigus, bet susiduria ir su rimtais emociniais sukrėtimais. Labai svarbu apie šį metodą kalbėtis su savo artimaisiais, ypač tais, kuriems gali trūkti bendravimo. Tai ypač aktualu šventiniu laikotarpiu“, – sako informacinę kampaniją „Atpažink/Apsisaugok“ įgyvendinančios Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Ir be dovanų, ir be pinigų

Sukčiai mėgsta įsisukti ir į elektroninės prekybos verslą. Prieš šventes aktyviai kuriamos netikros internetinės parduotuvės bei netikri prekių skelbimai specialiose platformose, socialiniuose tinkluose.

Tokia schema ypač aktuali kalėdiniu laikotarpiu, kai visame pasaulyje gyventojai daugiau laiko praleidžia ieškodami dovanų internetinėse parduotuvėse.

„Neapsigaukite pamatę neįtikėtinai gerą pasiūlymą, net jei patys suvedėte norimos prekės pavadinimą į paieškų sistemą. Nusikaltėliai išnaudoja įvairias reklamos priemones ir vietoje nuorodos į patikimą elektroninę parduotuvę savo aukai pateikia padirbtą. Mokėjimo kortelės duomenis suvedus suklastotoje interneto svetainėje galite likti ir be pinigų, ir be dovanų“, – sako A. Gutauskas.

Atidžiai vertinkite ir trumposiomis žinutėmis gaunamą informaciją. Sukčiai mėgsta apsimesti siuntų tarnybomis, grasina tariamomis baudomis ar papildomais mokesčiais.

A.Gutauskas tinklalaidėje pasidalino ir asmenine istorija, kai pats apsipirko interneto parduotuvėje, įsigytas kelnes gavo, tačiau vėliau pamatė, kad nuo jo sąskaitos nuskaičiuota apie 300 svarų sterlingų. Prarastus pinigus pavyko susigrąžinti apie tai informavus banką, tačiau dabar A.Gutauskas pataria apsipirkinėti tik gerai žinomose interneto parduotuvėse, taip pat tokiose, kurios naudoja patikimas atsiskaitymo platformas.

Visą laidą apie populiariausius apgaulės būdus Lietuvoje ir pasaulyje galima pamatyti čia: https://bit.ly/3RxaVSR.

Ši tinklalaidė yra Lietuvos bankų asociacijos ir Lietuvos policija įgyvendinamos kampanijos „Atpažink/Apsisaugok“ dalis. Ja siekiama visuomenę supažindinti su sukčiavimo bruožais, kad apie juos žinotų kiekvienas, o susidūręs su panašia situacija – išmanytų, kaip elgtis.

Kviečiame dalintis savo patirtimi, kad apie sukčių naudojamus metodus žinotų kuo daugiau žmonių. Apie patirtus sukčiavimo būdus praneškite el. paštu [email protected]. Šiuo elektroniniu paštu gautas nuasmenintas istorijas skelbiame svetainėje www.atpazinksukciu.lt.

Lietuvos bankų asociacijos rengta informacija

Viena po kitos per Lietuvą ritasi skirtingos sukčiavimų bangos – dangstomasi įvairių įstaigų pavadinimais, žmones bandoma skubiai išgąsdinti ar nudžiuginti, mėginama pasinaudoti patiklumu, emociniu pažeidžiamumu ir taip išvilioti pinigus. Gyventojai raginami neprarasti budrumo bei kritinio mąstymo ir neužkibti ant piktavalių kabliuko. Tam Lietuvos bankų asociacija (LBA) ir jos vienijamos 18 finansų įmonių, įskaitant LKU kredito unijų grupę, drauge su Lietuvos policija organizuoja informacinę kampaniją „Atpažink / Apsisaugok“.

„Panašu, kad didžioji dauguma žmonių, yra patyrę vienokių ar kitokių sukčių bandymų vilioti pinigus. Finansų įstaigos nuolat tobulina savo apsaugos sistemas, tačiau sukčiai savo schemoms įgyvendinti gudriai išnaudoja visas priemones, įskaitant valstybės institucijų veiklą bei  žmogiškas emocijas. Atakuojama į jautriausias vietas – artimų žmonių pažeidžiamumą, norą greitai praturtėti ar nerimą dėl nesumokėto mokesčio. Deja, statistika rodo, kad dar dažnai tokie susidūrimai su sukčiais baigiasi pinigų praradimu. Informacine kampanija siekiame atkreipti dėmesį į tai, kad sukčiai nesnaudžia nei per šventes, nei per šventinius išpardavimus ar savaitgalius – jie dirba nuolat ir išnaudoja bet kokią situaciją savo naudai. Todėl kiekvienas turime gebėti juos atpažinti ir nuo jų apsisaugoti“, – sako LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

„Informacijos apie sukčius viešumoje yra labai daug ir labai įvairios, tačiau matome, kad sukčiavimų skaičius nemažėja. Būtina ieškoti naujų informacijos pateikimo formų, kad sukčius atpažinti gebėtų dar daugiau gyventojų. Tikimės, kad žmonės išgirs šios kampanijos žinutes  ir tai sumažins nukentėjusiųjų nuo sukčių skaičių. Artėja gražiausios metų šventės, tad nesinori, kad sukčiai sugadintų žmonėms nuotaiką“, – teigia Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.

