Pirmąjį ketvirtį Lietuvos finansų sektoriaus, kaip ir visos likusios Europos, akys krypo į geopolitinę įtampą regione ir susiklosčiusios situacijos poveikį ekonomikai. Vis dėlto prisitaikiusios prie pakitusios veiklos aplinkos, LKU grupės kredito unijos didino pagrindinės veiklos rodiklius, tarp kurių – grynasis pelnas ir suteiktų paskolų portfelis.

„Vasario mėnesį kaimyninės valstybės pradėti karo veiksmai žemyne privertė mus greitai reaguoti ir atlikti nuodugnią veiklos analizę. Paaiškėjus, kad vos 1 % LKU grupės kredito unijų suteiktų paskolų portfelio turi sąsajas, tiesa, netiesiogines – per žaliavų tiekėjus, partnerius, importo ir eksporto rinkas, su Rusijos ir Ukrainos valstybėmis, veiklos ir skolinimo tempo nestabdėme. Mūsų kredito unijos, būdamos išskirtinai lokalios ir lietuviškos, didesnio poveikio dėl Ukrainos invazijos į Ukrainą nepajuto“, – komentuoja LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 44 kredito unijas ir jas prižiūrinčią LCKU, per 2022 m. tris mėnesius uždirbo 1,31 mln. Eur neaudituoto grynojo pelno – 42,64 % daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus.

LKU grupės bendras konsoliduotas turtas susitraukė 1,31 % iki 644 mln. Eur. Tuo metu grupę prižiūrinčios LCKU valdomas turtas per metus susitraukė 7,11 % iki 215,19 mln. Eur. Neaudituotais duomenimis, LCKU per pirmus tris šių metų mėnesius uždirbo 264 tūkst. Eur grynojo pelno – 94,12 % daugiau negu per 2021 m. pirmąjį ketvirtį, kai suma siekė 136 tūkst. Eur

Tuo metu kapitalo ir likvidumo rodikliai ir toliau išliko aukšti. Neaudituotais duomenimis, LCKU bendras kapitalo pakankamumo reikalavimas 2021 m. I ketvirtį siekė 26,84 % (normatyvas – 12,9 %), o LKU konsoliduotos grupės – 16,30 % (normatyvas – 11,84 %). LCKU likvidumo rodiklis 2022 m. I ketvirtį siekė 80,06 %, o konsoliduotos LKU grupės – 290,44 %.

Gyventojų ir verslo finansavimas

Pirmąjį ketvirtį regione augusi geopolitinė įtampa nesustabdė gyventojų ir verslo finansavimo poreikio, o kartu ir LKU kredito unijų grupės paskolų portfelio augimo. Viso grynoji LKU grupės išduotų paskolų portfelio vertė per tris mėnesius augo 4,72 % iki 515,09 mln. Eur (2021 m. gruodžio 31 d. – 491,87 mln. Eur). Dėl augusių skolinimo apimčių, LKU kredito unijų grupėje grynosios palūkanų pajamos, lyginant su 2021 m. I ketvirčiu, išaugo 20,32 % iki 5,99 mln. Eur.

Per ketvirtį konsoliduota LKU kredito unijų grupė suteikė naujų paskolų už 41,86 mln. Eur, t. y. 8,24 % daugiau nei per ketvirtį anksčiau. Analizuojant paskolų portfelio struktūra skaičiuojama, kad didžiausią paskolų portfelio dalį – 259,68 mln. Eur – sudaro paskolos būstui. Iš viso per ketvirtį naujai sudarytų būsto paskolų sutarčių suma siekė 14,39 mln. Eur.

„Metų pradžioje ekonominė aplinka buvo palanki ir toliau fiksavome didelę nekilnojamojo turto ir, atitinkamai, būsto paskolų paklausą. Vis dėlto įpusėjus ketvirčiui dėl įvairių aplinkybių, tarp kurių ir Rusijos invazija į Ukrainą bei augančios kainos, tiek naujų būstų pasiūla, tiek paklausa sulėtėjo, – komentuoja M. Vijūnas. – Vis dėlto kredito unijos sulaukė itin daug verslo paskolų užklausų ir, tikėtina, kad verslo finansavimo augimo tendencijos išliks ir ateityje.“ Mat verslo paskolų portfelis per ketvirtį augo daugiausia – 9,17 % arba 12,5 mln. Eur ir 2022 m. kovo 31 d. siekė 148,69 mln. Eur.

