Vadovaudamiesi LR Kredito unijų įstatymo 20 str. 7 d., informuojame, kad 2025-04-28 d. įvyko pakartotinis eilinis visuotinis narių susirinkimas, kuriame buvo priimti šie sprendimai:
Valdybos ataskaita už 2024 m. įvertinta teigiamai.
Paskolų komiteto ataskaita už 2024 m. įvertinta teigiamai.
Vidaus audito tarnybos ataskaita už 2024 m. įvertinta teigiamai.
Patvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2024 metus. Patvirtinta pelno paskirstymo tvarka.
Patvirtinta 2025 metų kredito unijos pajamų ir išlaidų sąmata.
Pritarta kredito unijos narių, nevykdančių savo pareigų ir pažeidžiančių Kredito unijos įstatus, pašalinimui.
Visuotinio narių susirinkimo dalyviai informuoti apie planuojamą pajinių įnašų grąžinimą.
Su darbotvarkėje numatytų klausimų nutarimais bei kitais dokumentais galite susipažinti Trakų kredito unijos patalpose, esančiose adresu: Vytauto g. 19-1,Trakai.
Asmens, įgalioto teikti išsamią informaciją apie įvykusį eilinį visuotinį narių susirinkimą, kontaktiniai duomenys: administracijos vadovė Rima Čižienė, tel. +37065232576, el. p. [email protected].
Silpnas finansinis raštingumas – viena priežasčių, kodėl žmonės patiria stresą dėl pinigų ir nesugeba sukaupti santaupų. Nors minimalų bazinį finansinio raštingumo lygį, kaip rodo naujausi Lietuvos banko duomenys, pasiekia vos kiek daugiau nei penktadalis lietuvių, ekspertai pažymi, kad pradėti taupyti bei užsitikrinti ramesnę ateitį galima laikantis vos kelių taisyklių.
Norint suvaldyti savo finansus, pirmiausia reikia žinoti, kiek uždirbate ir kiek išleidžiate, sako LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius.
„Pirmuosius mėnesius gali kilti noras situaciją pagražinti. Svarbu didesnių išlaidų neperkelti į kitą mėnesį, nes galutinis rezultatas bus iškreiptas“, – pataria R. Šukevičius. Ekspertas rekomenduoja planuoti biudžetą bent keliems mėnesiams į priekį – įskaitant nenumatytas išlaidas, tokias kaip automobilio remontas ar gydymas.
Laiko išbandymus atlaikiusi išlaidų taisyklė – 50 / 30 / 20. 50 proc. pajamų reikėtų numatyti būtinosioms išlaidoms (būstas, transportas, sveikata), 30 proc. – laisvalaikiui, o 20 proc. – taupymui. Taupyti galima pradėti ir nuo 10 proc., palaipsniui šią dalį didinant, tikina ekspertas.
Vis dėlto Lietuvos bankų asociacijos (LBA) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad net 35 proc. respondentų pastarųjų 12 mėnesių pajamos nepadengė jų pragyvenimo išlaidų, taip apsunkinant net menkiausias taupymo galimybes.
Klaidos, trukdančios (su)taupyti
Atsakingas finansų valdymas reikalauja disciplinos, kuriai nepastebimai gali sutrukdyti impulsyvūs pirkimai, ypač kai perkamas daiktas, kurio būsima nauda nėra gerai įvertinta. Prieš priimant sprendimą įsigyti brangesnį daiktą, R. Šukevičius rekomenduoja pagalvoti bent 2–3 dienas.
„Jei per šią pertrauką išties paaiškės, kad to daikto reikia, viskas gerai. Tačiau pabudę kitą rytą galite suprasti, kad tas daiktas visai nereikalingas“, – priduria jis.
Nebūtinąsias išlaidas gali paskatinti atsiskaitymai telefonu ar kitomis lengvai prieinamomis priemonėmis. Siekiant to išvengti, R. Šukevičius ragina dalį gaunamų pajamų pervesti į atskirą sąskaitą, skirtą kasdienėms išlaidoms: „Tai psichologinis stabdis – jei sąskaitoje ima trūkti pinigų, susimąstoma, ar tikrai reikia dar vieno pirkinio“.
Skolintis – tik tada, kai būtina
Apie pirkinių būtinumą reikėtų gerai pagalvoti ir prieš prisiimant finansinių įsipareigojimų. Nors Atsakingojo skolinimo nuostatai bei kiti teisės aktai užtikrina, kad kredito įstaigos atidžiai įvertins būsimas galimybes grąžinti paskolas ar kreditus, neretai finansinės pagalbos kreipiamasi ir dėl smulkių pirkinių.
