Prasidedantys pavasario darbai, kaip ir kasmet reikalauja nemažų ūkininkų investicijų. Šiandien, karantinui sukausčius visą pasaulį, kaip niekad svarbu tampa patikimai apsirūpinti vietiniais, o ne įvežtiniais, maisto produktais. Lietuva – stiprus žemės ūkio produktų gamybos kraštas, todėl ūkininkų ir maisto produktus tiekiančių verslų sėkmė – neabejotinai tampa visos šalies gerovės ramsčiu. Tūkstančiams Lietuvos ūkininkų kaip ir kasmet pagalbos ranką tiesia Lietuviško kapitalo finansų institucijos – visoje šalyje veikiančios kredito unijos.
Rekordiniai 2019-tieji sustiprino visą kredito unijų sistemą
Praėjusiais metais net 2 mln. Eurų savo paskolų portfelį išauginusi viena didžiausių kredito unijų Lietuvoje – Telšiuose įsikūrusi kredito unija „Germanto lobis“ į prasidėjusius 2020-tuosius žvelgia santūriai optimistiškai. Nors visą Europą krečianti pandemija gerokai sumažino daugelio verslų apimtis, ūkininkų darbai nesustoja nė minutei. Nesustojo ir pavasarinio ūkininkų kreditavimo banga: pasak lietuviško kapitalo finansų institucijos atstovų, šiemet tikimasi išlaikyti stabilias ūkininkų kreditavimo apimtis, o esant galimybei – nukreipti paskolų srautus gyvybiškai svarbaus ekonomikos sektoriaus stiprinimui. „Ūkininkai – neabejotinai didžiausia mūsų klientų grupė. Tiek išduodamų paskolų skaičiumi, tiek ir verte jie sudaro bemaž 50% mūsų verslo, – sako kredito unijos „Germanto lobis“ vyresnioji kreditų vadybininkė Laura Breitmozerienė. „Dauguma mūsų klientų – pastovūs, puikiai žino visas mūsų paskolų sąlygas, o ir mes gerai žinome kiekvieno jų specifiką, galimybes, iššūkius. Todėl paskolų išdavimo procesas labai greitas, o paskolų negrąžinimo rizika – minimali“. Pasak, specialistės, kredito unijos darbuotojai asmeniškai pažįsta ne tik pačius ūkininkus ir jų šeimos narius: Žemaitijos ūkininkai vis dar labai vertina tiesioginį bendravimą su jų finansinius klausimus sprendžiančiais darbuotojais, todėl neretai į unijos skyrių užsuka ne tik paskolos ar konkrečios paslaugos, bet tiesiog pasikalbėti, papasakoti apie savo darbus, pasiekimus ir rūpesčius. Nors saugodami savo klientus ir darbuotojus visų kredito unijų klientų aptarnavimo centrai riboja fizinių kontaktų apimtis, net ir bendraujant nuotoliniu būdu – telefonu, elektroniniu paštu – užtikrina gyvą, žmogišką tarpusavio ryšį.
Pasak L. Breitmozerienės apyvartinėms lėšoms finansuoti ūkininkai tradiciškai skolinasi iki 50 000 EUR, 1-3 metų laikotarpiui, šiek tiek keičiasi ūkių darbo specifika. Jei anksčiau ūkiai būdavo gan siaurai specializuoti – pastaraisiais metais ūkininkai ėmė diversifikuoti veiklą: grūdininkai ėmė plėsti mėsinių galvijų bandas, toliau mažėja pieno ūkiai. Pasak specialistės, ūkininkai kruopščiai skaičiuoja ir vertina visas savo veiklos rizikas, galbūt todėl pradelstų įmokų ar negražintų paskolų pasitaiko labai retai. „Bet kuriuo atveju, visuomet randame ūkininkui tinkantį sprendimą: jei klientui reikia daugiau laiko deklaracijoms Nacionalinei žemės tarnybai pateikti – paskolos grąžinimo terminą be problemų pratęsiame“, – pasakoja L. Breitmozerienė.
Sezoniškumas mažėja
Nors visa žemės ūkio sektoriaus veikla pasižymi dideliu sezoniškumu, pasak Anykščių kredito unijos administracijos vadovės Birutės Visminienės praėjusiais metais pastebėta sezoniškumo mažėjimo tendencija. „Be abejo, šiuo metu nemažai ūkininkų kreipiasi paskolų apyvartinėms lėšoms – tai yra, sėklai, trąšoms įsigyti, bet susidomėjimas finansavimo sprendimais mūsų unijoje neslūgsta nuo pat rudens. Klientai aktyviai ieško galimybių skolintis investiciniams poreikiams: žemei įsigyti, technikai atnaujinti, statyboms“, – sako B. Visminienė. Pasak Anykščių kredito unijos vadovės, tokiems pokyčiams įtaką daro ne tik besikeičiantys ūkininkų prioritetai, bet ir pačios unijos veiksmai. „Prieš metus Anykščių kredito unija susijungė su Rokiškio kredito unija. Iš pagrindų peržiūrėjome pastarosios veiklą, sustiprinome kolektyvą, todėl išsiplėtė ir mūsų veiklos geografija. Įsisukus veiklai Rokiškyje, natūraliai daugėjo sudaromų sutarčių skaičius. Be to, dėl gerų unijos veiklos rezultatų turime galimybę suteikti didesnės vertės paskolas. Su papildomu Lietuvos Centrinės kredito unijos leidimu, galime finansuoti ir daugiau nei 2 mln. EUR vertės projektus“, – sakė unijos vadovė. Kaip ir daugelis Lietuvoje veikiančių, LKU kredito unijų grupei priklausančių unijų, Anykščių kredito unija praėjusiais metais džiaugėsi gerokai išaugusiais rezultatais ir viršytais planais.
