Kategorija: LKU grupės naujienos

LKU kredito unijų grupė pasirašė sutartį su INVEGA dėl lengvatinių paskolų, skirtų investicijoms į žemės ūkio valdas, teikimo. Paskolas teikiančių finansų partnerių sąrašą sudaro 18 LKU grupės kredito unijų:

1. Anykščių kredito unija
2. Jurbarko kredito unija
3. Kauno kredito unija
4. Kėdainių krašto kredito unija
5. Kredito unija „Fortūna“
6. Kredito unija „Magnus“
7. Kredito unija „Prienų taupa“
8. Kredito unija „Tikroji viltis“
9. Pakruojo kredito unija
10. Panevėžio kredito unija
11. Pasvalio kredito unija
12. „Pilies“ kredito unija
13. Šeimos kredito unija
14. Tauragės kredito unija
15. Ukmergės ūkininkų kredito unija
16. Utenos kredito unija
17. Kredito unija „Sūduvos parama“
18. Vytauto Didžiojo kredito unija

Kredito unijų kontaktai čia.

„LKU kredito unijų grupės tikslas – padėti ūkininkams ir žemės ūkio verslams investuoti į modernias ir tvarias technologijas, kurios didintų jų konkurencingumą bei prisidėtų prie tvaraus ūkininkavimo principų diegimo. Esame pasiruošę aktyviai teikti lengvatines paskolas, kurios padės augti vietos bendruomenėms ir stiprėti žemės ūkio sektoriui visoje Lietuvoje“, – sako LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos Kreditų departamento direktorius Eimantas Valentinas.

Ūkininkai, įmonės ir jų grupės, bei žemės ūkio kooperatyvai, gali pretenduoti į dviejų tipų paskolas. Vienam paskolos gavėjui gali būti suteikta viena paskola tvarioms investicijoms į žemės ūkio valdas ir viena paskola investicijoms į žemės ūkio valdas. Maksimalus vienos paskolos dydis – 200 tūkst. eurų.

Paskolos sutarties su kredito unija sudarymui, pirmiausia būtina pateikti paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) dėl paramos gavimo pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano kvietimus: „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ arba „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Kvietimus teikti paraiškas rasite šioje nuorodoje.

Pagal kvietimą „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ teikiamos paskolos veiklai, susijusiai su tvariomis investicijomis į žemės ūkio valdas. Šios investicijos skatina tvarią žemės ūkio produktų gamybą, klimato kaitos švelninimą, atsinaujinančios energijos gamybą ir aukštesnių gyvūnų gerovės standartų diegimą. Pagal kvietimą „Investicijos į žemės ūkio valdas“ teikiamos paskolos veiklai, susijusiai su žemės ūkio valdų modernizavimu. Šios paskolos skirtos didinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, skatinti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, diegti inovacijas ir naujas technologijas, taip palaikant tvarią žemės ūkio produktų gamybą, bei ją skaitmenizuoti.

„Šios dviejų tipų paskolos skirtos investicijoms ir (ar) apyvartiniam kapitalui finansuoti. Investicijų finansavimo atveju, paskolos teikiamos iki 5 metų, o paskolos tik apyvartiniam kapitalui – iki 3 metų laikotarpiui. Didesnei – 70 proc. – paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos, o likusiai – finansų tarpininko taikomos rinkos palūkanos, kurios yra ne didesnės nei 5 proc. finansų tarpininko maržos ir 6 mėn. EURIBOR. Priemonei yra skirta 35 mln. eurų, iš kurių 30 mln. eurų – investicijoms į žemės ūkio valdas ir 5 mln. eurų – tvarioms investicijoms į žemės ūkio valdas, plius finansų tarpininkų privačios lėšos, kurios sudarys 30 proc. kiekvienoje paskoloje“, – teigia INVEGOS vyriausioji projektų vadovė Vaida Stamburaitė. 

Lengvatinės paskolos teikiamos pagal finansinę priemonę „Investicijos (įskaitant tvarias) į žemės ūkio valdas“, įgyvendinamą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą. Daugiau informacijos apie paskolas rasite nuorodoje.

V. Stamburaitė atkreipia dėmesį, jog šiuo metu žemės ūkio subjektai, turintys NMA pažymas, gali kreiptis į kredito įstaigas, pasirašiusias sutartis su INVEGA, ir dėl kitų lengvatinių paskolų.

