Kategorija: LKU grupės naujienos

Ūkininko Arūno Usio iš Telšių rajono šeimos ūkis per beveik du dešimtmečius smarkiai užaugo, tačiau kaip ir visi ūkiai šiemet – susidūrė su koronaviruso (COVID-19) pandemijos pasekmėmis. Nacionalinės plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) ir LKU grupės kredito unija „Germanto lobis“ dalinasi ūkininko istorija apie šiųmetę patirtį.

– Trumpai papasakokite apie savo ūkį ir kokią veiklą vykdote?

– Savo ūkio istoriją skaičiuojame nuo 2001 m. – tuomet viskas prasidėjo nuomojant 28 hektarus žemės, kurią dirbome vienu naudotu traktoriuku. Į darbą įsitraukus visai šeimai, per beveik du dešimtmečius užaugome ir dabar galime pasidžiaugti 1 000 hektarų ūkiu.

Esame mišrus ūkis, jame taip pat dirba 12 žmonių, o pagrindinės veiklos – gyvulininkystė ir augalininkystė: auginame grūdus, turime apie 250 galvijų, kurių beveik pusė yra melžiamų.

Tai, kad esame mišrus ūkis, mums leidžia diversifikuoti savo pajamas ir sumažinti priklausomybę nuo vienos ūkio šakos, kai vieni metai būna sėkmingesni vienai, o kiti – kitai. Taip pat tai suteikia galimybę išlaikyti savo ūkio darbuotojus, pasiūlant jiems darbą ištisus metus ir konkurencingą darbo atlygį.

– Su kokiomis problemomis susidūrėte COVID-19 pandemijos akivaizdoje?

– Pavasarį paskelbus karantiną didžiausias mus užklupęs iššūkis buvo kritusios pieno supirkimo kainos – tuomet jos sumažėjo 25–30 proc. Akivaizdu, kad tai turėjo didelės įtakos mūsų pajamoms, kurios irgi smarkiai sumažėjo. O būtent pavasarį ūkiui yra reikalingos didžiausios investicijos – perkamos trąšos, pašarų atsargos, kuras ir kiti būtini resursai ūkio veiklai vykdyti.

Džiaugiamės, kad tiekėjai sutiko atidėti mokėjimus, tačiau pajamų srautai taip greitai neatsistatė, o mokėjimus už įsigytas prekes jau reikėjo atlikti. Todėl ieškojome sprendimų, nes vykdydami veiklą esame atsakingi ne tik už savo ūkį ir šeimą, bet ir už mūsų ūkyje dirbančių žmonių šeimas – nuo ūkio situacijos priklauso ir jų pajamos, jų šeimų gyvenimai.

„Vykdydami veiklą esame atsakingi ne tik už savo ūkį ir šeimą, bet ir už mūsų ūkyje dirbančių žmonių šeimas.“

– Iš kur sužinojote apie Žemės ūkio paskolų garantijų fondo teikiamas lengvatines paskolas ir kaip vyko visas procesas?

– Apie finansinę priemonę nuo COVID-19 nukentėjusiems ūkininkams ir ūkiams sužinojome iš kredito unijos „Germanto lobis“ darbuotojų – jie pasiūlė pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis ir vėliau mums geranoriškai pagelbėjo.

Kadangi visada atsakingai tvarkome savo apskaitą, ruošiame balanso ataskaitas kas ketvirtį – buvo gana paprasta pateikti visus reikalingus dokumentus ir duomenis. Labai gerai, kad tiek kredito įstaigai, tiek ŽŪPGF reikia pateikti tuos pačius dokumentus – tai labai palengvina procesą, neapkrauna mūsų papildomais pildymais.

Su ŽŪPGF priemonėmis susiduriame jau ne pirmą kartą ir galime patvirtinti, kad tai yra labai geras mechanizmas, padedantis ūkiams. Ši pagalba itin svarbi veiklos pradžioje, kuomet ūkis dar tik kuriasi ir neturi pakankamai turto užstatui garantuoti – mes patys tuomet pasinaudojome garantijų teikimo paslaugomis.

– Kaip gautos paskolos lėšos pagelbėjo Jūsų ūkiui?

– Gautos lėšos mums pagelbėjo laiku atsiskaityti su tiekėjais, sureguliavo situaciją dėl kritusių pajamų srautų. Nors pieno supirkimo kainos jau po truputį atsistato, tačiau jos dar nesiekia iki pavasario karantino buvusio lygio. Žinoma, geras grūdų derlius ir už jį gautos pajamos mums padėjo atsigauti – tačiau lengvatinės paskolos lėšos buvo kritiškai reikalingos tuo metu, kada jų labiausiai trūko.

„Gautos lėšos mums pagelbėjo laiku atsiskaityti su tiekėjais, sureguliavo situaciją dėl kritusių pajamų srautų.“

– Kokias matote savo ūkio perspektyvas ateityje?

– Reikia suprasti, kad žemės ūkis – ilgalaikė veikla. Po sudėtingų prieš tai buvusių poros metų ir šių metų pavasario, 2020 m. antra metų pusė žemės ūkiui buvo gera. Turime gerą grūdų derlių, grūdų rinkoje jaučiamas pakilimas, panašu, kad dabartinės sąlygos pasėliams kol kas irgi yra palankios. Tad ilgalaikėje perspektyvoje su optimizmu žvelgiame į ateitį, jeigu gamta neiškrės pokštų.

Taip, dabartinis karantinas irgi turi tam tikrą įtaką, tačiau daugiausiai tai liečia sulėtėjusią tam tikrų resursų tiekimo logistiką. Pavyzdžiui, technikos detalės keliauja kur kas ilgiau. Ir, žinoma, higienos, dezinfekcijos ir saugaus atstumo reikalavimų laikymasis tapo kur kas svarbesnis – tačiau tai yra techniniai ir nesunkiai įgyvendinami dalykai.

– Ką patartumėte kitiems ūkiams, susidūrusiems su panašiomis problemomis?

– Visų pirma, į žemės ūkio veiklos vykdymą reikia žiūrėti šiek tiek labiau iš verslo perspektyvos. Labai svarbu ne tik profesionali ūkinė veikla, bet ir tinkamas finansų valdymas. Tai reiškia, kad šiuolaikinis ūkininkavimas sunkiai įmanomas be investicijų skolintomis lėšomis ar kitų finansinių instrumentų įgyvendinimo.

Patarčiau atsikratyti baimės įgyvendinti ūkio plėtrą skolintomis lėšomis. Jeigu ūkininkas nukentėjo nuo pandemijos – tuomet šios lengvatinės paskolos yra puikus sprendimas. Jeigu ūkininkas pradeda veiklą – tuomet jis gali rasti kitų finansavimo galimybių ir pasinaudoti ŽŪPGF teikiamomis garantijomis. Sprendimą galima rasti visada – reikia jo tiesiog ieškoti.

„Sprendimą galima rasti visada – reikia jo tiesiog ieškoti.“

– Dėkojame Jums už pokalbį.

Finansinė priemonė įgyvendinama pagal schemą, patvirtintą 2020 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-539 „Dėl skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ schemos patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais.

Pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantys ūkio subjektai, per paskutinius trejus metus nukentėję nuo nepalankių klimato reiškinių, nuo gruodžio 1 d. gali kreiptis dėl lengvatinių paskolų pagal priemonę „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“.

Paskolų teikimui jau pasiruošta

Rugsėjo pradžioje pradėjus įgyvendinti finansinę priemonę „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“, iki šiol dėl lengvatinių paskolų kreiptis galėjo tik 2019 m. nuo šalnų nukentėję ūkininkai ir ūkiai.

Nuo gruodžio 1 d. dėl lengvatinių paskolų gali kreiptis ne tik nuo šalnų, bet ir nuo kitų nepalankių klimato reiškinių, pavyzdžiui, sausros, liūčių ar vėjo per paskutinius trejus metus nukentėję pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantys ūkininkai ir ūkiai.

Skatinamąją finansinę priemonę administruoja nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF). Iš viso paskoloms numatyta 2,7 mln. eurų lėšų, o vienas ūkio subjektas gali gauti iki 25 tūkst. eurų paskolą.

Paskolos teikiamos lengvatinėmis sąlygomis

Paskolos gavėjams bus suteikiamos iki 25 tūkst. eurų paskolos iki 36 mėn. laikotarpiui. Jos teikiamos mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurioms yra reikalingos lėšos investicijoms, apyvartinėms lėšoms finansuoti ir darbo užmokesčiui bei su juo susijusiems mokesčiams sumokėti.

Paskolos didžiąja dalimi finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, o 23 proc. paskolų sumos dalies sudaro finansų tarpininkų – LCKU narių – lėšos. Valstybės lėšomis finansuojamai paskolos daliai yra taikomos nulinės paskolų palūkanos, kredito unijų lėšomis finansuojamai daliai – iki 8 proc. metinės palūkanos, todėl bendra paskolos palūkanų norma nesieks 2 proc.

Paskolos gavėjui pageidaujant, gali būti taikomas iki 1 metų paskolos grąžinimo atidėjimas. Paskolos gavėjas turės sumokėti paskolos administravimo mokestį, kuris siekia 1 proc. nuo paskolos sumos, tačiau ne mažiau kaip 100 eurų.

Paskolos pagal šią priemonę bus teikiamos iki 2021 m. gruodžio 31 d. kreipiantis į tarpininkaujančią finansų įstaigą – vieną iš priemonės įgyvendinime dalyvaujančių LCKU kredito unijų.

Daugiau apie priemonę sužinokite čia: Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių.

Finansinė priemonė įgyvendinama pagal schemą, patvirtintą 2020 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-422 „Dėl Fondų fondo „Žemės ūkio fondas“ finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“.

Nors koronaviruso (COVID-19) pandemija paveikė daugelį veiklos sektorių, taip pat ir finansų, LKU kredito unijų grupės, vienijančios 45 unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), turto vertė rugsėjo mėnesį viršijo pusės milijardo eurų sumą. Be to, skaičiuojama, kad trečią ketvirtį ir toliau didėjo kreditavimo apimtys bei augo pelnas. Visa tai sudaro sąlygas užtikrinti visos grupės stabilumą Lietuvai ir pasauliui ekonomiškai sudėtingu laikotarpiu.

Grupės turtas perkopė pusę milijardo eurų

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir LCKU, trečiojo ketvirčio pabaigoje skaičiavo šoktelėjusius veiklos rodiklius. Nors šie metai pasižymėjo ekonominiu nenuspėjamumu ir iššūkiais, LKU grupės bendras konsoliduotas turtas peržengė pusės milijardo slenkstį ir rugsėjo 30 d. siekė 510,5 mln. Eur sumą.

Šis rodiklis nuo metų pradžios išaugo 58 mln. Eur, o daugiausia – net 8,3 proc. – per pastarąjį ketvirtį. Tuo tarpu visą grupę prižiūrinčios LCKU valdomas turtas per devynis mėnesius paaugo ketvirtadaliu – 25,3 proc. – iki 156,4 mln. Eur.

Be viso to, kredito unijos skaičiavo ir pelno augimą. Neaudituotais duomenimis, per 2020 m. tris ketvirčius LKU grupė uždirbo virš 1,8 mln. Eur grynojo pelno – 2,4 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu (788 tūkst. eurų). Analizuojant gautų pajamų struktūrą, konsoliduota kredito unijų grupė uždirbo beveik 13,6 mln. Eur grynųjų palūkanų pajamų. Tuo tarpu LCKU per tris šių metų ketvirčius grynųjų palūkanų pajamų uždirbo beveik 2 mln. Eur.

LCKU administracijos vadovas, valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas pastebi, kad nors iki šiol koronaviruso pandemijos poveikis LKU kredito unijų grupei atsiliepė beveik nejuntamai, tačiau dėl miglotos ateities, kurią nulems tolimesnė koronaviruso epidemiologinė situacija, ypatingai svarbu išlaikyti nuoseklią veiklos kryptį:

„LKU grupės kredito unijos, atsižvelgiant į 2020 metų trijų ketvirčių rezultatus, veikia pelningiau ir gerokai tvariau nei keletą pastarųjų metų. Ypatingai paskutinį ketvirtį, kai šalyje buvo sąlyginai juntamas ekonominis pagerėjimas, gerėjo ir namų ūkių finansinė situacija. Dėl tos pačios priežasties suaktyvėjo tiek atsigavusio ir prie naujų veiklos aplinkybių prisitaikiusio verslo, tiek gyventojų kreditavimas. Taip pat LKU kredito unijos per ketvirtį pritraukė per tūkstantį naujų narių, kurių šiandien turime daugiau nei 122 tūkstančius visoje Lietuvoje.

Vis dėlto atsipalaiduoti neketiname ir toliau visiems sudėtingu laikotarpiu intensyviai dirbsime kredito unijų bei jų klientų labui“, – teigia M. Vijūnas.

Solidarumas pandemijos akivaizdoje

LKU kredito unijų grupei pastarąjį ketvirtį ir toliau pavyko didinti skolinimo apimtis. Grynoji konsoliduotos LKU grupės išduotų paskolų portfelio vertė 2020 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje sudarė beveik 402 mln. Eur, o tai – net 14,8 proc. daugiau nei 2019-ųjų pabaigoje. Daugiausia buvo išduota kreditų fiziniams asmenims, kurių didžioji dalis, beveik pusė bendro portfelio, – būstui įsigyti, statyti ar atnaujinti.

Dar pavasarį šalyje pradėjus blogėti situacijai dėl koronaviruso, LKU grupei priklausančios kredito unijos solidarizavosi su kitomis Lietuvos bankų asociacijai priklausančiomis finansų įstaigomis ir pasirašė paskolų moratoriumą. Pagal jį gyventojams ir verslui, susidūrusiems su COVID-19 pandemijos pasekmėmis, buvo suteikta galimybė atidėti turimų paskolų grąžinimą.

Skaičiuojama, kad dėl koronaviruso pandemijos LKU grupės kredito unijų atidėtos paskolos rugsėjo 30 d. sudarė 30,5 mln. Eur, iš kurių 17,4 mln. Eur buvo pritaikytos moratoriumo sąlygos. Daugiausia atidėjimų – 10,3 mln. Eur – patvirtinta verslo subjektams. Vis dėlto dar trečiąjį ketvirtį šalies ekonominei situacijai pagerėjus, dalis asmenų ir įmonių, kuriems buvo atidėtos paskolos, sugrįžo prie įprastų mokėjimų.

