Kategorija: LKU grupės naujienos

Kasmet Lietuvoje registruojama tūkstančiai naujų verslų – nuo šeimos kepyklėlių iki inovatyvių startuolių. Tačiau daugelis susiduria su tuo pačiu iššūkiu: kaip užtikrinti sklandžią veiklos pradžią, kai trūksta finansinių resursų? LKU kredito unijų grupė, bendradarbiaudama su nacionaliniu plėtros banku ILTE, kviečia jaunas įmones pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis pagal priemonę „Verslumo skatinimas 3“.

Teisininkas tapo barzdaskučiu

Vienas iš verslininkų, pasinaudojusių LKU grupės narės Utenos kredito unijos pagalba, yra Deimantas Veščiūnas. Savo verslą pradėjo 2020-aisiais, o finansavimas, gautas pagal „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020, finansuojamas iš Europos socialinio fondo“ priemonę, tapo lemiamu žingsniu įgyvendinant nuosavo verslo svajonę.

„Idėja atidaryti saloną kilo dar dirbant plataus profilio kirpykloje, kurioje buvo aptarnaujami tiek vyrai, tiek moterys. Pastebėjau, kad vyrai Utenoje ieško tik jiems pritaikytos, specializuotos erdvės, kur būtų orientuojamasi į vyriškus kirpimus ir barzdaskutystę. Kadangi ir pats linkau prie vyriškų kirpimų, su vyrais lengviau radau bendrą kalbą – tai pastūmėjo plėtoti šią idėją, kol galiausiai kreipiausi į Utenos kredito uniją dėl finansavimo nuosavam salonui,“ – prisimena D. Veščiūnas, prieš imdamasis barzdaskučio amato baigęs teisės studijas, tačiau teisininko duonos taip vyras ir neparagavo.

Gautas finansavimas padėjo įrengti saloną „3.07 Barbershop“ nuo pagrindų: įsigyti galvos plautuvę, veidrodžius, kitą salonui reikalingą įrangą ir sukurti unikalų interjerą, kuris greitai pelnė klientų simpatijas. „Taip tapome pirma barzdaskutykla Utenoje“, – sako D. Veščiūnas.

LKU grupės narės Utenos kredito unijos administracijos vadovas Andrius Mackonis sako, kad kredito unija dalyvavo dviejose priemonės jauniems verslams etapuose ir pastebi, kad jos aktualumas neblėsta:

„Lengvatiniai kreditai jaunam verslui išlieka aktualūs – susidomėjimą jais jaučiame nuolat, ypač tarp jaunų žmonių, siekiančių kurti verslus Utenos regione. Kadangi pradedantysis verslas yra rizikingesnis, ypatingą dėmesį skiriame verslo planų realistiškumui įvertinti. Esant poreikiui, suteikiame konsultacijas ir pagalbą, kad padėtume jauniesiems verslininkams įgyvendinti savo idėjas.“

Daugiau jaunų įmonių – daugiau sėkmės istorijų

Per pastaruosius trejus metus naujų įmonių registravimo dinamika Lietuvoje augo. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, 2022 metais buvo įregistruota daugiau nei 14 tūkst. naujų juridinių asmenų, o 2024 metais šis skaičius augo iki 16 tūkst., iš kurių 10 tūkst. buvo mažųjų bendrijų ir 4 tūkst. – uždarųjų akcinių bendrovių.

LKU kredito unijų grupės naujai pradėtos teikti lengvatinės paskolos pagal skatinamąją priemonę „Verslumo skatinimo 3“ – tai jau trečiasis priemonės etapas. Pirmuose dviejuose LKU grupė tapo reikšminga jaunojo verslo finansuotoja. Pirmojo etapo metu nuo 2010 iki 2016 metų LKU grupei priklausančios kredito unijos suteikė 1306 paskolas už 20,4 mln. eurų. Antrojo etapo metu lengvatinės paskolos buvo suteiktas dar 1500 jaunų įmonių už bendrą 31 mln. eurų sumą.

„Lietuvos regionuose slypi didžiulis potencialas. Smulkusis verslas ne tik kuria darbo vietas, bet ir stiprina vietos bendruomenes. Mes siekiame padėti kiekvienam, turinčiam idėją ir ryžtą ją įgyvendinti“, – teigia LKU grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovas Mindaugas Vijūnas. M. Vijūno teigimu, ši priemonė sukurta palengvinti finansavimo galimybes ir suteikti jaunam verslui reikalingą postūmį. Investicinės ir apyvartinės paskolos teikiamos labai mažoms, mažoms įmonėms ir verslininkams, registruotiems ir veikiantiems iki 1-erių metų.

