Prieš tris dešimtmečius kredito unijų veikla rėmėsi popieriniais dokumentais, gyvu bendravimu ir tvirtu tarpusavio pasitikėjimu. Ilgą laiką mokėjimo kortelės, mobilioji programėlė ar narystė internetu atrodė kaip tolima ateitis.
Šiandien LKU kredito unijų grupė – moderni ir šiuolaikiška finansų bendruomenė, tačiau išsaugojusi savo šaknims būdingą artumą žmonėms. Nariai gali pasirinkti jiems patogiausią būdą naudotis paslaugomis: tiek internetu, tiek atvykę į vieną iš daugiau nei 100 aptarnavimo vietų visoje Lietuvoje. Gyvas bendravimas ir galimybė gauti pagalbą akis į akį išlieka svarbi grupės tapatybės dalis.
„Skaitmenizacija yra dalykas, kuris neaplenkė nei vieno ekonominio sektoriaus. Absoliučiai daugumą mūsų paslaugų galima pasiekti internetu, tačiau tai yra tik vienas iš kanalų, nes kredito unijos vis tiek išlaiko gyvo aptarnavimo galimybę, kad žmonės galėtų pasirinkti pagal savo poreikius“, – sako LKU grupę vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.
Technologijų vystymas ne tik atvėrė naujų galimybių, bet ir praplėtė paslaugų spektrą. Pastaraisiais metais atsirado LKU ženklu pažymėti bankomatų tinklai, mobili programėlė, nuotolinė narystė, naujos taupymo galimybės ir draudimo paslaugos.
„Kredito unijų filosofija yra turėti ne kuo daugiau paslaugų, o tiek, kiek reikia mūsų nariams. Labai džiaugiuosi, kad mūsų stebimas skaitmenos indeksas rodo, kad nariai šiais sprendimais aktyviai naudojasi“, – pasakoja LCKU Verslo vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė.
Plačiau apie LKU kredito unijų grupės skaitmeninę kelionę – vaizdo įraše žemiau.
LKU kredito unijų grupė per devynis šių metų mėnesius išlaikė tvirtą augimo tempą ir toliau nuosekliai didino finansavimo apimtis gyventojams bei verslui. LKU grupę sudaro 44 kredito unijos ir jas prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU).
„Šiemet kredito unijos aktyviai finansavo smulkiojo ir vidutinio verslo investicijas bei gyventojų poreikius – tai padėjo išlaikyti stabilų paskolų augimą. Tuo metu didėjantis indėlių portfelis rodo, kad mūsų nariai vertina siūlomas taupymo galimybes ir pasitiki kredito unijomis kaip saugia finansine partnere. Tokia pusiausvyra tarp skolinimo ir taupymo užtikrina tvarų LKU grupės augimą“, – sako Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.
Pagrindinės veiklos rodikliai
LKU kredito unijų grupės turtas nuo praėjusių metų trečio ketvirčio išaugo daugiau nei penktadaliu – 20,75 proc., iki 1,22 mlrd. eurų, o kapitalas padidėjo 11,95 proc., iki 94,7 mln. eurų. Per 2025 ataskaitinius metus grupė uždirbo 6,91 mln. eurų pelno.
2025 m. trečią ketvirtį grynosios palūkanų pajamos augo sparčiau – beveik 0,5 mln. eurų daugiau nei per antrą ketvirtį – ir trijų ketvirčių rezultatas pasiekė 34,56 mln. eurų. Tuo metu palūkanų pajamos, palyginti su II ketvirčiu, padidėjo beveik 400 tūkst. eurų, iki 57,63 mln. eurų, o palūkanų sąnaudos sumažėjo daugiau kaip 100 tūkst. eurų – iki 22,98 mln. eurų.
Tvarus paskolų portfelio augimas atspindi didėjantį narių pasitikėjimą ir finansavimo poreikį, o kartu augantis indėlių balansas patvirtina kredito unijų siūlomų taupymo priemonių patrauklumą. Šie veiksniai rodo didėjantį finansinių paslaugų naudojimą, kuris prisidėjo prie grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų augimo – preliminariais duomenimis, jos padidėjo 122,22 proc., iki 300 tūkst. eurų. Prie gerėjančių rezultatų prisideda ne tik augančios veiklos apimtys, bet ir proporcingai mažėjantys kaštai: paslaugų ir komisinių pajamų augimas, palyginti su praėjusiais metais, siekė 11,62 proc., o jų išlaidos, lyginant su pernai, sumažėjo 3,3 proc.