Šiuo laikotarpiu LKU grupės kredito unijos aktyviai finansavo smulkiojo ir vidutinio verslo projektus, jaunas įmones, žemės ūkio veikla besiverčiančius ūkininkus ir bendroves, taip pat veikė lengvatinių priemonių nukentėjusiems nuo COVID-19 srityje. Pagal skatinamąją finansinę priemonę ūkio subjektams, veikiantiems žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, iki rugsėjo 30 d. buvo pasirašytos 88 lengvatinių kreditų sutartys už beveik 9 mln. Eur.

Taip pat unijos teikia kreditus pradedančiajam verslui pagal finansinę priemonę „Verslumo skatinimas 2014–2020“, administruojamą partnerių UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, kurių per trečiąjį šių metų ketvirtį išduota už daugiau nei 1,1 mln. Eur, o per visą skolinimo laikotarpį – už beveik 18 mln. Eur.

Gyventojai suskubo taupyti

Nors kreditavimas trečiąjį ketvirtį išaugo, taip pat išaugo ir gyventojų siekis taupyti juodai dienai. „Šiuo metu visuomenėje vyrauja neužtikrintumo dėl finansinės gerovės nuotaika, todėl dalis namų ūkių taupo labiau negu įprastai. Dėl šios priežasties, daugelyje finansų įstaigų, taip pat ir LKU grupės kredito unijose, stebimas indėlių portfelio augimas“, – komentuoja LCKU vadovas M. Vijūnas.

Nuo metų pradžios kurį laiką neženkliai traukęsis konsoliduotos LKU kredito unijų grupės indėlių portfelis, įskaitant ir santaupas einamosiose sąskaitose, trečią šių metų ketvirtį šoktelėjo 11,4 proc. ir rugsėjo pabaigoje pasiekė 439,6 mln. Eur sumą.

Didžiausią indėlių portfelio dalį – 62 proc. arba 293,1 mln. Eur – sudarė terminuotieji indėliai, kurie per ketvirtį išaugo 4 proc. arba 12 mln. Eur. Dauguma šių indėlių, laikomų kredito unijose, priklauso fiziniams asmenims.

Pastebima, kad verslo atstovai dažnai nė nesusimąsto, jog indėliai patys savaime gali būti aktualūs tiek gyventojams, tiek verslo įmonėms, kurios taip pat gali auginti turimas lėšas kredito unijose. „Vis dėlto žmonių sąmoningumas pastaruoju metu didėja ir tarp indėlininkų daugėja tiek jauno amžiaus žmonių, tiek verslo įmonių. Šiandien indėliai yra vienas paprasčiausių ir mažiausios rizikos būdų investuoti bei už turimas santaupas LKU grupės kredito unijose gauti vienas didžiausių palūkanų“, – komentuoja LCKU administracijos vadovas M. Vijūnas.

Skirti papildomi 50 mln. eurų lengvatinėms paskoloms ūkio subjektams, veikiantiems žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, patyrusiems likvidumo problemų dėl koronaviruso (COVID-19) ligos protrūkio, teikti, skelbia Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF). Iki spalio mėnesio pabaigos buvo panaudotos beveik visos iš pradžių skirtos 40 mln. eurų lėšos, o su papildomai skirtomis lėšomis iš viso šiai finansinei priemonei numatytas biudžetas sieks 90 mln. eurų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Pradinės priemonės lėšos – paskirstytos per porą mėnesių

Rugpjūčio mėnesį pradėtoms teikti lengvatinėms paskoloms žemės ūkio ir žuvininkystės subjektams, nukentėjusiems nuo COVID-19, buvo skirta 40 mln. eurų. Pradėjus įgyvendinti šią skatinamąją finansinę priemonę, lengvatinės paskolos sulaukė didelio susidomėjimo ir iki spalio mėnesio pabaigos ŽŪPGF dėl šių paskolų gavo beveik 300 paraiškų už 43,6 mln. eurų. Tuo tarpu pagal šią priemonę 17-oje LKU grupės kredito unijų buvo pasirašytos 88 kreditų sutartys už beveik 9 mln. Eur.

„Stebėdami situaciją ir atlikę finansinės priemonės poreikio vertinimą, matėme didesnį poreikį iš ūkio subjektų negu pradžioje skirti 40 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, LR Vyriausybės sprendimu finansinei priemonei skiriama finansavimo suma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų buvo padidinta nuo 40 mln. iki 90 mln. eurų“, – situaciją komentuoja ŽŪPGF l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė.

„Matome kad paskolų poreikis vis dar išlieka didelis. Todėl paskelbus žinią apie papildomai skiriamas lėšas – sulauksime naujų paraiškų ir, prognozuojame, kad šios lėšos bus panaudotos iki šių metų pabaigos“, – papildo R. Globienė.

Lengvatinės paskolos pagal šią priemonę teikiamos žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse veikiantiems ūkio subjektams, o iki spalio mėn. pabaigos daugiausia paskolų lėšų – 42 proc. – yra skirta ūkininkams. 25 proc. paskoloms skirtų lėšų suteikta bendrovėms, dar 19 proc. – žemės ūkio bendrovėms. Likusios paskolų lėšos suteiktos žemės ūkio kooperatyvams, individualioms įmonėms, kooperatinėms bendrovėms ir mažosioms bendrijoms.

Dėl paskolos galima kreiptis iki 2020 m. gruodžio 31 d.

„Patvirtinus papildomas lėšas, šiuo metu rūpinamės bendradarbiavimo pratęsimu su anksčiau prie finansinės priemonės įgyvendinimo prisijungusiais finansų tarpininkais ir skelbiame atvirą galimybę prisijungti naujiems. Siekiame užtikrinti kuo didesnį šios skatinamosios finansinės priemonės prieinamumą, kad ja galėtų pasinaudoti visoje Lietuvoje veikiantys žemės ūkio ir žuvininkystės ūkio subjektai“, – sako R. Globienė.

Lengvatines paskolas iki 2020 m. gruodžio 31 d. teiks net 17 LKU grupei priklausančių kredito unijų, veikiančių visoje Lietuvoje. Paskolos gavėjai gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos iki 1 mln. eurų sumos ir iki 36 mėn. laikotarpiui. Paskolai yra nustatytos fiksuotos metinės palūkanų normos – jos priklausomai nuo paskolos gavėjo dydžio ir paskolos trukmės svyruoja tarp 0,1 ir 0,19 proc., o paskolos administravimo mokestis paskolos gavėjui yra taikomas iki 2 proc. (tačiau ne mažiau kaip 150 eurų ir ne daugiau kaip 2 500 eurų). Paskola suteikiama neįkeičiant turto.

Daugiau informacijos apie paskolos gavimui taikomus reikalavimus ir joje dalyvaujančių LKU grupės kredito unijų sąrašą rasite LKU interneto svetainėje.

Finansinė priemonė įgyvendinama pagal schemą, patvirtintą 2020 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-539 „Dėl skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ schemos patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais.

