Kategorija: LKU grupės naujienos

Koronaviruso pandemijai nesitraukiant ir vyraujant neapibrėžtoms ateities prognozėms, įvairiems veiklos sektoriams ir toliau reikalinga parama. LKU kredito unijos rudenį skiria papildomą dėmesį žemės ūkio sektoriui ir bendradarbiaujant su UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondu atveria galimybes ūkininkams gauti lengvatinius kreditus pagal skatinamąsias finansinės pagalbos priemones.

LKU kredito unijų grupės, kurią sudaro 45 kredito unijos visoje Lietuvoje ir jas prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), reikšminga dalis narių yra žemės ūkio subjektai. Dėl tos priežasties, anot LCKU administracijos vadovo ir valdybos pirmininko Mindaugo Vijūno, kartu su partneriais pastaruoju metu yra nuosekliai pristatomos priemonės kreditams patrauklesnėmis sąlygomis gauti:

„Žemės ūkio sektorius LKU kredito unijų grupei yra ypatingai svarbus, nes čia glūdi mūsų pačių istorijos ištakos. Reaguodami į sudėtingą šiandienos situaciją, dirbame, kad sudarytume kuo palankesnes sąlygas Lietuvos ūkių atsinaujinimui, plėtrai ir modernizavimui, padėtume sumažinti dėl įvairių priežasčių jau patirtus ar galimus nuostolius ir prisidėtume prie spartesnio grįžimo į įprastas veiklos vėžes“, – sako M. Vijūnas.

LKU grupės kredito unijos, bendradarbiaudamos su UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondu, jau teikia lengvatinius kreditus ūkiams ir ūkininkams, užsiimantiems pirmine gamyba, taip pat nukentėjusiems nuo COVID-19 ligos protrūkio arba nepalankių klimato reiškinių.

Pagalba žemės ūkiui – ir COVID-19 kontekste

LKU kredito unijų grupė dalyvauja UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo įgyvendinamoje finansinėje priemonėje „Paskolų, finansuojamų iš įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos finansines priemones grąžintų lėšų, teikimas pirmine gamyba užsiimantiems ūkio subjektams“, pagal kurią kreditus žemės ūkio sektoriaus atstovams teikia net 17 kredito unijų.

Pagal šią priemonę ūkininkams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba, suteikiama galimybė skolintis lėšų žemės ūkio technikai, žemės ūkio įrangai, veislinėms pieno krypties telyčioms ir genetinei medžiagai įsigyti. Per du metus priemonėje dalyvaujančių kredito unijų nariams planuojama suteikti daugiau nei 2 mln. Eur lengvatinių paskolų. Pagal priemonę suteikiamos paskolos suma vienam gavėjui iki 110 000 Eur, kreditas gali būti suteikiamas iki 84 mėnesių laikotarpiui, o taikoma metinė palūkanų norma – nuo 3 proc.

Siekiant palengvinti žemės ūkio išgyvenimo ir plėtros sąlygas vyraujant pandemijai, rugpjūčio pabaigoje UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas pranešė apie naują skatinamąją priemonę „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“, pagal kurią lengvatinius kreditus taip pat jau teikia 17 LKU grupės kredito unijų.

Kreditai pagal šią skatinamąją finansinę priemonę teikiami ūkio subjektams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba, kooperatinėms bendrovėms, užsiimančioms žemės ūkio produktų perdirbimu ar prekyba, bei ūkio subjektams, užsiimantiems akvakultūros produktų gamyba, savo pagamintų akvakultūros produktų perdirbimu ir iš jų pagamintų produktų realizavimu, apyvartinėms lėšoms papildyti.

Didžiausia galima kredito apyvartiniam kapitalui finansuoti suma vienam gavėjui – 1 mln. Eur ir iki 36 mėnesių laikotarpiui. Paskolai yra nustatytos fiksuotos metinės palūkanų normos, kurios priklausomai nuo paskolos gavėjo dydžio ir paskolos grąžinimo trukmės svyruoja tarp 0,1 ir 0,69 proc.

Lengvatiniai kreditai nukentėjusiems nuo šalnų

Ūkininkų patiriamus sunkumus anaiptol lemia ne tik koronaviruso pandemija. Visi girdėjo apie palankių orų reikšmę gausiam derliui ir gamtos krečiamas išdaigas Lietuvos ūkininkams, tačiau retas kuris susidūrė ir iš tikro supranta, kokio dydžio nuostolius gali atnešti skirtingų sezonų bei klimato kaitos mesti iššūkiai, ligos ir kenkėjai, dažnėjantys ekstremalūs reiškiniai.

10 LKU grupės kredito unijų visoje Lietuvoje tapo finansų tarpininkėmis teikiant lengvatines paskolas 2019-aisiais patyrusiems nuostolių dėl šalnų pagal priemonę „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“. Planuojama, kad pagal šią priemonę kredito unijos išduos paskolų už beveik 2,8 mln. Eur sumą, o vienas gavėjas galės pretenduoti į kreditą iki 25 tūkst. Eur.

Paskolos teikiamos didžiąją jų dalį finansuojant iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, o 23 proc. paskolų sumos dalies sudaro LKU grupės kredito unijų lėšos. Valstybės lėšomis finansuojamai paskolos daliai yra taikomos nulinės paskolų palūkanos, kredito unijų lėšomis finansuojamai daliai – iki 8 proc. metinės palūkanos, todėl bendra paskolos palūkanų norma nesieks 2 proc.

Žadama, kad pirmuoju finansinės priemonės įgyvendinimo etapu lengvatinės paskolos bus teikiamos tik nuo šalnų nukentėjusiems ūkininkams, o vėliau – ir nuo kitų nepalankių klimato reiškinių.

Suremti pečiai – pasiekti rezultatai

LKU grupės kredito unijos dar pavasarį operatyviai prisidėjo prie finansinės pagalbos priemonių nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui įgyvendinimo. Pandemijos pradžioje kartu su Lietuvos bankų asociacijai priklausančiomis finansų įstaigomis buvo pasirašytas paskolų moratoriumas, pagal kurį gyventojams ir verslui, susidūrusiems su COVID-19 iššūkiais, suteikta galimybė atidėti turimų paskolų grąžinimą atitinkamai iki 12 arba 6 mėnesių.

