Kategorija: LKU grupės naujienos

Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) vienijama LKU kredito unijų grupė pirmąjį 2026 m. pusmetį demonstravo įspūdingą augimo tempą – palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, neaudituotais duomenimis grynasis LKU grupės pelnas augo 96 proc. – iki 7,3 mln. Eur, o paskolų portfelis viršijo 1 mlrd. Eur.  

Rekordinis LKU kredito unijų grupės pelnas ne tik stiprina kapitalą, bet ir virsta apčiuopiama grąža kredito unijų nariams. Uždirbtos lėšos tiesiogiai investuojamos į pažangius produktus, patrauklesnes paslaugų sąlygas bei aktyvią kredito unijų plėtrą tiek didmiesčiuose, tiek mažesnėse šalies gyvenvietėse. Taip sukurta vertė tenka kiekvienam nariui, užtikrinant ilgalaikį visos kredito unijų sistemos augimą.  

„Reikšmingi rezultatai rodo, kad pasirinkta strateginė kryptis pasiteisina. Ir toliau nuosekliai plečiame finansavimo ir taupymo galimybes klientams, stipriname grupės finansinį atsparumą bei investuojame į organizacijos pajėgumus, siekdami užtikrinti tvarų augimą ilgalaikėje perspektyvoje“, – teigia Mindaugas Vijūnas, LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas. 

LCKU neaudituotas grynasis pelnas per pirmąjį pusmetį taip pat ženkliai augo ir siekė 2,3 mln. Eur. 

Pagrindiniai veiklos rodikliai 

Pirmąjį 2026 m. pusmetį LKU grupės turtas viršijo 1,3 mlrd. Eur, o kapitalas sudarė 109 mln. Eur. Grynosios palūkanų pajamos pasiekė 28 mln. Eur – tai 24 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. LKU grupės pelningumo rodikliai taip pat išliko aukštame lygyje. Turto grąžos (ROA) rodiklis 2026 m. pirmąjį pusmetį viršijo 1 proc. ir, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 0,5 proc. punkto. Nuosavybės grąžos (ROE) rodiklis buvo didesnis nei 13 proc. ir augo 5,1 proc. punkto, lyginant su 2025 m. pirmuoju pusmečiu.  

Augantys paskolų ir indėlių portfeliai  

Vienu svarbiausių LKU grupės pirmojo pusmečio rezultatų išlieka toliau augantis paskolų portfelis. Neaudituotais duomenimis, konsoliduotas paskolų portfelis per metus padidėjo beveik 20 proc. ir siekė kone 1,05 mlrd. Eur.  

Paskolų portfelio plėtra stebima visose finansavimo srityse, tačiau didžiausią augimo dalį sudarė verslo finansavimas. Verslo paskolų portfelis I pusmečio pabaigoje siekė 489 mln. Eur ir, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo daugiau nei 114 mln. Eur arba 29,52 proc.  

„Augantis verslo finansavimo poreikis ir didėjantis paskolų portfelis rodo ne tik aktyvias įmonių investicijas į plėtrą, bet ir pasitikėjimą kredito unijų sektoriaus galimybėmis finansuoti jų augimą. Siekiame būti patikimu partneriu verslui, užtikrindami prieinamą finansavimą tiek smulkiosioms, tiek vidutinėms įmonėms visoje Lietuvoje“, – teigia M. Vijūnas.  

Kartu su paskolų portfelio augimu didėjo ir LKU grupės indėlių apimtis. Bendras indėlių portfelis pasiekė 1,1 mlrd. Eur, ypač sparčiai augo terminuotųjų indėlių portfelis – jis sudarė 851 mln. Eur. Indėlių augimą skatino konkurencingos palūkanų normos bei klientams pasiūlyti patrauklūs taupymo sprendimai. 

Investuotojų pasitikėjimą LKU grupe rodo sėkminga obligacijų emisija 

Investuotojų pasitikėjimą LKU grupės veiklos strategija ir rezultatais atspindėjo ir sėkmingai įvykdytas antrasis LCKU subordinuotųjų obligacijų platinimo etapas. Per abu platinimo etapus investuotojų paklausa bendrai 8 mln. Eur obligacijų programai siekė 11,5 mln. eurų ir pasiūlą viršijo net 44 proc. Investuotojų lėšomis sustiprinta LKU grupės kapitalo bazė sudarys galimybes finansuoti dar daugiau verslų ir gyventojų visoje Lietuvoje. 

