Kategorija: LKU grupės naujienos

Praėjusią savaitę buvo pranešta apie Vyriausybės sprendimu sustiprintas pandemijos valdymo priemones ir iki 2021 m. sausio 31 d. 24 val. šalyje pratęstą karantiną. Nors LKU grupės kredito unijos dirba įprasta tvarka, tačiau palaikydamos prevencines priemones ir saugodamos savo darbuotojų bei narių sveikatą, primena apie galimybes tvarkyti finansinius reikalus nuotoliniu būdu.

Raginimas vengti nebūtinų socialinių kontaktų

Gyventojams rekomenduojama riboti apsipirkimų prekybos vietose skaičių, o esant būtinybei – atsiskaityti ne grynaisiais pinigais, o mokėjimo kortelėmis. Primename, kad mokėjimo kortelėmis bekontakčiu būdu prekybos vietose galite sumokėti už prekes iki 50 Eur.

Norintieji gauti kreditą, kviečiami nevykti į kredito uniją, o užpildyti paraišką kreditui gauti, kurią rasite interneto svetainėje www.lku.lt. Ją užpildžiusieji gaus pasiūlymus net iš kelių kredito unijų, o su jumis susisiekęs atsakingas darbuotojas suteiks detalesnę konsultaciją. Tokiu būdu išvengsite nebūtino fizinio kontakto su kredito unijos darbuotoju.

Norintieji atsidaryti terminuotojo arba taupomojo indėlio sąskaitą, metines palūkanas gali sužinoti interneto svetainėje www.lku.lt. Taip pat primename, kad indėlio sąskaitą galite atsidaryti likę namuose – per el. bankininkystės sistemą „i-Unija“.

Daugelis finansinių operacijų – el. bankininkystėje „i-Unija“

Daugumą kredito unijų teikiamų finansinių paslaugų galite pasiekti neatvykę į savo kredito uniją. Elektroninė bankininkystė „i-Unija“ – greitas ir saugus būdas atlikti šias finansines operacijas:

1. Atlikti mokėjimus internetu.
2. Atsiskaityti už komunalines ir kitas paslaugas.
3. Atsiskaityti už prekes ir paslaugas e. parduotuvėse.
4. Sudaryti terminuotojo arba taupomojo indėlio sutartį.
5. Peržiūrėti informaciją apie turimus kreditus: mokėjimo grafikus, palūkanas, kredito dengimo istoriją, pagrindines sąlygas.
6. Išsiųsti žinutę savo kredito unijai.
7. Įkelti ir savo kredito unijai pateikti nustatyto formato arba laisvos formos prašymus bei kitus dokumentus.

Taip pat primename, jog dar spalį buvo atverta galimybė gyventojams tapti bet kurios iš 45 LKU grupei priklausančių kredito unijų nariu nuotoliniu būdu, neatvykus į pačią kredito uniją. Kaip tapti kredito unijos nariu nuotoliniu būdu – skaitykite straipsnyje, o rasti arčiausiai Jūsų esančią kredito uniją galite interaktyviame žemėlapyje.

Apie paslaugas sužinokite nuotoliniu būdu

LKU grupės kredito unijos klientų aptarnavimo vietose dirba įprasta tvarka. Priėmus kitokius sprendimus, apie kredito unijų darbo organizavimo pokyčius būsite informuoti atskirais pranešimais.

Primename, kad visą svarbiausią informaciją apie kredito unijų paslaugas galite rasti interneto svetainėje www.lku.lt bei uždavę mums klausimą skiltyje „Susisiekite“. Taip pat kredito unijų nariai dėl finansinių klausimų gali kreiptis į savo kredito uniją el. paštu arba telefonu. Visų LKU grupės kredito unijų kontaktus rasite čia.

Kviečiame būti atsakingais, laikytis karantino apribojimų ir tokiu būdu apsaugoti save bei savo artimuosius!

Džiaugiamės galėdami pranešti, kad siekiant maksimalaus interneto vartotojų patogumo ieškant dominančios informacijos apie kredito unijas, buvo atnaujinta LKU grupės interneto svetainė adresu www.lku.lt. Nuo šiol svetainė bus modernesnė ir dar labiau pritaikyta šiandienos klientų poreikiams.

Naujinimo darbų metu atsižvelgus į skirtingų auditorijų poreikius bei siekiant didesnio aiškumo, buvo nuspręsta atskirti informaciją apie LKU grupės kredito unijų teikiamas finansines paslaugas bei visą grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) veiklą. Kitaip negu iki šiol, informacija apie LCKU pateikiama atskiroje interneto svetainėje adresu www.lcku.lt. Taip pat naujų metų pradžioje bus atnaujintos ir LKU grupei priklausančių kredito unijų interneto svetainės.

Siekiant sukurti sklandžią vartotojų naršymo svetainėje patirtį, buvo panaudotos naujosios interneto svetainių tendencijos ir technologijos. Svetainė pritaikyta naršymui ne tik kompiuteriais, bet ir mobiliaisiais telefonais bei planšetėmis. Svetainės lankytojų lauks ne tik atnaujinta informacija, bet ir šiuolaikiška svetainės struktūra ir dizainas. Svarbu ir tai, kad naršymas LKU grupės interneto svetainėse dėl patogesnės navigacijos ir atnaujintos sistemos bus ne tik greitesnis, bet ir saugesnis. Taip pat interneto svetainės papildytos ir naujomis funkcijomis.

Naršymo sklandumą užtikrins šiuolaikiška svetainės sistemos architektūra, informacijos paieškos moduliai, atskira dažniausiai užduodamų klausimų skiltis. Atnaujintos paskolų skaičiuoklės dėka interneto vartotojai galės dar patogiau sužinoti preliminarias paskolų sąlygas ir pateikti elektroninę paraišką kreditams gauti. Be viso to, svetainės lankytojai čia ras ir terminuotojo, taupomojo indėlių palūkanų kredito unijose lenteles bei terminuotojo indėlio skaičiuoklę.

Būsimi kredito unijų klientai interaktyvaus žemėlapio pagalba lengvai ras arčiausiai esančias LKU kredito unijas, kurių nariais galės tapti. Artimiausiu metu LKU kredito unijų grupė pristatys naują įrankį, leisiantį gyventojams tapti kredito unijų nariais nuotoliniu būdu dar paprasčiau. Pakaks visus reikalingus dokumentus pateikti per vieningą savitarnos sistemą interneto svetainėje www.lku.lt.

LKU grupės kredito unijų interneto svetainėse lankytojai ras visą svarbiausią informaciją apie unijų teikiamas finansines paslaugas, aktualias naujienas, kurios lengvesnei jų paieškai bus kategorizuojamos ir archyvuojamos.