„Viena situacija, kai tai brangesnis daiktas, pavyzdžiui, automobilis, kurio vis tiek reikia, tačiau susitaupyti reikiamą sumą gali užtrukti. Kita situacija, kai lizingu perkamas 600 Eur kainuojantis televizorius, nes per kelis mėnesius ar net metus jam nepavyksta susitaupyti. Tokiu atveju pirkinio geriau vengti“, – teigia R. Šukevičius.
Dažnai nepagalvojama, kad gauti papildomų pajamų galima ir prisidedant prie aplinkos apsaugos, pavyzdžiui, prikeliant nenaudojamus daiktus antram gyvenimui juos parduodant ar išvengiant maisto švaistymo apsiperkant tik su reikalingų pirkinių sąrašu.
Taip pat verta pasidomėti, kokius motyvuojančius taupymo sprendimus gali pasiūlyti finansų įstaigos. Tai gali būti specialios taupymo sąskaitos ar indėliai, skirti taupyti mažomis sumomis, ar programėlės, automatiškai pervedančios suapvalintą pirkinių sumos skirtumą į taupymo sąskaitą.
Rūtenis Šukevičius, Lietuvos centrinės kredito unijos Iždo departamento direktorius
Finansinis nerimas – paveldimas?
Tyrimai rodo, jog šeimose, kuriose nuolat buvo patiriami finansiniai sunkumai ar finansinis stresas, pasekmės gali būti jaučiamos net per dvi kartas – vaikai perima šį elgesį ir jauseną bei gali perduoti tai dar vienai kartai, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto doc. dr. Asta Gaigalienė.
Kaip ir nuo įprasto streso, taip ir nuo finansinio nerimo galima patirti įvairius sutrikimus – nemigą, panikos atakas. Ekspertės teigimu, finansinio nerimo problemą galima spręsti ne tik psichologų pagalba, bet ir pasitelkiant įvairias asmeninių finansų valdymo technikas. Pavyzdžiui, vien tinkamai suformuluoti finansiniai tikslai gali reikšmingai sumažinti streso lygį.
„Finansinis nerimas dažniau kyla tiems, kurie vengia gilintis į savo finansinę situaciją, vertinti finansinę sveikatą ar planuoti ateitį. Vengimas gilintis į savo realią situaciją ar prisiimti atsakomybę už savo finansinę ateitį gali lemti mažiau racionalius finansinius sprendimus, jų trumparegiškumą“, – teigia ji.
Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto doc. dr. Asta Gaigalienė
Neramiais geopolitiniais ar ekonominiais laikais finansinę ramybę gali palaikyti sukauptas didesnis rezervas – tokiu atveju sukauptą pagalvę galima padidinti nuo rekomenduojamo 3 mėnesių atlyginimo dydžio iki 6. Turint ilgalaikius taupymo ar investavimo tikslus, panikuoti dėl rinkos svyravimų, pasak ekspertės, nereikėtų.
Pasak jos, finansinis raštingumas ateityje taps tik svarbesnis finansinių produktų ir paslaugų rinkai tampant įvairesnei, skaitmenizuotai, o finansinių sukčių veikimo metodams tobulėjant.
„Finansinis raštingumas šiuolaikiniam žmogui yra būtinas, nes pačiam asmeniui tenkanti atsakomybė už jo finansinę ateitį tampa vis didesnė dėl įvairių ekonominių, politinių, o ypač demografinių priežasčių. Dar svarbiau išmokti su tuo tvarkytis – dėl savo vaikų“, – priduria A. Gaigalienė. Lietuvos banko duomenimis, prastesnį finansinį raštingumą demonstruoja žemesnes pajamas gaunantys ir žemesnį išsilavinimą turintys žmonės, taip pat jaunesni nei 30 m. bei vyresni nei 60 m. amžiaus asmenys.
Primename, kad nuo 2025 m. gegužės 1 d. atsiskaitymų grynaisiais pinigais už prekes ir paslaugas sumos bus apvalinamos, kaip numatyta Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatyme. LKU kredito unijų grupė primena, kad naujoji tvarka nepaveiks atskirų prekių ir paslaugų kainų, nes bus apvalinama tik galutinė bendro pirkinių krepšelio suma.