„Verslumo skatinimas 3“: ką verta žinoti

Investicinės ir apyvartinės paskolos teikiamos labai mažoms, mažoms įmonėms ir verslininkams, registruotiems ir veikiantiems iki 1-erių metų. Lengvatinės paskolos gali siekti iki 25 tūkst. eurų, o jų grąžinimo terminas – iki 10 metų su itin patraukliomis sąlygomis (palūkanų norma – iki 3,5 proc. + 3 mėn. EURIBOR).

Ši finansinė priemonė ne tik suteikia galimybę pradėti verslą, jį sustiprinti, bet taip pat skatina regionų ekonomikos augimą, prisideda prie vietos bendruomenių stiprinimo. LKU grupės kredito unijų specialistai teikia pagalbą konsultuodami ir padėdami įsivertinti galimas rizikas.

Smulkiojo verslo finansavimui iš finansinės priemonės „Verslumo skatinimas 3“ skirta 29 mln. eurų. LKU grupės kredito unijos pagal šią priemonę skirs dar papildomus 7,25 mln. eurų nuosavų lėšų. Šia priemone gali pasinaudoti verslininkai visoje Lietuvoje, kreipdamiesi į bet kurią iš priemonėje dalyvaujančių 25 LKU grupės kredito unijų.

Paskolas teikiančių finansų partnerių sąrašą sudaro 25 LKU grupės kredito unijos: Alytaus kredito unija, Anykščių kredito unija, ARKU kredito unija, Druskininkų kredito unija, Grinkiškio kredito unija, Jonavos kredito unija, Kauno kredito unija, Kauno regiono kredito unija, Kėdainių krašto kredito unija, Klaipėdos kredito unija, Kretingos kredito unija, kredito unija „Fortūna“, kredito unija „Magnus“, kredito unija „Sūduvos parama“, kredito unija „Tikroji viltis“, Mažeikių kredito unija, Pakruojo kredito unija, Palangos kredito unija, Panevėžio kredito unija, „Pilies“ kredito unija, Šeimos kredito unija, Tauragės kredito unija, Trakų kredito unija, Utenos kredito unija, Vytauto Didžiojo kredito unija. 

Daugiau informacijos apie priemonę rasite čia.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) narių gretas papildė Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) – didžiausia centrinė unija Lietuvoje, vienijanti 44 iš 59 kredito unijų. LCKU veiklą vykdo nuo 2002 metų. Šiuo metu unijos komandoje dirba daugiau nei 100 profesionalų, atsakingų už finansinių produktų kūrimą ir tobulinimą, kuriuos naudoja tūkstančiai klientų visoje Lietuvoje.

Pasak LCKU administracijos vadovo ir valdybos pirmininko Mindaugo Vijūno, tapti asociacijos nariais paskatino besikeičianti strateginė kryptis, kurią lėmė išsiplėtęs paslaugų spektras bei klientūros sudėtis: „Aktyviai kredituojame ne tik fizinius asmenis, ūkininkus, bet taip pat ir verslo subjektus, įskaitant nekilnojamojo turto vystytojus.

LNTPA jau šiandien vienija nemažai mūsų esamų klientų, todėl narystė šioje asociacijoje – natūralus strateginis žingsnis. Esame įsitikinę, kad finansų sektorius ir nekilnojamojo turto plėtra yra glaudžiai susiję. Narystė LNTPA mums suteiks galimybę dar aktyviau dalyvauti rinkos diskusijose, suprasti jos poreikius ir kurti sprendimus, atitinkančius tiek klientų, tiek rinkos lūkesčius“, – kalba M. Vijūnas.

LCKU valdybos pirmininko teigimu, pagrindinis tikslas tapus LNTPA nariais – užmegzti dialogą su rinkos dalyviais ir skatinti bendradarbiavimą: „Tikime, kad narystė LNTPA leis ne tik dar efektyviau prisidėti prie nekilnojamojo turto rinkos augimo, bet ir tapti tvarios plėtros partneriu. Tikimės mokytis vieni iš kitų, dalintis savo įžvalgomis bei kartu spręsti svarbiausius iššūkius“, – lūkesčiais dalinasi M. Vijūnas.

