Kategorija: LKU grupės naujienos

Prieš daugiau nei tris dešimtmečius Lietuvoje pradėtos kurti Kredito unijų įstatymo ištakos ir įsteigta pirmoji kredito unija šiandien virto brandžia, visą šalį jungiančia finansine sistema. Šiai sukakčiai įprasminti LKU grupę vienijanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) išleido knygą „Kredito unijos Lietuvoje: 30 bendrystės metų (1994–2024 m.)“, kurioje sugulė svarbiausi kredito unijų kelio etapai, žmonių istorijos ir sektoriaus virsmai. 

Leidinyje pasakojama apie tai, kaip nepriklausomoje Lietuvoje gimė naujas finansinis judėjimas – kredito unijos. Knygoje atskleidžiama, kaip iš Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų atkeliavusios kooperatinės bankininkystės idėjos tapo savarankišku, bendruomenėmis grįstu finansiniu tinklu Lietuvoje. 

Tai ne tik faktų, datų ar skaičių rinkinys. Knygos puslapiuose – žmonių, kurie išdrįso pradėti nuo nulio, kūrė, gynė ir aiškino kredito unijų svarbą, liudijimai. Dalies cituojamų asmenų šiandien jau nebėra su mumis, todėl jų įamžinti pasakojimai įgyja dar didesnę vertę – tai autentiški liudijimai apie sektoriaus gimimą ir pirmuosius žingsnius ir sprendimus, nulėmusius tolesnę jo raidą. Būtent dėl to pirminių knygos projekto pradininkų ir pirmųjų bendraautorių įdirbis šiandienos perspektyvoje yra ypač reikšmingas – jų surinktos istorijos tapo tvirtu leidinio pamatu. 

Knyga kviečia į kredito unijas pažvelgti plačiau – ne tik kaip į finansų institucijas, bet ir kaip į žmonių kuriamą judėjimą, stiprinantį bendruomeniškumą ir pasitikėjimą vieni kitais. 

Ne vienus metus kurta ir tobulinta idėja tapo leidiniu 

Knygos idėja gimė daugiau nei prieš penkiolika metų, kai buvo pradėti rinkti pirmieji sistemos kūrėjų atsiminimai ir istorijos. Tuomet leidinys taip ir neišvydo dienos šviesos, tačiau po dešimtmečio darbas buvo atnaujintas. Per šį laikotarpį kredito unijų sektorius patyrė ir spartų augimą, ir skaudžias pamokas, ir viso sektoriaus pertvarką. 

Šie istoriškai reikšmingi, sektorių sustiprinę ir pakeitę įvykiai tapo neatsiejama knygos dalimi – buvo parengti nauji skyriai, apimantys laikotarpį nuo 1994 metų iki šiandienos, atskleidžiantys, kuo kredito unijos gyvena dabar ir su kokiais lūkesčiais žvelgia į ateitį. 

Knyga „Kredito unijos Lietuvoje: 30 bendrystės metų (1994–2024 m.)“ pirmiausia pasieks LKU grupės kredito unijas, kredito unijų sistemos kūrėjus ir knygos bendraautorius. Leidinys nebus platinamas plačioje prekyboje, tačiau su juo bus galima susipažinti viešai – knyga bus prieinama pagrindinių Lietuvos bibliotekų fonduose: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Kauno apskrities viešoji Ąžuolyno biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka, Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka.

LRT kartu su partneriais – Lietuvos policija, Lietuvos banku ir Lietuvos bankų asociacija, kurios narė yra ir LKU kredito unijų grupė, pradeda visuomenės informavimo kampaniją prieš sukčius „Padėk ragelį“. Kampanijos tikslas – padėti gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias apgaules, laiku sustabdyti sukčių spaudimą ir apsaugoti savo pinigus bei asmens duomenis.

Pastaraisiais metais sukčiai vis dažniau taikosi į žmonių emocijas: skubina, gąsdina, apsimeta pareigūnais ar bankų darbuotojais, vilioja „neįtikėtinomis“ investicinėmis galimybėmis, o romantinių apgavysčių atvejais kuria tariamą artimą ryšį. Kampanijos platformoje išskiriamos keturios ypač paplitusios schemos: romantiniai sukčiai, investiciniai pažadai, netikri pareigūnai ir skambučiai iš „banko“.