Per pirmąjį ketvirtį LKU grupės kredito unijų suteiktų kreditų žemės ūkiui portfelio vertė kilo neženkliai, palyginus su praėjusiais metais, ir aktyvių sutarčių vertė laikotarpio pabaigoje siekė 93,09 mln. Eur. Naujai sudarytų sutarčių per ketvirtį vertė – 8,58 mln. Eur. Didžioji dalis visų žemės ūkiui suteiktų kreditų buvo skirti investicijoms – patalpų, žemės, žemės ūkio technikos pirkimui.

Gyventojų ir verslo taupymas

Konsoliduotas LKU kredito unijų grupės indėlių portfelis, įskaitant ir santaupas einamosiose sąskaitose, viso per šių metų tris mėnesius susitraukė 3,69 % (21,2 mln. Eur) ir ketvirčio pabaigoje portfelio vertė siekė 553,57 mln. Eur.

Didžiausią indėlių portfelio dalį sudaro terminuotieji indėliai, kurių portfelio vertė ketvirčio pabaigoje siekė 367,03 mln. Eur ir per tris mėnesius mažėjo vos 0,83 %. Tuo metu santaupos einamosiose kredito unijų narių sąskaitose susitraukė 8,85 % arba 18,12 mln. Eur. LCKU turto ir indėlių portfelio sumažėjimą kasmet lemia sezoniškumas dėl didelio ūkininkų skaičiaus kredito unijų narių tarpe. Pastarieji pavasarį naudoja kredito unijose laikytas santaupas finansuoti savo veiklą. Rudenį, realizavus užaugintą produkciją, įprastai kredito unijose yra fiksuojamas indėlių augimas.

Pastebima, kad vis dažniau taupyti kredito unijose renkasi verslo įmonės. Terminuotieji indėliai daliai jų tampa galimybe gauti palūkanas už laisvas apyvartines lėšas. Taip pat kai kuriose finansų įstaigose didesnių juridinių asmenų einamosiose sąskaitoje laikomas pinigų likutis nuo tam tikros sumos gali būti apmokestinamas neigiamomis palūkanomis. Tuo metu kredito unijos tokios praktikos netaiko ir esama atvejų, kai už tokias lėšas mokamos ir palūkanos.

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių per pirmąjį šių metų ketvirtį išviliojo apie 2,1 mln. eurų, tačiau per 800 tūkst. eurų pavyko grąžinti savininkams, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistai pastebi, kad apgavikų išviliojamos sumos statistiškai mažėja, tačiau jų atakų mastas auga.

Vienas tokių epizodų fiksuotas praėjusį savaitgalį. Teisėsaugą ir bankus kreipėsi keliolika įvairaus amžiaus skirtingų miestų gyventojų, paspaudusių nuorodas, atsiųstas melagingais SMS apie neva užblokuotas sąskaitas ir patvirtinusius sukčių inicijuotus mokėjimus.

Gausėjantys „fišingo” (angl. phishing) ir telefoninio sukčiavimo atvejai – ilgalaikė tendencija. Ekspertai primena, kad bankai klientams niekada nesiunčia žinučių su aktyviomis nuorodomis į e. bankininkystės skiltį, nesiunčia ir sutrumpintų nuorodų. Būtina įsidėmėti savo finansų paslaugų teikėjo oficialios interneto svetainės adresą ir visada patikrinti naršyklės adreso lauką jungiantis. Naudojantis „Smart-ID“ ar mobiliuoju parašu, kaskart reikia įsitikinti, kokią operaciją tvirtinate savo PIN kodais.

„Norėdami visiškai išvengti sukčių pinklių, nuolat turime būti budrūs. Sukčiai atakoms pasitelkia ir vakarus, ir savaitgalius, apsimeta atsakingų institucijų tarnautojais skambindami arba siunčia melagingas SMS žinutes, kurios telefone gali įkristi į banko siunčiamų pranešimų srautą. Todėl kasdieniame gyvenime privalome skirti dėmesio savo ir savo artimųjų informacinių technologijų raštingumui, o įmonėms ir organizacijoms rekomenduojama nusistatyti vidines tvarkas, vadovaujantis keturių akių principu, ir pasirūpinti tinkamomis saugumo sistemoms“, – sako LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Nuo šių metų sausio iki balandžio pradžios LBA priklausančiuose bankuose užfiksuoti 1056 sukčiavimo atvejai – dvigubai daugiau nei analogišku laikotarpiu pernai. Tačiau, lyginant su pirmuoju praėjusių metų ketvirčiu, bendra dėl sukčiavimo prarastų lėšų suma sumažėjo 777 tūkst. eurų. Lyginant su 2021 m. 4-uoju ketvirčiu, patirti nuostoliai – 200 tūkst. eurų mažesni.