LKU kredito unijų grupės efektyvumo rodikliai išliko stabilūs. Trečią ketvirtį vidutinė nuosavybės grąža siekė 10,13 proc., o išlaidų ir pajamų santykis – 47,45 proc. Grupės nuosavo kapitalo grąža siekė 9,73 proc., o turto grąža – 0,75 proc. Finansinį stabilumą patvirtina ir rizikos valdymo rodikliai: kapitalo pakankamumo rodiklis 15,37 proc., o likvidumo padengimo rodiklis siekė 250,77 proc. Viso LKU kredito unijų grupė vienija 136 806 narių.
Tuo metu LKU grupę prižiūrinčios LCKU rezultatai taip pat gerėjo. 2025 m. rugsėjo 30 d. LCKU turtas siekė 432,82 mln. eurų, per metus išaugęs 37,97 proc., o kapitalas didėjo 17,80 proc., iki 35,7 mln. eurų. LCKU nuosavo kapitalo grąža siekė 8,81 proc., o turto grąža – 0,69 proc. LCKU pelnas 2025 m. trečio ketvirčio pabaigoje siekė 2 mln. eurų.
Spartus verslo finansavimas
Augimas fiksuotas visuose finansavimo segmentuose. LKU grupės paskolų portfelis per metus padidėjo 12,89 proc. ir siekė 918,39 mln. eurų. Per devynis mėnesius išduota naujų paskolų už 214,6 mln. eurų – tai 20,92 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Iš viso sudaryta beveik 3 500 naujų paskolų sutarčių.
Sparčiausiai augo verslo paskolų portfelis, per metus padidėjęs 20,85 proc., iki 389,63 mln. eurų. Būsto paskolos augo 5,67 proc., iki 362,28 mln. eurų, o paskolos žemės ūkio subjektams didėjo 6,24 proc., iki 124,45 mln. eurų.
Augimas fiksuotas ir vartojimo paskolų segmente – jos didėjo 6,66 proc., iki 27,04 mln. eurų. LKU kredito unijų grupėje šių paskolų paklausa toliau auga – gyventojai kreipiasi dėl lanksčių ir patrauklių skolinimosi sąlygų, kurias siūlo kredito unijos.
Ekspertų vertinimu, mažėjusios palūkanų normos šiemet sudarė palankesnes skolinimosi sąlygas, o kredito unijos tapo vis patrauklesne alternatyva tiems, kurie vertina lankstumą ir asmeninį požiūrį. Tai ypač aktualu smulkiam ir vidutiniam verslui, taip pat regionuose veikiantiems ūkininkams, kuriems svarbus tiesioginis ryšys ir vietos sprendimų priėmimas.
Taupymo priemonių populiarumas ir naujos paslaugos
Tvarų grupės augimą palaikė ir taupymo paslaugos. Preliminariais duomenimis, LKU kredito unijų grupės indėliai per metus padidėjo 21,30 proc., iki 1,079 mlrd. eurų.
Per devynis šių metų mėnesius sudarytos 27 604 naujos taupomųjų ir terminuotųjų indėlių sutartys. Indėlių augimą skatino vienos aukščiausių palūkanų normų Lietuvoje, kurias siūlo LKU grupės kredito unijos, taip pat patogesnis procesas – nariai gali patogiai sudaryti taupomojo ar terminuotojo indėlio sutartis ir per LKU mobiliąją programėlę. Iki šiol tokias sutartis buvo galima sudaryti kredito unijos padalinyje arba per elektroninę bankininkystę, todėl naujasis sprendimas dar labiau išplėtė taupymo galimybes.
Pastarąjį ketvirtį kredito unijos ir toliau tobulino paslaugų kokybę. Nuo šiol kredito unijų nariai gali užsisakyti mokėjimo kortelės pristatymą į pašto dėžutę, todėl atsiimti naujai pagamintos kortelės nebereikia planuoti vizito į kredito uniją. Be to, per elektroninę bankininkystę galima pasitikrinti ir savo mokėjimo kortelės PIN kodą.
Trijų ketvirčių rezultatai patvirtina, kad LKU kredito unijų grupė išlieka svarbi finansų rinkos dalyvė. Išlaikydama konkurencingas sąlygas tiek indėliams, tiek paskoloms, grupė stiprina narių pasitikėjimą ir užtikrina tolesnį augimą dinamiškoje ekonominėje aplinkoje.
Iki lapkričio 20 d. (imtinai) pasinaudokite specialiu LKU kredito unijų grupės pasiūlymu – išsinuomokite kortelių skaitytuvą su kasos aparato funkcija ir sutaupykite įrengimo bei pristatymo išlaidas. Mokėsite tik už įrenginio nuomą ir atliktas operacijas. Pasiūlymas galioja tiek naujiems, tiek esamiems LKU grupės nariams.
Kortelių skaitytuvo pristatymą ir įrengimą visoje Lietuvoje (išskyrus Kuršių neriją).
Kaip pasinaudoti pasiūlymu?