Kampanijos rengimo metu buvo konsultuojamasi su psichologais, siekiant suprasti, kas padeda žmogui ištrūkti iš sukčių kuriamo spaudimo. Kampaniją konsultavo psichologė Kamilė Butkevičiūtė-Astrauskienė ir psichologas Arūnas Norkus, kurie padėjo išgryninti pagrindinę įžvalgą: reikia pauzės.

Jei skambutis ar žinutė kelia šoką, spaudimą ar verčia skubėti – nutraukite pokalbį. Sukčiai dažnai siekia išprovokuoti emocinę reakciją, kad žmogus nebespėtų kritiškai vertinti situacijos. Būtent todėl pagrindinis patarimas – padėti ragelį ir patiems susisiekti su institucija oficialiais kanalais.

„Už kiekvienos sukčiavimo istorijos yra realūs žmonės, praradę santaupas, saugumo jausmą ir pasitikėjimą. LRT misija – padėti visuomenei atpažinti grėsmes ir sustiprinti atsparumą. „Padėk ragelį“ primena: jei kažkas skubina, gąsdina ar vilioja per gerai skambančiais pažadais, sustokite – nutraukite pokalbį ir pasitikrinkite.

Sukčiavimo mastas rodo, kad vieno sprendimo nepakanka – reikalingas institucijų, žiniasklaidos ir visuomenės susitelkimas. Džiaugiamės galėdami kartu su Lietuvos policija, Lietuvos banku ir Lietuvos bankų asociacija kalbėti vienu balsu ir suteikti žmonėms konkrečius įrankius, kaip apsisaugoti“, – sako LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Akcentuojamos rizikos ir patarimai

Romantiniai sukčiai aukų ieško socialiniuose tinkluose ir pažinčių programėlėse, ilgainiui įgyja pasitikėjimą, o vėliau prašo pinigų ar „pagalbos“ įvairiomis istorijomis. Kampanija primena, kad net ir didelę gyvenimišką patirtį turintys žmonės gali tapti taikiniu.

Investicinių pažadų schemose sukčiai vilioja pradėti nuo nedidelių sumų, gali sukurti „sėkmės“ iliuziją, o vėliau skatina investuoti vis daugiau, net skolintis. Bandant atsiimti tariamą pelną, reikalaujama papildomų mokesčių.

„Apgavikų pasitelkti socialinės inžinerijos metodai suklaidina net labai blaiviai mąstančius ir finansiškai raštingus žmones. Todėl įtarus, kad susidūrėte su sukčiais, kalba turi būti trumpa. Džiaugiamės, kad tai akcentuojanti iniciatyva išaugo į jungtinį projektą ir sutelkė rimtas pajėgas. Lietuvos bankų asociacijai priklausančios šalies finansų ir kredito įstaigos nuolat informuoja visuomenę apie finansinių sukčių keliamas grėsmes, bet susitelkę įgyjame galimybę kalbėti vienu balsu ir pasiekti daug daugiau žmonių“, – akcentuoja dr. Eivilė Čipkutė, LBA prezidentė.

Ji atkreipia dėmesį, kad finansiniai sukčiai nuolat naudojasi aktualiomis temomis, siekdami suklaidinti žmones ir paskatinti juos atiduoti savo pinigus ir asmeninius duomenis. Sausio 1 dieną Lietuvoje prasidės dvejus metus truksiantis pereinamasis laikotarpis, kurio metu gyventojai galės pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos ir susigrąžinti joje sukauptas lėšas.

Specialistai jau dabar stebi sukčių suaktyvėjimą, kuriant naujus su šia tema susijusius scenarijus. Jie skambina kviesdami pasiskolinus „investuoti“ dabar, o grąžinti skolą – atgavus sukauptas lėšas, ragina „pasitikrinti“, kiek lėšų atgausite, netikrose interneto svetainėse, vilioja atsiimti sukauptas lėšas kriptovaliuta ir pan.

Netikri pareigūnai ar tarpininkai gali prisistatyti policijos, finansų ar kitų institucijų darbuotojais, raginti perduoti pinigus „saugoti“, atskleisti informaciją ar įsidiegti programas. Kampanija pabrėžia: institucijos neprašo perduoti lėšų ar slaptų duomenų telefonu ir nevykdo tokių „procedūrų“ per pokalbių programėles.

