Kategorija: LKU grupės naujienos

Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) informuoja, kad lengvatinių paskolų teikimas pagal priemonę „Paskolos nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių“ artėja prie pabaigos. Jos bus teikiamos iki 2021 m. gruodžio 31 d. Dėl paskolų dar galima kreiptis į priemonės įgyvendinime dalyvaujančias LKU grupės kredito unijas.

Kam teikiamos paskolos?

Paskolos iki 25 tūkst. eurų pagal šią priemonę lengvatinėmis sąlygomis yra teikiamos pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantiems ūkio subjektams, kurie per pastaruosius trejus metus nukentėjo nuo nepalankių klimato reiškinių.

„Mūsų duomenimis, daugiausiai kreipiasi ūkiai, kurie nukentėjo nuo 2019 m. sausros – tokių yra net 79 proc. tarp visų gavusių paskolas. Taip pat paskolas suteikėme nukentėjusiems nuo 2019 m. šalnų, 2017–2018 m. liūčių, šiųmetinio gausaus sniego metų pradžioje ar kaitros vasarą.“– Sako ŽŪPGF l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė.

Paskolos laikotarpis gali būti iki 36 mėn. Gautas lėšas galima panaudoti investicijoms, apyvartinėms lėšoms finansuoti, įskaitant darbo užmokesčiui bei su juo susijusiems mokesčiams sumokėti.

Kaip pasinaudoti?

Paskolą norintys gauti ūkiai, visų pirma, turi kreiptis į savo savivaldybę, dažniausiai žemės ūkio skyrių, kuris jiems išduos pažymą apie nukentėjimą nuo nepalankaus klimato reiškinio. Jei ūkis per pastaruosius trejus metus buvo susidūręs su tokia situacija ir šis faktas buvo užregistruotas savivaldybėje – pažymą galima išsiimti ir šiuo metu.

Gavus pažymą, patvirtinančią nukentėjimą nuo nepalankių klimato reiškinių, dėl lengvatinės paskolos suteikimo reikėtų kreiptis į tarpininkaujančią finansų įstaigą – vieną iš priemonės įgyvendinime dalyvaujančių LKU grupės kredito unijų.

Bendra lengvatinės paskolos palūkanų norma siekia iki 2 proc. Paskolos gavėjui pageidaujant, gali būti taikomas iki 1 metų paskolos grąžinimo atidėjimas. Taip pat paskolai taikomas paskolos administravimo mokestis, kuris siekia 1 proc. nuo paskolos sumos, tačiau ne mažiau kaip 100 eurų. Paskolai pagal šią priemonę taip pat gali būti suteikta ŽŪPGF individuali garantija bei palūkanų kompensacija kartu su ja.

Daugiau apie priemonę sužinokite internete Lengvatiniai kreditai ūkiui arba kreipkitės į artimiausią priemonėje dalyvaujančią LKU grupės kredito uniją.

Finansinė priemonė įgyvendinama pagal schemą, patvirtintą 2020 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-422 „Dėl Fondų fondo „Žemės ūkio fondas“ finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“.

Naujosios technologijos finansų įstaigoms atvėrė galimybes teikti dar lengviau ir patogiau pasiekiamas paslaugas klientams. LKU kredito unijų grupė tapo pirmąja kredito unijų grupe Lietuvoje, savo nariams pristačiusi išmaniąją programėlę. Pastaroji leis privatiems ir verslo klientams pasiekti savo mokėjimo sąskaitas visur, kur yra interneto ryšys – Lietuvoje ir užsienyje.

Poreikį diktuoja jaunoji karta

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), skaičiuoja trečią dešimtį. Nemaža dalis kredito unijų narių vis dar yra įpratę atlikti kasdienes operacijas atvykę į savo kredito unijos klientų aptarnavimo vietą. Tuo metu apie pusė kredito unijų grupės narių aktyviai naudojasi ir būtinas finansines operacijas atlieka per elektroninę bankininkystę. Visgi pastaraisiais metais ryškėja naujos tendencijos.

LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas teigia, kad išmaniąją programėlę nuspręsta kurti įsiklausius į rinkos pasiūlą ir klientų poreikius: „Kredito unijos Lietuvoje stiprėja ir pribrendome technologiniams pokyčiams. Jau pristatėme nuotolinę narystės savitarnos sistemą ir džiaugiamės galėdami startuoti su LKU išmaniąja programėle. Nors išmaniosiomis bankų programėlėmis klientai naudojasi ne vienerius metus, tačiau lietuviškoms kredito unijoms tai reikšmingas žingsnis, kilstelėjęs paslaugų prieinamumą ir jų kokybę į naują lygmenį.“

Įgyvendinant finansinių produktų plėtrą konsultuojamasi su kredito unijomis, kurios geriausiai pažįsta savo narius. „Pastarieji metai parodė, kad ženkliai padaugėjo kredito unijų narių, kurių kasdienis palydovas – išmanusis telefonas. Tai mums buvo reikšmingas signalas, kaip tapti dar artimesnėmis finansų įstaigomis savo esamiems ir potencialiems klientams“, – sako LCKU Verslo ir IT vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė.

Daugiau privalumų vienoje vietoje

Išmanioji programėlė buvo sukurta bendradarbiaujant su unikalius IT sprendimus vystančia bendrove „Baltic Amadeus“, pritaikiusia „FinCell“ technologinę platformą LCKU poreikiams. Tuo metu inovacinis partneris LCKU pasitelkė turimą atvirosios bankininkystės sąsają.