Jei dar neturite kortelių skaitytuvo su kasos aparato funkcija, susisiekite su artimiausia LKU grupės kredito unija* ir pateikite prašymą dėl mokėjimo kortelių skaitytuvo nuomos!
*Pasiūlymas taikomas mokėjimo kortelių skaitytuvų nuomos paslaugą teikiančiose LKU grupės kredito unijose:
LKU kredito unijų grupė pristato dvi naujoves savo klientams – nuo šiol el. bankininkystėje „i-Unija“ galima peržiūrėti mokėjimo kortelės PIN kodą, o naujai užsakytas ar atnaujinamas korteles galima gauti tiesiai į pašto dėžutę bet kuriuo adresu Lietuvoje.
PIN kodo peržiūra el. bankininkystėje „i-Unija“
LKU kredito unijų grupės klientai, norėdami prisiminti savo mokėjimo kortelės PIN kodą, nuo šių metų rugsėjo 5 d. užsakytų mokėjimo kortelių PIN kodus gali peržiūrėti el. bankininkystėje „i-Unija“. PIN kodo peržiūra galima neribotą kiekį kartų.
Mokėjimo kortelės PIN kodą galima pamatyti prisijungus prie el. bankininkystės „i-Unija“ paskyros ir pasirinkus: „Sąskaitos“ -> „Mokėjimo kortelės“ -> Pasirinkite mokėjimo kortelę -> „PIN kodas“. Kad būtų parodytas PIN kodas, reikalingas patvirtinimas viena iš šių priemonių: „Smart-ID“, „Mobile-ID“ ar vienkartiniu SMS kodu. Po patvirtinimo mokėjimo kortelės PIN kodas parodomas ekrane.
LKU mokėjimo kortelė – tiesiai į pašto dėžutę
Dabar nauja arba atnaujinta LKU mokėjimo kortelė gali būti pristatyta paštu, nurodytu adresu visoje Lietuvoje. Tai patogus ir saugus būdas gauti savo mokėjimo kortelę be papildomos kelionės į kredito uniją.
LKU grupės klientai gali pasirinkti, kaip pageidauja atsiimti mokėjimo kortelę – kredito unijoje ar paštu. Kortelės pristatomos visoje Lietuvoje, o PIN kodas siunčiamas atskiru laišku, todėl procesas išlieka visiškai saugus. Gavus kortelę, ją reikalinga aktyvuoti prisijungus prie el. bankininkystės „i-Unija“.
Užsakant naują kortelę kredito unijoje, pristatymo būdą reikalinga pažymėti paraiškoje. Jei klientas jau turėjo LKU mokėjimo kortelę ir baigiasi jos galiojimas – pristatymo būdą galima pasirinkti prisijungus prie savo „i-Unija“ paskyros: „Sąskaitos“ → „Mokėjimo kortelės“ → Pasirinkite kortelę → „Kortelės pristatymo būdas“ → „Paštu“ → Nurodomas pristatymo adresas.
Pristatymo paštu paslauga prieinama tik turint el. bankininkystės „i-Unija“ paskyrą.
Trečią spalio ketvirtadienį LKU kredito unijų grupė mini Tarptautinę kredito unijų dieną. Ši diena LKU grupės bendruomenei jau tapo gražia tradicija ir svarbiu priminimu, kad lietuviškos kredito unijos yra milžiniško pasaulinio judėjimo dalis.
Šiemet šventė ypatinga – Lietuvos kredito unijos mini 30 metų sukaktį nuo pirmosios unijos įsteigimo, žyminčio viso sektoriaus pradžią.
Didžiausia šalyje LKU kredito unijų grupė jungia 44 iš 59 kredito unijų, daugiau nei 130 tūkst. narių ir per 500 darbuotojų. Grupės turtas jau viršijo 1,1 mlrd. eurų, o per tris dešimtmečius jos išplėtojo paslaugas, prilygstančias bankams – nuo kasdienių finansinių ir taupymo sprendimų iki paskolų gyventojams bei verslui.
„Kredito unijos – tai lietuviškos finansų įstaigos, gimusios iš bendruomenių. Teikiame tokias pat paslaugas kaip bankai, bet mūsų stiprybė visada buvo artumas žmonėms“, – sako LKU grupę vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos vadovas Mindaugas Vijūnas.
Šiemet Tarptautinė kredito unijų diena minėta su šūkiu „Čia visi savi“, kuris jau tapo ne tik šventės, bet ir pačios LKU kredito unijų grupės simboliu. Susibūrę iš visos Lietuvos, LKU grupės kredito unijų atstovai šventės metu pagerbė pažangiausias unijas – už pasiektus rezultatus, reikšmingas iniciatyvas ir indėlį į bendruomenių stiprinimą.