„Policijos pareigūnai neskambina žmonėms ir neprašo asmens duomenų ar prisijungimo slaptažodžių. Tirdami tokio pobūdžio nusikalstamas veikas pastebime, kad kuo ilgiau žmogus kalba su sukčiumi, tuo didesnė tikimybė, kad jis padarys klaidą ir bus apgautas. Sukčiai turi gebėjimų įkalbėti, įtikinti auką, tad streso būsenoje žmogus gali padaryti neapgalvotą žingsnį, kuris kainuos labai brangiai. Todėl siūlome nesivelti su nepažįstamais asmenimis į diskusijas, o kuo skubiau baigti pokalbį ar nutraukti susirašinėjimą“, – sako Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas.

Skambučio iš „banko“ atveju pagrindinis sukčių tikslas – išvilioti prisijungimus, PIN ar kitus identifikavimo duomenis. Patarimas vienareikšmis: neatskleiskite duomenų, neatlikite mokėjimų, o padėję ragelį patys paskambinkite į banką oficialiu numeriu.

„Šia kampanija parodome, kad Lietuvos institucijos ir finansų įstaigos siekia bendro tikslo – apsaugoti žmonių pinigus nuo sukčių. „Padėk ragelį“ – tai paprastas, bet labai efektyvus patarimas. Mūsų praktikoje yra buvę atvejų, kai žmonės atpažino sukčius, bet žodis po žodžio pasidavė jų įkalbinėjimams ir parado pinigus. Dėl to, kilus bent menkiausiam įtarimui, nutraukite pokalbį. Pinigus prarasti lengva, o atgauti sunku arba iš viso neįmanoma. Dalinkimės šiuo patarimu su savo artimaisiais, draugais, ir nesuteikime sukčiams nė menkiausios progos. O Lietuvos bankas sieks stiprinti visas įmanomas užkardas“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Vaida Markevičienė.

Ji pridūrė, kad Lietuvos bankas kovai su sukčiavimu visada skyrė didelį dėmesį – tiek prižiūrėdamas finansų rinkos dalyvius, tiek skatindamas gyventojų finansinį raštingumą.

Lietuvos bankas buvo vienas iš pirmųjų Europos centrinių bankų, ėmusių blokuoti neteisėtai finansines paslaugas teikiančias interneto svetaines, skelbiantis „juoduosius sąrašus“, kur įtraukiamos vartotojų nusiskundimų dėl sukčiavimo sulaukusias bendrovės.

Įtarus sukčiavimą ar tapus jo auka, gyventojai raginami nedelsti ir pranešti telefonu 112.

Lietuvos bankų asociacijos inf.

Šventinis laikotarpis LKU kredito unijų grupėje dūzgė lyg pilnas bičių avilys – kupinas ne tik metų pabaigos darbų, bet ir gerumo. Šiandien, jau aprimus šventiniam šurmuliui ir pasitinkant tarpušventį, stabtelime atsigręžti į tai, kas per visą šventinį laiką buvo daroma tyliai, nuoširdžiai ir iš tikro noro būti šalia. 

Šventinis gerumas – vaikų šypsenoms ir vilties akimirkoms 

Buvimas šalia nėra tik žodžiai. Jau šeštus metus iš eilės LKU kredito unijų grupę vienijanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) tęsia kalėdinę gerumo iniciatyvą, kasmet atsigręždama į vis kitą bendruomenės grupę. LCKU tiki, kad tikrasis Kalėdų stebuklas gimsta ten, kur atsiranda žmogiškasis ryšys, atjauta ir noras padėti. 

Šiemet LCKU suvienijo jėgas su Rimanto Kaukėno paramos fondu – organizacija, teikiančia pagalbą sunkiai onkologinėmis, genetinėmis ir kitomis kritinėmis ligomis sergantiems vaikams ir jų šeimoms. Dalį šventinio dovanų biudžeto LCKU skyrė tam, kad prisidėtų ruošiant drąsos dėžutes – mažas, bet įkvepiančias dovanėles vaikams, sugrįžtantiems po sudėtingų ir dažnai skausmingų procedūrų. 