Norint pasiekti kuo platesnę auditoriją ir paprastai paaiškinti asmeninių duomenų saugojimo svarbą, informacinei kampanijai buvo pasitelkti viešai gerai žinomi aktorius Mantas Stonkus ir visuomenininkas  Algis Ramanauskas, kurie ne tik pasakojo apie sukčiavimą, bet taip pat ir patys „pasimatavo“ sukčių vaidmenį – mėgino apgauti gyventojus, pasinaudodami nusikaltėlių naudojamomis schemomis. Kaip jiems sekėsi, galite matyti čia: https://bit.ly/40XDbB3.

Abu žinomi vyrai po socialinio eksperimento filmavimo pripažino, kad mėginimas įsijausti į finansinių sukčių rolę kėlė nemažą diskomfortą ir džiaugėsi, kad tik keletas skambučių sulaukusių žmonių pakliuvo į „sukčių“ pinkles. Abu atlikėjai pripažino vienaip ar kitaip susidūrę su tikrais sukčiais, tačiau nuostolių dėl to nėra patyrę.

LBA ir Lietuvos policija kviečia gyventojus skirti daugiau dėmesio sukčiavimo prevencijai: domėtis, kokius metodus naudoja nusikaltėliai, apie tai kalbėtis šeimose, nuolat įspėti vyresnius artimuosius ir su jais dalintis patarimais, kaip atpažinti sukčių. Aktualią informaciją visuomet galima rasti internetinėje svetainėje www.atpazinksukciu.lt. Šios kampanijos tikslas – paaiškinti sukčiavimo bruožus, kad apie juos žinotų kiekvienas, o susidūręs su panašia situacija – išmanytų, kaip elgtis.

Sukčiai nuolat atnaujina savo veikimo schemas, pasitelkdami vis naujas institucijas ir naujas „legendas“. Todėl gyventojai kviečiami dalintis patirtimi – LBA prašo apie patirtus sukčiavimo būdus pranešti el. paštu [email protected]. Šiuo elektroniniu paštu gautas nuasmenintas istorijas LBA skelbs svetainėje www.atpazinksukciu.lt, taip pat pateiks žiniasklaidai, kad gyventojai kuo plačiau ir greičiau sužinotų apie naujus sukčių taikomus būdus ir kritiškai juos vertintų.

Finansų sektoriaus specialistai primygtinai ragina niekam neatskleisti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, neatidarinėti įtartinų nuorodų, kurias siunčia nepažįstami asmenys, neskubėti reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie neva užblokuotas paskyras, sąskaitas ir pan. Taip pat svarbu naudotis tik oficialiomis paslaugų teikėjų svetainėmis.

Jeigu vis tik kilo įtarimas, kad pinigus ar asmeninę informaciją perdavėte sukčiams, nedelsiant kreipkitės į savo kredito įstaigą ir į policiją.

Lietuvos bankų asociacijos inf.

Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) priėmė svečius iš Ukrainoje veikiančių kredito unijų. Šiuo vizitu delegacija siekia pasisemti praktinės patirties iš Lietuvos kredito unijų sektoriaus po to, kai Ukrainos Aukščiausioji Rada š. m. liepos 14 d. priėmė naują kredito unijų įstatymą, praplėtusį kredito unijų veiklos ribas ir atnaujinusį jų veiklą reglamentuojančią teisinę bazę.

Naujas Ukrainos kredito unijų įstatymas

Nuo tada, kai Rusija užpuolė taikią Ukrainos valstybę, vietinis kredito unijų sektorius sutelkė jėgas, kad atlieptų savo šalies poreikius, išliktų atviras ir toliau tikslingai aptarnautų savo bendruomenes. Pastarieji įvykiai suteikė nemenką akstiną viso sektoriaus pertvarkai.

Kartu su naujai priimtu kredito unijų įstatymu, Ukrainos kredito unijos 2024 m. sausio 1 d. galės savo nariams teikti platesnį paslaugų spektrą, įskaitant valiutos keitimą ir tam tikras mokėjimo paslaugas. Taip pat buvo išplėstos finansavimo galimybės juridiniams asmenims, sustiprintas kredito unijų licencijavimas ir kapitalo reikalavimai, įteisinta prievolė steigti kredito unijų stabilizacijos ir likvidumo fondus. Taip pat siekiama įstatymiškai sustiprinti indėlių garantijų sistemą, kuri paklotų pamatą viso sektoriaus augimui.

„Atsižvelgiant į situaciją Ukrainoje, nuolatinius kredito unijų sektoriaus pokyčius ir kintančią reguliacinę aplinką, siekiame su partneriais iš Ukrainos pasidalinti gerąja patirtimi ir išmoktomis pamokomis. Kartu analizavome Lietuvos įstatyminę bazę, Lietuvos centrinės kredito unijos funkcijas, stabilizacijos fondo steigimo ir valdymo pagrindus bei kitus esminius mūsų kasdienės veiklos niuansus“, – sako Eglė Balčiūnė, LCKU Finansų apskaitos departamento direktorė. 

Pasisemti žinių Lietuvoje

Delegacija iš Ukrainos vizito metu siekia sužinoti plačiau apie Lietuvos kredito unijų patirtį steigiant stabilizacijos fondą, centrinių kredito unijų grupių kūrimą, smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus finansavimo programų įgyvendinimą bei centrinių kredito unijų priežiūros funkcijas.

Ukrainos delegacijoje – Ukrainos nacionalinio banko pirmoji gubernatoriaus pavaduotoja Kateryna Rozhkova, Visos Ukrainos kredito unijų asociacijos prezidentė Olga Tugai, Indėlių draudimo fondo generalinio direktoriaus pavaduotoja Olga Bilai ir kiti. Svečių teigimu, šios žinios, įgytos vizito Lietuvoje metu, bus nepamainomos ateities darbams, siekiant įgyvendinti naujojo įstatymo reikalavimus.