Linkime sklandžios ir malonios naršymo patirties!

Sudėtingo laikotarpio verslo pradžiai nepabūgę plungiškiai, gavę iš kredito unijos „Germanto lobis“ kreditą verslui, dar spalį klientams atvėrė dažais kvepiančios kavinės duris. Jaukumą ir žemaitišką dvasią simbolizuojantis pavadinimas „Kap nomeliūs“ ne iš piršto laužtas. Šeimos verslą „užkūrusios“ Vilijos Krasauskienės teigimu, siekta, kad lankytojai čia jaustųsi lyg namuose, į kuriuos būtų gera sugrįžti.

Istoriją tęsia senelių name

„Šis namas dar 1929-aisiais buvo pastatytas mano senelių“, – pasakojimą apie vietą Plungės širdyje, kur šiandien įsikūrusi „Kap nomeliūs“, pradeda V. Krasauskienė. Mat jos močiutė Ona Dirvonskienė buvo stropi ir darbšti moteris, visą gyvenimą prie sunkaus darbo pratusi.

Kol tėvai sunkiai dirbo, būtent ji padėjo užauginti 9 brolius ir seseris, nes buvo vyriausia iš atžalų. Ir nors dėl tos priežasties mokyklos niekada nelankė, tačiau siūti išmoko. Būtent šis amatas vėliau tapo O. Dirvonskienės pragyvenimo šaltiniu, o jos vyras, šaltkalvis, vertėsi atsitiktiniu uždarbiu.

Taip jiedu bendromis pastangomis, dalį pinigų pasiskolinę, susirentė namą, kuriame ne tik patys apsigyveno, bet tikėjosi ir trijų sūnų su šeimomis po šiuo stogu grįšiant. „Kadangi namas buvo pustuštis – vieną kitą kambarėlį močiutė išnuomojo, kartais svečius priimdavo ir net ubagus pamaitindavo, nakčiai priglausdavo. Ji vietinių visada buvo geruoju minima, nes pati daug neturėjusi, niekada neatsisakydavo padėti kitiems“, – prisimena V. Krasauskienė.

„Galbūt dėl savo geros širdies ir nemažo namo močiutė užkliuvo tuometinei valdžiai“, – svarsto moteris. Mat O. Dirvonskienė buvo patekusi į Sibirą tremiamų asmenų sąrašą. Vis dėlto, gerų žmonių perspėta ir padedama, tokio likimo per plauką anuomet išvengė, o šiandien tebestovintis namas buvo paveldėtas dviejų anūkių.

Šeimą subūręs verslas

Namas kurį laiką buvęs tuščias. V. Krasauskienė atvirauja, kad iš pradžių jį buvo norėta parduoti, tačiau už namą Plungės miesto centre siūlyta kaina jos ir sesers netenkino, todėl pradėta ieškoti kitų būdu, kaip šeimos istorinį namą prikelti naujam gyvenimui.

„Visi kartu – mano pačios ir mano sesers šeimos – susitelkėme, kiekvienas prisidėdamas kaip ir kuo galėdamas. Kad mūsų vizija taptų realybe, dirbo ne tik mūsų vyrai, vaikai, bet ir žentai. Viską darėme su dideliu atsidavimu“, – pasakoja V. Krasauskienė.

Moteris taip pat užsimena, jog baigusi tuometinį maisto pramonės technikumą, nedrąsiai pasvajodavo apie nedidelę nuosavą kavinę. „Po mokslų baigimo iki gimstant vaikams net dirbau vyriausiąja vyrėja, tačiau vėliau gyvenimas mane nubloškė į kitą pusę“, – pasakoja prie savo pašaukimo po daugelio metų sugrįžusi V. Krasauskienė.

Kreditas verslo pradžiai

Naujam verslui gauti papildomų lėšų iš didžiųjų finansų įstaigų – vis sudėtingesnis uždavinys, todėl buvo nuspręsta kreiptis į kredito uniją „Germanto lobis“. Vyriausioji kreditų vadybininkė Laura Breitmozerienė prisimena V. Krasauskienės ir jos artimųjų iniciatyvumą: „Mes buvome įtikinti šios šeimos užsidegimo veikti ir plika akimi matomo potencialo ne tik įgyvendinti savo idėjas, bet ir sėkmingai augti.“

Anot „Kap nomeliūs“ savininkės V. Krasauskienės, iš kredito unijos „Germanto lobis“ šeima gavo ne tik paskolą, už kurią įsigyta medžiagų remonto darbams, būtina virtuvės įranga, baldai, bet ir supratimą bei pasitikėjimą: „Kreipėmės į kredito uniją, nes didieji bankai nepasitiki pradedančiaisiais verslais. Ir šiandien esame dėkingi „Germanto lobiui“ už sklandų, greitą ir nuoširdų darbą.“

L. Breitmozerienė primena, kredito unija „Germanto lobis“, priklausanti didžiausiai Lietuvoje LKU kredito unijų grupei, – draugiška finansų įstaiga pradedantiesiems verslams. „Stengiamės būti kiek įmanoma lankstūs, įvertinti kiekvieno verslo individualią situaciją ir ieškoti abipusiai geriausių sprendimų. Jau esame finansavę ne vieną verslo įmonę, kurių didžioji dalis veikia maitinimo, apgyvendinimo, kaimo turizmo srityse“, – vardija L. Breitmozerienė.

Svarbiausios finansinės paslaugos

Kredito unija „Germanto lobis“ finansuoja smulkiojo ir vidutinio verslo projektus, jaunas įmones, žemės ūkio veikla besiverčiančius ūkininkus ir bendroves, taip pat yra pasirengusi ieškoti kompromisų tiek su besikuriančiais, tiek su esamais verslais. Gautą kreditą galima skirti apyvartinėms lėšoms papildyti, investuoti ar projektams įgyvendinti.

Vienos didžiausių šiame regione kredito unijų „Germanto lobis“ administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Vytautas Barsteiga pabrėžia, kad unijos stiprybė slypi artimame santykyje su savo bendruomene: „Per 23 veiklos metus tapome stipria ir artima bendruomene, vienijančia daugiau nei 6,5 tūkst. narių. Didelė dalis – žemės ūkio subjektai, nes būtent čia glūdi kredito unijos istorijos šaknys ir pradžia.

Galime drąsiai sakyti, kad „Germanto lobis“ yra lanksti finansų partnerė. Visada vertiname verslo riziką, nes suteikdami kreditą dalį rizikos prisiimame ir mes. Tačiau kai bendruomenė yra artima ir vieni kitus pažįstame – tai padaryti tampa gerokai lengviau“, – sako V. Barsteiga pridėdamas, jog dėl užmezgamų ryšių, unijos darbuotojai kartu ir džiaugiasi, ir jaudinasi dėl savo narių sėkmės.