Dėl koronaviruso įvestas karantinas apsunkins žmonių galimybę lankytis meno parodose ir kitaip turiningai leisti savo laisvalaikį. Atliepiant žmonių poreikį domėtis menu, Molėtuose atverta unikali paroda po atviru dangumi, kurios mecenatu tapo LKU kredito unija „Neris“.

Lapkričio 6 d. ant Molėtų savivaldybės viešosios bibliotekos lauko sienos atidarytoje parodoje „RETROFUTURIZMAS“ eksponuojami 6 tapybos darbai, kuriuos 2016–2020 metais sukūrė Vilniaus dailės akademijos lektorius Ansis Burkė. Priėmus sprendimą šiuos kūrinius eksponuoti lauke, paveikslai buvo padengti specialia plexiglass danga, kuri juos apsaugos nuo žalingo klimato poveikio.

„Menas atlieka daugybę svarbių funkcijų – atitraukia mus nuo kasdienybės, išblaško, suteikia minčių. Mintis eksponuoti paveikslus lauke ir šiuo sudėtingu laikotarpiu padaryti juos prieinamus didesniam skaičiui žmonių mums pasirodė labai novatoriška, todėl parėmėme šį projektą“, – sako kredito unijos „Neris“ vadovė Kristina Pavliukianec.

Paveikslų cikle, kurį žiūrovai gali apžiūrėti ant pastato adresu Inturkės g. 4 (Molėtai), dominuoja keletas pagrindinių personažų: progresyvus verslininkas, apsiginklavęs retro naro šalmu; vintažinis metalinis robotas-monstras, besiekiantis trapios porcelianinės balerinos meilės; futuristinis lakūnas, besiruošiantis kosminei odisėjai; prisukamas žaislas-smuikininkas, stebinantis ateities vaikus – robotus. Kai kurie darbai kelia triukšmo, džeržgimo įspūdį. To pasiekta naudojant kontrastingas, aktyvias, fluorescencines spalvas ir tam tikrus kompozicinius jų derinius, netikėtus akcentus. Visi paveikslai yra dinamiški, aktyvūs, ryškūs, balansuojantys tarp tapybos ir grafičio meno.

Šiandienos kontekste šie darbai įgauna naujas socialines ir psichologines prasmes. Galimai atspindi žmonių nuojautas, viltis ir vizijas. Ryškios spalvos ir aktyvios kompozicijos budina ir skatina smalsumą.

Tikimasi, kad atvira ir lengvai žiūrovui, miesto svečiui ar net atsitiktiniam praeiviui pasiekiama paroda atkreips lankytojų dėmesį. Planuojama, kad meno gerbėjai parodą galės lankyti iki pavasario.

Parodos organizatorius – Molėtų rajono savivaldybė ir UAB „Donatelas“, parodos mecenatas – kredito unija „Neris“.

Lietuvos banko (LB) atliktas gyventojų tyrimas parodė, kad per 50 proc. apklaustųjų santaupas laiko mokėjimo sąskaitoje, o daugiau nei trečdalis – grynaisiais „kojinėje“. LKU kredito unijų grupės ekspertai pabrėžia, pasirinkti taupymo būdai dažnai ne tik neefektyvūs, bet ir pastaruoju atveju – nesaugūs. Visa tai signalizuoja, kad nors ir žinome apie taupymo svarbą, tačiau taupymo priemonėmis nesidomime.

Taupymas – tai įprotis?

Koronaviruso protrūkio sukelta krizė yra puiki proga gyventojams įsitikinti, kad „juodai dienai“ turi ruoštis visi. Taupyti reikia ne tik turint konkretų tikslą, bet ir nenumatytiems atvejams. Finansų specialistai pataria, jog būtina turėti bent 3–6 mėnesių pajamų dydžio santaupas. Kaip bebūtų, kas penktas LB apklaustas šalies gyventojas teigė santaupų visai neturintis.

Dažniausia to priežastis – iš gaunamų pajamų nelieka laisvų lėšų taupyti. Anot Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU), prižiūrinčios visą LKU kredito unijų grupės sistemą, projektų valdymo specialistės Ritos Stankevičiūtės, dažnai net ir didėjant pajamoms, proporcingai didėja ir žmonių poreikiai, todėl laisvų lėšų taupyti gali nelikti, jeigu nesama taupymo įpročio, kurį reikia ugdyti.

„Verta suprasti, kad taupymas grynaisiais ir lėšų įdarbinimas yra skirtingi būdai atsidėti pinigus – mat pastaruoju būdu taupomi pinigai turi potencialo uždirbti naujus pinigus. Taupant mokėjimo sąskaitoje ar grynaisiais, pinigai ne tik neauga, bet ir priešingai – gali nuvertėti. Nereikia nė priminti, kad viso gyvenimo santaupas laikyti grynaisiais yra ir ypatingai nesaugu“, – sako R. Stankevičiūtė.

Santaupos turi augti

Efektyvus būdas taupyti – kiekvieną mėnesį atsidėti nustatytą dalį pajamų, penktadalį ar dešimtadalį, šių lėšų neįtraukiant į bendrą šeimos biudžetą. Indėliai – galimybė taupyti ir auginti santaupas už metines palūkanas, kurios kredito unijose neretai būna didesnės nei kitose finansų įstaigose.

Brėžiant takoskyrą tarp taupomųjų ir terminuotųjų indėlių, R. Stankevičiūtės manymu, tai – individualus pasirinkimas: „Kurį indėlio tipą pasirinkti, priklauso nuo asmeniui priimtino taupymo būdo ir jau sukauptos sumos. Terminuotieji indėliai yra skirti didesnei sumai laikyti, jų negalima papildyti, o įnešta suma – fiksuota ir nekintama. Palūkanos mokamos kas mėnesį arba termino pabaigoje.

Tuo tarpu taupomieji indėliai yra skirti didesnei sumai sukaupti per ilgesnį laikotarpį. Pradinė suma dažniausiai būna maža, dalyje unijų – net nuo 1 Eur. Šį indėlį visą jo laikotarpį galima papildyti reguliariais arba nereguliariais įnašais, o palūkanos kitą mėnesį skaičiuojamos jau nuo didesnės sumos. Taip pat kai kuriose kredito unijose dalį indėlio galima atsiimti nemokamai.

Taigi tais atvejais, kai asmuo turi sukaupęs didesnę sumą ir neturi tikslo taupyti papildomais įnašais, rekomenduojama rinktis terminuotąjį indėlį, o kitu atveju – taupomąjį“, – aiškina R. Stankevičiūtė pridėdama, kad kredito unijose atvira galimybė nuotoliniu būdu per e. bankininkystės sistemą ne tik padėti ar papildyti indėlį, bet ir tapti bet kurios LKU grupės kredito unijos nariu. Tam reikalinga turėti elektroninį kvalifikuotą parašą, mobilųjį elektroninį parašą arba kvalifikuotą „Smart-ID“ paskyrą, ir kreiptis į kredito uniją elektroniniu būdu.