Per pirmąjį 2022 metų ketvirtį iš sukčių rankas nepakliuvo arba buvo sugrąžinta savininkams iš viso 802 tūkst. eurų. Bendradarbiaujant teisėsaugai ir bankams į savininkų sąskaitas sugrįžo 423 tūkst. eurų, jau pervestų į kitą finansų įstaigą. Dar 379 tūkst. eurų buvo sustabdyti toje pačioje finansų įstaigoje ir po atlikto tyrimo grąžinti klientams.

Didžiausi nuostoliai – perimant susirašinėjimą

Lyginant 2022 m. pirmojo ketvirčio duomenis su atitinkamu laikotarpiu pernai, labiausiai augo telefoninio sukčiavimo rodikliai: incidentų skaičius nuo pavienių ūgtelėjo iki dešimčių, o daroma žala nuo 770 eurų patyrė šuolį iki daugiau kaip 200 tūkst. eurų. Vis dėlto tai tebėra gerokai mažiau, nei praėjusių metų antirekordu tapę trečiojo ketvirčio duomenys, kai telefonu iš gyventojų išviliota beveik 1 mln. eurų.

Auga ir „fišingo“ mastas. Siunčiant suklastotus SMS bei el. laiškus, šiemet išviliota 342 tūkst. eurų, t. y. penkiskart daugiau lėšų nei pirmąjį ketvirtį pernai, kai buvo netekta 66 tūkst. eurų.

Nuolat didėja sumos, sukčių išgaunamos apsimetant įmonės vadovu bei duodant nurodymą atlikti pavedimą į nusikaltėliams priklausančią sąskaitą – šitaip netekta 121 tūkst. eurų, tuo metu pernai pirmąjį ketvirtį tokių atvejų nė nebuvo neužfiksuota.

Daugiausiai nuostolių per pirmąjį šių metų ketvirtį patirta dėl 21 incidento, kurių metu sukčiai perėmė susirašinėjimą elektroniniu paštu – iš viso taip išviliota apie 689 tūkst. eurų (vidutiniškai per vieną sukčiavimo atvejį perimant elektroninius laiškus prarasta beveik 33 tūkst. eurų). Dažniausiai šitaip nukenčia įmonės. Tiesa, tai daugiau kaip trečdaliu mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai sukčių pridaryti nuostoliai buvo viršiję 1 mln. eurų, o atvejų skaičius buvo panašus.

Jau kelerius metus gyventojams žalos pridarančių investicinių sukčių laimikis šių metų pradžioje buvo gerokai menkesnis: šitaip išviliota 297 tūkst. eurų – palyginimui, pernai pirmąjį ketvirtį nuostoliai buvo perkopę 1,2 mln. eurų. Atvejų skaičius išliko panašus: šiemet pranešta apie 134 incidentus, pernai – apie 122.

Dukart smuko nuostoliai, patiriami dėl romantinių sukčiavimų: pernai pirmojo ketvirčio pabaigoje šie artėjo prie 200 tūkst. eurų, šiemet sudarė 100 tūkst. Šiemet pirmąjį ketvirtį gyventojai pranešė apie 54 tokio sukčiavimo atvejus, pernai – apie 36.

LBA duomenimis, finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių 2021-aisiais išviliojo 10,2 milijono eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais, kai nuostoliai sudarė 4,8 milijono eurų.

Dažniausiai naudojami sukčiavimo metodai:

1. Suklastotas el. laiškas arba SMS žinutė – „fišingas“ (angl. phishing)

Sukčiai siunčia suklastotus elektroninius laiškus ar SMS žinutes, kurios atrodo panašios į jūsų banko ar kitų naudojamų paslaugų tiekėjų siunčiamą informaciją. Šiuo metodu siekiama išgauti internetinio banko prisijungimo duomenis, patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus ir pan. Atidžiai vertinkite visą informaciją, gautą nuotolinėmis ryšio priemonėmis: peržiūrėkite informacijos siuntėjo duomenis, bendrą el. laiško struktūrą. Lietuvoje veikiančios finansų ir kredito įstaigos niekada neprašys jūsų atskleisti prisijungimo prie banko sąskaitos duomenų ar atlikti mokėjimo pavedimo. Jei sulaukėte tokio prašymo, jį ignoruokite. SMS žinutės, siunčiamos neva banko, telefone gali patekti į jo išties siųstų pranešimų srautą – interneto svetainių, siūlančių galimybę savo nuožiūra nurodyti siuntėjo vardą, yra apstu.  Būkite atidūs ir visuomet atkreipkite dėmesį į žinutės turinį.