Skaičiuojama, kad dėl koronaviruso pandemijos LKU kredito unijų grupės atidėtos paskolos sudaro apie 6,5 proc. viso paskolų portfelio arba 26 mln. Eur. Taip pat COVID-19 krizės metu buvo išduoti 7 mln. Eur pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“, o siekiant palengvinti kreditų prieinamumą įmonėms jų likvidumui pagerinti, vis dar teikiami kreditai verslui pagal priemonę „Portfelinės garantijos paskoloms 2“.

Daugiau informacijos apie skatinamąsias finansinės pagalbos priemones verslui bei žemės ūkiui – arčiausiai Jūsų esančioje LKU grupės kredito unijoje arba interneto svetainėje.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) perspėja, kad nors šiais metais sukčiavimų internete skaičius sumažėjo, tačiau stabiliai augo techniškai sudėtingų sukčiavimo schemų skaičius. Dažniausiai sukčiai apgavystėms rinkdavosi skambučius iš užsienietiškų numerių, žinutes kredito įstaigų vardu su apgaulingomis nuorodomis ar įmantresnius variantus, pavyzdžiui, skambučius į pokalbių programėles. 

Kaip teigia Audrius Šapola, LBA Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas, pastaraisiais metais internetinių nusikaltėlių taktika tampa vis pažangesnė.

„Sukčiai šalies gyventojams siunčia vis geresne lietuvių kalba parengtas žinutes, imituoja šalyje veikiančias institucijas, netgi policiją, puikiai prisidengia šalies aktualijomis. Jie taip pat kur kas geriau užmaskuoja pavojingas nuorodas, tad tiek šalies gyventojams, tiek verslo atstovams reikia būti dar labiau atidesniems“, – teigia A. Šapola.

Kaip pastebi LBA, sukčiavimai, kurių metu minimas seniai prarastas miręs giminaitis arba turtingas princas iš Afrikos, nebėra vienintelis būdas išvilioti jūsų pinigus. Ekspertai primena sukčių ypač dažnai naudojamus scenarijus.

Skambučiai iš neįprastų numerių ar naudojant pokalbių programėles 

Skambučiai išlieka vis dar labai populiari sukčiavimo forma. Dažnai skambinama pasitelkiant užsienietiškus numerius, taip pat sugalvojamos ir vis išradingesnės skambinimo priežastys – skambinama apsimetant gydytoju, paslaugų ar prekių pardavėju, policininku, populiarėja ir nekilnojamojo turto brokeriais apsimetantys sukčiai.

Kaip pastebi LBA, atsirado ir dar viena naujovė – skambinama į pokalbių programėles. Iš pirmo žvilgsnio nieko blogo nereiškiantis skambutis gali kainuoti visą jūsų asmeninę informaciją, saugomą telefone, įskaitant ir kreditinės kortelės informaciją. Tad svarbu žinoti, kad pamačius nežinomą ir įtartiną telefono numerį ekrane arba sulaukus neaiškaus skambučio į pokalbių programėlę, geriau neatsiliepti bei neperskambinti, jei skambutis buvo praleistas. O jei visgi atsiliepėte, nesivelti į pokalbį ir tiesiog iš karto padėti ragelį.

Žinutės iš kredito unijų su prisegtukais ir nuorodomis 

Dar vienas grėsmingas reiškinys, kurio reikėtų pasisaugoti, – melagingos SMS žinutės su nuoroda jose. Tokiose žinutėse sukčiai informuoja žmones apie neva iš finansinių paslaugų įstaigos gautą svarbų pranešimą arba atsiunčia kvietimą atnaujinti programėlės „Smart-ID“ paskyrą. Tokiose žinutėse būna pateikta aktyvi nuoroda, kurią paspaudus neva būsite nukreiptas į savo elektroninį banką. Visgi tai tik dar viena sukčių apgaulė, kuri gali baigtis jūsų sąskaitos ištuštinimu.

LBA ragina nepamiršti, kad finansų įstaigos klientams niekada nesiunčia žinučių su aktyviomis nuorodomis į jų elektroninį banką, taip pat nesiunčia ir sutrumpintų nuorodų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad taip pat niekada neprašo klientų viešinti konfidencialios informacijos nesaugiais kanalais, o atidarius interneto svetainę visada svarbu patikrinti naršyklės adreso lauką ir įsitikinti, kad tai yra oficiali elektroninio banko svetainė.

Meilės laiškai ir netikėtai atrasti giminaičiai  

Vis dar pasitaiko sukčiavimo būdų, kai bandoma apsimesti tolimais giminaičiais, arba informuojama apie paveldėtą didžiulį turtą. Dažniausiai tokios naujienos vartotojus pasiekia per elektroninį paštą. LBA perspėja nesivelti į tokius susirašinėjimus, nes tai greičiausiai bus tik būdas jus apgauti.

Taip pat sukčiai jūsų dėmesio siekia gauti ir naudodami įvairias pažinčių svetaines. Čia netikėta pažintis su užsieniečiu arba užsieniete labai dažnai išsivysto į finansinę aferą – neva įsimylėjęs partneris prašo pervesti pinigų skoloms, siunčiamos dovanos muito mokesčiui ar kelionei pas mylimąją (-jį) apmokėti. Gali būti ir kiek kitoks scenarijus – iš pradžių romantiškas bendravimas, vėliau – prašymai pasidalyti savo intymiomis nuotraukomis ar vaizdo įrašais, tada – šantažas, prašant pervesti pinigų. Tad dalintis informacija, kuri gali tapti kompromituojančia, virtualioje aplinkoje visai nereikėtų.

Vadovo skambutis arba netikėtai gauta sąskaitos-faktūros

Nors žmonių sąmoningumas auga, visgi sukčiai taip pat pasitelkia vis labiau įtikinamų būdų jums apgauti. Pavyzdžiui, jei esate vienas iš įmonės finansų specialistų, galite sulaukti netikėto skambučio iš įmonės generalinio direktoriaus, kuris prašo nedelsiant apmokėti sąskaitą faktūrą arba pervesti pinigų, nes esą sprendžia įmonės problemas.