Netoli Vilniaus jau veikia viena iš nedaugelio Europoje tauriųjų metalų išgavimo gamyklų, prie kurios prisidėjo LKU kredito unijų grupė, statytojui UAB „Refinis“ dviem etapais suteikusi 9 mln. Eur finansavimą. Gamykloje per metus kol kas galima perdirbti apie 2500 tonų automobilių katalizatorių, iš kurių bus išgaunamas net 99,95 proc. grynumo rodis, paladis ir platina.
8400 kv. m ploto gamyklą prie Vievio, šalia automagistralinio kelio A1 bei geležinkelio linijos, finansavo LKU grupę vienijanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) ir Vilniaus kredito unija (VKU). Pirmuoju etapu suteikta 6 mln. Eur gamyklos veiklos pradžiai, antruoju – 3 mln. Eur apyvartinis kreditas.
„Nors projektą pradėjome vystyti 2021 metais, įrenginius sumontavome ir jų testavimą pradėjome tik šiemet, todėl renkantis kredito partnerį buvo labai svarbus jo veržlumas, lankstus požiūris į jaunas įmones. Nuo pat partnerystės pradžios su LCKU ir VKU turėjome glaudų bendradarbiavimą, aiškius, ambicingus abiejų pusių užsibrėžtus tikslus bei bendrą ateities viziją“, – sako „Refinis“ direktorius Šarūnas Būga.
Pasak LCKU valdybos pirmininko ir administracijos vadovo Mindaugo Vijūno, tai vienintelė tokia gamykla Lietuvoje, o jos veikla reikšmingai prisidės prie šalies pramonės konkurencingumo ir inovacijų vystymo.
„Mūsų, kaip finansuotojo, tikslas – padėti tokiems unikaliems projektams sėkmingai startuoti bei toliau augti. Skatindami aukštos pridėtinės vertės pramonės vystymąsi ir technologinį proveržį Lietuvoje kartu kuriame ilgalaikę vertę tiek verslui, tiek šalies prestižui tarptautinėje arenoje“, – teigia M. Vijūnas.
„Didžiuojamės, kad Vilniaus kredito unija galėjo organizuoti tokį reikšmingą finansavimo sandorį ir prisidėti prie šiam regionui bei visai Lietuvai naujo, inovatyvaus gamyklos projekto“, – priduria VKU administracijos vadovas Arnas Žalys.
Sudėtingi technologiniai sprendimai ir daugybė tyrimų
Kadangi Baltijos regione analogiškų gamyklų nėra, vystant šį projektą teko daug bendradarbiauti su užsienio konsultantais ir mokslininkais, kol pavyko išgryninti pačius efektyviausius ir moderniausius gamybos procesus, pasakoja Š. Būga.
„Statant gamyklą daugiausia rėmėmės tarptautine patirtimi ir kontaktais, kuriuos mūsų akcininkai per daug metų surinko dirbant metalų ir kitų antrinių žaliavų perdirbimo srityje. Dirbome ir su vietiniais architektais, kurie suprojektavo pastatą pagal mūsų nustatytas įrangos specifikacijas, ir kitais specialistais, kurie ruošė aplinkosauginius vertinimus“, – kalba jis.
Viena svarbiausių „Refinis“ gamyklos dalių yra elektra varoma plazmos krosnis, kurios itin aukšta temperatūra leidžia ne tik išlydyti medžiagas, bet ir visiškai neutralizuoti kenksmingas atliekas. Krosnis veikia be degimo ir nenaudoja naftos produktų, todėl yra itin draugiška aplinkai.
Šiuo metu įmonė gali apdoroti kiek daugiau nei 2500 tonų katalizatorių per metus. Gamybos apimtis ateityje planuojama plėsti. „Kiekvieno katalizatoriaus cheminė sudėtis skiriasi, todėl, norint užtikrinti sklandų gamybos procesą, reikia atlikti daug tyrimų, kuriems pasitelkiamos tiek vidinės, tiek išorinės laboratorijos“, – sako bendrovės vadovas.
Perdirbimo svarba Europai
Iš katalizatorių išgryninti rodis, paladis ir platina daugiausiai pakartotinai naudojami chemijos pramonėje ir elektronikos komponentuose, taip pat gaminant naujus automobilių katalizatorius.
Anot Š. Būgos, nemaža dalis platinos grupės metalų rinkai yra patiekiamos būtent iš antrinės (perdirbimo) rinkos, nes šių metalų gavyba iš rūdų yra koncentruota tik keliose pasaulio šalyse, tokiose kaip Pietų Afrikos Respublika ar Kanada. Todėl metalų perdirbimo gamyklos yra itin svarbios kaip antrinis šaltinis siekiant užtikrinti pakankamą pasiūlą bei palaikyti tiekimo grandines.
„Europoje šių metalų paklausa sudaro apie 25–30 proc. visos pasaulinės paklausos, tačiau žemynas savų išteklių neturi, todėl yra nuolatiniame užsienio prekybos deficite. Išgrynintus tauriuosius metalus realizuojame būtent Europoje ir Jungtinėje Karalystėje“, – priduria įmonės vadovas.
