VĮ „Registrų centras“ duomenimis, praėjusiais metais visoje Lietuvoje buvo įsigyta daugiau nei 32 tūkstančiai nekilnojamojo turto objektų, kuriems pirkėjai išleido per 2 mlrd. eurų. Nors didžioji dalis objektų naujus savininkus rado didžiuosiuose miestuose, tiek parduotų objektų skaičiumi, tiek ir sandorių vertės prasme, rinka augo visoje Lietuvoje.
Pavyzdžiui, 2017 m., NT rinka sumine verte augo 44 iš 60 Lietuvos savivaldybių. NT specialistai tvirtina, kad nors Lietuvos NT rinkoje dominuoja didžiuosiuose miestuose sudaromi sandoriai, postūmį rinkos augimui šalies regionuose suteikia ir praėjusių metų pabaigoje startavusi bei šiemet įsibėgėjusi valstybės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms programa.
Kazlų Rūdoje įsikūrusi bendrovė „Rimti projektai“ aplinkotvarkos ir laistymo sistemų įrengimo darbus dažniausiai atlieka Kaune arba Vilniuje, tačiau kartais sulaukia siūlymų dirbti ir užsienyje. Vienu įdomesnių projektų bendrovės savininkas ir vadovas Vytenis Gervinskas vadina aplinkos tvarkymą Lietuvos ambasadoje Prahoje.
Karolis Atkočiūnas ir Rokas Zabulionis – dviračių entuziastai, kartu su savo šeimomis įkūrę elektrinių dviračių verslą. Prekės ženklo „ZBIKE“ savininkai, pasakoja, kad ši transporto priemonė ir jos gamybos technologija – pirmoji tokia pasaulyje, o skrieti jų kurtu dviračiu galima net iki 100 km/h greičiu ir be jokių rūpesčių nuvažiuoti iš Kauno į Vilnių ir atgal. Vyrų verslas griauna mitus ir užtikrintai veržiasi į Lietuvos ir užsienio rinką – ekologišką transporto priemonę renkasi ir ekstremalių pojūčių mėgėjai, ir judriu mažųjų atžalų laisvalaikiu besirūpinantys tėvai.
Kaip prasidėjo elektrinių dviračių verslas?
Rokas. Nuo pat mažens stebėjau savo tėčio Šarūno darbus ir idėjas, turėjau galimybę pats prie jų prisidėti. Labai vertinu jo turimą patirtį versle, gamyboje ir kūryboje, jis ir sugalvojo sukurti „ZBIKE“ elektrinius dviračius. Idėja netruko tapti realybe – pradėjome gaminti ypatingo kruopštumo ir pastangų reikalaujančius, anglies pluošto ir stiklo kompozito rėmus. Gamybos proceso specifika ir tikslumas yra ypatingai svarbūs, tad šiuo metu net nesvarstome galimybės užsakyti gamybos kitur ir atskleisti savo „virtuvės“ paslapčių.
Iki šiol viską darome patys: nuo pat idėjos ir brėžinio, iki realaus, iki 100 km/h greičiu skriejančio elektrinio dviračio, kuris po vieno įkrovimo gali nuvažiuoti net 220 km. Ėmėme domėtis, kaip pirmuosius pagamintus dviračius ištestuoti – norėjome sužinoti jų galimybes, ieškojome būdų parduoti.
Karolis. Apie Šarūno ir Roko gaminamus elektrinius dviračius sužinojo mano tėtis ir parodė juos man. Dviračiai atrodė labai kietai, tačiau iš pradžių naujoves, kaip ir daugelis žmonių, vertinau skeptiškai. Juk tai vis tiek – dviratis! Tuo metu gyvenau Norvegijoje, turėjau galimybių ištestuoti elektrinio dviračio galimybes ir, visgi, nutarėme įsitraukti: nusipirkome iš Šarūno kelis dviračius ir pradėjome vystyti atskirą prekės ženklą.
Elektrinis dviratis yra labai galinga transporto ir sporto priemonė, turime nekasdieniškų jo panaudojimo idėjų ir vieną konkretų slaptą projektą, dėl kurio prireikė sutelkti jėgas. Tad subūrėme abi šeimas ir taip praėjusių metų gruodį gimė UAB „Elektrociklas“.
Su kokiais iššūkiais susidūrėte kurdami verslą?
Verslas prasidėjo nuo abiejų šeimų asmeninių lėšų, o didelių investuotojų neieškojome sąmoningai, nenorėdami prarasti verslo kontrolės ir krypties.