2. Skambučiai, apsimetant banko ar kitos įstaigos darbuotoju

Sukčiai, prisistatantys jūsų banko arba valstybės institucijos atstovais, mėgina užmegzti kontaktą, kad priverstų jus pasidalinti savo asmenine, finansine arba prisijungimo informacija. Bendra rekomendacija – niekada nepasiduoti emocijoms ir neskubėti, neatsakyti į klausimus, jei nesate tikri su kuo kalbate.

3. Investicinis sukčiavimas

Įkyrūs skambučiai, laiškai, rėksmingi skelbimai internete – viskas tam, kad priverstų patikėti, kad jums teikiamas labai patrauklus investavimo pasiūlymas arba proga įsigyti fantastišką prekę. Jeigu tai skamba per daug gerai, kad būtų tiesa – ko gero, tai ir yra apgaulė.

4. Romantinė apgavystė

Dažniausiai šis būdas sutinkamas internetinėse pasimatymų svetainėse, tačiau sukčiai dažnai pasinaudoja ir socialiniais tinklais arba elektroniniu paštu, kad užmegztų kontaktą. Įtarimų jie gali sukelti neiškart: pradžioje – romantiškas bendravimas, vėliau – prašymai pasidalyti savo intymiomis nuotraukomis ar vaizdo įrašais, tada – šantažas, prašant pervesti pinigų. Tad dalintis informacija, kuri gali tapti kompromituojančia, virtualioje aplinkoje visai nereikėtų.

5. Susirašinėjimo elektroniniu paštu perėmimas

Sukčiai įsilaužia į elektroninį susirašinėjimą tarp dviejų šalių, pavyzdžiui, prekės pirkėjo ir jos pardavėjo. Sulaukę patogaus momento informuoja mokėtoją apie pasikeitusią banko sąskaitą. Tam, kad nepakliūtumėte į tokias pinkles, rekomenduojama sulaukus panašaus el. laiško pirmiausiai tiesiogiai susisiekti su prekės ar paslaugų tiekėju ir įsitikinti, kad informaciją gavote tikrai iš jo.

6. Sukčiavimai, susiję su prekyba internetu

Pastaruoju metu su jais neretai susiduriama, parduodant prekes per skelbimų portalus. Potencialūs pirkėjai pasiūlo atsiskaityti per kurjerių tarnybą ir atsiunčia nuorodą į svetainę su  gana žinomu šios srities paslaugų teikėjų vardu, kviesdami įvesti mokėjimo kortelės duomenis. Šitaip išgaunami pardavėjo konfidencialūs duomenys. Iš tiesų vienintelė informacija, iš tiesų reikalinga pirkėjui, pasirengusiam susimokėti už pirkinį, yra pardavėjo sąskaitos numeris. Bendras patarimas apsiperkantiems elektroniniais kanalais – turėti atskirą kortelę pirkimams internetu. Jos sąskaitą papildykite prieš atliekant mokėjimą ir tik tiek lėšų, kiek reikia konkrečiai prekei ar paslaugai įsigyti. Kilus įtarimų, nevesti kortelės duomenų.

Lietuvos bankų asociacijos inf.

Kooperatinei bendrovei ARKU kredito unijai šiųmetis pavasaris – jau 25-asis. Kredito unija ketvirtį amžiaus veikia Kauno miesto ir rajono žmonių labui, teikdama visas svarbiausias finansines paslaugas ir prisidėdama prie smulkaus bei vidutinio verslo skatinimo, privačių asmenų finansavimo. Svarbią sukaktį ARKU kredito unijos bendruomenė, steigėjai ir svečiai paminėjo Lietuvos krepšinio namuose.

