Kategorija: LKU grupės naujienos

LKU kredito unijų grupės, jungiančios 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), turtas pirmo pusmečio pabaigoje priartėjo prie milijardo eurų ribos – 940,43 mln. eurų, nuo metų pradžios augęs 9,3 %. Tuo metu grupės šešių mėnesių palūkanų pajamos padidėjo 31,4 %, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Kaip skelbia LKU kredito unijų grupė, pirmą pusmetį buvo sustiprintas bendradarbiavimas su UAB „Investicijų ir verslo garantijomis“ (INVEGA), kurio dėka pristatyta ne viena lengvatinė priemonė žemės ūkio subjektams, didinanti finansavimo ūkininkams prieinamumą ir stiprinanti Lietuvos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą.

Šešių mėnesių pagrindinės veiklos rodiklių apžvalga

LKU kredito unijų grupė pirmą šių metų pusmetį ir toliau stiprino kapitalą – per šešis mėnesius iš viso buvo suformuota 2,3 mln. eurų specialiųjų atidėjinių. Neaudituotais duomenimis, per šį laikotarpį LKU grupės uždirbtos palūkanų pajamos siekė 35,07 mln. eurų – 31,4 % daugiau nei metais anksčiau.

Viso LKU kredito unijų grupė per 2024 metų šešis mėnesius uždirbo 5,84 mln. eurų grynojo pelno. Pastarasis, lyginant su pernai, dėl ženkliai padidėjusių palūkanų sąnaudų už terminuotuosius ir kitų tipų indėlius susitraukė 18,89 %. Tuo metu LKU grupės turtas nuo metų pradžios augo 9,3 % iki 940,43 mln. eurų.

Preliminariais duomenimis, grupę prižiūrinčios LCKU turtas siekė 277,51 mln. eurų, per pirmą pusmetį ūgtelėjęs 8,56 %. Didžiausia centrinė kredito unija Lietuvoje per šešis mėnesius uždirbo 1,58 mln. eurų grynojo pelno – beveik tiek pat kaip prieš metus. Tuo tarpu grynųjų palūkanų pajamų per pusmetį LCKU uždirbo 3,75 mln. eurų – 13,26 % daugiau nei prieš metus.

Neaudituotais 2024 m. birželio 30 d. duomenimis, LKU kredito unijų grupės likvidumo padengimo koeficientas siekė 248 %, reikšmingai paaugęs nuo metų pradžios. Pastarasis rodiklis ir kartu nuosekliai stiprinamas kapitalas patvirtina LKU grupės stabilumą ir tvarią veiklą. Tuo metu išlaidų ir pajamų santykio rodiklis birželio 30 d. peržengė 45,57 %. Grupę prižiūrinčios LCKU išlaidų ir pajamų santykio rodiklis siekė 43,15 %.

Verslo ir gyventojų finansavimas

Pasibaigus antram ketvirčiui, konsoliduota LKU kredito unijų grupė skaičiavo paskolų portfelio augimą, kuris per šešis mėnesius padidėjo 6,72 % iki 774 mln. eurų. Viso per antrą ketvirtį sudarytų naujų paskolų sutarčių skaičius viršijo 1 200 vnt.  

Konsoliduoto LKU paskolų portfelio kokybė išlieka stabiliame lygyje. 2024 m. pirmą pusmetį daugiau nei 30 d. vėluojančių paskolų dalis sudarė 4,8 % viso portfelio.

Vertinant paskolų portfelio struktūrą, ryškiausias augimas įvyko verslo paskolų segmente, kurio balansinė vertė per šešis mėnesius išaugo 10,68 % iki 311,3 mln. eurų. Tuo metų būsto finansavimo rinkoje pastarąjį pusmetį stebėtas neženklus sulėtėjimas. „Didžiuosiuose Lietuvos miestuose būsto kainos vis dar neženkliai kilo, nors ir būstų perkamumas kiek sumažėjo. Nepaisant to, LKU grupės paskolų portfelio struktūroje būsto paskolų dalis ir toliau augo“, – pažymi M. Vijūnas.

Viso naujų būsto paskolų per šešis mėnesius LKU grupės unijos suteikė už 30,1 mln. eurų sumą ir portfelio balansinė vertė nuo metų pradžios augo 2,22 % iki 342,73 mln. eurų.

