Jau kurį laiką ekonominėms prognozėms negerėjant, dažniau atsigręžiama į mažos rizikos taupymo priemones. Ir tai galioja ne tik gyventojams, bet ir verslo įmonėms – mat juridinių asmenų indėlių portfelis kredito unijose ir toliau auga. Kas nulemia kredito unijose stebimas indėlių portfelio augimo tendencijas, komentuoja LKU kredito unijų grupės ekspertai.
Apie taupymo reikšmę garsiai ir plačiai diskutuojama nuo pirmosios koronaviruso pandemijos bangos, kuomet daugelį gyventojų ir verslo įmonių paveikė bent laikinai sumažėjusios pajamos. Tiesa, kalbant apie taupymą, dėmesys nukrypsta į gyventojų įpročius. O kaip su laisvomis apyvartinėmis lėšomis elgiasi įmonės?
Lietuvos banko duomenimis, rugsėjo pabaigoje įmonės Lietuvos finansų įstaigose laikė 9,4 mlrd. Eur indėlių, įskaitant ir indėlius iki pareikalavimo. Tuo metu LKU kredito unijų grupėje, kurią sudaro 44 kredito unijos, veikiančios tiek Lietuvos didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose, įmonių indėlių portfelis šiemet reikšmingai ūgtelėjo. Rugsėjo 30 d. duomenimis, per III šių metų ketvirtį juridinių asmenų indėlių portfelis paaugo 9,14 % ir net 56,6 %, per metus, nuo 2021 m. rugsėjo 30 d.
Nors infliacija išlieka aukšta, verslas aktyviai ieško resursų sukaupti atsargas sunkesniems laikams. Vis dėlto Europos centriniam bankui (ECB) padidinus bazines palūkanų normas, didžiųjų bankų terminuotų indėlių palūkanų norma vis dar svyruoja apie nulį. Dar daugiau, didžioji dauguma indėlių yra neterminuoti, o už juos paprastai palūkanos – nemokamos.
Laiko patikrinti taupymo sprendimai
Kredito unijos skiria aukštą prioritetą bendruomenėms ir savo nariams, todėl eilę metų kredito unijų mokamos palūkanos už indėlius yra aukštesnės nei didžiųjų komercinių bankų. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių grupės mastu auga ne tik indėlių portfelis, bet ir vidutinė taupymo suma.
„Ekonomikos permainos nulėmė gyventojų bei verslo ateities lūkesčius, dėl to – ir sprendimus, finansinį elgesį bei su tuo susijusius taupymo įpročius. Kredito unijos gali pasiūlyti palūkanas, kuriomis iš dalies įmonės galėtų kompensuoti infliacijos patiriamus nuostolius. Galime pagrįstai manyti, kad artimiausiu metu indėlių portfelis, o kartu ir vidutinė indėlio suma kredito unijose toliau augs“, – sako Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius.
Indėlių augimo tendencijas stebi ir sostinėje veikianti Šeimos kredito unija: „Pastaruoju metu kredito unijoje augo ne tik taupyti nusprendusių klientų skaičius, bet ir taupymo apimtys. Nuo sausio mėnesio taupomojo indėlio sąskaitų atidaryta 40 % daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, o vidutinė indėlio suma didėjo net 35 %. Panaši situacija ir su terminuotaisiais indėliais“, – dalijasi taupymo produktų konsultantas Gintautas Kondratavičius.
Projektų vadovas Justas Markevičius atkreipia dėmesį, kad verslas vis dažniau atranda kredito unijas ir dėl kitų būtiniausių finansinių paslaugų kainodaros, leidžiančios įmonėms sutaupyti: „Kredito unijos taiko mažesnius įkainius už mokėjimų pavedimus, lėšų įskaitymą, mokėjimo sąskaitos aptarnavimą bei kitas paslaugas nei kiti rinkos dalyviai. Taip pat unijose galima įsigyti mokėjimo kortelę verslui ar išsinuomoti mokėjimo kortelių skaitytuvą, kurių įkainiai – patrauklūs ir konkurencingi.“
Palūkanos už indėlius kredito unijose – ir 3 %
Nors LKU grupės kredito unijų palūkanos už indėlius skiriasi priklausomai nuo kiekvienos kredito unijos, pažvelgus bendrai – jos auga. Kai kuriose iš jų palūkanos už, pavyzdžiui, 36 mėnesių indėlį jau siekia 3 ir daugiau procento. Indėliai yra laikomi viena mažiausiai rizikingų taupymo priemonių. R. Šukevičius patikina, kad indėliai kredito unijose – lygiai tokia pat saugūs, kaip ir kitose šalies finansų įstaigose:
„LKU kredito unijų grupė, kaip ir kitos šalyje veikiančios kredito įstaigos, yra prižiūrima Lietuvos banko bei dalyvauja indėlių draudimo sistemoje. Vadinasi, visi indėliai kredito unijose iki 100 000 eurų yra apdrausti ir apsaugoti valstybės. Sudarant indėlio sutartį didesnei nei 100 000 eurų sumai, ją rekomenduojama išskaidyti per kelias finansų įstaigas – tokiu būdu visos lėšos liks apsaugotos“, – dėmesį atkreipia R. Šukevičius.
Atgal 
