Netikėtai užklupę ekstremalūs klimato reiškiniai ne tik sujaukia laisvalaikio planus, bet ir tampa nelaimingų atsitikimų, kurių metu nukenčia turtas ar žmonių sveikata, priežastimi. Taip pat klimato iššūkiai gali sukelti ir ekonomines pasekmes, ypač nuo gamtos priklausomam žemės ūkio sektoriui. Kokie nepalankūs klimato reiškiniai yra dažniausi ir ką daryti jiems užklupus?
Šalnos, liūtys, kruša ir sausros
Pastaraisiais metais LR Vyriausybė dėl klimato reiškinių net kelis kartus buvo paskelbusi ekstremaliąją situaciją šalies mastu: 2017 m. – dėl liūčių, 2018 m. ir 2019 m. – dėl šalį apėmusių sausrų.
2019 m. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) patvirtino, kad aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu buvusios šalnos atitiko stichinio meteorologinio reiškinio rodiklius. Dėl šio reiškinio nebuvo paskelbta ekstremalioji situacija šalies mastu, tačiau savivaldybės lokaliai savo teritorijose registravo dėl šalnų padarytus žalos atvejus.
Būtent šalnos, kaip teigia LHMT Klimato ir tyrimų skyriaus Vyriausioji specialistė Izolda Marcinonienė, yra dažniausiai pasitaikantis lokalus stichinis meteorologinis reiškinys.
„Remiantis LHMT duomenimis, lokalaus stichinio meteorologinio reiškinio rodiklį pasiekusios šalnos pavasarį ir rudenį pasitaiko kasmet, o 1/3 šalies teritorijos apimančios šalnos vidutiniškai fiksuojamos kas antrus metus ir yra dažnesnės pavasarį. Pavyzdžiui, 1961–2020 m. laikotarpiu gegužę buvo 40, rugsėjį – 26 šalnų atvejai. Išskirtiniais atvejais šalnų būta net ir vasarą“, – sako I. Marcinonienė.
Šalnos yra dažnesnės kaip lokalus stichinis reiškinys, apimantis iki trečdalio šalies teritorijos. Šalies mastu dažniausiai pasitaikantys stichiniai reiškiniai yra labai smarkus lietus, kuris vidutiniškai pasikartoja beveik 4 kartus per metus. Taip pat labai stambi kruša – vidutiniškai 1,5 karto per metus ir labai stiprus vėjas – vidutiniškai beveik 1 kartą per metus.
Sausra pavasarį – perpus mažesnis derlius rudenį
Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) yra viena iš institucijų, administruojančių finansinės pagalbos priemones nukentėjusiems ūkininkams.
„Bendraudami su ūkininkais matome, kad praktiškai kiekvienais metais pasitaiko didesnis ar mažesnis klimato reiškinys, sukeliantis nemalonumų ūkiams. Prieš kelis metus buvęs šlapias ruduo vieniems ūkininkams neleido nuimti derliaus, kitiems, spėjusiems jį nuimti, – sukliudė pasėti žiemines kultūras. 2018 ir 2019 m. sausros ir didelė kaitra nudegino augalų žiedus, jie blogai sudygo ir vystėsi, todėl buvo žemesni, dalis augalų visai nudžiūvo“, – sako ŽŪPGF l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė.
Taip pat pasitaiko ir didelių vėjų, kurie išguldo derlių, dėl ko tampa sunku jį nuimti, bei krušos atvejų. Labiausiai apgaulingos – pavasarinės šalnos, kai ankstyvą pavasarį pasėjus kultūras, šalnos ūkį užklumpa aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu.
Nukentėjusiems ūkininkams – valstybės pagalba
Viena iš valstybės įgyvendinamų skatinamųjų finansinių priemonių nuo nepalankių klimato reiškinių per paskutinius trejus metus nukentėjusiems ūkiams – „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“, kurią administruoja ŽŪPGF, o finansų tarpininkės – 10 LKU kredito unijų grupei priklausančių unijų.
Lengvatinės paskolos iki 25 tūkst. eurų suteikiamos nuo nepalankių klimato reiškinių, pavyzdžiui, sausros, liūčių, šalnų, vėjo ir kitų, per paskutinius trejus metus nukentėjusiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantiems ūkio subjektams. Paskolos iki 36 mėn. laikotarpiui teikiamos investicijoms, apyvartinėms lėšoms finansuoti ir darbo užmokesčiui bei su juo susijusiems mokesčiams sumokėti.
Bendra lengvatinės paskolos palūkanų norma siekia iki 2 proc. Paskolos gavėjui pageidaujant, gali būti taikomas iki 1 metų paskolos grąžinimo atidėjimas. Taip pat paskolai taikomas paskolos administravimo mokestis, kuris siekia 1 proc. nuo paskolos sumos, tačiau ne mažiau kaip 100 eurų.
Paskolos per pastaruosius trejus metus nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių pagal šią priemonę bus teikiamos iki 2021 m. gruodžio 31 d. kreipiantis į tarpininkaujančią finansų įstaigą – vieną iš priemonės įgyvendinime dalyvaujančių LCKU kredito unijų.
Daugiau apie priemonę ir lengvatinius kreditus teikiančių kredito unijų sąrašą sužinokite nuorodoje.
Finansinė priemonė įgyvendinama pagal schemą, patvirtintą 2020 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-422 „Dėl Fondų fondo „Žemės ūkio fondas“ finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“.
Atgal 