Nuoseklios investicijos į organizacijos augimą 

Pirmąjį 2026 m. pusmetį LCKU toliau stiprino organizacinius pajėgumus: plėtė komandą ir atvėrė naujojo biuro Vilniuje duris. Plėsdama aukštos kvalifikacijos specialistų komandą, LCKU siekia didinti veiklos efektyvumą ir užtikrinti dar aukštesnę paslaugų kokybę kredito unijoms bei jų nariams. 

Šiuo metu LKU kredito unijų grupė vienija 44 kredito unijas, kurios turi daugiau nei 100 klientų aptarnavimo padalinių visoje Lietuvoje. 

Daugelis žmonių turi santaupų, kurias laiko „dėl visa ko“ – netikėtoms išlaidoms, didesniam pirkiniui ar tiesiog ramybės jausmui. Tačiau yra vienas klausimas, kurį dažnas pamiršta: ar sukaupti pinigai laikomi taip, kad iš tiesų dirbtų jų naudai? 

LKU kredito unijų grupę vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius atsako, kada santaupų laikymas paprastoje sąskaitoje gali būti ne pati racionaliausia išeitis, kodėl indėlis nebūtinai skirtas tik atsargiems taupytojams ir kokios klaidos dažniausiai daromos bandant sukaupti daugiau. 

Pinigai sąskaitoje praranda galimybę augti 

Santaupas laikyti lengvai pasiekiamas sąskaitoje patogu, tačiau tokio sprendimo nauda priklauso ir nuo bendros ekonominės situacijos. 

„Kuo aukštesnės palūkanų normos už terminuotuosius indėlius ar kitas investavimo galimybes, tuo didesni tampa alternatyvūs kaštai tiesiog laikant lėšas atsiskaitomojoje sąskaitoje“, – teigia R. Šukevičius. 

Anot jo, anksčiau yra pasitaikę netgi laikotarpių, kai palūkanos už indėlius buvo artimos nuliui. Tokiu atveju, pasirinkimas laikyti lėšas atsiskaitomojoje sąskaitoje galėjo būti visiškai racionalus – žmonės rinkdavosi patogumą ir galimybę bet kada pasiekti savo pinigus. Tačiau šiandien situacija keičiasi. 

„Šiuo metu, kai palūkanų normų ciklas iš lėto vėl gręžiasi didėjimo kryptimi ir už indėlį galima tikėtis ir 3 proc. viršijančių palūkanų, sprendimas laikyti lėšas atsiskaitomojoje sąskaitoje vis labiau pradeda atrodyti kaip blogo finansų planavimo pasekmė“, – mano specialistas. 

Indėlis – ne tik pradedantiesiems taupytojams 

Indėlis dažnai įsivaizduojamas kaip labai paprasta ir konservatyvi priemonė. Tačiau tai nereiškia, kad jis neturi vietos rimtesniame finansų plane. 

„Indėlis yra vienas paprasčiausių ir nerizikingiausių taupymo instrumentų. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad jis yra vienas prasčiausių“, – sako R. Šukevičius. 

Terminuotieji indėliai naudojami ir tarp investuotojų, kurie turi sudėtingesnius finansinius portfelius. 

„Į tokį indėlį reikėtų žiūrėti kaip į pirmąjį etapą pradedant formuoti investicijų portfelį. Augant santaupoms, dalį jų galima nukreipti į rizikingesnes investicijas, tačiau dalį lėšų rekomenduojama ir toliau saugoti indėlių forma“, – aiškina specialistas. 

Taupymui tinka ir mažos sumos 

Norint sukaupti santaupų, dažnai svarbiausias ne pasirinktas finansinis instrumentas, o pats įprotis taupyti. Viena dažniausių klaidų, pasak R. Šukevičiaus – nuvertinti mažų sumų reikšmę ir tikėtis greito rezultato. 

„Neretai susiformuoja požiūris, kad jei greituoju būdu nepavyksta sutaupyti reikšmingesnės sumos, gal neverta net pradėti. Tačiau, kaip ir siekiant kiekvieno tikslo, taupant reikia nuoseklumo ir šiek tiek užsispyrimo.“ 

Pradėjus taupyti procesas ilgainiui tampa lengvesnis – atsiranda daugiau galimybių rinktis finansinius instrumentus, o gauta grąža gali būti toliau panaudojama. 

