Kategorija: LKU grupės naujienos

LKU kredito unijų grupė pradėjo naują reklamos kampaniją, kuri iki lapkričio mėnesio pasieks gyventojus įvairiais kanalais: per televiziją, internetą, viešajame transporte ir kitose erdvėse. Kampanijos šūkis „Čia visi savi“ atspindi LKU kredito unijų esminę vertybę – esame finansinė bendruomenė, kurioje kiekvienas žmogus yra vienodai svarbus ir laukiamas.

Kredito unijos teikia visas pagrindines finansines paslaugas, principu „tiek, kiek reikia“, – nuo kasdienės bankininkystės, tokių kaip mokėjimo kortelės, mobilioji programėlė, iki taupymo ir finansavimo sprendimų. Visgi unijos nuo bankų išsiskiria savo valdymo modeliu ir artimu ryšiu su klientais. „Kol bankai šokdina, unijos kviečia šokti kartu“ – taip skambanti kampanijos idėja pabrėžia išskirtinį kredito unijų požiūrį į klientą.

„Ši kampanija yra mūsų vienas ambicingiausių iki šiol buvusių projektų. Esame didžiausia kredito unijų grupė Lietuvoje ir norime priminti, kad kredito unijos gali būti pirmasis gyventojų pasirinkimas bei savo paslaugomis konkuruoti su bankais. Esame bendruomenė, kurioje kiekvienas žmogus yra svarbus, o kiekviena istorija – unikali. Todėl unijų durys yra atviros visiems, o mūsų tikslas yra ne tik teikti finansines paslaugas, bet ir kurti ilgalaikius ryšius“, – sako LKU grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos Pardavimų ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Vitienė.

Reklamos kampanija paremta trimis skirtingais personažais: unijos darbuotojos, ūkininko ir panko. Kiekvienas jų demonstruoja LKU kredito unijų grupės narių įvairovę bei tai, kad čia kiekvienas atras savo poreikius atliepiančias finansines paslaugas.

LKU kredito unijų grupė veikia visuose šalies regionuose, vienydama daugiau nei 100 klientų aptarnavimo vietų tinklą, todėl reklaminė kampanija „Čia visi savi“ taip pat apima visą šalies teritoriją – televizijos, lauko, spaudos, viešojo transporto ir skaitmeninės reklamos kanalus. LKU grupė ketina suteikti galimybę Lietuvos gyventojams iš arčiau pažinti kredito unijas ir atrasti jų privalumus – paprastą ir „žmogišką“ bendravimą apie kartais sudėtingus finansinius klausimus, versle ar asmeniniame gyvenime kylančius finansinius sunkumus, o kartais tiesiog norint pasitarti.

LKU kredito unijų grupė. Čia kiekvienas svarbus.

Finansų rinkoje populiarėjant terminuotiesiems indėliams, gyventojai ir įmonės vis dažniau naudojasi galimybe nuosavomis santaupomis užsidirbti pasyvių pajamų. Atsižvelgdama į augantį susidomėjimą taupymo priemonėmis, LKU kredito unijų grupė, jungianti 45 kredito unijas visoje Lietuvoje, pristatė taupymo sprendimą su dar didesne finansine grąža – neatšaukiamą terminuotąjį indėlį.

Nepaisant didėjančio taupymo indėliuose populiarumo, Lietuvos banko duomenys rodo, kad gyventojai vis dar laiko 15,8 milijardo eurų einamosiose sąskaitose, už kuriuos negauna jokios grąžos. Tuo tarpu LKU kredito unijų grupės metinis indėlių portfelio augimas siekia apie 19 %, o šį augimą skatina vienos didžiausių indėlių palūkanų Lietuvoje, kurias siūlo LKU kredito unijų grupė.

„Nemaža dalis LKU grupės kredito unijų siūlo aukštesnes nei 4 % terminuotųjų indėlių palūkanas, o tai – vienos didžiausių indėlių palūkanų Lietuvoje. Matydami, kad vis daugiau klientų renkasi perkelti savo santaupas iš einamųjų sąskaitų į indėlius, nusprendėme išplėsti paslaugų spektrą ir pasiūlyti neatšaukiamą terminuotąjį indėlį, kuris užtikrintų dar didesnę palūkanų grąžą mūsų klientams“, – komentuoja LKU grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos Verslo vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė .

Dar daugiau, Europos centriniam bankui neseniai sumažinus bazinę palūkanų normą, palūkanų grąža finansų įstaigose taip pat netrukus ims trauktis. Tuo tarpu LKU grupė ir toliau išlaiko konkurencingas indėlių palūkanas.

Viena didžiausių palūkanų grąžų

Neatšaukiamas terminuotasis indėlis veikia panašiai kaip įprastas terminuotasis indėlis. Sudarę indėlio sutartį kredito unijoje, įnešate tam tikrą pinigų sumą, už kurią gausite stabilias ir garantuotas palūkanas iki pat indėlio termino pabaigos, nepriklausomai nuo rinkos svyravimų.