Kredito unija verslo klientams taip pat gali pasiūlyti paskolą verslo pradžiai, kuri teikiama pagal finansinę priemonę „Verslumo skatinimas 2014–2020“, administruojamą partnerių UAB „Investicijų ir verslo garantijos“. Pagal šią priemonę kredituojami fiziniai ir juridiniais asmenys iki 25 tūkst. eurų sumos. Tokiu būdu kredito unija prisideda sudarant sąlygas steigtis ir augti verslo įmonėms savo regione bei kartu kurti naujas darbo vietas.

Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) praneša apie pasirašytą sutartį su „Worldline Lietuva“ dėl prisijungimo prie nepriklausomo bankomatų tinklo „Medus“. Šiuo tinklu nuo gruodžio 1 dienos gali naudotis daugiausia kredito unijų vienijančios LKU kredito unijų grupės nariai.

Naujas žingsnis tobulinant paslaugas

„Worldline Lietuva“ – specializuotas paslaugos tiekėjas, užtikrinantis mokėjimo kortelių operacijų autorizavimo bei apdorojimo paslaugas. Bendrovė nėra atskira finansinė institucija, todėl jos prižiūrimas bankomatų tinklas – pirmasis nepriklausomas tinklas Lietuvoje.

Nuosavo bankomatų tinklo neturinčią LKU kredito unijų grupę sudaro 45 unijos ir jas prižiūrinti LCKU. Tinklo „Medus“ bankomatais jau sėkmingai naudojosi Šiaulių banko ir „Citadele“ banko klientai, o nuo šiol šie bankomatai bus papuošti ir LKU grupės logotipu. Prie tinklo prisijungusios kredito unijos savo nariams, kurių per 122 tūkst. visoje Lietuvoje, atvėrė galimybę išsigryninti turimas lėšas dar patogiau.

LCKU Verslo ir informacinių technologijų vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė sako, kad pasirašyta sutartis – dar vienas žingsnis pirmyn reaguojant į besikeičiančius klientų poreikius ir tobulinant kredito unijų paslaugas. „Siekiame, kad kredito unijų nariai gautų patikimas ir kokybiškas finansines paslaugas kuo patrauklesnėmis sąlygomis, todėl prisijungėme prie nepriklausomo bankomatų tinklo „Medus“. Šia sutartimi užtikrinsime, kad mūsų nariai rastų bankomatus ir galėtų ne tik išgryninti, bet ir įnešti turimas lėšas už dar mažesnius įkainius sau patogiose vietose visoje Lietuvoje“, – teigia J. Platenkovienė.

Pirmasis šalyje nepriklausomas bankomatų tinklas „Medus“ šiuo metu apima daugiau nei 150 bankomatų, įskaitant įrengtus mažesniuose miestuose bei miesteliuose.

Kredito unijos – arčiau Jūsų

LKU grupės kredito unijos – šiuolaikiškos lietuviško kapitalo finansines paslaugas teikiančios įstaigos. Kredito unijų nariams pasiekiamos paslaugos apima ir mokėjimo kortelių išdavimą. Klientai gali rinktis tarp debetinių „Maestro“ bei kreditinių „Mastercard Standard“ kortelių, pasižyminčių konkurencingai žemais išdavimo bei aptarnavimo įkainiais. Kredito unijų grupės nariams jau išduota per 10 000 mokėjimo kortelių, o kitais metais bus pristatytos ir mokėjimo kortelės verslo klientams.

Anot „Worldline Lietuva“ verslo plėtros vadovo Gintauto Sasnausko, kuriant „Medus“ bankomatus orientuojamasi ne tik į įprastas funkcijas, kurių tikimasi iš bankomatų, bet ir į platesnius paslaugų centro sprendimus, kurie – nuolat plėtojami.

„Džiaugiamės, kad LCKU kartu su gausia kredito unijų „šeima“ prisijungė prie mūsų bankomatų tinklo. Šiuo bendradarbiavimu dar kartą įsitikinome, kaip svarbu, jog pinigų išgryninimo paslauga būtų lengvai pasiekiama ne tik didžiųjų miestų, bet ir mažesnių miestelių gyventojams. „Medus“ bankomatai tolygiai paskirstyti po visą Lietuvą, todėl LKU kredito unijų nariai galės lengvai išsiimti grynųjų pinigų“, – teigia G. Sasnauskas. Nuo šiol LKU grupės kredito unijų nariai galės naudotis ir tokiomis bankomatų funkcijomis, kurios anksčiau šių mokėjimo kortelių turėtojams nebuvo pasiekiamos.

G. Sasnauskas primena, kad į savo mokėjimo kortelės sąskaitą galima įnešti grynųjų pinigų visuose bankomatuose „Medus“, kurie turi pinigų priėmimo funkciją. „Worldline Lietuva“ atstovo teigimu, tokių bankomatų tinklas yra nuolat plečiamas.

„Medus“ bankomatuose taip pat galima patikrinti sąskaitos likutį, pasikeisti kortelės PIN kodą bei peržiūrėti paskutinių operacijų išrašą. Be to, „Worldline Lietuva“ įdiegė ir didina bankomatų su bekontakte operacijos atlikimo funkcija skaičių. Ši naujovė leis klientams atlikti norimą operaciją greitai, patogiai ir saugiai.

„Verslo žinios“ pagal redakcijos analitikų sukurtą reitingavimo modelį atrinko pačias stipriausias Lietuvos finansų sektoriaus įmones. Lapkričio pabaigoje paskelbtame „Lietuvos sektorių lyderių 2020“ reitinge Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) rikiuojasi tarp dešimties stipriausių finansų sektoriaus įmonių Lietuvoje.

Tame pačiame sektoriuje veikiančios įmonės buvo lyginamos tarpusavyje, įvertinus net 9 skirtingus rodiklius: ikimokestinį pelną, pajamas, jų abiejų metinį pokytį, pelningumą, vidutinį darbo užmokestį ir kt. „Sektorių lyderiai 2020“ buvo reitinguojami remiantis 2019 m. finansiniais duomenimis.