Delegacija aplankė LCKU biurą, Lietuvos banką, Lietuvos Respublikos Seimą, išklausė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo“ pranešimo apie pastarojo veiklą, taip pat svečiuosis kredito unijoje „Taupa“.

Pasibaigus 2023 m. trečiam ketvirčiui Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), prižiūrinti 45-ias LKU grupės vienijamas kredito unijas, skaičiuoja, kad praėjęs laikotarpis buvo stabilus ir užtikrintas. Kredito unijos fiksavo augantį pajamingumą, finansavimo apimtis ir kitus pagrindinės veiklos rodiklius.

• LKU kredito unijų grupės konsoliduotas paskolų, suteiktų verslui, gyventojams ir ūkiui, portfelis per tris ketvirčius augo 10,02 % iki 704,33 mln. eurų.
• Konsoliduotas grupės turtas per tris ketvirčius padidėjo 5,43 % iki 834,97 mln. eurų.
• Didžiausia šalyje kredito unijų grupė per devynis mėnesius uždirbo 10,57 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 147,41 % daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
• LKU kredito unijų grupė ir toliau uždirbtą pelną skirs kapitalui stiprinti, kuris š. m. rugsėjo 30 d. siekė 72,88 mln. eurų.

„Neapibrėžta ir greitai kintanti ekonominė bei geopolitinė padėtis Lietuvoje ir pasaulyje tapo naująja realybe. Vis dėlto trečią šių metų ketvirtį LKU grupė išlaikė stabilią ir pelningą savo veiklą, o indėliai – augimo tendencijas net ir augančių palūkanų normų aplinkoje“, – sako LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Trijų ketvirčių veiklos apžvalga

Neaudituotais duomenimis, LKU kredito unijų grupės palūkanų pajamos per devynis mėnesius pasiekė 42,4 mln. eurų sumą. Pastarosios buvo 72,06 % didesnės, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai siekė 24,65 mln. eurų. Tokiam augimui reikšmingą įtaką turėjo naujos narės – vienos didžiausių kredito unijų „Taupa“ – prisijungimas prie LKU grupės.

LKU kredito unijų grupė per 2023 metų tris ketvirčius uždirbo 10,57 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno. Tuo metu konsoliduotas grupės turtas per devynis mėnesius padidėjo 5,43 % iki 834,97 mln. eurų.

Trijų ketvirčių paslaugų ir komisinių pajamų buvo neženkliai, t. y. 0,45 % mažiau nei prieš metus – 1,09 mln. eurų. Pernai tuo pačiu laiku šis rodiklis siekė 1,1 mln. eurų. Skaičiuojama, kad LKU grupė per devynis mėnesius iš viso suformavo 2,36 mln. eurų specialiųjų atidėjinių.

Preliminariais duomenimis, grupę prižiūrinčios LCKU turtas 2023 m. rugsėjo 30 d. siekė 242,05 mln. eurų, per pastarąjį ketvirtį susitraukęs 1,92 %. Didžiausia centrinė kredito unija Lietuvoje per devynis mėnesius uždirbo 2,25 mln. eurų grynojo pelno. Tuo tarpu uždirbtų palūkanų pajamų per tris ketvirčius LCKU skaičiavo 6,88 mln. eurų – 76,17 % daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai šios siekė 3,91 mln. eurų.

Neaudituotais duomenimis, 2023 m. rugsėjo 30 d. LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 26,04 % (normatyvas – 13,21 %), o LKU konsoliduotos grupės – 14,26 % (normatyvas – 12,62 %). LKU kredito unijų likvidumo rodiklis 2023 m. tai pačiai datai siekė 160,35 % (normatyvas – 100 %).

Verslo ir gyventojų finansavimas

Didiesiems šalies bankams kalbant apie ribotą skolinimosi paklausą, LKU grupės konsoliduotas paskolų portfelis trečiąjį ketvirtį šoktelėjo į viršų. Pastarasis per devynis šių metų mėnesius augo 10,02 % iki 704,33 mln. eurų.

Per tris ketvirčius LKU grupėje buvo pasirašyta 3061 paskolos sutartis už bendrą 143,79 mln. eurų sumą. Vien per trečią ketvirtį iš viso pasirašyta naujų paskolų sutarčių už 47,5 mln. eurų vertę, kurių reikšmingiausią dalį sudarė paskolos būstui. Pastarųjų per tris mėnesius suteikta už 19,47 mln. eurų, t. y. 28,69 % daugiau nei per tą patį ketvirtį prieš metus. Konsoliduotas LKU grupės būsto paskolų portfelis per ketvirtį augo 3,63 % iki 327,08 mln. eurų.

Trečią ketvirtį ir toliau augo kredito unijų suteikiamų paskolų verslui dalis. Per šį laikotarpį suteikta naujų paskolų verslui už 19,07 mln. eurų, o portfelio balansinė vertė paaugo 4,42 % iki 266,01 mln. eurų. Tuo metu vartojimo paskolų portfelis per tris mėnesius augo 3,26 % iki 20,74 mln. eurų. Žemės ūkio finansavimo portfelis – 3,03 % iki 102,03 mln. eurų.

Konsoliduoto LKU paskolų portfelio kokybė išlieka stabiliame lygyje. 2023 m. trečią ketvirtį daugiau nei 30 d. vėluojančių paskolų dalis sudarė 3,26 % viso portfelio.