Neatšaukiamas terminuotasis indėlis yra naudingas privatiems ar verslo klientams, turintiems laisvų lėšų, kurių, tikėtina, artimiausiu metu neprireiks. Visą sutarties laikotarpį nėra galimybės atsiimti pinigų, išskyrus tam tikras ypatingas aplinkybes, taikomas privatiems klientams: darbo netekimas, kritinė liga, indėlininko arba artimojo mirtis. Tuo metu verslo klientai nutraukti neatšaukiamojo terminuotojo indėlio sutarties negali. Būtent dėl šio įsipareigojimo, neatšaukiamo terminuotojo indėlio palūkanos yra aukštesnės nei visų kitų indėlių tipų. 

Be to, pinigai indėlyje „dirba“ saugiai – LKU grupės kredito unijos, kaip ir kitos Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos, dalyvauja indėlių draudimo sistemoje. Vadinasi, visos lėšos iki 100 tūkst. eurų yra apdraustos valstybės.

Finansinė drausmė

Didelė dalis taupančių žmonių susiduria su iššūkiu laikytis ilgalaikių taupymo tikslų. Finansų ekspertai pastebi, kad taupymas naudojantis neatšaukiamu terminuotuoju indėliu padeda laikytis finansinės drausmės.

Kadangi visu indėlio sutarties laikotarpiu nėra galimybės atsiimti pinigų, išskyrus jau minėtas ypatingas aplinkybes, šis įsipareigojimas priverčia kruopščiai apgalvoti savo finansinius sprendimus ir atsakingai planuoti ateities išlaidas. Neatšaukiamas terminuotasis indėlis leidžia būti tikriems, kad gausite garantuotą finansinę grąžą, bet kartu jus apsaugo nuo impulsyvių sprendimų ir skatina laikytis ilgalaikio taupymo plano.

Gyventojai ir verslo įmonės, norinčios pasinaudoti šiuo taupymo įrankiu, gali kreiptis į LKU kredito unijų grupę ir su konsultantais aptarti visas šio indėlio sąlygas bei rasti optimalų sprendimą, atsižvelgiant į jūsų finansinius tikslus ir galimybes. 

Neatšaukiamas terminuotasis indėlis trumpai:

• Apsauga nuo infliacijos. Sudarę neatšaukiamo terminuotojo indėlio sutartį, Jūs savo santaupas saugosite kredito unijoje tam tikrą laiką, per kurį jos ne tik nenuvertės, bet ir paaugs. Turint laikinai laisvų pinigų, tai sprendimas „įdarbinti“ pinigus ir gauti palūkanų grąžą.
• Konkurencingos palūkanos. Kadangi įsipareigojate laikyti pinigus visą sutartą laikotarpį, neatšaukiamų terminuotųjų indėlių palūkanos yra didesnės nei įprastų indėlių. Tai reiškia, kad iš savo santaupų galite uždirbti daugiau.
• Lankstus terminas. Sudaryti neatšaukiamojo terminuotojo indėlio sutartį galite, pasirinktinai, nuo 6 mėnesių iki 5 metų laikotarpiui.
• Santaupos yra apdraustos. Neatšaukiami terminuotieji indėliai, kaip ir kiti indėlių tipai, iki 100 000 eurų yra apsaugoti valstybės indėlių draudimo sistemos.
• Stabili finansinė grąža. Sudarę neatšaukiamo indėlio sutartį, galite būti ramūs dėl savo pinigų – gausite sutartą palūkanų normą, nepriklausomai nuo rinkos svyravimų.
• Finansinė drausmė. Neatšaukiamas terminuotasis indėlis padeda išlaikyti finansinę drausmę, nes negalite jo nutraukti anksčiau laiko. Tai ypač naudinga, jei taupote konkrečiam tikslui – žinodami, kad pinigai yra „užrakinti“, lengviau išvengsite impulsyvių išlaidų.
• Taupymo portfelio diversifikavimas. Neatšaukiamas terminuotasis indėlis suteikia galimybę diversifikuoti savo taupymo portfelį. Užuot visus pinigus laikę vienoje vietoje, dalį jų galite skirti neatšaukiamam terminuotajam indėliui, kuris siūlo didesnę grąžą, bet mažesnį likvidumą (pinigų prieinamumą). Tai leidžia subalansuoti savo santaupas – kai vienos taupymo priemonės suteikia daugiau lankstumo, kitos uždirba didesnę finansinę grąžą.

Šiandien darbo rinka yra dinamiškesnė nei bet kada anksčiau. Technologijų pažanga, darbo aplinkos transformacijos ir kintantys darbuotojų lūkesčiai lemia, kad tradiciniai darbo santykiai nebegali likti tokie, kokie buvo prieš dešimtmetį. Kokie aspektai darbdavį daro patraukliu ir kas padeda sukurti ilgalaikius darbo santykius, pokalbyje dalijasi Lietuvos centrinės kredito unijos personalo specialistė Laura Minkevičienė.

Laura, vienu metu vykdai atrankas į kelias ar net keliolika pozicijų. Kas, tavo nuomone, šiandien skatina kandidatus tęsti atrankos procesą po pirmojo pokalbio?

Kandidatams svarbus atviras ir nuoširdus darbo pokalbis. Jie nori ne tik išgirsti aiškius atsakymus į jiems svarbius klausimus, bet ir jausti, kad jų lūkesčiai yra įvertinami. Per pirmąjį telefono pokalbį su kandidatu stengiuosi, pirmiausia, pristatyti Lietuvos centrinę kredito uniją ir plačiai papasakoti apie mūsų organizacinę kultūrą, o tik tada kalbamės apie konkrečią darbo poziciją. Labai svarbu, kad organizacija žinotų savo unikalumą ir tada tai yra lengva perteikti kandidatui.