Vadovaujantis LR Kredito unijų įstatymu, informuojame, kad 2025-09-23 įvyko Palangos kredito unijos neeilinis pakartotinis visuotinis narių susirinkimas, kuriame buvo priimti sprendimai:
Išrinkti Palangos kredito unijos valdybos nariai.
Nutarta Palangos kredito unijos pavadinimą keisti į Vakarų Lietuvos kredito unija.
Patvirtinta Palangos kredito unijos naujų įstatų redakcija.
Suteikti įgaliojimai Palangos kredito unijos valdybai priimti sprendimus dėl disponavimo turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo.
Su darbotvarkėje numatytų klausimų nutarimais bei kitais dokumentais galite susipažinti Palangos kredito unijos patalpose, esančiose adresu: Ganyklų g. 57, Palanga.
LKU kredito unijų grupė suteikė 10,3 mln. Eur finansavimą dviem nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams, įgyvendinantiems ambicingus daugiabučių projektus Klaipėdoje ir Šiauliuose. Šios partnerystės reikšmingai prisidės prie abiejų miestų patrauklumo, jų rinkas papildant apie 200 modernių butų.
7,6 mln. Eur finansavimą Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) kartu su kredito unija „Magnus“ suteikė NT plėtros bendrovei UAB „Danės krantas“, Klaipėdos Senvagės g. plėtojančiai išskirtinį būsto projektą šalia Danės upės. Tai tęstinis bendradarbiavimas su šia įmone – projektui iš viso jau skirtas beveik 14 mln. Eur finansavimas.
2,7 mln. Eur projektui „Kaštonų apartamentai“ pačiame Šiaulių centre, Vilniaus g., suteikė LCKU ir kredito unija „Ebitum“. Čia naujam moderniam gyvenimui prikeliama svarbi, anksčiau buvusi apleista Šiaulių bulvaro dalis.
„Tokios apimties naujo būsto projektai ne didžiausiuose Lietuvos miestuose yra vienetiniai, todėl mums ypatingai svarbu, kad galime prisidėti prie šių miestų konkurencingumo bei patrauklumo gyventi didinimo. Vertiname, kad po sėkmingo bendradarbiavimo įmonės sugrįžta ir patiki mūsų kredito unijoms milijoninės vertės projektų finansavimą“, – sako LKU grupę vienijančios LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.
Uostamiestyje kelia gyvenimo kokybės kartelę
Vienas projekto „Danės krantas“ akcininkų Paulius Junčys pasakoja, kad LCKU ir „Magnus“ kredito unija pasiūlė lanksčius ir patikimus sprendimus, kurie ypač svarbūs vystant NT projektus. Bendrovė šiuo metu plėtoja antrąjį projekto etapą, kuris finansuojamas kredito unijų. Jo pabaiga numatoma 2027 m.
Projekto „Danės krantas“ vizualizacija
Pirmąjį projekto etapą taip pat finansavo LKU kredito unijų grupė. Tuomet rinkai buvo pasiūlyti 56 butai bei komercinės patalpos, kurių didžioji dalis buvo parduota dar statybų metu. Antruoju etapu rinkai ketinama pasiūlyti apie 100 butų.
„Tai mūsų patikimi finansiniai partneriai, su kuriais bendradarbiaujame ne pirmą kartą, o jų patirtis bei gebėjimas įsiklausyti į mūsų poreikius suteikia stabilumo. Kuriant ilgalaikę pridėtinę vertę mums svarbiausia yra pasitikėjimas ir ilgalaikis požiūris, todėl renkamės partnerius su tokia pat vizija“, – teigia P. Junčys.
Šalia Danės upės netoli miesto centro iškilę A++ energinės klasės namai siūlo gyvenimą gamtos apsuptyje su moderniais sprendimais: aukštomis lubomis, vitrininiais langais ir grindiniu šildymu.
Uždaroje teritorijoje įrengiami padelio, paplūdimio teniso ir tinklinio kortai, vaikų žaidimų aikštelės, grilio zonos bei augintinių dresavimo aikštelė. Specialiai iš Olandijos atvežtais augalais apželdinta aplinka su sakurų, hortenzijų, pušų ir kitų augalų gausa leis mėgautis gamtos grožiu ištisus metus. Dviračių takai sujungs namus su jūra bei Klaipėdos centru.
Projekto „Danės krantas“ vizualizacija
„Klaipėda yra augantis ir modernėjantis miestas, turintis didelį potencialą gyvenimo kokybės požiūriu. Matome, kad kokybiškų naujos statybos ir šiuolaikiškai suplanuotų būstų poreikis uostamiestyje yra didelis, todėl „Danės krantas“ atsirado kaip atsakas į šią paklausą. Tokie projektai formuoja šiuolaikišką miesto įvaizdį ir kuria pridėtinę vertę visiems Klaipėdos miesto gyventojams“, – sako projekto partneris.
