Kategorija: LKU grupės naujienos

Praėjusiais metais Lietuvoje fiksuota 350 romantinio sukčiavimo atvejų, gyventojai sukčiams mėgino pervesti daugiau nei 1 mln. Eur. Ne visi šie atvejai manipuliatorius pradžiugino abipusiais jausmais ar, svarbiausia – svetimais pinigais. Dalį pervedimų sukčiams sugeba sustabdyti kredito įstaigos. „Pažeidžiami žmonės vis dar patiki apgaulingomis istorijomis, todėl raginame kaskart suklusti, jei jus elektroniniu paštu ar bendravimo programėlėmis pasiekia prašymai pervesti pinigų niekada gyvenime nematytam asmeniui“, – sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė dr. Eivilė Čipkutė. 

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ir Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2022 m. užfiksuoti 322 romantinio sukčiavimo atvejai, gyventojų nuostoliai dėl to siekė 640 tūkst. Eur. 2021-ųjų statistika – 195 incidentai, 651 tūkst. Eur. Taigi, atvejų mastas auga, nors, kaip pastebima tarptautiniu mastu, sukčiai mažina iš savo aukų reikalaujamas sumas – taip sunkiau atsekti apgavikų veiklas.

LBA prašymu finansinių sukčių veikimo metodus sutiko pakomentuoti Mykolo Romerio universiteto (MRU) Psichologijos instituto direktorė prof. dr. Rasa Pilkauskaitė-Valickienė. Jos teigimu, kuo atviriau savo patirtimis dalijasi į sukčių pinkles patekę žmonės, tuo daugiau kiti sužino apie apgavikų veikimo schemas ir tampa atsparesni.

Dauguma apgaunamų gyventojų yra vyresnio amžiaus vienišos moterys, tačiau manipuliacijos plinta ir tarp jaunesnio amžiaus žmonių. Pandemija daugumos gyvenimą perkėlė į socialinius tinklus – atsivėrė gyvo bendravimo įgūdžių spragos. „Sukčiams daug paprasčiau bendrauti žinutėmis – nesimato veido išraiškų, nėra akių kontakto, auką apgauti lengviau“, – teigia MRU Psichologijos instituto vadovė.

Tą patvirtina ir laiškai, gaunami į specialiai LBA sukurtą nuasmenintų istorijų el. pašto dėžutę   [email protected].

„Iš šalies žvelgiant, kai kurios istorijos tragikomiškos – moteriai žinutėmis komplimentus dėl grožio žeria džentelmenas, nors moters socialinio tinklo profilyje nėra nei vienos jos nuotraukos – tik augalai ar gaminami patiekalai. Tačiau būna kur kas subtilesnių istorijų, kurias atpažinti sunkiau. Yra keletas įtarumą keliančių momentų, kuriuos pastebėti nesunku – keisti elektroninio pašto adresai, iškraipyta lietuvių kalba žinutėse – tai rodo, kad naudojamasi automatizuotu vertimu. Pagaliau, besikartojantys apgavikų tipažai – aukšto rango „karininkai“, verslininkai, ir įžymūs aktoriai“, – dėmesį atkreipia LBA vadovė dr. E. Čipkutė.

Supratimo ieško internete

Anot prof. dr. R. Pilkauskaitės-Valickienės, sukčiai, bandydami išvilioti pinigus iš gyventojų, naudoja socialinę psichologiją, tai yra, naudojasi tuo, kad žmonėms reikia dėmesio ir palaikymo. 

„Nemažai žmonių jaučiasi vieniši, neišgirsti, ne iki galo suprasti. Būtent tai ir išnaudoja romantiniai sukčiai. Jie užmezga kontaktą, bendravimas gali tęstis net ir ilgą laiką. Sukčius rodo susidomėjimą, išklauso, palaipsniui sukuria šiltos priklausomybės jausmą.  O tada jau prasideda lėšų viliojimas“, – pasakoja mokslininkė.

Pasak jos, sukčiai dažnai taiko vadinamąjį „tarpdurio efektą“ – iš pradžių prašoma nedidelės paslaugos. Nusikaltėlis „įžengia pro duris“ – sukuria santykį, kai suteikiama paslauga ar skolinama nedidelė suma. Kitą kartą prireikia didesnės paslaugos ar sumos, o kartą padėjęs žmogus galbūt  taip nesąmoningai atsidėkoja už jam skiriamą dėmesį. Romantiniai sukčiai dažniausiai taikosi į tuos, kuriems trūksta bendravimo, neturi su kuo pasitarti rūpimais klausimais.