Tuo tarpu vartojimo paskolų portfelis nuo metų pradžios išaugo 7,24 % ir pasiekė 21,83 mln. eurų sumą. Daugiausiai gyventojai skolinosi būsto atnaujinimo ir automobilio įsigijimo reikmėms. Žemės ūkio sektoriui suteiktų paskolų portfelis per šešis mėnesius padidėjo 8,28 %, iki 109,66 mln. eurų

Gyventojų taupymas

LKU kredito unijų grupės duomenimis, vis daugiau gyventojų ir verslo subjektų renkasi unijose taupyti sudarę indėlių sutartį. Tokią tendenciją lemia konkurencingos terminuotųjų indėlių palūkanų normos, kurios kai kuriose didmiesčių unijose siekia 4,5 % ir daugiau.

Didėjantis susidomėjimas taupymo įrankiais prisidėjo prie reikšmingo indėlių portfelio augimo. Per pirmąjį pusmetį LKU grupėje buvo sudaryta 17 697 naujų terminuotųjų ir taupomųjų indėlių sutarčių, o tai yra 11,15 % daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. 2024 m. birželio 30 d. duomenimis, LKU grupės konsoliduotas indėlių portfelis, įskaitant ir lėšas einamosiose sąskaitose, siekė 824,85 mln. eurų, per pusmetį išaugęs 9,35 %.

Aukštos indėlių palūkanos ir garantuota palūkanų grąža yra pagrindiniai veiksniai, skatinantys klientus rinktis taupyti kredito unijose.

Pagrindiniai finansiniai duomenys trumpai:

• LKU kredito unijų grupės turtas 2024 m. birželio 30 d. siekė 940,43mln. eurų, nuo metų pradžios augęs 9,3 %.
• Per 2024 metų pirmą pusmetį LKU grupė uždirbo 5,84 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno.
• LKU kredito unijų grupės paskolų portfelis per pusmetį augo 6,72 % iki 774 mln. eurų.
• Sparčiausiai LKU grupėje augo skolinimas verslui. Konsoliduoto paskolų verslui portfelio šešių mėnesių pokytis siekė 10,68 %.
• Indėlių portfelis, įskaitant ir lėšas einamosiose sąskaitose, siekė 824,85 mln. eurų ir per šešis mėnesius paaugo 9,35 %.

LKU kredito unijų grupė pasirašė sutartį su INVEGA dėl lengvatinių paskolų, skirtų investicijoms į žemės ūkio valdas, teikimo. Paskolas teikiančių finansų partnerių sąrašą sudaro 18 LKU grupės kredito unijų:

1. Anykščių kredito unija
2. Jurbarko kredito unija
3. Kauno kredito unija
4. Kėdainių krašto kredito unija
5. Kredito unija „Fortūna“
6. Kredito unija „Magnus“
7. Kredito unija „Prienų taupa“
8. Kredito unija „Tikroji viltis“
9. Pakruojo kredito unija
10. Panevėžio kredito unija
11. Pasvalio kredito unija
12. „Pilies“ kredito unija
13. Šeimos kredito unija
14. Tauragės kredito unija
15. Ukmergės ūkininkų kredito unija
16. Utenos kredito unija
17. Kredito unija „Sūduvos parama“
18. Vytauto Didžiojo kredito unija

Kredito unijų kontaktai čia.

„LKU kredito unijų grupės tikslas – padėti ūkininkams ir žemės ūkio verslams investuoti į modernias ir tvarias technologijas, kurios didintų jų konkurencingumą bei prisidėtų prie tvaraus ūkininkavimo principų diegimo. Esame pasiruošę aktyviai teikti lengvatines paskolas, kurios padės augti vietos bendruomenėms ir stiprėti žemės ūkio sektoriui visoje Lietuvoje“, – sako LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos Kreditų departamento direktorius Eimantas Valentinas.

Ūkininkai, įmonės ir jų grupės, bei žemės ūkio kooperatyvai, gali pretenduoti į dviejų tipų paskolas. Vienam paskolos gavėjui gali būti suteikta viena paskola tvarioms investicijoms į žemės ūkio valdas ir viena paskola investicijoms į žemės ūkio valdas. Maksimalus vienos paskolos dydis – 200 tūkst. eurų.