Indėlis kredito unijoje – saugesnis būdas taupyti

Indėliai yra laikomi viena mažiausiai rizikingų taupymo priemonių. LCKU Iždo departamento direktorius, administracijos vadovo pavaduotojas Rūtenis Šukevičius teigia, kad indėliai kredito unijose – saugus būdas taupyti, nes šalyje, išskyrus pavienius atvejus, neliko vadinamųjų nepriklausomų kredito unijų. Mat šios privalo priklausyti centrinei kredito unijai:

„Taip užtikrinama, kad kredito unijos veiktų neprisiimdamos per didelės rizikos, bei įgyvendinama kryžminių garantijų schema. Vadinasi, bent vienai LKU grupės kredito unijai patyrus laikinų sunkumų, atsakomybę prisiima visa grupė“, – aiškina R. Šukevičius pabrėždamas, kad taip pat LKU kredito unijos yra valstybinio indėlių draudimo sistemos dalyvės, todėl net žlugus visai grupei įsijungtų indėlininkų apsaugos ir indėlių kompensavimo mechanizmai.

Pastaruoju metu stebimas indėlių portfelio augimas patvirtina taupymo priemonės patrauklumą. LKU grupės, kurią sudaro 45 kredito unijos ir LCKU, viso indėlių portfelio suma, įskaitant ir santaupas einamosiose sąskaitose, pasibaigus III metų ketvirčiui siekė beveik 440 mln. Eur,  kurio didžiausią dalį – 272 mln. Eur – sudarė terminuotieji indėliai.

Kredito unijos – arčiau Jūsų 

LKU grupei priklausančios Šilutės kredito unijos administracijos vadovės Genovaitės Kimbrienės teigimu, į kredito unijas vis dažniau atsigręžia kitų finansų įstaigų klientai, o to priežastys – retėjantis bankų klientų aptarnavimo vietų tinklas regionuose ir kredito unijoje didinamos indėlių palūkanos:

„Daugelį metų stebime tendenciją, kad jauni žmonės dažniau skolinasi negu taupo. Vis dėlto, taupančiųjų tarpe esama ir asmenų, kurie dirba užsienyje, daugiausia Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje bei Norvegijoje, o santaupas augina mūsų kredito unijoje“, – sako G. Kimbrienė.

Vilniaus kredito unijos administracijos vadovas Arnas Žalys pastebi, kad terminuotais indėliais vis dažniau susižavi ir jauno amžiaus auditorija: „Mūsų indėlių portfelis nuolat auga, auga ir narių ratas. Su jaunų žmonių abejingumu ar nepasitikėjimu kredito unijų sistema niekada nesusidūrėme, o tai lemia tiek patrauklios palūkanos, tiek valstybinė indėlių draudimo sistema, kuriai priklausome“, – teigia A. Žalys.

ARKU kredito unijos administracijos vadovė Diana Komskienė pritaria, kredito unijų patrauklumas – konkurencingos indėlių palūkanos, o indėliai patys savaime gali būti aktualūs tiek gyventojams, tiek verslo įmonėms:

„Verslo atstovai dažnu atveju nesusimąsto, kad jų santaupos sąskaitose taip pat gali būti įdarbintos. Visgi turiu pastebėti, kad pastaruoju metu žmonių sąmoningumas didėja ir tarp indėlininkų vis dažniau atsiranda tiek jaunų žmonių, tiek verslo įmonių. Tai reiškia didesnį domėjimąsi taupymo klausimais ir palaikymą lietuviškoms finansų įstaigoms“, – komentuoja ARKU kredito unijos administracijos vadovė D. Komskienė.

Nors bankai iš Trakų traukiasi, finansinių paslaugų teikėjų gyventojai nepritrūks. Dar vasaros pabaigoje Trakų centre duris atvėrusi kredito unija „Neris“ jau spėjo suburti klientų ratą, kasdien sulaukia daugybės skambučių ir klausimų, gyventojai užsuka ir gyvai pasikalbėti.

Apie įsikūrimą Trakuose ir kredito unijos „Neris“ veiklą vietos laikraštis „Galvė“ kalbasi su unijos vadove Kristina Pavliukianec.

– Kodėl pasirinkote Trakus?

– Nors šiais laikais daug ką įprasta atlikti internetu, klausimus, susijusius su pinigais, žmonėms vis dar atrodo patikimiau tvarkyti asmeniškai susitikus su specialistu. Sprendimą atidaryti nutolusią kasą Trakuose priėmėme norėdami pasiekti daugiau klientų Vilniaus rajone, ne tik pačiame Vilniuje. Dabar, kai atidarėme savo skyrių – nutolusią kasą Trakuose, esame dar lengviau pasiekiami.

– Kuo kredito unija skiriasi nuo banko?

– Kredito unija yra kooperatinė bendrovė ir teikia paslaugas savo nariams. Norint gauti paskolą ar pasidėti indėlį kredito unijoje, pirmiausiai reikia tapti nariu. Narystė sudaroma įnešus pajų. Tai yra lyg narystės mokestis, tačiau jį atgaunate, jeigu savo narystę unijoje nutraukiate.

Taip pat narystė suteikia teisę dalyvauti unijos veikloje. Kasmet rengiami visuotiniai narių susirinkimai, kurių metu kiekvienas narys turi balso teisę ir tokiu būdu dalyvauja priimant unijai svarbius sprendimus. Kitaip tariant – esate ne tik klientas, bet ir dalyvis.

– Kokie kredito unijos privalumai palyginti su banku? Kokias papildomas paslaugas žmogus čia gali gauti?

– Unijoje galima gauti tokias pat paslaugas, kaip ir banke: būsto paskolas, vartojimo kreditus, taip pat atlikti grynųjų pinigų operacijas. Kai kurie unijos įkainiai, pavyzdžiui, grynųjų pinigų operacijų, yra netgi mažesni.

Mūsų privalumas – visada ieškome geriausių sprendimų asmenims, kurių situacija yra nestandartinė. Pavyzdžiui, jeigu asmuo gyvena ir dirba užsienyje, pajamos yra nepastovios, nes dirbama pagal individualią veiklą, arba yra vyresnio amžiaus.

Didelis mūsų pranašumas – mokamos palūkanos už indėlius. Jos yra vienos didžiausių ir išmokamos patraukliomis sąlygomis. Šiuo metu unijoje galima pasidėti terminuotąjį arba taupomąjį indėlį. Pirmasis labiau tinkamas tiems, kurie gali ilgesniam laikui padėti didesnę pinigų sumą ir taip uždirbti aukštesnes palūkanas, o antrasis – tiems, kurie nori kas tam tikrą laiko tarpą įnešti pinigus į sąskaitą, o prireikus – atsiimti, tačiau kol pinigai indėlio sąskaitoje – jie uždirba palūkanas.

– Kokiomis elektroninėmis paslaugomis gali naudotis kredito unijos klientai?

– Kredito unijos klientai naudojasi elektronine bankininkyste „i-Unija“, prie kurios galima prisijungti per unijos interneto svetainę nerieskreditai.lt Jeigu jau esate unijos narys, internetu galite kreiptis dėl paskolos, atlikti mokėjimus, o taip pat – pasidėti indėlį. Beje, jeigu indėlį dėsite internetu, palūkanos papildomai padidės + 0.1 proc.

– Ar išduodate ir mokėjimo korteles?

