Kategorija: LKU grupės naujienos

Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), prižiūrinti LKU kredito unijų grupę, gegužės mėnesį tapo Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) nare. Šis žingsnis žymi dar vieną svarbų etapą LKU grupės kelyje link tvarios, atsakingos ir aplinkai draugiškos veiklos.  

LAVA vienija atsakingas įmones ir organizacijas, tvarumo ekspertus ir bendruomenės narius, kurie ieško prasmingų sprendimų aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir gero valdymo srityse. Prisijungusi prie šios bendruomenės, LCKU tikisi ne tik semtis žinių, bet ir dalintis savo patirtimi. 

„Tvarumas mūsų veikloje yra ne vienkartinė iniciatyva, o nuosekli strategijos dalis. Nuolat ieškome efektyvesnių sprendimų ir diegiame inovacijas, kurios mažina poveikį aplinkai. Narystė LAVA mums atveria naujas galimybes – nuo ekspertinės pagalbos iki bendrų projektų su kitomis organizacijomis. Esame pasiruošę ne tik mokytis, bet ir dalintis savo patirtimi bei prisidėti stiprinant tvarumo kultūrą finansų sektoriuje“, – sako LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas. 

LCKU taip pat ketina prisidėti prie LAVA bendruomenės augimo – tiek žiniomis, tiek veiksmais. Kartu su LKU grupės kredito unijomis visoje Lietuvoje jau dabar vykdomos finansinio raštingumo iniciatyvos gali įgyti dar platesnį mastą bendradarbiaujant su LAVA nariais. Tai galėtų apimti edukacines veiklas apie atsakingą vartojimą, finansų planavimą, tvarias investicijas, ypač regionuose ar tarp socialiai jautrių grupių. 

Tikime, kad pokyčiai vyksta per bendradarbiavimą – todėl žengiame šį žingsnį norėdami mokytis, dalintis ir kartu su kitais atsakingais verslais kurti stipresnę bei atsakingesnę Lietuvą. 

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 44 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), 2025 m. pirmą ketvirtį užbaigė augimu bene visuose pagrindiniuose veiklos segmentuose. 2025 m. kovo 31 d. duomenimis, grupės turtas siekė 1,13 mlrd. eurų – 24,41 proc. daugiau nei prieš metus. Reikšmingai augo paskolų ir indėlių portfeliai, aktyvėjo gyventojų ir verslo finansavimas.

„LKU kredito unijų grupė veikia šalia žmonių – ne tik girdi, bet ir klausosi. Sprendimus priimame atsižvelgdami į realias bendruomenių, smulkiojo ir vidutinio verslo situacijas. Todėl mūsų augimas yra nuoseklus, paremtas žmonių pasitikėjimu ir poreikių atliepimu“, – sako LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Pagrindinės veiklos rezultatai

Grupės palūkanų pajamos pasibaigus pirmam ketvirčiui sudarė 18,67 mln. eurų – tai 8,88 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Per metus LKU grupės turtas išaugo 24,41 proc. ir pasiekė 1,13 mlrd. eurų, o kapitalas padidėjo 10,40 proc., iki 89,38 mln. eurų. Sparčiai augo ir grynosios paslaugų bei komisinių pajamos – jos kilo 177,78 proc., iki 125 tūkst. eurų.

Finansinis grupės stabilumas atsispindi ir pagrindiniuose rizikos valdymo rodikliuose. Kapitalo pakankamumo rodiklis (KPR) siekė 17,54 proc. – tai 1,32 procentinio punkto daugiau nei pernai. Likvidumo padengimo rodiklis (LCR) – 308,49 proc. arba 70,69 procentinio punkto daugiau nei prieš metus. Augantis indėlių portfelis sustiprino unijų likvidumą, prisidėjo prie jų finansinio stabilumo ir leido užtikrintai tęsti veiklos plėtrą.