Paskolos sutarties su kredito unija sudarymui, pirmiausia būtina pateikti paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) dėl paramos gavimo pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano kvietimus: „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ arba „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Kvietimus teikti paraiškas rasite šioje nuorodoje.

Pagal kvietimą „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ teikiamos paskolos veiklai, susijusiai su tvariomis investicijomis į žemės ūkio valdas. Šios investicijos skatina tvarią žemės ūkio produktų gamybą, klimato kaitos švelninimą, atsinaujinančios energijos gamybą ir aukštesnių gyvūnų gerovės standartų diegimą. Pagal kvietimą „Investicijos į žemės ūkio valdas“ teikiamos paskolos veiklai, susijusiai su žemės ūkio valdų modernizavimu. Šios paskolos skirtos didinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, skatinti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, diegti inovacijas ir naujas technologijas, taip palaikant tvarią žemės ūkio produktų gamybą, bei ją skaitmenizuoti.

„Šios dviejų tipų paskolos skirtos investicijoms ir (ar) apyvartiniam kapitalui finansuoti. Investicijų finansavimo atveju, paskolos teikiamos iki 5 metų, o paskolos tik apyvartiniam kapitalui – iki 3 metų laikotarpiui. Didesnei – 70 proc. – paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos, o likusiai – finansų tarpininko taikomos rinkos palūkanos, kurios yra ne didesnės nei 5 proc. finansų tarpininko maržos ir 6 mėn. EURIBOR. Priemonei yra skirta 35 mln. eurų, iš kurių 30 mln. eurų – investicijoms į žemės ūkio valdas ir 5 mln. eurų – tvarioms investicijoms į žemės ūkio valdas, plius finansų tarpininkų privačios lėšos, kurios sudarys 30 proc. kiekvienoje paskoloje“, – teigia INVEGOS vyriausioji projektų vadovė Vaida Stamburaitė. 

Lengvatinės paskolos teikiamos pagal finansinę priemonę „Investicijos (įskaitant tvarias) į žemės ūkio valdas“, įgyvendinamą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą. Daugiau informacijos apie paskolas rasite nuorodoje.

V. Stamburaitė atkreipia dėmesį, jog šiuo metu žemės ūkio subjektai, turintys NMA pažymas, gali kreiptis į kredito įstaigas, pasirašiusias sutartis su INVEGA, ir dėl kitų lengvatinių paskolų.

„Be šių paskolų, INVEGOS atrinkti finansavimo partneriai teikia lengvatines paskolas ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones, skirtas ūkio subjektams, užsiimantiems žemės ūkio veikla, siekiant skatinti jaunųjų ūkininkų ir smulkiųjų ūkių finansavimą, ūkių plėtrą ir vystymą. Pagal  Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, teikiamos paskolos jauniesiems ūkininkams, pirmą kartą besisteigiantiems žemės ūkio valdoje ir ūkyje. Norint kreiptis dėl paskolos gavimo į finansų tarpininką – banką ar kredito uniją, svarbu turėti NMA pažymą. NMA kviečia dalyvauti skirtingose paramos programose, todėl kiekviena pažyma galioja tam tikrai priemonei, t. y. lengvatinei paskolai gauti“, – sako V. Stamburaitė.

Ar patikite savo asmeninius duomenis žmogui, kurį, pavyzdžiui, sutinkate gatvėje? Įsivaizduokime, praeivis lyg tarp kitko kreipiasi: „Sveiki, man atrodo, jūsų „Google“ paskyra nulaužta, gali pavogti ir jūsų banko duomenis. Ateikite čia ant suoliuko, padėsiu“. Kiek žmonių tuo patikėtų, susidūrę realiai? O atsiliepę į telefono skambutį iš neva „Google konsultanto“ – sutrinka ir praranda nemenkas sumas.

Lietuvoje pastaruoju metu pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas dėl finansinio sukčiavimo, kuomet piktadariai pasinaudoja „Google“ vardu. Schema – pasikartojanti: žmogui skambinama iš nepažįstamo numerio. Atsiliepus apsimetėlis esą „Google darbuotojas“ papasakoja istoriją, kad buvo įtartinai prisijungta prie vartotojo „Google“ paskyros, o asmens vardu mėginama pasiimti paskolą, todėl reikia susisiekti su banku, pateikiant prisijungimo duomenis. Dažniau taip susisiekia rusakalbiai sukčiai, bet įmanoma sulaukti skambučio ir lietuviškai.