Tad jei atsidūrėte tokioje situacijoje, nepaisykite skambinančiojo pažadų atsidėkoti, skubinimo arba grasinimų. Visada laikykitės įmonėje įprastos mokėjimų tvarkos. Būtinai pasitarkite su kompetentingu kolega ir vadovais. Ir nepamirškite, kad galite sulaukti gana įtikimai atrodančių netikrų dokumentų, nuorodų į banko ar kredito unijos internetinį puslapį, įtaigių skambučių, kurių metu gali būti ne tik bandoma apgauti, tačiau ir susirenkami duomenys tiek apie jus, tiek apie jūsų aplinką.

Būkite budrūs

Sukčių taktikos tampa vis pažangesnės, o jų taikomus metodus vis sunkiau identifikuoti. Nuo apsimetinėjimo generaliniais įmonės direktoriais iki romantinio susidomėjimo demonstravimo – šiandieniniai internete veikiantys sukčiai padarys viską, kad gautų tai, ko nori: jūsų duomenis, pinigus, bankininkystės prisijungimo duomenis ir kt.

LBA pastebi, kad patikimiausia apsauga nuo sukčių – atidumas. Svarbiausias patarimas – gavę elektroninį laišką, SMS žinutę ar sulaukę skambučio iš nežinomo numerio, atsakingai atlikite saugumo prevencijos veiksmus, o jeigu kyla nors menkiausių abejonių dėl informacijos turinio, kreipkitės į specialistus, savo kredito unijos atstovus ar policiją.

LKU kredito unijų grupė bendradarbiaudama su UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondu skelbia, kad jau galima kreiptis dėl lengvatinių paskolų ūkio subjektams, veikiantiems žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, kurie nuo kovo 16 d. patyrė likvidumo problemų dėl koronaviruso (COVID-19) ligos protrūkio. Lengvatines paskolas iki 2020 m. gruodžio 31 d. teiks net 17 LKU grupei priklausančių kredito unijų, veikiančių visoje Lietuvoje.

Lengvatinės paskolos pagal naują skatinamąją finansinę priemonę yra teikiamos apyvartinėms lėšoms papildyti ūkio subjektams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba, kooperatinėms bendrovėms, užsiimančioms žemės ūkio produktų perdirbimu ar prekyba, bei ūkio subjektams, užsiimantiems akvakultūros produktų gamyba, savo pagamintų akvakultūros produktų perdirbimu ir iš jų pagamintų produktų realizavimu.

Paskolos gavėjai gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos iki 1 mln. eurų sumos ir iki 36 mėn. laikotarpiui su galimu paskolos grąžinimo atidėjimu iki 12 mėn. Paskolai yra nustatytos fiksuotos metinės palūkanų normos – jos priklausomai nuo paskolos gavėjo dydžio ir paskolos trukmės svyruoja tarp 0,1 ir 0,19 proc.

Paskola suteikiama neįkeičiant turto. Paskolos gavėjui yra taikomas iki 2 proc. (tačiau ne mažiau kaip 150 eurų ir ne daugiau kaip 2 500 eurų) paskolos administravimo mokestis, kuris gali būti apmokėtas paskolos lėšomis.

Gautas lengvatinis kreditas pagal priemonę „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ gali būti panaudotas trumpalaikiam ir biologiniams turtui įsigyti, įvykdyti sudarytas sutartis, darbo užmokesčiui ir su juo susijusiems mokesčiams sumokėti bei kitoms išlaidoms, būtinoms ūkinei veiklai palaikyti.

Daugiau informacijos apie paskolos gavimui taikomus reikalavimus ir joje dalyvaujančių LKU grupės kredito unijų sąrašą rasite LKU interneto svetainėje.

Finansinė priemonė įgyvendinama pagal schemą, patvirtintą 2020 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-539 „Dėl skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ schemos patvirtinimo“.

Šių metų pirmo pusmečio iššūkiai ir pandemijos įtaka neaplenkė daugelio veiklos sektorių, tačiau LKU kredito unijų grupė, kurią sudaro 45 kredito unijos ir jas prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), toliau nuosekliai didino kreditavimo, pelningumo apimtis, užtikrintai tenkino rizikos normatyvų vykdymo rodiklius.

Ekonomiškai sudėtingu laikotarpiu didžiausios Lietuvoje kredito unijų grupės kai kurie rodikliai augo sparčiau negu pirmąjį šių metų ketvirtį, kas leidžia daryti prielaidą, jog jei ne šalį sukausčiusi pandemija, šios kredito įstaigos pasibaigus pirmam pusmečiui skintų dar aukštesnius veiklos rezultatus. Birželio 30 dieną LKU kredito unijų grupės bendras konsoliduotas turtas sudarė virš 471 mln. Eur ir per šešis mėnesius išaugo beveik 19 mln. Eur arba daugiau nei 4 proc. Tuo tarpu LCKU valdomas turtas per tą patį laikotarpį paaugo 5 proc. iki 131 mln. Eur.

Nepaisant to, kad koronaviruso pandemija atsiliepė padidėjusiais atidėjiniais dėl galimų paskolų portfelio vertės sumažėjimo nuostolių, LKU kredito unijos skaičiavo pelno augimą. Neaudituotais duomenimis, per 2020 m. pirmą pusmetį LKU grupė uždirbo virš 1 mln. Eur grynojo konsoliduoto pelno ir lyginant su 2019-ųjų birželiu – reikšmingai pagerino savo veiklos rezultatus. Analizuojant pajamų struktūrą, LKU kredito unijų grupė per pirmą 2020 m. pusmetį (lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m.) uždirbo net 32 proc. daugiau grynųjų palūkanų pajamų, kurios šių metų birželį siekė beveik 9 mln. Eur, o LCKU – atitinkamai 47 proc. daugiau ir grynosios palūkanų pajamos viršijo 1 mln. Eur.