Aptardamas esminius produkto saugos ir atitikties aspektus, „Baltic Amadeus“ technologijų direktorius Vitalis Kavaliauskas pabrėžia – „FinCell“ veikia naudodamasi tarptautiniais „NextGenPSD2“ ir Berlyno Grupės standartais. „Visa tai užtikrina techninių ir organizacinių normų laikymąsi, kadangi produktas jungiasi su pagrindine finansinės įstaigos sistema per atvirą aplikacijų programavimo sąsają. Ekspertai, sukūrę „FinCell“, yra sertifikuoti pagal CISSP ir CDPSE. Tai patvirtina, kad LKU išmaniosios programėlės kūrimo procese buvo užtikrinti visi būtinieji saugumo ir atitikties elementai“, – komentuoja V. Kavaliauskas.

LKU išmaniosios programėlės vartotojai – fiziniai asmenys – vos keliais paspaudimais galės atlikti mokėjimo pavedimus, patikrinti sąskaitos likutį, peržiūrėti paskutinių mokėjimų sąrašą, gauti savo mokėjimo sąskaitų išrašą ir atlikti kitus veiksmus. Taip pat naudojantis programėlė galima paskambinti arba išsiųsti žinutę savo kredito unijos specialistui. Artimoje ateityje žadama išplėsti esamas programėlės funkcijas ir verslo klientams.

LKU išmaniąją programėlę galima nemokamai parsisiųsti ir įdiegti į kelis skirtingus įrenginius, o jos naudojimas – paprastas ir intuityvus. Programėlė jau pasiekiama ir LKU grupės kredito unijų klientai ją gali atsisiųsti iš „Google Play“ („Android“) bei „AppStore“ („iOS“) parduotuvių.

Taip pat visi iki š. m. gruodžio 31 d. parsisiuntę LKU išmaniąją programėlę ir prie jos prisijungę vartotojai dalyvauja konkurse. Konkurso dalyviai turės galimybę laimėti 1 iš 50 firminių LKU termosinių puodelių.

Įgyvendinant Lietuvos banko ir finansų rinkos dalyvių bei jiems atstovaujančios Lietuvos bankų asociacijos (LBA) šių metų birželio mėn. pasirašytą Tarpusavio supratimo memorandumą (toliau – Memorandumas) dėl grynųjų pinigų prieinamumo didinimo, esamas pinigų išgryninimo vietas šalyje papildys bendri finansinių paslaugų teikėjų bankomatai, juos administruotų nepriklausomas tiekėjas. Iš šių bankomatų klientai galės išsigryninti pinigų tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir iš savo banko bankomatų.

„Šis projektas sėkmingai juda į priekį ir Memorandumą pasirašę finansų rinkos dalyviai tariasi ir susitaria dėl bendrų sprendimų. Todėl nuo liepos 1 d. Lietuvos regionų gyventojai galės greičiau ir patogiau pasiekti pinigų išgryninimo vietas, kaip ir numatyta pasirašytame Memorandume.“ – Sako Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

„Nuodugniai įvertinus konkurencinės teisės aspektus, gyventojų tankumą ir techninius mokėjimo sistemų ypatumus, pasirinktas šalies žmonėms patogiausias sprendimas – įrengti papildomus bendrus bankomatus, kuriuos administruotų nepriklausomas tiekėjas. Šia infrastruktūra tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip savo banko bankomatuose, galėtų naudotis visų Memorandumą pasirašiusių finansų rinkų dalyvių klientai. Naujieji bankomatai bus aiškiai pažymėti jų logotipais“, – sako dr. Eivilė Čipkutė, LBA prezidentė.

Šiuo metu vyksta derybos su potencialiais naujosios infrastruktūros tiekėjais. Kaip numatyta Memorandume, papildomi bankomatai ar kiti grynųjų pinigų išdavimo sprendimai iki kitų metų vidurio atsiras 100 šalies vietovių, kuriose bankomatų šiuo metu nėra. Tad, įgyvendinus Memorandumą, galimybė išgryninti pinigų bus prieinama ne mažiau kaip 191 šalies mieste ir miestelyje.

Naujieji bankomatai papildys esamą tinklą. Šiuo metu šalyje veikia 1 044 skirtingų finansinių paslaugų teikėjų bankomatų, daugiau nei 2 200 „Perlo“ terminalų, grynųjų pinigų išdavimo paslauga teikiama ir bankų partnerių „Maxima“, „Iki“ ir „Rimi“ parduotuvių kasose bei „Narvesen“ ir „Lietuvos spaudos“ kioskuose, iš viso – apie 5 000 vietų.

Lietuvos bankui skatinant finansų rinkos dalyvių dialogą, septynios šalies finansų ir kredito įstaigos šiemet birželio mėn. įsipareigojo per vienus metus padvigubinti vietovių, t. y. miestų ir miestelių, kuriuose galima išsigryninti pinigų, skaičių.

Tarp Memorandumą pasirašiusiųjų – ir LKU kredito unijų grupę prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija.

Memorandumą pasirašę finansų rinkos dalyviai įsipareigojo per vienus metus užtikrinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvos gyventojų grynųjų pinigų išgryninimo vieta (bankomatas ar kita bankomatui lygiavertė vieta) būtų pasiekiama iki 10 km atstumu nuo gyventojų deklaruotos gyvenamosios vietos arba 99 proc. gyventojų – iki 20 km atstumu.