Vienas iš liūdniausių aspektų – tai, kad šios socialinės grupės žmonės, net ir pasijutę įtarūs, ne visada turi su kuo pasikalbėti artimoje aplinkoje. „Kita vertus, daliai žmonių tiesiog sunku pripažinti, kad apsikvailino. Tikėtina, kad jie, netgi supratę, kad pakliuvo ant finansinių sukčių kabliuko, apie tai niekam nepranešė“, – sako prof. dr. Pilkauskaitė-Valickienė.  

Ji rekomenduoja apie gyvenimišką situaciją kuo daugiau kalbėtis su artimais žmonėmis.

„Užsimezgus naujiems romantiniams santykiams socialiniuose tinkluose siūlau neslėpti džiaugsmo – gal tam tikras elgesys draugams sukels kritiškų minčių ir sukels abejonių, kurios padės apsisaugoti nuo didelių nuostolių“, – pataria mokslininkė. Dar vienas būdas patikrinti romantinės pažinties tvirtumą – pamėginti nedovanoti ar neskolinti pinigų ir pasitikrinti, ar tokiu atveju meilė nepasibaigia.

Dalis fiktyvių „meilių“ baigiasi kredito įstaigoje

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, praėjusiais metais nuo sukčių – ne tik romantinių – nukentėję pranešė šiek tiek daugiau negu 10 tūkst. gyventojų. Tai yra apie trečdaliu daugiau nei 2022 m. Gyventojai 2023 m. sukčiams pervedė 12,3 mln. eurų,  dar apie 7,1 mln. eurų buvo sustabdyti kredito įstaigose, o iš sukčių rankų atgauti ir grąžinti gyventojams pavyko kiek mažiau nei 1 mln. eurų.

„Duomenys rodo, kad bankai ir kredito unijos vis daugiau pavedimų sustabdo, tai liudija aktyvų darbą siekiant sustabdyti sukčius“, – teigia LBA prezidentė dr. E. Čipkutė. Anot jos, kredito įstaigos pasiekė tikrai neblogų rezultatų, tačiau jie galėtų būti dar geresni, jei gyventojai visais atvejais apie sukčių pinkles praneštų policijai ir savo bankui ar kredito unijai.   

Lietuvos bankų asociacijos rengta informacija

Vienoje gražiausių laikinosios sostinės vietų ant Žaliakalnio kalno šlaito iškils dvylikos „Premium“ klasės apartamentų daugiabutis „Kauko vilos“. Išskirtinio projekto vystymui Vilniaus kredito unija kartu su Lietuvos centrine kredito unija skyrė finansavimą, tad jau netrukus čia įsikurs pirmieji „Kauko vilų“ naujakuriai.

Istorinė „Kauko“ restorano aura

Vyresnieji kauniečiai „Kauko“ restoraną prisimena su sentimentais, o jaunesnieji apie šią vietą težino iš tėvų pasakojimų. Čia stovėjusi tarpukario Lietuvos architekto Felikso Vizbaro suprojektuota Baltoji vila vėliau įgijo „Kauko“ pavadinimą ir tapo lankomu restoranu.

Apie prestižinius restorano laikus ilgą laiką priminė apleistos sienos, o autentiškiems pastato elementams laikas buvo negailestingas – jų išsaugoti tapo neįmanoma. 2016 m. „Kauko“ restorano likučiai buvo nugriauti, bet vieta su įspūdinga miesto panorama netrukus atgims naujam gyvenimui.

Beveik 20-ies metų patirtį vystant nekilnojamąjį turtą turintis Robertas Jocius, įvertinęs aplinkybes, kad vieta miestiečiams kelia nostalgiją, yra istorinė ir jautri, geriausio sprendimo ieškojo konkurso keliu, kuriame dalyvavo net penkios architektų grupės.

Pastarąjį laimėjusi studija „Archispektras“ ir architektas Ignas Kalinauskas suprojektavo „Kauko vilas“ taip, kad šios atlieptų aplink esančių Žaliakalnio vilų išraišką. Tuo metu pats R. Jocius yra sukaupęs solidų įgyvendintų projektų bagažą – tai komerciniai biurai, administracinės patalpos, gyvenamųjų būstų projektai.