„Pastaruoju metu girdime apie pasikartojančius atvejus, kai pirminis sukčiaus kontaktas įvyksta, fiktyviai prisistatant „Google“ darbuotoju. Žmogus įbauginamas, neva nulaužta jo elektroninio pašto paskyra, mėginama pasisavinti pinigų iš jo banko sąskaitos. Tuomet į kliento įrenginį atsiunčiama nuoroda ir užsikuria skaudžios apgaulės procesas – atsiuntus fiktyvią nuorodą, pasisavinami banko kliento duomenys arba klientas, pasidalinęs su sukčiais savo duomenimis, suteikia jiems galimybę patvirtinti kredito gavimą kliento vardu. Norime dar kartą priminti – įmonės Lietuvoje negali skambučio metu jūsų sujungti su banku, kredito unija ar policija, nėra tokios praktikos. „Google“ neskambina žmonėms dėl įtartinų prisijungimų, todėl geriausias atsakymas, sulaukus „Google“ skambučio – kuo greičiau nutraukti pokalbį“, – paaiškina Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Kaip jau yra informavusi Lietuvos policija, pastaruoju metu, prisidengdami „Google“ vardu, sukčiai iš gyventojų yra išvilioję įvairias sumas, nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų.  

Kai kurie apgauti asmenys, sutrikę dėl gan sudėtingos sukčiavimo schemos, piktavaliams netgi yra patikėję savo banko mokėjimo korteles – neva banko kurjeriams, atvykusiems į namus, įteikė turimas korteles ir jų PIN kodus.

Sukčiai metodus išdailina iki tokio lygmens, kad nebūtinai iš karto taikosi į pinigus – pasinaudoję prisijungimais prie vartotojo paskyrų, savo „taikinio“ įrenginiuose įdiegia neva antivirusines, o iš tiesų kenkėjiškas programas, kurios suteikia galimybę sekti klaviatūros paspaudimus ar daryti ekrano nuotraukas. Taip siekiama prieiti prie aukos dokumentų, slaptažodžių, banko kortelės duomenų ar net įgauti galimybę nepastebimai patvirtinti prisijungimą.

Keletas žingsnių, kurie leis išvengti apgaulės

• „Google“ atstovai neskambina gyventojams dėl įtartinų prisijungimų. Jei sulaukėte tokio skambučio – nutraukite pokalbį.
• Lietuvoje valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Rusiškai besikreipiantys skambintojai negali atstovauti jokioms oficialioms institucijoms – nei viešosioms, nei privačioms, įskaitant kredito įstaigas. Tačiau „Google“ fiktyvūs konsultantai retsykiais prabyla ir lietuviškai – nutraukite pokalbį.
• Jokia skaitmeninė platforma ar įmonė negali telefoninio pokalbio metu sujungti jūsų su kredito įstaiga. Nutraukite pokalbį.
• Niekada neatskleiskite telefonu asmeninių, su prisijungimu prie interneto banko ar mokėjimo kortele susijusių duomenų – jokia institucija to prašyti negali, šių duomenų atskleisti negalima.
• Neįsileiskite į namus asmenų, kurie siūlosi paimti jūsų banko mokėjimo kortelę su PIN kodais. Sulaukę tokio pasiūlymo, jokiu būdu neatskleiskite savo namų adreso, nutraukite pokalbį.
• Apie populiarėjantį sukčiavimo metodą pasakokite visiems, ką pažįstate.
• Patys susidūrę su šiuo apgaulės metodu, praneškite policijai.
• Jei norėtumėte apie pastebėtą naują sukčiavimo būdą informuoti daugiau žmonių – pasidalinkite savo istorija el. paštu [email protected]. Lietuvos bankų asociacija nuasmenintą informaciją apie sukčių naudojamus metodus viešina internetinėje svetainėje https://www.atpazinksukciu.lt.