Pasak kredito unijos „Magnus“ valdybos pirmininko Manto Janavičiaus, bendradarbiavimas su „Danės kranto“ projekto vystytojais yra reikšmingas žingsnis prisidedant prie darnaus Klaipėdos miesto augimo ir modernios infrastruktūros plėtros.
„Siekiame ne tik užtikrinti patikimą finansavimą, bet ir kurti pridėtinę vertę miestui bei jo gyventojams. Kartu su projekto komanda siekiame įgyvendinti aukščiausius kokybės ir tvarumo standartus, kurie tampa nauju etalonu NT vystymo srityje“, – pabrėžia M. Janavičius.
Jo teigimu, „Magnus“ ir „Danės kranto“ partnerystė paremta abipusiu pasitikėjimu ir aiškia vizija – kurti aplinką, kurioje darniai dera gyventojų komfortas, architektūrinis išskirtinumas ir atsakingas požiūris į miesto ateitį.
Apleistą Šiaulių centro dalį prikelia naujam gyvenimui
Į istoriniam Šiaulių bulvarui naujos gyvybės įkvėpsiantį daugiabučių kvartalo projektą „Kaštonų apartamentai“ bendrovė UAB „Rimitus“ numato investuoti 15 mln. Eur, o tai yra viena reikšmingiausių investicijų į gyvenamosios aplinkos formavimą centrinėje šio miesto dalyje.
Dalį šių investicijų taip pat finansavo LKU grupė. Kaip teigia įmonės direktorius Feliksas Andrulis, renkantis finansuotoją LCKU ir kredito unija „Ebitum” pasiūlė aiškią finansavimo struktūrą ir konkurencingas sąlygas, o gautas lėšas įmonė pilnai nukreipia į projekto statybos darbus.
„Daug dėmesio skyrėme patikimumui ir ilgalaikio bendradarbiavimo perspektyvai. Mums svarbus finansuotojo gebėjimas suprasti strateginę projekto reikšmę miestui, reaguoti į galimus pokyčius bei pasiūlyti sprendimus, kurie leistų užtikrinti projekto įgyvendinimą“, – teigia F. Andrulis.
Planuojama, kad pirmieji gyventojai į savo būstus, kurių, užbaigus pirmąjį kvartalo etapą, bus daugiau nei 50, galės įsikelti 2026 m. vasarį. Anot bendrovės vadovo, projekto idėją įkvėpė noras atgaivinti Šiaulių bulvarą, tęsiant dar XVIII a. Antano Tyzenhauzo pradėtą miesto modernizavimo viziją.
Projekto „Kaštonų apartamentai“ vizualizacija
„Mes siekiame pratęsti šią tradiciją – suteikti miesto centrui naują gyvybę, formuoti jį moderniai, darniai ir patogiai. Projektas – tai ne vien pastatai. Tai nauja gyvenimo kokybė, kurioje susipina viešosios erdvės, žaliosios zonos ir miestietiškas gyvenimo būdas, šiuo metu neturintis analogų Šiauliuose“, – sako F. Andrulis.
Vilniaus g. ir Kaštonų al. nuo seno buvo viena centrinių Šiaulių miesto ašių, tačiau sankirtoje stovėjęs buitinių paslaugų pastatas ilgainiui liko apleistas, o greta esanti teritorija, F. Andrulio teigimu, nepridėjo jokios vertės miesto įvaizdžiui.
„Šiandien šiai vietai grąžinamas gyvybingumas – rekonstruojamas pastatas ir formuojamas modernus gyvenamasis kvartalas, kuris užpildys ilgus metus buvusią spragą miesto audinyje“, – priduria jis.
Kredito unijos „Ebitum“ administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Aurimas Lankas akcentuoja tokių projektų, kurie keičia miestą ir kuria pridėtinę vertę jo žmonėms, svarbą.
„Šiauliuose nebuvo didelės naujos statybos butų pasiūlos, juolab pačioje miesto širdyje. Apleistus pastatus, kurie darkė pėsčiųjų bulvarą, prisimenu dar iš vaikystės. Todėl projektas tikrai pakeis šią miesto dalį, o gyventojai turės galimybę įsigyti kokybišką būstą šalia parko ir kitų miesto privalumų. Tikimės sklandaus projekto įgyvendinimo ir sėkmingo tolesnio bendradarbiavimo“, – teigia A. Lankas.
