Kategorija: LKU grupės naujienos

Jau kurį laiką skiemenuojama finansinių paslaugų prieinamumo problema išlieka aktuali, o bankams uždarant klientų aptarnavimo vietas, labiausiai nukenčia regionų gyventojai. Kredito unijos tęsia bendruomenėms artimų ir pasiekiamų kredito įstaigų politiką, teikdamos visas svarbiausias finansines paslaugas gyventojams, smulkiam ir vidutiniam verslui bei žemės ūkiui.

Svarbiausios finansinės paslaugos po vienu stogu

Naujasis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus kaip vieną iš būdų gerinti finansinių paslaugų prieinamumą Lietuvoje mato kasmet stiprėjantį kredito unijų sektorių. LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas, veikia užtikrindama platų klientų aptarnavimo vietų tinklą didžiuosiuose miestuose ir regionuose.

Kredito unija – kooperatinė bendrovė, kurios nariai gali ne tik naudotis kredito unijų paslaugomis, bet kartu yra ir jos savininkai, galintys dalyvauti kredito unijos valdyme. Šiemet kredito unijos atvėrė galimybė gyventojams tapti jų nariais vos per kelias minutes, naudojantis nuotoline narystės savitarnos sistema.

Olga Vansevičienė bendradarbiavimą su Kėdainių krašto kredito unija pradėjo pasiskolinusi savo daržovių perdirbimo bendrovės „Impelis LT“ plėtrai, o netrukus į kredito uniją perkėlė ir visas asmenines mokėjimo sąskaitas: „Tąkart kreditą verslo plėtrai gavome greitai ir sklandžiai, o šiandien kredito unija yra mano vienintelė finansų įstaiga, kurią drąsiai rekomenduoju ir savo darbuotojams.“

Ilgamečio bendradarbiavimo su kredito unija priežastys, anot O. Vansevičienės, slypi ne tik patraukliuose paslaugų įkainiuose, bet ir šiltame, profesionaliame klientų aptarnavime: „Mes ypatingai vertiname žmogiškąjį ryšį. Į kredito uniją galiu bet kada paskambinti ir sulaukti pagalbos, konsultacijos ar atsakymo į kilusį klausimą“, – pastebi kredito unijos narė.

Taip pat praėjusių metų pabaigoje LKU kredito unijų grupė prisijungė prie bankomatų tinklo „Medus“. Juose LKU debetinių ar kreditinių mokėjimo kortelių turėtojai gali ne tik išgryninti, bet ir įnešti turimas lėšas už dar mažesnius įkainius. Bankomatų „Medus“ šiuo metu yra daugiau nei 150, įskaitant įrengtus mažesniuose miestuose ir miesteliuose.

Kreditas verslui ir jo pradžiai

LKU grupės kredito unijos veikia smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimo srityje. Kreditai teikiami apyvartinėms lėšoms papildyti, investicijoms ar projektams vykdyti. Verslininkė Virginija Mirauskienė Šilutės kredito unijos nare tapo prieš daugiau negu 20 metų, sumaniusi įsigyti verslą. „Verslo, kurį tada norėjau įsigyti, savininkui pasakiau, kad neturiu pakankamai lėšų, o jis man patarė kreiptis į kredito uniją“, – pradžią prisimena V. Mirauskienė.

„Esu verslininkė ir dažnai į kredito uniją kreipiuosi ne tik dėl konkrečių paslaugų poreikio, bet ir dėl konsultacijos. Štai visai neseniai su vyru sužinojome apie parduodamą restoraną Klaipėdoje. Pirmiausia, ką padarėme, – kreipėmės į kredito unijos specialistus, kurie mums ir patarė, ir įvertino galimybes pasiskolinti. Dėl tos priežasties, lengvai priėmėme sprendimą pirkti“, – džiaugiasi V. Mirauskienė.

Taip pat grupės kredito unijos, bendradarbiaudamos su partneriais, teikia kreditus su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo arba Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) garantijomis.

Be kita ko, kredito unijos tarpininkauja teikiant kreditus pagal INVEGA skatinamąją finansinę priemonę „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020“. Dėl šių lengvatinių kreditų gali kreiptis norintieji pradėti verslą arba veikiantys iki 1 metų nuo įmonės įregistravimo dienos. Pagal lengvatinę priemonę kreditai teikiami su 3 proc. metinėmis palūkanomis ir iki 25 tūkst. eurų.

Kreditai žemės ūkiui – dar patrauklesnėmis sąlygomis

LKU grupei priklausančios kredito unijos artimai bendradarbiauja su žemės ūkio sektoriumi ir teikia kreditus tiek pradedantiesiems, tiek jau pažengusiems ūkininkams, žemės ūkio kooperatyvams ir bendrovėms.