Gyventojų taupymas

Pirmąjį pusmetį šalies finansų rinkos dalyviai buvo aktyvūs keldami už indėlius siūlomas palūkanų normas. Antrąjį pusmetį situacija stabilizavosi. Visgi kredito unijoms mokant rinkoje konkurencingas palūkanas už indėlius, konsoliduotas indėlių portfelis išlaikė nuoseklias augimo tendencijas.

LCKU duomenimis, kredito unijoms didinant palūkanas už indėlius, naujų terminuotųjų indėlių sutarčių skaičius per 2023 m. tris ketvirčius augo 83,28%, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai. LCKU duomenimis, pasibaigus trečiam ketvirčiui, konsoliduotas LKU kredito unijų grupės indėlių portfelis, įskaitant santaupas einamosiose sąskaitos, siekė 721,76 mln. eurų. Iš jų 535,99 mln. eurų arba 74,26 % viso portfelio sudarė terminuotieji indėliai.

Ar kada susimąstėte, kaip atrodo darbo diena to žmogaus, kuris nusprendžia, ar jūs gausite reikiamą paskolą, ar ne? Į kokias rizikas kreipiamas didžiausias dėmesys ir kaip priimamas lemtingas sprendimas? Daugybę darbų „pasimatavęs“ garsus aktorius Mantas Stonkus šįkart atvyko į Kauną, kur dienai tapo Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) komandos dalimi.

Svarbiausi sprendimai priimami viename pastate

Būtent LCKU, vienijančioje 45 kredito unijas, rengiami visi sutarčių šablonai ir kiti teisiniai dokumentai bei vykdomos konsultacijos įvairiais einamaisiais klausimais – tuo rūpinasi Teisės departamentas. Itin reikšmingą dalį užima ir čia įsikūręs Finansų departamentas, tame pačiame biure Mantą pasitinka ir Verslo vystymo departamentas:

„Vystome savo elektroninės bankininkystės sistemą, mobiliąją programėlę, turime mokėjimo korteles „Mastercard“ bei daug kitokių partnerysčių su išorės paslaugų tiekėjais“, – pasakoja M. Stonkų pasitikęs ir darbovietę aprodęs LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Keliaujame toliau. Iždo departamente saugomi visų 45 kredito unijų pinigai, laisvos lėšos atsakingai ir likvidžiai investuojamos – dalis pinigų investuojama į paskolas, o kita dalis – į vertybinius popierius.

Toliau LCKU vadovas Mindaugas veda Mantą aprodyti Informacinių technologijų departamento, kur vykdoma techninė priežiūra, visai šalia ir dar vienas padalinys, kurio darbuotojai vykdo pinigų plovimo prevenciją.

Pagrindinis darbuotojo principas – skolinti pinigus, tarsi jie būtų savi

Apžiūrėjęs didžiąją dalį biuro, M. Stonkus nuvedamas į padalinį, kuris uždirba daugiausiai pinigų. Tai, žinoma, Kreditų departamentas. Štai Mindaugas detaliai papasakoja, kaip 100 Eur suma čia „įdarbinama“, kiek sumokama kreditoriui, o kiek nuo tokios sumos uždirba įmonė.

„Visų 100 Eur negali paskolinti. Yra tam tikri reikalavimai, kiek likvidžių lėšų turi likti, kokie kapitalo reikalavimai. Tad visų 100 Eur neįdarbinsi, bet 60–70 Eur iš tos sumos įdarbinti galima. Jei skoliname, pavyzdžiui, už 4,5 proc. plius EURIBOR, mokame indėlininkui palūkanas, turime savo maržą ir iš to uždirbame. Atrodytų, keli procentai, tačiau esant didesniam kiekiui pinigų kažkas išeina. Mūsų grupės turtas – 850 mln., tad tie procentėliai susiskaičiuoja“, – sako LCKU vadovas M. Vijūnas.

Būtent šiame Kreditų departamente Mantas ir užims vienadienio darbuotojo poziciją. Aktoriui parodoma jo darbo vieta, o Manto vadovas Eimantas Valentinas, Kreditų departamento direktorius, pasiteirauja, su kokiais lūkesčiais atkeliavo žinomas vyras.

„Pagrindinis principas čia turėtų būti „skolinu kaip savo pinigus“. Reikia labai daug visko žinoti. Su matematika, kiek girdėjau, sekasi labai gerai. Su pardavimais irgi ne problema. Tada reikia būti truputį teisininku, turėti analitinį mąstymą. Dar vienas principas šiame darbe – „devynis kartus atmatuok, dešimtą atrėžk“, – naująjį darbuotoją rimtai nuteikia Eimantas.

Kredito rizika: į ką kreipiamas didžiausias dėmesys

Mantas mokymosi procesą trumpam atideda į šalį ir patraukia pas dar vieną LCKU Finansinių rizikų departamento direktorę Ingridą Kedytę. Jos vadovaujamas skyrius kuria įrankius, skirtus įvertinti kredito riziką. Šioje vietoje ypatingas dėmesys atkreipiamas į pasiskolinti panorusio žmogaus pajamas, mat turto išieškojimas yra pats paskutinis, kritinis žingsnis, kuomet jokių kitų galimybių nebepavyksta rasti.

M. Stonkui pateikiama užduotis, kad pasitikrintų, kaip suvokia apie kredito riziką.

Petras Petraitis prašo 255 tūkst. Eur paskolos 320 kv. m namo įsigijimui Vilniuje. Pirkimo kaina – 300 tūkst. Eur, o DSTI (įsipareigojimų/pajamų santykis) – 39 proc. Šio 2002-ųjų metų statybos ir 100 proc. baigtumo namo rinkos vertė – 320 tūkst. Eur, o kredito gavėjas ketverius metus dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje IT skyriaus direktoriumi, gauna pastovų nuo 3000 Eur/mėn. darbo užmokestį, šiuo metu kitų finansinių įsipareigojimų neturi.