„Lietuvos centrinės kredito unijos plėtra ir nuolatinis augimas yra grįstas ryžtingu komandiniu darbu ir pasitikėjimu. Šis įvertinimas mums dar kartą įrodė, kad saldžiausi pasiekimai yra įmanomi tik kryptingos veiklos ir atsidavusių darbuotojų pastangomis. Esu dėkingas kiekvienam, kuris dirba kredito unijų labui, tiki kredito unijų veiklos vizija ir yra mūsų grupei priklausančių kredito unijų narys. Jūsų dėka mes augame“, – sako LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Primename, kad šiais metais visą LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios LCKU valdomas turtas per devynis mėnesius paaugo ketvirtadaliu – 25,3 proc. – iki 156,4 mln. Eur. Tuo tarpu visos grupės konsoliduotas turtas peržengė pusės milijardo slenkstį ir rugsėjo 30 d. siekė 510,5 mln. Eur sumą.

Pasibaigus trims 2020 m. ketvirčiams taip pat toliau buvo skaičiuojamas pelno augimas. LKU grupė, neaudituotais duomenimis, per 2020 m. tris ketvirčius uždirbo 1,89 mln. Eur grynojo pelno – 2,4 karto daugiau nei tuo metu pernai (0,79 mln. Eur).

Ūkininko Arūno Usio iš Telšių rajono šeimos ūkis per beveik du dešimtmečius smarkiai užaugo, tačiau kaip ir visi ūkiai šiemet – susidūrė su koronaviruso (COVID-19) pandemijos pasekmėmis. Nacionalinės plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) ir LKU grupės kredito unija „Germanto lobis“ dalinasi ūkininko istorija apie šiųmetę patirtį.

– Trumpai papasakokite apie savo ūkį ir kokią veiklą vykdote?

– Savo ūkio istoriją skaičiuojame nuo 2001 m. – tuomet viskas prasidėjo nuomojant 28 hektarus žemės, kurią dirbome vienu naudotu traktoriuku. Į darbą įsitraukus visai šeimai, per beveik du dešimtmečius užaugome ir dabar galime pasidžiaugti 1 000 hektarų ūkiu.

Esame mišrus ūkis, jame taip pat dirba 12 žmonių, o pagrindinės veiklos – gyvulininkystė ir augalininkystė: auginame grūdus, turime apie 250 galvijų, kurių beveik pusė yra melžiamų.

Tai, kad esame mišrus ūkis, mums leidžia diversifikuoti savo pajamas ir sumažinti priklausomybę nuo vienos ūkio šakos, kai vieni metai būna sėkmingesni vienai, o kiti – kitai. Taip pat tai suteikia galimybę išlaikyti savo ūkio darbuotojus, pasiūlant jiems darbą ištisus metus ir konkurencingą darbo atlygį.

– Su kokiomis problemomis susidūrėte COVID-19 pandemijos akivaizdoje?

– Pavasarį paskelbus karantiną didžiausias mus užklupęs iššūkis buvo kritusios pieno supirkimo kainos – tuomet jos sumažėjo 25–30 proc. Akivaizdu, kad tai turėjo didelės įtakos mūsų pajamoms, kurios irgi smarkiai sumažėjo. O būtent pavasarį ūkiui yra reikalingos didžiausios investicijos – perkamos trąšos, pašarų atsargos, kuras ir kiti būtini resursai ūkio veiklai vykdyti.

Džiaugiamės, kad tiekėjai sutiko atidėti mokėjimus, tačiau pajamų srautai taip greitai neatsistatė, o mokėjimus už įsigytas prekes jau reikėjo atlikti. Todėl ieškojome sprendimų, nes vykdydami veiklą esame atsakingi ne tik už savo ūkį ir šeimą, bet ir už mūsų ūkyje dirbančių žmonių šeimas – nuo ūkio situacijos priklauso ir jų pajamos, jų šeimų gyvenimai.

„Vykdydami veiklą esame atsakingi ne tik už savo ūkį ir šeimą, bet ir už mūsų ūkyje dirbančių žmonių šeimas.“

– Iš kur sužinojote apie Žemės ūkio paskolų garantijų fondo teikiamas lengvatines paskolas ir kaip vyko visas procesas?

– Apie finansinę priemonę nuo COVID-19 nukentėjusiems ūkininkams ir ūkiams sužinojome iš kredito unijos „Germanto lobis“ darbuotojų – jie pasiūlė pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis ir vėliau mums geranoriškai pagelbėjo.

Kadangi visada atsakingai tvarkome savo apskaitą, ruošiame balanso ataskaitas kas ketvirtį – buvo gana paprasta pateikti visus reikalingus dokumentus ir duomenis. Labai gerai, kad tiek kredito įstaigai, tiek ŽŪPGF reikia pateikti tuos pačius dokumentus – tai labai palengvina procesą, neapkrauna mūsų papildomais pildymais.

Su ŽŪPGF priemonėmis susiduriame jau ne pirmą kartą ir galime patvirtinti, kad tai yra labai geras mechanizmas, padedantis ūkiams. Ši pagalba itin svarbi veiklos pradžioje, kuomet ūkis dar tik kuriasi ir neturi pakankamai turto užstatui garantuoti – mes patys tuomet pasinaudojome garantijų teikimo paslaugomis.

– Kaip gautos paskolos lėšos pagelbėjo Jūsų ūkiui?

– Gautos lėšos mums pagelbėjo laiku atsiskaityti su tiekėjais, sureguliavo situaciją dėl kritusių pajamų srautų. Nors pieno supirkimo kainos jau po truputį atsistato, tačiau jos dar nesiekia iki pavasario karantino buvusio lygio. Žinoma, geras grūdų derlius ir už jį gautos pajamos mums padėjo atsigauti – tačiau lengvatinės paskolos lėšos buvo kritiškai reikalingos tuo metu, kada jų labiausiai trūko.

„Gautos lėšos mums pagelbėjo laiku atsiskaityti su tiekėjais, sureguliavo situaciją dėl kritusių pajamų srautų.“

– Kokias matote savo ūkio perspektyvas ateityje?

– Reikia suprasti, kad žemės ūkis – ilgalaikė veikla. Po sudėtingų prieš tai buvusių poros metų ir šių metų pavasario, 2020 m. antra metų pusė žemės ūkiui buvo gera. Turime gerą grūdų derlių, grūdų rinkoje jaučiamas pakilimas, panašu, kad dabartinės sąlygos pasėliams kol kas irgi yra palankios. Tad ilgalaikėje perspektyvoje su optimizmu žvelgiame į ateitį, jeigu gamta neiškrės pokštų.

Taip, dabartinis karantinas irgi turi tam tikrą įtaką, tačiau daugiausiai tai liečia sulėtėjusią tam tikrų resursų tiekimo logistiką. Pavyzdžiui, technikos detalės keliauja kur kas ilgiau. Ir, žinoma, higienos, dezinfekcijos ir saugaus atstumo reikalavimų laikymasis tapo kur kas svarbesnis – tačiau tai yra techniniai ir nesunkiai įgyvendinami dalykai.