„Be šių paskolų, INVEGOS atrinkti finansavimo partneriai teikia lengvatines paskolas ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones, skirtas ūkio subjektams, užsiimantiems žemės ūkio veikla, siekiant skatinti jaunųjų ūkininkų ir smulkiųjų ūkių finansavimą, ūkių plėtrą ir vystymą. Pagal  Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, teikiamos paskolos jauniesiems ūkininkams, pirmą kartą besisteigiantiems žemės ūkio valdoje ir ūkyje. Norint kreiptis dėl paskolos gavimo į finansų tarpininką – banką ar kredito uniją, svarbu turėti NMA pažymą. NMA kviečia dalyvauti skirtingose paramos programose, todėl kiekviena pažyma galioja tam tikrai priemonei, t. y. lengvatinei paskolai gauti“, – sako V. Stamburaitė.

Ar patikite savo asmeninius duomenis žmogui, kurį, pavyzdžiui, sutinkate gatvėje? Įsivaizduokime, praeivis lyg tarp kitko kreipiasi: „Sveiki, man atrodo, jūsų „Google“ paskyra nulaužta, gali pavogti ir jūsų banko duomenis. Ateikite čia ant suoliuko, padėsiu“. Kiek žmonių tuo patikėtų, susidūrę realiai? O atsiliepę į telefono skambutį iš neva „Google konsultanto“ – sutrinka ir praranda nemenkas sumas.

Lietuvoje pastaruoju metu pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas dėl finansinio sukčiavimo, kuomet piktadariai pasinaudoja „Google“ vardu. Schema – pasikartojanti: žmogui skambinama iš nepažįstamo numerio. Atsiliepus apsimetėlis esą „Google darbuotojas“ papasakoja istoriją, kad buvo įtartinai prisijungta prie vartotojo „Google“ paskyros, o asmens vardu mėginama pasiimti paskolą, todėl reikia susisiekti su banku, pateikiant prisijungimo duomenis. Dažniau taip susisiekia rusakalbiai sukčiai, bet įmanoma sulaukti skambučio ir lietuviškai.

„Pastaruoju metu girdime apie pasikartojančius atvejus, kai pirminis sukčiaus kontaktas įvyksta, fiktyviai prisistatant „Google“ darbuotoju. Žmogus įbauginamas, neva nulaužta jo elektroninio pašto paskyra, mėginama pasisavinti pinigų iš jo banko sąskaitos. Tuomet į kliento įrenginį atsiunčiama nuoroda ir užsikuria skaudžios apgaulės procesas – atsiuntus fiktyvią nuorodą, pasisavinami banko kliento duomenys arba klientas, pasidalinęs su sukčiais savo duomenimis, suteikia jiems galimybę patvirtinti kredito gavimą kliento vardu. Norime dar kartą priminti – įmonės Lietuvoje negali skambučio metu jūsų sujungti su banku, kredito unija ar policija, nėra tokios praktikos. „Google“ neskambina žmonėms dėl įtartinų prisijungimų, todėl geriausias atsakymas, sulaukus „Google“ skambučio – kuo greičiau nutraukti pokalbį“, – paaiškina Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Kaip jau yra informavusi Lietuvos policija, pastaruoju metu, prisidengdami „Google“ vardu, sukčiai iš gyventojų yra išvilioję įvairias sumas, nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų.  

Kai kurie apgauti asmenys, sutrikę dėl gan sudėtingos sukčiavimo schemos, piktavaliams netgi yra patikėję savo banko mokėjimo korteles – neva banko kurjeriams, atvykusiems į namus, įteikė turimas korteles ir jų PIN kodus.

Sukčiai metodus išdailina iki tokio lygmens, kad nebūtinai iš karto taikosi į pinigus – pasinaudoję prisijungimais prie vartotojo paskyrų, savo „taikinio“ įrenginiuose įdiegia neva antivirusines, o iš tiesų kenkėjiškas programas, kurios suteikia galimybę sekti klaviatūros paspaudimus ar daryti ekrano nuotraukas. Taip siekiama prieiti prie aukos dokumentų, slaptažodžių, banko kortelės duomenų ar net įgauti galimybę nepastebimai patvirtinti prisijungimą.