Visos paslaugos iš vienų rankų
Pakruojo ūkininkų kredito unijos administracijos vadovė Rūta Latonienė, džiaugiasi ne tik augančiais veiklos rezultatais, bet ir platesniu klientų naudojamų paslaugų spektru. „Jei anksčiau ūkininkai unijoje tik sudarydavo paskolos sutartis, o kitas ūkio finansines operacijas vykdydavo kitose institucijose, pastaraisiais metais įvyko kokybinis lūžis. Dauguma mūsų paskolų gavėjų šiandien naudojasi tik unijos paslaugomis: vykdo visas atsiskaitymo operacijas, naudojasi mūsų išduotomis mokėjimo kortelėmis“, – sako R. Latonienė. Anot pašnekovės, prie šios situacijos gerokai prisidėjo ir patys komerciniai bankai. „Viena vertus, gerokai sumažėjus bankų skyrių mažesniuose miesteliuose, žmonėms kai kurios paslaugos tapo sunkiau pasiekiamos, iš kitos pusės – vieša paslaptis, kad didieji rinkos dalyviai ne itin domisi mažesniais klientais, vengia imtis, jų nuomone, rizikingesnių projektų. Jei paskolos vertė nesiekia 100 000 EUR, didelė tikimybė, kad klientas paskolos negaus, o jei vertė didesnė – bankas iškels nemažai klientui sunkiai įgyvendinamų reikalavimų. Mes gerai pažįstame savo klientus, puikiai žinome ne tik jų galimybes bet ir finansinius srautus, todėl galime greitai priimti sprendimus. Klientai tai vertina ir renkasi bendradarbiauti su mumis“, – sako Pakruojo ūkininkų kredito unijos vadovė.
Svarbiausia – dėmesys ir betarpiškas bendravimas
Visų kredito unijų atstovai sutaria: nors jaunesnieji ūkininkai vis dažniau naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis ir operacijas vis dažniau vykdo nuotoliniu būdu, naudodamiesi elektroninės bankininkystės platforma, betarpiško bendravimo poreikis niekur nedingo. „Kartais susiduriame su paradoksalia situacija: įpratę prie bendravimo dideliame banke žmonės netgi negali iškart patikėti, kad unijoje savo projekto detales aptarinėja tiesiogiai su žmogumi, kuris priima sprendimą dėl paskolos suteikimo“, – pasakoja Kredito unijos „Prienų taupa“, administracijos vadovas Rimantas Slavinskas. Pasak vadovo, tai ne tik sukuria abipusį pasitikėjimą, padeda išvengti tam tikrų nesusipratimų, bet ir leidžia geriau suprasti kliento poreikius, jo galimybes. „Didelė dalis ūkininkų daugumą pajamų gauna tik kartą ar dukart per metus: pardavę derlių bei Nacionalinės mokėjimų agentūros išmokų pavidalu. Todėl ne vienam paskolos apyvartinėms lėšoms finansuoti yra patogi galimybė užtikrinti stabilią ūkio veiklą. Daugelis klientų – pastovūs, atidavę paskolą rudenį, pavasarį sugrįžta vėl,“ – paaiškina R. Slavinskas. Kredito unijos gerai pažįsta ne tik žemės ūkio sektorių ir savo regiono specifiką. Pasak pašnekovų, paskolos apyvartinėms lėšoms dažniausiai suteikiamos įkeičiant NMA išmokas, o prireikus didesnės paskolos ar papildomo užtikrinimo įkeičiant žemės ūkio paskirties sklypus – tai galima padaryti be nemažai kainuojančio nepriklausomo vertintojo išvados. Kredito unijų specialistai dažniausiai gali tiksliai įvertinti įkeičiamo turto vertę, neretai, geriau nei nekilnojamojo turto vertintojai dirbantys didesniame mieste supranta turto vertę, jo likvidumą. Tai ne tik sutrumpina procedūras, bet ir atpigina paslaugas.
Visų kredito unijų vadovai sutaria ir dėl to, kad žemės ūkis šiandien yra itin dinamiška ir šiuolaikiška verslo sritis. Daugelis ūkininkų nuolat seka ir puikiai supranta pasaulines rinkos tendencijas, noriai investuoja į pažangius sprendimus, kruopščiai skaičiuoja ir vertina verslo riziką. „Ypač džiugu, kuomet tenka dirbti su pozityviai mąstančiais, galimybių nuolat ieškančiais žmonėmis. Tokie klientai – neabejotinai prisideda prie viso sektoriaus stiprėjimo, o tai – ypač svarbu šiais neapibrėžtumo ir nerimo kupinais laikais. Lėtėjant vartojimui ar paslaugų verslo sritims, žemės ūkis, atrodo ir vėl tampa svarbiu Lietuvos ekonomikos varikliu“, – apibendrina kredito unijos „Germanto lobis“ vyresnioji kreditų vadybininkė L. Breitmozerienė.