LKU kredito unijų grupė siekia, kad kasdienės finansinės paslaugos būtų dar patogesnės, todėl dabar klientai gali patys valdyti savo mokėjimų limitus el. bankininkystėje „i-Unija“. Ši funkcija suteikia galimybę pasitikrinti, keisti ar pateikti elektroninį prašymą dėl didesnių limitų tiesiog prisijungus prie savo „i-Unija“ paskyros – be papildomo vizito į kredito uniją.
Prisijungus prie el. bankininkystės „i-Unija“ dabar galima:
Padidinti vienos operacijos ir (ar) vienos dienos mokėjimų limitus iki nustatytos maksimalios sumos arba juos sumažinti.
Pateikti elektroninį prašymą, jei reikalingi didesni limitai nei nustatyta maksimali suma.
Matyti ir keisti visus taikomus limitus vienoje vietoje – skiltyje „Mano i-Unija“ → „I. Bankininkystės limitai“.
Maksimalūs limitai per el. Bankininkystę „i-Unija“:
Privatiems klientams – iki 20 000 Eur vienai operacijai ir (ar) vienos dienos mokėjimams.
Verslo klientams – iki 50 000 Eur vienai operacijai ir (ar) vienos dienos mokėjimams.
Nustatyti nauji limitai įsigalioja iš karto po pasirašymo, jei jie neviršija nustatytų maksimalių limitų. Jeigu reikalingi didesni limitai nei maksimalūs, elektroninį prašymą galima pateikti per „i-Uniją“. Tokiu atveju sprendimą per kelias dienas priėmusi kredito unija informuos žinute el. bankininkystėje „i-Unija“.
Primename, kad mokėjimų limitai netaikomi atliekant pervedimus tarp savo sąskaitų ar sudarant indėlio sutartį.
Lietuvoje apsilankė dvi svarbios Europos finansų institucijos – Europos investicijų fondas (EIF) ir Europos Tarybos vystymo bankas (CEB), su tikslu įvertinti LKU kredito unijų grupės ir ją vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) veiklą bei indėlį į smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtrą Lietuvoje.
Delegacijų vizito metu svečiai buvo išsamiai supažindinti su LKU kredito unijų grupės veikla, aptartos plėtros kryptys ir bendradarbiavimo perspektyvos.
„Kredito unijos dažnai yra lankstesnis finansinis partneris, operatyviai teikiantis finansavimą SVV sektoriui tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose. Šie vizitai patvirtina tarptautinį pasitikėjimą mūsų veikla ir rodo, kad kredito unijų misija – būti arti bendruomenių, teikiant efektyvius finansinius sprendimus – yra pagrįsta ir vertinama už Lietuvos ribų“, – sako LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.
Partnerystės rezultatai
Ankstesnė partnerystė su EIF ir CEB jau davė apčiuopiamų rezultatų: gautos lėšos leido LKU kredito unijų grupei stiprinti finansavimo prieinamumą smulkiam ir vidutiniam Lietuvos verslui, skatinti naujų darbo vietų kūrimą ir regionų ekonominę plėtrą.
2020 m. LCKU pasirašė pirmąją subordinuotosios paskolos sutartį su EIF, o 2021 m. gautas CEB finansavimas buvo skirtas didinti prieinamumą verslo pradžiai ir mažų įmonių plėtrai Lietuvoje.
Didžiausia dalis CEB lėšų buvo panaudota SVV finansavimui, siekiant paskatinti naujų darbo vietų kūrimą. Paskolos pasiekė tiek didžiuosius miestus, tiek regionus, pavyzdžiui, Alytų, Telšius, Marijampolę.
„Tarptautinės organizacijos vertina mūsų įdirbį bendruomenėse ir mato potencialą dirbti drauge“, – teigia M. Vijūnas.
Apie LKU kredito unijų grupę
Didžiausia šalyje LKU kredito unijų grupė vienija 44 kredito unijas, kurių veiklą prižiūri Lietuvos centrinė kredito unija. LKU grupė teikia pagrindines finansines paslaugas privatiems klientams ir verslui, įskaitant mokėjimo korteles, indėlius ir paskolas.
Šių metų pirmą pusmetį LKU kredito unijų grupės turtas pasiekė 1,183 mlrd. Eur, o indėlių portfelis siekė beveik 1,1 mlrd. Eur – tai 25,8 proc. augimas per metus. Grupės konsoliduotas paskolų portfelis per tą patį laikotarpį padidėjo 11,26 proc. ir pasiekė 881,14 mln. Eur.
CEB delegacija
CEB vertina LKU kredito unijų grupę
CEB atstovai lanko LKU grupės klientę – įmonę „Reklamuokis“
ĮVYKO NEEILINIS PAKARTOTINIS CENTRO KREDITO UNIJOS VISUOTINIS NARIŲ SUSIRINKIMAS
Vadovaujantis LR Kredito unijų įstatymu, informuojame apie 2025 09 18 įvykusio pakartotinio neeilinio visuotinio narių susirinkimo priimtus nutarimus:
Išrinkti kredito unijos paskolų komiteto nariai.