Lankstūs finansavimo sprendimai

Užbaigus projektą, čia stovės trys gyvenamieji namai, kuriuose planuojama įrengti dvylika „Premium“ klasės apartamentų nuo 64 iki 300 kv. m. ploto. Projektą, kurio pabaiga numatoma 2024 metų antrą ketvirtį, finansavo Vilniaus kredito unija kartu su Lietuvos centrine kredito unija (LCKU).

Finansų partnerių paieškoje projekto sumanytojams talkino „Funding Solutions“ komanda. Pasak „Funding Solutions“ vadovo Povilo Liutkaus, Vilniaus kredito unija pasirinkta finansiniu partneriu dėl pademonstruoto lankstumo kliento individualiai situacijai, sprendimų greičio bei patirties finansuojant didelės vertės projektus. Per savo veiklos metus, bendradarbiaudama su Lietuvoje veikiančiais kreditoriais, „Funding Solutions“ sėkmingai užtikrino daugiau kaip 50 mln. eurų finansavimą įmonių vykdomiems projektams.

„Archispektro“ sukurtą „Kauko vilų“ viziją įkvėpė Vizbaro pilies elementai. Nors šioje vietoje „išdygs“ tik vienas statinys, tačiau dėl specialiai suprojektuotų plyšių atrodys lyg trys skirtingi tūriai. Greta „Kauko vilų“ numatyta atgaivinti istorinio restorano „Kaukas“ fontaną ir čia pat įrengti skulptūrų parką, kuris bus atviras ir miesto gyventojams bei svečiams.

Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje 2023 m. antrą pusmetį demonstravo sulėtėjimą, rodo Registrų centro duomenys. Vis dėlto būsto finansavimo klausimas išlieka aktualus, ypač planuojantiems įsigyti pirmąjį būstą, taip pat pajamas gaunantiems užsienyje bei laisvai samdomiems darbuotojams. LKU grupės ekspertai ragina pasikartoti pagrindinius dalykus ir atsako į dažniausiai kylančius klausimus apie paskolas.

Pirmas žingsnis – finansinių galimybių įsivertinimas

Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius dvylika mėnesių būstų pardavimo skaičius šalyje susitraukė daugiau nei dešimtadaliu – iki maždaug 2016 m. lygio. Nepaisant to, planavę įsigyti būstą šių planų dėl pabrangusių paskolų neatsisakė, tačiau dalis atidėjo netolimai ateičiai.

Kilęs EURIBOR turintiems paskolas išaugino įmokų dydį, o planuojantiems pasiskolinti – pasėjo daugiau baimių. „Visgi reikia nepamiršti, kad paskola įprastai imama 30-čiai metų. Per tokį laikotarpį šalies ekonomikos bei kintamosios palūkanų dalies svyravimai vyks, todėl šiandienos situacijos nereikėtų vertinti kaip nuosprendžio visam paskolos laikotarpiui“, – sako Ingrida Kedytė, Lietuvos centrinės kredito unijos Finansinių rizikų departamento direktorė.

Palūkanų normos euro zonoje 4 % lygyje išliks ir šių metų pirmą pusmetį, prognozuoja Lietuvos bankas, o antrąjį pusmetį galime stebėti ir mažėjimą.

Tuo metu I. Kedytė svarstantiems pasiskolinti primena bendrąją taisyklę – remiantis Atsakingo  skolinimo nuostatais, visų finansinių įsipareigojimų įmokos neturėtų viršyti 40 % asmens ar jo šeimos mėnesinių pajamų. Tai apsaugo vartotoją nuo įsiskolinimo naštos, neplanuotai atsiradus pajamų ar išlaidų pokyčiams.

Dirbantiems užsienyje arba savarankiškai

Anot Lietuvos statistikos departamento, per 10 metų dirbančių pagal individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą išaugo daugiau nei 2 kartus. Visgi dirbantieji savarankiškai arba užsienyje vis dar susiduria su nemalonumais, kai nusprendus pasiskolinti sulaukiama neigiamo kreditoriaus atsako.