Tiek LCKU, tiek konsoliduota LKU kredito unijų grupė su atsarga vykdė veiklos riziką ribojančius normatyvus. LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas siekė 31,81 proc. (normatyvas – 16,9 proc.), o LKU grupės analogiškas rodiklis – 15,22 proc. (normatyvas – 12,5 proc.), kas patvirtina stabilią kredito unijų veiklą net ir ekonomikai sudėtingu laikotarpiu.

Anot LCKU administracijos vadovo ir valdybos pirmininko Mindaugo Vijūno, pirmo pusmečio rezultatai motyvuoja, bet atsipalaiduoti neketinama: „Pavasario pradžioje prasidėjusi koronaviruso pandemija ir šalyje paskelbtas karantinas paralyžiavo dalį verslų: vieni visai negalėjo vykdyti savo veiklos, kiti susidūrė su staiga smukusia paklausa, gyventojai pradėjo labiau taupyti ir tokiu būdu stengėsi išlaukti pagerėjimo. Mes taip pat išgyvenome tam tikros nežinios ir neapibrėžtumo laikotarpį, tačiau šiandien džiaugiamės, kad sugebėjome reaguoti bei lanksčiai prisitaikyti prie staiga pakitusių sąlygų. Pirmo pusmečio rezultatai mus skatina dar labiau stengtis, kad liktume artimi ir patikimi finansų partneriai savo klientams.“

Gyventojų, verslo ir žemės ūkio kreditavimas

Pasibaigus pirmam metų pusmečiui, šalies kredito įstaigos skaičiuoja, kad dėl koronaviruso pandemijos paskolų portfelis susitraukė arba, geresniu atveju, išliko toks pat. Vis dėlto, LKU kredito unijų grupei pastarąjį pusmetį ir toliau pavyko didinti nariams suteikiamų paskolų apimtis.

Grynoji konsoliduotos LKU grupės išduotų paskolų portfelio vertė 2020 m. birželio mėnesio pabaigoje sudarė 383 mln. Eur, o tai – net 9,5 proc. daugiau nei 2019-ųjų pabaigoje. Daugiau negu pusę paskolų portfelio sudarė kreditai fiziniams asmenims, kurių didžioji dalis, tai yra beveik 80 proc., – kreditai būstui įsigyti, statyti ar atnaujinti.

LKU grupės kredito unijos aktyviai finansavo smulkiojo ir vidutinio verslo projektus, jaunas įmones, žemės ūkio veikla besiverčiančius ūkininkus ir bendroves. Pirmąjį šių metų pusmetį išduotos paskolos verslo klientams sudarė 21 proc. viso paskolų portfelio, o žemės ūkiui – beveik 25 proc. Taip pat per pirmą 2020 m. pusmetį buvo išduota daugiau nei 100 kreditų naujam verslui pradėti ar plėsti pagal finansinę priemonę „Verslumo skatinimas 2014–2020“ už daugiau kaip 2 mln. eurų.

Mestas gelbėjimosi ratas verslui ir žemės ūkiui

Pirmąjį šių metų pusmetį dėl COVID-19 susiklosčiusi sudėtinga ekonominė situacija lėmė išaugusius vėluojančių daugiau nei 30 dienų paskolų rodiklius. Tokių paskolų birželio 30 d. fiksuota 5,6 proc. viso LKU kredito unijų grupės paskolų portfelio.

„Nelikome abejingi ekonomiką paralyžavusio viruso akivaizdoje ir kartu su kitomis Lietuvos bankų asociacijai priklausančiomis finansų įstaigomis pasirašėme paskolų moratoriumą, pagal kurį gyventojams ir verslui, susidūrusiems su COVID-19 iššūkiais, suteikėme galimybę atidėti turimų paskolų grąžinimą. Šiuo metu ir toliau aktyviai dirbame, kad artimiausiu metu kartu su partneriais UAB „Investicijų ir verslo garantijų fondu“ bei UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondu pasiūlytume dar daugiau finansinės pagalbos priemonių“, – teigia LCKU vadovas M. Vijūnas.

Skaičiuojama, kad dėl koronaviruso pandemijos, LKU kredito unijų grupės atidėtos paskolos pirmą pusmetį sudaro apie 6,5 proc. viso paskolų portfelio arba 26 mln. Eur. Taip pat COVID-19 krizės metu buvo išduoti 7 mln. Eur pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“, o siekiant palengvinti kreditų prieinamumą įmonėms jų likvidumui pagerinti, vis dar teikiami kreditai pagal priemonę „Portfelinės garantijos paskoloms 2“.

Be viso to, dar vasarą buvo pasirašyta sutartis su UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondu dėl kreditų, finansuojamų iš įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos finansines priemones grąžintų lėšų, teikimo pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantiems ūkio subjektams. Pagal šią priemonę per du metus planuojama suteikti daugiau nei 2 mln. Eur lengvatinių paskolų LKU kredito unijų grupės nariams.

Taip pat pradedama teikti kreditus pagal naują skatinamąją priemonę „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“. Kreditai pagal šią priemonę teikiami žemės ūkio subjektams apyvartiniam kapitalui finansuoti.

Dėmesys taupymo priemonėms

LKU grupės kredito unijos savo nariams sudaro sąlygas taupyti, pasirašius terminuotų ir taupomųjų indėlių sutartis. 2020 m. birželio 30 d. LKU kredito unijų grupės viso indėlių portfelio suma, įskaitant ir santaupas einamosiose sąskaitose, siekė beveik 395 mln. Eur, kurio didžiausią dalį – 66 %, 281 mln. Eur – sudarė terminuoti indėliai. Tiesa, pirmojo 2020 metų pusmečio pabaigoje pastebėtas terminuotų indėlių portfelio augimo sulėtėjimas, mat nuo praėjusių metų pabaigos šis tepaaugo 1,5 %.