– Ką patartumėte kitiems ūkiams, susidūrusiems su panašiomis problemomis?

– Visų pirma, į žemės ūkio veiklos vykdymą reikia žiūrėti šiek tiek labiau iš verslo perspektyvos. Labai svarbu ne tik profesionali ūkinė veikla, bet ir tinkamas finansų valdymas. Tai reiškia, kad šiuolaikinis ūkininkavimas sunkiai įmanomas be investicijų skolintomis lėšomis ar kitų finansinių instrumentų įgyvendinimo.

Patarčiau atsikratyti baimės įgyvendinti ūkio plėtrą skolintomis lėšomis. Jeigu ūkininkas nukentėjo nuo pandemijos – tuomet šios lengvatinės paskolos yra puikus sprendimas. Jeigu ūkininkas pradeda veiklą – tuomet jis gali rasti kitų finansavimo galimybių ir pasinaudoti ŽŪPGF teikiamomis garantijomis. Sprendimą galima rasti visada – reikia jo tiesiog ieškoti.

„Sprendimą galima rasti visada – reikia jo tiesiog ieškoti.“

– Dėkojame Jums už pokalbį.

Finansinė priemonė įgyvendinama pagal schemą, patvirtintą 2020 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-539 „Dėl skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ schemos patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais.

Pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantys ūkio subjektai, per paskutinius trejus metus nukentėję nuo nepalankių klimato reiškinių, nuo gruodžio 1 d. gali kreiptis dėl lengvatinių paskolų pagal priemonę „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“.

Paskolų teikimui jau pasiruošta

Rugsėjo pradžioje pradėjus įgyvendinti finansinę priemonę „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“, iki šiol dėl lengvatinių paskolų kreiptis galėjo tik 2019 m. nuo šalnų nukentėję ūkininkai ir ūkiai.

Nuo gruodžio 1 d. dėl lengvatinių paskolų gali kreiptis ne tik nuo šalnų, bet ir nuo kitų nepalankių klimato reiškinių, pavyzdžiui, sausros, liūčių ar vėjo per paskutinius trejus metus nukentėję pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantys ūkininkai ir ūkiai.

Skatinamąją finansinę priemonę administruoja nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF). Iš viso paskoloms numatyta 2,7 mln. eurų lėšų, o vienas ūkio subjektas gali gauti iki 25 tūkst. eurų paskolą.

Paskolos teikiamos lengvatinėmis sąlygomis

Paskolos gavėjams bus suteikiamos iki 25 tūkst. eurų paskolos iki 36 mėn. laikotarpiui. Jos teikiamos mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurioms yra reikalingos lėšos investicijoms, apyvartinėms lėšoms finansuoti ir darbo užmokesčiui bei su juo susijusiems mokesčiams sumokėti.

Paskolos didžiąja dalimi finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, o 23 proc. paskolų sumos dalies sudaro finansų tarpininkų – LCKU narių – lėšos. Valstybės lėšomis finansuojamai paskolos daliai yra taikomos nulinės paskolų palūkanos, kredito unijų lėšomis finansuojamai daliai – iki 8 proc. metinės palūkanos, todėl bendra paskolos palūkanų norma nesieks 2 proc.

Paskolos gavėjui pageidaujant, gali būti taikomas iki 1 metų paskolos grąžinimo atidėjimas. Paskolos gavėjas turės sumokėti paskolos administravimo mokestį, kuris siekia 1 proc. nuo paskolos sumos, tačiau ne mažiau kaip 100 eurų.

Paskolos pagal šią priemonę bus teikiamos iki 2021 m. gruodžio 31 d. kreipiantis į tarpininkaujančią finansų įstaigą – vieną iš priemonės įgyvendinime dalyvaujančių LCKU kredito unijų.

Daugiau apie priemonę sužinokite čia: Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių.

Finansinė priemonė įgyvendinama pagal schemą, patvirtintą 2020 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-422 „Dėl Fondų fondo „Žemės ūkio fondas“ finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“.

Nors koronaviruso (COVID-19) pandemija paveikė daugelį veiklos sektorių, taip pat ir finansų, LKU kredito unijų grupės, vienijančios 45 unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), turto vertė rugsėjo mėnesį viršijo pusės milijardo eurų sumą. Be to, skaičiuojama, kad trečią ketvirtį ir toliau didėjo kreditavimo apimtys bei augo pelnas. Visa tai sudaro sąlygas užtikrinti visos grupės stabilumą Lietuvai ir pasauliui ekonomiškai sudėtingu laikotarpiu.

Grupės turtas perkopė pusę milijardo eurų

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir LCKU, trečiojo ketvirčio pabaigoje skaičiavo šoktelėjusius veiklos rodiklius. Nors šie metai pasižymėjo ekonominiu nenuspėjamumu ir iššūkiais, LKU grupės bendras konsoliduotas turtas peržengė pusės milijardo slenkstį ir rugsėjo 30 d. siekė 510,5 mln. Eur sumą.

Šis rodiklis nuo metų pradžios išaugo 58 mln. Eur, o daugiausia – net 8,3 proc. – per pastarąjį ketvirtį. Tuo tarpu visą grupę prižiūrinčios LCKU valdomas turtas per devynis mėnesius paaugo ketvirtadaliu – 25,3 proc. – iki 156,4 mln. Eur.

Be viso to, kredito unijos skaičiavo ir pelno augimą. Neaudituotais duomenimis, per 2020 m. tris ketvirčius LKU grupė uždirbo virš 1,8 mln. Eur grynojo pelno – 2,4 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu (788 tūkst. eurų). Analizuojant gautų pajamų struktūrą, konsoliduota kredito unijų grupė uždirbo beveik 13,6 mln. Eur grynųjų palūkanų pajamų. Tuo tarpu LCKU per tris šių metų ketvirčius grynųjų palūkanų pajamų uždirbo beveik 2 mln. Eur.

LCKU administracijos vadovas, valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas pastebi, kad nors iki šiol koronaviruso pandemijos poveikis LKU kredito unijų grupei atsiliepė beveik nejuntamai, tačiau dėl miglotos ateities, kurią nulems tolimesnė koronaviruso epidemiologinė situacija, ypatingai svarbu išlaikyti nuoseklią veiklos kryptį:

„LKU grupės kredito unijos, atsižvelgiant į 2020 metų trijų ketvirčių rezultatus, veikia pelningiau ir gerokai tvariau nei keletą pastarųjų metų. Ypatingai paskutinį ketvirtį, kai šalyje buvo sąlyginai juntamas ekonominis pagerėjimas, gerėjo ir namų ūkių finansinė situacija. Dėl tos pačios priežasties suaktyvėjo tiek atsigavusio ir prie naujų veiklos aplinkybių prisitaikiusio verslo, tiek gyventojų kreditavimas. Taip pat LKU kredito unijos per ketvirtį pritraukė per tūkstantį naujų narių, kurių šiandien turime daugiau nei 122 tūkstančius visoje Lietuvoje.