„Manyti, kad laisvai samdomi darbuotojai ar dirbantieji užsienyje neturi galimybių pasiskolinti Lietuvoje – klaidinga, – tikslina ekspertė. – Kredito unijos atsižvelgia į kiekvieno kliento situaciją ir kartu ieško individualių finansavimo sprendimų. Tačiau reikia žinoti, kad Jūsų bus paprašyta pateikti pajamas pagrindžiančių dokumentus už kiek ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį.“

Įprastai surinkti duomenis apie pajamas už ilgesnį laikotarpį užtrunka, todėl ekspertė pataria pasiruošti būtinus dokumentus dar prieš leidžiantis į būsto finansuotojo paiešką.

Dažniausiai kylantys klausimai apie būsto paskolą

LKU grupė finansuoja naujos, senos ir nebaigtos statybos butus, gyvenamuosius, poilsio ar sodo namus. Kredito unijos gali finansuoti iki 85 procentų būsto vertės. Taip pat teikiamos paskolos su valstybės subsidija pirmąjį būstą norinčioms įsigyti arba statyti jaunoms šeimoms.

Finansų ekspertai prieš pasirašant paskolos sutartį rekomenduoja sumodeliuoti įvairius galimų įsipareigojimų scenarijus – jeigu vienas iš sutuoktinių netektų darbo arba jei palūkanos ateityje vėl padidėtų.

Būsto paskola yra svarbus ir ilgalaikis sprendimas, todėl ketinantiems pasiskolinti kyla aibė klausimų. „Klausimai yra natūrali proceso dalis, – sako ekspertė. – Ypatingai, jeigu asmuo skolinasi pirmą kartą. Kuo klientai turės daugiau žinių, tuo bus lengviau pasirinkti finansuotoją, o paskolos gavimo procesas bus sklandus ir kels mažiau nerimo. O jaučiant poreikį specialisto konsultacijai, visada rekomenduojame kreiptis į banko ar kredito unijos specialistus, kur gausite visą informaciją apie būsto finansavimą.“

• Kokią sumą galėsiu pasiskolinti? Pagal Atsakingo skolinimo nuostatus, visų šeimos narių įsipareigojimų mėnesio įmokų suma negali viršyti 40 % visų per mėnesį šeimos gaunamų grynųjų pajamų.
• Ar gausiu paskolą, jeigu dirbu savarankiškai arba užsienyje? Būsto paskolą LKU grupės kredito unijose gali gauti ir dirbantys savarankiškai arba pajamas gaunantys iš užsienio(EUR arba SEK, DKK, PLN, GBP, USD, NOK, CHF, ISK ir CAD valiutomis). Tokiu atveju kredito unija paprašys pateikti pajamas pagrindžiančius dokumentus už 12 arba 24 mėn. laikotarpį. Dirbantiems užsienyje būtina pateikti darbo sutarties kopiją, bankinius sąskaitos išrašus, algalapius ir kt., o laisvai samdomiems darbuotojams – deklaracijas, pajamų-išlaidų žurnalą, banko sąskaitos išrašus ir kitus veiklos pajamas bei išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
• Kur skolintis geriausia? Visada įvertinkite kelių paskolos davėjų pasiūlymus. LKU kredito unijų grupė suteikia galimybę interneto svetainėje lku.lt užpildžius vieną paraišką paskolai gauti sulaukti net kelių kredito unijų pasiūlymų, kuriuos galima palyginti.
• Ar patirsiu papildomų išlaidų? Įsigyjant būstą su paskolą, Jūsų bus paprašyta padengti ne mažiau nei 15 % turto rinkos vertės arba pirkimo kainos (priklausomai, kuri mažesnė). Taip pat perkant, pavyzdžiui, turtą už 100 tūkst. eurų patirsite papildomų išlaidų už turto įkeitimą (hipoteką), notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat turto rinkos įvertinimą bei draudimą, kurios bendrai gali siekti nuo 1500 iki 2000 eurų.
• Ką daryti, jeigu netekau darbo ar laikinai sumažėjo gaunamos pajamos? Kilus klausimams dėl paskolos arba susidūrus su laikinais finansiniais sunkumais jau turint įsipareigojimų, pirmiausia, rekomenduojame kreiptis į savo kredito įstaigos specialistus, kur bus įvertinta Jūsų situacija, peržiūrėtas paskolos grąžinimo grafikas ir kt.