Manto paprašoma įvertinti tokio potencialaus projekto rizikas ir rizikas mažinančius faktorius. Viena rizikų šiame projekte, anot Ingridos, būtų neįprastai didelis NT plotas, mat tokį namą išieškojimo procese parduoti būtų keblu. Be to, maksimalus įsipareigojimų ir pajamų santykis gali būti 40 proc., tad pasiskolinti norintis asmuo labai priartėjęs prie leistinos ribos.

Apsilankė naujame kvartale Santariškėse: jaukumu priminė filme matytus vaizdus

Perkandęs kredito rizikos vertinimo subtilybes, M. Stonkus supažindinamas su kitomis darbuotojo pareigomis. Viena jų – vizitai pas klientus, kurių metu atliekamas monitoringas, unijos atstovas susipažįsta su realia situacija, kaip klientui sekasi įgyvendinti unijos finansuojamus projektus.

Taigi M. Stonkus važiuoja pas vieną tokių klientų. Mažaaukštės statybos kvartale jį pasitinka namų kvartalo „Naujosios Santariškės“ Vilniuje pardavimų vadovė Rūta.

„Esame gražus žalias mažaaukštės statybos kvartalas, kuriame yra daug žalios erdvės, vaikų žaidimų aikštelės, mūsų pasididžiavimas – krepšinio aikštelė. Lietuva juk – krepšinio šalis“, – pasakoja pardavimų vadovė Rūta.

Įsijautęs į LCKU darbuotojo vaidmenį, M. Stonkus sako išnagrinėjęs įmonės finansines ataskaitas ir matantis, kad klientai vykdo įsipareigojimus. Visgi, bene didžiausias iššūkis, tikina Rūta, – išlaikyti tokią atmosferą, kad potencialūs ir jau esami kvartalo gyventojai jaustųsi patenkinti ir laimingi, tad labai svarbu laikytis visų pardavimo metu duotų pažadų pirkėjui.

Garsus aktorius keliauja apžiūrėti vieno įrengto buto kvartale ir sako sužavėtas gyvenvietės jaukumu, erdvės pojūčiu – tai aktoriui primena filmuose rodomas scenas su uždarais kvartalėliais. Netrukus vyras įžengia į įrengtą 54 kv. m butą. „Kaip jauku ir gražu“, – pasigėrėjimo apžiūrėjęs butą neslepia Mantas.

Nors šiame kvartale butai paprastai parduodami su daline apdaila, pirkėjui, anot Rūtos, suteikiami visi reikiami kontaktai, kad vos panorėjęs jis galėtų įsirengti butą negaišdamas laiko meistrų paieškoms. Be to, būsimas gyventojas turi didelę laisvę butą suprojektuoti taip, kaip tik nori.

Delfi.lt portalo informacija

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje veikia daugiau nei 150 tūkst. smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonių, kuriose įdarbinta daugiau nei pusė visų šalies darbuotojų. LKU kredito unijų grupė bendradarbiaudama su ilgamečiais partneriais kryptingai prisideda prie SVV sektoriaus stiprinimo, teikdama paskolas mažoms įmonėms lengvatinėmis sąlygomis.

„LKU grupė prisideda didinant finansavimo prieinamumą mažoms įmonėms, kurios pirmosios pajaučia tiesioginį ekonominio, geopolitinio ar net klimato pokyčių poveikį savo veiklai ir turi apribotas galimybes gauti finansavimą. Džiaugiamės, kad ilgamečio bendradarbiavimo su nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ dėka galime stiprinti SVV sektorių, suteikdami paskolas mažesne nei rinkos kaina“, – teigia Mindaugas Vijūnas, Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas.

Paskolos žemesnėmis nei rinkos kainomis

Lietuvos banko ir Europos institucijų tyrimai rodo, kad verslo prieinamumo prie išorinio finansavimo šaltinių klausimas lieka aktualus. „Pasiskolinti įmonėms bankuose vis dar sunku, ypač jeigu tai jaunas ir mažas verslas. Tai lemia kelios priežastys – įmonės kredito istorijos neturėjimas, mažas įmonės pajamų srautas, užstato trūkumas, lėšų stygius investicijoms į plėtrą ir kitos“, – teigia Ausma Bartkutė, „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) Priemonių valdymo skyriaus vadovė.

Skatinamoji finansinė priemonė „Atviras kreditų fondas 3“ (AKF3) kredito unijas įgalina įmonėms suteikti finansavimą palankesnėmis sąlygomis, t. y. žemesnėmis nei rinkos kainomis. Šia lengvatine paskola gali pasinaudoti visų dydžių įmonės, įskaitant dar tik besikuriančias ar tas, kurios planuoja stiprinti bei plėsti vykdomą veiklą.

„Glaudus kredito unijų ir valstybės institucijų bendradarbiavimas yra tai, ko reikia šiais nenuspėjamais laikais, kad bendromis jėgomis kurtume sąlygas verslui išlikti ir gyvuoti Lietuvoje“, – įsitikinęs M. Vijūnas.

Lankstumas ieškant finansavimo sprendimų

Kita lengvatinė priemonė, kurioje dalyvauja LKU grupės kredito unijos – „Portfelinės garantijos 3“ (PG3). Priemonė skirta palengvinti finansavimo prieinamumą su užstato problemomis susiduriančiam verslui. Pagal PG3 priemonę INVEGA garantuoja 80 % paskolos sumos.