Su dokumentais Centro kredito unijos nariai gali susipažinti kredito unijos patalpose, adresu A.Mickevičiaus g. 40, Kaunas.
Teikti informaciją apie įvykusį susirinkimą įgaliotas Centro kredito unijos administracijos vadovas Giedrius Ambrasa, tel. 037 224436, el. p. [email protected].
Visai netrukus Lietuvoje įsigalioja svarbus pokytis, siekiant stiprinti mokėjimų saugumą ir sumažinti sukčiavimo riziką. Visi mokėjimo paslaugų teikėjai – įskaitant kredito unijas – pradės taikyti gavėjo pavadinimo ir sąskaitos numerio tikrinimą.
Vadinasi, nuo š. m. spalio 5 d., kaskart atliekant mokėjimus eurais per LKU mobiliąją programėlę ar elektroninę bankininkystę „i-Unija“ bus patikrinama, ar gavėjo sąskaitos numeris atitinka nurodytą pavadinimą (t. y. vardą ir pavardę arba įmonės pavadinimą). Pranešimas apie patikrinimo rezultatą bus matomas prieš patvirtinant mokėjimą.
Toks gavėjo duomenų patikrinimas bus atliekamas ir kredito unijų klientų aptarnavimo vietose. Atvykus į kredito uniją, prieš atliekant mokėjimą, patikrinimo rezultatą Jums pateiks darbuotojas.
Priklausomai nuo gavėjo duomenų tikrinimo rezultato, galimas vienas iš šių pranešimų:
Gavėjo pavadinimas atitinka.
Gavėjo pavadinimas beveik atitinka. Ar norite įvesti: Vardenis Pavardenis?
Gavėjo pavadinimas neatitinka – sąskaita gali priklausyti kitam asmeniui. Rekomenduojame patikrinti gavėjo pavadinimą.
Nepavyksta patikrinti. Įsitikinkite, kad gavėjo pavadinimas teisingas, nes lėšos gali būti pervestos kitam asmeniui.
Nepavyksta patikrinti, nes gavėjo sąskaita yra už euro zonos ribų. Įsitikinkite, kad gavėjo pavadinimas teisingas, nes lėšos gali būti pervestos kitam asmeniui.
Šis pokytis – dar vienas žingsnis siekiant užtikrinti didesnį klientų saugumą atliekant mokėjimus. Įspėjimai apie lėšų gavėjo duomenų neatitikimus padės išvengti klaidingų mokėjimų, o kredito unijoms leis geriau apsaugoti klientus nuo atvejų, kai pinigus išvilioja sukčiai, prisidengdami panašiais įmonių pavadinimais.
Svarbu žinoti:
Tikrinimas yra įspėjimas, bet galutinį sprendimą dėl mokėjimo patvirtinimo visada priimate Jūs, tačiau rizikuosite neatgauti pervestų lėšų, jeigu jos bus pervestos kitam gavėjui.
Jūsų lėšų saugumui, rekomenduojame netvirtinti mokėjimo, jei gavėjo pavadinimas neatitinka, beveik atitinka arba nepavyksta patikrinti, kol nepasitikslinsite duomenų tiesiogiai su pačiu lėšų gavėju.
Būkite atidūs – kredito unijos ar kitos finansinės įstaigos nesiųs nuorodų, kviečiančių „pasitikrinti gavėją“. Jei gausite tokį laišką, SMS ar žinutę socialiniuose tinkluose – tai gali būti bandymas išvilioti asmens ar prisijungimo duomenis. Tokiais atvejais rekomenduojame neatidaryti nuorodų, neatskleisti jokių savo duomenų ir nedelsiant pranešti kredito unijai ar atitinkamoms institucijoms.
Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. Cookies). Būtinieji slapukai naudojami visada, kad būtų užtikrintas svetainės veikimas. Dėl kitų slapukų naudojimo galite išreikšti savo sutikimą, kurį bet kada galėsite atšaukti. Daugiau informacijos, kaip tvarkomi asmens duomenys, galima
rasti privatumo politikoje.
Būtini slapukai
Šie slapukai aktyvuoja pagrindines svetainės funkcijas. Be šių slapukų svetainė neveiks tinkamai.
Funkciniai slapukai
Šie slapukai įsimena informaciją, kokius nustatymus vartotojas jau buvo atlikęs, pvz., kalbos pasirinkimas.
Analitiniai slapukai
Šie slapukai renka anoniminę informaciją, kaip lankytojai sąveikauja su svetaine, kokius svetainės puslapius lanko ir pan.
Reklaminiai slapukai
Slapukai renka informaciją apie naudojimąsi svetaine, kuri yra pritaikoma vartotoją dominančios reklamos ar kitos tikslinės informacijos pateikimui.