1997 metais pirmiesiems nariams duris atvėrusi ARKU kredito unija iki šios dienos suvienijo per 1144 narių – privačių asmenų, verslo ir žemės ūkio subjektų. Būdama artima finansų partnerė Kauno miesto ir rajono gyventojams, kredito unija kasdien padeda savo klientams atrasti pagrindines finansines paslaugas po vienu stogu, taip pat individualius ir konkurencingus finansavimo bei taupymo sprendimus.

Artima žmonėms ir krepšiniu

ARKU kredito unija trečią dešimtmetį savo veiklą plėtoja pačioje Lietuvos širdyje – Kauno senamiestyje. Būdama Kauno miesto ir rajono bendruomenės dalis, unija neatsiriboja ir nuo didžiausios kauniečių aistros – krepšinio. Dėl tos priežasties, reikšmingą sukaktį nuspręsta pažymėti ne kur kitur, o Lietuvos krepšinio namuose.

„Kauno miestas reikšmingai susijęs su krepšiniu, o mes – su Kaunu. Todėl neatsitiktinai šiandien ARKU gimtadienį minime čia, Lietuvos krepšinio namuose, – šventės metu kalbėjo ARKU kredito unijos valdybos pirmininkė ir administracijos vadovė Diana Komskienė. – Kol dar esame sąlyginai maži Lietuvos finansų rinkoje, bet vidutinio dydžio tarp kredito unijų, nusprendėme remti ir auginti Kauno krepšinio mokyklą „Žalgiris“ ir galbūt vieną dieną paaugusi ARKU kredito unija taps generaliniu krepšinio klubo „Žalgiris“ rėmėju.“

Skambėjo padėka ir dalintasi žiniomis

Šventės metu sulaukta svečių, sveikinimų ir linkėjimų. ARKU kredito unijos vadovė D. Komskienė atsigręžė į kredito unijos pradžią ir įteikė ypatingą padėką prie unijos steigimo ir 25-erių metų kelionės reikšmingai prisidėjusiems žmonėms.

„Šiems žmonėms esame dėkingi už unijos labui skirtą energiją, laiką ir patirtį. Palaikymas ir pasitikėjimas kredito unija praeityje ir dabar kuria gėrį ir mus įkvepia kūrybai“, – sakė D. Komskienė, dėkodama unijos steigėjams ir buvusiems valdymo organų nariams: kun. Jonui Stankevičiui, prel. mons. Vytautui Steponui Vaičiūnui, kun. Artūrui Jagelavičiui, mons. Vytautui Grigaraičiui, seseriai Vandai Navikaitei, kun. Jonui Bujokui, kun. kleb. Andriui Alminui, kun. kleb. Virginijui Veprauskui, kun. Evaldui Vitulskiui, kun. kleb. Gintautui Kabašinskui, Ovidijui Milašiui. Už tikėjimą kredito unijos idėja padėkota kard. Sigitui Tamkevičiui, taip pat šviesios atminties prof. habil. dr. Povilui Zakarevičiui ir kun. Jonui Babonui.

Renginio metu skambėjo ne tik sveikinimo kalbos, bet ir svečių pranešimai apie šiandienos finansų sektoriaus permainas, dabarties sukčiavimo tendencijas ir vadovo komunikaciją. Taip pat renginio viešnia – Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinė direktorė Olga Grigienė – pristatė rūmų misiją ir veiklą Kauno mieste bei visoje Lietuvoje, bendradarbiavimo su verslo atstovais abipusiai kuriamą vertę.

ARKU kredito unija pranešėjams kaip padėką įteikė bilietus į palaikymo Ukrainai koncertą Kauno „Žalgirio“ arenoje, tokiu būdu taip pat prisidėdami prie lėšų Ukrainai rinkimo.

Verslo partnerystės saitai

ARKU kredito unija yra vienintelio moterų klubo Europoje BNI HANZA, taip pat BNI Vanagas, BNI Aras, jau minėtų Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei Asociacijos Lietuvos kredito unijos narė. Tuo metu kredito unijos vadovė D. Komskienė priklauso ir Rotary Romuva bendruomenei, kurios atstovai – vieni iš unijos gimtadienio šventės svečių.

„Partnerystė su šiomis organizacijomis mums dovanoja ryšius, o kartu ir erdvę savanorystei, edukacijai ir savitarpio pagalbai. Visi šie aspektai yra artimai susiję su kredito unijų pagrindine misija ir mūsų puoselėjama bendruomeniškumo idėja“, – teigia D. Komskienė.