Gerb. Kliente,

informuojame, kad š. m. gruodžio 23–26 d., gruodžio 30–31 d. ir 2024 m. sausio 1 d. pervedimai bus atliekami tik tarp LKU grupei priklausančių kredito unijų narių ir klientų sąskaitų.

Nariui ar klientui š. m. gruodžio 23–26 d. pateikus mokėjimo nurodymą lėšų gavėjui, kuris nėra LKU grupės narys ar klientas, mokėjimas bus įvykdytas ir lėšos pasieks gavėją š. m. gruodžio 27 d. apie 12.00 val. Pateikus mokėjimo nurodymą š. m. gruodžio 30–31 d. arba 2024 m. sausio 1 d. lėšos pasieks gavėją 2024 m. sausio 2 d. apie 12.00 val. 

Atsiskaityti mokėjimo kortelėmis prekybos ir paslaugų teikimo vietose, išsigryninti lėšų tinklo „Medus“ ar kituose bankomatuose, naudotis el. bankininkyste „i-Unija“ ir LKU mobiliąja programėle šventiniu laikotarpiu bus galima kaip įprasta.  

Linkime šiltų šv. Kalėdų ir gausių 2024-ųjų metų!

LKU kredito unijų grupė

Šventinis laikotarpis – dar viena proga stabtelėti, kad skirtume dėmesį tiems, kam reikalinga pagalba ar moralinė parama. LKU grupė su Lietuvos centrine kredito unija (LCKU) priešakyje ketvirtus metus iš eilės tęsia kalėdinę gerumo akciją. Kasmet atsigręžiame į vis kitą organizaciją ir asmenų grupę, o šiemet gerumas kalėdinėse kojinėse pasiekė intelekto negalią turinčius žmones.

Rankų darbo gaminiai virto dovanomis

LCKU inicijuoja kalėdinę gerumo kampaniją, kuria siekiama skleisti žinią, kad tikroji švenčių magija slypi žmogiškajame ryšyje. Gerumu dalintis gera ir tai užkrečia – štai kodėl akcija skaičiuoja ketverius metus.

Šiemet atsigręžėme į asmenis su intelekto negalia. Kauno „Arkos“ bendruomenė – tai dienos užimtumo ir darbo centras, kur žmogus su negalia per bendrystę su draugu atranda jam patinkantį užimtumą. Čia „bičiuliais“ vadinami dirbtuvių dalyviai savo rankomis kuria mažus stebuklus.

„Bičiuliai“ gamina žvakes, keramikos gaminius, velia iš vilnos, o savo darbelius realizuoja bažnyčiose, knygynuose, parduotuvėse, kur žmonės juos galėtų įsigyti. Tokia veikla prisideda plėtojant jų socialinius, savarankiškumo ir darbinius įgūdžius, lengvinančius integracijos į visuomenę pilnatvę.

LKU grupė išreiškė palaikymą įsigydama bendruomenės narių gamintą produkciją – žvakes iš perdirbtų žaliavų kartu su keramikinėmis saldaininėmis. Dovanas kartu su lydinčia šildančia žinute įteiktos socialiniams partneriams ir kredito unijoms. Tikime, kad šis žingsnis ir kartu skirta finansinė parama prisidės plėtojant prasmingą centro veiklą Kauno mieste.

Atvirlaiškiai – socialinių dirbtuvių dalyvių kūrybos vaisiai

Šiemet ypatinga užduotis – kalėdinio atvirlaiškio kūrimas – teko Pal. J. Matulaičio centro socialinėms dirbtuvėms. Šiame centre, panašiai kaip ir „Arkos“ bendruomenėje, žmonės su intelekto sutrikimais gamina, kuria ir realizuoja rankų darbo gaminius.

Šios bendruomenės nariai nupiešė ir vėliau skaitmenizavo kalėdinius atvirlaiškius, kurie Lietuvos centrinės kredito unijos ir LKU grupės vardu elektroniniu būdu pasieks mūsų draugus Lietuvoje ir užsienyje. Jame atvaizduotas ketvirtus metus kalėdiniu laikotarpiu LKU grupę lydintis simbolis – kalėdinės kojinės.

Socialinių dirbtuvių dėka žmonės su intelekto negalia gali patirti ryšį ir bendrystę su kitais, pažinti naujas veiklas ir tobulinti savo įgūdžius. Paremdami socialinių dirbtuvių veiklą galime prisidėti prie lengvesnės žmonių su negalia integracijos į kasdienį socialinį bei profesinį gyvenimą.