LCKU akcentuoja, kad augant kreditavo apimtims, ateityje tikimasi spartesnio grupės indėlių portfelio augimo: „Lietuvoje vis dar vyrauja tendencija savo santaupas laikyti einamosiose sąskaitose ir žmonės gana retai svarsto apie būdus auginti turimas pajamas. Šiandien indėliai yra vienas paprasčiausių ir mažiausios rizikos būdų investuoti bei už turimas santaupas gauti palūkanas, kurias LKU grupės kredito unijos siūlo patrauklias ir konkurencingas“, – komentuoja LCKU administracijos vadovas M. Vijūnas.

Bendradarbiaujant su UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondu, Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU) priklausančių 11 kredito unijų tapo finansų tarpininkėmis, kurios rugsėjį pradės teikti paskolas pagal skatinamąją priemonę „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“. Paskoloms pagal šią priemonę skirta 2,744 mln. eurų, o 2019 m. nuo šalnų nukentėję ūkio subjektai galės gauti iki 25 tūkst. eurų paskolą itin palankiomis sąlygomis.

Paskolos investicijoms ir apyvartinėms lėšoms finansuoti

Pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantys ūkio subjektai, kurie 2019 m. nukentėjo nuo šalnų, pagal šią skatinamąją priemone galės gauti lengvatinę paskolą iki 25 tūkst. eurų ir iki 36 mėn. laikotarpiui. Paskolos bus teikiamos mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurioms yra reikalingos lėšos investicijoms ir apyvartinėms lėšoms finansuoti arba darbo užmokesčiui bei su juo susijusiems mokesčiams sumokėti.

„Susidūrę su nepalankiais klimato reiškiniais, ūkininkai dažnai netenka derliaus ir pajamų, todėl susiduria su likvidumo problemomis. 2019 m. ūkio sektoriui nemažai žalos padarė šalnos, tad pirmuoju šios priemonės įgyvendinimo etapu iki 2020 m. lapkričio 30 d. lengvatinės paskolos bus teikiamos 2019 m. nuo šalnų nukentėjusiems ūkininkams ir ūkiams, o vėliau – nukentėjusiems ir nuo kitų nepalankių klimato reiškinių“, – komentuoja Žemės ūkio paskolų garantijų fondo atstovas Aurimas Brazauskas.

Paskolos teikiamos didžiąja dalimi jas finansuojant iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, o 23 proc. paskolų sumos dalies sudaro finansų tarpininkų – LCKU narių – lėšos. Valstybės lėšomis finansuojamai paskolos daliai yra taikomos nulinės paskolų palūkanos, kredito unijų lėšomis finansuojamai daliai – iki 8 proc. metinės palūkanos, todėl bendra paskolos palūkanų norma nesieks 2 proc.

Paskoloms, gavėjui pageidaujant, gali būti taikomas iki 1 metų paskolos grąžinimo atidėjimas. Paskolos gavėjas turės sumokėti paskolos administravimo mokestį, kuris siekia 1 proc. nuo paskolos sumos, tačiau ne mažiau kaip 100 eurų.

LCKU kredito unijos – tarpininkės

Paskolos gavimo reikalavimus atitinkantys ūkio subjektai galės dėl paskolos kreiptis net į 11 LCKU priklausančių kredito unijų, įsikūrusių Alytuje, Anykščiuose, Kaune, Kėdainiuose, Naujoje Akmenėje, Pakruojyje, Panevėžyje, Pasvalyje, Prienuose, Šiauliuose ir Ukmergėje.

„LCKU priklausančios kredito unijos, kurių klientų aptarnavimo tinklas išsidėstęs įvairiuose Lietuvos regionuose, – artimos savo bendruomenėms ir mes geriausiai jaučiame šio sektoriaus pulsą bei problemas, su kuriomis susiduria ūkininkai. Dėl tos priežasties, jau šešioliktus metus artimai bendradarbiaujame su UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondų ir aktyviai prisidedame prie instrumentų, skirtų stiprinti Lietuvos žemės ūkio sektorių, įgyvendinimo“, – sako LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas, komentuodamas LCKU galimybę prisidėti prie žemės ūkio sektoriaus stiprinimo susiklosčius Lietuvos ūkiui nepalankioms aplinkybėms.

Tarp pateikiamų dokumentų – pažyma iš savivaldybės

Paskolas norintys gauti ūkio subjektai turi kreiptis į tarpininkaujančią finansų įstaigą – vieną iš priemonės įgyvendinime dalyvaujančių LCKU kredito unijų – ir pateikti reikalingus dokumentus: užpildytą paraišką ir jos priedus bei pažymą iš savivaldybės apie nukentėjimą nuo 2019 m. šalnų.

„Vienas iš reikalaujamų pateikti dokumentų yra pažyma iš savivaldybės, kurioje veikia ūkio subjektas, apie nukentėjimą nuo šalnų 2019 m. Šią pažymą ūkininkai gali gauti kreipdamiesi į savo savivaldybių žemės ūkio skyrius“, – procesą aiškina A. Brazauskas.

Daugiau apie šią priemonę rasite čia.

Finansinė priemonė įgyvendinama pagal schemą, patvirtintą 2020 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-422 „Dėl Fondų fondo „Žemės ūkio fondas“ finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“.

Prisijungti prie LKU kredito unijų grupės elektroninės bankininkystės sistemos „i-Unija“ galima ne tik su mobiliu e. parašu ar vienkartiniais kodais, siunčiamais SMS žinute, bet ir su kvalifikuota saugaus identifikavimo priemone „Smart-ID“.

Platų, daugiau nei 100 klientų aptarnavimo vietų tinklą vienijanti LKU kredito unijų grupė atnaujina savo internetinių paslaugų sistemą, atverdama galimybę elektroninės bankininkystės „i-Unija“ vartotojams prisijungti ir su saugaus tapatybės patvirtinimo įrankiu „Smart-ID“. Naudojantis „i-Unija“ galima atlikti visas svarbiausias finansines paslaugas: vykdyti mokėjimus, sudaryti indėlio sutartis, saugiems atsiskaitymams registruoti mokėjimo korteles.