Kada apvalinimas taikomas?
Atsiskaitant už prekes ir paslaugas grynaisiais pinigais.
Mokant komisinius mokesčius už suteiktas paslaugas.
Kada apvalinimas netaikomas?
Kai grynieji pinigai įmokami į sąskaitą arba iš jos išimami.
Kai mokėjimai vyksta negrynaisiais pinigais (kortele, pavedimu).
Kai bendra mokėtina suma yra mažesnė nei 5 centai.
Kaip bus apvalinama?
Suma, kuri baigiasi 1 arba 2 centais, apvalinama žemyn iki 0 centų.
Suma, kuri baigiasi 3 arba 4 centais, apvalinama aukštyn iki 5 centų.
Suma, kuri baigiasi 6 arba 7 centais, apvalinama žemyn iki 5 centų.
Suma, kuri baigiasi 8 arba 9 centais, apvalinama aukštyn iki 10 centų.
Svarbios pastabos:
Taikant apvalinimą, 1 ir 2 ct monetomis ir toliau galima atsiskaityti, jomis mokant suapvalintą sumą.
Jei klientas nesutiks su suapvalinta suma, grynaisiais atsiskaityti negalės, tačiau galės sumokėti tikslią sumą kortele arba pavedimu.
Naujoji tvarka galios tiek fiziniams, tiek juridiniams prekių ir paslaugų teikėjams. Kredito unijose naujoji tvarka niekaip nepaveiks kliento įmokamų ar jam išmokamų sumų, apvalinami bus tik paslaugų įkainiai – tarkim, jei kredito unijos mokestis už paslaugą yra 2,13 Eur, nuo gegužės 1-osios reikės sumokėti 2,15 Eur.
Dėmesio!
Naująja atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo tvarka gali bandyti pasinaudoti sukčiai. Būkite budrūs ir nepasitikėkite, jei į jūsų namus atėję asmenys siūlys iškeisti smulkias monetas ar bandys įtikinti patvirtinti naujus apvalinimo nustatymus elektroninės bankininkystės paskyrose. Neatskleiskite jokių savo asmens ar mokėjimo duomenų kitiems asmenims.
Dėl veiksmų, kai kredito unijos nuosavas kapitalas tapo mažesnis negu pajinis.
Įgyvendinant LR Kreditų unijų įstatymo 32 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kuriame nurodyta „Jeigu kredito unijos nuosavas kapitalas tapo mažesnis negu pajinis kapitalas, kredito unijos 2025-04-28 įvykusiame valdybos posėdyje protokolo Nr. 17, buvo priimtas sprendimas stiprinti kredito unijos kapitalą pritraukian tvarius pajus ir siekiant mažinti nuostolį. Daugiau informacijos : tel. +37061449421 arba el/ paštu [email protected]
Informuojame, kad 2025 m. balandžio 17 dieną įvyko Klaipėdos kredito unijos pakartotinis eilinis visuotinis narių susirinkimas kurio metu priimti šie sprendimai:
Vidaus audito tarnybos ataskaita įvertinta teigiamai.
Valdybos ataskaita įvertinta teigiamai.
Paskolų komiteto ataskaita įvertinta teigiamai.
Metinių finansinių ataskaitų rinkinys pagal pateiktą projektą patvirtintas. Nutarta pelną paskirstyti (nuostolius dengti) pagal pateiktą nutarimo projektą.
2025 metų kredito unijos pajamų ir išlaidų sąmata patvirtinta.
Patvirtinta nauja Klaipėdos kredito unijos įstatų redakcija.
Kredito unijos nariai informuoti apie planuojamą pajinių įnašų grąžinimą.
Su darbotvarkėje numatytų klausimų nutarimais, ataskaitomis bei kitais dokumentais Klaipėdos kredito unijos nariai gali susipažinti kredito unijos patalpose, adresu S.Šimkaus g. 6, Klaipėda.
Asmuo, įgaliotas teikti išsamią informaciją – Alvydas Noreika. Tel. Nr. (0 46) 410 710, el. paštas [email protected]
Vidaus audito tarnybos ataskaita įvertinta teigiamai.
Valdybos ataskaitą įvertinta teigiamai.
Paskolų komiteto ataskaita įvertinta teigiamai.
Patvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2024 m. ir paskirstytas kredito unijos pelnas.
Patvirtinta 2025 m. pajamų išlaidų sąmatą.