Grynųjų pinigų prieigos taškų plėtra bus sutelkta į gyvenamąsias vietoves, kuriose gyvena iki 4 tūkst. gyventojų. Bankomatų tinklo plėtrą galima stebėti interaktyviame Lietuvos banko sukurtame žemėlapyje.

Lietuvos banko 2021 m. birželio 9 d. duomenimis, 73 proc. gyventojų artimiausią bankomatą pasiekia iki 5 km, o 82 proc.– iki 10 km atstumu.

Lengvatinės paskolos pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantiems ūkio subjektams teikiamos jau daugiau kaip metus. Per šį laikotarpį jomis pasinaudojo 61 ūkio subjektas, kurie pasiskolino daugiau kaip 3 mln. eurų. Nacionalinės plėtros įstaigos UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) duomenimis, paskolų pagal šią priemonę teikimui, kuris yra numatytas iki 2022 m. rugpjūčio mėn., lėšų dar yra likę už beveik 1 mln. eurų.

Skolinasi investicijoms į ūkių plėtrą

Nuo 2020 m. rugpjūčio įgyvendinama finansinė priemonė „Paskolų, finansuojamų iš įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos finansines priemones grąžintų lėšų, teikimas pirmine gamyba užsiimantiems ūkio subjektams“ suteikia palankesnes sąlygas pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantiems ūkininkams pasiskolinti lėšų žemės ūkio technikai, žemės ūkio įrangai, veislinėms pieno krypties telyčioms ir genetinei medžiagai įsigyti. Pagal šią priemonę ūkio subjektai gali pasiskolinti iki 110 tūkst. eurų iki 7 metų laikotarpiui.

„Pastaruoju metu, žinoma, didžiausio susidomėjimo sulaukė pagalbos priemonės, skirtos nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiems ūkio subjektams, susidūrusiems su apyvartinių lėšų trūkumu. Tačiau matome, kad aktyvūs yra ir pirmine žemės ūkio gamyba užsiimantys ūkio subjektai, kurie investuoja į savo ūkių plėtra bei ieško tam reikalingų lėšų“, – komentuoja ŽŪPGF l. e. direktorės pareigas Romalda Globienė.

Daugiausiai dėl lengvatinių paskolų pagal šią priemonę kreipiasi ūkininkai. Taip pat sulaukta paraiškų iš žemės ūkio bendrovių bei uždarųjų akcinių bendrovių. Vidutiniškai viena paskola siekia apie 49 tūkst. eurų.

„Daugiausiai ūkininkai skolinasi žemės ūkio technikai ir įrangai įsigyti, pavyzdžiui, kombainams, traktoriams ar žemės ūkio padargams. Paraiškų dėl paskolų telyčioms ar genetinei medžiagai įsigyti, dėl ko irgi galima kreiptis pagal šią priemonę, kol kas nesulaukėme“, – patikslina R. Globienė.

Paskolos teikiamos lengvatinėmis sąlygomis

Kriterijus atitinkantiems ūkio subjektams lengvatinės paskolos pirminei žemės ūkio gamybai vykdyti gali būti teikiamos iki 110 tūkst. eurų sumos. Paskolos laikotarpis – iki 7 metų (84 mėn.). Bendra metinė palūkanų norma pagal šią priemonę teikiamoms paskoloms yra nuo 3 proc. Paskolos administravimo mokestis yra ne didesnis kaip 0,5 proc. paskolos sumos.

Taip pat paskolų pagal šią priemonę gavėjai gali kreiptis dėl ŽŪPGF garantijos suteikimo ir dalinio finansų įstaigai sumokėtų palūkanų kompensavimo. Tai palengvina skolinimosi procesą pakankamai nuosavo kapitalo neturintiems ir aukštesnės rizikos ūkio subjektams.

Lengvatinius kreditus pagal skatinamąją finansinę priemonę teikia 17 LKU grupės kredito unijų. Daugiau informacijos rasite čia.

Finansinė priemonė įgyvendinama pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. 3D-294 „Dėl žemės ūkio ministro 2019 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 3D-193 „Dėl Paskolų žemės ūkio technikai ir įrangai įsigyti, finansuojamų iš grąžintų ir grąžintinų lėšų, teikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) atliktas tyrimas atskleidė, kad finansinis raštingumas šalyje gerėja, tačiau progresas – itin lėtas. Nepaisant statistikos, lietuviai vis dar daro nemažai klaidų, taip pat ir taupydami. LKU kredito unijų grupės ekspertai primena, kaip valdyti asmeninius finansinius ir pasiruošti nenumatytiems atvejams, galintiems nulemti finansinį nestabilumą ateityje.

Taupyti ne tik konkrečiam tikslui

Planuoti savo finansus ir pradėti taupyti reikėtų vos tik pradėjus gauti pirmąsias stabilias pajamas, neabejoja Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Finansų ir apskaitos bei l. e. p. Rizikos valdymo ir kontrolės departamentų direktorė Ieva Naudžiūnaitė.

Prastas lietuvių finansinis raštingumas neretai nulemia tokias problemas kaip mėnesio pajamas viršijančios išlaidos, skolinimasis neįvertinus galimybių, būsimų išlaidų ir neatsidedant pinigų, kurie užtikrintų finansinį stabilumą. Daugelis netaupančiųjų yra įsitikinę, kad tam nepakanka gaunamų pajamų. Tačiau pradėjus planuoti išlaidas paaiškėja, kad beveik kiekvienas gali atsidėti nors ir nedidelę dalį pajamų savo ateičiai.