Kredito unijos vadovė dėkoja visiems šventėje dalyvavusiems svečiams, taip pat patikėjusiems kredito unijos idėja, esamiems ir būsimiems nariams: „Kiekvieno žmogaus atėjimas ir geri atsiliepimai apie uniją – geriausia dovana mums. Be partnerių, be stiprios ir darnios komandos mes nebūtume šiandien tokie, kokie esame, ir neturėtume vizijų siekti dar didesnių tikslų“, – susirinkusiems dėkojo D. Komskienė.

Fotoalbumas

Krizinės situacijos, tokios kaip koronaviruso protrūkis ir regione auganti geopolitinė įtampa, primena apie ekonomikos trapumą, o kartu – ir apie taupymo svarbą. Rūpintis finansiniu saugumu turime visi. Kokie taupymo įpročiai padės sukaupti „finansinę pagalvę“ nenumatytiems atvejams ir kaip elgtis jau turintiems santaupų, komentuoja Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) ekspertai.

Nerimą keliantys taupymo įpročiai

Kiekvienos krizės kontekste labiau negu įprastai susirūpinama finansiniu saugumu ir santaupų rezervu. Taupymas šiandien tampa ne noru, o neišvengiamybe, dėl kurios žmonės dažniau peržiūri išlaidas, kur gali – koreguoja savo poreikius: atsisako nebūtinųjų prekių ar paslaugų, didesnę dalį pajamų stengiasi atidėti taupymui.

Vis dėlto LKU kredito unijų grupės atliktas tyrimas parodė, kad kas antras apklaustasis sutaupytas lėšas renkasi laikyti savo pagrindinėje mokėjimo sąskaitoje, o kas ketvirtas – grynaisiais „kojinėje“. Tokie Lietuvos gyventojų taupymo įpročiai ekspertams kelia nerimą, mat santaupų laikymas be galimybės augti aukštos infliacijos fone jas paprasčiausiai tirpdo.

„Taupymas yra įprotis, kurį svarbu ugdyti, geriausia – nuo vaikystės. Vis dėlto pradėti taupyti niekada nevėlu ir tam tikrai nereikia laukti rytojaus“, – sako LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios LCKU Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius.

Santaupos – misija įmanoma

LKU grupės atliktame tyrime paaiškėjo, kad trečdalis apklaustų lietuvių taupymui stengiasi atidėti 6–10 % pajamų per mėnesį. Kas penktas tvirtino, kad taupymui pavyksta skirti tik iki 5 %. „Pastaraisiais metais ekonominė aplinka buvo gana pozityvi: pajamos augo, infliacijos beveik nejutome, mažiau rūpinomės savo finansų valdymu, – pastebi R. Šukevičius. – Vis dėlto paskutinį pusmetį sparčiai augusios infliacijos fone įsitikinome, kad taupyti svarbu ne tik trumpalaikiams tikslams, bet ir tam, kad užsitikrintume finansinį saugumą ilgalaikėje perspektyvoje.“

Anot pašnekovo, dažniausia tautiečių netaupumo priežastis – nelieka laisvų lėšų. „Tokia priežastis apklausose vyravo ir iki krizinių situacijų. Tačiau egzistuoja taisyklė – didėja pajamos, didėja ir poreikiai. Todėl sėkmingą taupymą neretai lemia įprotis ir disciplina, o ne aplinkybės, tokios kaip gaunamų pajamų dydis“, – sako R. Šukevičius.

R. Šukevičiaus teigimu, dažnai pateikiama pajamų paskirstymo taisyklė „50-30-20“ yra viena universaliausių, tačiau ir ja naudotis reikėtų tik atsižvelgus į individualią situaciją. Visgi iki 10 % pajamų per mėnesį taupymui turėtų atidėti kiekvienas namų ūkis, o gaunantys vidutines ar didesnes pajamas – ir daugiau.

„Kita problema – gyventojai taupo ne reguliariai, o tiek, kiek lieka laisvų pajamų. Dėl to reikalinga nusimatyti konkrečią sumą, kiek galite atidėti taupymui kiekvieną mėnesį, ir šios sumos neįtraukti į savo biudžetą. Geriausia taupymui numatytą pinigų sumą pervesti į atskirą sąskaitą arba indėlį vos gavus mėnesio pajamas“, – pataria R. Šukevičius.

Kur įprasminti turimas santaupas?