– Sąskaitos turėjimas unijoje – ne tik patogu, bet ir praktiška. Atlyginimą, stipendiją, pensiją, socialines išmokas ir kitas lėšas saugiai laikykite savo unijos sąskaitoje, o nusiimti ar atlikti mokėjimą parduotuvėje ar internete galite su mokėjimo kortele. Savo klientams siūlome ir debetinę, ir kreditinę korteles. Su kredito unijos „Neris“ kortele pinigus vienodomis sąlygomis galėsite išsigryninti visuose Lietuvos bankomatuose, nepriklausomai nuo to, kuriam bankui ar tinklui jie priklauso, taip pat ir „Perlo“ terminaluose. „Perlo“ terminale galite pinigus ir įnešti į unijos sąskaitą.

Kreditinės kortelės turėtojai atsiskaitymui gali naudoti nuosavas lėšas arba suteiktą kredito limitą. Patrauklu dar ir tai, kad už nepanaudotą kredito limitą palūkanų mokėti nereikia. Be to, jeigu turite unijos kredito kortelę, jums nemokamai priklauso ir kelionių draudimas, į kurį įeina medicininių išlaidų, civilinės atsakomybės ir nelaimingų atsitikimų išlaidų kompensavimas. Du zuikiai vienu šūviu.

– Ar paslaugas teikiate tik gyventojams?

– Paslaugas teikiame ir verslui. Kredito unijoje „Neris“ galima ne tik tvarkyti kasdienius finansinius reikalus, bet ir kreiptis dėl kredito linijos apyvartinėms lėšoms, paskolų investicijoms, žemės ūkiui. Intensyviai bendradarbiaujame su INVEGA bei Verslumo skatinimo fondu – tai itin geros galimybės startuojančiam verslui.

– Ką dar reikėtų priminti besidomintiems kredito unijos paslaugomis?

– Kredito unija „Neris“ yra Lietuvos centrinės kredito unijos narė, kuri savo veiklą griežtai ir atidžiai prižiūri – kas savaitę vyksta valdybos susirinkimai ir paskolų komiteto posėdžiai, kurių metu aptariami veiklos rezultatai, teisinės aktualijos, analizuojami Lietuvos centrinės kredito unijos reikalavimai ir rekomendacijos, priimami paskolų išdavimo sprendimai.

Taip pat noriu akcentuoti, kad mūsų kredito unijoje tvarkyti finansinius reikalus ne tik patogu, bet ir saugu. Jūsų indėliai iki 100 tūkst. eurų yra draudžiami valstybės. Galbūt vertėtų paminėti, kad Trakuose unijos kasoje galima sumokėti ir komunalinius mokesčius – tai aktualu senjorams, kurie labiau linkę tokius reikalus tvarkyti asmeniškai su unijos darbuotoju.  Ypač norėtume, kad į mus dėmesį atkreiptų jaunos šeimos. Primename, kad šiuo metu tie, kas ketina įsigyti pirmąjį būstą, gali gauti didelę valstybės paramą.

Planuojame nuo kitų metų teikti seifų nuomos paslaugą, tad pas mus galėsite saugoti savo vertingus daiktus.

Išliekant aukštoms daugiabučių namų realizacijos apimtims ir naujos statybos butų paklausai, LKU kredito unijų grupei priklausanti Širvintų kredito unija kartu su visą grupę prižiūrinčia Lietuvos centrine kredito unija (LCKU) susitarė dėl UAB „A plius linija“ vystomo projekto – modernaus daugiabučių namų kvartalo statybų sostinėje – finansavimo.

Dėmesys gamtos ir naujųjų technologijų dermei

Daugiabučių namų kvartalo „Naujosios Santariškės“ I-ojo etapo statyboms Širvintų kredito unija drauge su LCKU iš viso skiria 2,5 mln. eurų. Naujutėlis kvartalas statomas Vilniuje nekilnojamojo turto vystytojų UAB „A plius linija“, šioje srityje veikiančių jau ilgiau nei septynerius metus.

UAB „A plius linija“ bendraturtis Algimantas Uždavinys sako, kad bendrovės veikloje stengiamasi žengti koja kojon su naujosiomis technologijomis bei skiriamas papildomas dėmesys augalijai, kuri neretai yra taip išsiilgta miestietiško gyvenimo būdo nualintų akių:

„Naujajame kvartale šiuo metu jau baigiami įrengti devyni keturaukščiai A++ energinio naudingumo klasės daugiabučiai gyvenamieji namai. Tam, kad būtų patenkinti būsimų gyventojų privatumo ir žaliųjų zonų poreikiai, tarp atskirų namų nuspręsta išlaikyti atitinkamus atstumus, o visas kvartalas, kuriame iš viso ketinama pasodinti per 700 didelių medžių, suprojektuotas „alėjų principu“.

Skirdami papildomą dėmesį aplinką tausojantiems sprendimams ir atsinaujinantiems energijos šaltiniams, ant kiekvieno daugiabučio namo stogo įrengiame saulės fotovoltines elektrines, kurių gaminama energija naudojama bendroms namų reikmėms“, – apie įgyvendinamą projektą pasakoja UAB „A plius linija“ bendraturtis Algimantas Uždavinys.

A. Uždavinys taip pat detalizuoja, kad projekto idėjos gimsta tiek iš praktinių situacijų, tiek iš klientų atsiliepimų ir lūkesčių. Tuo remiantis buvo prieita prie išvados, kad į dalinę apdailą reikalinga įtraukti kondicionavimo sistemą, skirti papildomą dėmesį laiptinių apdailai bei garso izoliacijai jose. Užbaigus projektą, kvartale „Naujosios Santariškės“ stūksos 23 nauji daugiabučiai gyvenamieji namai, kuriuose – net 345 butai.

Kredito unijos – lankstesnės finansų partnerės

Smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje dominuoja, taikosi prie nuolat kintančių rinkos sąlygų ir stiprina šalies ekonomiką. Tokiems verslams dažnai papildomos lėšos yra kone gyvybiškai reikalingos tam, kad būtų užtikrinta sklandi veikla ir nuosekliai didinamas verslo pelningumas. Vis dėlto, gauti papildomų lėšų iš didžiųjų finansų rinkos dalyvių – kuo toliau, tuo labiau sudėtinga.

Lietuvos banko vykdytos apklausos duomenimis, 2019 m. mažų įmonių grupėje buvo atmesta net 61 proc. paskolų paraiškų, statybų sektoriuje – iki 53 proc., o vidutinių verslo įmonių grupėje – 29 proc. Pačių įmonių teigimu, finansų įstaigos savo neigiamų sprendimų dažnai nemotyvuoja arba prisidengia prasta įmonės finansine būkle bei bendra ekonomine padėtimi. Dėl to vis dažniau jauno ar vidutinio verslo apibrėžimą atitinkančios bendrovės gręžiasi į alternatyvius finansavimo šaltinius.