Nepritekliuje gyvenantiems vaikams

Gerumas neturi ribų, todėl Lietuvos centrinės kredito unijos darbuotojai savo iniciatyva trečius metus iš eilės renka šventinę paramą nepritekliuje gyvenantiems vaikams. Bendradarbiaudami su SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centru už darbuotojų surinktas lėšas mažiesiems pagal jų pačių sugalvotas svajones buvo nupirktos dvi magnetinės lentos, LEGO konstruktoriai, šaliko ir kepurės komplektas bei karoliukų vėrimo rinkinys.

Kalėdos skatina pajusti dėkingumą už tai, ką turime – už namus, už artimuosius, maistą bei draugystę. Kartu tai metas dalintis su kitais ir prisiminti, kad gerumas turi galią keisti pasaulį. AČIŪ visiems prisidėjusiems, kad šiųmetis gerumas pasiektų tuos, kuriems to reikia.

Linkime prasmingų ir jaukių šv. Kalėdų ir artėjančių Naujųjų metų!

Sukčiaus gyvenimas liūdnas – jame nėra nei švenčių, nei laisvadienių. Netgi atvirkščiai – kol ruošiamės Kalėdoms, piktavaliai kibte kimba į darbus, bandydami pavogti ir mūsų šventinę nuotaiką, ir pinigus. Todėl šiuo metu ypač svarbu suprasti, kaip veikia nusikaltėliai ir kokiomis istorijomis jie gali bandyti įtikinti savo aukas.

Populiarios tinklalaidės „Trečia lentyna“ kūrėjas Arnas Gutauskas išanalizavo keisčiausius būdus ir schemas, kuriomis sukčiai bando užsidirbti pinigų visame pasaulyje. Neapsigaukite manydami, kad į sukčiaus pinkles patenka tik naivuoliai.

„Net ir neįtikinamiausius scenarijus, kuriuos išanalizavome tinklalaidėje, vienijo vienas dalykas – visuomet atsirasdavo žmogus, kuris patikėdavo nusikaltėliu ir prarasdavo pinigus. Kai kurios istorijos skamba netgi absurdiškai ir būtent tai geriausiai iliustruoja, kiek manipuliacijų naudoja sukčiai ir kaip sprendimus priima žmogus, įviliotas į nusikaltėlio pinkles“, – sako „Trečia lentyna“ kūrėjas Arnas Gutauskas.

Netikėtas Holivudo aktoriaus dėmesys

Vienos populiariausių pasaulyje yra romantinės apgavystės. Dažniausia tokių apgaulių schema yra auką suvilioti netikru socialinių tinklų profiliu ir emocingomis žinutėmis. Vogta nuotrauka, išgalvotas vardas ir už širdies griebianti istorija auką įtraukia į ilgalaikį romaną, kuris galiausiai virsta košmaru.

Vieniša mama JAV Kentukio valstijoje daugiau nei metus manė mezganti rimtus santykius su populiaraus serialo „Stranger things“ aktoriumi. Moteris taip patikėjo sukčiaus žinutėmis socialiniuose tinkluose, kad dėl tariamo romano netgi nusprendė išsiskirti su savo vyru. Atsitokėti nuo meilės kerų jai padėjo tik ištuštėjusi piniginė – moteris nusikaltėliui pervedė daugiau nei 10 tūkst. JAV dolerių. Daugiausiai lėšų sukčiui moteris patikėjo pirkdama dovanų kuponus, kuriuos jis perparduodavo kitiems asmenims.

Tuo metu Japonijoje gyvenanti 65-erių metų moteris savo pinigus patikėjo tariamam Rusijos astronautui, kuris ją įtikino esantis kosmose ir neturintis pinigų grįžti į Žemę.

Panašių istorijų užfiksuojama ir Lietuvoje. Praėjusiais metais garsiu krepšininku socialiniuose tinkluose apsimetęs vyras iš lietuvaičių išviliojo didžiules sumas pinigų, iš vienos moters – net 10 tūkst. eurų. Kita panevėžietė apie 3 tūkst. eurų pervedė JAV karininku socialiniuose tinkluose prisistačiusiam asmeniui.