Visgi veiklai įtakos turėjo ir makroekonominė aplinka – dėl didėjančių indėlių palūkanų, kurios LKU kredito unijų grupėje išlieka vienos aukščiausių rinkoje, ir mažėjančio EURIBOR, augo palūkanų sąnaudos. Preliminariais duomenimis, grupės grynasis pelnas šių metų kovo 31 d. siekė 1,84 mln. eurų. Nors tai yra mažiau nei pernai tuo pačiu metu, pelnas išlieka tvarus ir yra nukreipiamas kapitalui stiprinti bei nariams teikiamų paslaugų kokybei užtikrinti. Konkurencingos indėlių palūkanos toliau skatina gyventojų taupymą ir stiprina narių finansinį atsparumą – tai viena esminių kooperatinio modelio stiprybių, kurią LKU grupė išlaikys ir šiemet.

Grupę prižiūrinčios LCKU turtas 2025 m. kovo 31 d. siekė 394,56 mln. eurų – per metus jis išaugo 43,80 proc. LCKU per pirmuosius tris metų mėnesius uždirbo 634 tūkst. eurų grynojo pelno, o grynosios palūkanų pajamos sudarė 1,92 mln. eurų – 5,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Paskolos gyventojams ir verslui

LKU kredito unijų grupė išlaikė augimą visuose finansavimo segmentuose. Neaudituotais duomenimis, konsoliduotas paskolų portfelis per metus padidėjo 10,69 % ir pasiekė 844,93 mln. eurų.

Naujai išduotų paskolų apimtys sudarė 65,24 mln. eurų – tai 14,45 % daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tarp visų segmentų sparčiausiai augo paskolos verslui – jų portfelis per metus padidėjo 19,20 % ir sudarė 351,74 mln. eurų.

Vartojimo paskolų portfelis per metus išaugo 20,8 % iki 24,67 mln. eurų. Tuo tarpu būsto paskolų portfelio augimas lėtėjo, tačiau išliko teigiamas – jo balansinė vertė, palyginti su 2024 m. kovo 31 d., padidėjo 2,24 % ir pasiekė 345,77 mln. eurų.

Paskolų, suteiktų žemės ūkio subjektams, portfelis per metus augo 8,85 % iki 112,97 mln. eurų.

Gyventojų ir verslo taupymas

2025 m. kovo 31 d. duomenimis, LKU kredito unijų grupės konsoliduotas indėlių portfelis, įskaitant lėšas einamosiose sąskaitose, siekė 999,29 mln. eurų – per metus augo 25,87 %.

Šį augimą lėmė konkurencingos indėlių palūkanos, kurias siūlė LKU grupės kredito unijos, todėl taupyti čia rinkosi tiek privatūs, tiek verslo klientai. Per pirmą ketvirtį buvo sudaryta 10 829 naujos terminuotųjų indėlių sutartys, kurių bendra suma viršijo 124,65 mln. eurų.

Didžiąją portfelio dalį – 79,74 % – sudaro fizinių asmenų indėliai, tačiau verslo indėlių kasmet didėja ir 2025 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje siekė daugiau nei penktadalį – 20,26 % – viso indėlių portfelio. LKU kredito unijų grupės indėlių portfelyje dominuoja terminuotieji indėliai – jie sudaro 77,86 %, likusi dalis – lėšos einamosiose sąskaitose.

Svarbiausi LKU kredito unijų grupės veiklos rodikliai:

• Turtas per metus padidėjo 24,41 % ir pasiekė 1,13 mlrd. eurų.
• Paskolų portfelis išaugo 10,69 % ir siekė 844,93 mln. eurų.
• Didžiausias augimas fiksuotas verslo finansavimo segmente – čia paskolų portfelis padidėjo net 19,20 %
• Indėlių portfelis, įskaitant einamąsias sąskaitas, per metus padidėjo 25,87 % ir siekė 999,29 mln. eurų.

Didžiausia Lietuvoje LKU kredito unijų grupė nuosekliai įgyvendina vieną savo strateginių krypčių ir stiprina paslaugų verslui pasiūlą. Atsižvelgiant į sparčiai besikeičiančius verslo poreikius ir augantį įvairių sektorių finansavimą, LKU grupė įmonėms jau siūlo du naujus indėlių tipus, o ateityje žada pristatyti lizingo paslaugą ir atnaujintą el. bankininkystę.

LKU kredito unijų paslaugomis aktyviai naudojasi tiek fiziniai asmenys, tiek regionuose veikiančios įmonės, tiek stambūs verslai – 2024 m. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) užsakymu bendrovės „Spinter“ atlikto tyrimo duomenimis, net 93 proc. respondentų, besinaudojančių unijų paslaugomis, išreiškė pasitikėjimą savo kredito unija.

