Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, per tris 2022 metų ketvirčius finansiniai sukčiai iš gyventojų išviliojo daugiau kaip 8 mln. eurų. Tuo pačiu laikotarpiu finansų įstaigų pastangomis savininkams buvo grąžinta apie 4 mln. eurų.
LBA reguliariai atnaujinama sukčiavimų statistika rodo, kad 2022-ųjų trečiąjį ketvirtį, lyginant su antrojo duomenimis, fiksuotų incidentų skaičius buvo panašus. Visgi sukčių padaryti nuostoliai sumažėjo daugiau kaip milijonu eurų. Per pastaruosius tris mėnesius sukčiams pervesta per 2,6 mln. eurų (palyginimui, II ketvirtį – apie 4 mln.), užfiksuoti iš viso 2326 incidentai (II ketvirtį – 2454).
Be to, 2022-ųjų trečiąjį ketvirtį per 1,2 mln. eurų, kuriuos ketinta pervesti sukčiams, buvo sustabdyta bankų pastangomis, kilus įtarimų dėl klientų patvirtintų operacijų. Per tris mėnesius žmonėms bei įmonėms taip pat grąžinta apie 2,7 mln. eurų, kurie buvo jau iškeliavę iš kliento banko – tai yra bendro teisėsaugos ir bankų darbo rezultatas.
„Šių metų trečiąjį ketvirtį aktyviai vykdėme informacinę kampaniją „Atpažink sukčių“: prevencinės žinutės pasirodė televizijoje, radijuje, internete. Siekiame atkreipti žmonių dėmesį į sukčiautojų dažniausiai pasitelkiamas kaukes, mat budrumas – vienas patikimiausių būdų apsisaugoti nuo apgaulės. Tad jungtinę komunikaciją tęsime ir toliau“, – teigė dr. Eivilė Čipkutė, LBA prezidentė.
Jungtinė sukčiavimo prevencijos kampanija
Kampaniją „Atpažink sukčių“ vykdo LBA ir 20 jos vienijamų finansų įmonių. Taip pat prie kampanijos prisideda ir Lietuvos policija, Lietuvos bankas bei kiti partneriai. Projekto interneto svetainėje www.atpazinksukciu.lt apžvelgiamos nusikaltėlių dažniausiai pasitelkiamos kaukės, arba scenarijai, kuriuos šie pasitelkia sukčiaudami. Taip pat čia publikuojamos tikrų faktų pagrindu sukurtos finansinių sukčiavimų istorijos.
Šiuo metu Lietuvoje tarp sukčių naudojamų scenarijų bene dažniausias tebėra vadinamasis „fišingas“, kai gyventojams atsiunčiamos suklastotos SMS žinutės arba laiškai, primenantys banko ar kitų institucijų pranešimus. Šitaip siekiama gauti interneto banko prisijungimo duomenis, patvirtinti apgaule atliekamus pavedimus ir pan. Tebėra paplitęs ir susirašinėjimo el. paštu perėmimas, kai sukčiai apsimeta, pavyzdžiui, sąskaitos numerį norinčiais patikslinti verslo partneriais. Nuostolių pridaro ir investiciniai sukčiai, siūlantys investuoti su neva garantuota didele grąža, o faktiškai siekiantys priversti aukas atiduoti savo lėšas.
Finansų sektoriaus specialistai primygtinai ragina niekam neatskleisti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, neatidarinėti elektroniniu paštu ar SMS siunčiamų įtartinų nuorodų, neskubėti reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie neva užblokuotas paskyras, sąskaitas ir pan.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad sukčiai naudoja nuorodas, kurios primena tikrų bankų ar kitokių paslaugų teikėjų svetainių adresus. Tad ekspertai kviečia naudotis tik oficialiais bankų interneto puslapiais, pirkti patikrintose elektroninės prekybos vietose. Patarimas susidūrusiems su įtartinais skambučiais ar žinutėmis – nesileisti į pokalbį ir neatsakyti į pranešimus, nespausti nuorodų ir patiems pasiskambinti į įstaigą ar instituciją, kurios atstovu prisistatė susisiekęs asmuo, susiradus numerį oficialioje interneto svetainėje. Įtarus, kad tapote finansinių sukčių auka, būtina nedelsiant pranešti savo bankui ir policijai.
Pernai Lietuvos gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai dėl finansinio sukčiavimo sudarė 10,2 mln. eurų, užpernai – 4,8 mln. eurų.
Atgal 