Tad tikrasis taupymas, anot pašnekovės, prasideda nuo išlaidų peržiūrėjimo. „Pradėti taupyti reikėtų pirmiausia susiskaičiavus savo išlaidas. Paradoksalu, bet pinigus skaičiuoja visi – ir pasiturintieji. Tačiau finansinių problemų turintys asmenys dažnai neskaičiuoja ir gyvena nuo algos iki algos, o tai kenkia tiek finansinei gerovei, tiek asmens psichologinei sveikatai“, – teigia I. Naudžiūnaitė.

Taupyti reikėtų ne tik brangesniam pirkiniui, bet ir ilgalaikiams tikslams. Pavyzdžiui, turėti santaupų, iš kurių galėtumėte pragyventi bent 3–6 mėnesius, jeigu ištiktų nelaimė, pajamoms staiga drastiškai sumažėjus ar visai netekus darbo.

Taisyklė „50-30-20“

LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios LCKU Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius sako, kad gana dažnai skiemenuojama taisyklė „50-30-20“ yra viena universaliausių, tačiau ir ja naudotis reikėtų tik atsižvelgus į savo individualią situaciją.

Vadovaujantis šia taisykle, pusę per mėnesį gaunamų pajamų rekomenduojama skirti būtiniausioms pragyvenimo išlaidoms ir pirmaeiliams poreikiams. 30 proc. mėnesio pajamų – bendroms, ne pirmo būtinumo išlaidoms, norams, pramogoms. Tuo metu 20 proc. visų mėnesio pajamų turėtų būti atidėta taupymui ir investavimui. Žinoma, pradėjus taupyti skirti iš karto 20 proc. pajamų gali būti sudėtinga, todėl galima atidėti ir mažesnę dalį. Svarbiausia, kad taupymas taptų nuolatiniu įpročiu.

„Kad taisyklė veiktų, pirmiausia, įsivertinkite, kokios yra jūsų mėnesinės pajamos. Tada būtina apsispręsti dėl būtinųjų poreikių – kiek pajamų privalote atidėti, pavyzdžiui, būsto nuomai, komunalinėms išlaidoms, turimiems įsipareigojimams padengti. Tik tada galima planuoti, kokią dalį skirti antraeilėms išlaidoms bei taupymui“, – sako R. Šukevičius.

Kad būtų lengviau, ekspertai pataria turėti atskirą mokėjimo sąskaitą, į kurią tam tikrą pajamų dalį būtų galima pervesti taupymui. „Turime įsisąmoninti, kad taupymas yra lygiai toks pat svarbus, kaip ir kitos būtiniausios išlaidos, o finansinė pagalvė gali tapti didele pagalba, – sako R. Šukevičius. – „Stenkitės pamiršti apie tą sumą, kurią nusprendėte kas mėnesį atidėti, lyg jos nė neturėtumėte. Pamažu taupymas taps įpročiu.“

Specialisto teigimu, taupyti lengviau turint išsikėlus ilgalaikį tikslą, kuris padės nemesti taupymo po mėnesio ar daugiau bei negrįžti į gyvenimo „nuo algos iki algos“ ritmą.

Įdarbinti santaupas

I. Naudžiūnaitė atkreipia dėmesį, kad žmonės taupymą dažnai vertina tartum savęs nuskriaudimą: „Atsakingas taupymas yra tikroji dovana sau, nes pajamas atidedame būsimiems savo poreikiams ir finansiniam saugumui užtikrinti, – sako I. Naudžiūnaitė. – Už tai vieną dieną sau padėkosite“.

Visgi taupymas grynaisiais ir lėšų įdarbinimas yra skirtingi būdai atsidėti pinigus – mat pastaruoju būdu taupomi pinigai turi potencialo uždirbti naujus pinigus. Taupant mokėjimo sąskaitoje ar grynaisiais, pinigai ne tik neauga, bet ir priešingai – gali nuvertėti.

Indėliai – tai galimybė taupyti ir auginti santaupas už metines palūkanas. Tiesa, jau kurį laiką pastarosios didžiuosiuose komerciniuose bankuose dažnai būna nulinės ar tik vos didesnės, todėl prieš pasirašant indėlio sutartį reikėtų pasidomėti, kokio dydžio metinės palūkanos jums bus mokamos. „Paprastai kredito unijose metinės palūkanos būna didesnės nei kitose finansų įstaigose ir gali siekti 2 ar daugiau procentų. Šios palūkanos gali ne tik padėti taupyti, bet ir sumažinti infliacijos padarinius“, – sako R. Šukevičius.

Dar viena dažnai daroma klaida – vos pradėjus taupyti, pirmosios santaupos paskiriamos investavimui. Čia ekspertai skuba priminti, kad investuoti verta pradėti tik tada, kai jau yra sukaupta finansinė pagalvė – bent 6 mėnesių pajamų dydžio santaupos.

Pinigo vertę jaunystėje supranta nedažnas. Noras taupyti, atsidėti juodai dienai neretai atkeliauja su branda, o tai – irgi sąlyginis matas. Vieni ryžtingų taupymo veiksmų imasi 30-ies, kiti apie finansinį raštingumą ir drausmę susimąsto atšventę 50-metį ar vėliau. Ką apie mūsų taupymo įpročius mano specialistai ir kokiais patarimais gali pasidalyti?

Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus pokalbyje „15min“ studijoje su Lietuvos centrinės kredito unijos Finansų ir apskaitos bei l. e. p. Rizikos valdymo ir kontrolės departamentų direktore Ieva Naudžiūnaitė bei Iždo departmento direktoriumi Rūteniu Šukevičiumi.