Kalbėdamas apie unijos vaidmenį LNTPA veiklos rėmuose, LCKU vadovas didžiausią savo indėlį matytų rinkos edukacinėje misijoje: „Norime įkvėpti diskusijas apie nekilnojamojo turto finansavimo galimybes, dėmesį skiriant sprendimams, kurie suderina ekonominę naudą su socialine atsakomybe.

Planuojame dalyvauti LNTPA renginiuose, dalintis ekspertinėmis įžvalgomis ir finansavimo modeliais, padedančiais įgyvendinti tvarius projektus“, – teigia M. Vijūnas.

2024 metais LKU kredito unijų grupės valdomas turtas pirmą kartą perkopė 1 milijardą eurų – tai ne tik reikšmingas finansinis rodiklis, bet ir klientų pasitikėjimo ženklas, kurį, pasak LCKU vadovo, pelnė dirbdama atsakingai, artimai ir skaidriai.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos inf.

LKU kredito unijų grupė praneša, kad nuo 2025 m. kovo 1 d. momentinių pervedimų SEPA erdvėje maksimali suma bus padidinta iki 15 000 Eur. Tai reiškia, kad nuo minėtos datos privatūs ir verslo klientai galės nedelsiant pervesti lėšas iki 15 000 Eur į daugelį Lietuvos ir Europos finansų įstaigų, kurios priima momentinius mokėjimus.

Primename, kad momentiniai pervedimai eurais vykdomi visą parą, įskaitant savaitgalius ir švenčių dienas. Lėšos gavėjo sąskaitą pasiekia akimirksniu, todėl tai – itin greitas ir patogus sprendimas.

Šiuo metu momentiniams pervedimams taikoma maksimali 5 000 Eur suma. Jei pervedama suma viršija šią ribą arba gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas nepriima momentinių pervedimų, mokėjimas bus vykdomas kaip paprastasis SEPA pervedimas.

Nacionalinis plėtros bankas ILTE kartu su Žemės ūkio ministerija kviečia įvairių dydžių įmones, veikiančias Vidurio ir vakarų regione (VVL) ir užsiimančias žemės ūkio produktų perdirbimu, kreiptis į LKU kredito unijų grupę dėl lengvatinių paskolų.

„Lengvatinių paskolų galimybė yra mūsų valstybės įsipareigojimas remti inovatyvų ir modernų žemės ūkio sektorių, kuris užtikrina valstybės apsirūpinimą maistu. Šios paskolos padeda mūsų gamintojams ne tik efektyviau naudoti vietos išteklius, kurti didesnę pridėtinę vertę, bet ir būti žingsniu priekyje globalios rinkos iššūkių“, – teigia žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

Dėl paskolų gali kreiptis tos įmonės, kurių pajamos iš žemės ūkio produktų perdirbimo veiklos bent 1-erius metus sudaro 50 proc. ir daugiau visų įmonės pajamų. Didžiausia paskolos suma – 1 mln. eurų. Įmonėms, veikiančioms iki 3 metų arba turinčioms iki 10 darbuotojų, gali būti skiriama iki 35 proc. dotacija.

„Šios lengvatinės paskolos orientuotos skatinti žemės ir maisto ūkio produktų kūrimą, kurių vertė didėja keičiant produkto būklę kiekviename gamybos etape. Tikimės, jog šis finansavimas atlieps įmonių poreikį siekiant plėsti savo veiklą, taip pat didins žemės ir maisto ūkio sektoriaus konkurencingumą“, – teigia ILTE Produktų valdymo departamento direktorė Ausma Bartkutė.

„Mūsų tikslas – padėti žemės ūkio produktų perdirbimo įmonėms augti ir stiprėti, suteikiant joms priėjimą prie reikalingų finansinių išteklių. LKU grupės kredito unijų teikiamos lengvatinės paskolos padės įmonėms plėsti savo veiklą, tokiu būdu prisidedant prie regiono ekonominio augimo“, – sako Mindaugas Vijūnas, LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovas.

Paskolas teikiančios LKU grupės kredito unijos: Grinkiškio kredito unija, Kauno kredito unija, Kėdainių krašto kredito unija, Pakruojo kredito unija, Panevėžio kredito unija, Utenos kredito unija ir  Vytauto Didžiojo kredito unija. Finansavimas teikiamas investicijoms ir apyvartiniam kapitalui papildyti.

