Senovės lietuviai į naminius gyvūnus žvelgė pragmatiškai, tačiau pamažu visuomenėje kitęs požiūris pastarąjį dešimtmetį pasiekė proveržį gyvūnų priežiūros srityje. Kintant požiūriui, augo ir paslaugų keturkojams pasiūla. Vienas to pavyzdžių – sostinės pašonėje įsikūręs gyvūnų viešbutis „Barkvilis“. Pradėjus veiklą, viešbučio įkūrėjai Dainai Jarmalavičienei kilo aibė naujų paslaugų idėjų, o netrukus – ir poreikis verslo plėtrai.
Verslo idėja kilo iš poreikio
Gyvūnų viešbučiai dar netolimoje praeityje kėlė šypseną, tačiau lietuviams pradėjus daugiau keliauti, imta dairytis alternatyvų, kur palikti mylimą augintinį. Pastebima, kad vis daugiau žmonių pageidauja, jog augintinis dienas be šeimininkų leistų nuolatinėje priežiūroje.
Pati gyvūnų viešbučio „Barkvilis“ vadovė D. Jarmalavičienė prisimena, kad prieš penkerius metus užsikūrusio verslo pradžią lėmė asmeniniai patyrimai, – mat nusprendė įkurti tai, ko pati ieškojusi:
„Dažnai keliaujame ir savo šunį palikdavome viešbučiuose. Tuo metu veikę gyvūnų viešbučiai siūlė nakvynę, užtikrino, kad augintinis laiku gaus ėdalo ir bus šiek tiek pavedžiotas. Visgi mūsų šuo – aktyvus ir jam reikėjo daugiau dėmesio bei fizinio užimtumo, ko mums niekas tada negalėjo pasiūlyti“, – pasakoja D. Jarmalavičienė pridėdama, kad šiandien klientai savo augintinius į „Barkvilį“ atveža ne tik iš Vilniaus ar Kauno, bet ir kur kas tolimesnių šalies miestų.
Dėmesys gyvūno emocinei sveikatai
Verslą pradėjusi nuo šunų viešbučio, D. Jarmalavičienė netrukus pastebėjo ir kitų paslaugų poreikį. „Nesvarbu, kur paliekamas, šuo jaučia išsiskyrimo nerimą. Šeimininkai dėl tam tikrų žinių stygiaus kartais neatpažįsta šuns streso požymių. Gyvūnų viešbutis „Barkvilis“ yra vieta, skirianti ypatingą dėmesį gyvūno emocinei būklei. Turime aibę metodų, kaip identifikuoti streso lygį ir kaip gyvūnui padėti jį įveikti“, – verslo išskirtinumą apibrėžia „Barkvilio“ vadovė.
Būtent išsiskyrimo nerimas D. Jarmalavičienės galvoje pasėjo mintį atidaryti šunų dienos centrą, kad gyvūnai prie ilgesnės viešnagės viešbutyje būtų pratinami pamažu: „Likę dienos centre, nerimaujantys augintiniai su laiku įsitikina, kad šeimininkai visada sugrįš jų pasiimti.“
Dienos centras greitai sulaukė populiarumo, o dirbantys šeimininkai atvesdavo augintinius ir tam, kad šie neliktų vieni namuose. Tokia praktika D. Jarmalavičienei pasufleravo dar vieną – šunų darželio – idėją: „Šunų darželyje jaunus šuniukus, kurie dar per maži likti vieni namuose, pratiname prie aplinkos, prie lauko, supažindiname su kitais gyvūnais. Tai didelė pagalba užsiėmusiems jų šeimininkams.“
„Barkvilis“ įkūrėja neabejoja, kad didžiausia atspirtis verslo plėtrai – nuolatinis stebėjimas ir nuojauta bandant apčiuopti esamus, tačiau dar nepatenkintus klientų poreikius. Taip atsirado ir vėliau sekusios gyvūnų SPA bei gyvūnų taksi paslaugos. D. Jarmalavičienė atskleidžia, kad karantino laikotarpis taip pat nepraėjo veltui ir buvo praleistas projektuojant ateities „Barkvilį“: „Jau turime konkretų planą, kaip artimiausiu metu keisis „Bakrvilio“ koncepcija, bet detalių dar neatskleisime.“
Verslo plėtra – su kredito unijos finansavimu
Šiandien gyvūnų viešbutis „Barkvilis“ vienu metu gali priimti 15 šunų ir 5 kates. Patalpos buvo praplėstos gavus finansavimą iš LKU kredito unijų grupei priklausančios Grigiškių kredito unijos pagal finansinę priemonę „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020, finansuojamas iš Europos socialinio fondo“, valdomą UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).
