Naujienos

Lietuvos centrinė kredito unija, vienijanti 45 kredito unijas visoje Lietuvoje, jungiasi prie valstybės paramos nukentėjusiam nuo COVID-19 pandemijos verslui. Pasinaudoję „Portfelinių garantijų paskoloms“ ir „Paskolų labiausiai nuo COVID-19- nukentėjusiems verslams“ instrumentais, administruojamais INVEGA agentūros, didžiausios kredito unijų, LCKU grupės klientai turės dar geresnes galimybes įveikti sunkmetį ir prisitaikyti prie pasikeitusių verslo sąlygų.

Paskolos ir garantijos išplės unijų galimybes padėti verslams

„Kovo viduryje paskelbtas karantinas neabejotinai padarė didžiausią neigiamą poveikį mūsų klientams. Mūsų paskolų vadybininkai nuolat bendrauja su klientais, net ir be valstybės paramos ne vienam suteikėme „kredito atostogas“, pakoregavome paskolos grąžinimo grafikus. Esame tikri, kad institucija, kuriai rūpi jos klientų sėkmė ir gerovė visada turi stengtis padėti.

Būtent tai ir darėme visą laiką. Kadangi, valstybės taikoma parama gali naudotis ir tie klientai, kuriems po karantino paskelbimo jau buvo prailgintas įmokų grąžinimo grafikas ar taikomas įmokų grąžinimo atidėjimas, prisijungę prie valstybės investicijų ir garantijų agentūros INVEGA organizuojamų finansinių instrumentų, galėsime jiems padėti dar labiau“, – sako Vilniuje veikiančios Šeimos kredito unijos administracijos vadovas Žygimantas Valys.

Pasak kredito unijos vadovo, itin svarbu, kad programa galės pasinaudoti ir smulkiosios įmonės, kurioms iki šiol pasiskolinti būdavo sunkiausia. „Dauguma mūsų verslo klientų – nedidelės, dar tik pradedančios savo veiklą įmonės. Be mūsų ir valstybės pagalbos dauguma jų sunkmečio neišgyventų. Patenkinome daugiau nei pusės besikreipusių įmonių prašymus. Šiandien negalvojame apie savo pajamas ir verslo rezultatus. Tikimės, kad šiomis sunkiomis sąlygomis susiformavusi partnerystė truks ilgus metus“, – sako Ž. Valys.

Valstybės pagalba – paskolų garantijomis ir pačiomis paskolomis leidžiančiomis atkurti likvidumą, nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams galės pasinaudoti įmonės, kurių apyvarta po karantino paskelbimo sumažėjo atitinkamai 40 arba 30 %.

„Pagalbos nuo pandemijos nukentėjusiems verslams instrumentai sukurti taip, kad savo adresatus pasiektų kuo greičiau. Verslo savininkams ir vadovams nereikės varstyti valstybės institucijų durų: viską padaryti padės LCKU priklausančių kredito unijų darbuotojai. Puikiai pažįstame savo narius, žinome kiekvieno jų problemas, tiesiog dabar turėsime platesnių galimybių jiems padėti. Efektyvus bendradarbiavimas tarp kredito unijų ir valstybės institucijų yra tai, ko reikia šiuo sunkiu ir nenuspėjamu laikotarpiu“, – sako Lietuvos Centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Pagalba leis išsaugoti smulkiuosius ir vidutinius verslus

Nors karantino sąlygos pastaruoju metu jau pradėtos lengvinti, akivaizdu, kad jų poveikis net ir palankiausiu pandemijos raidos scenarijumi bus jaučiamas dar ilgai, o nukentėjusių įmonių ratas – plėsis. Jei iki šiol daugiausiai sunkumų patyrė ir patiria paslaugų ir prekybos įmonės, kurių veikla buvo visiškai sustabdyta, tai neabejojama, kad ilgainiui dėl sutrikusių atsiskaitymų grandinės problemos pasivys ir sveikiausias, užsienio rinkas aptarnaujančios, eksportuojančios įmonės.

Ekonomika pastaruosius keletą metų išgyveno pakilimo laikotarpį, todėl nemažai verslų investavo į įrangos atnaujinimą, pajėgumų plėtrą, kūrėsi daug eksportuojančių ir vietos gyventojų poreikius aptarnaujančių paslaugų įmonių, todėl drastiškas paklausos sumažėjimas daugeliui jų turėjo dvigubą neigiamą poveikį: ne tik visiškai sustojo verslas, bet ir liko anksčiau prisiimti įsipareigojimai – išplėsti gamybiniai pajėgumai, priimti nauji darbuotojai, atidaryti nauji filialai. Nors kredito unijos  ir ligi šiol skolino itin atsakingai ir yra mažiau paveiktos rizikingų veiklų, tokių kaip nekilnojamojo turto vystymas ar nuoma, daugelis kredito unijų klientų nukenčia netiesiogiai: visi rinkos dalyviai yra glaudžiai susiję, o smulkiosios ir vidutinės įmonės poveikį pajunta pirmos.