„Pradėti tikrai verta nuo indėlių. Augant sutaupytų lėšų apimtims, galima pradėti svarstyti ir kitas galimybes, o prireikus pasitarti su investicijų konsultantais“, – teigia ekspertas. 

Idealaus momento laukti neverta 

Ar egzistuoja tinkamiausias laikas atsidaryti indėlį? R. Šukevičius sako, kad svarbiau ne bandyti nuspėti palūkanų pokyčius, o apgalvotai planuoti savo santaupas. 

„Santaupų kaupimo procesas dažniausiai yra ilgas ir gana nuobodus. Retas kuris pradeda taupyti nuo didelių sumų ir per trumpą laiką sukaupia reikšmingas lėšas.“ 

Indėlių atveju grąžos svyravimai nėra tokie dideli kaip investuojant į akcijas, tačiau pašnekovas ragina pagalvoti apie lėšų paskirstymą. 

„Rekomendacija būtų išskaidyti turimas lėšas bent į keletą indėlių su skirtingomis pabaigos datomis. Taip sumažinama rizika, kad visus indėlius reikės pratęsti tuo metu, kai palūkanų normos bus mažiau palankios.  

Taip pat, netikėtai prireikus didesnės pinigų sumos, nebūtinai reikės nutraukti visus indėlius – galbūt pakaks ir vieno, o likusieji toliau kaups palūkanas.“ 

Indėlio palūkanos – dar ne viskas 

Didžiausios palūkanos ne visada reiškia geriausią pasirinkimą. Verta įvertinti ne tik siūlomą grąžą, bet ir kitas sąlygas – indėlio lankstumą, saugumą bei galimybę lėšas valdyti patogiai. 

„Jeigu indėlio suma neviršija 100 tūkst. eurų, labai didelio skirtumo, kurioje konkrečiai finansinėje institucijoje padėtas indėlis, nėra – lėšas saugo Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistema“, – sako R. Šukevičius. 

Didesnes sumas, anot eksperto, verta išskaidyti per kelias vietas. Taip pat reikia atidžiai įvertinti indėlio sąlygas, nes patrauklios palūkanos ne visada reiškia didžiausią lankstumą. 

„Kai kurios kredito institucijos siūlo iš pirmo žvilgsnio tikrai patrauklias palūkanas, tačiau pasigilinus paaiškėja, kad tai yra už vadinamuosius neatšaukiamus indėlius, kuriuos anksčiau termino galima atsiimti tik išskirtinėmis aplinkybėmis – sunkios ligos, nedarbo, mirties ir kitais sudėtingais atvejais“, – įspėja pašnekovas.  

„Tai savaime nėra blogas pasirinkimas, tačiau reikia tiksliai žinoti, kokiomis sąlygomis dedamas indėlis, ir įsivertinti, ar jos yra priimtinos.“ 

Jis taip pat primena, kad būtina įsitikinti, jog pasirenkamas būtent terminuotasis indėlis, kuriam taikoma indėlių draudimo sistema, o ne kita kaupimo priemonė. 

Vien geros idėjos verslui nepakanka – dažnai prireikia ir finansinio užnugario. Veiklos pradžioje ne kiekvienas verslas gali pasiūlyti pakankamą užstatą ar sukaupti reikiamą nuosavų lėšų sumą.

Tokiose situacijose pasiteisina valstybės remiamos ILTE finansavimo priemonės ir garantijos. Kada jos aktualios ir kokių klaidingų įsitikinimų apie tokį finansavimą vis dar netrūksta, pasakoja LKU kredito unijų grupę vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos Kreditų departamento atstovė Kristina Dovidonienė.

Užstato trūkumas nereiškia, kad galimybių nėra

Kreipiantis dėl paskolos užstatas yra vienas svarbiausių vertinimo aspektų, tačiau jo ne visada pakanka – ypač veiklos pradžioje ar planuojant didesnes investicijas.

„Pagrindinis iššūkis tokiu atveju – apskritai gauti finansavimą. Užstatas yra kreditoriaus „draudimo polisas“ – jei verslas patirtų nesėkmę, jis padėtų padengti dalį nuostolių“, – sako K. Dovidonienė.

Vis dėlto nepakankamas užstatas dar nereiškia, kad finansavimo galimybių nėra. Vienas iš sprendimų – ILTE individuali garantija. „Dažniausiai ji aktuali klientams, kurie turi užstato, tačiau jo nepakanka. Tokiu atveju ILTE individuali garantija gali tapti papildomu garantu“, – aiškina ekspertė.