„Per šią priemonę INVEGA garantuoja už PG3 dalyvaujančių finansų įstaigų išduodamas paskolas, tokiu būdu palengvindama finansavimo gavimą verslui, kai šis susiduria su nepakankamo ar nepatrauklaus užstato problema. Mūsų garantijos suteikia galimybę verslui pasiskolinti reikiamą sumą iš finansų įstaigos, su kuria dalijamės rizika, ir prireikus kompensuojame patirtą nuostolį“, – detalizuoja A. Bartkutė.

Patyrusiai statybų bendrovei „Kalvasta“ įgyvendinant didelės apimties statybos projektą, kilo poreikis subalansuoti piniginius srautus, todėl pradėta ieškoti partnerio papildomam finansavimui gauti.

„Pasirinkome LKU grupę, nes pasiūlytos sąlygos su galimybe užfiksuoti palūkanų normą geriausiai atitiko mūsų verslo interesus. Su tokiu papildomo finansavimo poreikiu susidūrėme pirmą kartą, todėl renkantis finansinį partnerį svarią reikšmę turėjo verslo bendruomenės rekomendacijos, kredito unijos profesionalumas ir požiūris į klientą. Nuolat jautėme darbuotojų rūpestį ir norą padėti. Lyginant su didžiaisiais finansų rinkos žaidėjais, kredito unija buvo lanksti ir supratinga: nuoširdžiai gilinosi į mūsų poreikius ir rado geriausią sprendimą“, – sako „Kalvasta“ vadovas Kęstutis Taletas.

„Kalvasta“ – tai kompanija, teikianti pilną statybos paslaugų paketą: stato industrinės, komercinės paskirties objektus ir įgyvendina infrastruktūros projektus. Taip pat plėtoja medinės statybos verslą ir gamina metalo gaminius pramoninei statybai bei Švedijos kalnakasybos pramonei.

Kredito unijoje individualus dėmesys

Korpusinių baldų ir jų komponentų gamintoja MB „MFurniture“ yra viena pirmųjų įmonių, išbandžiusių PG3 priemonės privalumus. Įmonei nusprendus įsigyti įrenginį, pagreitinantį dalį procesų, pirkinys pareikalavo papildomo finansavimo iš išorės šaltinių.

„Pirkome įrenginį, kuris ženkliai pagreitina gręžimo ir frezavimo operacijas. Kadangi jau buvome anksčiau bendradarbiavę su kredito unija, atsiradus finansavimo poreikiui kreipėmės į jau pažįstamą uniją“, – pasakoja Šarūnas Mančas, „MFurniture“ vadovas.

Anot pašnekovo, tokio pobūdžio lengvatinės priemonės suteikia daugiau galimybių mažoms įmonėms plėstis ir efektyvinti veiklą: „Mūsų įmonės atveju paskolos suma buvo solidi ir be kredito unijos pagalbos įsigyti tokį įrengimą būtų buvę sudėtinga.“

„MFurniture“ vadovas džiaugiasi, kad unijoje ne tik sulaukė finansavimo, tačiau ir visos reikalingos pagalbos. „Finansavimo procesas vyko greitai ir sklandžiai, unijos darbuotojai padėjo rasti reikalingus finansavimosi instrumentus ir šiandien naujasis įrenginys jau neša naudą mūsų įmonei“, – džiaugiasi Š. Mančas.

Tuo tarpu LCKU vadovas prideda, kad vienas iš faktorių, dėl kurių klientai vis grįžta į kredito unijas, tai dėmesys kiekvieno atvejui: „Viena iš mūsų stiprybių – artimas ir individualus požiūris į kliento situaciją. Kredito unijos gerai supranta smulkiojo ir vidutinio verslo specifiką ir yra pasiruošusios pasiūlyti tinkamiausius finansavimo sprendimus. Tai reiškia, kad mūsų klientai gali jaustis užtikrinti savo verslo plėtros kelionėje“, – sako M. Vijūnas.

Daugiau apie lengvatines paskolas rasite čia.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) ragina gyventojus būti atidžius rezervuojant ir apmokant nakvynės vietas per specialias platformas, nes pastarosiomis dienomis finansiniai sukčiai suaktyvėjo būtent šioje srityje. Gaunama nemažai signalų, kad mėginant rezervuoti nakvynės ar atostogų vietas gyventojai susiduria su finansinių sukčių atakomis.

LBA atkreipia dėmesį, kad sukčiavimo modelių, naudojantis gerai žinomų apgyvendinimo paslaugų platformomis, gali pasitaikyti įvairių. Neseniai žiniasklaidoje aptartas atvejis, kai sukčiai su Lietuvos gyventoja susisiekė per „Booking“ platformą – sukūrę netikrą viešbučio skelbimą jie siekė gyventoją nukreipti į suklastotą interneto svetainę ir joje suvesti banko kortelės duomenis. Kitu atveju nusikaltėliai gyventoją bandė apgauti per „Airbnb“, taip pat pasitelkdami netikrus nuomos skelbimus. Nusikaltėliai pirmiausiai atšaukė gyventojo atliktą būsto rezervaciją, o po to pateikė siūlymą išsinuomoti kitą objektą ir už jį apmokėti ne per pačią „Airbnb“ platformą, o atlikti mokėjimą tiesiai į nusikaltėlių banko sąskaitą.