Amžėjimo diskusija – „15min“ ir LKU kredito unijų grupės socialinio projekto „Tu esi aš“ dalis.

Elektroninės komercijos apimtys sparčiai auga. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vertinimu, šiemet Lietuvos gyventojai interneto parduotuvėse išleidžia vidutiniškai apie 30 proc. daugiau lėšų nei pernai, o mokėjimo operacijų skaičius augo 70 proc. Internetinės prekybos augimo tendenciją pastebi ir elektroniniai sukčiai, mėginantys gyventojų pinigus išvilioti vis kūrybingesniais būdais. Patarimais, kaip saugiai apsipirkti internetu, dalijasi LBA ekspertai.

LBA statistika rodo, kad pirmąjį šių metų pusmetį atsiskaitymų kortelėmis e. prekybos portaluose vertė siekė 700 mln. eurų ir sudarė beveik trečdalį visų mokėjimų kortelėmis.

„Elektroninės parduotuvės tampa neatsiejama mažmeninės prekybos sistemos dalimi, o griežčiausio karantino metu bankai fiksavo rekordinius mokėjimo operacijų skaičius elektroninėje erdvėje. Tačiau vis geriau technologijas išmano ir finansiniai sukčiai – jų atakų skaičius didėja praktiškai tokiais pat tempais, kokiais auga e. komercijos apimtys“, – sakė LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bent kartą per 12 mėnesių prekes ar paslaugas internetu 2020 metais pirko ar užsakė 54 proc. 16–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų arba 64 proc. šios amžiaus grupės žmonių, besinaudojančių interneto paslaugomis.

Pavojaus signalas – per didelis spaudimas

Nors akcijų ir kitų skatinamųjų priemonių pirkti konkrečią prekę ar paslaugą apstu daugumoje e. parduotuvių, per didelis spaudimas atlikti veiksmą yra ženklas sustoti ir pirmiausiai įsitikinti, kad pirkinį ketinate įsigyti iš patikimo tiekėjo. Peržiūrėkite e. parduotuvėje pateiktą informaciją apie pardavėją. Patikrinkite kitų klientų atsiliepimus apie bendrovę, išnagrinėkite siūlomas atsiskaitymo, prekių pristatymo ir grąžinimo sąlygas.

„Sukčiai dažniausiai mėgina paskatinti potencialią auką sumokėti čia ir dabar. Mirgančių skelbimų, reklaminių blokų pagalba socialiniuose tinkluose ar kituose portaluose sukuriamas įspūdis, kad jums siūloma ypač gera nuolaida ir ja pasinaudoti galite tik šiuo metu. Gyventojams svarbu mokėti atpažinti šią taktiką. Jeigu esate spaudžiami ką nors daryti, tai signalas, jog reikia sustoti ir patikrinti, ar šioje e. parduotuvėje nurodyta bendrovė išvis egzistuoja, kokia jos reputacija“, – sakė E. Čipkutė.

Bankų ekspertai rekomenduoja nepateikti mokėjimo kortelės duomenų ir kitos asmeninės informacijos interneto puslapiuose, kurių adresas prasideda simboliais „http://“, o ne „https“. Spynos piktograma ir internetinio puslapio adreso pradžia „https://“ rodo, kad svetainėje įdiegtas saugumo sertifikatas ir duomenys, pateikti tokiame puslapyje, yra geriau apsaugoti.

Speciali funkcija interneto banke  

Nors nuo šių metų pradžios visi atsiskaitymai kortelėmis internetu turi būti patvirtinti mobiliu parašu, „Smart-ID“ ar kita naudojama autentifikavimo priemone, vis dar pasitaiko situacijų, kai gyventojai patvirtina mokėjimo operacijas, kurių patys neinicijavo. Bankų ekspertai perspėja, kad sustabdyti mokėjimo operaciją, kurią patvirtino pats klientas, dažniausiai neįmanoma, todėl svarbu, kad patys gyventojai būtų atidūs ir atsargūs.

Prieš perkant internetu, būtina aktyvuoti saugaus atsiskaitymo internete funkciją interneto ar mobiliajame banke. Kai kurie bankai taip pat suteikia galimybę vieno mygtuko paspaudimu mobiliojoje banko programėlėje kontroliuoti internetinių mokėjimų funkciją. Ją galite įjungti prieš apsipirkdami, o po to išjungti, kad būtumėte ramūs, jog niekas kitas nepanaudos jūsų kortelės duomenų atsiskaitymui internetu.

Prieš pirkdami el. parduotuvėje, užduokite sau šiuos klausimus:

1. Ką žinau apie prekės ar paslaugų tiekėją – ar pažįstu žmonių, kurie yra pirkę šioje el. parduotuvėje?

Paieškokite informacijos apie bendrovę interneto paieškos naršyklėje, socialiniuose tinkluose. Pagrindinė informacija apie bendrovių vadovus, darbuotojų skaičių, generuojamas pajamas dažnai nurodoma specialiai tam sukurtose interneto svetainėse. Jeigu informacijos apie įmonę surasti nepavyksta – tai signalas, kad verta prekę ar paslaugą įsigyti iš kito tiekėjo.   

2. Kaip „atėjau“ į šią e. parduotuvę – ieškodamas reikalingo daikto ar netyčia?

Neskubėkite pasiduoti spaudimui – įvertinkite, ar į e. parduotuvę užsukote savo noru, ar ją suradote per socialiniuose tinkluose patalpintą skelbimą?

