Apie mus

Grupę prižiūrinti LCKU buvo vertinama su tikslu nustatyti instuticinį reitingą.

LCKU institucinis reitingas – α- (High).

Vertinimą atliko išorės įmonės „MFR Rating“. Buvo vertinamos tokios sritys kaip politinis ir ekonominis kontekstas, rinkos reguliavimas, valdymas ir strategija, sistemos ir kontrolė, finansinis profilis ir portfelio kokybė.

2022 m. Prie LKU kredito unijų grupės prisijungė nauja narė.

LKU grupės nare tapo didžiausią paskolų portfelį tarp kredito unijų Lietuvoje turinti „Taupa“.

Kredito unija „Taupa“ yra viena didžiausių ir seniausių kredito unijų Lietuvoje, veiklą vykdanti jau nuo 1997 m. Lietuvos banko duomenimis, 2022 m. pirmąjį pusmetį „Taupa“ buvo didžiausia kredito unija šalyje pagal suteiktų paskolų portfelį.

2022 m. LCKU atitinka gero elgesio kodekso reikalavimus.

LCKU vertino italų konsultacinė įmonė „Microfinance Rating“ dėl atitikimo gero elgesio kodekso (angl. Code of Good Conduct) reikalavimams. Minėta įmonė teikė rekomendacijas Europos Komisijai, kuri nusprendė LCKU suteikti atitikimą šiam kodeksui patvirtinantį sertifikatą.

Įvertinti tokie LCKU veiklos aspektai kaip santykiai su nariais, klientais ir investuotojais, organizacijos valdymas, rizikos valdymas, ataskaitų teikimo standartai ir valdymo informacinės sistemos.

2018 m. Kredito unijų reforma.

2018 m. sausio 1 d. baigta kredito unijų reforma leido susiformuoti centrinių kredito unijų grupėms, kurios stiprina kooperatinės bankininkystės veiklą, plėtoja finansinių paslaugų teikimą regionų, miestelių ir miestų gyventojams bei verslui.

Įsigaliojus reformai, kiekviena kredito unija turėjo priklausyti vienai iš centrinių kredito unijų ir susivienyti į vieningas mokumo užtikrinimo sistemas. Centrinės kredito unijos nuo šiol turi aiškias ir veiksmingas teises bei pareigas prižiūrėti savo narių veiklą. Sektoriaus reforma siekta, kad centrinės kredito unijos ir jų narės kredito unijos būtų finansiškai atsakingos viena už kitą ir būtų suinteresuotos veiksminga savireguliacija, skirta šioms finansų įstaigoms apsisaugoti nuo bankrotų.

2015 m. Atnaujintas LKU kredito unijų grupės prekės ženklas.

LKU kredito unijų grupė sėkmingai plečiasi ir apie tvarų savo augimą, gyvavimą nusprendžia visuomenei iškomunikuoti su atnaujintu prekės ženklu. Naują LKU grupės logotipą sudaro atskiros dalys, susijungiančios į vientisą ir tvirtą geometrinę figūrą, simbolizuojančią tautiškumą, vienybę ir artimą bendruomenę. Žalia logotipo spalva nurodo dinamiškumą, gyvumą ir augimą, o tamsaus šrifto užrašas – solidumą ir patikimumą.

2009 m. įsigaliojo naujasis Kredito unijų įstatymas.

Kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Seime priimtas 2008 m. birželio 17 d. Įstatymas įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d. Juo numatyti tokie nauji reikalavimai, kaip didžiausios paskolos vienam skolininkui normatyvas, paskolų, kurių terminas viršys penkerius metus, užtikrinimas hipoteka, vidaus ir išorės audito reikalavimai, kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimai kandidatams į kredito unijų vadovus. Taip pat kredito unijoms leista teikti daugiau paslaugų, pavyzdžiui, laiduoti bei teikti finansines garantijas, keisti valiutą (grynaisiais pinigais). Įstatyme nustatyta, kad teritorija taps vieninteliu kredito unijos narius vienijančiu kriterijumi.

2002 m. įsteigta Lietuvos centrinė kredito unija.