Mums augti padėjo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“). Per kredito uniją pasiėmėme „Invega“ administruojamą lengvatinę paskolą „Verslumo skatinimas 2014–2020“, finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis. Jai „Invega“ dar suteikė ir 80 proc. garantiją. Kartu su šia paskola, gavome galimybę pasinaudoti priemone „Subsidijos verslo pradžiai“, pagal kurią gauname 75 proc. darbuotojams mokamo darbo užmokesčio kompensaciją.
Nenorime paleisti savo paukščio – ketiname auginti ir plėsti verslą savo pastangomis, tad galimybės pasinaudoti finansinėmis priemonėmis, neprarandant savarankiškumo, mūsų atveju, buvo itin aktualios.
Kas dažniausiai perką jūsų produkciją? Ar esate atpažįstami užsienyje?
Šiuo metu galime pasiūlyti kelis elektrinių dviračių modelius, su kaupu išpildančius ir tradicinius mėgėjų, ir greičio bei galios entuziastų poreikius. Vienas mūsų dviračio modelis yra labai galingas, patogiai valdomas ir puikiai tinka adrenalino fanatikams. Kitas – žymiai silpnesnis ir lengvesnis – ant jo atsisėdęs iš tiesų jautiesi kaip ant dviračio. Yra žmonių, kurie šį modelį perka netgi vaikams, tereikia tiesiog uždėti mažesnius ratus. Tikimės, kad mūsų klientai, net ir vairuodami galingus dviračius, yra protingi ir atsargūs žmonės, nelaksto ir nepažeidinėja taisyklių.
Kol kas „ZBIKE“ prekės ženklas nėra plačiai žinomas Lietuvoje, tačiau turime planų tai pakeisti. Jau pradėjome dalyvauti įvairiose parodose, investuojame į reklamą. Pirkėjų, žinoma, yra ne vienas, tačiau žvalgomės ir į užsienio rinkas.
Mūsų dviračių kainos nėra mažos, bet šiame kainų segmente mes vis tiek galime pasiūlyti daug daugiau nei konkurentai – tiesiog todėl, kad norime ateiti į rinką su labai kokybiška preke, geresne nei gali pasiūlyti čekai ar ispanai.
Kokiomis vertybėmis vadovaujatės versle? Kuo esate išskirtiniai?
Karolis. Turime pirmąjį pasaulyje dviračiuose naudojamą skysčiu aušinamą elektros variklį. Niekas pasaulyje neturi tam atitikmens. Žinoma, pramonėje ir elektromobiliuose egzistuoja skysčiu aušinami elektros varikliai, bet dar niekas to nepritaikė dviračiams. Tai mūsų pačių kartu su partneriais sukurta, unikali sistema ir mes toliau ją tobuliname. Taip pat patys gaminame akumuliatorius, renkamės aukštesnės klasės komponentus nei įprasta rinkoje.
Rokas. Pirmąjį modelį testavome penkerius metus, kol supratome, kad galime paleisti jį į rinką. Galėjome tą padaryti jau po pirmųjų metų, bet siekėme tobulybės. Žinoma, keli žmonės įsigijo prototipus, tačiau žinodami, ką perka. Kokybė yra svarbiausias dalykas visose srityse. Visada labiausiai pasigendu kokybės pirkdamas įvairias užsienio gamintojų prekes, tad darome viską, kad nusipirkęs mūsų prekę, žmogus nesiskųstų ir kad ji būtų geriausia, kokia gali būti.
Straipsnį parengė: UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA): Plačiau
Ko gero, niekas tiksliai negali įvardinti, kiek Lietuvos piliečių ar su Lietuva save siejančių žmonių gyvena už jos ribų visame pasaulyje. Įvairių šaltinių duomenimis, tokių žmonių galėtų būti net apie 1 milijoną, ir nors emigracija išlieka viena iš skaudžiausių ir prieštaringiausiai vertinamų temų, daugelis Lietuvos piliečių, net ir gyvendami svetur, stengiasi neprarasti ryšio su Lietuva.
Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams griežtinant ūkininkų kreditavimo sąlygas, svarbiausiu finansiniu partneriu išlieka kredito unijos. Pasak pasirinkusių dirbti su kredito unijomis ūkininkų, pastarosios kur kas geriau supranta ūkininkų poreikius, be to – jau turi galimybių finansuoti gerokai didesnius projektus.