3. Ką kiti pirkėjai sako apie šios bendroves prekes ar paslaugas, jų pristatymo ir grąžinimo sąlygas?

Patikimos e. parduotuvės vertina klientų atsiliepimus ir į juos reaguoja. Jeigu internete randate neigiamų atsiliepimų, kurie kelia nerimą dėl prekės ar paslaugos kokybės, apmokėjimo ar grąžinimo sąlygų, o e. parduotuvė į juos nereaguoja – verčiau iš jos nepirkite.

4. Ar svetainėje matoma spynos piktograma, parodanti, kad per ją pateikiama informacija yra apsaugota?

Jūsų duomenų saugumas priklauso ir nuo interneto svetainės struktūros. Patikrinkite, ar e. parduotuvė naudoja saugumo sertifikatą – tai ženklas, kad tiekėjui rūpi ne tik parduoti prekę, bet ir užtikrinti kliento duomenų saugumą.

5. Ar informacija, kurią turiu pateikti šioje svetainėje nėra perteklinė?

Jeigu atliekant užsakymą jūsų prašoma nurodyti informaciją, kuri visiškai nesusijusi su preke ar jos pristatymu į namus, geriau jos neteikite. Taip pat rekomenduojama nesaugoti mokėjimo kortelės duomenų kitam apsipirkimui – verčiau kaskart suveskite juos iš naujo.

Šaltinis: Lietuvos bankų asociacija

Prie nepriklausomo bankomatų tinklo „Medus“ prisijungusios LKU kredito unijų grupės nariai nuo šiol grynuosius pinigus pasieks dar lengviau. Rugsėjį užbaigus bankomatų tinklo „Medus“ infrastruktūros naujinimo procesus, šių bankomatų skaičius išaugo nuo 150 iki 250 visoje Lietuvoje, įskaitant įrengtus ir mažesniuose šalies miestuose.

Išplėstas bankomatų tinklas – lengviau pasiekiamos paslaugos

Pirmasis šalyje nepriklausomas bankomatų tinklas „Medus“ iki šiol apėmė daugiau nei 150 bankomatų. Šį pavasarį bankomatų tinklą valdanti bendrovė „Worldline Lietuva“ priėmė sprendimą sujungti „Luminor“ bankomatų tinklą, dėl kurio bankomatų „Medus“ skaičius padidėjo iki 250 visoje Lietuvoje.

„Worldline Lietuva“ – specializuotas paslaugos tiekėjas, užtikrinantis mokėjimo kortelių operacijų autorizavimo bei apdorojimo paslaugas.

„Vertiname stiprėjančią partnerystę su finansų įstaigomis Lietuvoje ir džiaugiamės, kad turime šią galimybę atnaujinti ir plėsti bankomatų tinklą. Šis projektas įrodo mūsų komandos patirtį atnaujinant ir plėtojant bankomatų tinklus, siekį atitikti partnerių ir jų klientų poreikius.“ – Komentuoja „Worldline Lietuva“ verslo plėtros vadovas Gintautas Sasnauskas.

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 šalyje veikiančias kredito unijas ir Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), prie bendrovės valdomų bankomatų „Medus“ prisijungė dar praėjusiais metais.

LCKU Verslo ir IT vystymo departamento direktorės Jovitos Platenkovienės teigimu, partnerystė su „Worldline Lietuva“ reikšmingai prisideda gerinant paslaugų prieinamumą kredito unijų nariams: „Kredito unijos veikia visoje Lietuvoje, įskaitant ir regionus. Todėl mums svarbu, kad nariai galėtų išsigryninti turimas lėšas greitai, lengvai ir patogiai. Džiaugiamės, kad bendradarbiaudami su vienu iš bankomatų paslaugų teikimo lyderių, galime gerinti paslaugų prieinamumą ir savo narių patirtis.“

Didinant grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje

Lietuvos bankas šiemet inicijavo finansų rinkos dalyvių dialogą, kurio rezultatas – septynios šalies finansų ir kredito įstaigos įsipareigojo per vienus metus padvigubinti vietovių, kuriose galima išsigryninti pinigus, skaičių. To bus siekiama įrengus dar šimtą bankomatų ar gyventojams atvėrus kitus alternatyvius lėšų išgryninimo būdus. Tarp pasirašiusiųjų Tarpusavio supratimo memorandumą – ir LKU kredito unijų grupę prižiūrinti LCKU.

LKU grupės kredito unijų mokėjimo kortelių turėtojai ir anksčiau galėjo išsigryninti lėšas unijų klientų aptarnavimo vietose, kurių per 100 visoje Lietuvoje, arba bet kuriame bankomate. Taip pat kredito unijos plėtoja lėšų išgryninimo per kortelių skaitytuvus paslaugą. Bet kurio banko klientai gali išgryninti kortelėje turimas lėšas atvykęs į kredito uniją ar jos nutolusią kasą, teikiančią šią paslaugą.

„Mūsų vienas pagrindinių tikslų – būti kuo arčiau ir kuo labiau pasiekiamiems. Dėl tos priežasties, dar metų pradžioje įdiegėme nuotolinės narystės sistemą, per kurią gyventojai gali tapti kredito unijų nariais neatvykę į kredito uniją. Taip pat, atsižvelgę į narių poreikius, netrukus startuosime su LKU išmaniąja programėle. Džiugu, kai mūsų strateginiai tikslai atliepia ir mūsų partnerių tikslus“, – teigia J. Platenkovienė.