Taip pat išpildyta vienos mergaitės svajonė – padovanotas fotoaparatas. Ji pasidalijo, kad fotografija jai padeda jaustis saugiau viešose erdvėse, įveikti nerimą ir net pilkose dienose atrasti džiaugsmo akimirkas.  

LCKU darbuotojų iniciatyvos – vaikų svajonėms Kaune 

Visą gruodžio mėnesį LCKU darbuotojai taip pat rinko paramą į biure esančią gerumo dėžutę, o už surinktas lėšas prieš pat Kalėdas buvo nupirktos dovanos nepasiturinčiai gyvenantiems vaikams ir įteiktos SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centrui. Iš viso išpildėme aštuonių vaikų svajones – nuo žaislinių automobilių iki ukulelės, stalo žaidimų ir enciklopedijų. 

Tai – penktus metus iš eilės besitęsiantis LCKU bendradarbiavimas su Kauno rajono socialinių paslaugų centru, ir tikime, kad ateityje kartu bus išpildyta dar ne viena vaikų svajonė. 

Kai gerumas pasiekia skirtingas bendruomenes 

Ne ką mažiau aktyvios šventiniu laikotarpiu buvo ir LKU grupės kredito unijos visoje Lietuvoje. 

Sostinėje veikianti Šeimos kredito unija skyrė paramą socialiniam centrui „Betanija“ – Vilniaus akrivyskupijos „Carito“ organizacijai. Šios paramos dėka pradedami svarbūs sandėlio renovacijos darbai – bus atnaujintos patalpos, įrengti nauji stelažai ir sudarytos saugesnės bei patogesnės darbo sąlygos darbuotojams ir savanoriams. 

Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ direktorė Audronė Kairienė pabrėžė, kad įmonių ir organizacijų parama yra itin svarbi ne tik kasdienės pagalbos užtikrinimui, bet ir infrastruktūros atnaujinimui, leidžiančiam dar efektyviau padėti žmonėms, susiduriantiems su nepritekliumi. 

Kredito unija „Magnus“ taip pat įgyvendino visą šūsnį gerų darbų. Unija rėmė meno sritį ir vieną žinomiausių sostinės muziejų – MO. Taip pat skyrė dėmesį jauniesiems sportininkams, paremdama futbolo ir teniso akademijų veiklą. Be to, „Magnus“ prisidėjo prie vaikų svajonių išpildymo, nupirkdama net septynis dovanų rinkinius vienai mokyklai. 

Panevėžio kredito unija skyrė paramą gyvybiškai svarbių medicininių priemonių ir įrangos įsigijimui ankstukų asociacijai „Neišnešiotukas“, taip pat prisidėjo prie vaikų finansinio raštingumo ugdymo Panevėžio regione. Dar vienas prasmingas gestas – kredito unijos iniciatyva Ukrainos gynėjams buvo padovanotas unijos kurį laiką naudotas automobilis „Honda CR-V“. 

Taip pat Kėdainių krašto kredito unija šventiniu laikotarpiu Kėdainių pagalbos šeimai centro vadovei perdavė du pilnos komplektacijos kompiuterius – vienas jų bus skirtas centro veiklai, kitas pasieks nepasiturinčią šeimą. 

Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ ir šiemet liko ištikima savo gražiai tradicijai – rūpintis senjorais. Prisidėdama prie senelių namų Kretingoje, Kaune ir Inkakliuose veiklos, šiemet unija paruošė net 95 individualias dovanas šių įstaigų gyventojams. 

Gerumas – mūsų gražiausia tradicija 

Didžiuojamės, kad LKU kredito unijų grupėje gerumas jau seniai tapo ne vienkartine akcija, o nuolatine vertybe, lydinčia mus visus metus. Dėkojame visiems, kurie dalijasi, pastebi ir prisideda – kartu kuriame bendruomenes, kuriose pagalba tampa viltimi, o viltis – nauja pradžia. 

Linkime, kad šis tarpšventinis laikas atneštų ramybės, šviesių minčių ir įkvėpimo geriems darbams – mažiems ar dideliems, bet visada prasmingiems. 