Lietuvos bankų asociacijos rengta informacija

Didžiausiuose turistų traukos objektuose įprasta matyti grėsmingas iškabas su iškalbingais piešiniais: saugokitės kišenvagių. Ir vis tiek daugybė turistų namo grįžta apvogti, praradę pinigus ar dokumentus. Sukčių siautėjimui patogioje skaitmeninėje erdvėje lentelių neiškabinsi. Visgi jie vasarą dar labiau suaktyvėja ir savo piktavališkiems ketinimams naudoja visus įmanomus kanalus – nuo įprastų SMS žinučių iki „Youtube“ ir kitų socialinių tinklų platformų, praneša Lietuvos bankų asociacija (LBA).

Nors visuomenė jau nemažai žino apie sukčiavimą ir jo mastą, tačiau piktavaliai išranda vis naujų, sunkiau atpažįstamų apgaulės metodų. Kai kuriais iš jų pričiumpami net ir palyginti atsargūs asmenys, kurie jau žino, kad atidarinėti įvairiais kanalais siunčiamų įtartinų nuorodų – nevalia. Bet jei gaunamas pranešimas apie neapmokėtą komunalinę paslaugą?..

„Mūsų nariai nuolat stebi ir analizuoja sukčių elgseną, tad galime patvirtinti, kad vasarą sukčiams tikras darbymetis. Žmonės labiau atsipalaidavę, daugiau keliauja, padaugėja mokėjimų už skrydžių bilietus, apgyvendinimo įstaigų paslaugas, ir visame šiame smagiame kontekste savo juodąsias nišas susiranda nusikaltėliai, siekiantys išvilioti žmonių pinigus ar konfidencialius duomenis. Raginame neprarasti budrumo nė vieną akimirką. Apsisaugoti nuo šių atakų gali padėti nuolatinis atidumas, kritiškas bet kokių gaunamų pranešimų vertinimas ir dėmesys viešai skelbiamai informacijai apie sukčiavimo būdus“, – pabrėžia LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

LBA nariai atkreipia dėmesį į naujas piktavalių veikimo schemas. Štai keletas jų.

Hidrauliniai bandymai ar sukčių ataka?

Daugelis gyventojų jau yra susidūrę ir atpažįsta melagingus laiškus ar SMS žinutes, kurias sukčiai siunčia apsimesdami valstybinėmis, paslaugų įmonėmis ir ragina neva susimokėti už komunalines paslaugas. Tačiau sukčiai ėmė gilinti „specializaciją“ ir nusitaikė į gyventojus, kurių namuose dėl hidraulinių vamzdynų bandymų atjungiamas karštas vanduo.

Gyventojus, kurių namuose planuojama reguliariems hidrauliniams bandymams išjungti karšto vandens tiekimą, piktavaliai nesunkiai atrenka oficialiose svetainėse, kuriose pranešama apie numatomus darbus. Socialiniuose tinkluose atradę ir asmeninius duomenis, sukčiai žmonėms išsiuntinėja pranešimus su nuorodomis į apmokėjimą ir informacija, kad dėl pradelsto mokėjimo gyventojui atjungiamas karštas vanduo.

Nepasitikrinę informacijos oficialioje paslaugų tiekėjo svetainėje apie vykdomus darbus, gyventojai įkliūva į pinkles ir „apmoka“ sąskaitą, tiksliau, papildo sukčių pinigines.

Ekspertai pabrėžia: nei bankai, nei valstybinės įstaigos niekada nesiunčia pranešimų su prisijungimo nuorodomis. Tai – pirmas požymis, kad informacija melaginga. Be to, sukčiai spaudžia gyventojus veiksmą atlikti skubiai – tai irgi turi kelti įtarimą. Atsidūrus tokio sukčiavimo taikinyje ir išvengus apgaulės, rekomenduojama apie tai pranešti įstaigai, kurios vardu siunčiami melagingi pranešimai, ir policijai. Taip kitiems žmonėms padėtume išvengti piktavališkų atakų.

Pigesni skrydžių bilietai: tai gali būti ir spąstai

Planuodami vasaros keliones, apdairūs atostogautojai stengiasi paieškoti patrauklesnių oro linijų pasiūlymų. Finansinio raštingumo atžvilgiu, tai išmintingas elgesys – sutaupyti išties galima. Tačiau tai, kaip veikia įvairios skrydžių bilietų pardavimo platformos, jau tapo gardžiu kąsniu sukčiams.