Įgyvendinant Vilniaus kredito uniją inspektavusio Lietuvos Banko priežiūros komiteto sprendimus, iki 2020 m. kovo 31 d. Lietuvos Centrinė Kredito unija tampa laikinąja Vilniaus kredito unijos administratore. Vilniaus kredito unija ir toliau be jokių apribojimų teiks visas paslaugas ir įgyvendins savo įsipareigojimus nariams ir klientams, o laikinoji administratorė – LCKU teiks unijai metodinę paramą ir padės įgyvendinti ilgalaikį veiklos stabilumą užtikrinančių priemonių planą. Remiantis Lietuvos Respublikos kredito unijų ir centrinių kredito unijų įstatymais, kredito unijų sistemoje veikia kryžminių garantijų sistema, todėl centrinė kredito unija bei visos jai priklausančios unijos viena kitai teikia įvairiapusę pagalbą, suteikia prieigą prie reikalingų kredito išteklių. Esant reikalui, kredito unijos gali pasinaudoti centrinės kredito unijos kaupiamais fondais.
Vadovaujantis Kredito unijų įstatymo 20 st. 1 dalimi Mažeikių kredito unija informuoja, kad 2019 Rugsėjo 3 dieną įvyko pakartotinis neeilinis visuotinis narių susirinkimas kurio metu priimti šie sprendimai. Daugiau informacijos ČIA
Naftininkų kredito unijos Pranešimas apie 2019 m. rugpjūčio 30 d. dieną įvykusiame pakartotiniame visuotiniame neeiliniame narių susirinkime priimtus nutarimus. Daugiau informacijos ČIA.
Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), vienijanti 48 visoje Lietuvoje veikiančias kredito unijas, pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 267 tūkst. eurų grynojo pelno. Pelningai dirbo ir didžioji dalis LCKU priklausančių kredito unijų: agreguotas LCKU priklausančių kredito unijų pelnas už pusmetį siekė 782 tūkst. eurų.
Palyginti su atitinkamu 2018 m. laikotarpiu LCKU, bei LCKU kartu su jai priklausančiomis kredito unijomis (LCKU grupė), reikšmingai padidino palūkanų pajamas. Jei praėjusių metų pirmąjį pusmetį LCKU pajamos iš palūkanų siekė 630 tūkst. eurų, o LCKU grupės atitinkamos pajamos – 6,3 mln. eurų, tai atitinkamu 2019 m. laikotarpiu palūkanų pajamos siekė atitinkamai 1 mln. eurų ir 8,5 mln. eurų. Atsižvelgiant į augančias veiklos apimtis, taip pat augo tiek LCKU, tiek LCKU grupės operacinės išlaidos, o dėl 9-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto „Finansinės priemonės“ pritaikymo LCKU grupės mastu nuo 2019 m. sausio 1 d., didėjo LCKU grupės paskolų ir kito turto vertės sumažėjimo išlaidos.
Vertinant atskiras LCKU grupės nares, didžioji dauguma LCKU priklausančių kredito unijų pirmąjį 2019 m. pusmetį dirbo pelningai: beveik penktadalis kredito unijų uždirbo pelną, viršijusį 50 tūkst. eurų.
Per metus laiko LCKU beveik 20% padidino savo valdomą turtą, kuris 2019 birželio 30 d. siekė 129 mln. eurų, vietoje 2018 06 30 fiksuotų 109 mln. eurų, atitinkamai LCKU grupės valdomas turtas per metus padidėjo nuo 371 iki 427 mln. EUR. Tiek LCKU, tiek ir LCKU grupėje iš visų turto straipsnių reikšmingiausiai augo paskolos kredito unijų nariams: grupės paskolų kredito unijų nariams portfelis per metus nuo 2018 m. birželio 30 d. grynąja verte išaugo nuo 249 mln. eurų iki 318 mln. eurų. Taip pat augo ir LCKU bei LCKU grupės finansiniai įsipareigojimai, šių metų birželio pabaigoje atitinkamai siekę 113 ir 391 mln. eurų.
Tiek LCKU, tiek ir LCKU grupė su atsarga vykdė visus veiklos riziką ribojančius normatyvus. LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 39,82% (normatyvas – 18,53%), LCKU grupės analogiškas rodiklis – 16,29% (normatyvas – 11,5%). Reikalaujamą 100% padengimo likvidžiuoju turtu normatyvą LCKU grupė vykdė net 485,60%.