Keletas žingsnių, kurie leis išvengti apgaulės

• „Google“ atstovai neskambina gyventojams dėl įtartinų prisijungimų. Jei sulaukėte tokio skambučio – nutraukite pokalbį.
• Lietuvoje valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Rusiškai besikreipiantys skambintojai negali atstovauti jokioms oficialioms institucijoms – nei viešosioms, nei privačioms, įskaitant kredito įstaigas. Tačiau „Google“ fiktyvūs konsultantai retsykiais prabyla ir lietuviškai – nutraukite pokalbį.
• Jokia skaitmeninė platforma ar įmonė negali telefoninio pokalbio metu sujungti jūsų su kredito įstaiga. Nutraukite pokalbį.
• Niekada neatskleiskite telefonu asmeninių, su prisijungimu prie interneto banko ar mokėjimo kortele susijusių duomenų – jokia institucija to prašyti negali, šių duomenų atskleisti negalima.
• Neįsileiskite į namus asmenų, kurie siūlosi paimti jūsų banko mokėjimo kortelę su PIN kodais. Sulaukę tokio pasiūlymo, jokiu būdu neatskleiskite savo namų adreso, nutraukite pokalbį.
• Apie populiarėjantį sukčiavimo metodą pasakokite visiems, ką pažįstate.
• Patys susidūrę su šiuo apgaulės metodu, praneškite policijai.
• Jei norėtumėte apie pastebėtą naują sukčiavimo būdą informuoti daugiau žmonių – pasidalinkite savo istorija el. paštu [email protected]. Lietuvos bankų asociacija nuasmenintą informaciją apie sukčių naudojamus metodus viešina internetinėje svetainėje https://www.atpazinksukciu.lt.

Lietuvos bankų asociacijos rengta informacija

Didžiausiuose turistų traukos objektuose įprasta matyti grėsmingas iškabas su iškalbingais piešiniais: saugokitės kišenvagių. Ir vis tiek daugybė turistų namo grįžta apvogti, praradę pinigus ar dokumentus. Sukčių siautėjimui patogioje skaitmeninėje erdvėje lentelių neiškabinsi. Visgi jie vasarą dar labiau suaktyvėja ir savo piktavališkiems ketinimams naudoja visus įmanomus kanalus – nuo įprastų SMS žinučių iki „Youtube“ ir kitų socialinių tinklų platformų, praneša Lietuvos bankų asociacija (LBA).

Nors visuomenė jau nemažai žino apie sukčiavimą ir jo mastą, tačiau piktavaliai išranda vis naujų, sunkiau atpažįstamų apgaulės metodų. Kai kuriais iš jų pričiumpami net ir palyginti atsargūs asmenys, kurie jau žino, kad atidarinėti įvairiais kanalais siunčiamų įtartinų nuorodų – nevalia. Bet jei gaunamas pranešimas apie neapmokėtą komunalinę paslaugą?..

„Mūsų nariai nuolat stebi ir analizuoja sukčių elgseną, tad galime patvirtinti, kad vasarą sukčiams tikras darbymetis. Žmonės labiau atsipalaidavę, daugiau keliauja, padaugėja mokėjimų už skrydžių bilietus, apgyvendinimo įstaigų paslaugas, ir visame šiame smagiame kontekste savo juodąsias nišas susiranda nusikaltėliai, siekiantys išvilioti žmonių pinigus ar konfidencialius duomenis. Raginame neprarasti budrumo nė vieną akimirką. Apsisaugoti nuo šių atakų gali padėti nuolatinis atidumas, kritiškas bet kokių gaunamų pranešimų vertinimas ir dėmesys viešai skelbiamai informacijai apie sukčiavimo būdus“, – pabrėžia LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

LBA nariai atkreipia dėmesį į naujas piktavalių veikimo schemas. Štai keletas jų.

Hidrauliniai bandymai ar sukčių ataka?

Daugelis gyventojų jau yra susidūrę ir atpažįsta melagingus laiškus ar SMS žinutes, kurias sukčiai siunčia apsimesdami valstybinėmis, paslaugų įmonėmis ir ragina neva susimokėti už komunalines paslaugas. Tačiau sukčiai ėmė gilinti „specializaciją“ ir nusitaikė į gyventojus, kurių namuose dėl hidraulinių vamzdynų bandymų atjungiamas karštas vanduo.