„Romantinės apgavystės pavojingos ne tik todėl, kad jos trunka ilgai ir dažniausiai baigiasi finansiniais nuostoliais. Sukčiai savo taikinį pasirenka gerai išanalizavę socialiniuose tinkluose prieinamą informaciją, renkasi įvairaus amžiaus žmones, ieškančius antros pusės ar draugų. Todėl po tokios apgavystės žmogus praranda ne tik pinigus, bet susiduria ir su rimtais emociniais sukrėtimais. Labai svarbu apie šį metodą kalbėtis su savo artimaisiais, ypač tais, kuriems gali trūkti bendravimo. Tai ypač aktualu šventiniu laikotarpiu“, – sako informacinę kampaniją „Atpažink/Apsisaugok“ įgyvendinančios Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Ir be dovanų, ir be pinigų

Sukčiai mėgsta įsisukti ir į elektroninės prekybos verslą. Prieš šventes aktyviai kuriamos netikros internetinės parduotuvės bei netikri prekių skelbimai specialiose platformose, socialiniuose tinkluose.

Tokia schema ypač aktuali kalėdiniu laikotarpiu, kai visame pasaulyje gyventojai daugiau laiko praleidžia ieškodami dovanų internetinėse parduotuvėse.

„Neapsigaukite pamatę neįtikėtinai gerą pasiūlymą, net jei patys suvedėte norimos prekės pavadinimą į paieškų sistemą. Nusikaltėliai išnaudoja įvairias reklamos priemones ir vietoje nuorodos į patikimą elektroninę parduotuvę savo aukai pateikia padirbtą. Mokėjimo kortelės duomenis suvedus suklastotoje interneto svetainėje galite likti ir be pinigų, ir be dovanų“, – sako A. Gutauskas.

Atidžiai vertinkite ir trumposiomis žinutėmis gaunamą informaciją. Sukčiai mėgsta apsimesti siuntų tarnybomis, grasina tariamomis baudomis ar papildomais mokesčiais.

A.Gutauskas tinklalaidėje pasidalino ir asmenine istorija, kai pats apsipirko interneto parduotuvėje, įsigytas kelnes gavo, tačiau vėliau pamatė, kad nuo jo sąskaitos nuskaičiuota apie 300 svarų sterlingų. Prarastus pinigus pavyko susigrąžinti apie tai informavus banką, tačiau dabar A.Gutauskas pataria apsipirkinėti tik gerai žinomose interneto parduotuvėse, taip pat tokiose, kurios naudoja patikimas atsiskaitymo platformas.

Visą laidą apie populiariausius apgaulės būdus Lietuvoje ir pasaulyje galima pamatyti čia: https://bit.ly/3RxaVSR.

Ši tinklalaidė yra Lietuvos bankų asociacijos ir Lietuvos policija įgyvendinamos kampanijos „Atpažink/Apsisaugok“ dalis. Ja siekiama visuomenę supažindinti su sukčiavimo bruožais, kad apie juos žinotų kiekvienas, o susidūręs su panašia situacija – išmanytų, kaip elgtis.

Kviečiame dalintis savo patirtimi, kad apie sukčių naudojamus metodus žinotų kuo daugiau žmonių. Apie patirtus sukčiavimo būdus praneškite el. paštu [email protected]. Šiuo elektroniniu paštu gautas nuasmenintas istorijas skelbiame svetainėje www.atpazinksukciu.lt.

Lietuvos bankų asociacijos rengta informacija

Viena po kitos per Lietuvą ritasi skirtingos sukčiavimų bangos – dangstomasi įvairių įstaigų pavadinimais, žmones bandoma skubiai išgąsdinti ar nudžiuginti, mėginama pasinaudoti patiklumu, emociniu pažeidžiamumu ir taip išvilioti pinigus. Gyventojai raginami neprarasti budrumo bei kritinio mąstymo ir neužkibti ant piktavalių kabliuko. Tam Lietuvos bankų asociacija (LBA) ir jos vienijamos 18 finansų įmonių, įskaitant LKU kredito unijų grupę, drauge su Lietuvos policija organizuoja informacinę kampaniją „Atpažink / Apsisaugok“.