Lietuvos kooperatinės bankininkystės – kredito unijų – sistema spurtavo XX–XXI amžių sandūroje. Nuo tada iki šiandien kredito unijos augo, taikėsi prie finansų rinkos pokyčių, priėmė IT sprendimus, didinusius kredito unijų klientų gretas ir augimo tempą. Tobulėjant technologijų galimybėms, didžiausia našta visada krito ant vyresnio amžiaus gyventojų – kaip spėti prisitaikyti ir toliau gauti kokybiškas finansines paslaugas?

Elektroninė bankininkystė

Pirmieji kredito unijų Lietuvoje nariai sutiks, kad prieš daugiau nei 25 metus buvo sunku įsivaizduoti, kad bus galima apmokėti mokesčius ar apsipirkti tiesiai iš namų. Nemaža dalis senjorų ir iki šios dienos mina kredito unijų slenksčius, kad atliktų kasdienes finansines operacijas.

Lietuvos bankų asociacija skaičiuoja, kad elektroninės bankininkystės populiarumas per dešimtmetį išaugo daugiau nei dvigubai. Tačiau 35 proc. šalies gyventojų vis dar stokoja žinių, kaip naudotis šiuo įrankiu. LKU kredito unijų grupėje, kurią sudaro 45 iš 60 Lietuvoje veikiančių unijų ir jas prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), elektronine bankininkyste aktyviai naudojasi per 40 proc. narių.

Elektroninės bankininkystės vartotojai prisijungę prie savo paskyros gali atlikti mokėjimus internetu, atsiskaityti už prekes, komunalines ar kitas paslaugas, taip pat sudaryti indėlio sutartį. Čia pat galima peržiūrėti informaciją apie turimus kreditus ar išsiųsti žinutę arba dokumentą savo kredito unijai.

LCKU Verslo ir IT vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė pastebi, kad senjorai, įpratę būtiniausias finansines operacijas atlikti kredito unijų skyriuose, pandemijos laikotarpiu beveik savo įpročių nekeitė. Mat paskelbus karantiną, kredito unijos išliko atviros nariams, todėl poreikis pradėti naudoti elektronines unijų paslaugas buvo nežymus.

„Kredito unijos yra išskirtinės, nes veikia lokaliai. Nuolat investuojame į naujus sprendimus ir savo darbuotojus, todėl susiduriame su iššūkiu išlaikyti artimą ryšį su savo nariais. Ypač ilgamečiais, kurie pratę prie tam tikrų paslaugų ir jų gavimo būdų. Įgyvendindami finansinių produktų plėtrą, atidžiai konsultuojamės su kredito unijomis, kurios geriausiai pažįsta savo narius, ir stengiamės atliepti pastarųjų poreikius“, – sako J. Platenkovienė.

Amžius – ne riba imtis naujovių

Vis dėlto naujųjų technologijų galimybės sudaro patogesnes sąlygas pasiekti norimas paslaugas ir jomis naudotis. LKU kredito unijų grupėje esama pavyzdžių, kai ir aštuntą dešimtį perkopę asmenys internetines paslaugas pritaiko kasdieniame savo gyvenime. Širvintų kredito unijos narys Albinas Maslauskas Meškauskas – vienas tokių.

Kredito unijos nariu tapęs prieš daugiau nei 15 metų, senjoras pasidavė technologijų bangai. „Su anūkų pagalba mano namuose atsirado kompiuteris ir internetas. Kai ką jiems parodžius, kai ką išsiaiškinus pačiam, man pavyko prisijungti prie elektroninės bankininkystės. Šiandien šio įrankio nekeisčiau į nieką“, – džiaugiasi A. Maslauskas Meškauskas.

Didžiausia paskata pradėti naudotis elektronine bankininkyste „i-Unija“ senjorui tapo galimybė apmokėti mokesčius internetu. „Tai yra nepalyginamai patogiau negu visos kitos galimos alternatyvos. Sumokėti mokesčius galiu bet kuriuo sau patogiu metu namuose, nepaisydamas, kuri šiandien savaitės diena ar valanda. O ir labai saugu bei paprasta, – sako pašnekovas. – Bet kokio amžiaus žmonėms galiu tik patarti išdrįsti prisijaukinti internetines paslaugas, nes patogiau būti nebegali.“

Narystė unijoje – ir nuotoliniu būdu

Šiais metais LKU kredito unijų grupė pristatė nuotolinę narystės savitarnos sistemą, leidusią fiziniams asmenims tapti kredito unijų nariais nuotoliniu būdu. Nors vis daugiau finansų rinkos dalyvių Lietuvoje didina elektroninių paslaugų pasiūlą, LKU grupės kredito unijos tapo vienos iš nedaugelio suteikusių galimybę užmegzti dalykinius santykius neiškėlus kojos iš namų.

Asmuo, norėdamas naudotis didžiąja dauguma kredito unijos teikiamų finansinių paslaugų, pirmiausia turi tapti tos kredito unijos nariu. „Galimybė tapti kredito unijos nariu nuotoliniu būdu visų pirma taupo gyventojų laiką. Nuo šiol nereikia aukoti pietų pertraukos ar laisvadienio susitikimui su kredito unijos specialistu“, – teigia Rita Stankevičiūtė, LCKU projektų valdymo specialistė.