Kalbant apie unikalumą, kokie darbdavio aspektai yra svarbūs kandidatams?

Kandidatai nori suprasti, kokią vertę gali pasiūlyti darbdavys, ir tai jau seniai apima daugiau nei tik darbo užmokestį. Specialistai siekia ne tik darbo vietos, bet ir aplinkos, kurioje galėtų augti ir prisidėti prie pokyčių. Įmonėms svarbu peržiūrėti darbuotojams siūlomų naudų paketą, palaikyti motyvuojantį mikroklimatą, būti aktyviais darbuotojams svarbiose srityse, tokiose kaip tvarumas ir socialinė atsakomybė. Tai svarbu tiek pritraukiant naujus talentus, tiek norint išlaikyti esamus darbuotojus.

Kas Lietuvos centrinei kredito unijai padeda įveikti rinkos iššūkius ir pritraukti talentus?

Lietuvos centrinės kredito unijos stiprybė slypi laisvėje kurti ir įgyvendinti savo idėjas. Mūsų darbuotojai turi galimybę pristatyti savo idėjas ir aktyviai dalyvauti jų įgyvendinime, o tai kuria motyvuojančią ir auginančią darbo aplinką. Be to, mes investuojame į darbuotojų tobulėjimą – pradedant mokymais ir baigiant karjeros galimybių kūrimu.

Mes darbuotojams siūlome ergonomišką biurą, hibridinį darbo modelį – 50 procentų darbo iš namų, taip pat individualų darbo grafiką, papildomas sveikatinimosi ir savanorystės dienas. Visa tai padeda užtikrinti pusiausvyrą tarp profesinio ir asmeninio gyvenimo ir tampa lemiančiais veiksniais, kai kandidatai apsisprendžia, ar jų vertybės sutampa su įmonės ir ar jie nori tęsti atranką.

O kokie iššūkiai kyla pokalbių su kandidatais metu?                                                                                                                

Reikia pripažinti, kad dar sulaukiu kandidatų nuostabos, kai pristatau Lietuvos centrinę kredito uniją. Kartais manoma, kad Lietuvos centrinės kredito unijos darbuotojai tiesiogiai dirba su klientais ir čia „dalina“ pinigus (juokiasi). Tačiau tiesa yra kitokia – Lietuvos centrinė kredito unija yra LKU kredito unijų grupės kompetencijų centras. Čia daugiau nei 100 specialistų komanda kuria ir tobulina finansinius produktus, kuriuos vėliau savo klientams siūlo mūsų grupei priklausančios kredito unijos. Tai apima mokėjimo korteles, elektroninę bankininkystę, mobiliąją programėlę, finansavimo bei taupymo sprendimus. Mūsų gretose dirba programuotojai, finansų analitikai, teisininkai, rinkodaros specialistai ir daugelio kitų sričių profesionalai. Tai išgirdę kandidatai neretai ištaria: „Oho“.

Kadaise LCKU pradėjo nuo kelių darbuotojų, o šiandien jungia virš 100-o darbuotojų komandą. Kaip tai nutiko?

Mūsų sėkmės paslaptis slypi ne tik naujų talentų pritraukime, bet ir rūpestyje esamais darbuotojais. Didžiuojamės, kad 40 iš 104 darbuotojų pas mus dirba virš 5 metų, o 55 darbuotojai – 3 ir daugiau metų. Taip pat turime darbuotojų, kurie kartu su Lietuvos centrine kredito unija jau virš 20 metų. Dar vienas įdomus faktas, kad darbuotojų rotacijos rodiklis šiuo metu svyruoja vos tarp 3–4 procentų, kai dar 2019-aisiais jis siekė 11,3 procento. Toks reikšmingas pokytis – nuoseklių organizacijos pastangų ir pokyčio rezultatas. Kasmet peržiūrime darbo užmokesčio rėžius, remdamiesi rinkos tyrimais, ir atsižvelgiame į darbuotojų lūkesčius. Taip pat pastaraisiais metais suteikėme papildomas atostogų dienas gimimo dienos proga, sveikatinimuisi, dienas užsiimti savanoriška veikla bei darbuotojams skiriame sveikatingumo platformos „Stebby“ papildymą.

Koks yra tikslinis Lietuvos centrinės kredito unijos kandidatas?

Amplitudė labai plati. Ieškome nuo studento, kuris nori įgyti praktikos ir išbandyti skirtingas sritis, iki labai kvalifikuotų specialistų vadovų pozicijoms užimti. Kalbant apie žmogiškuosius faktorius, tai turėtų būti veržlus, inovatyvus, komunikabilus žmogus. Mums svarbu, kad naujai prisijungę komandos nariai ne tik atitiktų techninius pozicijai keliamus reikalavimus, bet ir prisidėtų prie teigiamos darbo aplinkos kūrimo.

Kaip vertinate jaunųjų specialistų įsitraukimą į organizacijos gyvenimą?