2002 m. lapkričio 28 d. Lietuvos banko valdybos posėdyje Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU) buvo išduota veiklos licencija. Su LCKU įsteigimu prasidėjo naujas kredito unijų veiklos etapas: dabar jos turėjo garantinius fondus, kuriais galėjo pasinaudoti finansinių sunkumų atveju, o valstybės dalyvavimas formuojant organizacijos įstatinį kapitalą rodė palankų valstybės požiūrį į tolimesnę kredito unijos veiklos plėtrą.

2000 m. priimta nauja Kredito unijų įstatymo redakcija.

2000 m. gegužės 18 d. Seimas priėmė Kredito unijų įstatymo pakeitimus, kuriais numatė minimalaus pajaus dydžio sumažinimą, atnaujino narystės kriterijus, pagal kuriuos nariais leista tapti ir juridiniams asmenims. Taip pat individualios įmonės, ūkinės bendrijos, žemės ūkio kooperatyvai, uždarosios akcinės bendrovės, kurių kontrolinis akcijų paketas priklauso nariams, galėjo tapti asocijuotais nariais, vadinasi, galėjo naudotis visomis kredito unijų teikiamomis paslaugomis, tačiau negalėjo dalyvauti jų valdyme.

1997 m. įsteigta Asociacija Lietuvos kredito unijos.

1997 metų lapkričio 13 d. Žemės ūkio rūmuose susirinkusios 11 SDID projekto kuruojamų kredito unijų įsteigė Asociaciją Lietuvos kredito unijos. Pirmuoju asociacijos valdybos pirmininku ir administracijos vadovu išrinktas kun. J. Stankevičius, tuometinis kooperatinės bendrovės ARKU kredito unijos vadovas.

1995 m. įsteigta pirmoji kredito unija Lietuvoje „Vievio taupa“.

1995 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos bankas išdavė veiklos licenciją pirmajai kredito unijai Lietuvoje – „Vievio taupai“. Ją įsteigė AB „Vievio paukštynas“ darbuotojai, vadovaujami ekonomisto Juozo Urbono. Čia susibūrė 60 pajininkų, visi jie – „Vievio paukštyno“ darbuotojai. Kredito unija buvo įregistruota tų pačių metų lapkričio 27 d. ir jau metų pabaigoje pradėjo veiklą.

1995 m. priimtas Kredito unijų įstatymas.

Kredito unijų steigimuisi Lietuvoje gyvybiškai svarbų Kredito unijų įstatymo projektą rengė ne tik oficialiai suburta darbo grupė – prisidėjo visas būrys idėją palaikančių profesionalų. Įstatymo projektą Seimo nariams pristatė jo pagrindinis autorius ir darbo grupės vadovas dr. S. Vėlyvis. Kredito unijų įstatymas priimtas 1995 m. vasarį, o 1995 m. kovo 24 d. pasirašytas LR Prezidento Algirdo Brazausko.

1994 m. SDID parengė trijų metų projektą kredito unijų Lietuvoje įkūrimui.

1994 m. birželį projekto vadovė, tautietė Regina Piečaitienė iš Kanados atvyko į Lietuvą. Jau po keturių mėnesių buvo užregistruota SDID (Société de Développement International Desjardins) atstovybė Lietuvoje. Kredito unijų projekto vykdymui trims metams finansavimą suteikė Kanados tarptautinės plėtros agentūra (CIDA) ir Atviros Lietuvos fondas.

1993 m. kredito unijas nepriklausomoje Lietuvoje atkurti ėmėsi kanadiečiai.

Sugriuvus Sovietų Sąjungai, „Développement International Desjardins“ atstovų žvilgsniai nukrypo postsovietinių valstybių link. Organizaciją ypač domino Baltijos šalys. Iš jų, dėl mūsų tautiečių aktyvumo, o ir šiokios tokios sėkmės, buvo pasirinkta Lietuva. Kanados lietuviai buvo aktyvūs kredito unijų judėjimo puoselėtojai ir įžvelgė, kad paprastam valstybės piliečiui gauti paskolą mūsų valstybėje – itin sunku.

Galimybių studijos, baigtõs 1993 m. spalį, išvadose konstatuota, kad Lietuvoje itin reikalingos už sąžiningas palūkanas teikiamos paskolos. Ypatingai tai buvo aktualu žemės ūkio sektoriuje, kur dėl kredito trūkumo buvo itin paplitęs neformalus skolinimas, o santaupos buvo dažnai laikomos namuose.