„Per dvylikos mėnesių laikotarpį iki 2019 m. birželio 30 d. net 45 iš 48 LCKU priklausančių kredito unijų padidino savo paskolų portfelius. Augančios kredito unijų skolinimo smulkiajam ir vidutiniam verslui bei Lietuvos gyventojams apimtys ir pajamos iš pagrindinės veiklos puikiai atspindi gerėjančią unijų veiklos kokybę ir kryptingą savo tikslų siekimą“,- sakė LCKU valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.
Pasak LCKU valdybos pirmininko, skaidriai ir efektyviai funkcionuojanti kredito unijų sistema yra gyvybiškai svarbi sėkmingam Lietuvos ekonomikos funkcionavimui. „Rinkoje dominuojantys bankai didžiausią dėmesį skiria paslaugoms stambiajam verslui ir didžiųjų miestų gyventojams teikti. Jau tampa tendencija, kad mažesniuose miestuose duris užveria vis daugiau bankų skyrių, todėl mes būdami lietuviško kapitalo finansų institucijomis, jaučiame pareigą užtikrinti paslaugų prieinamumą visiems Lietuvos žmonėms. Visuomet esame arčiausiai savo vartotojų, todėl geriau suprantame jų poreikius, galime būti lankstesni, geriau įvertinti jų galimybes skolintis asmeniniam vartojimui ir verslo vystymui“,- sakė M. Vijūnas.
Vadovaujantis Kredito unijų įstatymo 20 st. 1 dalimi Sedos kredito unija informuoja, kad 2019 rugsėjo 3 dieną įvyko pakartotinis neeilinis visuotinis narių susirinkimas kurio metu priimti šie sprendimai :
Patvirtintas Mažeikių kredito unijos, Naftininkų kredito unijos, Sedos kredito unijos ir kredito unijos Skuodo bankelis reorganizavimas;
Patvirtintos Mažeikių kredito unijos, Naftininkų kredito unijos, Sedos kredito unijos ir kredito unijos Skuodo bankelis reorganizavimo sąlygos;
Patvirtinti po reorganizavimo veiksiančios Mažeikių kredito unijos įstatai ir suteiktas įgaliojimas pasirašyti įstatus ;
Suteikti įgaliojimai Mažeikių kredito unijos, Naftininkų kredito unijos, Sedos kredito unijos ir kredito unijos Skuodo bankelis vadovams dėl neeiliniame visuotiniame narių susirinkime priimtų sprendimų ir reorganizavimo įgyvendinimo;
2002 m. įkurta Klausučių kredito unija per pirmąjį 2019 m. pusmetį patyrė esminių pokyčių, išsaugojusių unijos veiklą. Pasak unijai vadovaujančios naujos komandos, nepaisant kai kurių unijos vadovų pasipriešinimo ir trukdymo, unijai jau pavyko pasiekti puikių rezultatų.
Kauno regiono kredito unijos valdybos pirmininkas dr. Renatas Špicas.
Permainos išsaugojo kredito uniją
Ne vienerius metus nuostolingai veikusi Kauno regiono kredito unija, praėjusių metų pabaigoje pasikeitus visai vadovų komandai, įgyvendina ambicingą pokyčių planą ir jau šių metų pabaigoje planuoja uždirbti pelno. Pasak unijos valdybos pirmininko dr. Renato Špico, pokyčiai, kurių teko imtis, nebuvo lengvi, bet – būtini siekiant išsaugoti daugiau nei 15 metų gyvavusią lietuviško kapitalo kredito instituciją. „Praėjusių metų pabaigoje Klausučių kredito unija buvo pasiekusi ribą, kuomet siekiant išsaugoti regiono žmonėms svarbią instituciją, žūtbūt reikėjo imtis pokyčių. Per šešis 2018 m. mėnesius unija išdavė tik kelias paskolas. Manau, pokyčių būtinybę suprato ne tik uniją inspektavęs Lietuvos bankas bei Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), bet ir patys Klausučių kredito unijos vadovai. Tiesa, kai kurie buvę vadovų komandos nariai, net ir nusišalinę nuo darbo, vėliau ėmėsi destruktyvių veiksmų, kenkiančių spartesniam unijos atsigavimui“, – pasakoja dr. R. Špicas.