Gyventojus, kurių namuose planuojama reguliariems hidrauliniams bandymams išjungti karšto vandens tiekimą, piktavaliai nesunkiai atrenka oficialiose svetainėse, kuriose pranešama apie numatomus darbus. Socialiniuose tinkluose atradę ir asmeninius duomenis, sukčiai žmonėms išsiuntinėja pranešimus su nuorodomis į apmokėjimą ir informacija, kad dėl pradelsto mokėjimo gyventojui atjungiamas karštas vanduo.

Nepasitikrinę informacijos oficialioje paslaugų tiekėjo svetainėje apie vykdomus darbus, gyventojai įkliūva į pinkles ir „apmoka“ sąskaitą, tiksliau, papildo sukčių pinigines.

Ekspertai pabrėžia: nei bankai, nei valstybinės įstaigos niekada nesiunčia pranešimų su prisijungimo nuorodomis. Tai – pirmas požymis, kad informacija melaginga. Be to, sukčiai spaudžia gyventojus veiksmą atlikti skubiai – tai irgi turi kelti įtarimą. Atsidūrus tokio sukčiavimo taikinyje ir išvengus apgaulės, rekomenduojama apie tai pranešti įstaigai, kurios vardu siunčiami melagingi pranešimai, ir policijai. Taip kitiems žmonėms padėtume išvengti piktavališkų atakų.

Pigesni skrydžių bilietai: tai gali būti ir spąstai

Planuodami vasaros keliones, apdairūs atostogautojai stengiasi paieškoti patrauklesnių oro linijų pasiūlymų. Finansinio raštingumo atžvilgiu, tai išmintingas elgesys – sutaupyti išties galima. Tačiau tai, kaip veikia įvairios skrydžių bilietų pardavimo platformos, jau tapo gardžiu kąsniu sukčiams.

Nusikaltėliai, perpratę tiek tokių platformų veikimo būdą, tiek žmonių elgesį, imasi savo veiksmų – sukuria ypač tikroviškas pigių skrydžių svetaines, jas reklamuoja paieškos sistemose, socialiniuose tinkluose, elektroniniu paštu ir siūlo didžiules nuolaidas. Netikros skrydžių svetainės itin pavojingos, kadangi pirkdami lėktuvų bilietus žmonės įpratę pateikti pačius asmeniškiausius duomenis – jie gali būti nutekinti. Taigi, pigių bilietų paieškos gali baigtis apgaule ir pavogtais duomenimis.

Įsigijus lėktuvo bilietus netikrose svetainėse taip pat sulaukiama prašymų koreguoti užsakymą, keisti duomenis, pavyzdžiui, sumokėti papildomai, pakeisti vardą – kitaip skrydis neva bus atšauktas. Tačiau skrydis net ir neegzistavo, o piktadariai, gavę pinigus, išnyksta.

Su kelionėmis susiję ir suklastoti skelbimai „Booking“ ar „Airbnb“ platformose, kai gyventojai įtikinami už paslaugas atsiskaityti ne per oficialias platformas, o už jų ribų. Jei nakvynės pardavėjas paprašo už rezervaciją sumokėti tiesiogiai arba internetu pateikti kredito kortelės duomenis, griežtai perspėjama to nedaryti – svarbią asmeninę informaciją įprasta pateikti tik atvykus, o rezervaciją apmokėti paslaugos svetainėje, ne savininkui į rankas.  

Didelė sukčių koncentracija socialiniuose tinkluose

Vienas naujesnių sukčiavimo metodų – atvejai, kai gyventojai sulaukia skambučio iš neva „Google“, „Meta“, bankų arba policijos atstovų, kurių metu išviliojami interneto banko prisijungimo duomenys. Juos gavę ir kliento vardu prie interneto banko prisijungę sukčiai gali matyti ir kliento mokėjimo kortelės PIN kodą. Toliau su asmeniu bendraujama programėlėje „WhatsApp“, kur sukčiai sukuria suklastotą kredito įstaigos profilį – naudoja pavadinimą, kredito įstaigos logotipą ar netgi atsiunčia melagingą kredito įstaigos valdybos narių vardu pasirašytą raštą, kuriame informuoja apie neva nesaugią sąskaitą ir praneša, kad klientas tapo sukčiavimo auka. Tokio pokalbio motyvas – išvilioti ir gauti kliento mokėjimo kortelę, kurią, sukčių sėkmės atveju, gyventojai patys atiduoda atvažiuojantiems kurjeriams.