LKU kredito unijų grupė 

Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), vienijanti didžiausią kredito unijų tinklą šalyje, LKU grupę, užbaigė subordinuotųjų obligacijų emisijos platinimą. Investuotojų susidomėjimas viršijo pasiūlą pusantro milijono eurų: pateikta virš 5,5 mln. eurų vertės paraiškų, nors emisijos dydis siekė iki 4 mln. eurų. Obligacijos išleistos pagal iki 8 mln. eurų programą ir bus įtrauktos į prekybą „First North“ alternatyviojoje NASDAQ rinkoje. Platinimą organizavo investicinių paslaugų bendrovė „Orion Securities“.

Pasak 44 kredito unijas Lietuvoje vienijančios LCKU valdybos pirmininko ir administracijos vadovo Mindaugo Vijūno, tokie rezultatai patvirtina, kad kredito unijų sektorius Lietuvoje investuotojų yra vertinamas kaip brandi, skaidri bei profesionaliai valdoma finansų sistema.

„Daugiau investuotojų aukcione pasirinko 8 proc. metinę palūkanų normą, o tai yra aiškus signalas, kad rinkos dalyviai mūsų kredito riziką vertina palankiai ir pagrįstai mato mus kaip patikimą bei stabilų partnerį dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis. Lūkesčius viršijusi paklausa rodo, kad LCKU yra suvokiama kaip finansiškai atspari ir nuosekliai kapitalą stiprinanti institucija, užtikrinanti tvarų viso sektoriaus augimą“, – sako M. Vijūnas.

Dominavo instituciniai ir patyrę investuotojai

„Platinimo rezultatai rodo subalansuotą paklausos struktūrą tarp institucinių ir mažmeninių investuotojų: 38 proc. visos paklausos sudarė instituciniai, o 62 proc. – mažmeniniai investuotojai. 85 proc. investuotojų buvo iš Lietuvos, 11 proc. – iš Estijos, likusieji – iš Latvijos.

81 proc. pritrauktų lėšų sudaro institucinių ir labiau patyrusių mažmeninių investicijos nuo 10 tūkst. eurų. Tai nulėmė ilgesnis obligacijų terminas, kuris labiau atitinka profesionalių investuotojų lūkesčius ir supratimą apie kooperatinio finansų modelio pranašumus“, – komentuoja „Orion Securities“ Investicinės bankininkystės skyriaus vadovas Mykantas Urba.

Visų investuotojų, esančių LKU grupės unijų nariais ir pateikusių paraiškas iki 10 tūkst. eurų, investavimo pavedimai buvo patenkinti pilnai, o didesniems investuotojams alokacija buvo proporcingai sumažinta atsižvelgiant į bendrą paklausos perviršį. Tokiu sprendimu siekiama sukurti diversifikuotą obligacijų investuotojų bazę, subalansuotą tarp mažmeninių bei institucinių rinkos dalyvių.

Tvarus augimas ir profesionaliai valdoma rizika

Daugiau nei 80 proc. LKU kredito unijų grupės paskolų yra vertinamos kaip mažos rizikos. 2025 m. trečiąjį ketvirtį 99,08 proc. LCKU paskolų portfelio sudarė užtikrintos paskolos, visos LKU grupės rodiklis taip pat išliko itin aukštas – 95,79 proc.

„Pritrauktos lėšos bus skirtos LCKU kapitalo stiprinimui ir kredito unijų tinklo plėtrai, kad šis galėtų dar aktyviau finansuoti Lietuvos gyventojus ir vietos verslus. Tai leidžia prisidėti prie šalies finansinės ekosistemos augimo ir regionų ekonomikos stiprinimo, nes kredito unijos dažnai yra pirmieji finansiniai partneriai mažesniuose miestuose ir bendruomenėse. Investuotojai taps stiprios, atsakingai prižiūrimos vietinės finansų sistemos kūrimo dalimi“, – sako M. Vijūnas.

Visi LCKU veiklos sprendimai yra priimami Lietuvoje, atliepiant vietos gyventojų bei regionų poreikius. Tokiais principais vadovaujasi ir didžiosios Europos kooperatinės finansų institucijos – nuo Vokietijos „Volksbanken-Raiffeisen“ tinklo iki Nyderlandų „Rabobank“. Jos pasižymi ilgamečiu stabilumu, atsparumu ekonominiams sukrėtimams ir yra tapusios svarbiu vietinės ekonomikos ramsčiu.