2018 m. pabaigoje suformuota naujoji unijos valdyba ėmėsi permainų. Atsižvelgdama į uniją inspektavusio Lietuvos banko išsakytas pastabas, iš pagrindų atnaujino vadovų komandą, gauta negrąžintina 180000 EUR parama, kurią skyrė LCKU, suformavo būtinuosius atidėjimus, parengė unijos veiklos tęstinumo strategiją. Kaip teigia unijos valdybos pirmininkas, svarbiausia buvo atkurti aktyvų skolinimą.
„Ankstesnieji unijos vadovai ne visuomet veikė vadovaudamiesi racionaliais kriterijais. Kartais paskolos būdavo išduodamos tinkamai neįvertinus kapitalo išteklių kainos, todėl lėšas unija skolindavo pigiau nei pasiskolindavo pati, todėl patirdavo nuostolių“, – pasakojo unijos valdybos pirmininkas.
Kita didelė problema buvo ta, kad unija veikė miesteliuose, kuriuose tiesiog trūko ekonominio aktyvumo. „Atlikę išsamią veiklos analizę, supratome, kad turime plėsti unijos veiklos aprėptį. Regionuose veikiančios kredito unijos yra gyvybiškai svarbios Lietuvos miestų ir miestelių žmonėms, tačiau siekiant išlaikyti efektyvią jų veiklą tenka plėstis į didesnius miestus, kuriuose finansinių paslaugų poreikis yra didesnis“, – paaiškina unijos valdybos pirmininkas. Todėl iki tol Klausučiuose, Veliuonoje, Seredžiuje, Vilkijoje ir Babtuose veikusi Klausučių kredito unija tapo Kauno regiono kredito unija (KRKU) ir savo paslaugas pradėjo teikti visame Kauno regione.
Rezultatų ilgai laukti neteko: užsitikrinusi prieigą prie pigesnių, LCKU unijoms teikiamų finansinių išteklių, jaunų ir ambicingų specialistų vedama, dabar jau Kauno regiono kredito unija, vien per pirmuosius šešis šių metų mėnesius klientams išdavė daugiau nei 0,5 mln. Eur vertės paskolų. „Suformavome tikrai stiprią kreditavimo specialistų komandą, todėl dabar klientams galime teikti iki 60 tūkst. eurų paskolas, o kartu su LCKU galime teikti kur kas didesnės vertės sindikuotas paskolas. Kreditavimo sprendimus priimame itin greitai: vartojimo paskolų paraiškas įvertiname ir sprendimą priimame per keletą valandų, būsto paskolas, skolinimo kriterijus atitinkantiems klientams, turintiems visus reikalingus dokumentus – galime išduoti vos per vieną dieną“, – sako dr. R. Špicas.
Unijos vadovas apgailestauja, kad kai kurie buvę vadovai bando trukdyti unijos veiklai: naudodamiesi savo asmeniniais ryšiais teisina savo neveiksnumą, bando atkalbėti žmones nuo dalyvavimo unijos veikloje ir tuo pat metu siūlo abejotinos vertės finansinius produktus.
„Noriu patikinti, kad buvę unijos vadovai savo pareigas paliko laikantis Lietuvos banko ir LCKU rekomendacijų, siekiant išsaugoti žmonių turtą ir unijos veiklos tęstinumą. Tolesnėje unijos veikloje jie nedalyvauja ir jų pastangos kalbėti priešingai yra ne kas kita, kaip bandymas savanaudiškais tikslais pasinaudoti turėta įtaka ir unijos reputacija“, – sakė dr. R. Špicas.
Pirmenybę teikia klientų aptarnavimui internetu
Unijos veiklos analizė taip pat parodė, kad siekiant išsaugoti veiklą ir racionaliai naudoti finansinius išteklius, reikėjo atsisakyti nuostolingai veikiančių nutolusių unijos kasų. „Daugeliui šiuolaikinių vartotojų fizinės paslaugų teikimo vietos nėra būtinos. Beveik visas paslaugas jie gali užsisakyti internetu ar mobiliuoju telefonu. Šiuolaikinės techninės priemonės leidžia nuotoliniu būdu pateikti paskolos prašymą, padėti indėlį, užsisakyti mokėjimo kortelę. Pirmenybę nuotoliniu būdu teikiamoms paslaugoms teikia ne tik naujieji unijos klientai, bet ir dalis senųjų unijos narių“, – sako KRKU vadovų komandos narys.