„Daugiau nei 120 000 Lietuvos žmonių, įmonių ir organizacijų naudojasi kredito unijų – arčiausiai vartotojų esančių lietuviškų finansinių įstaigų – paslaugomis. Nors karantino metu kredito unijos liko atviros savo nariams ir klientams, vartotojų įpročiai keičiasi: vis daugiau klientų savo kasdienius finansinius reikalus atlieka internetu – naudodamiesi mūsų „i-Unijos“ sistema. Tikimės, kad suteikdami jiems galimybę prisijungti prie sistemos su kvalifikuota ir saugia „Smart-ID“ programėle, padidinsime vartotojų pasitikėjimą elektroninėmis paslaugomis ir paskatinsime dar dažniau jomis naudotis“, – sako LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Pasak LCKU vadovo, naudojimasis „i-Unija“ sparčiai auga. Per 2020 m. pirmąjį pusmetį vartotojai atliko daugiau nei ketvirtį milijono operacijų, kurių vertė buvo didesnė nei 106,5 mln. Eur. Dažniausiai elektroninėmis paslaugomis naudojasi jaunesni klientai, tačiau padėtį gerokai pakeitė ir karantinas: siekdami išvengti nereikalingų fizinių kontaktų, nemažai vartotojų rinkosi įvairius mokėjimus atlikti internetu.

Antra vertus, patogumas ir saugumas yra kertinės savybės kredito unijų klientams. Nebūdami tikri dėl saugumo, dalis vartotojų vis dar vengia el. bankininkystės paslaugų. Paprasta įdiegti ir nemokama galutiniam vartotojui „Smart-ID“ programėlė turėtų tapti patrauklesne alternatyva šiuo metu dažnai naudojamiems SMS žinute siunčiamiems vienkartiniams prisijungimo kodams ir mobiliam elektroniniam parašui, kuriuo negali naudotis dauguma išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio paslaugų vartotojų.

Kaip rodo Lietuvos bankų asociacijos atliktas tyrimas, „Smart-ID“ – populiariausia saugaus asmens autentifikavimo priemonė Lietuvoje. Ja naudojamasi daugiau nei 50 % visų prisijungimo prie el. bankininkystės atvejų. Vien per praėjusią parą su „Smart-ID“ programėle patvirtinta daugiau nei 2 milijonai, o per birželio mėnesį – daugiau nei 55 milijonai finansinių operacijų.

„Prieš kiek daugiau nei trejus metus pasiūlyta programėlė „Smart-ID“ tapo populiariausiu autentifikavimo įrankiu internete Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Mūsų šalyje šiuo metu programėlę naudoja daugiau kaip 1,28 mln., o trijose Baltijos šalyse kartu sudėjus – beveik 2,76 mln. gyventojų, – pasakoja Viktoras Kamarevcevas, programėlę sukūrusios bendrovės „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje. – Tokį populiarumą lėmė paprastas jos naudojimas, patikimumas ir saugumas. Norint naudotis programėle, tereikia turėti išmanųjį telefoną ar planšetę ir šiame įrenginyje įdiegti „Smart-ID“.“

„Smart-ID“ saugumą užtikrina technologiniai sprendimai: „padalinto rakto“ technologija, kai pilnas privatus raktas nėra saugomas nei vartotojo įrenginyje, nei serveriuose. Todėl pasinaudoti „Smart-ID“ įmanoma tik į savo įrenginį įvedus PIN kodą, kurį išskirtinai žino pats vartotojas. Beje, net ir sugebėjęs kaip nors įsibrauti į įrenginį, įsilaužėlis vis tiek negalėtų pasinaudoti „Smart-ID“, kaip ir sužinojęs PIN kodus jų negalėtų panaudoti kitame įrenginyje.

Daugiau informacijos apie prisijungimą prie el. bankininkystės su „Smart-ID“ rasite čia.

Savaitgalį 21-ąjį kartą vykusių „Aurum 1006 km“ žiedinių lenktynių atgarsiai skamba iki šiol. Lenktynėse pasirodžiusi komanda „PROflame by IRP“, tarp kurios rėmėjų – LKU kredito unijų grupė, SP (angl. Special Cars) kategorijoje nušluostė nosį varžovams, o jos pilotai Lukas Laukaitis, Darius Ardavičius bei Kristijonas Pelanis bendroje įskaitoje pateko tarp dešimties geriausių.

Dar 2008 metais suburta L. Laukaičio ir D. Ardavičiaus komanda „DL Team“, prieš lenktynes pasivadinusi „PROflame by IRP“, ne kartą kopė ant aukščiausio prizininkų laiptelio. Pilotai 2017 ir 2018 metais tose pačiose „Aurum 1006 km“ lenktynėse pelnė aukščiausią vietą dyzeliniu kuru varomų automobilių įskaitoje, o šiais metais savo jėgas išbandė su naujuoju BMW M2 automobiliu. Likus kelioms dienoms iki lenktynių starto, komandos sudėtį papildė ir trečias patyręs lenktynininkas – K. Pelanis.

L.Laukaitis, D. Ardavičius ir K. Pelanis per 8 valandas 43 minutes trukusį važiavimą įveikė 337 ratus ir bendroje įskaitoje užėmė 9 vietą. L. Laukaičio teigimu, lenktynės buvo ypač sunkios dėl savaitgalį vyravusio saulėto oro: „Tai buvo vienos karščiausių lenktynių per pastaruosius penkerius metus ir pareikalavo daug jėgų tiek iš mūsų pačių, tiek iš automobilio. Galiausiai viskas pavyko puikiai ir džiaugiamės pasiektu rezultatu“, – sako pilotas pridėdamas, kad visą laiką buvo stengtasi laikytis išsikelto tikslo pernelyg nespaudžiant automobilio, kuriam šios lenktynės – debiutinės.