LCKU veikla yra griežtai prižiūrima Lietuvos banko ir atitinka visus ES kapitalo bei likvidumo reikalavimus, taikomus bankams. Tuo pat metu LKU kredito unijų grupėje veikia vidinė rizikos stebėsenos ir stabilizavimo sistema, kuri papildo išorinio reguliuotojo atliekamą priežiūrą. Naujausi duomenys rodo, kad LCKU kapitalo pakankamumo rodiklis siekia 20,41 proc. (minimalus reikalavimas 14,21 proc.), o likvidumo rodiklis – 160 proc. (minimalus reikalavimas 50 proc.). Į LCKU kapitalą yra investavusi ir Lietuvos valstybė, kurios valdomas pajinis įnašas šiuo metu siekia 3,979 mln. eurų. Stipri pajinio kapitalo bazė bei solidūs kapitalo pakankamumo rodikliai sudaro sąlygas LCKU veikti atsakingai ir stabiliai.LKU grupės paskolų portfelis yra diversifikuotas tarp sektorių bei mažos koncentracijos – didžiausia vienam skolininkui suteikta paskola neviršija 1 proc. visos paskolų portfelio vertės. Vėluojančių paskolų (daugiau nei 60 d.) rodiklis išliko žemas: LCKU jis siekė 1,95 proc., o LKU grupės – 3,73 proc.

Skolinimo srityje LCKU toliau aktyviai bendradarbiauja su užsienio partneriais suteikiant kredito unijoms daugiau skolinimo galimybių: kredito unijos narės gali teikti paskolas su Europos investicijų fondo (EIF) garantijomis pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų (EaSI) programą garantijų priemonę. LCKU, siekdama sustiprinti LKU grupės kapitalą, yra pritraukusi subordinuotų paskolų iš tarptautinių fondų EIF ir „Helenos“, kurių vertė siekia 7,4 mln. eurų. Be to, LCKU yra gavusi 4 mln. eurų paskolą iš Europos tarybos vystymo banko (CEB).

Artėjant didžiosioms metų šventėms informuojame, kad LKU grupės kredito unijos teikia momentinių mokėjimų paslaugą, todėl 2025 m. gruodžio 25–28 d. ir 2026 m. sausio 1 d. galėsite pervesti lėšas į daugelį Lietuvos ir Europos finansų įstaigų, kurios priima momentinius mokėjimus.

• Jeigu gavėjo mokėjimo paslaugų tiekėjas nepriima momentinių mokėjimų, lėšos bus įskaitytos į gavėjo sąskaitą artimiausios darbo dienos ryte.
• Mokėjimai tarp sąskaitų LKU grupei priklausančiose kredito unijose bus vykdomi kaip įprastai ir lėšos į gavėjo sąskaitą bus įskaitomos nedelsiant.
• Lėšas iš kitos finansų įstaigos švenčių metu gausite iš karto, jeigu siuntėjo mokėjimo paslaugų tiekėjas teikia momentinių mokėjimų paslaugą.
• Visu šventiniu laikotarpiu galėsite atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, išsigryninti lėšas „Medus“, „Bankomatas.lt“ ir kituose bankomatuose, naudotis el. bankininkyste „i-Unija“ ir LKU mobiliąja programėle kaip įprasta.

Linkime gražių švenčių!

Po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje pradėjusios kurtis kredito unijos šiandien skaičiuoja tris veiklos dešimtmečius. Iš bendruomenėse gimusių finansinių iniciatyvų jos išaugo į stiprų ir visoje šalyje veikiantį finansų įstaigų tinklą, siūlantį visas pagrindines finansines paslaugas vienoje vietoje.

Per trisdešimt metų keitėsi ir pati rinka, ir žmonių poreikiai, tačiau vienas dalykas išliko nepakitęs – pasitikėjimu ir atsakomybe grįsta kredito unijų filosofija. Šiandien LKU kredito unijų grupė jungia plačiausią aptarnavimo vietų tinklą šalyje, o jos veiklos rezultatai rodo augančią reikšmę vietos bendruomenėms. Per pastaruosius metus po sektoriaus reformos 2018-aisiais grupės paskolų portfelis išaugo 2,5 karto, o verslo paskolų segmentas – net 6 kartus.

Vis dar pasitaiko klausimų, kuo kredito unijos skiriasi nuo bankų. LKU grupę vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas akcentuoja, kad didžiausias skirtumas – valdysenoje.