„Klientams, susiduriantiems su nepakankamo ar nepatrauklaus užstato problema, aktuali Lietuvos mastu įgyvendinama ILTE priemonė „Portfelinės garantijos 3“, kurią verslui siūlo ir LKU grupės kredito unijos.“

Ne tik verslo pradžiai, bet ir augimui

Valstybės remiamos finansavimo priemonės gali būti naudingos ne tik pradedantiems verslą. Jomis naudojasi ir jau veikiančios įmonės, planuojančios plėtrą, investicijas ar veiklą konkrečiuose sektoriuose.

„Šiuo metu LKU grupės unijos dalyvauja dviejose plataus susidomėjimo sulaukusiose ILTE priemonėse verslui – „Verslumo skatinimas 3“, skirtoje verslo pradžiai, ir „Atviras kreditų fondas 3“, orientuotame į verslo augimą ir plėtrą. Taip pat finansavimą pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio perdirbimą“ gali gauti įmonės, kurių pagrindinė veikla – žemės ūkio produktų perdirbimas“, – sako K. Dovidonienė.

Ji pabrėžia, kad verslo pradžia neturi tapti kliūtimi finansavimui – net ir naujai įsteigtos įmonės gali pasinaudoti tam skirtomis priemonėmis. „Veiklą pradedantiems verslams LKU grupės unijos siūlo skatinamąsias priemones – „Verslumo skatinimas 3“ ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemonę“, kurios padeda įgyvendinti pirmąsias verslo idėjas.“

Skaitykite daugiau:
https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2026/08/03/news/neuztenka-uzstato-ar-reikia-lesu-verslo-pradziai-ekspertai-atskleidzia-ka-zino-ne-visi–43333474

Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) paskelbė naują galimybę verslams, gavusiems finansavimą pagal priemonę „Verslumo skatinimas 3“ (VSF3) – darbo užmokesčio kompensaciją iki 25 000 Eur.

Kompensacija skirta padėti pradedančiajam verslui lengviau įsitvirtinti rinkoje, mažinant darbuotojų išlaikymo naštą ir skatinant darbo vietų kūrimą.

Šia kompensacija taip pat siekiama skatinti socialiai atsakingą įdarbinimą. Didesnis dėmesys skiriamas asmenims, susiduriantiems su sunkumais darbo rinkoje, todėl darbdaviai, kuriantys galimybes tokioms grupėms, yra papildomai skatinami.

Kompensacijos dydis ir kitos esminės sąlygos:

• Gali pretenduoti tik tie verslai, kurie yra gavę ir panaudoję visą pagal finansinę priemonę VSF3 suteiktą paskolą.
• Kompensacijos suma gali siekti iki 25 000 Eur, tačiau negali viršyti 50 proc. faktiškai suteiktos ir panaudotos paskolos vertės.
• Darbuotojams mokamas darbo užmokestis turi būti ne mažesnis nei minimali mėnesinė alga.
• Dėl kompensacijos galima kreiptis iki 2028 m. gruodžio 31 d.

Kur kreiptis, jei norite pasinaudoti kompensacija?

Klientams, gavusiems ir įsisavinusiems paskolas pagal skatinamąją priemonę VSF3 LKU kredito unijų grupės kredito unijoje, bus išduodama pažyma apie suteiktą paskolą. Šis dokumentas yra būtinas kreipiantis į ESFA dėl darbo užmokesčio kompensacijos.

Daugiau informacijos apie kvietimą ir paraiškų teikimo sąlygas rasite ESFA paskelbtoje informacijoje čia: https://www.esf.lt/vsf3-paskolu-gavejai-gali-teikti-paraiskas/#

Daugiau apie VSF3 priemonę: https://lku.lt/verslui/finansavimas/lengvatiniai-kreditai/

27-osios „Aurum 1006 km powered by Hankook“ lenktynės Palangoje baigėsi įspūdinga pergale komandai „RIMO Adero & LKU.LT“. Po beveik devynių valandų atkaklios kovos trasoje komanda bendrojoje įskaitoje iškovojo pirmąją vietą.

Nugalėtojų ekipažą sudarė Mantas Janavičius, Marius Bartkus ir Benjamin Barker, kurie finišo liniją kirto po 8 val. 41 min. 57,800 sek. ir tapo 27-ųjų lenktynių čempionais.

Ypač džiaugiamės, kad prie šio pasiekimo prisidėjo ir LKU kredito unijų grupės narės „Magnus“ kredito unijos valdybos pirmininkas Mantas Janavičius.