„Tai patvirtina, kad kredito unijos yra patrauklios ne tik palūkanų, bet ir paslaugų kokybės prasme – geba išklausyti, prisitaikyti prie skirtingų klientų poreikių ir pasiūlyti lanksčius, individualius sprendimus. Plėsdama paslaugas, LKU grupė siekia ne tik suteikti finansavimą, bet ir būti artimu verslo partneriu, padedančiu jam augti“, – teigia Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Plačios finansavimo galimybės

LKU grupė verslui teikia platų kreditų pasirinkimą –  apyvartinio kapitalo palaikymui (atsargų pirkimui, skolų tiekėjams apmokėjimui), verslo plėtrai (žemės, nekilnojamojo turto, įrangos pirkimui) ar įvairiems projektams vykdyti.

Grupės kredito unijos taip pat aktyviai dalyvauja įvairiose nacionalinio plėtros banko ILTE priemonėse, skirtose palengvinti sąlygas gauti finansavimą jaunam verslui ar jo plėtrai. Įmonės gali kreiptis dėl lengvatinio kredito pagal priemones „Verslumo skatinimas 3“, „Atviras kreditų fondas 3“, „Portfelinės garantijos 3“.

„Siūlydami investicinius ir apyvartinius kreditus su valstybės garantijomis siekiame padėti smulkioms ir vidutinėms įmonėms augti bei didinti finansavimo prieinamumą pažeidžiamesnėms grupėms. Tai padeda gauti reikalingą finansavimą tais atvejais, kai trūksta nuosavo užstato ar verslas dar tik įsibėgėja, bei greičiau įgyvendinti plėtros planus, užtikrinant veiklos stabilumą“, – sako M. Vijūnas.

Kredito unijų teikiami finansavimo sprendimai apima platų spektrą – nuo smulkiųjų paskolų iki didelių kreditų, siekiančių 10 mln. Eur ir daugiau. Toks lankstumas leidžia atliepti tiek kasdienės veiklos finansavimo, tiek reikšmingų investicinių projektų įgyvendinimo poreikius.

„Dėl visoje Lietuvoje išsidėsčiusio kredito unijų aptarnavimo vietų tinklo klientai lengvai pasiekia finansines paslaugas didžiuosiuose miestuose ir mažuose miesteliuose. Išskirtinis paslaugų prieinamumas padeda priimti operatyvius sprendimus, leidžia mums geriau suprasti vietos verslo poreikius ir užtikrinti glaudų bendradarbiavimą“, – priduria M. Vijūnas.

Nauji taupymo produktai

Reaguodama į verslo klientų poreikį saugiai ir efektyviai valdyti laisvas lėšas, LKU grupė per mažiau nei metus pristatė du naujus taupymo produktus – šiuo metu greta įprastų terminuotųjų indėlių, kredito unijos verslui siūlo ir neatšaukiamus terminuotuosius bei taupomuosius indėlius. Verslui ateityje taip pat planuojama teikti lizingo paslaugas. Lizingas įmonėms suteiks galimybę lanksčiau įsigyti ar atnaujinti transporto priemones, įrangą ar kitą turtą, reikalingą veiklai vykdyti ir plėsti, išsaugant apyvartines lėšas.

„Šie sprendimai sukurti atsižvelgiant į skirtingas įmonių finansinio planavimo strategijas bei rizikos toleranciją, todėl suteikia daugiau lankstumo ir galimybių. Tai dar vienas mūsų žingsnis siekiant pasiūlyti verslui ne tik finansavimo, bet ir efektyvaus lėšų valdymo bei paskirstymo įrankių“, – teigia LCKU Verslo vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė.

2024 m. rudenį LCKU atliktos klientų apklausos duomenimis, kredito unijų siūlomų produktų ir paslaugų įvairovę gerai arba puikiai įvertino 88 proc. respondentų, o greta naujų produktų grupė toliau sėkmingai plėtoja esamas paslaugas.