Tiesa, pasak dr. R. Špico, neliko nuskriausti ir tie unijos nariai, kurie iki šiol teikia pirmenybę aptarnavimui unijos skyriuose. Tarpininkaujant LCKU, naujieji KRKU unijos vadovai susitarė, kad veiklą nutolusiose unijos kasose Klausučiuose, Veliuonoje ir Seredžiuje tęs stipriausia Jurbarko rajone – Jurbarko kredito unija. „Siekdami geriausių rezultatų turime specializuotis ir daryti tai, ką mokame geriausiai, o ne konkuruoti tarpusavyje, – sako dr. R. Špicas. – Jurbarko kredito unija turi puikų įdirbį visame Jurbarko rajone, valdo dar keturias nutolusias kasas, todėl esu tikras, galės puikiai aptarnauti ir Veliuonos, Klausučių, Seredžiaus bei jų apylinkių gyventojus.“
Pokyčiai stiprina visą kredito unijų sistemą
Jurbarko rajone vykstančiais pokyčiais džiaugiasi ir kredito unijų veiklą koordinuojanti Lietuvos centrinė kredito unija. „Lietuvos finansinių paslaugų sektoriuje ir taip dominuoja užsienio kapitalo bankai bei kitos finansų institucijos, todėl visi pokyčiai, stiprinantys nacionalinių finansinių paslaugų institucijų tinklą, yra sveikintini. Kauno regiono kredito unija yra puikus pavyzdys, kai prie unijos vairo stoję jaunosios kartos vadovai greitai ir kokybiškai įgyvendino pokyčius, garantuojančius tolesnę sėkmingą unijos veiklą“, – sako LCKU valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.
Pasak 48 kredito unijų veiklą prižiūrinčios ir koordinuojančios didžiausios centrinės kredito unijos Lietuvoje vadovas teigia, kad kai kurioms mažesniuose miesteliuose veikiančioms kredito unijoms neišvengiamai reikės konsoliduoti savo veiklą, jungtis prie didesnių ir stipresnių kredito unijų, plėsti savo veiklos geografiją. „Kai kuriuose Lietuvos rajonuose gyventojų mažėja greičiau nei kituose, o vyresnės kartos narių poreikių tenkinimas ne visada užtikrina unijų veiklos tęstinumą. Norint išsaugoti uniją, kartais būtina imtis netradicinių sprendimų“, – įsitikinęs M. Vijūnas.
Pasak LCKU vadovo, pagal naująjį Kredito unijų įstatymą, Centrinių kredito unijų prižiūrimos regionuose veikiančios unijos bankrutuoti negali. Centrinės kredito unijos jų veiklos tęstinumą užtikrina teikdamos metodinę pagalbą, unijoms suteikia paskolas bei paramą likvidumui užtikrinti, esant galimybei – suteikia galimybę naudotis pigesniais finansiniais ištekliais. Antra vertus, visuomet lemiamą vaidmenį vaidina pačios unijos vadovų ir darbuotojų iniciatyva, kompetencija.
„Atsinaujinusi Kauno regiono kredito unija yra puikus glaudaus unijos ir Centrinės kredito unijos bendradarbiavimo pavyzdys. Šiandien KRKU ne tik gerokai išplėtė kreditavimo paslaugas, išaugino unijos finansinius srautus bei su kaupu tenkina likvidumo bei kapitalo pakankamumo kriterijus, bet ir bendradarbiaudama su rajone veikiančia Jurbarko kredito unija pasirūpino, jog miesteliuose būtų išsaugotos paslaugų teikimo vietos“, – džiaugiasi LCKU valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.
Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. Cookies). Būtinieji slapukai naudojami visada, kad būtų užtikrintas svetainės veikimas. Dėl kitų slapukų naudojimo galite išreikšti savo sutikimą, kurį bet kada galėsite atšaukti. Daugiau informacijos, kaip tvarkomi asmens duomenys, galima
rasti privatumo politikoje.
Būtini slapukai
Šie slapukai aktyvuoja pagrindines svetainės funkcijas. Be šių slapukų svetainė neveiks tinkamai.
Funkciniai slapukai
Šie slapukai įsimena informaciją, kokius nustatymus vartotojas jau buvo atlikęs, pvz., kalbos pasirinkimas.
Analitiniai slapukai
Šie slapukai renka anoniminę informaciją, kaip lankytojai sąveikauja su svetaine, kokius svetainės puslapius lanko ir pan.
Reklaminiai slapukai
Slapukai renka informaciją apie naudojimąsi svetaine, kuri yra pritaikoma vartotoją dominančios reklamos ar kitos tikslinės informacijos pateikimui.
