„Laba diena, skambinu iš Jūsų banko, – ragelyje pasigirdo melodingas, bet tvirtas moteriškas balsas. – Ar šiuo metu galite kalbėti? Jūsų sąskaitoje pastebėjome įtartinų operacijų.“ Atsiliepęs 60-metis Arūnas tuo metu darbavosi sode ir labai nustebo – tokių skambučių niekuomet nebuvo sulaukęs, o savo sąskaita naudojosi tik pats ir visuomet labai apdairiai.
Tačiau paskambinusi moteris sakė ką kita – esą panašu, kad jo sąskaita bus pasinaudoję piktavaliai. O dėl to Arūnas gali ne tik prarasti pinigus, bet ir sulaukti teisėsaugos įtarimų.
„Ką gi dabar daryti? – vyro galvoje iškart ėmė suktis visas minčių spiečius. – Nejaugi būsiu palaikytas nusikaltėliu, nors prie savo sąskaitos net nesu prisijungęs ir naujausius pavedimus esu atlikęs praėjusią savaitę?.. Pirkau kelias prekes interneto parduotuvėje ir atsiskaitinėjau kortele… Gal tai susiję? Kažkokia velniava…“
Pašnekovė puolė jį raminti ir pasiūlė, anot jos, prevencinį sprendimą. Jeigu Arūnas pasakytų jai savo prisijungimo kodą ir PIN kodus, ji prisijungsianti prie sąskaitos ir patikrinsianti. Arūnas nuskubėjo į namus akinių ir slaptažodžių generatoriaus.
Akimirkai mintyse šmėstelėjo – ar gerai taip atvirauti su nepažįstamąja? „Gal būtų geriau man atvykti į skyrių? Kažkaip nesaugiai viskas atrodo“, – sudvejojo jis.
Pašnekovė anaiptol nenustebo. „Būtent, nesaugiai. Todėl mes ir stengiamės būti lankstūs ir patys pasirūpiname savo klientais. Neužtruksime nė penkių minučių, o ramybė garantuota ilgam. Man reikės tik prisijungimų, daugiau jokios konfidencialios informacijos“, – aiškino ji.
„Diktuokite… 5457… Taip, gerai, jau matau, kas čia nutiko. Kažkoks keistas pavedimas į Kiniją, tuoj jį užblokuosiu. Viskas gerai. Dar reikės antro jūsų patvirtinimo, kad užbaigtume tikrinimą, sakykite PIN kodą. Ačiū, ir antrąjį“, – instrukcijas dėstė moteris.
Pasigedo pinigų
Arūnas susakė visus prašomus duomenis – kelis kartus padiktavo prisijungimo kodus iš generatoriaus. Pašnekovė padėkojo už bendradarbiavimą ir atsisveikino, palinkėjusi geros dienos. Arūnas grįžo prie darbų.
Po poros dienų vyras prisėdo prie kompiuterio – ketino susimokėti komunalinius mokesčius. Vyriškio nuostabai, jo banko sąskaita, kurioje, tiksliai žinojo, dar prieš savaitę buvo 4000 eurų, dabar buvo tuščia.
Arūnas karštligiškai mąstė: kur galėjo išplaukti pinigai? Juk nieko brangaus nepirko, jokių automatinių nuskaitymų nėra nustatęs… Ir tada prisiminė pokalbį su banko vadybininke prisistačiusia moterimi. Susiradęs jos numerį savo telefone, paskambino juo, tačiau šis buvo išjungtas. Tai vyriškiui sukėlė dar daugiau įtarimų.
Arūnas internete susirado savo banko trumpąjį klientų linijos numerį. Banko konsultantė, išklausiusi jo pasakojimą, patarė pasitikrinti išeinančių mokėjimų skyrelį interneto banke. Ten Arūnas pamatė kelis pavedimus, prieš porą dienų iškeliavusius į jam nežinomų asmenų sąskaitas užsienyje. Iš jo paties banko sąskaitos! Tyrimą dėl situacijos pradėjo ir bankas, ir policija. Koks bus rezultatas, prognozuoti nėra lengva, kadangi formaliai Arūnas pats patvirtino atliktus mokėjimus.
Spaudžia emociškai, gąsdina ir skubina
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentės Eivilės Čipkutės teigimu, ši pagal realius faktus sukurta istorija atskleidžia, kad telefoninių sukčių sėkmė dažniausiai susijusi su emociniu spaudimu. Banko vadybininke prisistačiusi apgavikė kalbėjo įtikimai ir užtikrintai, gąsdino žmogų lyg iš niekur atsiradusiu pavojumi, dėstė iš pažiūros logiškai skambančius patarimus. Užkluptas kasdienėje situacijoje, jis pritrūko budrumo.
Ekspertė primena ir kitą opią problemą – vadinamąjį „fišingą“ (angl. phishing), kai žmonėms siunčiamos suklastotos SMS žinutės arba laiškai, primenantys banko ar kitų institucijų pranešimus. Gavėjas kviečiamas spausti ant pridėtos aktyvios nuorodos, vedančios į sukčių tinklalapį – šitaip siekiama gauti interneto banko prisijungimo duomenis, patvirtinti piktavalių atliekamus pavedimus ir pan. Antrąjį šių metų ketvirtį tokių apgavysčių fiksuota daugiau kaip 1500 ir šitaip išviliota per 1 mln. eurų. Tokie nusikaltimai sudarė daugiau kaip 60 proc. visų incidentų.
Pagrindinis dalykas, kurio nevalia pamiršti – jokios finansų įstaigos darbuotojas, institucijos tarnautojas ar pareigūnas niekuomet neprašys jūsų banko sąskaitos numerio ar prisijungimo duomenų, o finansų įstaigos nesiunčia klientams pranešimų su aktyviomis nuorodomis. Pasakyti prisijungimo kodus nepažįstamam žmogui arba suvesti juos sukčių pakištoje svetainėje yra tas pats, kas atiduoti raktus nuo savo būsto smalsiam praeiviui ir nurodyti adresą.
Patarimas susidūrusiems su įtartinais skambučiais ar žinutėmis – nesileisti į pokalbį ir neatsakyti į pranešimus, nespausti nuorodų ir patiems pasiskambinti į įstaigą ar instituciją, kurios atstovu prisistatė susisiekęs asmuo, susiradus numerį oficialioje interneto svetainėje.
Daugiau tikrų faktų pagrindu sukurtų istorijų apie finansinius sukčiavimus rasite interneto svetainėje www.atpazinksukciu.lt. Joje taip pat apžvelgiamos nusikaltėlių dažniausiai pasitelkiamos kaukės, arba scenarijai, kuriuos šie pasitelkia sukčiaudami.
Tai – LBA ir jos vienijamų 20 finansų įmonių drauge su Lietuvos policija, Lietuvos banku ir kitais partneriais vykdomos informacinės kampanijos „Atpažink sukčių“, kurios tikslas – atkreipti žmonių dėmesį į apgavikų dažniausiai pasitelkiamas kaukes, dalis.
Atgal 