Nusikaltėliai, perpratę tiek tokių platformų veikimo būdą, tiek žmonių elgesį, imasi savo veiksmų – sukuria ypač tikroviškas pigių skrydžių svetaines, jas reklamuoja paieškos sistemose, socialiniuose tinkluose, elektroniniu paštu ir siūlo didžiules nuolaidas. Netikros skrydžių svetainės itin pavojingos, kadangi pirkdami lėktuvų bilietus žmonės įpratę pateikti pačius asmeniškiausius duomenis – jie gali būti nutekinti. Taigi, pigių bilietų paieškos gali baigtis apgaule ir pavogtais duomenimis.

Įsigijus lėktuvo bilietus netikrose svetainėse taip pat sulaukiama prašymų koreguoti užsakymą, keisti duomenis, pavyzdžiui, sumokėti papildomai, pakeisti vardą – kitaip skrydis neva bus atšauktas. Tačiau skrydis net ir neegzistavo, o piktadariai, gavę pinigus, išnyksta.

Su kelionėmis susiję ir suklastoti skelbimai „Booking“ ar „Airbnb“ platformose, kai gyventojai įtikinami už paslaugas atsiskaityti ne per oficialias platformas, o už jų ribų. Jei nakvynės pardavėjas paprašo už rezervaciją sumokėti tiesiogiai arba internetu pateikti kredito kortelės duomenis, griežtai perspėjama to nedaryti – svarbią asmeninę informaciją įprasta pateikti tik atvykus, o rezervaciją apmokėti paslaugos svetainėje, ne savininkui į rankas.  

Didelė sukčių koncentracija socialiniuose tinkluose

Vienas naujesnių sukčiavimo metodų – atvejai, kai gyventojai sulaukia skambučio iš neva „Google“, „Meta“, bankų arba policijos atstovų, kurių metu išviliojami interneto banko prisijungimo duomenys. Juos gavę ir kliento vardu prie interneto banko prisijungę sukčiai gali matyti ir kliento mokėjimo kortelės PIN kodą. Toliau su asmeniu bendraujama programėlėje „WhatsApp“, kur sukčiai sukuria suklastotą kredito įstaigos profilį – naudoja pavadinimą, kredito įstaigos logotipą ar netgi atsiunčia melagingą kredito įstaigos valdybos narių vardu pasirašytą raštą, kuriame informuoja apie neva nesaugią sąskaitą ir praneša, kad klientas tapo sukčiavimo auka. Tokio pokalbio motyvas – išvilioti ir gauti kliento mokėjimo kortelę, kurią, sukčių sėkmės atveju, gyventojai patys atiduoda atvažiuojantiems kurjeriams.

Kai kurios kredito įstaigos fiksuoja, kad net 61 proc. sukčiavimo atvejų prasideda „Meta“ valdomuose socialiniuose tinkluose, tad itin budriems reikėtų būti leidžiant laiką ir bendraujant „Facebook“, „Instagram“ ir „Threads“ platformose.  Taip pat išskiriama ir „Facebook“ skiltis „Marketplace“, kurioje itin dažnai talpinami fiktyvūs parduodamų daiktų skelbimai prašant išankstinio apmokėjimo.

Tokios istorijos aiškiai parodo, kad sukčiai seka tendencijas ir aktualijas, įvairių įmonių, valstybinių įstaigų veiklą ir ieško nišų, kurios leistų apgauti kuo daugiau žmonių. Jų naudojamos schemos sudėtingėja, todėl kritinis mąstymas ir griežta socialinių tinklų higiena turi tapti žmogaus palydovu kiekviename žingsnyje. Būtina prisiminti, kad duomenų apie prisijungimus prie interneto banko, PIN kodų negalima perduoti niekam. Bankai, kredito unijos ir policija tokios informacijos iš gyventojų neprašo niekada.

Lietuvos bankų asociacija ragina gyventojus, patyrusius sukčių atakas, informuoti policiją. Anonimiškai informacija apie sukčių naudojamus metodus galima pasidalinti el. paštu [email protected]. Išmokti atpažinti sukčius padės interneto svetainė www.atpazinksukciu.lt.