Ši pergalė yra nuoseklaus pasirengimo, profesionalumo, susitelkimo ir stipraus komandinio darbo rezultatas. Sveikiname visą komandą su išskirtiniu pasiekimu ir dėkojame už emocijas, kurias padovanojo visiems automobilių sporto gerbėjams.

Kviečiame pasižvalgyti po lenktynių akimirkas nuotraukų galerijoje. Nuotraukų autorius: Mantas Bučnys.

Liepos 11 dieną „Atostogų parke“ vykęs tradicinis LKU kredito unijų grupės vasaros sąskrydis subūrė kolegas ir jų šeimas bendrai šventei, kupinai geros nuotaikos, azarto ir bendrystės. Šiemet renginio dalyviai buvo pakviesti persikelti į laukinius Vakarus – čia netrūko kaubojiškos atmosferos, komandinių iššūkių ir smagių staigmenų.

Visą dieną dalyviai aktyviai įsitraukė į įvairias rungtis ir veiklas, kurios ne tik dovanojo daug juoko, bet ir stiprino komandinę dvasią. Draugiškas azartas, palaikymas ir bendri iššūkiai tapo puikia proga geriau pažinti vieniems kitus bei kurti naujus prisiminimus.

Vakarinę programą vainikavo energingas grupės „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ koncertas. Gerai žinomos dainos, šokiai ir puiki nuotaika dar kartą priminė, kad stipri bendruomenė kuriama ne tik darbais, bet ir buvimu kartu.

LKU kredito unijų grupės vasaros sąskrydis jau daugelį metų išlieka gražia tradicija, suburiančia kredito unijų bendruomenę iš skirtingų Lietuvos regionų. Tokie susitikimai leidžia sustiprinti tarpusavio ryšius, pasidalyti patirtimis ir dar kartą pajusti, kad esame viena komanda.

Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyviams ir organizatoriams už sukurtą šventę bei nepamirštamas akimirkas!

Vasaros atostogų sezonui įgavus pagreitį, vis daugiau Lietuvos gyventojų leidžiasi į keliones užsienyje. Tačiau finansų ekspertai pastebi, kad ne visi keliautojai tinkamai pasirūpina savo mokėjimo priemonėmis – o tai gali lemti papildomas išlaidas ar nepatogumus atsiskaitant atostogų metu. 

LCKU Kasdienės bankininkystės skyriaus vadovė Jovita Ambraziūnė pastebi, kad kortelių turėtojai retai pasidomi apie skirtingas mokėjimo kortelių sąlygas. 

Atsiskaitymai užsienyje: kur dažniausiai „pasimeta“ pinigai 

„Kelionėse dažnai nepastebimai prarandama dalis pinigų dėl valiutos keitimo mokesčių. Nors klientui gali atrodyti, kad suma tiesiog perskaičiuojama pagal dienos kursą, kai kuriais atvejais bankuose papildomi mokesčiai vis tiek yra pritaikomi“, – sako J. Ambraziūnė. 

Ji pažymi, kad LKU kredito unijų grupės išduodamos „Mastercard“ mokėjimo kortelės turi keliautojams svarbų privalumą – atsiskaitant jomis, užsienio valiuta yra konvertuojama pagal „Mastercard“ nustatytą valiutos keitimo kursą be papildomų mokesčių, o tai leidžia išvengti netikėtų išlaidų. Atsiskaitant užsienyje rekomenduojama pasirinkti vietinę šalies, kurioje atsiskaitoma, valiutą, taip išvengiant papildomų valiutos konvertavimo mokesčių. 

Skaitykite daugiau pranešime: https://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/2026/07/09/news/atostogu-sezonas-isibegeja-pries-kelione-verta-patikrinti-ne-tik-pasa-bet-ir-mokejimo-kortele-43088991

Verslo finansavimas dažnai prasideda gerokai anksčiau nei užpildoma paskolos paraiška. Nors daugiausia dėmesio verslininkai paprastai skiria pačiai investicijai ar verslo idėjai, finansuotojai pirmiausia vertina, ar planai yra pagrįsti ir ar verslas jiems tinkamai pasiruošė.

Kokios detalės dažniausiai lemia, kad paraiškos vertinimas vyksta sklandžiai, o kokių klaidų verta išvengti dar prieš pirmą susitikimą su finansavimo specialistu? Į šiuos klausimus atsako LKU kredito unijų grupę vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Kreditų rizikos skyriaus vadovė Aušra Baranovė.