Blogėjant gyventojų lūkesčiams dėl ateities, o aukštai infliacijai tuštinant pinigines, kyla klausimas: kur laikyti sukauptas santaupas? Šiandien aktualus ne tik lėšų saugumas, bet, vyraujant neapibrėžtumui – ir žemos rizikos taupymo priemonės. Tuo metu indėliai yra laikomi vienu saugiausių ir patogiausių taupymo įrankių.

„Dabar dalis investavimu besidominčių žmonių pristabdė planus santaupas investuoti į aukštesnės rizikos priemones. Tuo metu indėliai – vienas saugiausių būdų kaupti pasyvias pajamas.“, – pataria LCKU Verslo ir projektų vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė.

J. Platenkovienė pastebi, kad vyraujant neapibrėžtumui dėl ateities, tarp klientų dažniau kyla nerimas: ar saugiau nutraukti indėlį ir atsiimti pinigus, ar tęsti taupymą? „Svarbu žinoti, kad Lietuvoje veikiantys bankai ir kredito unijos dalyvauja indėlių draudimo sistemoje, administruojamoje valstybinės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“. Pastaroji informuoja, kad indėlių sistema veikia kaip įprasta, yra stabili, kontroliuojama ir pagrindo nerimauti nėra“, – teigia J. Platenkovienė. Visgi nusprendus nutraukti indėlio sutartį, tai daugelyje unijų galima padaryti bet kada, tačiau išankstinio nutraukimo atveju nebus išmokamos palūkanos.

Svarbu žinoti ir lyginti palūkanas

Lietuvoje indėlius galima laikyti bankuose ir kredito unijose. „Sudarant indėlio sutartį, svarbu atkreipti dėmesį į kredito įstaigos mokamas metines palūkanas už indėlius ir jas palyginti. Štai kredito unijose indėlių palūkanos tam tikruose miestuose ir už tam tikrą laikotarpį gali siekti net iki 3 %“, – detalizuoja J. Platenkovienė.

Pašnekovės teigimu, galimybė taupyti ir gauti palūkanų už indėlius šiuo neužtikrintumo laikotarpiu tampa užuovėja žmonėms, siekiantiems išsaugoti ir auginti turimas lėšas. „Vis dažniau žmonės renkasi taupomuosius indėlius. Šis indėlio tipas leidžia pradėti taupyti nuo mažesnės sumos ir indėlio sąskaitą papildyti kiekvienam asmeniui priimtinu dažnumu bei norimo dydžio suma. O netikėtai prireikus lėšų, dalį taupomojo indėlio daugumoje kredito unijų galima atsiimti nepraradus jau sukauptų palūkanų“, – primena J. Platenkovienė.

Tendencijos eilę metų rodo, kad kredito unijos dažniau moka aukštesnes palūkanas už indėlius. „Dabartinės geopolitinės įtampos fone finansų rinkoje esama ženklų, kad metinė indėlių palūkanų norma kredito įstaigose augs. Ilga laiką unijos mokėjo aukštesnes palūkanas negu galėjo pasiūlyti, pavyzdžiui, komerciniai bankai. Remiantis mūsų veiklos specifika, šios tendencijos išliks ir ateityje: augant indėlių palūkanų normai bankuose, pastarosios augs ir kredito unijose“, – prognozuoja R. Šukevičius.

Taupo ir verslas

Dažno verslo vadovai nesusimąsto, kad jų santaupos, laikomos sąskaitose finansų įstaigose, taip pat gali būti įdarbintos. Terminuotieji indėliai verslui – saugus ir paprastas būdas už įmonės lėšas gauti palūkanas.

Dar daugiau, J. Platenkovienė pastebi, kad kai kuriose finansų įstaigose didesnių juridinių asmenų einamosiose sąskaitoje laikomas pinigų likutis nuo tam tikros sumos gali būti apmokestinamas ir neigiamomis palūkanomis. Tuo metu kredito unijos tokios praktikos netaiko ir esama atvejų, kai už tokias lėšas netgi mokamos palūkanos.

Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) iš papildomai skirtų lėšų pradeda teikti lengvatines paskolas pagal skatinamąją finansinę priemonę žemės ūkio ir žuvininkystės ūkio subjektams, patiriantiems sunkumų dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos. Paskolas iki 2022 m. birželio 30 d. teiks 17 LKU grupės kredito unijų.

Skolinimas vyks iki birželio 30 d.

Šių metų kovo mėnesį Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu buvo patvirtintas priemonės pratęsimas iki šių metų vidurio. Tam tikslui papildomai skirta 25 mln. eurų lėšų. ŽŪPGF ir LKU kredito unijų grupę prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) jau pasirašė sutartį dėl šių paskolų teikimo.