Jaunoji ūkininkė, šiandien auginanti 25 sportinius žirgus, Karolina Šalčiūtė prieš kelerius metus kreipėsi į kredito uniją „Prienų taupa“ dėl kredito savo žirgyno plėtrai. Su Europos Sąjungos jaunojo ūkininko parama bei kredito unijos finansavimu, K. Šalčiūtė kartu su seserimi pradėjo maniežo įrengimo darbus, o šiuo metu puoselėja idėjas toliau plėsti arklides, kad šios talpintų dar daugiau veislinių arklių.

„Kredito unija, suteikusi galimybę pasiskolinti lėšų, mums padėjo išplėtoti savo veiklą. Nustebome, kaip lengvai ir sklandžiai pavyko susitvarkyti reikiamus dokumentus, o kas kartą apsilankiusios sulaukdavome malonaus sutikimo ir individualaus dėmesio. Šiandien kredito unijoje turiu ir mokėjimo sąskaitą, kurią naudoju didesniems pinigų pervedimams atlikti“, – pasakoja K. Šalčiūtė.

Dėl kredito galima kreiptis planuojant investicijas žemės ar komercinio turto įsigijimui, fermų ar kitų ūkinių pastatų statybai, technikos ar įrangos pirkimui. Išimtiniais atvejais, atliekant reikšmingas investicijas, pavyzdžiui, įsigyjant žemę, grąžinimo terminas gali siekti iki 15 metų.

Kredito unijos teikia kreditus apyvartinio kapitalo palaikymui su individualiai pritaikytu grąžinimo grafiku arba kredito linija, kurios terminas – iki 5 metų. Taip pat kreditai teikiami su parama iš Nacionalinės mokėjimų agentūros arba garantijomis iš UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo, bei galimi lengvatiniai kreditai pagal skatinamąsias finansines priemones. Dėl tikslesnių kredito sąlygų rekomenduojama kreiptis į artimiausią kredito uniją.

Kreditai ir būtiniems poreikiams, ir svajonėms

LKU grupės kredito unijose gyventojai gali pasiskolinti vartojimui, kad atliktų senai planuotą būsto remontą, įsigytų automobilį ar patenkintų kitus poreikius. Vartojimo kreditai suteikiami iki 14 500 Eur, o įkeitus kilnojamąjį turtą, pavyzdžiui, automobilį, kredito suma gali siekti iki 30 000 Eur.

Kredito unijos padeda įgyvendinti ir nuosavų namų svajonę. Kreditas būstui įsigyti, statyti ar atnaujinti gali siekti iki 85 proc. įkeičiamo turto vertės. Kreditai suteikiami nuolatines pajamas gaunantiems Lietuvos piliečiams, kurie dirba savo šalyje, užsienyje ar savarankiškai pagal individualios veiklos pažymėjimą arba verslo liudijimą.

Taip pat 2018 m. įsigaliojęs Finansinės paskatos pirmąjį būstą perkančioms jaunoms šeimoms įstatymas atvėrė galimybę gauti subsidiją būsto kredito daliai apmokėti arba pradiniam įnašui padengti. Jaunos šeimos, kuriose kiekvienas iš sutuoktinių ar partnerių yra iki 36 metų amžiaus, gali gauti kreditą būstui iki 87 tūkst. eurų. Subsidijos dydis, priklausomai nuo šeimoje augančių vaikų skaičiaus, svyruoja nuo 15 iki 30 proc. visos būsto kredito sumos.

Tiksliausios informacijos apie kredito unijos teikiamas paslaugas teiraukitės artimiausioje LKU grupės kredito unijoje. Kredito unijų kontaktai – https://lku.lt/kredito-unijos/.

Europos investicijų fondas (EIF) ir Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl garantijų priemonės, pagal kurią pradėta mažųjų įmonių miestuose ir regionuose mikrokreditavimo programa. Garantija yra finansuojama pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI). Finansų tarpininkėmis tapo 11 kredito unijų – LKU kredito unijų grupės narių.

Verslo stiprinimas COVID-19 sunkumų kontekste

Smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje dominuoja, o papildomos lėšos yra kone gyvybiškai reikalingos užtikrinti veiklą ir nuosekliai didinti verslo pelningumą. Vis dėlto mažosioms įmonėms ir taip sudėtingai gaunamą kredito įstaigų finansavimą dar labiau apsunkino COVID-19 pandemija ir jos nulemtas ekonominis nuosmukis.