Vis dėlto atsipalaiduoti neketiname ir toliau visiems sudėtingu laikotarpiu intensyviai dirbsime kredito unijų bei jų klientų labui“, – teigia M. Vijūnas.

Solidarumas pandemijos akivaizdoje

LKU kredito unijų grupei pastarąjį ketvirtį ir toliau pavyko didinti skolinimo apimtis. Grynoji konsoliduotos LKU grupės išduotų paskolų portfelio vertė 2020 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje sudarė beveik 402 mln. Eur, o tai – net 14,8 proc. daugiau nei 2019-ųjų pabaigoje. Daugiausia buvo išduota kreditų fiziniams asmenims, kurių didžioji dalis, beveik pusė bendro portfelio, – būstui įsigyti, statyti ar atnaujinti.

Dar pavasarį šalyje pradėjus blogėti situacijai dėl koronaviruso, LKU grupei priklausančios kredito unijos solidarizavosi su kitomis Lietuvos bankų asociacijai priklausančiomis finansų įstaigomis ir pasirašė paskolų moratoriumą. Pagal jį gyventojams ir verslui, susidūrusiems su COVID-19 pandemijos pasekmėmis, buvo suteikta galimybė atidėti turimų paskolų grąžinimą.

Skaičiuojama, kad dėl koronaviruso pandemijos LKU grupės kredito unijų atidėtos paskolos rugsėjo 30 d. sudarė 30,5 mln. Eur, iš kurių 17,4 mln. Eur buvo pritaikytos moratoriumo sąlygos. Daugiausia atidėjimų – 10,3 mln. Eur – patvirtinta verslo subjektams. Vis dėlto dar trečiąjį ketvirtį šalies ekonominei situacijai pagerėjus, dalis asmenų ir įmonių, kuriems buvo atidėtos paskolos, sugrįžo prie įprastų mokėjimų.

Šiuo laikotarpiu LKU grupės kredito unijos aktyviai finansavo smulkiojo ir vidutinio verslo projektus, jaunas įmones, žemės ūkio veikla besiverčiančius ūkininkus ir bendroves, taip pat veikė lengvatinių priemonių nukentėjusiems nuo COVID-19 srityje. Pagal skatinamąją finansinę priemonę ūkio subjektams, veikiantiems žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, iki rugsėjo 30 d. buvo pasirašytos 88 lengvatinių kreditų sutartys už beveik 9 mln. Eur.

Taip pat unijos teikia kreditus pradedančiajam verslui pagal finansinę priemonę „Verslumo skatinimas 2014–2020“, administruojamą partnerių UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, kurių per trečiąjį šių metų ketvirtį išduota už daugiau nei 1,1 mln. Eur, o per visą skolinimo laikotarpį – už beveik 18 mln. Eur.

Gyventojai suskubo taupyti

Nors kreditavimas trečiąjį ketvirtį išaugo, taip pat išaugo ir gyventojų siekis taupyti juodai dienai. „Šiuo metu visuomenėje vyrauja neužtikrintumo dėl finansinės gerovės nuotaika, todėl dalis namų ūkių taupo labiau negu įprastai. Dėl šios priežasties, daugelyje finansų įstaigų, taip pat ir LKU grupės kredito unijose, stebimas indėlių portfelio augimas“, – komentuoja LCKU vadovas M. Vijūnas.

Nuo metų pradžios kurį laiką neženkliai traukęsis konsoliduotos LKU kredito unijų grupės indėlių portfelis, įskaitant ir santaupas einamosiose sąskaitose, trečią šių metų ketvirtį šoktelėjo 11,4 proc. ir rugsėjo pabaigoje pasiekė 439,6 mln. Eur sumą.

Didžiausią indėlių portfelio dalį – 62 proc. arba 293,1 mln. Eur – sudarė terminuotieji indėliai, kurie per ketvirtį išaugo 4 proc. arba 12 mln. Eur. Dauguma šių indėlių, laikomų kredito unijose, priklauso fiziniams asmenims.

Pastebima, kad verslo atstovai dažnai nė nesusimąsto, jog indėliai patys savaime gali būti aktualūs tiek gyventojams, tiek verslo įmonėms, kurios taip pat gali auginti turimas lėšas kredito unijose. „Vis dėlto žmonių sąmoningumas pastaruoju metu didėja ir tarp indėlininkų daugėja tiek jauno amžiaus žmonių, tiek verslo įmonių. Šiandien indėliai yra vienas paprasčiausių ir mažiausios rizikos būdų investuoti bei už turimas santaupas LKU grupės kredito unijose gauti vienas didžiausių palūkanų“, – komentuoja LCKU administracijos vadovas M. Vijūnas.

Skirti papildomi 50 mln. eurų lengvatinėms paskoloms ūkio subjektams, veikiantiems žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, patyrusiems likvidumo problemų dėl koronaviruso (COVID-19) ligos protrūkio, teikti, skelbia Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF). Iki spalio mėnesio pabaigos buvo panaudotos beveik visos iš pradžių skirtos 40 mln. eurų lėšos, o su papildomai skirtomis lėšomis iš viso šiai finansinei priemonei numatytas biudžetas sieks 90 mln. eurų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Pradinės priemonės lėšos – paskirstytos per porą mėnesių

Rugpjūčio mėnesį pradėtoms teikti lengvatinėms paskoloms žemės ūkio ir žuvininkystės subjektams, nukentėjusiems nuo COVID-19, buvo skirta 40 mln. eurų. Pradėjus įgyvendinti šią skatinamąją finansinę priemonę, lengvatinės paskolos sulaukė didelio susidomėjimo ir iki spalio mėnesio pabaigos ŽŪPGF dėl šių paskolų gavo beveik 300 paraiškų už 43,6 mln. eurų. Tuo tarpu pagal šią priemonę 17-oje LKU grupės kredito unijų buvo pasirašytos 88 kreditų sutartys už beveik 9 mln. Eur.

„Stebėdami situaciją ir atlikę finansinės priemonės poreikio vertinimą, matėme didesnį poreikį iš ūkio subjektų negu pradžioje skirti 40 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, LR Vyriausybės sprendimu finansinei priemonei skiriama finansavimo suma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų buvo padidinta nuo 40 mln. iki 90 mln. eurų“, – situaciją komentuoja ŽŪPGF l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė.