Šiandien jauni specialistai į organizacijas įneša šviežias idėjas ir naują energiją. Jie yra atviri naujovėms, pasižymi pozityviu požiūriu į darbą ir ypatingu dėmesiu socialinei atsakomybei bei tvarumui. Džiaugiamės, kad Lietuvos centrinė kredito unija jiems gali pasiūlyti galimybes augti ir realizuoti savo potencialą per įvairias organizuojamas iniciatyvas. Jų entuziazmas ir atsidavimas prisideda prie organizacijos sėkmės. Todėl siekiame išlaikyti unikalią darbo aplinką, kurią turime šiandien, ir toliau augti.

LKU kredito unijų grupėje artimiausiais mėnesiais vyks planiniai IT sistemų darbai. Nuo 2024 m. rugsėjo iki 2025 m. sausio vyks IT infrastruktūros perkėlimas į naują duomenų centrą, taip siekiant užtikrinti dar aukštesnę kredito unijų elektroninių paslaugų kokybę ir jų saugumą.

Perkėlimo darbų metu galimi laikini ir periodiški sutrikimai, kurie gali paveikti el. bankininkystės platformą „i-Unija“ bei LKU mobiliąją programėlę.

Informaciją apie konkrečius paslaugų sutrikimus paskelbsime iš anksto. Atsiprašome už galimus nepatogumus ir dėkojame už Jūsų supratingumą.

Ačiū, kad esate kartu su LKU kredito unijų grupe.

Informuojame, kad nuo š. m. rugsėjo 3 d. visi LKU grupės kredito unijų klientai jau gali naudotis momentinių pervedimų SEPA erdvėje paslauga. Nuo šiol lėšos pasieks Jus arba Jūsų atlikto pervedimo gavėją per mažiau nei 10 sekundžių, bet kuriuo paros metu – net poilsio ir švenčių dienomis.

Atlikti momentinį pervedimą SEPA erdvėje galite šiais būdais:

• Per elektroninę bankininkystę „i-Unija“.
• Per LKU mobiliąją programėlę.
• Atvykę į kredito uniją.

Momentiniai pervedimai SEPA erdvėje yra galimi, jei atitinka visus žemiau išvardintus kriterijus:

• Pervedimo suma neviršija 5000 Eur.
• Pervedimas atliekamas SEPA erdvėje*.
• Gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra prisijungęs prie momentinių pervedimų SEPA erdvėje sistemos.

Visais kitais atvejais pervedimas bus atliktas kaip paprastas pervedimas SEPA erdvėje. Momentiniai pervedimai galimi tiek privatiems, tiek verslo klientams.

Svarbu paminėti, kad momentinių pervedimų SEPA erdvėje kaina išliks tokia pat kaip ir paprastų pervedimų.

Linkime malonaus naudojimosi LKU kredito unijų grupės paslaugomis!

—

*SEPA erdvės šalys yra Lietuva, Europos Sąjungos šalys, Jungtinė Karalystė, Šveicarija, Monakas, San Marinas, Andora, Vatikanas ir Europos ekonominės erdvės šalys – Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro atlikta 2024 m. antrojo ketvirčio analizė atskleidžia, jog finansiniai sukčiai pelnosi taikydami patikrintus metodus – ženkliai išaugo telefoninio sukčiavimo mastas, didžiausius nuostolius gyventojams atneša „investavimas“ į sukčių platformas, o įmonėms – „Susirašinėjimo el. paštu perėmimas“. Nors balandžio – birželio mėn. sukčiai kėsinosi išvilioti 8,3 mln. Eur, tačiau bendri gyventojų ir įmonių patirti realūs nuostoliai siekė 4,1 mln. Eur, kadangi finansų įstaigos sustabdė 38 proc. bandytų išvilioti lėšų. Su analize susipažinti galima čia: https://amlcenter.lt/apzvalgos-ir-ataskaitos/. 

Lyginant su pirmuoju metų ketvirčiu, balandžio – birželio mėnesiais apsaugotų lėšų suma buvo didesnė. Skaičiuojama, jog finansų įstaigos sustabdė per 3,4 mln. Eur bandytų išvilioti lėšų, kai praėjusį ketvirtį – apie 3 mln. Eur. Dar  730 tūkst. Eur, jau pervestų sukčiams, pavyko grąžinti – t.y. 3 kartus daugiau nei sausio – kovo mėn.

Nors, lyginant su pirmuoju ketvirčiu, antrąjį šių metų ketvirtį finansų įstaigos fiksavo 425 sukčiavimo atvejų mažiau ir bendras jų skaičius siekė 3,3 tūkst., tačiau gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai ūgtelėjo atitinkamai nuo 3,7 mln. Eur pirmąjį ketvirtį iki 4,1 mln. Eur – antrąjį.

Didžiausius nuostolius gyventojams ir toliau atneša investicinis sukčiavimas. Antrąjį metų ketvirtį, lyginant su pirmuoju, fiksuotas mažesnis incidentų skaičius – atitinkamai 378 ir 551, tačiau pervestų lėšų suma augo nuo 1,6 mln. pirmąjį ketvirtį iki 1,7 mln. Eur antrąjį ketvirtį. Šių rodiklių dinamika lėmė, jog antrąjį ketvirtį vidutinė išviliota suma išaugo 1300 Eur ir siekė 4500 Eur.

Antrojo ketvirčio statistiniai duomenys indikuoja ir telefoninio sukčiavimo schemų „renesansą“. Balandžio – birželio mėn. finansų įstaigos užfiksavo 124 atvejus, kai pirmąjį metų ketvirtį – 29, o išviliotų lėšų suma šoktelėjo nuo 80 tūkst. iki beveik 700 tūkst. Eur.

