Dėl ekonominės neapibrėžties ir augančių kainų, 2022-ųjų antroje pusėje nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas slopo, o būsto pardavimo laikotarpis – pailgėjo. Nepaisant to, būsto kreditavimo paklausa kredito unijose išlieka stabili, o pastarąsias vis dažniau atranda savarankiškai dirbantys bei pajamas iš užsienio gaunantys tautiečiai.
Matuoja devynis kartus
Finansų ekspertai pastebi, kad šiuo laikotarpiu svarstantys įsigyti būstą atidžiau ieško balanso tarp savo lūkesčių ir galimybių, atsižvelgdami ne tik į šiandienos situaciją, bet ir į galimus aplinkybių pokyčius ateityje. LKU kredito unijų grupės, vienijančios 45 kredito unijas, vertinimu, šiemet nežymiai mažėjo suteiktų būsto paskolų skaičius, tačiau jų vidutinė suma – augo.
Pastarųjų 12-os mėnesių vidutinė skolinimosi būstui suma kredito unijose siekė 57,8 tūkst. eurų, kuri dėl didėjančių NT kainų per metus paaugo 13,1 proc. Taip pat ryškėjo tendencija, kai dalis klientų paraiškas kreditui gauti pildo dar neišsirinkę konkretaus būsto, kad įsivertintų galimybes gauti būsto paskolą ir galimą mėnesio įmoką didėjančio EURIBOR atžvilgiu.
Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Kredito rizikos skyriaus vadovės Ingridos Kedytės teigimu, svarstantiems pasiskolinti būstui kredito įstaigoje vertėtų atsižvelgti į tai, kaip EURIBOR pokyčiai gali nulemti paskolos mėnesio įmokos dydį ir ateityje.
„Būsto paskola dažniausiai imama 20–30 metų laikotarpiui, per kurį paskolos įmokos dėl EURIBOR svyravimų gali tiek augti, tiek mažėti. Žinoma, kredito įstaigos, vertindamos asmens finansines galimybes gauti paskolą, atsižvelgia, kad paskolos mėnesinė įmoka neviršytų daugiau kaip 40 % šeimos pajamų, tačiau verta pasverti ir individualiai, kokią didžiausią sumą galima skirti paskolos įmokai, kad finansiniai įsipareigojimai netaptų našta“, – rekomenduoja I. Kedytė.
Vis dėlto ekspertė atskleidžia, kad infliacijos šuoliai ir kylančios palūkanos nenulėmė reikšmingų pokyčių būsto finansavime kredito unijose.
Išeitis dirbantiems savarankiškai
Sulig kiekvienais metais dirbančių pagal individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą ar kitokią savarankiškos veiklos formą gretos didėja. Neretai šiems asmenims pasikreipus į vieną ar kitą kredito įstaigą dėl būsto paskolos, kyla problemų vertinant gaunamų pajamų tvarumą. Dėl tos priežasties vis dar esama nuomonės, kad dirbantys savarankiškai arba gaunantys kitas alternatyvias pajamas gali pamiršti apie kredito įstaigų finansavimą.
Jurga ir Antanas Jakimavičiai Žemaitijoje įkūrė ne tik vietinių gyventojų gerai žinomą bei lankomą Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parką. Šeima veiklą vykdo pagal verslo liudijimą. J. Jakimavičienė pakoja, kad nusprendus įsigysti būstą, pirmiausia, kreipėsi į banką, tačiau pagalbos ir finansavimo norimam būstui gauti nepavyko.
„Išgirdę mūsų istoriją su banku, pažįstami rekomendavo kreiptis į kredito uniją „Germanto lobis“ ir, tiesą sakant, iš karto pastebėjome skirtumą – šiltesnį bendravimą ir kitokį požiūrį į klientą. Kredito unijoje sulaukėme didesnio lankstumo vertinant mūsų situaciją – viskas buvo atlikta greitai ir paprastai“, – pasakoja J. Jakimavičienė ir neslepia, kad po to dar ne kartą kreipėsi į kredito uniją dėl kitų paslaugų bei artimoje ateityje planuoja įsigyti kredito unijos mokėjimo kortelę.
Tuo metu I. Kedytė patvirtina, kad tokių situacijų, kuomet į unijas dėl finansavimo būstui kreipiasi dirbantys savarankiškai, kasmet tik daugėja.
Lankstumas garantuotas
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad kredito unijos, kaip ir bankai, turi griežtą atsakingo skolinimo(si) metodologiją. Vis dėlto kredito unijose dirbantys specialistai skiria dėmesį kiekvieno besikreipiančio kliento situacijai.
„Kredito unijos skiria prioritetą kliento individualiai situacijai išanalizuoti bei pasižymi lankstumu ieškant geriausių finansinių sprendimų. Esame sukaupę 25-erių metų patirtį finansuojant tiek dirbančius savarankiškai, tiek pajamus užsienyje gaunančius, tačiau būstą Lietuvoje įsigyti panorusius tautiečius“, – teigia pašnekovė.
Kredito unijos gali finansuoti iki 85 procentų būsto vertės, o maksimalus paskolos grąžinimo terminas – 30 metų. Tiesa, kredito unijos, siekdamos tinkamai įvertinti asmens, dirbančio savarankiškai arba pajamas gaunančio iš užsienio, pajamas, gali paprašyti pateikti jas patvirtinančius dokumentus už ilgesnį laikotarpį negu įprasta – 12 arba 24 mėnesius.
Padidėjusios būsto paskolų palūkanų normos gąsdina ne tik ketinančius skolintis, bet ir esamus paskolos gavėjus. Vis dėlto I. Kedytė, susidūrusiems su finansinėmis problemomis ar laikinai sumažėjusiomis pajamomis, pirmiausia, rekomenduoja kreiptis į savo kredito unija: „Kredito unijoje dirbantys specialistai patars, kaip derėtų elgtis konkrečioje situacijoje, ir kartu su klientu stengsis rasti sprendimą – peržiūrėti paskolos grąžinimo grafiką ar apsvarstyti galimybes atidėti paskolos įmokas.“
Atgal 