A. Uždavinys sutinka, kad norint gauti verslo kreditą, vien gerų idėjų nepakanka: „Mūsų įmonė nėra stambus ar ilgametis žaidėjas nekilnojamojo turto vystytojų rinkoje, todėl bankai į mus vis dar žvelgia atsargiai. Tuo tarpu į Širvintų kredito uniją kreipėmės vadovaudamiesi gautomis rekomendacijomis apie kredito unijas, kaip lankstesnes finansų partneres.“

Glaudus bendradarbiavimas su verslu

Širvintų kredito unija – viena iš 45 kredito unijų priklausančių LKU grupei, glaudžiai bendradarbiaujančiai su šalies verslo sektoriumi. Kredito unijų pelnas lieka bendruomenėje, todėl jos gali palankesnėmis sąlygomis teikti paslaugas smulkiems ir vidutiniams verslams. Vien per pastaruosius metus suteikta beveik 800 paskolų smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurių bendra suma – 52 mln. Eur.

Širvintų kredito unijos administracijos vadovės ir valdybos pirmininkės Gintarės Subačiūtės teigimu, smulkiojo ir vidutinio verslo šalies regionuose finansavimas – svarbus ir reikšmingas, nes tokiu būdu prisidedama prie žmonių užimtumo didinimo ir lėtesnės emigracijos. „Nemaža dalis klientų grįžta į Širvintų kredito uniją. Ypač jaunos įmonės, kurios jau buvo gavusios finansavimą verslo pradžiai, o paaugusios susiduria su naujų investicijų poreikiu“, – sako G. Subačiūtė.

„LKU grupės kredito unijos yra lietuviško kapitalo finansinių paslaugų įstaigos. Dažnai mūsų klientai – nedidelės, neseniai įkurtos įmonės, verslai, kurie neretai veikia šalies regionuose. Esame pasirengę išklausyti, ieškoti kompromiso ir tokiu būdu prisidėti prie įdomių, potencialių, kartais net ir nestandartinių projektų.

Galime pasiūlyti kreditus tiek besikuriantiems, tiek jau esamiems verslams. Verslo klientai kreipiasi į mūsų kredito unijas dėl investicinių kreditų, lėšų apyvartiniam kapitalui, kreditų verslo plėtrai ir efektyvinimui“, – komentuoja LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Taip pat klientai neretai susidomi verslumo ir savarankiško užimtumo skatinimo paskola, kuri teikiama pagal finansinę priemonę „Verslumo skatinimas 2014–2020“. Pagal ją nuo 2014-ųjų jau sudaryta 1050 sutarčių už beveik 21 mln. Eur.

Apie mus taip pat rašo:

Naujienų portalas „Structum“, daugiau skaitykite čia.

Naujienų portalas „Made in Vilnius“, daugiau skaitykite čia.

Naujienų portalas „Statyba ir architektūra“, daugiau skaitykite čia.

Trečiasis spalio mėnesio ketvirtadienis – reikšmingas ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio kredito unijoms. Šiemet spalio 15 dieną minima 72-oji Tarptautinė kredito unijų diena, skirta atsigręžti į kredito unijų judėjimą, jau nueitą kelią, šių finansinių institucijų veiklos svarbą pasaulyje, o Lietuvoje – paminėti jubiliejinius 25-erius metus nuo pirmosios LKU grupės kredito unijos įsteigimo.

Pro istorijos akinius

Nors kredito kooperatyvų pradžių pradžia Lietuvoje yra nurodoma nevienodai, anot istoriko Vlado Terlecko, kai kuriuose šaltiniuose yra teigiama, kad pirmasis toks kooperatyvas buvo įsteigtas dar 1871 m. Pabiržėje ir vadinosi „Taupmenų skolinimosi bendrovė“.

Tokių kooperatyvų veikla šalyje sparčiai populiarėjo, o Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Lietuvos teritorijoje veikė net 155 taupomosios skolinamosios draugijos, kurios vienijo 66 900 narių. Pagal kredito kooperatyvų paplitimą Lietuva tuo metu lenkė net Italiją ir šios kredito įstaigos tuo metu užėmė 30 proc. šalies finansų rinkos.

Kreditų unijas jau nepriklausomoje Lietuvoje 1993 m. ėmėsi atkurti užsieniečiai. Beveik tuo pačiu metu Lietuvoje pradėti vystyti du projektai, rėmę kredito unijų kūrimąsi: Kanados Desjardins kredito unijų judėjimo iniciatyva bei Jungtinėse Amerikos valstijose įsikūrusios Pasaulinės kredito unijų tarybos programa.

Akstinu veikti anuomet tapo susiklosčiusi sudėtinga situacija šalyje, kai besikurianti bankinė sistema palankiai vertino ir kreditavo tik stambųjį verslą bei naujas investicijas, o be galimybės gauti papildomų finansų likęs smulkusis verslas ir dažno ūkininko kasdienis gyvenimas atsidurdavo aklavietėje.

Desjardins kredito unijų judėjimo Lietuvoje vadove tapo Kanados lietuvė Regina Piečaitienė, iki šios dienos prisimenama kaip „kredito unijų mama“: „Būti pavadinta „mama“ yra reikšmingas dalykas, o čia – kreipimasis net ne dėl vieno vaikelio… Todėl man tai – didelė garbė“, – 2015-aisiais laikraščiui „Kredo“ sakė R. Piečaitienė prisimindama dienas, kai pirmųjų unijų Lietuvoje patalpos buvo vargiai didesnės už spintą, bet sistema šalyje sugebėjo užaugti ir subujoti. Tąkart ji pripažino prieš daugiau nei dvidešimt metų ir pati tokio kredito unijų pasisekimo Lietuvoje nesitikėjusi.

1994 metais dienos šviesą išvydęs pirmasis Kredito unijų įstatymas, įtvirtinęs vienintelių Lietuvoje kooperatinių kredito įstaigų veiklos teisinius pagrindus. Pirmoji LKU grupės kredito unija – „Vievio taupa“, savo duris atvėrusi dar 1995-ųjų rugsėjį.

Kredito unijos šiandien

Pasaulinės kredito unijų tarybos duomenimis, tarptautinį kredito unijų tinklą šiuo metu sudaro 86 tūkst. kreditų unijų 118-oje valstybių visame pasaulyje. Visos jos vienija daugiau nei 291 mln. narių ir šis skaičius nuolat auga, o kredito unijų centru pasaulyje galima vadinti Jungtines Amerikos Valstijas, mat vien ten veikia per 5 300 kredito unijų, kurioms kartu priklauso per 121 mln. narių.

Nors šiandien kredito unijos Lietuvoje palyginus su čia veikiančiais bankais užima ne tokią didelę finansų sektoriaus dalį, jos yra svarbios visai finansų sistemai. Didžiausią Lietuvoje LKU kredito unijų grupę sudaro 45 kredito unijos ir jas prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU). Daugiau negu 100 klientų aptarnavimo tinklą apimanti LKU kredito unijų grupė vienija daugiau negu 120 tūkst. narių.

Nepaisant sudėtingos situacijos, pasaulyje susiklosčiusios dėl koronaviruso pandemijos, kurios išimtimi netapo ir finansų sektorius, kredito unijų sistema ir toliau skaičiavo augančius veiklos rezultatus. Per 2020 m. pirmąjį pusmetį LKU grupė uždirbo virš 1 mln. eurų grynojo konsoliduoto pelno, o rudenį grupės bendras turtas perkopė 500 mln. eurų sumą.