„Sukčiai ieško kuo įvairesnių būdų, kaip priversti žmones pasimesti ir atiduoti savo lėšas, ir tam nebūtinai bus pasitelkiami nauji ar negirdėti metodai. Telefoninio sukčiavimo schemų sugrįžimas rodo, kad sukčiai linkę „perdirbti“ ar atgaivinti anksčiau taikytas taktikas, keičiasi tik naratyvas – šiemet gyventojus atakuoja „Google“, „Meta“ ar finansų įstaigų atstovais apsimetančių sukčių skambučiai. Apie šią schemą sulaukę informacijos iš finansų įstaigų, dar balandžio mėn. operatyviai informavome visuomenę, papildomai apie tai primena tiek policija, tiek finansų įstaigos“, – sako Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė.

Visgi, anot Centro vadovės, tiek statistiniai šios sukčiavimo tipologijos rodikliai, tiek intensyvios skirtingų institucijų prevencijos pastangos rodo, jog vėl būtina priminti pagrindinę asmens ir finansinių duomenų apsaugos taisyklę – kritiškai įvertinti skambinančiojo tikslus, pasakojamą istoriją ir neatskleisti jautrių duomenų nepažįstamiems asmenims.

Centras dar kartą atkreipia dėmesį ir pabrėžia, jog valstybės institucijos, finansų įstaigos, policija gyventojų niekada neprašo pateikti prisijungimo prie interneto banko duomenų, atsiųsti korteles su PIN kodais pan.

Antrąjį ketvirtį dėl sukčių veiklos nuostolių neišvengė ir šalies įmonės – vien dėl susirašinėjimo el. paštu perėmimo įmonės neteko apie 1 mln. Eur., panašiai tiek pat, kiek ir 2024 m. pirmąjį ketvirtį. Vertinant visas sukčiavimo tipologijas pagal išviliotas lėšas – ši rikiuojasi antra po investicinio sukčiavimo.

Taikant šį metodą, sukčiai apsimeta jau esamais įmonės verslo partneriais, siunčia suklastotas sąskaitas – faktūras, praneša apie neva pasikeitusį sąskaitos numerį ar skubius pavedimus. Nors tokie atvejai nėra dažni (2024 m. antrąjį ketvirtį – 14, pirmąjį – 23), tačiau finansiniai nuostoliai įmonei gali būti ženklūs.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras primena, kad, siekdamos efektyvios prevencijos, įmonės turėtų griežtinti vidines procedūras. Jose turi būti nustatytos aiškios taisyklės, kada ir kaip gali būti keičiami mokėjimų gavėjų duomenys, autorizuojami dideli mokėjimai, taip pat įsitikinti, kad jiems numatytas dvigubo patvirtinimo procesas ir pan.

Jeigu įtariate, jog susiduriate ar nukentėjote nuo sukčių, svarbu kuo greičiau susisiekti su savo kredito unija, jog būtų imtasi saugumo priemonių, bei informuoti policiją trumpuoju telefonu 112.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro rengta informacija

Kredito unijų sektorius Lietuvoje toliau auga ir plečia savo teikiamų paslaugų spektrą. Šios kredito įstaigos reikšmingai papildo finansų sektorių ir padeda užtikrinti, kad finansinių paslaugų pasiūla Lietuvoje didėtų. Tačiau kredito unijų veikla vis dar yra apipinta tam tikrais mitais ir stereotipais. Lietuvos bankų asociacija (LBA) kartu su Lietuvos centrine kredito unija (LCKU) paaiškina, ką apie kredito unijas turėtų žinoti verslas bei gyventojai.

Kredito unijos yra finansinės institucijos, kurių prioritetinis tikslas – ne pelnas, o siekis tenkinti savo narių finansinius poreikius.  Kad galėtų užtikrinti stabilią veiklą ir ją plėsti, uždirbtas pelnas yra skiriamas jų kapitalui stiprinti. Kredito unijų veikla paremta narystės principu – kiekvienas klientas yra kredito unijos narys, turintis vieno balso teisę priimant svarbius sprendimus, nepriklausomai nuo kredito unijoje saugomų lėšų sumos.

„Kredito unijų sektoriaus reforma padėjo stiprinti visuomenės pasitikėjimą šia veiklos forma, o tai kredito unijų grupėms leido toliau plėsti teikiamų paslaugų spektrą, didinti kredito unijų žinomumą. Ypatingai didelę vertę kredito unijos kuria smulkiam bei vidutiniam šalies verslui ir regionų gyventojams. Džiaugiamės, kad mūsų asociacijos narių gretose – abi Lietuvos centrinės kredito unijų grupės“, – sako LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Mažumas – tik stereotipas

LBA narių, centrinių kredito unijų, nuomone, pagrindinis stereotipas, su kuriuo unijoms vis dar tenka susidurti – tariamas jų mažumas, priskyrimas nišiniams paslaugų teikėjams.