Lietuvos bankų asociacijos rengta informacija

LKU kredito unijų grupė pasirašė sutartį su UAB „Investicijų ir verslo garantijomis“ (INVEGA), pagal kurią priemonėje dalyvaujančios kredito unijos pradeda teikti lengvatines paskolas ūkininkams. Lengvatinės paskolos gali būti skirtos ūkio plėtrai ir modernizavimui, taip pat investicijoms bei apyvartiniam kapitalui finansuoti.

Dėl paskolos į priemonėje dalyvaujančias LKU grupės kredito unijas gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie užsiima žemės ūkio veikla, veikia žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo ir kaimo plėtros srityse. Taip pat dalyvaujantys Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ programoje ir yra gavę tai patvirtinančią NMA pažymą.

Gavusieji NMA pažymą, patvirtinančią jų tinkamumą gauti lengvatinę paskolą, toliau dėl paskolos gali kreiptis į vieną iš 20 LKU grupės kredito unijų, kurių sąrašas skelbiamas INVEGOS interneto svetainėje.

„LKU grupės kredito unijos jau kone 30 metų yra artimos Lietuvos ūkininkams ir stengiamės pasiūlyti finansavimo sprendimus, atliepiančius jų patiriamus iššūkius. Ilgamečių partnerių, tokių kaip INVEGA, dėka galime stiprinti Lietuvos ūkio sektorių, suteikdami paskolas lengviau prieinamomis sąlygomis“, – teigia LKU grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos projektų vadovė Jūratė Tamošaitytė.

Anot INVEGOS vyriausiosios projektų vadovės Vaidos Stamburaitės, lengvatinės paskolos pagal šią finansinę priemonę gali būti teikiamos iki 200 tūkst. eurų sumos, maksimaliam 5 metų laikotarpiui. Projektų vadovė atkreipia dėmesį, jog paskola galima pasinaudoti išskirtinai leistinais tikslais.

„Paskolos skirtos investicijoms į materialųjį, nematerialųjį ir biologinį turtą finansuoti bei apyvartiniam kapitalui finansuoti“, – sako V. Stamburaitė.

Kaimo plėtros finansinių priemonių fondo Pasidalytos rizikos paskolos 75 proc. daliai taikomos nulinės palūkanos, o likusiai daliai – finansų tarpininko taikomos palūkanos, kurios yra ne didesnės nei 5 proc. finansų tarpininko marža ir 6 mėn. EURIBOR.

Informuojame, kad rytoj, liepos 16 d., nuo 18:00 val. vyks planiniai IT sistemų atnaujinimo darbai. Preliminari darbų pabaiga – 20:00 val. Šiuo laikotarpiu nebus galimybės atlikti operacijų naudojantis elektroninės bankininkystės sistema „i-Unija“, LKU mobiliąja programėle, taip pat atsiskaityti „i-Unija“ elektroninės prekybos parduotuvėse.

Periodiškai atliekame IT sistemų naujinimus, siekdami užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę ir saugumą. Prašome planuoti savo reikalingas pinigų operacijas taip, kad jas galėtumėte atlikti prieš arba po šių naujinimo darbų.

Svarbu! Atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis atnaujinimų metu nesutriks. Kortelių turėtojai galės atsiskaityti prekybos bei paslaugų teikimo vietose arba išsiimti grynųjų pinigų bankomatuose kaip įprasta.

Dėkojame už supratingumą ir iš anksto atsiprašome už galimus nepatogumus!

Žiniasklaidoje nuvilnijus pranešimams apie bankų keliamus įkainius ir regionuose uždaromus padalinius, LKU grupės kredito unijos teikiamų paslaugų sąlygas keičia nuosaikiau, praneša didžiausią kredito unijų grupę prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU). Dauguma kredito unijų nekeitė savo paslaugų kainodaros ir toliau planuoja išlaikyti vienas didžiausių indėlių palūkanų Lietuvoje. 

Stabilūs paslaugų įkainiai

Kredito įstaigoms mušant pelningumo rekordus, dalies kredito įstaigų sprendimą didinti paslaugų įkainius Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pavadino „liūdinančiu faktu“. Sąskaita kredito įstaigoje, mokėjimo kortelė ir kitos finansinės paslaugos daugeliui – savaime suprantama kasdienybės dalis. Dėl to atsiranda didesnis vartotojo prisirišimas prie šių paslaugų tiekėjo ir atsisakoma reguliariai įvertinti alternatyvas rinkoje.