Nariai informuoti apie pajinio įnašų grąžinimą.
Pateikta informacija nariams dėl Lietuvos kredito unijų įstatymo 32 str. 2 dalies.
Su visuotinio narių susirinkimo nutarimo projektais unijos nariai gali susipažinti kredito unijos patalpose, adresu – Vilniaus g. 36, Pagėgiai. Asmuo, įgaliotas teikti išsamią informaciją – Raimonda Tutlienė, tel. Nr. 8 (441) 57010, el. paštas [email protected]
LKU grupės kredito unijos teikia momentinių mokėjimų paslaugą, todėl Tarptautinę darbo dieną – 2025 m. gegužės 1 d. – galėsite pervesti lėšas iki 15 000 Eur į daugelį Lietuvos ir Europos finansų įstaigų, priimančių momentinius mokėjimus.
Taip pat nurodytą dieną galėsite atlikti mokėjimus tarp LKU grupei priklausančių kredito unijų bei jų narių sąskaitų.
Jeigu pervedama suma viršys 15 000 Eur arba gavėjo mokėjimo paslaugų tiekėjas nepriima momentinių mokėjimų, pervedimas bus įvykdytas artimiausios darbo dienos rytą, t. y. gegužės 2 d.
Primename, kad šventinę dieną atsiskaityti mokėjimo kortelėmis prekybos ir paslaugų teikimo vietose, išsigryninti lėšas tinklo „Medus“ arba kituose bankomatuose, naudotis el. bankininkyste „i-Unija“ ir LKU mobiliąja programėle galėsite kaip įprasta.
Kauno regiono kredito unijos pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime priimti sprendimai
Vadovaudamiesi Kredito unijų įstatymo 20 str. 7 dalimi, informuojame, kad 2025-04-17 d. Kauno regiono kredito unijoje įvyko eilinis pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuriame buvo priimti šie nutarimai:
1. Vidaus audito tarnybos ataskaita už 2024 m. įvertinta teigiamai.
2. Valdybos ataskaita už 2024 m. įvertinta teigiamai.
3. Paskolų komiteto ataskaita už 2024 m. įvertinta teigiamai.
4. Metinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2024 metus ir pelno paskirstymo tvarka patvirtinti.
5. Patvirtinta 2025 metų pajamų ir išlaidų sąmata.
6. Išrinkta Kauno regiono kredito unijos paskolų komiteto narė Asta Kučienė.
7. Informuoti visuotinio narių susirinkimo dalyviai apie planuojamą pajinių įnašų grąžinimą.
8. Patvirtinti naujos redakcijos kredito unijos įstatai.
9. Patvirtintas kredito unijos pavadinimo keitimas iš Kauno regiono kredito unija į Kredito unija Tauras.
Kauno regiono kredito unijos nariai su darbotvarkėje numatytų klausimų sprendimais, ataskaitomis bei kitais dokumentais gali susipažinti kredito unijos patalpose, adresu Kęstučio g. 27, Kaunas.
Asmuo, įgaliotas teikti informaciją apie visuotiniame narių susirinkime priimtus sprendimus, administracijos vadovė Neringa Mikulėnienė, tel. Nr. +370 698 56235, el. paštas: [email protected]
pranešimas apie vilniaus kredito unijos pakartotinį eilinį visuotinį narių susirinkimą
Pranešame, kad 2025 m. balandžio 28 d. 11:00 val. adresu T. Narbuto g. 5-1, Vilnius(verslo centras „Narbuto 5“, 2 aukštas) šaukiamas Vilniaus kredito unijos, juridinio asmens kodas 112043996, buveinės adresas T. Narbuto g. 5-1, Vilnius (toliau– Kredito unija), pakartotinis eilinis visuotinis narių susirinkimas. Susirinkimas šaukiamas valdybos iniciatyva ir sprendimu.
Numatoma eilinio visuotinio narių susirinkimo darbotvarkė:
2024 m. valdybos ataskaitos įvertinimas.
2024 m. paskolų komiteto ataskaitos įvertinimas.
2024 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas.
2024 metų pelno paskirstymo (nuostolio atlyginimo) tvarkos tvirtinimas.
2025 m. pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimas;
Informacija apie pajų grąžinimą ir pajų grąžinimo tvarką.
Dalyvių registracija pradedama 10 val. 30 min. ir baigiama 11 val. 00 min.