„Mažumo stereotipą apie kredito unijas būtina laužyti. Finansų sektorius vertinamas pagal daugelį parametrų – turtą, paskolas, indėlius. Jei visas kredito unijas vertintume kaip vienetą, jos užimtų pakankamai solidžią poziciją kredito įstaigų sektoriuje. Kalbant apie smulkaus verslo kreditavimą, kredito unijų dalis, tikėtina, siektų net apie 20 proc. Šioje srityje aktyviai dirbame su INVEGA. Kredito unijų stiprybė ta, kad galime klientams skirti daugiau individualaus dėmesio ir laiko, kad pasiūlytume lankstesnius finansinius sprendimus“, – sako LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Verta paminėti, kad kredito unijos teikia visas kasdienes finansines paslaugas vienoje vietoje: nuo mokėjimo kortelių, mobiliosios programėlės, elektroninės bankininkystės ar draudimo paslaugų iki įvairių finansavimo bei taupymo sprendimų. Kredito unijos nuolat tobulina ir plečia finansinių paslaugų spektrą, kad šis būtų aktualus ir atlieptų vartotojų lūkesčius.

Reformos įtaka

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo baigtas pirmasis kredito unijų sisteminės reformos etapas. Reforma siekta sustiprinti unijų kapitalą ir užtikrinti veiklos stabilumą, todėl numatyta, kad pavienės kredito unijos veikti negali – jos turi jungtis į grupes, o grupėse turi veikti kryžminių garantijų (angl. Cross Guarantee) sistema. Tai reiškia, kad visose centrinės grupės kredito unijose laikomasi tų pačių metodikų, veiklos modelio, procedūrų.

Kredito unijų grupės veikia panašiai kaip ir įmonių grupės, nes jas sudaro atskiri juridiniai vienetai. Centrinės kredito unijos prižiūri ir įpareigoja kredito unijas laikytis tam tikrų veiklos reikalavimų – taip mažinamos veiklos rizikos ir didinamos galimybės augti. Šiuo metu kredito unijų veikla atitinka tuos pačius europinius standartus kaip ir bet kuri kita finansų įstaiga, įskaitant bankus. Taip pat kredito unijų, kaip ir kitų Lietuvoje veikiančių bankų, veiklą prižiūri Lietuvos bankas.

LBA nariai reformą vertina labiausiai dėl to, kad įvyko unijų veiklos modelio perkrovimas. Reforma apibrėžė, kad visos kredito unijos privalo priklausyti kuriai nors centrinei kredito unijai, kuri atlieka esminį vaidmenį, užtikrinant kredito unijų saugią, stabilią veiklą. Visų kredito unijų veiklą prižiūri centrinė kredito unija ir Lietuvos bankas. Minėtos kryžminės garantijos užtikrina, kad kredito unijos po reformos negali bankrutuoti, nes vienai unijai susidūrus su laikinais sunkumais, finansinę atsakomybę prisiimtų visa grupė.

Dabar suprantama, kad rizikos vertinimo metodikos, kitos procedūros ir tvarkos visose unijose turi būti standartizuotos, vienos grupės vienijamos unijos turi veikti solidariai, be to, įvertinama centrinės unijos reikšmė ir lyderystė. Kredito unijų sektorius Lietuvoje veikia jau 30 metų ir yra jau žinomas gyventojams, tačiau siekiama dar didesnio visuomenės pasitikėjimo.

Kreditavimo apimtys augo dviženkliais skaičiais

Lietuvoje veikia dvi centrinės kredito unijų grupės – LKU kredito unijų grupė ir Jungtinė centrinė kredito unija KREDA. Jos kartu vienija 59 kredito unijas, veikiančias įvairiuose šalies miestuose ir mažesniuose miesteliuose.

Lietuvos banko duomenimis, per 2024 m. pirmąjį pusmetį kredito unijų sektorius uždirbo 8,74 mln. Eur neaudituoto pelno. Visas uždirbtas pelnas skiriamas stiprinti kredito unijų kapitalą, kad unijos galėtų toliau plėsti veiklos apimtį. Abiejų centrinių kredito unijų paskolų portfelis 2024 m. II ketvirtį siekė  1 213,1 mln. Eur. Centrinių kredito unijų grupių indėlių portfelis birželio 30 d. sudarė 1 162,45 mln. eurų. 

Tiek LKU grupės, tiek KREDA unijos teikia visas pagrindines kasdienės bankininkystės paslaugas, t. y. mokėjimo kortelės, elektroninė bankininkystė, mobilioji programėlė, taip pat įvairių tipų indėliai ir kreditavimo paslaugos verslui, ūkiui ir gyventojams.

Informuojame, kad netrukus bus atnaujinti LKU mokėjimo kortelių operacijų limitai privatiems ir verslo klientams.

Maloniai kviečiame susipažinti su pakeitimais, kurie įsigalios nuo š. m. spalio 1 d.

„Mastercard Business“ mokėjimo kortelių turėtojams:

• Padidintas standartinis mėnesio limitas grynųjų pinigų įnešimui bankomate – 10 000 Eur (šiuo metu taikomas 2000 Eur limitas).
• Padidintas maksimalus mėnesio limitas grynųjų pinigų įnešimui bankomate – 15 000 Eur (šiuo metu taikomas 12 000 Eur limitas).
• Dienos operacijų skaičius grynųjų pinigų išmokėjimui bankomate nebus ribojamas (šiuo metu taikomas 10 arba 20 operacijų per 24 val. limitas).
• Dienos operacijų skaičius atsiskaitymui kortele nebus ribojamas (šiuo metu taikomas 20 arba 40 operacijų per 24 val. limitas).
• Padidintas standartinis limitas atsiskaitymams už prekes ir paslaugas – 6 000 Eur per 24 val. (šiuo metu – 4 000 Eur).
• Padidintas maksimalus 24 val. limitas grynųjų pinigų išėmimui bankomate – 10 000 Eur (šiuo metu taikomas 5 000 Eur limitas).