„Matome kad paskolų poreikis vis dar išlieka didelis. Todėl paskelbus žinią apie papildomai skiriamas lėšas – sulauksime naujų paraiškų ir, prognozuojame, kad šios lėšos bus panaudotos iki šių metų pabaigos“, – papildo R. Globienė.

Lengvatinės paskolos pagal šią priemonę teikiamos žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse veikiantiems ūkio subjektams, o iki spalio mėn. pabaigos daugiausia paskolų lėšų – 42 proc. – yra skirta ūkininkams. 25 proc. paskoloms skirtų lėšų suteikta bendrovėms, dar 19 proc. – žemės ūkio bendrovėms. Likusios paskolų lėšos suteiktos žemės ūkio kooperatyvams, individualioms įmonėms, kooperatinėms bendrovėms ir mažosioms bendrijoms.

Dėl paskolos galima kreiptis iki 2020 m. gruodžio 31 d.

„Patvirtinus papildomas lėšas, šiuo metu rūpinamės bendradarbiavimo pratęsimu su anksčiau prie finansinės priemonės įgyvendinimo prisijungusiais finansų tarpininkais ir skelbiame atvirą galimybę prisijungti naujiems. Siekiame užtikrinti kuo didesnį šios skatinamosios finansinės priemonės prieinamumą, kad ja galėtų pasinaudoti visoje Lietuvoje veikiantys žemės ūkio ir žuvininkystės ūkio subjektai“, – sako R. Globienė.

Lengvatines paskolas iki 2020 m. gruodžio 31 d. teiks net 17 LKU grupei priklausančių kredito unijų, veikiančių visoje Lietuvoje. Paskolos gavėjai gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos iki 1 mln. eurų sumos ir iki 36 mėn. laikotarpiui. Paskolai yra nustatytos fiksuotos metinės palūkanų normos – jos priklausomai nuo paskolos gavėjo dydžio ir paskolos trukmės svyruoja tarp 0,1 ir 0,19 proc., o paskolos administravimo mokestis paskolos gavėjui yra taikomas iki 2 proc. (tačiau ne mažiau kaip 150 eurų ir ne daugiau kaip 2 500 eurų). Paskola suteikiama neįkeičiant turto.

Daugiau informacijos apie paskolos gavimui taikomus reikalavimus ir joje dalyvaujančių LKU grupės kredito unijų sąrašą rasite LKU interneto svetainėje.

Finansinė priemonė įgyvendinama pagal schemą, patvirtintą 2020 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-539 „Dėl skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ schemos patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais.

Dėl koronaviruso įvestas karantinas apsunkins žmonių galimybę lankytis meno parodose ir kitaip turiningai leisti savo laisvalaikį. Atliepiant žmonių poreikį domėtis menu, Molėtuose atverta unikali paroda po atviru dangumi, kurios mecenatu tapo LKU kredito unija „Neris“.

Lapkričio 6 d. ant Molėtų savivaldybės viešosios bibliotekos lauko sienos atidarytoje parodoje „RETROFUTURIZMAS“ eksponuojami 6 tapybos darbai, kuriuos 2016–2020 metais sukūrė Vilniaus dailės akademijos lektorius Ansis Burkė. Priėmus sprendimą šiuos kūrinius eksponuoti lauke, paveikslai buvo padengti specialia plexiglass danga, kuri juos apsaugos nuo žalingo klimato poveikio.

„Menas atlieka daugybę svarbių funkcijų – atitraukia mus nuo kasdienybės, išblaško, suteikia minčių. Mintis eksponuoti paveikslus lauke ir šiuo sudėtingu laikotarpiu padaryti juos prieinamus didesniam skaičiui žmonių mums pasirodė labai novatoriška, todėl parėmėme šį projektą“, – sako kredito unijos „Neris“ vadovė Kristina Pavliukianec.

Paveikslų cikle, kurį žiūrovai gali apžiūrėti ant pastato adresu Inturkės g. 4 (Molėtai), dominuoja keletas pagrindinių personažų: progresyvus verslininkas, apsiginklavęs retro naro šalmu; vintažinis metalinis robotas-monstras, besiekiantis trapios porcelianinės balerinos meilės; futuristinis lakūnas, besiruošiantis kosminei odisėjai; prisukamas žaislas-smuikininkas, stebinantis ateities vaikus – robotus. Kai kurie darbai kelia triukšmo, džeržgimo įspūdį. To pasiekta naudojant kontrastingas, aktyvias, fluorescencines spalvas ir tam tikrus kompozicinius jų derinius, netikėtus akcentus. Visi paveikslai yra dinamiški, aktyvūs, ryškūs, balansuojantys tarp tapybos ir grafičio meno.

Šiandienos kontekste šie darbai įgauna naujas socialines ir psichologines prasmes. Galimai atspindi žmonių nuojautas, viltis ir vizijas. Ryškios spalvos ir aktyvios kompozicijos budina ir skatina smalsumą.

Tikimasi, kad atvira ir lengvai žiūrovui, miesto svečiui ar net atsitiktiniam praeiviui pasiekiama paroda atkreips lankytojų dėmesį. Planuojama, kad meno gerbėjai parodą galės lankyti iki pavasario.

Parodos organizatorius – Molėtų rajono savivaldybė ir UAB „Donatelas“, parodos mecenatas – kredito unija „Neris“.

Lietuvos banko (LB) atliktas gyventojų tyrimas parodė, kad per 50 proc. apklaustųjų santaupas laiko mokėjimo sąskaitoje, o daugiau nei trečdalis – grynaisiais „kojinėje“. LKU kredito unijų grupės ekspertai pabrėžia, pasirinkti taupymo būdai dažnai ne tik neefektyvūs, bet ir pastaruoju atveju – nesaugūs. Visa tai signalizuoja, kad nors ir žinome apie taupymo svarbą, tačiau taupymo priemonėmis nesidomime.

Taupymas – tai įprotis?

Koronaviruso protrūkio sukelta krizė yra puiki proga gyventojams įsitikinti, kad „juodai dienai“ turi ruoštis visi. Taupyti reikia ne tik turint konkretų tikslą, bet ir nenumatytiems atvejams. Finansų specialistai pataria, jog būtina turėti bent 3–6 mėnesių pajamų dydžio santaupas. Kaip bebūtų, kas penktas LB apklaustas šalies gyventojas teigė santaupų visai neturintis.