„Akivaizdu, kad didžiosios apgyvendinimo rezervavimo platformos pakliuvo į sukčių akiratį taip pat, kaip prieš tai buvo pakliuvę bankai, siuntų pristatymo bendrovės, net Valstybinė mokesčių inspekcija. Todėl apgyvendinimo paslaugų ieškantiems gyventojams rekomenduojame ypatingai atidžiai vertinti situaciją ir apmokėjimus už paslaugas vykdyti tik per gerai žinomų platformų suteikiamą infrastruktūrą, jokiu būdu nevykdyti mokėjimų neaiškioms įmonėms ar fiziniams asmenims. Kilus įtarimui mokėjimo informaciją geriausia pasitikrinti susisiekus su oficialiais platformos atstovais“, – sako LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Saugumo specialistai pateikia keletą pagrindinių rekomendacijų, kurių reikėtų paisyti, saugantis nuo finansinių sukčių. Rekomenduojama nepervedinėti pinigų ne per pačias platformas (pavyzdžiui, gavus el. laišką ar SMS žinutę), taip pat tikrinti skelbimų informaciją – nuomojamos gyvenamosios vietos, viešbučio adresą, peržiūrėti, ar jau yra atsiliepimų iš kitų apartamentus nuomojusių klientų ir pan. Taip pat galima patikrinti nurodomos vietos vaizdą specialiose gatvės vaizdus rodančiose programėlėse.

Jei viešbučio ar apartamentų rezervacija buvo atšaukta, o nuomotojas siūlo atlikti apmokėjimą tiesiai į banko sąskaitą (ne per platformą) ar bendravimą perkelti į el. paštą, kitą programėlę – būkite atidūs. Didžiosios viešbučių ir kitų apgyvendinimo vietų rezervavimo platformos skelbimus tikrina ir siekia apsaugoti savo vartotojus nuo sukčių, todėl jei pavedimą atliksite ne per platformą, šios platformos administratoriai nebegalės padėti spręsti situacijos, jei iškiltų problemų.

Sulaukę elektroninio laiško iš apgyvendinimo paslaugų rezervavimo platformos pirmiausiai patikrinkite, ar rašoma iš oficialaus platformos elektroninio laiško, pateikiamoje informacijoje nėra vizualinių, tekstinių neatitikimų, kurie signalizuotų, kad laiškas galėjo būti atsiųstas sukčių.

Atšaukti operacijas pavyksta ne visais atvejais

Jei supratote tapęs sukčių auka, reikėtų kuo skubiau kreiptis į savo banką ir teisėsaugą. Bankai ir kredito unijos aktyviai bendradarbiauja su teisėsauga ir taiko įvairius metodus siekiant apsaugoti gyventojus nuo sukčių veiklos. Kai kuriais atvejais atliktą mokėjimą galima atšaukti nedelsiant. Tai galioja jeigu mokėjimas nėra momentinis ir lėšos dar nebuvo išsiųstos iš jūsų banko. Dalyje bankų šią funkciją aktyvuoti galite savarankiškai. Jei tokios funkcijos nėra, prašymą atšaukti mokėjimo pavedimą bankui ar kredito unijai pateikite telefonu.

Sulaukę kliento prašymo atšaukti mokėjimą, bankai susisiekia su mokėjimo gavėjo banku ar mokėjimo paslaugų įmone ir prašo grąžinti lėšas, bendrauja su policija. Jei lėšų gavėjas atsisako grąžinti lėšas, mokėtojas gali kreiptis į teisėsaugą ir taip bandyti susigrąžinti gavėjo neteisėtai įgytas lėšas.

Tačiau kai lėšos jau yra įskaitytos į gavėjo sąskaitą, o mokėjimo operacija patvirtinta tik sąskaitos turėtojui žinomais duomenimis, jas susigrąžinti iš sukčių gali būti labai sudėtinga. Taip pat ir momentinių mokėjimų atveju, kadangi jie į gavėjo banko sąskaitą įskaitomi labai greitai. Todėl atliekant bet kokias mokėjimo operacijas svarbu atidžiai įsitikinti, kad lėšas pervedate gerai žinomam paslaugų teikėjui.

Saugumo patarimai užsakant paslaugas internetu:

• Naudojantis viešbučių, apartamentų, kelionių užsakymų platformomis pravartu turėti atskirą mokėjimo kortelę, skirtą apsipirkti internetu. Jeigu įmanoma, mokėjimo kortelės duomenų nesaugokite platformoje, o juos suveskite kiekvieną kartą, kai reikia atlikti mokėjimą.
• Naudokitės tik gerai žinomų platformų paslaugomis, visuomet įsitikinkite, kad lankotės oficialioje paslaugos teikėjo interneto svetainėje.
• Įsidėmėkite žinomos ir patikimos elektroninės paslaugų platformos pavyzdį ir, susidomėję kuria nors kita, mažiau girdėta, ieškokite neatitikimų, įtartinų detalių, tokių kaip neįtikimai patrauklūs pasiūlymai dėl nuolaidų ar sąlygų, maketų ir tekstų klaidos bei kt. Įtarimui kilus tokioje platformoje neapsipirkinėkite.
• Jei rastas pasiūlymas skamba pernelyg gerai (pavyzdžiui, paslauga parduodama pusvelčiui), – tai rimtas signalas, kad interneto svetainė arba konkretus skelbimas galėjo būti sukurtas sukčių.
• Dauguma didžiųjų prekių ir paslaugų užsakymų platformų su klientais bendrauja per pačiose platformose pateikiamus pokalbių langus arba oficialų elektroninio pašto adresą. Visuomet kritiškai vertinkite elektroniniu paštu ir trumposiomis žinutėmis gaunamus pranešimus, tikrinkite jų siuntėjų informaciją, nespauskite įtartinų nuorodų.
• Mokėjimus už paslaugas atlikite tik per gerai žinomų platformų suteikiamą funkcionalumą. Jei kažkas jūsų prašo atlikti mokėjimą į kitą sąskaitą ar naudoti kitą apmokėjimo būdą – to nedarykite, verčiau pirmiausiai susisiekite su oficialiais platformos atstovais.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) praneša, kad finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių trečiąjį šių metų ketvirtį kėsinosi išvilioti 5,1 mln. eurų, t. y. 21 proc. daugiau nei praėjusį ketvirtį. Trečiąjį metų ketvirtį finansų įstaigose sustabdytų ir sėkmingai iš sukčių atgautų lėšų suma siekė apie 2,8 mln. eurų, rodo AML centro duomenys.