Pilotas pasakoja, kad nors iškelto tikslo kvalifikacinėms lenktynėms pasiekti nepavyko ir komanda į geriausiųjų dešimtuką tąkart nepateko, tačiau lenktynių pabaiga buvo džiuginanti ir kiek netikėta patiems lenktynininkams: „Pirmoje lenktynių pusėje važiavome numatytu greičiu ir  stebėjome savo konkurentus, kurie beveik visą laiką pirmavo, tačiau nebuvo nuo mūsų nutolę ir situacija atrodė kontroliuojama. Varžybų pabaigoje mes juos aplenkėme ir savo kategorijoje finišavome pirmi. Tai buvo labai geras jausmas!“

„PROflame by IRP“ komandai pernelyg atsikvėpti neteks – lenktynininkai netrukus pradės ruoštis kitoms – „Baltic Endurance Championship“ – lenktynėms. 6 valandų ištvermės lenktynės rugpjūčio ir spalio mėnesiais vyks net dviem etapais: Parnu (Estija) ir Rygoje (Latvija).

LKU kredito unijų grupė sveikina lenktynininkus su pelnytais pasiekimais ir linki dar aukštesnių rezultatų būsimose lenktynėse!

Pastaraisiais metais specialistai stebi atsiskaitymo už prekes ir paslaugas mokėjimo kortelėmis augimo tendencijas. Apklausos rodo, kad Lietuvos gyventojai noriai atsiskaitytų kortelėmis net ir už smulkius pirkinius, tačiau kol kas tokia galimybė šalyje prieinama dar ne visose pardavimo ir paslaugų teikimo vietose. Atliepiant augantį atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis poreikį, LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir aptarnaujanti kelias dešimtis tūkstančių ūkininkų ir verslininkų visoje Lietuvoje, pradėjo teikti mokėjimo kortelių aptarnavimo paslaugą, kurią sudaro kortelių skaitytuvų nuoma ir atsiskaitymo duomenų apdorojimas.

Mokėjimo kortelės – patogesnis atsiskaitymo būdas tiek pardavėjams ir paslaugų teikėjams, tiek klientams. Nauja mokėjimo kortelių aptarnavimo paslauga realizuojama kartu su partneriais UAB „EPS LT“ ir „Nets Denmark“. „EPS LT“ nuo šiol rūpinsis LKU kredito unijų grupei priklausančių kredito unijų narių mokėjimo kortelių skaitytuvų paruošimu, mokėjimo operacijų siuntimu, programinės įrangos priežiūra ir teiks pagalbos tarnybos paslaugas. Tuo tarpu „Nets Denmark“ padalinys Lietuvoje apdoros atsiskaitymų duomenis.

„EPS LT“ generalinės direktorės Sonatos Alkimaitės teigimu, bendradarbiavimas su kredito unijomis – abipusiai vertingas: „Mūsų įmonė jau ne vienerius metus teikia paslaugas ne tik prekybos bei degalinių tinklams, bet ir nedidelėms prekybos, paslaugų įmonėmis, individualią veiklą vykdantiems asmenims. Partnerystė su LKU kredito unijų grupe mums atveria galimybes dar labiau išplėsti savo veiklą į regionus, dirbant su partneriais, esančiais arčiausiai savo klientų“, – sako S. Alkimaitė.

Saugesniam, lengvesniam ir patogesniam atsiskaitymo būdui tapus prieinamam, vienas pirmųjų mokėjimo kortelių skaitytuvų buvo įrengtas „Magnus“ kredito unijoje. Tuo tarpu pirmaisiais mokėjimo kortelių aptarnavimo paslaugos naudotojais tapo Alytaus kredito unijos ir Kėdainių krašto kredito unijos nariai, tarp kurių – sporto klubas „Black Gym“.

„Black Gym“ direktorė Sandra Tyrina-Biečienė, pasirašiusi mokėjimo kortelių aptarnavimo paslaugos teikimo sutartį su Kėdainių krašto kredito unija, sako, kad kortelių skaitytuvas jų veikloje – didelis privalumas: „Iki šiol nuomojome mokėjimo kortelių skaitytuvą iš banko ir jau žinome, kad toks įrenginys mums ir mūsų klientams yra patogus bei reikalingas.“

Tyrina-Biečienė neslepia, kad nors mokėjimo kortelių skaitytuvas jos vadovaujamame sporto klube – ne naujiena, tačiau pakeisti šios paslaugos teikėją paskatino patrauklesnis kainos pasiūlymas: „Vis dažniau klientai atsiskaito mokėjimo kortelėmis nei grynaisiais pinigais, todėl ieškojome palankiausių mokėjimo kortelių aptarnavimo paslaugos sąlygų, kurias pasiūlė Kėdainių krašto kredito unija.“

Mokėjimo kortelių skaitytuvų nuomos ir aptarnavimo paslauga teikiama juridiniams asmenims ir privatiems prekybininkams, kurie yra LKU priklausančių kredito unijų nariai ir jose turi sąskaitą. Narių patogumui, priklausomai nuo vykdomos veiklos pobūdžio kredito unijos siūlo išsinuomoti dviejų tipų kortelių skaitytuvus: laisvai pastatomus ir nešiojamus. Taip pat galima pasirašyti tiek trumpalaikės, tiek ilgalaikės mokėjimo kortelių aptarnavimo paslaugos teikimo sutartis, galiojančias nuo kelių dienų ar savaitės, iki daugiau negu vienų metų.

Primename, kad norėdami išsinuomoti mokėjimo kortelių skaitytuvą, turite atvykti į savo kredito uniją, kur reikalinga pateikti prašymus dėl kortelių skaitytuvų nuomos ir mokėjimo kortelių aptarnavimo paslaugų.

LKU kredito unijų grupei priklauso 45 unijos visoje Lietuvoje, kurios teikia visas svarbiausias finansines paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims, ūkininkams, vietos savivaldos institucijoms bei organizacijoms. Tapęs bet kurios LKU priklausančios kredito unijos nariu, asmuo gali atidaryti mokėjimo sąskaitą, vykdyti visas finansines operacijas grynaisiais pinigais ar naudojantis elektroninės bankininkystės sistema „i-Unija“, naudotis unijų išduodamomis kredito ir debeto mokėjimo kortelėmis.