Nuo š. m. lapkričio 1 d. įsigaliosiantys mokėjimo kortelių operacijų limitų pakeitimai.

„Maestro“ ir „Debit Mastercard“ mokėjimo kortelių turėtojams:

• Mėnesio limitas grynųjų pinigų įnešimui bankomate – 10 000 Eur/mėn. (šiuo metu limitas netaikomas).
• Dienos operacijų skaičius grynųjų pinigų išmokėjimui bankomate nebus ribojamas (šiuo metu taikomas 5 operacijų per 24 val. limitas).
• Dienos atsiskaitymo operacijų skaičius kortele nebus ribojamas (šiuo metu taikomas 10 operacijų per 24 val. limitas).

„Mastercard Standard“ mokėjimo kortelių turėtojams:

• Mėnesio limitas grynųjų pinigų įnešimui bankomate – 10 000 Eur/mėn. (šiuo metu limitas netaikomas).
• Dienos operacijų skaičius grynųjų pinigų išmokėjimui bankomate nebus ribojamas (šiuo metu taikomas 10 operacijų per 24 val. limitas).
• Dienos atsiskaitymo operacijų skaičius kortele nebus ribojamas (šiuo metu taikomas 20 operacijų per 24 val. limitas).

Dėkojame, kad naudojatės mūsų paslaugomis!

Vasaros sezonas LKU kredito unijų grupėje neįsivaizduojamas be kasmetinio darbuotojų sąskrydžio. Šiemet, liepos 27–28 dienomis, net 260 dalyvių rinkosi į „Harmony Park“ poilsio oazę, įsikūrusią Prienuose.

Sąskrydžio pradžią pažymėjo specialioji operacija „Mindfall“. Tai interaktyvus žaidimas su tam pritaikyta įranga, kuris „Harmony Park“ teritoriją pavertė pabėgimo kambariu be sienų. Komandos įsitraukė į orientacines varžybas, galvosūkius ir detektyvinę istoriją, kurie kartu sukūrė smagų nuotykį.

Po įtemptų komandinių varžybų dalyviai pasinėrė į putų šou, kuris pralinksmino tiek mažus, tiek didelius. Prieš tai mažuosius sąskrydžio dalyvius animatoriai papuošė žaismingais piešiniais ant veido ir blizgančiomis tatuiruotėmis. Saulei leidžiantis, į dangų pakilo LKU karšto oro balionas, kuriuo skrydį buvo galima laimėti specialioje loterijoje.

Renginio vinimi tapo vakaro staigmena – gamtos apsuptyje, „Harmony Park“ teritorijoje, susirinkusiuosius savo dainomis džiugino maestro Kastytis Kerbedis.

LKU kredito unijų grupės sąskrydis šiemet vyko 22-ąjį kartą. Į šią šventę atvyksta visų grupės vienijamų 45 kredito unijų darbuotojai kartu su šeimos nariais, net ir pačiais mažiausiais. Džiaugiamės, kad tokių tradicijų dėka galime peržengti miestų, regionų, tarmių skirtumus ir būti viena, bendruomeniška bei žaliuojančia LKU grupės komanda.

Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyviams ir tikimės, kad kitais metais mūsų bus dar daugiau!

LKU vasaros sąskrydis 2024: nuotraukų galerija

LKU kredito unijų grupės, jungiančios 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), turtas pirmo pusmečio pabaigoje priartėjo prie milijardo eurų ribos – 940,43 mln. eurų, nuo metų pradžios augęs 9,3 %. Tuo metu grupės šešių mėnesių palūkanų pajamos padidėjo 31,4 %, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu.

„Pirmasis pusmetis kredito unijoms buvo sėkmingas – pagrindinės veiklos rodikliai išlaikė stabilų augimą. Tiesa, antrąjį ketvirtį stebėjome šiek tiek sumažėjusį finansavimosi poreikį tarp gyventojų, verslo ir ūkininkų segmentų. Visgi paskolų portfelis ir toliau augo, o LKU grupė išlaikė aukštus likvidumo ir kapitalo pakankamumo rodiklius“, – komentuoja Mindaugas Vijūnas, LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas.

Kaip skelbia LKU kredito unijų grupė, pirmą pusmetį buvo sustiprintas bendradarbiavimas su UAB „Investicijų ir verslo garantijomis“ (INVEGA), kurio dėka pristatyta ne viena lengvatinė priemonė žemės ūkio subjektams, didinanti finansavimo ūkininkams prieinamumą ir stiprinanti Lietuvos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą.

Šešių mėnesių pagrindinės veiklos rodiklių apžvalga

LKU kredito unijų grupė pirmą šių metų pusmetį ir toliau stiprino kapitalą – per šešis mėnesius iš viso buvo suformuota 2,3 mln. eurų specialiųjų atidėjinių. Neaudituotais duomenimis, per šį laikotarpį LKU grupės uždirbtos palūkanų pajamos siekė 35,07 mln. eurų – 31,4 % daugiau nei metais anksčiau.