Kai kurios kredito įstaigos fiksuoja, kad net 61 proc. sukčiavimo atvejų prasideda „Meta“ valdomuose socialiniuose tinkluose, tad itin budriems reikėtų būti leidžiant laiką ir bendraujant „Facebook“, „Instagram“ ir „Threads“ platformose.  Taip pat išskiriama ir „Facebook“ skiltis „Marketplace“, kurioje itin dažnai talpinami fiktyvūs parduodamų daiktų skelbimai prašant išankstinio apmokėjimo.

Tokios istorijos aiškiai parodo, kad sukčiai seka tendencijas ir aktualijas, įvairių įmonių, valstybinių įstaigų veiklą ir ieško nišų, kurios leistų apgauti kuo daugiau žmonių. Jų naudojamos schemos sudėtingėja, todėl kritinis mąstymas ir griežta socialinių tinklų higiena turi tapti žmogaus palydovu kiekviename žingsnyje. Būtina prisiminti, kad duomenų apie prisijungimus prie interneto banko, PIN kodų negalima perduoti niekam. Bankai, kredito unijos ir policija tokios informacijos iš gyventojų neprašo niekada.

Lietuvos bankų asociacija ragina gyventojus, patyrusius sukčių atakas, informuoti policiją. Anonimiškai informacija apie sukčių naudojamus metodus galima pasidalinti el. paštu [email protected]. Išmokti atpažinti sukčius padės interneto svetainė www.atpazinksukciu.lt.

Lietuvos bankų asociacijos rengta informacija

LKU kredito unijų grupė pasirašė sutartį su UAB „Investicijų ir verslo garantijomis“ (INVEGA), pagal kurią priemonėje dalyvaujančios kredito unijos pradeda teikti lengvatines paskolas ūkininkams. Lengvatinės paskolos gali būti skirtos ūkio plėtrai ir modernizavimui, taip pat investicijoms bei apyvartiniam kapitalui finansuoti.

Dėl paskolos į priemonėje dalyvaujančias LKU grupės kredito unijas gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie užsiima žemės ūkio veikla, veikia žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo ir kaimo plėtros srityse. Taip pat dalyvaujantys Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ programoje ir yra gavę tai patvirtinančią NMA pažymą.

Gavusieji NMA pažymą, patvirtinančią jų tinkamumą gauti lengvatinę paskolą, toliau dėl paskolos gali kreiptis į vieną iš 20 LKU grupės kredito unijų, kurių sąrašas skelbiamas INVEGOS interneto svetainėje.

„LKU grupės kredito unijos jau kone 30 metų yra artimos Lietuvos ūkininkams ir stengiamės pasiūlyti finansavimo sprendimus, atliepiančius jų patiriamus iššūkius. Ilgamečių partnerių, tokių kaip INVEGA, dėka galime stiprinti Lietuvos ūkio sektorių, suteikdami paskolas lengviau prieinamomis sąlygomis“, – teigia LKU grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos projektų vadovė Jūratė Tamošaitytė.

Anot INVEGOS vyriausiosios projektų vadovės Vaidos Stamburaitės, lengvatinės paskolos pagal šią finansinę priemonę gali būti teikiamos iki 200 tūkst. eurų sumos, maksimaliam 5 metų laikotarpiui. Projektų vadovė atkreipia dėmesį, jog paskola galima pasinaudoti išskirtinai leistinais tikslais.

„Paskolos skirtos investicijoms į materialųjį, nematerialųjį ir biologinį turtą finansuoti bei apyvartiniam kapitalui finansuoti“, – sako V. Stamburaitė.

Kaimo plėtros finansinių priemonių fondo Pasidalytos rizikos paskolos 75 proc. daliai taikomos nulinės palūkanos, o likusiai daliai – finansų tarpininko taikomos palūkanos, kurios yra ne didesnės nei 5 proc. finansų tarpininko marža ir 6 mėn. EURIBOR.