Viena jų – faktoringas arba sąskaitų finansavimas. Tokiu būdu įmonės gauna lėšas nelaukdamos, kol klientas apmokės išrašytas sąskaitas. Kaip rodo praktika, sąskaitos dažniausiai išrašomos su atidėtu apmokėjimu, kartais net iki 180 dienų, tačiau pirkėjai jas dažniausiai linkę apmokėti tik terminui artėjant link pabaigos.

Nuolatinės investicijos į paslaugų kokybę

LKU grupė klientams nuolat stengiasi užtikrinti geriausią paslaugų ir aptarnavimo kokybę. Tai rodo ir apklausų duomenys – 95 proc. respondentų kredito unijų darbuotojų profesionalumą ir kompetencijas praėjusių metų rudenį įvertino gerai arba puikiai, o kilusius finansinius klausimus operatyviai pavyko išspręsti net 94 proc. apklaustųjų.

Šiam tikslui pasiekti grupė nuolat investuoja į procesų optimizavimą bei skaitmenizaciją, todėl dar šiemet ketina pristatyti atnaujintą elektroninės bankininkystės „i-Unija“ sistemą.

Be naujų funkcijų, jos dizainas taps šiuolaikiškas, intuityvesnis, o sistema bus pritaikyta ES Prieinamumo direktyvos reikalavimams, užtikrinant patogumą visiems vartotojams.

„Investicijos į skaitmeninius sprendimus yra ilgalaikė strategija, užtikrinanti kokybiškas paslaugas mūsų klientams. Be kuriamų naujų naudų, didelį dėmesį skiriame jau esamų produktų plėtrai bei vystymui“, – teigia J. Platenkovienė.

Grupės klientai jau ne vienus metus kasdienius finansus gali tvarkyti greitai ir saugiai mobiliojoje programėlėje. 91 proc. vartotojų nurodo, kad programėle naudotis yra patogu – joje prieinamos ne tik mokėjimų, sąskaitos likučio patikrinimo ar kitos pagrindinės funkcijos, bet ir vienoje vietoje gali matyti informaciją apie paskolas ar atidarytas indėlių sąskaitas.

Taip pat LKU grupė, atsižvelgusi į sėkmingą patirtį su privačiais klientais, šiemet suteikė galimybę ir verslo klientams tapti kredito unijų nariais internetu. Tam dabar pakanka turėti galiojantį asmens tapatybės dokumentą, telefoną bei vieną iš identifikavimo priemonių – mobilųjį parašą arba kvalifikuotą „Smart-ID“ paskyrą.

Didžiausia šalyje LKU kredito unijų grupė vienija 44 kredito unijas, kurių veiklą prižiūri LCKU. Praėjusiais metais grupės turtas pirmą kartą istorijoje perkopė 1 mlrd. Eur ir siekė beveik 1,1 mlrd. Eur (27,65 proc. daugiau nei 2023 m.). Grupės konsoliduotas paskolų portfelis per tą patį laikotarpį augo 10,53 proc. ir praėjusių metų pabaigoje sudarė 820 mln. Eur.

Grupė teikia platų kasdienės bankininkystės paslaugų spektrą tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims – mokėjimo sąskaitas, vietinius ir tarptautinius pavedimus, įvairių įmokų ir mokesčių apmokėjimą. Verslo klientai gali rinktis mokėjimo korteles „Mastercard Business“ su kredito limitu, taip pat įvairių tipų mokėjimo kortelių skaitytuvus, įskaitant skaitytuvus su kasos funkcija bei skaitytuvus mobiliajame įrenginyje – priklausomai nuo kliento poreikių.

Silpnas finansinis raštingumas – viena priežasčių, kodėl žmonės patiria stresą dėl pinigų ir nesugeba sukaupti santaupų. Nors minimalų bazinį finansinio raštingumo lygį, kaip rodo naujausi Lietuvos banko duomenys, pasiekia vos kiek daugiau nei penktadalis lietuvių, ekspertai pažymi, kad pradėti taupyti bei užsitikrinti ramesnę ateitį galima laikantis vos kelių taisyklių.

Norint suvaldyti savo finansus, pirmiausia reikia žinoti, kiek uždirbate ir kiek išleidžiate, sako LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius.