Palūkanos skaičiuojamos tik kredito unijos lėšų daliai, sudarančiai 20 proc. paskolos. Kintama palūkanų dalis yra 6 mėn. EURIBOR, fiksuota – iki 5 proc. Likusiai 80 proc. paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos.

Paskolų sutartys su klientais bus pasirašomos iki 2029 m. gruodžio 31 d.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. gyventojai galės pasinaudoti supaprastinta tvarka nekilnojamuoju turtu užtikrintų kreditų refinansavimui. Naujovės bus taikomos fizinių asmenų ne verslo poreikiams sudaromoms kredito sutartims, kurių įsipareigojimų įvykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka, daugiausia – būsto paskolų sutartims.

Refinansavimas supaprastinta tvarka galės būti taikomas, jei:

• nesikeičia kredito suma (likutis);
• įkeičiamas tas pats nekilnojamasis turtas, kuris buvo įkeistas pagal esamą kredito sutartį;
• neilgėja kredito grąžinimo terminas;
• kreipimosi į naują kredito davėją dieną nevėluojama mokėti įmokų pagal esamą kredito sutartį.

Pagal naująją tvarką, gyventojams nebereikės kreiptis į esamo kredito davėją dėl papildomų dokumentų – pakaks tiesiogiai bendrauti su naujuoju paskolos davėju. Tai reiškia, kad gyventojams nebereikės rūpintis pažyma apie kredito likutį ir esamo kredito davėjo sutikimu įkeisti turtą antrine hipoteka.

Jei naujam kredito davėjui bus reikalinga nauja nepriklausomo vertintojo parengta būsto vertinimo ataskaita, gyventojams šios išlaidos bus kompensuojamos po refinansavimo sutarties sudarymo. Be to gyventojams nebus taikomi administravimo mokesčiai, o taip pat bus kompensuojami notaro ir hipotekos įregistravimo ar išregistravimo mokesčiai.

Esamas kredito davėjas taip pat gali pateikti pasiūlymą nemokamai pakeisti pradinę paskolos sutartį pagerinant sutarties sąlygas, t. y. pasiūlyti persitarti dėl kredito sutarties sąlygų. Tačiau jei esamas kredito davėjas neketina teikti pasiūlymo dėl sutarties keitimo, jis privalo ne vėliau kaip per 5 d. d. nuo naujo kredito davėjo kreipimosi į jį dienos apie tai informuoti kredito gavėją.

Šią kreditų refinansavimo tvarką inicijavo Lietuvos bankas ir Finansų ministerija. Pokyčiai skirti palengvinti gyventojams derybas su finansų įstaigomis dėl palankesnių paskolos sąlygų.

Informuojame, kad 2024 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos banko valdyba patvirtino 2025–2027 metais galiosiančią pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšelio kainą ir sudėtį.

2025 m. sausio 1 d. įsigalios maksimalus mėnesinis komisinis atlyginimas už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą – 1 Eur. Socialinę paramą gaunantiems asmenims pagrindinės lengvatinės mokėjimo sąskaitos paslaugos kaina – 0,50 Eur. Už šią kainą gyventojai per mėnesį galės iš bankomatų išsigryninti iki 800 Eur ir atlikti 15 mokėjimo pervedimų internetu.

Primename, kad į pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelį šiuo metu taip pat įtrauktos šios paslaugos:

• sąskaitos atidarymas ir tvarkymas;
• el. bankininkystė;
• saugi sąskaitos valdymo ir prisijungimo prie jos priemonė;
• neribotas gautų mokėjimų eurais įskaitymas;
• neribotas grynųjų pinigų įmokėjimas į sąskaitą bankomatų tinkluose „Medus“ ir „Bankomatas.lt“ ar kredito unijos pasirinktu būdu;
• mokėjimo kortelė ir atsiskaitymai ja prekybos vietose ir internetu.

Į Lietuvos banko patvirtintą pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio sudėtį įtrauktos būtiniausios mokėjimo paslaugos. Tačiau pagal poreikį vartotojai taip pat gali laisvai pasirinkti, ar naudotis pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšeliu, ar rinktis kitus LKU grupės kredito unijos siūlomus mokėjimo paslaugų krepšelius.