Informuojame, kad rytoj, liepos 16 d., nuo 18:00 val. vyks planiniai IT sistemų atnaujinimo darbai. Preliminari darbų pabaiga – 20:00 val. Šiuo laikotarpiu nebus galimybės atlikti operacijų naudojantis elektroninės bankininkystės sistema „i-Unija“, LKU mobiliąja programėle, taip pat atsiskaityti „i-Unija“ elektroninės prekybos parduotuvėse.

Periodiškai atliekame IT sistemų naujinimus, siekdami užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę ir saugumą. Prašome planuoti savo reikalingas pinigų operacijas taip, kad jas galėtumėte atlikti prieš arba po šių naujinimo darbų.

Svarbu! Atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis atnaujinimų metu nesutriks. Kortelių turėtojai galės atsiskaityti prekybos bei paslaugų teikimo vietose arba išsiimti grynųjų pinigų bankomatuose kaip įprasta.

Dėkojame už supratingumą ir iš anksto atsiprašome už galimus nepatogumus!

Žiniasklaidoje nuvilnijus pranešimams apie bankų keliamus įkainius ir regionuose uždaromus padalinius, LKU grupės kredito unijos teikiamų paslaugų sąlygas keičia nuosaikiau, praneša didžiausią kredito unijų grupę prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU). Dauguma kredito unijų nekeitė savo paslaugų kainodaros ir toliau planuoja išlaikyti vienas didžiausių indėlių palūkanų Lietuvoje. 

Stabilūs paslaugų įkainiai

Kredito įstaigoms mušant pelningumo rekordus, dalies kredito įstaigų sprendimą didinti paslaugų įkainius Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pavadino „liūdinančiu faktu“. Sąskaita kredito įstaigoje, mokėjimo kortelė ir kitos finansinės paslaugos daugeliui – savaime suprantama kasdienybės dalis. Dėl to atsiranda didesnis vartotojo prisirišimas prie šių paslaugų tiekėjo ir atsisakoma reguliariai įvertinti alternatyvas rinkoje.

Tuo metu LKU kredito unijų grupės vienijamos 45 kredito unijos teikia visas pagrindines finansines paslaugas, kurių sąlygas keičia nuosaikiau.

„Mes reaguojame į klientų lūkesčius ir užtikriname finansinių paslaugų prieinamumą visiems. Absoliuti dauguma LKU grupės kredito unijų šiemet nekoregavo savo kainodaros ir artimiausiu metu to daryti neplanuoja“, – sako LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas bei prideda, kad kitoms įstaigoms pradėjus mažinti indėlių palūkanas, kredito unijos to daryti taip pat kol kas neketina.

LCKU vadovo teigimu, net apie 20 LKU grupės unijų už 12 mėnesių indėlį siūlo 4 proc. ir didesnes palūkanas, o taupant didesnę sumą ir ilgesį laikotarpį – galima gauti pasiūlymą su metinėmis palūkanomis iki 5 proc.

Per 100 aptarnavimo vietų visoje Lietuvoje

LKU kredito unijų grupė kartu sudaro per 100-o klientų aptarnavimo vietų tinklą, kuris – plačiausias Lietuvoje. Pastarasis apima visus šalies regionus, todėl net ir atokesnių Lietuvos vietovių gyventojai gali be vargo rasti kredito uniją netoli savo namų. Tai ypač svarbu tiems, kurių mieste ar miestelyje kredito unija liko vienintelė finansų įstaiga, taip pat nesinaudojantiems interneto banku ar turintiems ribotą prieigą prie interneto.

Kredito unijos kūrėsi su tikslu tenkinti bendruomenių poreikius. Šiandien veikdamos visuose Lietuvos regionuose, unijos gali pasiūlyti ne tik visų kasdienių finansinių paslaugų paketą – mokėjimo sąskaitą, korteles, bet ir lankstesnį finansavimą, ypač nestandartiniams klientų atvejams.

„Kredito unijų išskirtinumas – artumas nariui. Išklausome ir išgirstame kiekvieną į uniją atėjusį ir jo situaciją įvertiname individuliai. Puoselėjame šią vertybę iki šiol, todėl žadame ir ateityje išlaikyti turimą klientų aptarnavimo vietų tinklą. Į mūsų kredito unijas klientai gali atvykti be išankstinės registracijos“, – teigia LCKU vadovas M. Vijūnas.