„Pirmuosius mėnesius gali kilti noras situaciją pagražinti. Svarbu didesnių išlaidų neperkelti į kitą mėnesį, nes galutinis rezultatas bus iškreiptas“, – pataria R. Šukevičius. Ekspertas rekomenduoja planuoti biudžetą bent keliems mėnesiams į priekį – įskaitant nenumatytas išlaidas, tokias kaip automobilio remontas ar gydymas.

Laiko išbandymus atlaikiusi išlaidų taisyklė – 50 / 30 / 20. 50 proc. pajamų reikėtų numatyti būtinosioms išlaidoms (būstas, transportas, sveikata), 30 proc. – laisvalaikiui, o 20 proc. – taupymui. Taupyti galima pradėti ir nuo 10 proc., palaipsniui šią dalį didinant, tikina ekspertas.    

Vis dėlto Lietuvos bankų asociacijos (LBA) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad net 35 proc. respondentų pastarųjų 12 mėnesių pajamos nepadengė jų pragyvenimo išlaidų, taip apsunkinant net menkiausias taupymo galimybes.

Klaidos, trukdančios (su)taupyti

Atsakingas finansų valdymas reikalauja disciplinos, kuriai nepastebimai gali sutrukdyti impulsyvūs pirkimai, ypač kai perkamas daiktas, kurio būsima nauda nėra gerai įvertinta. Prieš priimant sprendimą įsigyti brangesnį daiktą, R. Šukevičius rekomenduoja pagalvoti bent 2–3 dienas.

„Jei per šią pertrauką išties paaiškės, kad to daikto reikia, viskas gerai. Tačiau pabudę kitą rytą galite suprasti, kad tas daiktas visai nereikalingas“, – priduria jis.

Nebūtinąsias išlaidas gali paskatinti atsiskaitymai telefonu ar kitomis lengvai prieinamomis priemonėmis. Siekiant to išvengti, R. Šukevičius ragina dalį gaunamų pajamų pervesti į atskirą sąskaitą, skirtą kasdienėms išlaidoms: „Tai psichologinis stabdis – jei sąskaitoje ima trūkti pinigų, susimąstoma, ar tikrai reikia dar vieno pirkinio“.

Skolintis – tik tada, kai būtina

Apie pirkinių būtinumą reikėtų gerai pagalvoti ir prieš prisiimant finansinių įsipareigojimų. Nors Atsakingojo skolinimo nuostatai bei kiti teisės aktai užtikrina, kad kredito įstaigos atidžiai įvertins būsimas galimybes grąžinti paskolas ar kreditus, neretai finansinės pagalbos kreipiamasi ir dėl smulkių pirkinių.

„Viena situacija, kai tai brangesnis daiktas, pavyzdžiui, automobilis, kurio vis tiek reikia, tačiau susitaupyti reikiamą sumą gali užtrukti. Kita situacija, kai lizingu perkamas 600 Eur kainuojantis televizorius, nes per kelis mėnesius ar net metus jam nepavyksta susitaupyti. Tokiu atveju pirkinio geriau vengti“, – teigia R. Šukevičius.

Dažnai nepagalvojama, kad gauti papildomų pajamų galima ir prisidedant prie aplinkos apsaugos, pavyzdžiui, prikeliant nenaudojamus daiktus antram gyvenimui juos parduodant ar išvengiant maisto švaistymo apsiperkant tik su reikalingų pirkinių sąrašu.

Taip pat verta pasidomėti, kokius motyvuojančius taupymo sprendimus gali pasiūlyti finansų įstaigos. Tai gali būti specialios taupymo sąskaitos ar indėliai, skirti taupyti mažomis sumomis, ar programėlės, automatiškai pervedančios suapvalintą pirkinių sumos skirtumą į taupymo sąskaitą.

Finansinis nerimas – paveldimas?

Tyrimai rodo, jog šeimose, kuriose nuolat buvo patiriami finansiniai sunkumai ar finansinis stresas, pasekmės gali būti jaučiamos net per dvi kartas – vaikai perima šį elgesį ir jauseną bei gali perduoti tai dar vienai kartai, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto doc. dr. Asta Gaigalienė.