Stiprybė vieningoje veikloje

Anot LCKU administracijos vadovo, valdybos pirmininko Mindaugo Vijūno, nors kredito unijų istorijoje būta įvairių etapų, sistemos skleidimosi priežastis yra kryptinga veikla ir bendras tikslas – padėti bendruomenėms regionuose plėstis:

„Kredito unijų veiklos istorija nepriklausomoje Lietuvoje skaičiuoja dar tik trečią dešimtį, tačiau žingsnis po žingsnio, lydimi sėkmių ir iššūkių, visi kartu surėmę pečius augome ir dirbome visuomenės labui. Labai didžiuojuosi mūsų plačia kredito unijų bendruomene ir esu dėkingas kiekvienam kredito unijos nariui už pasitikėjimą bei didžiulę paskatą mums stiebtis, keistis ir nuolat atsinaujinti“, – teigia M. Vijūnas.

Kredito unijose pasiekiamos visos svarbiausios paslaugos – nuo atsiskaitomosios sąskaitos ir el. bankininkystės iki bekontakčių debetinių ir kreditinių mokėjimo kortelių. Taip pat unijoje privatūs asmenys gali gauti kreditą būstui įsigyti, statyti ar atnaujinti, vartojimo kreditą bei taupyti sudarius indėlių sutartis.

Unijų pelnas lieka bendruomenėje, kurioje jos dirba, todėl jos gali palankesnėmis sąlygomis teikti paslaugas smulkiems ūkininkams, verslininkams ir gyventojams. Kredito unijos aktyviai finansuoja verslo projektus, jaunas įmones, žemės ūkio veikla besiverčiančius ūkininkus ir bendroves bei yra pasirengusios ieškoti abipusiai vertingo kompromiso tiek su besikuriančiais, tiek su jau esamais verslais.

Tobulėjant technologijų galimybėms, sudaromos platesnės ir patogesnės sąlygos pasiekti kredito unijų paslaugas ir jomis naudotis. Vienas to pavyzdžių – atverta galimybė gyventojams tapti bet kurios iš 45 LKU grupei priklausančių kredito unijų nariu nuotoliniu būdu, neatvykus į pačią kredito uniją.

Nuo šiol privatiems asmenims, norintiems tapti kredito unijų nariais nuotoliniu būdu, pakaks turėti galiojantį asmens tapatybės dokumentą, kompiuterį, telefoną ar kitą išmanųjį įrenginį su vaizdo kamera bei vieną iš identifikavimo priemonių – mobilųjį parašą arba kvalifikuotą „Smart-ID“ paskyrą.

Norėdamas tapti nariu, asmuo turi kreiptis į kredito uniją telefonu arba elektroniniu paštu. Atsakingam kredito unijos darbuotojui supažindinus su narystės sąlygomis ir kriterijais, sutartu elektroniniu kanalu pateikiamos užpildyti ir kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašyti reikalingos dokumentų formos,  nustatoma asmens tapatybė bei priimamas sprendimas dėl jo narystės.

Primename, kad kredito unijos nariais gali tapti pilnamečiai asmenys, atitinkantys kredito unijų nustatytus narystės kriterijus. Tapdamas nariu, asmuo turi sumokėti kredito unijos stojamąjį mokestį, jeigu toks yra taikomas, ir minimalų pajinį įnašą. Asmens įsigytas pajus leidžia turėti vieno balso teisę kredito unijos visuotiniame narių susirinkime ir tokiu būdu dalyvauti kredito unijos valdyme.

Taip pat tapus LKU grupės kredito unijos nariu, galima naudotis visomis finansinėmis paslaugomis – nuo atsiskaitomosios sąskaitos ir el. bankininkystės „i-Unija“ iki bekontakčių mokėjimo kortelių, taip pat gauti kreditą bei taupyti pasirašius terminuotojo arba taupomojo indėlio sutartį.

Artimiausiu metu LKU kredito unijų grupė ruošiasi pristatyti naują įrankį, leisiantį gyventojams tapti nariais nuotoliniu būdu dar paprasčiau ir patogiau, visus reikiamus dokumentus pateikus per vieningą savitarnos sistemą LKU interneto svetainėje.

LKU kredito unijų grupė – didžiausia kredito unijų grupė Lietuvoje, vienijanti 45 kredito unijas ir turinti daugiau negu 100 klientų aptarnavimo vietų. Plačiu klientų aptarnavimo vietų tinklu užtikrinamas lengvas kokybiškų finansinių paslaugų pasiekiamumas įvairiuose šalies regionuose gyvenantiems žmonėms.

Tapkite arčiausiai Jūsų esančios LKU grupės kredito unijos nariu!

Rugsėjo paskutinį penktadienį Trakuose buvo atidarytas kredito unijos „Neris“ skyrius-nutolusi kasa adresu Vytauto g. 55. Tądien prie renginio dalyvių gretų prisijungė Lietuvos centrinės kredito unijos vadovai, kaimo bendruomenių atstovai, vietos verslininkai bei kredito unijos „Neris“ nariai.

Kredito unija „Neris“ – jauniausia Lietuvos centrinės kredito unijos narė, Vilniuje veiklą pradėjusi 2018 m., teikia visas svarbiausias finansines paslaugas: kreditus gyventojams ir verslui, terminuotus ir taupomuosius indėlius, galima įnešti ir išimti grynuosius pinigus, turėti debetines ir kreditines mokėjimo korteles bei naudotis internetinės bankininkystės paslauga „i-Unija“.

Kredito unijoje taip pat galima sumokėti komunalinius mokesčius ir gauti finansines konsultacijas. Vis dėlto, kitaip nei bankai, kredito unija „Neris“ yra kooperatinė bendrovė, todėl finansines paslaugas gali teikti tik savo nariams ir tik savo teritorijoje – Vilniuje ir Vilniaus rajone.

Kredito unijos administracijos vadovė Kristina Pavliukianec pasakoja, kad sprendimas atidaryti nutolusią kasą Trakuose buvo priimtas norint pasiekti didesnį klientų ratą ne tik pačiame Vilniuje, bet ir Vilniaus rajone:

„Mūsų įmonės tikslas – kiekvienam klientui pasiūlyti geriausias finansines paslaugas suprantamai, operatyviai ir patogiai. Pastebėjome, kad didžiausią klientų dalį sudarė vilniečiai, todėl ieškojome būdų, kaip būti arčiau rajono gyventojų. Dabar, kai atidarėme savo skyrių-nutolusią kasą Trakuose, esame dar lengviau pasiekiami. Tikimės, kad mūsų paslaugomis susidomės ne tik Trakų, bet ir aplinkinių miestelių – Vievio, Lentvario, Elektrėnų ir kitų – gyventojai, verslo įmonių atstovai.“

Trakiečiams kredito unijos „Neris“ nutolusios kasos Trakuose vieta – gerai žinoma, kadangi ankščiau čia buvo „Luminor“ banko skyrius, iš kurio šiuo metu liko tik bankomatas. Dažnai pastebima, kad iš mažesnių miestelių pasitraukus didžiųjų bankų skyriams, vietos gyventojams trūksta galimybės pasikonsultuoti gyvo pokalbio metu. Kredito unija „Neris“ tikisi užpildyti šį poreikį ir kviečia Trakų gyventojus artimiau susipažinti.