Viso LKU kredito unijų grupė per 2024 metų šešis mėnesius uždirbo 5,84 mln. eurų grynojo pelno. Pastarasis, lyginant su pernai, dėl ženkliai padidėjusių palūkanų sąnaudų už terminuotuosius ir kitų tipų indėlius susitraukė 18,89 %. Tuo metu LKU grupės turtas nuo metų pradžios augo 9,3 % iki 940,43 mln. eurų.

Preliminariais duomenimis, grupę prižiūrinčios LCKU turtas siekė 277,51 mln. eurų, per pirmą pusmetį ūgtelėjęs 8,56 %. Didžiausia centrinė kredito unija Lietuvoje per šešis mėnesius uždirbo 1,58 mln. eurų grynojo pelno – beveik tiek pat kaip prieš metus. Tuo tarpu grynųjų palūkanų pajamų per pusmetį LCKU uždirbo 3,75 mln. eurų – 13,26 % daugiau nei prieš metus.

Neaudituotais 2024 m. birželio 30 d. duomenimis, LKU kredito unijų grupės likvidumo padengimo koeficientas siekė 248 %, reikšmingai paaugęs nuo metų pradžios. Pastarasis rodiklis ir kartu nuosekliai stiprinamas kapitalas patvirtina LKU grupės stabilumą ir tvarią veiklą. Tuo metu išlaidų ir pajamų santykio rodiklis birželio 30 d. peržengė 45,57 %. Grupę prižiūrinčios LCKU išlaidų ir pajamų santykio rodiklis siekė 43,15 %.

Verslo ir gyventojų finansavimas

Pasibaigus antram ketvirčiui, konsoliduota LKU kredito unijų grupė skaičiavo paskolų portfelio augimą, kuris per šešis mėnesius padidėjo 6,72 % iki 774 mln. eurų. Viso per antrą ketvirtį sudarytų naujų paskolų sutarčių skaičius viršijo 1 200 vnt.  

Konsoliduoto LKU paskolų portfelio kokybė išlieka stabiliame lygyje. 2024 m. pirmą pusmetį daugiau nei 30 d. vėluojančių paskolų dalis sudarė 4,8 % viso portfelio.

Vertinant paskolų portfelio struktūrą, ryškiausias augimas įvyko verslo paskolų segmente, kurio balansinė vertė per šešis mėnesius išaugo 10,68 % iki 311,3 mln. eurų. Tuo metų būsto finansavimo rinkoje pastarąjį pusmetį stebėtas neženklus sulėtėjimas. „Didžiuosiuose Lietuvos miestuose būsto kainos vis dar neženkliai kilo, nors ir būstų perkamumas kiek sumažėjo. Nepaisant to, LKU grupės paskolų portfelio struktūroje būsto paskolų dalis ir toliau augo“, – pažymi M. Vijūnas.

Viso naujų būsto paskolų per šešis mėnesius LKU grupės unijos suteikė už 30,1 mln. eurų sumą ir portfelio balansinė vertė nuo metų pradžios augo 2,22 % iki 342,73 mln. eurų.

Tuo tarpu vartojimo paskolų portfelis nuo metų pradžios išaugo 7,24 % ir pasiekė 21,83 mln. eurų sumą. Daugiausiai gyventojai skolinosi būsto atnaujinimo ir automobilio įsigijimo reikmėms. Žemės ūkio sektoriui suteiktų paskolų portfelis per šešis mėnesius padidėjo 8,28 %, iki 109,66 mln. eurų

Gyventojų taupymas

LKU kredito unijų grupės duomenimis, vis daugiau gyventojų ir verslo subjektų renkasi unijose taupyti sudarę indėlių sutartį. Tokią tendenciją lemia konkurencingos terminuotųjų indėlių palūkanų normos, kurios kai kuriose didmiesčių unijose siekia 4,5 % ir daugiau.

Didėjantis susidomėjimas taupymo įrankiais prisidėjo prie reikšmingo indėlių portfelio augimo. Per pirmąjį pusmetį LKU grupėje buvo sudaryta 17 697 naujų terminuotųjų ir taupomųjų indėlių sutarčių, o tai yra 11,15 % daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. 2024 m. birželio 30 d. duomenimis, LKU grupės konsoliduotas indėlių portfelis, įskaitant ir lėšas einamosiose sąskaitose, siekė 824,85 mln. eurų, per pusmetį išaugęs 9,35 %.

Aukštos indėlių palūkanos ir garantuota palūkanų grąža yra pagrindiniai veiksniai, skatinantys klientus rinktis taupyti kredito unijose.

Pagrindiniai finansiniai duomenys trumpai:

• LKU kredito unijų grupės turtas 2024 m. birželio 30 d. siekė 940,43mln. eurų, nuo metų pradžios augęs 9,3 %.
• Per 2024 metų pirmą pusmetį LKU grupė uždirbo 5,84 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno.
• LKU kredito unijų grupės paskolų portfelis per pusmetį augo 6,72 % iki 774 mln. eurų.
• Sparčiausiai LKU grupėje augo skolinimas verslui. Konsoliduoto paskolų verslui portfelio šešių mėnesių pokytis siekė 10,68 %.
• Indėlių portfelis, įskaitant ir lėšas einamosiose sąskaitose, siekė 824,85 mln. eurų ir per šešis mėnesius paaugo 9,35 %.