Pagal INVEGA finansinių priemonių nuostatus, paskolų garantijomis iki 80% paskolos vertės galės pasinaudoti įmonės, kurių generuojami finansiniai srautai po karantino paskelbimo tapo nepakankami įsipareigojimams dengti, o apyvartos – krito bent 40%. Valstybės garantuotos, iki 5 mln. vertės, paskolos galės būti teikiamos laikotarpiui iki 6 metų. Garantijų sistema itin patraukli įmonėms jau turinčioms paskolas ir norinčioms pakeisti paskolos terminą ar kitaip keisti paskolos sąlygas. Reikšmingai sumažėjus kreditavimo rizikingumui šiuo mechanizmu galės pasinaudoti itin platus pasiskolinusiųjų ratas.

Smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės, kurių apyvartos krito daugiau nei 30% ir kurios išsaugojo bent 50% anksčiau sukurtų darbo vietų, likvidumui atkurti galės skolintis pagal specialią INVEGA programą. Šiuo atveju galės būti skiriamos naujos iki 1 000 000 EUR vertės paskolos, ne ilgesniam nei 2 metų laikotarpiui. Itin palankiomis sąlygomis, be užstato ir papildomų garantijų, sunkumų patiriančios įmonės galės pasiskolinti lėšų minimaliems  mėnesiniams mokėjimams padengti: darbuotojų darbo užmokesčiui, nekilnojamo turto nuomai, komunalinėms išlaidoms, paskolos administravimo mokesčiams ir kitoms būtinosioms paskolos gavėjo išlaidoms.

Kredito unijos saugo vietinį verslą

„Kredito unijos visuomet teikė paslaugas savo ar aplinkinių miestų bei rajonų žmonėms. Dažnai – tai ne didmiesčių gyventojai. Regionų gyventojai ir verslai turi kliautis vieni kitais, todėl natūralu, kad mus, su mūsų klientais sieja kur kas artimesnis ryšys“, – pasakoja Šiauliuose įsikūrusios kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ vadovas Aurimas Lankas.

„Nuo pat karantino paskelbimo artimai bendraujame su savo verslo klientais. Matome, kad ne vienas iki šiol jau spėjo susidurti ne tik su pajamų praradimu, bet ir verslą tik šiandien pradedančios pasiekti valstybės paramos problema, todėl reaguojame kaip niekad lanksčiai: naudojamės visomis įstatymų leidžiamomis  priemonėmis ir tvariems, ekonominę perspektyvą turintiems verslams siūlome maksimaliai palankias sąlygas. Šiandien negalvojame apie pelną: ne vienu atveju paskolas suteikiame be jokios pelno maržos. Matome, kad tai gali padėti verslui išlikti ir tikime, kad ateityje įmonės, kurioms mes padėjome šiandien atsidėkos lojalumu.“

Pasak vadovo, kredito unijos dažniausiai dirba su nedidelėmis, regionuose veikiančiomis įmonėmis, kurių galimybės vystyti verslą, naudotis visais finansų sistemos, susitelkusios didžiuosiuose miestuose privalumais visuomet buvo kur kas labiau ribotos. Tai, kad mažesniuose miestuose ar rajonų centruose veikiančios kredito unijos tampa centrais, kuriuose galima gauti valstybės skiriamą pagalbą, neabejotinai teigiamas reiškinys, gerokai padidinantis galimybes ja pasinaudoti kur kas platesniam vartotojų ratui. Rajonų centruose pastaraisiais metais sumažėjo ne tik didžiųjų bankų filialų, bet ir valstybės institucijų.

Be abejo, veikia internetinės sistemos, tačiau ne visi moka jomis pasinaudoti, neretai nuotolinė sistema prašymą ar užklausą atmeta dėl netinkamai užpildytos formos ar neesminės klaidos. Todėl ne vienas tiesiog nuleidžia rankas. Kredito unijos – tampa svarbia miestų ir miestelių bendruomenių dalimi.

„Lietuva – ne tik Vilnius, Kaunas ar Klaipėda. Turėdami gyvybingą verslą regionuose, išvengsime didelės nelygybės, socialinių problemų, sumažinsime emigraciją. Tokia kredito unijų socialinė misija, tai esame pažadėję savo žmonėms ir stengiamės savo pažadą vykdyti, – sako Utenos kredito unijos administracijos vadovas Andrius Mackonis. – Karantino pradžioje į mus kreipėsi nemažai klientų, prašiusių atidėti paskolos grąžinimo terminus. Visus be išimties patenkinome. Sunkmečio akivaizdoje žmonės kaip niekad solidarūs: vieni iš mūsų klientų – nekilnojamojo turto vystytojai visiems savo nuomininkams be jokių kalbų 80% sumažino nuomos mokesčius, todėl ir mes nedvejodami stengiamės jiems padėti, tikimės, kad ir įmonės, kurioms buvo sumažintas įsipareigojimų mokėjimas nebus itin griežti savo skolininkams. Esame vienos bendruomenės dalis, kartu – esame stipresni“, – sako Utenos kredito unijos vadovas A. Mackonis.

Lietuvos Centrinė kredito unija jau ne vienerius metus bendradarbiauja su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“. Nuo 2016 m. įgyvendinant finansinę priemonę “Verslumo skatinimo fondas 2014-2020, finansuojamas iš Europos socialinio fondo”, kredito unijos finansavo daugiau kaip 920 smulkaus ir vidutinio verslo pradžios projektų, kurių bendra vertė siekia 17,5 mln. EUR.