„Panašu, kad didžioji dauguma žmonių, yra patyrę vienokių ar kitokių sukčių bandymų vilioti pinigus. Finansų įstaigos nuolat tobulina savo apsaugos sistemas, tačiau sukčiai savo schemoms įgyvendinti gudriai išnaudoja visas priemones, įskaitant valstybės institucijų veiklą bei  žmogiškas emocijas. Atakuojama į jautriausias vietas – artimų žmonių pažeidžiamumą, norą greitai praturtėti ar nerimą dėl nesumokėto mokesčio. Deja, statistika rodo, kad dar dažnai tokie susidūrimai su sukčiais baigiasi pinigų praradimu. Informacine kampanija siekiame atkreipti dėmesį į tai, kad sukčiai nesnaudžia nei per šventes, nei per šventinius išpardavimus ar savaitgalius – jie dirba nuolat ir išnaudoja bet kokią situaciją savo naudai. Todėl kiekvienas turime gebėti juos atpažinti ir nuo jų apsisaugoti“, – sako LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

„Informacijos apie sukčius viešumoje yra labai daug ir labai įvairios, tačiau matome, kad sukčiavimų skaičius nemažėja. Būtina ieškoti naujų informacijos pateikimo formų, kad sukčius atpažinti gebėtų dar daugiau gyventojų. Tikimės, kad žmonės išgirs šios kampanijos žinutes  ir tai sumažins nukentėjusiųjų nuo sukčių skaičių. Artėja gražiausios metų šventės, tad nesinori, kad sukčiai sugadintų žmonėms nuotaiką“, – teigia Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.

Norint pasiekti kuo platesnę auditoriją ir paprastai paaiškinti asmeninių duomenų saugojimo svarbą, informacinei kampanijai buvo pasitelkti viešai gerai žinomi aktorius Mantas Stonkus ir visuomenininkas  Algis Ramanauskas, kurie ne tik pasakojo apie sukčiavimą, bet taip pat ir patys „pasimatavo“ sukčių vaidmenį – mėgino apgauti gyventojus, pasinaudodami nusikaltėlių naudojamomis schemomis. Kaip jiems sekėsi, galite matyti čia: https://bit.ly/40XDbB3.

Abu žinomi vyrai po socialinio eksperimento filmavimo pripažino, kad mėginimas įsijausti į finansinių sukčių rolę kėlė nemažą diskomfortą ir džiaugėsi, kad tik keletas skambučių sulaukusių žmonių pakliuvo į „sukčių“ pinkles. Abu atlikėjai pripažino vienaip ar kitaip susidūrę su tikrais sukčiais, tačiau nuostolių dėl to nėra patyrę.

LBA ir Lietuvos policija kviečia gyventojus skirti daugiau dėmesio sukčiavimo prevencijai: domėtis, kokius metodus naudoja nusikaltėliai, apie tai kalbėtis šeimose, nuolat įspėti vyresnius artimuosius ir su jais dalintis patarimais, kaip atpažinti sukčių. Aktualią informaciją visuomet galima rasti internetinėje svetainėje www.atpazinksukciu.lt. Šios kampanijos tikslas – paaiškinti sukčiavimo bruožus, kad apie juos žinotų kiekvienas, o susidūręs su panašia situacija – išmanytų, kaip elgtis.

Sukčiai nuolat atnaujina savo veikimo schemas, pasitelkdami vis naujas institucijas ir naujas „legendas“. Todėl gyventojai kviečiami dalintis patirtimi – LBA prašo apie patirtus sukčiavimo būdus pranešti el. paštu [email protected]. Šiuo elektroniniu paštu gautas nuasmenintas istorijas LBA skelbs svetainėje www.atpazinksukciu.lt, taip pat pateiks žiniasklaidai, kad gyventojai kuo plačiau ir greičiau sužinotų apie naujus sukčių taikomus būdus ir kritiškai juos vertintų.

Finansų sektoriaus specialistai primygtinai ragina niekam neatskleisti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, neatidarinėti įtartinų nuorodų, kurias siunčia nepažįstami asmenys, neskubėti reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie neva užblokuotas paskyras, sąskaitas ir pan. Taip pat svarbu naudotis tik oficialiomis paslaugų teikėjų svetainėmis.

Jeigu vis tik kilo įtarimas, kad pinigus ar asmeninę informaciją perdavėte sukčiams, nedelsiant kreipkitės į savo kredito įstaigą ir į policiją.

Lietuvos bankų asociacijos inf.