Bendrąjį balsavimo biuletenį galite rasti čia prašymą dėl biuletenio išdavimo čia taip pat gauti kreipiantis el. paštu [email protected] arba klientų aptarnavimo vietoje adresu T. Narbuto g. 5-1, Vilnius.
Užpildyti ir fiziniu parašu pasirašyti bendrieji balsavimo biuleteniai turi būti pristatyti fiziškai ar atsiųsti paštu iki 2025 m. balandžio 28 d. 10 val. į Kredito uniją ar Kredito unijos pašto dėžutę, esančią T. Narbuto g. 5-1, Vilnius, pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu atsiųsti el.paštu: [email protected]. Biuletenius el. būdu rekomenduojama pasirašyti vienoje iš šių platformų: www.gosign.lt, http://www.dokobit.lt, https://adoc.archyvai.lt, https://signa.mitsoft.lt, https://marksign.lt/
Su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, Kredito unijos nariai gali susipažinti Kredito unijos patalpose adresu T. Narbuto g. 5-1, Vilnius. Asmuo, įgaliotas teikti išsamią informaciją apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą – administracijos vadovo pavaduotojas Saulius Laučius, mob. +370 615 87208, el.p. [email protected]
Vadovaujantis LR Kreditų unijų įstatymu, informuojame, kad 2025-04-22 įvyko Palangos kredito unijos eilinis pakartotinis visuotinis narių susirinkimas, kuriame buvo priimti sprendimai:
1. Vidaus audito tarnybos ataskaita už 2024 m. Įvertinta teigiamai.
2. Valdybos veiklos ataskaita už 2024 m. Įvertinta teigiamai.
3. Paskolų komiteto veiklos ataskaita už 2024 m. Įvertinta teigiamai.
4. Patvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2024 metus. Pelnas paskirstytas pagal pateiktą nutarimo projektą.
5. Patvirtinta 2025 m. kredito unijos pajamų ir išlaidų sąmata pagal pateiktą projektą.
6. Išrinkti Palangos kredito unijos valdybos nariai.
7. Išrinktas Palangos kredito unijos valdybos pirmininkas.
8. Išrinktas Palangos kredito unijos paskolų komiteto narys.
9. Patvirtinti Palangos kredito unijos naujos redakcijos įstatai.
10. Suteikti įgaliojimai Palangos kredito unijos valdybai priimti sprendimus dėl disponavimo turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo.
11. Palangos kredito unijos nariai informuoti apie planuojamą pajinių įnašų grąžinimą ir jų mažinimą, atsižvelgiant į patirtus nuostolius.
12. Dėl veiksmų, kai kredito unijos nuosavas kapitalas tapo mažesnis nei pajinis kapitalas:
Vadovaujantis Kredito unijų įstatymo 32 str. 2 ir 3 dalių nuostatomis, informuojame kad nuo 2018-01-01 įsigaliojus naujai LR Kredito unijų įstatymo redakcijai, kurioje yra griežtinamas nuosavo ir pajinio kapitalų santykis, Palangos kredito unijos nuosavas kapitalas tapo mažesnis už pajinį. Įgyvendindama įstatymo reikalavimus, kredito unija, stiprins kapitalo bazę pelninga veikla bei pritraukdama tvarius pajus.
Su darbotvarkėje numatytų klausimų nutarimais bei kitais dokumentais galite susipažinti Palangos kredito unijos patalpose, esančiose adresu: Ganyklų g. 57, Palanga.
Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. Cookies). Būtinieji slapukai naudojami visada, kad būtų užtikrintas svetainės veikimas. Dėl kitų slapukų naudojimo galite išreikšti savo sutikimą, kurį bet kada galėsite atšaukti. Daugiau informacijos, kaip tvarkomi asmens duomenys, galima
rasti privatumo politikoje.
Būtini slapukai
Šie slapukai aktyvuoja pagrindines svetainės funkcijas. Be šių slapukų svetainė neveiks tinkamai.
Funkciniai slapukai
Šie slapukai įsimena informaciją, kokius nustatymus vartotojas jau buvo atlikęs, pvz., kalbos pasirinkimas.
Analitiniai slapukai
Šie slapukai renka anoniminę informaciją, kaip lankytojai sąveikauja su svetaine, kokius svetainės puslapius lanko ir pan.
Reklaminiai slapukai
Slapukai renka informaciją apie naudojimąsi svetaine, kuri yra pritaikoma vartotoją dominančios reklamos ar kitos tikslinės informacijos pateikimui.