„Smulkiam verslui gauti kreditą verslo plėtrai nėra paprasta užduotis. INVEGOS lengvatinės priemonės mūsų atveju buvo patraukliausias pasiūlymas rinkoje. Jei ne šis pasiūlymas ir sklandus Grigiškių kredito unijos darbas, abejoju, ar apskritai būtume pasiryžę plėsti savo verslą“, – šiandien sako D. Jarmalavičienė.
Ši verslumo skatinimo priemonė pasižymi žemomis palūkanomis už kreditą bei netaikomu paskolos išdavimo administravimo mokesčiu. Grigiškių kredito unijos Paskolų skyriaus vadovė Asta Ignatovič pastebi, kad lengvatine priemone pasinaudoję klientai neretai sugrįžta ir dėl kredito tolimesnei verslo plėtrai: „Į mus kreipiasi labai skirtingą veiklą vykdantys verslai – nuo maitinimo paslaugų teikėjų iki odontologijos klinikų bei privačių vaikų darželių.
Gautą kreditą galima panaudoti tiek investicijoms, tiek apyvartinėms lėšoms papildyti. Džiaugiamės galėdami padėti mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims pradėti arba vystyti neseniai pradėtą verslą Lietuvoje.“
Lengvatinės valstybės priemonės pradedančiajam verslui
Pradedantieji verslai neretai kredito įstaigų yra vertinami kaip didelės rizikos, todėl gauti papildomą finansavimą – nemenkas iššūkis. Dėl tos priežasties INVEGA, panaudodama valstybės ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas bei įvertinusi rinką, konstruoja finansines priemones verslui.
Tarp jų – per kredito unijas teikiamos lengvatinės paskolos jauniems verslams pagal priemonę „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020, finansuojamas iš Europos socialinio fondo“. Dėl šio kredito gali kreiptis labai mažos, mažos įmonės, fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimą arba užsiimantys individualia veikla, veikiantys iki 1 metų nuo įmonės įregistravimo datos ir veiklą vykdantys Lietuvoje.
Anot INVEGOS vyresniosios projektų vadovės Rūtos Kiuberytės, atsakingos už priemonės įgyvendinimo priežiūrą, šios paskolos yra patrauklios ne vien dėl mažų palūkanų:
„Lengvatinė paskola leidžia paprasčiau pradėti savo verslą ir greičiau sukaupti nuosavų lėšų tolesnei jo plėtrai. Be to, sykiu galima pasinaudoti kompensavimo priemone „Subsidijos verslo pradžiai“ ir gauti dalies darbo užmokesčio kompensaciją, o tai – didelė paspirtis ir pagalba pradedančiajam verslui įsitvirtinti rinkoje. Taip pat ši paskola gali būti derinama ir su kitomis INVEGOS administruojamomis priemonėmis. Pavyzdžiui, pritrūkus įkeičiamo turto, kredito unija gali kreiptis į INVEGĄ bei paprašyti individualios garantijos už išduodamą paskolą, o paskolos gavėjai gali gauti iki 95 proc. paskolų palūkanų kompensaciją.“
Iki šių metų sausio 1 d. „Verslumo skatinimo fondo 2014–2020, finansuojamo iš Europos socialinio fondo“ paskolos buvo suteiktos net 1085 įmonėms ir fiziniams asmenims, dirbantiems pagal verslo liudijimą arba užsiimantiems individualia veikla.
Iš jų vien per 2020-uosius LKU grupės kredito unijose buvo patvirtinti 223 kreditai už 4,3 mln. Eur. Jauno verslo kreditavimas ypač šoktelėjo praėjusių metų IV ketvirtį, kai buvo suteikta kreditų už daugiau nei 1,2 mln. Eur. Paskolų sutartys su paskolų gavėjais gali būti pasirašomos iki 2023 m. rugsėjo 30 d.
Dėl apie kreditą jaunam verslui pagal priemonę „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020, finansuojamas iš Europos socialinio fondo“ sužinokite nuorodoje.
Atgal 