Pasiruošimas prasideda nuo dokumentų

Neretai verslai pirmiausia galvoja apie tai, kokios paskolos galėtų tikėtis, tačiau finansuotojams kur kas svarbiau matyti aiškų planą ir nepagražintą verslo situaciją. „Visų pirma, nepasiruošiama aktuali finansinė atskaitomybė, verslo planas, su projektu susijusi aktuali informacija – užsakymų, rangos, paramos sutartys, leidimai ir panašiai. Visada kreipiantis dėl paskolos reikia turėti aktualią ir istorinę finansinę atskaitomybę.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/2026/06/29/news/kodel-vieni-verslai-finansavima-gauna-greitai-o-kiti-ne–42986119

Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), vienijanti didžiausią kredito unijų tinklą šalyje, LKU grupę, užbaigė antrojo 8 mln. eurų programos subordinuotųjų obligacijų emisijos etapo platinimą. Investuotojų susidomėjimas, kaip ir pirmojo etapo metu, ženkliai viršijo pasiūlą: pateikta virš 6 mln. eurų vertės paraiškų, nors emisijos dydis siekė iki 4 mln. eurų. Per abu platinimo etapus investuotojų paklausa visai iki 8 mln. eurų obligacijų programai siekė 11,5 mln. eurų ir pasiūlą viršijo 44 proc.

8,25 proc. pajamingumo obligacijos bus įtrauktos į prekybą „First North“ alternatyviojoje NASDAQ rinkoje. Platinimą organizavo investicinių paslaugų bendrovė „Orion Securities“. Obligacijų trukmė – 9,5 metų. Gavusi Lietuvos banko leidimą, LCKU obligacijas galės išpirkti po 4,5 metų. 

„Investuotojai pasitiki mūsų strategija, tai matome iš obligacijų platinimo rezultatų. Mūsų tikslas – išlaikyti dabartinį, maždaug 20 proc. metinį augimą, tai leis iki 2030-ųjų padvigubinti visus veiklos rodiklius ir pasiekti daugiau nei 2 mlrd. eurų paskolų portfelį. Vien šio platinimo etapo metu pritrauktos lėšos leis ateityje finansuoti maždaug 50 mln. eurų didesnį paskolų portfelį“, – sako 44 kredito unijas Lietuvoje vienijančios LCKU valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas Mindaugas Vijūnas.

Daugiau nei pusė investuotojų – mažmeniniai

55 proc. investuotojų antrajame etape sudarė mažmeniniai, 45 proc. – instituciniai investuotojai. Daugiau nei 80 proc. investicijų sumos pritraukta Lietuvoje, 10 proc. – Latvijoje, 7 proc. – Estijoje.

„Antrajame platinimo etape matėme dar aktyvesnį institucinių investuotojų dalyvavimą, tačiau didžiausią paklausos dalį ir toliau sudarė mažmeniniai investuotojai. Tai rodo pasitikėjimą LCKU finansiniais rezultatais ir kapitalo stiprinimo kryptimi, bet tuo pačiu investuotojai vertina ir kooperatinio bankininkystės modelio atsparumą bei ilgalaikį potencialą. Tokie rezultatai patvirtina, kad kokybiški vietos emitentai Lietuvos kapitalo rinkoje sulaukia stabilios ir plačios investuotojų paklausos“, – sako „Orion Securities“ emisijų organizavimo projektų vadovas Matas Čipkus.

Visų investuotojų, esančių LKU grupės unijų nariais ir pateikusių paraiškas iki 10 tūkst. eurų, investavimo pavedimai buvo patenkinti pilnai, o didesniems investuotojams alokacija buvo proporcingai sumažinta atsižvelgiant į bendrą paklausos perviršį, kaip numatyta informaciniame obligacijų emisijos dokumente. Tokiu sprendimu siekiama sukurti diversifikuotą obligacijų investuotojų bazę, subalansuotą tarp mažmeninių bei institucinių rinkos dalyvių.

Rekordinis augimas ir konservatyvus rizikos valdymas

LKU kredito unijų grupė šiemet demonstruoja vienus iš stipriausių veiklos rodiklių savo istorijoje. Grupės indėlių portfelio vertė viršija 1,1 mlrd. eurų, o kapitalas per metus išaugo daugiau nei 17 proc. iki 105 mln. eurų. Grupės turtas pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 1,27 mlrd. eurų.