Tuo metu LKU kredito unijų grupės vienijamos 45 kredito unijos teikia visas pagrindines finansines paslaugas, kurių sąlygas keičia nuosaikiau.

„Mes reaguojame į klientų lūkesčius ir užtikriname finansinių paslaugų prieinamumą visiems. Absoliuti dauguma LKU grupės kredito unijų šiemet nekoregavo savo kainodaros ir artimiausiu metu to daryti neplanuoja“, – sako LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas bei prideda, kad kitoms įstaigoms pradėjus mažinti indėlių palūkanas, kredito unijos to daryti taip pat kol kas neketina.

LCKU vadovo teigimu, net apie 20 LKU grupės unijų už 12 mėnesių indėlį siūlo 4 proc. ir didesnes palūkanas, o taupant didesnę sumą ir ilgesį laikotarpį – galima gauti pasiūlymą su metinėmis palūkanomis iki 5 proc.

Per 100 aptarnavimo vietų visoje Lietuvoje

LKU kredito unijų grupė kartu sudaro per 100-o klientų aptarnavimo vietų tinklą, kuris – plačiausias Lietuvoje. Pastarasis apima visus šalies regionus, todėl net ir atokesnių Lietuvos vietovių gyventojai gali be vargo rasti kredito uniją netoli savo namų. Tai ypač svarbu tiems, kurių mieste ar miestelyje kredito unija liko vienintelė finansų įstaiga, taip pat nesinaudojantiems interneto banku ar turintiems ribotą prieigą prie interneto.

Kredito unijos kūrėsi su tikslu tenkinti bendruomenių poreikius. Šiandien veikdamos visuose Lietuvos regionuose, unijos gali pasiūlyti ne tik visų kasdienių finansinių paslaugų paketą – mokėjimo sąskaitą, korteles, bet ir lankstesnį finansavimą, ypač nestandartiniams klientų atvejams.

„Kredito unijų išskirtinumas – artumas nariui. Išklausome ir išgirstame kiekvieną į uniją atėjusį ir jo situaciją įvertiname individuliai. Puoselėjame šią vertybę iki šiol, todėl žadame ir ateityje išlaikyti turimą klientų aptarnavimo vietų tinklą. Į mūsų kredito unijas klientai gali atvykti be išankstinės registracijos“, – teigia LCKU vadovas M. Vijūnas.

Dalis kredito unijų taip pat teikia pinigų išgryninimo iš sąskaitos bet kurioje kitoje finansų įstaigoje paslaugą, kuria gali pasinaudoti ne tik unijų nariai.

Gerb. Klientai,

informuojame, kad nuo 2024 m. birželio 20 d. įsigalios atnaujintos Elektroninių paslaugų teikimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės).

Pagrindiniai pakeitimai šiose Taisyklėse susiję su Kliento / Kliento įgaliotų asmenų teisių ir limitų nustatymu elektroninės bankininkystės sistemoje „i-Unija“ ir atnaujinamais Klientų informavimo terminais dėl keičiamų Taisyklių, įkainių ir (ar) mokesčių paskelbimo.

Elektroninės bankininkystės sistemoje „i-Unija“ atsiras galimybė nustatyti / keisti Sąskaitų matymo, Mokėjimų ruošimo, Operacijų tvirtinimo, Operacijų tvirtinimo teises sąskaitoms  (atsiskaitomųjų, mokėjimo kortelių ir / arba kredito linijų sąskaitų) ir Kliento / Kliento įgaliotų asmenų operacijų tvirtinimo teises.

Su atnaujintomis Taisyklėmis galite susipažinti čia.

Laikoma, kad Klientai sutinka su atnaujintomis Taisyklėmis, jeigu iki jų įsigaliojimo dienos savo kredito unijai nepateikė prašymo nutraukti Elektroninių paslaugų teikimo sutarties. Klientams, kurie sutinka su atnaujinamomis Taisyklėmis, nereikia atlikti jokių papildomų veiksmų. Klientai, nesutinkantys su Taisyklių pakeitimais, turi teisę nemokamai nutraukti Elektroninių paslaugų teikimo sutartį iki dienos, kurią įsigalios atnaujintos Taisyklės. Dėl Elektroninių paslaugų teikimo sutarties nutraukimo prašome kreiptis į kredito uniją.