Dalis kredito unijų taip pat teikia pinigų išgryninimo iš sąskaitos bet kurioje kitoje finansų įstaigoje paslaugą, kuria gali pasinaudoti ne tik unijų nariai.

Gerb. Klientai,

informuojame, kad nuo 2024 m. birželio 20 d. įsigalios atnaujintos Elektroninių paslaugų teikimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės).

Pagrindiniai pakeitimai šiose Taisyklėse susiję su Kliento / Kliento įgaliotų asmenų teisių ir limitų nustatymu elektroninės bankininkystės sistemoje „i-Unija“ ir atnaujinamais Klientų informavimo terminais dėl keičiamų Taisyklių, įkainių ir (ar) mokesčių paskelbimo.

Elektroninės bankininkystės sistemoje „i-Unija“ atsiras galimybė nustatyti / keisti Sąskaitų matymo, Mokėjimų ruošimo, Operacijų tvirtinimo, Operacijų tvirtinimo teises sąskaitoms  (atsiskaitomųjų, mokėjimo kortelių ir / arba kredito linijų sąskaitų) ir Kliento / Kliento įgaliotų asmenų operacijų tvirtinimo teises.

Su atnaujintomis Taisyklėmis galite susipažinti čia.

Laikoma, kad Klientai sutinka su atnaujintomis Taisyklėmis, jeigu iki jų įsigaliojimo dienos savo kredito unijai nepateikė prašymo nutraukti Elektroninių paslaugų teikimo sutarties. Klientams, kurie sutinka su atnaujinamomis Taisyklėmis, nereikia atlikti jokių papildomų veiksmų. Klientai, nesutinkantys su Taisyklių pakeitimais, turi teisę nemokamai nutraukti Elektroninių paslaugų teikimo sutartį iki dienos, kurią įsigalios atnaujintos Taisyklės. Dėl Elektroninių paslaugų teikimo sutarties nutraukimo prašome kreiptis į kredito uniją.

Vasara – metas pasimėgauti saule, kelionėmis, skaniu maistu ir pramogomis. Tačiau planuojant atostogas svarbu nepamiršti atsakingo finansų valdymo. Nesvarbu, kiek laiko keliaujate, Lietuvoje ar po egzotines šalis, – lengva pasiduoti pagundai išleisti daugiau nei planavote. LKU kredito unijų grupės finansų ekspertas dalijasi patarimais, kaip planuoti vasaros išlaidas, kad ruduo netaptų iššūkiu.

Atšilus orams dažniau sėdame į automobilius, laiką leidžiame lauke ar kurortuose, renkamės pietus ar pramogas mieste. Visa tai neatsiejama vasaros sezono dalis, kuri atsiliepia padidėjusiomis išlaidomis.

Ar tai reiškia, kad reikėtų atsisakyti vasaros džiaugsmų? „Tikrai ne, – sako LKU grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius. – Svarbu protingai įvertinti savo finansines galimybes ir planuoti vasaros išlaidas iš anksto“. Eksperto įsitikinimu, tai galima padaryti savo kasdienybėje prisijaukinus kelias paprastas taisykles.

1 patarimas: „50-30-20“ taisyklė

Turint ribotus finansinius išteklius, nepakanka finansų planuoti intuityviai. Reikia turėti aiškų mėnesio biudžeto išskirstymą. Tokia finansų kontrolė suteiks saugumo ir leis atsidėti šiek tiek pajamų. Tam gali padėti taisyklė „50-30-20“ – tai būdas paskirstyti savo pajamas, kad būtų užtikrintas balansas tarp išlaidų ir taupymo.

Taisyklė apibrėžia, kad 50 % mėnesio pajamų turėtų būti skiriama būtinosioms išlaidoms, tokioms kaip būsto išlaikymas, maistas ir transportas. 30 % pajamų galima atidėti kintamoms išlaidoms, pavyzdžiui, pramogoms, rūbams, restoranams, o 20 % – taupymui.