Daugiau nei 80 proc. grupės paskolų yra vertinamos kaip mažos rizikos. Didžiausia vienam skolininkui suteikta paskola nesiekia 1 proc. viso paskolų portfelio, o paskolų portfelis išlieka diversifikuotas tarp skirtingų ekonomikos sektorių.

LCKU veiklą prižiūri Lietuvos bankas, o kapitalo ir likvidumo reikalavimai yra analogiški taikomiems bankų sektoriui. Naujausiais duomenimis, LCKU kapitalo pakankamumo rodiklis siekia 19,47 proc., kai minimalus reikalavimas sudaro 13,92 proc. 

Skolinimo srityje LCKU taip pat bendradarbiauja su tarptautinėmis finansų institucijomis. Iš Europos Tarybos vystymo banko gautas 3,5 mln. eurų finansavimas. Be to, kapitalo bazei stiprinti iš Europos investicijų fondo (EIF) pritrauktos 5,5 mln. eurų vertės subordinuotos paskolos.

Subordinuotosios obligacijos yra priskiriamos antro lygio kapitalui. Jų turėtojų reikalavimai būtų tenkinami po kitų kreditorių.

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 44 kredito unijas, daugiau nei 130 tūkst. klientų ir valdanti 1,27 mlrd. eurų turto, šių metų pradžioje pirmą kartą peržengė 1 mlrd. eurų paskolų portfelio ribą. Tolimesniam augimui skatinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), koordinuojanti didžiausios kredito unijų grupės Baltijos šalyse veiklą, šiuo metu vykdo antrąjį subordinuotųjų obligacijų programos etapą. Pirmajame etape investuotojų paklausa daugiau nei 1,5 mln. eurų viršijo pasiūlą.

Apie Lietuvos ekonomikos augimą, investicijų poreikį, verslo finansavimo tendencijas ir tai, kokį vaidmenį šiame procese mato kredito unijos, kalbamės su Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovu ir valdybos pirmininku Mindaugu Vijūnu.

Pastaraisiais metais LKU grupė kasmet augo maždaug penktadaliu. Kas leidžia manyti, kad panašus tempas gali išlikti ir toliau?

Reikėtų pabrėžti, kad nekalbame apie dvigubai spartesnį augimą nei rinka ar kokį nors išskirtinį scenarijų. Kalbame apie tempo išlaikymą.

Tęstinumą jam matau pirmiausia todėl, kad Lietuvos ekonomika išlieka investicijų etape. Daugelyje sektorių įmonės aktyviai investuoja į gamybos plėtrą, technologijas, energetinį efektyvumą ir produktyvumą. Ūkiai modernizuojasi, regionuose stiprėja eksportuojantys verslai. Paklausa būstui išlieka aukšta, o gerėjant pragyvenimo lygiui auga ir bendras žmonių vartojimas.

Man atrodo, kad čia vyksta ir platesnis pokytis. Prieš dvidešimt metų Lietuva pirmiausia kaupė kapitalą. Šiandien vis dažniau matome ekonomiką, kuri tą kapitalą aktyviai naudoja augimui. Įmonės investuoja todėl, kad mato galimybių tapti produktyvesnės, efektyvesnės ir konkurencingesnės tarptautinėse rinkose. Tai yra bręstančios ekonomikos požymis.

Antra, didelė šių investicijų dalis vyksta segmentuose, kuriuose istoriškai esame stiprūs – smulkiajame ir vidutiniame versle, žemės ūkyje, regionuose.

Įsitvirtinome taikydami individualų požiūrį: klientams, su kuriais dirbame, standartinio finansavimo produkto dažnai nepakanka. Jiems reikia gebėjimo įsigilinti į konkretų projektą ir priimti individualų sprendimą. Tam reikia kompetencijų, resursų, laiko ir tiesiog fizinio buvimo arti kliento. Mes visa tai turime.

Jau užsitikrinome mastą, kuris leidžia augti toliau. Vienijame 44 kredito unijas ir turime daugiau nei 100 klientų aptarnavimo vietų visoje Lietuvoje. Dėl to ekonomikos pokyčius dažnai matome anksčiau, nei jie atsispindi statistikoje.

Jeigu šios tendencijos nesikeis, daugiau nei 2 mlrd. eurų paskolų portfelis iki 2030 metų man atrodo logiška dabartinių procesų tąsa.

Plačiau skaitykite portale „Verslo žinios“ čia.