LCKU administracijos vadovo ir valdybos pirmininko Mindaugo Vijūno teigimu, šios garantijų priemonės aktualumas ne tik išaugo COVID-19 krizės kontekste, bet taip pat gali tapti vienu iš būdų užtikrinti įmonių likvidumą popandeminiu laikotarpiu.

„EaSI garantijų priemonė supaprastins galimybes gauti finansavimą smulkiajam ir vidutiniam verslui, kai įmonė neturi pakankamo užstato. Gautą kreditą įmonės galės panaudoti tiek apyvartiniam kapitalui, tiek verslo plėtros tikslais. Tikimės, kad pagal EaSI programą teikiama EIF garantija bus reikšmingas indėlis į šalies smulkaus verslo sektoriaus augimą ir išlikimą visiems sudėtingu laikotarpiu“, – teigia M. Vijūnas.

EIF vykdomasis direktorius Alainas Godardas neabejoja, kad vyraujant dabartinei ekonominei situacijai, EIF vaidmuo skatinant mažų įmonių galimybes gauti finansavimą tampa dar svarbesnis: „Įmonės susiduria su ekonominiu pandemijos nuosmukiu ir Lietuva nėra išimtis. Džiaugiamės partneryste su LCKU, kad užtikrintume smulkaus verslo galimybes pasinaudoti Europos finansavimo programomis.“

Šiam požiūriui pritaria ir Europos užimtumo ir socialinių teisių komisaras Nikolas Šmitas: „Galimybės gauti papildomą finansavimą, ypatingai šiuo sudėtingu metu, yra būtinos smulkiam verslui, kad šis galėtų pradėti arba tęsti savo veiklą, kurti ir išlaikyti darbo vietas. Su EaSI ir EIF pagalba, LCKU galės pradėti papildomų 8 mln. Eur vertė mikrokreditų programą, specialiai pritaikytą smulkaus verslo finansavimui Lietuvoje.“

Finansavimas palankiomis sąlygomis

LKU grupės kredito unijos per praėjusius 2020 m. suteikė 396 paskolas smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurių bendra suma siekė beveik 40 mln. Eur. Prisijungimas prie EaSI garantijų priemonės pagrindžia vieną iš kredito unijų veiklos prioritetinių sričių – smulkaus verslo kreditavimą.

„LKU grupės kredito unijos nuosekliai ieško naujų būdų, kaip pasiūlyti finansavimo sprendimus smulkaus verslo sektoriui kuo palankesnėmis sąlygomis. Džiaugiamės galėdami plėtoti partnerystę su EIF, kurio indėlis – reikšmingas elementas puoselėjant tvarų Lietuvos smulkiojo verslo sektorių“, – sako LCKU Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius.

EIF teikiama garantija – tai priemonė, skirta didinti finansavimo prieinamumą verslo pradžiai arba mažų įmonių plėtrai. Pagal ją Europos Sąjunga užtikrina iki 8 mln. Eur mikrokreditų portfelio garantiją. Numatoma, kad šiomis lėšomis bus finansuota ne mažiau negu 320 sandorių su mažosiomis įmonėmis, o didžiausia paskolos suma – 25 tūkst. Eur.

Kreditai pagal šį susitarimą bus teikiami toms įmonėms, kuriose dirba mažiau nei 9 darbuotojai, o metinė apyvarta – iki 2 mln. Eur. Kreditams pagal garantijas bus taikomos 0,5 proc. mažesnės negu standartinės palūkanos, o galimas kredito grąžinimo terminas – nuo 3 iki 60 mėn.

Lietuvos įmonės jau gali kreiptis dėl ES finansinės paramos pagal EIF ir LCKU susitarimą į 11 LKU grupės kredito unijų. Sužinoti daugiau arba pateikti užklausą kreditui su EIF garantija gauti galima interneto svetainėje www.lku.lt arba artimiausioje kredito unijoje.

Netikėtai užklupę ekstremalūs klimato reiškiniai ne tik sujaukia laisvalaikio planus, bet ir tampa nelaimingų atsitikimų, kurių metu nukenčia turtas ar žmonių sveikata, priežastimi. Taip pat klimato iššūkiai gali sukelti ir ekonomines pasekmes, ypač nuo gamtos priklausomam žemės ūkio sektoriui. Kokie nepalankūs klimato reiškiniai yra dažniausi ir ką daryti jiems užklupus?

Šalnos, liūtys, kruša ir sausros

Pastaraisiais metais LR Vyriausybė dėl klimato reiškinių net kelis kartus buvo paskelbusi ekstremaliąją situaciją šalies mastu: 2017 m. – dėl liūčių, 2018 m. ir 2019 m. – dėl šalį apėmusių sausrų.