Kredito unijos savo nariams sudaro sąlygas taupyti sudarant terminuotų ir taupomųjų indėlių sutartis, teikia paskolas būstui įsigyti ar atnaujinti, taip pat paskolas su valstybės paskata pirmajam būstui, vartojimo paskolas bei paskolas verslo pradžiai. Kredito unijos aktyviai finansuoja smulkiojo ir vidutinio verslo projektus, jaunas įmones, žemės ūkio veikla besiverčiančius ūkininkus ir bendroves.

LKU kredito unijų turtas pirmojo pusmečio pabaigoje sudarė 470,61 mln. Eur ir per šešis mėnesius nuo metų pradžios išaugo 14,77 mln. Eur arba 3 proc. Taip pat LKU kredito unijų grupėje nuolat auga klientams suteiktų paskolų apimtis: paskolų portfelio grynoji vertė birželio 30 dieną sudarė 359,81 mln. Eur ir per 2020 metų pirmąjį pusmetį paaugo 11 proc., 34,94 mln. Eur.

Daugiau informacijos apie mokėjimo kortelių aptarnavimo paslaugos teikimą skaitykite čia.

Apie kitas LKU kredito unijų grupės paslaugas – interneto svetainėje www.lku.lt.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas žemės ūkio subjektams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba, pasiskolinti lėšų žemės ūkio technikai, įrangai, veislinėms pieno kryptiems telyčioms bei genetinei medžiagai įsigyti, LKU kredito unijų grupei priklausančios kredito unijos, bendradarbiaudamos su UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondu, prisideda prie naujos finansinės priemonės „Paskolų teikimas pirmine gamyba užsiimantiems ūkio subjektams“ įgyvendinimo. Pagal šią priemonę per du metus planuojama suteikti daugiau nei 2 mln. Eur lengvatinių paskolų LKU kredito unijų grupės nariams.

Prie naujos finansinės priemonės įgyvendinimo jungiasi net 17 LKU kredito unijų grupei priklausančių kredito unijų visoje Lietuvoje. Ši priemonė finansuojama iš įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007­–2013 m. programos finansines priemones grąžintų lėšų. „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, turintis nacionalinės plėtros įstaigos statusą, siekia žemės ūkio sektoriui pasiūlyti vis naujus, ūkio plėtrą ir vystymą skatinančius finansinius instrumentus, – sako Žemės ūkio paskolų garantijų fondo l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė. – Ankstesnės lengvatinių paskolų priemonės buvo labai efektyvios, todėl grįžus anksčiau išskolintoms lėšoms galime pasiūlyti paskolas užsiimantiems pirmine gamyba, kurios bus teikiamos palankesnėmis nei rinkos sąlygomis.“

Kredito unijos lengvatines paskolas pagal finansinę priemonę teiks iki 7 metų laikotarpiui, didžiausia paskolos suma – 100 tūkst. Eur, neįskaitant unijų prisidedamų nuosavų lėšų. Paskolos bus teikiamos žemės ūkio technikai, įrangai, veislinėms pieno kryptiems telyčioms bei genetinei medžiagai įsigyti. Žemės ūkio subjektams sudarytos palankios finansavimo sąlygos – bendra metinė palūkanų norma pagal šią priemonę teikiamoms paskoloms bus nuo 3 proc., paskolos administravimo mokestis negalės būti didesnis kaip 0,5 proc. paskolos sumos.

Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas akcentuoja finansinių priemonių reikšmę po pandemijos atsigaunančiam šalies žemės ūkiui: „Koronaviruso sukelti padariniai neaplenkė ir Lietuvos žemės ūkio sektoriaus – neigiamas poveikis pasireiškė per smukusią žemės ūkio produktų paklausą tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, todėl ši ir kitos panašios finansinės priemonės yra svarbios prisidedant prie paveikto žemės ūkio grąžinimo į veiklos vėžes. Pažįstame savo klientus ir žinome apie jų poreikį bei būtinumą atnaujinti žemės ūkio įrangą, plėsti ir modernizuoti savo ūkius. Norintieji pasinaudoti priemone „Paskolų teikimas pirmine gamyba užsiimantiems ūkio subjektams“ tarp programoje dalyvaujančių septyniolikos LKU kredito unijų grupei priklausančių kredito unijų lengvai ras arčiausiai esančią.“

Kredito unijos, teikiančios paskolas pagal priemonę „Paskolų teikimas pirmine gamyba užsiimantiems ūkio subjektams“, į UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondą taip pat galės kreiptis dėl garantijos už suteikiamas paskolas. „Ši papildoma užtikrinimo priemonė leis aukštesnės rizikos ūkio subjektams gauti finansavimą ir lengviau plėsti ar modernizuoti savo ūkius, – teigia R. Globienė. – Be to, paskolų gavėjams koronaviruso ligos protrūkio laikotarpiu iki 2020 m. gruodžio 31 d. kompensuojama 100 proc. kredito unijoms sumokėtų palūkanų (vėliau – 80 proc.), taip pat iki 2020 m. gruodžio 31 d. kompensuojama 100 proc. garantinės įmokos už garantijos suteikimą.“

Žemės ūkio subjektai, užsiimantys pirmine žemės ūkio produktų gamyba ir norintys pasinaudoti šia finansine priemone, turi kreiptis į savo kredito uniją. LKU grupės kredito unijos, teikiančios lengvatines paskolas pagal naują finansinę priemonę „Paskolų teikimas pirmine gamyba užsiimantiems ūkio subjektams“:

• Alytaus kredito unija
• Anykščių kredito unija
• Kėdainių krašto kredito unija
• Kredito unija „Gargždų taupa“
• Kredito unija „Germanto lobis“
• Kredito unija „Magnus“
• Kredito unija „Prienų taupa“
• Kredito unija „Tikroji viltis“
• Kredito unija „Vievio taupa“
• Kredito unija „Ebitum“ (buvusi „Žemdirbio gerovė“)
• Pakruojo ūkininkų kredito unija
• Panevėžio kredito unija
• Pasvalio kredito unija
• Šilutės kredito unija
• Širvintų kredito unija
• Ukmergės ūkininkų kredito unija
• Utenos kredito unija

Informaciją apie finansinę priemonę „Paskolų teikimas pirmine gamyba užsiimantiems ūkio subjektams“ rasite čia.