R. Šukevičius pastebi – ženkli dalis gyventojų nėra sukaupę rekomenduojamo 3–6 mėnesių pajamų dydžio finansinio rezervo arba jį naudoja netinkamai: „Finansinis rezervas yra skirtas netikėtiems atvejams, kai, pavyzdžiui, sumažėja pajamos ar reikalinga padengti skubias medicinines išlaidas. Vasaros sezonu neretas gyventojas taupęs ištisus metus, vasarą santaupas išleidžia atostogoms, o rudenį – pradeda taupyti nuo nulio.“

Kad taip nenutiktų, ekspertas pataria atostogoms kaupti iš 30 % „kišenės“. „Rekomenduoju nusprendus, kiek vidutiniškai norėtumėte skirti laukiamoms atostogoms, kas mėnesį šiam tikslui atsidėti pinigų iš 30 % dalies“, – teigia R. Šukevičius.

Tačiau reikia nepamiršti, kad taisyklę ir procentines dalis kiekvienas turėtų prisitaikyti pagal savo individualią situaciją ir gaunamas pajamas.

2 patarimas: Taupyti ir įdarbinti

Taupyti efektyviau galima pasitelkus tam tikras saugaus investavimo priemones, pavyzdžiui, indėlius. Indėliai yra mažiausios rizikos taupymo priemonė, už kurią galima gauti garantuotą grąžą, kuri papildys santaupų biudžetą ir neleis pinigams nuvertėti.

„Verta suprasti, kad taupymas ir lėšų įdarbinimas yra skirtingi būdai atsidėti pinigus – mat pastaruoju būdu taupomi pinigai turi potencialo uždirbti naujus pinigus. Taupant mokėjimo sąskaitoje kyla daugiau pagundų juos išleisti, o grynaisiais – nesaugu ir sukaupti pinigai nuvertėja“, – sako R. Šukevičius ir prideda, kad LKU grupės kredito unijos moka vienas didžiausių indėlių palūkanų Lietuvoje. Štai už 12 mėnesių indėlį pastarosios gali pasiūlyti ir 4 % ar daugiau siekiančias palūkanas.

Finansų įstaigos įprastai siūlo dviejų tipų indėlius – terminuotuosius ir taupomuosius. „Kurį indėlio tipą pasirinkti, priklauso nuo priimtino taupymo būdo ir turimos sumos. Terminuotieji indėliai yra skirti didesnei sumai laikyti, jų negalima papildyti, o įnešta suma – fiksuota ir nekintama. Palūkanos mokamos kas mėnesį arba termino pabaigoje.

Tuo tarpu taupomieji indėliai yra skirti didesnei sumai sukaupti per ilgesnį laikotarpį. Pradinė suma dažniausiai būna maža. Šį indėlį visą jo laikotarpį galima papildyti reguliariais arba nereguliariais įnašais, o palūkanos kitą mėnesį skaičiuojamos jau nuo didesnės sumos. Taip pat kai kuriose kredito unijose dalį indėlio galima atsiimti nemokamai, kas suteiks papildomo saugumo“, – aiškina R. Šukevičius.

3 patarimas: Ne tik planuoti, bet ir plano laikytis

Sukaupus biudžetą atostogoms, svarbu pagal jį įsivertinti, kiek ir kaip atostogauti galite sau leisti. Ir svarbiausia – išvykus taip lauktų atostogų bei atsipalaidavus reikėtų nepamiršti to plano laikytis, primena ekspertas. Mat atostogų metu pagunda išlaidauti didėja.

„Apsisaugoti nuo atostogų biudžeto perviršio, visų pirma, padeda išankstinis planavimas ir to plano laikymasis. Suplanuokite išlaidas transportui, pramogoms, maitinimo paslaugoms iš anksto. Taip pat biudžete reikėtų pasilikti vietos nenumatytoms išlaidoms ir lauktuvėms“, – rekomenduoja R. Šukevičius ir pataria pastarosioms išlaidoms turėti grynųjų – tokiu būdu vizualiai matysite, kiek dar galite išleisti.

O jeigu taip nutiko, kad biudžeto atostogoms nesukaupėte, apgalvokite, ar tikrai verta atostogauti vasarą. Galbūt geriau pradėti taupyti dabar, o atostogomis mėgautis rudenį, kai neretai kelionių organizatoriai pasiūlo mažesnes kainas.