2019 m. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) patvirtino, kad aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu buvusios šalnos atitiko stichinio meteorologinio reiškinio rodiklius. Dėl šio reiškinio nebuvo paskelbta ekstremalioji situacija šalies mastu, tačiau savivaldybės lokaliai savo teritorijose registravo dėl šalnų padarytus žalos atvejus.

Būtent šalnos, kaip teigia LHMT Klimato ir tyrimų skyriaus Vyriausioji specialistė Izolda Marcinonienė, yra dažniausiai pasitaikantis lokalus stichinis meteorologinis reiškinys.

„Remiantis LHMT duomenimis, lokalaus stichinio meteorologinio reiškinio rodiklį pasiekusios šalnos pavasarį ir rudenį pasitaiko kasmet, o 1/3 šalies teritorijos apimančios šalnos vidutiniškai fiksuojamos kas antrus metus ir yra dažnesnės pavasarį. Pavyzdžiui, 1961–2020 m. laikotarpiu gegužę buvo 40, rugsėjį – 26 šalnų atvejai. Išskirtiniais atvejais šalnų būta net ir vasarą“, – sako I. Marcinonienė.

Šalnos yra dažnesnės kaip lokalus stichinis reiškinys, apimantis iki trečdalio šalies teritorijos. Šalies mastu dažniausiai pasitaikantys stichiniai reiškiniai yra labai smarkus lietus, kuris vidutiniškai pasikartoja beveik 4 kartus per metus. Taip pat labai stambi kruša – vidutiniškai 1,5 karto per metus ir labai stiprus vėjas – vidutiniškai beveik 1 kartą per metus.

Sausra pavasarį – perpus mažesnis derlius rudenį

Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) yra viena iš institucijų, administruojančių finansinės pagalbos priemones nukentėjusiems ūkininkams.

„Bendraudami su ūkininkais matome, kad praktiškai kiekvienais metais pasitaiko didesnis ar mažesnis klimato reiškinys, sukeliantis nemalonumų ūkiams. Prieš kelis metus buvęs šlapias ruduo vieniems ūkininkams neleido nuimti derliaus, kitiems, spėjusiems jį nuimti, – sukliudė pasėti žiemines kultūras. 2018 ir 2019 m. sausros ir didelė kaitra nudegino augalų žiedus, jie blogai sudygo ir vystėsi, todėl buvo žemesni, dalis augalų visai nudžiūvo“, – sako ŽŪPGF l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė.

Taip pat pasitaiko ir didelių vėjų, kurie išguldo derlių, dėl ko tampa sunku jį nuimti, bei krušos atvejų. Labiausiai apgaulingos – pavasarinės šalnos, kai ankstyvą pavasarį pasėjus kultūras, šalnos ūkį užklumpa aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu.

Nukentėjusiems ūkininkams – valstybės pagalba

Viena iš valstybės įgyvendinamų skatinamųjų finansinių priemonių nuo nepalankių klimato reiškinių per paskutinius trejus metus nukentėjusiems ūkiams – „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“, kurią administruoja ŽŪPGF, o finansų tarpininkės – 10 LKU kredito unijų grupei priklausančių unijų.

Lengvatinės paskolos iki 25 tūkst. eurų suteikiamos nuo nepalankių klimato reiškinių, pavyzdžiui, sausros, liūčių, šalnų, vėjo ir kitų, per paskutinius trejus metus nukentėjusiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantiems ūkio subjektams. Paskolos iki 36 mėn. laikotarpiui teikiamos investicijoms, apyvartinėms lėšoms finansuoti ir darbo užmokesčiui bei su juo susijusiems mokesčiams sumokėti.

Bendra lengvatinės paskolos palūkanų norma siekia iki 2 proc. Paskolos gavėjui pageidaujant, gali būti taikomas iki 1 metų paskolos grąžinimo atidėjimas. Taip pat paskolai taikomas paskolos administravimo mokestis, kuris siekia 1 proc. nuo paskolos sumos, tačiau ne mažiau kaip 100 eurų.

Paskolos per pastaruosius trejus metus nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių pagal šią priemonę bus teikiamos iki 2021 m. gruodžio 31 d. kreipiantis į tarpininkaujančią finansų įstaigą – vieną iš priemonės įgyvendinime dalyvaujančių LCKU kredito unijų.

Daugiau apie priemonę ir lengvatinius kreditus teikiančių kredito unijų sąrašą sužinokite nuorodoje.

Finansinė priemonė įgyvendinama pagal schemą, patvirtintą 2020 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-422 „Dėl Fondų fondo „Žemės ūkio fondas“ finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“.