Pašnekovė skaičiuoja, kad per šią sistemą LKU kredito unijų grupėje nariais tapo 325 asmenys. Tarp jų ir vyresnio amžiaus gyventojai, kurių vyriausiajam – 76 metai: „Palyginus su jaunesniais klientais, senjorai duomenis tapti kredito unijos nariu pildo kiek lėčiau, tačiau tai atlieka apgalvotai, nevengia pasikonsultuoti tiek su aptarnaujančiais specialistais, tiek, kaip patys mini, su jaunesniais giminaičiais. Kruopščiai išsiaiškinus proceso žingsnius, nuotolinis tapimo nariu procesas tampa nesunkiai įgyvendinamas ir vyresnio amžiaus klientams“, – sako R. Stankevičiūtė.

LKU kredito unijų grupės narys ir socialinio projekto „TU ESI AŠ“ organizuojamų „Metų senjoro rinkimai 2021“ dalyvis, buvęs Telšių Žemaitės dramos teatro direktorius, 85-erių senjoras Kajatonas Šliogeris neslepia, jog teatro gyvenimas – tai ne tik spektakliai ir premjeros, žiūrovų aplodismentai ir gėlės, bet ir nuoseklus, įtemptas darbas, siekiant galimybės prabilti į žiūrovą nuo scenos.

Visuomeniškas senjoras, pretenduojantis tapti Veikliausiu metų senjoru, džiaugiasi kiekviena galimybe pasidalinti savo patirtimi, ypatingu požiūriu į gyvenimą ir kasdien didžiuojasi savo žemaitiška prigimtimi.

Visas gyvenimas – teatrui ir kultūrai

Prieš tapdamas Telšių Žemaitės dramos teatro direktoriumi, K. Šliogeris 27 metus dirbo Telšių rajono Kultūros skyriaus vedėju. Yra buvęs Teatrų ir koncertinių įstaigų tarybos prie Kultūros ministerijos nariu. Nuo 1995 m. aktyviai dalyvauja Lietuvos socialdemokratų partijos Telšių rajono skyriaus veikloje, tad nieko keisto, jog šis žmogus Žemaitijoje puikiai žinomas kaip visuomenininkas.

„Teatre praleidau 13-ka metų ir net dabar, būdamas jau gilioje pensijoje, septintus metus dirbu teatre. Nors jam atidaviau daug, bet kultūrai bendrąja prasme – dar daugiau. Todėl iki šios dienos esu neabejingas kultūrai ir viskuo domiuosi“, – sako senjoras.

Kajatonas Šliogeris K. Šliogeris aktyviai dalyvavo ir Filatelistų veikloje, dainuoja Telšių rajono kultūros centro „Žemaičiai“ chore. Tarp visų šių veiklų, randa laiko pasirūpinti ir kitų senjorų reikalais. Šiandien jis – Telšių rajono pensininkų sąjungos pirmininkas ir Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininko pavaduotojas Žemaitijos regionui. Nors dienos užimtos įvairiomis veiklomis, atsiranda laiko ir pomėgiams – žvejybai, sodininkystei.

Ilgų distancijų bėgikas

Gimęs ir augęs Telšių rajone, K. Šliogeris nuo jaunystės svajojo tapti sportininku, tik vėliau susižavėjo teatru. „Mano fizinio lavinimo mokytojas labai skatino, kad būčiau sportininkas. Ir buvau toks sportiškas. Žemaitijoje buvau nepralenkiamas ilgų distancijų bėgikas, dalyvaudavau varžybose, bėgdavau maratonus. Nors baigęs vidurinę bandžiau įstoti į Kūno kultūros institutą, bet dėl per žemo savo ūgio neįstojau“, – pasakoja vyras.

Šiandien K. Šliogeris, sulaukęs 85-erių, nevengia pasidalinti savo ilgaamžiškumo paslaptimi: „Visą gyvenimą nerūkiau, labai daug šokau, dainavau ir juokiausi. Nors sakau tai juokaudamas, bet turbūt tai ir turėjo įtakos mano sveikatai. Dar nuo jaunystės, kai buvau bėgikas, buvau išmokytas – jokio alkoholio ar cigarečių, apie tai negalėjo būti net kalbos. Kiekvieną rytą iš kaimo į mokyklą nukakdavau bėgom, atgal taip pat bėgom. Taip kasdien ir treniruodavausi.“

Su jaunimu bendrauti nelengva

Visgi, nors pats jaučiasi jaunatviškas, senjoras neslepia, jog bendrauti su jaunimu jam nėra itin lengva. „Mano jaunėlė dukra daug pažangesnė, naudojasi kompiuteriu, kitaip dėlioja sakinius. Jaunimas dabar prisirinkę visokių gudrybių, naujadarų. Ir požiūris jau kitoks“, – juokiasi K. Šliogeris.

Tačiau veiklų vyriškį piktina, jog senjorai neretai televizijoje vaizduojami stereotipiškai: „Žiūrėjau laidą per televiziją, o ten pasakoja apie senjorus ir rodo pavyzdžius – senutė su lazdele ant suolelio, žiūri liūdna į tolį. Tačiau juk mūsų yra įvairių, be galo veiklių, pasitempusių, visur lekiančių.

Tegul pafilmuoja mūsų kolektyvus, kurių tiek gražių turime, mes dar tiek turim, ką parodyti! Kaimo kapelos, įvairūs senjorų klubai, senjorų iniciatyvos – visi gražiai apsirengę, pasitempę ir aktyvūs. Linkiu senjorams dalyvauti įvairiose veiklose, būti aktyviems“, – sako K. Šliogeris.

Šaltinis „15min“, aut. Iveta Tabokienė