Apsaugoma vis daugiau lėšų 

Remiantis naujausiais duomenimis, liepos–rugsėjo mėnesiais iš klientų sąskaitų išviliotų, bet finansų įstaigų pastangomis atgautų lėšų suma sudarė apie 154 tūkst. eurų. Tuo tarpu, lyginant su šių metų antruoju, trečiąjį ketvirtį finansų įstaigose sėkmingai sustabdytų lėšų suma išaugo 60 proc.: atitinkamai nuo 1,7 mln. eurų antrąjį ir iki 2,65 mln. eurų trečiąjį ketvirtį.

„Lyginant pastarojo ketvirčio duomenis tiek su antruoju, tiek su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais, kuomet sustabdyta beveik 1,1 mln. eurų, matome, jog finansų įstaigoms pavyksta užkardyti nusikaltėlių bandymus išvilioti pinigines lėšas iš klientų sąskaitų”, – sako Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė.

Dominuojantys sukčiavimo būdai – tie patys, sumenko telefoninis sukčiavimas

Trečiąjį metų ketvirtį finansų įstaigose fiksuoti 2768 sukčiavimo incidentai – šiek tiek mažiau nei balandžio–birželio mėnesiais, kuomet tokių buvo 2951. Visgi lyginant trečiojo ketvirčio duomenis su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais, kai buvo fiksuoti 2326 atvejai, matoma tendencija, kad sukčiavimo intensyvumas išlieka stabiliai aukštas – atskirais ketvirčiais svyruojantis tarp 2–3 tūkst. atvejų per ketvirtį.

Sukčių aktyviausiai naudojamas būdas išlieka „fišingas” (angl. phishing), kuomet išvilioti asmens duomenis ir pavogti pinigus iš sąskaitos bandoma siunčiant gyventojams suklastotus elektroninius laiškus ar trumpąsias (SMS) žinutes. Trečiąjį ketvirtį šis sukčių taikomas metodas sudarė 56 proc. visų sukčiavimo atvejų, o finansų įstaigos fiksavo 1,5 tūkst. incidentų. Šio tipo sukčiavimo mastai taip pat išlieka aukšti, tačiau stabilūs: praėjusiais metais liepos – rugsėjo mėnesiais finansų įstaigos fiksavo 1,2 tūkst. „fišingo” atvejų, šių metų antrąjį ketvirtį –  1,6 tūkst.

Lyginant su praėjusiais metais, šių metų antrą ketvirtį dvigubai suintensyvėjęs investicinis sukčiavimas (atitinkamai 204 ir 440 atvejų), analizuojamu liepos–rugsėjo laikotarpiu dar šiek tiek ūgtelėjo – iki 488 atvejų per ketvirtį.

Vertinant trečiojo ketvirčio duomenis pastebima, jog per metus itin ženkliai sumažėjo telefoninio sukčiavimo atvejų, kuomet skambinantieji apsimeta valstybės institucijų, bankų darbuotojais, mėgina užmegzti kontaktą manipuliuodami jautriomis detalėmis ir taip priversti pasidalyti asmenine finansine arba prisijungimo informacija.  Praėjusių metų liepą – rugsėjį tokių incidentų fiksuota 178, šiemet – 28. Atitinkamai susitraukė ir sukčių išviliota suma – nuo 402 tūkst. iki 119 tūkst. eurų.

Būtina išlikti budriems

Šių metų rugsėjį AML centro atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad potencialius finansinių sukčių kėslus 73 proc. apklaustųjų išduoda nelietuviškas skambinančiojo telefono numeris. Beveik tiek pat atpažįsta ir nuorodas, vedančias į įtartinus interneto puslapius.

Maždaug 2/3 apklaustųjų galimus finansinius sukčius identifikuoja iš jų naudojamo spaudimo greitai priimti sprendimus bei pateikti asmeninius duomenis.

Pasak centro vadovės E. Lukošienės, stiprėjantys visuomenės įgūdžiai atpažinti sukčius, ženkliai išaugusi dar finansų įstaigose sustabdoma ir sukčių nepasiekianti lėšų suma, sumenkęs telefoninis sukčiavimas yra pozityvios tendencijos, tačiau vertinant bendrą sukčiavimo mastą ir toliau būtina išlikti budriems.

„Siekdami išvilioti lėšas ir naudodami jau netgi įprastais tapusius sukčiavimo būdus nusikaltėliai pasitelkia vis tobulesnius technologinius sprendimus, dirbtinį intelektą. Dėl tokių itin realiai atrodančių manipuliacijų finansinius sukčius atpažinti darosi tik sudėtingiau“, – akcentuoja E. Lukošienė.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro rengta informacija