Kaip ir nuo įprasto streso, taip ir nuo finansinio nerimo galima patirti įvairius sutrikimus – nemigą, panikos atakas. Ekspertės teigimu, finansinio nerimo problemą galima spręsti ne tik psichologų pagalba, bet ir pasitelkiant įvairias asmeninių finansų valdymo technikas. Pavyzdžiui, vien tinkamai suformuluoti finansiniai tikslai gali reikšmingai sumažinti streso lygį.

„Finansinis nerimas dažniau kyla tiems, kurie vengia gilintis į savo finansinę situaciją, vertinti finansinę sveikatą ar planuoti ateitį. Vengimas gilintis į savo realią situaciją ar prisiimti atsakomybę už savo finansinę ateitį gali lemti mažiau racionalius finansinius sprendimus, jų trumparegiškumą“, – teigia ji.

Neramiais geopolitiniais ar ekonominiais laikais finansinę ramybę gali palaikyti sukauptas didesnis rezervas – tokiu atveju sukauptą pagalvę galima padidinti nuo rekomenduojamo 3 mėnesių atlyginimo dydžio iki 6. Turint ilgalaikius taupymo ar investavimo tikslus, panikuoti dėl rinkos svyravimų, pasak ekspertės, nereikėtų.

Pasak jos, finansinis raštingumas ateityje taps tik svarbesnis finansinių produktų ir paslaugų rinkai tampant įvairesnei, skaitmenizuotai, o finansinių sukčių veikimo metodams tobulėjant.

„Finansinis raštingumas šiuolaikiniam žmogui yra būtinas, nes pačiam asmeniui tenkanti atsakomybė už jo finansinę ateitį tampa vis didesnė dėl įvairių ekonominių, politinių, o ypač demografinių priežasčių. Dar svarbiau išmokti su tuo tvarkytis – dėl savo vaikų“, – priduria A. Gaigalienė. Lietuvos banko duomenimis, prastesnį finansinį raštingumą demonstruoja žemesnes pajamas gaunantys ir žemesnį išsilavinimą turintys žmonės, taip pat jaunesni nei 30 m. bei vyresni nei 60 m. amžiaus asmenys.

Primename, kad nuo 2025 m. gegužės 1 d. atsiskaitymų grynaisiais pinigais už prekes ir paslaugas sumos bus apvalinamos, kaip numatyta Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatyme. LKU kredito unijų grupė primena, kad naujoji tvarka nepaveiks atskirų prekių ir paslaugų kainų, nes bus apvalinama tik galutinė bendro pirkinių krepšelio suma. 

Kada apvalinimas taikomas? 

• Atsiskaitant už prekes ir paslaugas grynaisiais pinigais.  

• Mokant komisinius mokesčius už suteiktas paslaugas. 

Kada apvalinimas netaikomas? 

• Kai grynieji pinigai įmokami į sąskaitą arba iš jos išimami. 

• Kai mokėjimai vyksta negrynaisiais pinigais (kortele, pavedimu). 

• Kai bendra mokėtina suma yra mažesnė nei 5 centai. 

Kaip bus apvalinama? 

• Suma, kuri baigiasi 1 arba 2 centais, apvalinama žemyn iki 0 centų. 

• Suma, kuri baigiasi 3 arba 4 centais, apvalinama aukštyn iki 5 centų. 

• Suma, kuri baigiasi 6 arba 7 centais, apvalinama žemyn iki 5 centų. 

• Suma, kuri baigiasi 8 arba 9 centais, apvalinama aukštyn iki 10 centų. 

Svarbios pastabos: 

• Taikant apvalinimą, 1 ir 2 ct monetomis ir toliau galima atsiskaityti, jomis mokant suapvalintą sumą. 

• Jei klientas nesutiks su suapvalinta suma, grynaisiais atsiskaityti negalės, tačiau galės sumokėti tikslią sumą kortele arba pavedimu. 

Naujoji tvarka galios tiek fiziniams, tiek juridiniams prekių ir paslaugų teikėjams. Kredito unijose naujoji tvarka niekaip nepaveiks kliento įmokamų ar jam išmokamų sumų, apvalinami bus tik paslaugų įkainiai – tarkim, jei kredito unijos mokestis už paslaugą yra 2,13 Eur, nuo gegužės 1-osios reikės sumokėti 2,15 Eur.