Dažniausia to priežastis – iš gaunamų pajamų nelieka laisvų lėšų taupyti. Anot Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU), prižiūrinčios visą LKU kredito unijų grupės sistemą, projektų valdymo specialistės Ritos Stankevičiūtės, dažnai net ir didėjant pajamoms, proporcingai didėja ir žmonių poreikiai, todėl laisvų lėšų taupyti gali nelikti, jeigu nesama taupymo įpročio, kurį reikia ugdyti.

„Verta suprasti, kad taupymas grynaisiais ir lėšų įdarbinimas yra skirtingi būdai atsidėti pinigus – mat pastaruoju būdu taupomi pinigai turi potencialo uždirbti naujus pinigus. Taupant mokėjimo sąskaitoje ar grynaisiais, pinigai ne tik neauga, bet ir priešingai – gali nuvertėti. Nereikia nė priminti, kad viso gyvenimo santaupas laikyti grynaisiais yra ir ypatingai nesaugu“, – sako R. Stankevičiūtė.

Santaupos turi augti

Efektyvus būdas taupyti – kiekvieną mėnesį atsidėti nustatytą dalį pajamų, penktadalį ar dešimtadalį, šių lėšų neįtraukiant į bendrą šeimos biudžetą. Indėliai – galimybė taupyti ir auginti santaupas už metines palūkanas, kurios kredito unijose neretai būna didesnės nei kitose finansų įstaigose.

Brėžiant takoskyrą tarp taupomųjų ir terminuotųjų indėlių, R. Stankevičiūtės manymu, tai – individualus pasirinkimas: „Kurį indėlio tipą pasirinkti, priklauso nuo asmeniui priimtino taupymo būdo ir jau sukauptos sumos. Terminuotieji indėliai yra skirti didesnei sumai laikyti, jų negalima papildyti, o įnešta suma – fiksuota ir nekintama. Palūkanos mokamos kas mėnesį arba termino pabaigoje.

Tuo tarpu taupomieji indėliai yra skirti didesnei sumai sukaupti per ilgesnį laikotarpį. Pradinė suma dažniausiai būna maža, dalyje unijų – net nuo 1 Eur. Šį indėlį visą jo laikotarpį galima papildyti reguliariais arba nereguliariais įnašais, o palūkanos kitą mėnesį skaičiuojamos jau nuo didesnės sumos. Taip pat kai kuriose kredito unijose dalį indėlio galima atsiimti nemokamai.

Taigi tais atvejais, kai asmuo turi sukaupęs didesnę sumą ir neturi tikslo taupyti papildomais įnašais, rekomenduojama rinktis terminuotąjį indėlį, o kitu atveju – taupomąjį“, – aiškina R. Stankevičiūtė pridėdama, kad kredito unijose atvira galimybė nuotoliniu būdu per e. bankininkystės sistemą ne tik padėti ar papildyti indėlį, bet ir tapti bet kurios LKU grupės kredito unijos nariu. Tam reikalinga turėti elektroninį kvalifikuotą parašą, mobilųjį elektroninį parašą arba kvalifikuotą „Smart-ID“ paskyrą, ir kreiptis į kredito uniją elektroniniu būdu.

Indėlis kredito unijoje – saugesnis būdas taupyti

Indėliai yra laikomi viena mažiausiai rizikingų taupymo priemonių. LCKU Iždo departamento direktorius, administracijos vadovo pavaduotojas Rūtenis Šukevičius teigia, kad indėliai kredito unijose – saugus būdas taupyti, nes šalyje, išskyrus pavienius atvejus, neliko vadinamųjų nepriklausomų kredito unijų. Mat šios privalo priklausyti centrinei kredito unijai:

„Taip užtikrinama, kad kredito unijos veiktų neprisiimdamos per didelės rizikos, bei įgyvendinama kryžminių garantijų schema. Vadinasi, bent vienai LKU grupės kredito unijai patyrus laikinų sunkumų, atsakomybę prisiima visa grupė“, – aiškina R. Šukevičius pabrėždamas, kad taip pat LKU kredito unijos yra valstybinio indėlių draudimo sistemos dalyvės, todėl net žlugus visai grupei įsijungtų indėlininkų apsaugos ir indėlių kompensavimo mechanizmai.

Pastaruoju metu stebimas indėlių portfelio augimas patvirtina taupymo priemonės patrauklumą. LKU grupės, kurią sudaro 45 kredito unijos ir LCKU, viso indėlių portfelio suma, įskaitant ir santaupas einamosiose sąskaitose, pasibaigus III metų ketvirčiui siekė beveik 440 mln. Eur,  kurio didžiausią dalį – 272 mln. Eur – sudarė terminuotieji indėliai.

Kredito unijos – arčiau Jūsų 

LKU grupei priklausančios Šilutės kredito unijos administracijos vadovės Genovaitės Kimbrienės teigimu, į kredito unijas vis dažniau atsigręžia kitų finansų įstaigų klientai, o to priežastys – retėjantis bankų klientų aptarnavimo vietų tinklas regionuose ir kredito unijoje didinamos indėlių palūkanos:

„Daugelį metų stebime tendenciją, kad jauni žmonės dažniau skolinasi negu taupo. Vis dėlto, taupančiųjų tarpe esama ir asmenų, kurie dirba užsienyje, daugiausia Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje bei Norvegijoje, o santaupas augina mūsų kredito unijoje“, – sako G. Kimbrienė.

Vilniaus kredito unijos administracijos vadovas Arnas Žalys pastebi, kad terminuotais indėliais vis dažniau susižavi ir jauno amžiaus auditorija: „Mūsų indėlių portfelis nuolat auga, auga ir narių ratas. Su jaunų žmonių abejingumu ar nepasitikėjimu kredito unijų sistema niekada nesusidūrėme, o tai lemia tiek patrauklios palūkanos, tiek valstybinė indėlių draudimo sistema, kuriai priklausome“, – teigia A. Žalys.

ARKU kredito unijos administracijos vadovė Diana Komskienė pritaria, kredito unijų patrauklumas – konkurencingos indėlių palūkanos, o indėliai patys savaime gali būti aktualūs tiek gyventojams, tiek verslo įmonėms:

„Verslo atstovai dažnu atveju nesusimąsto, kad jų santaupos sąskaitose taip pat gali būti įdarbintos. Visgi turiu pastebėti, kad pastaruoju metu žmonių sąmoningumas didėja ir tarp indėlininkų vis dažniau atsiranda tiek jaunų žmonių, tiek verslo įmonių. Tai reiškia didesnį domėjimąsi taupymo klausimais ir palaikymą lietuviškoms finansų įstaigoms“, – komentuoja ARKU kredito unijos administracijos vadovė D. Komskienė.