Milijoninės vertės projektų finansavimas, mobilioji programėlė, mokėjimo kortelės – visa tai šiandien siūlo kredito unijos. Vis dėlto nemažai žmonių jas vis dar įsivaizduoja kaip mažas finansų įstaigas, skirtas tik siauram klientų ratui.

Per pastarąjį dešimtmetį sektorius gerokai pasikeitė: išaugo finansuojamų projektų apimtys, išsiplėtė paslaugų spektras, o klientams siūlomi sprendimai daugeliu atvejų jau konkuruoja su tradicinių bankų pasiūla.

Kodėl dalis senų stereotipų vis dar gyvi ir kiek jie atitinka realybę?

Mitas Nr. 1: kredito unijos skirtos tik ūkininkams ir smulkiajam verslui

Vienas dažniausiai pasitaikančių įsitikinimų – kad kredito unijos aktualios tik ūkininkams ar nedideliems verslams.

LKU kredito unijų grupę vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) vykdančioji direktorė Ieva Naudžiūnaitė sako, kad nors toks požiūris turi istorinį pagrindą, jis nebeatitinka šiandienos situacijos.

„Tam tikra prasme tai yra tiesa, nes būtent regionuose veikiančios kredito unijos yra svarbios, kai kuriais atvejais netgi vienintelės toje teritorijoje veikiančios, finansinės partnerės ūkininkams ir vietos verslams. Tačiau šiandien toks požiūris jau nebeatspindi realybės.“

Anot ekspertės, nors tam tikrai daliai kredito unijų ūkininkų finansavimas yra viena svarbesnių veiklos sričių, šiandien kredito unijos yra daugiau nei tai. Be kitų finansavimo ir taupymo sprendimų, kredito unijos gali pasiūlyti ir visą kasdienės bankininkystės paslaugų paketą.

„Tai apima mokėjimo sąskaitas, mokėjimo korteles, elektroninę bankininkystę, mobiliąją programėlę, taupymo ir finansavimo sprendimus tiek gyventojams, tiek verslui.“

Kitaip tariant, kredito unijos klientas visas pagrindines finansines paslaugas gali gauti vienoje vietoje.

Plačiau skaitykite portale „Lrytas“ čia.

Siekdami užtikrinti dar patogesnius ir saugesnius atsiskaitymus internetu, atnaujinome saugių pirkimų internetu funkcionalumą LKU mokėjimo kortelėms. 

Nuo šiol atsiskaitymus internetu galėsite patvirtinti ne tik SMS žinute gautu vienkartiniu kodu, bet ir kitomis Jūsų naudojamomis patvirtinimo priemonėmis: „Smart-ID“ arba „Mobile-ID“. 

Kodėl svarbu naudotis saugiais pirkimais internetu? 

Saugūs pirkimai internetu – tai papildoma apsaugos priemonė atsiskaitant elektroninėse parduotuvėse. Registravus mokėjimo kortelę šiai paslaugai, kiekvienas mokėjimas internetu turi būti papildomai patvirtintas pasirinkta tvirtinimo priemone. 

Toks papildomas patvirtinimas padeda apsaugoti mokėjimo kortelės duomenis ir sąskaitoje esančias lėšas nuo neteisėto panaudojimo ar sukčiavimo atvejų. 

Taip pat svarbu žinoti, kad dauguma elektroninių parduotuvių taiko papildomus saugumo reikalavimus, todėl neužregistravus kortelės saugiems pirkimams gali nepavykti atsiskaityti internetu. 

Kaip užregistruoti mokėjimo kortelę saugiems pirkimams? 

Prisijunkite prie el. bankininkystės „i-Unija“ ir atlikite šiuos veiksmus: 

1. Pasirinkite „Sąskaitos“ → „Mokėjimo kortelės“ → „Saugus pirkimas“. 

2. Pasirinkite norimą registruoti kortelę ir stulpelyje „Veiksmai“ spauskite „Registruoti“. 

3. Pasirinkite vieną ar kelis atsiskaitymų internetu tvirtinimo būdą (galite pasirinkti kelis): 

• „Smart-ID“; 

• „Mobile-ID“; 

• pastovųjį slaptažodį ir SMS žinute gaunamą vienkartinį kodą. Pasirinkus tvirtinimą SMS kodu, reikės susikurti pastovųjį slaptažodį ir nurodyti mobiliojo telefono numerį, kuriuo bus siunčiami vienkartiniai saugos kodai. 

Plačiau apie paslaugą čia.