Lengvatinės paskolos pagal šią skatinamąją finansinę priemonę yra teikiamos apyvartiniam kapitalui finansuoti. Ūkio subjektai galės laiku sumokėti atlyginimus darbuotojams, atsiskaityti su tiekėjais, padengti kitas būtinas einamąsias išlaidas. Maksimali paskolos suma siekia iki 1 mln. eurų, maksimali trukmė – iki 72 mėnesių.

Vienam paskolos gavėjui gali būti suteikiama viena paskola per 2022 metų laikotarpį. Tad 2020–2021 m. laikotarpiu paskolomis pasinaudoję ūkio subjektai galės jomis pasinaudoti ir 2022 m. Svarbu, kad bendra suteiktų paskolų suma per visą šios finansinės priemonės galiojimo laikotarpį nuo 2020 m. vienam paskolos gavėjui neviršytų nustatytų limitų ir maksimalios 1 mln. eurų sumos.

Paskolos suteikiamos neįkeičiant turto, joms taikomas galimas paskolos grąžinimo atidėjimas iki 12 mėn. Paskolai, priklausomai nuo paskolos trukmės ir ūkio subjekto dydžio, taikoma fiksuota metinė palūkanų norma nuo 0,1 iki 1,51 proc. Paskolos administravimo mokestis siekia 2 proc. nuo paskolos sumos, tačiau ne mažiau kaip 150 eurų ir ne daugiau kaip 2 500 eurų.

Paskolos ūkio subjektams, susidūrusiems su apyvartinio kapitalo trūkumu, iki 2022 m. birželio 30 d. yra teikiamos per atrinktus finansų tarpininkus, tarp kurių – 17 LKU grupės kredito unijų.

Daugiau apie šią priemonę skaitykite čia: Lengvatinės paskolos nukentėjusiems nuo COVID-19.

Finansinė priemonė įgyvendinama pagal schemą, patvirtintą 2020 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-539 „Dėl skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ schemos patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais.

Informuojame, kad LKU grupės kredito unijos stabdo mokėjimų vykdymą į Rusiją, Baltarusiją bei lėšų, gautų iš šių šalių, įskaitymą. Išimtis bus taikoma tais atvejais, kai mokėjimai atliekami arba gaunami humanitariniais tikslais, susiję su pensijų gavimu. Toks sprendimas priimtas siekiant išvengti rizikų, susijusių su karu Ukrainoje ir nuolat plečiamų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, kai kuriems šių šalių piliečiams ir verslo subjektams, atskiroms prekių grupėms.

• Paskutinė diena mokėjimams į Rusiją, Baltarusiją atlikti – 2022 m. gegužės 18 d. Jei mokėjimai bus gauti po šios dienos, jie nebus vykdomi. Tokiais atvejais rekomenduojama kreiptis į kitą finansų įstaigą.
• Paskutinė diena mokėjimams iš Rusijos, Baltarusijos įskaityti – 2022 m. birželio 4 d. Jei mokėjimai bus gauti po šios datos, lėšos bus grąžintos siuntėjui.  

Pereinamuoju laikotarpiu, t. y. iki anksčiau nurodytų mokėjimų vykdymo ir lėšų įskaitymo stabdymo datų, mokėjimai gali būti vykdomi / lėšos įskaitomos tik esamiems kredito unijų nariams ir klientams, kuriems tokios operacijos buvo įprastos. Nariams ir klientams, naujai pradėjusiems bendradarbiavimą su LKU grupės kredito unijomis nuo 2022 m. gegužės 4 d., mokėjimai į ir iš minėtų šalių vykdomi nebus.

LKU grupės kredito unijos griežtai laikosi sankcijų režimų, todėl nevykdys ir nepriims mokėjimų, jei šie bus susiję (tiesiogiai, netiesiogiai ar per tarpininkus) su į sankcijų sąrašus įtrauktais subjektais, regionais, prekėmis ar paslaugomis.

Atkreipiame dėmesį, kad dėl ribojimų griežtinimo, mokėjimų vykdymas (įskaitant lėšų įskaitymą) gali užtrukti ilgiau negu įprastai, ypač jei mokėjimai yra susiję su Rusija, Baltarusija. Ilgiau gali būti analizuojamos ir vietinės operacijos.