„Kredito unijos yra vietinio kapitalo finansų įstaigos, prižiūrimos Lietuvos banko, joms taikomas indėlių draudimas. Tačiau svarbiausia – mes neturime akcininkų. Mūsų nariai yra ir mūsų klientai, ir mūsų savininkai. Tai reiškia galimybę dalyvauti valdysenoje, priimti sprendimus ir matyti, kur nukreipiamas kredito unijos uždarbis“, – sako M. Vijūnas.

Kredito unijų sektoriaus reforma ir nuoseklus augimas paskatino stiprėti visą LKU grupę. Finansinis tvarumas šiandien užtikrinamas pelninga, tačiau atsakinga veikla – visas pelnas skiriamas kapitalui stiprinti ir grupės stabilumui didinti.

Nepaisant skaitmenizacijos, svarbiausia vertybė išlieka žmogiškumas.

„Daug kuo didžiuojuosi. Projektai, kurie padėjo įsisteigti ar augti verslams, ir daugybė žmonių istorijų. Bet labiausiai – kad šiuolaikiniame, skaitmenizuotame, dažnai beveidžiame pasaulyje vis dar galime išspręsti žmogui svarbų finansinį klausimą gyvai, atvykus į kredito uniją“, – sako M. Vijūnas.

Pasitikėjimas, atsakomybė ir bendruomenė – vertybės, kurios lydi LKU kredito unijų grupę nuo pirmosios dienos ir šiandien kuria jos istoriją.

Plačiau apie kredito unijų kelią ir iššūkius – vaizdo įraše žemiau.

Pastaraisiais metais Europos finansų sektoriuje išryškėjo ekspertų struktūriniu pokyčiu vadinama tendencija: kooperatiniai bankai, kuriems priskiriamos ir kredito unijos, augo sparčiau, nei tradicinės komercinės finansų institucijos. Lietuvoje tai reiškė ženklų kredito unijų valdomo kapitalo bei paskolų portfelio augimą.

Subordinuotąsias 8–8,25 proc. pajamingumo obligacijas šiuo metu pirmą kartą platinančios didžiausią kredito unijų grupę Baltijos valstybėse vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) valdybos pirmininko ir administracijos vadovo Mindaugo Vijūno teigimu, šį jau bene dešimtmetį stebimą pokytį lemia keli veiksniai.

„Visų pirma, pasikeitė klientų lūkesčiai – gyventojai bei verslas, pastaraisiais metais gyvendami neužtikrintumo, nuolatinių geopolitinių, ekonominių ir kitų sukrėtimų sąlygomis, ieško finansų partnerių, veikiančių itin nuspėjamai, atsakingai. Būtent taip veikia kredito unijų grupės Lietuvoje ir kiti kooperatiniai bankai Europoje. Antra, kooperatinės institucijos turi stiprų santykį su vietos ekonomika, todėl jų kreditavimo sprendimai atliepia regionų poreikius ir leidžia tiksliau įvertinti rizikas“, – sako M. Vijūnas.

Kooperatinis modelis, kuriuo remiasi kredito unijos, reiškia, kad bankas ar unija priklauso jo klientams-nariams, o ne išoriniams akcininkams, todėl visa sukurta vertė lieka bendruomenėje. Vietos gyventojų indėliai virsta paskolomis vietos verslui, finansavimas išlieka regione, o kapitalas dirba žmonėms, kurie jį sukūrė.

Europos kooperatinių bankų asociacijos (EACB) 2024 metų duomenys rodo, kad kooperatinė bankininkystė Europoje ir toliau tendencingai stiprėja sparčiau nei komerciniai bankai. Per metus kooperatiniai bankai pritraukė 1,9 mln. naujų narių, o bendras jų skaičius pasiekė 91 mln. – tai rekordinis rezultatas. Kreditavimo srityje kooperatinės institucijos taip pat toliau lenkia rinką: jų paskolų portfeliai pernai išaugo 2,9 proc., kai komercinių bankų – 1,6 proc. Kooperatiniai bankai taip pat remiasi stabilesne finansavimo baze: indėliai sudaro 52 proc. jų balanso, palyginti su 40 proc. komerciniuose bankuose.

Lietuvoje tendencijos – panašios

Lietuvoje kredito unijų rinka išgyvena labai panašų augimo etapą. Ji valdo beveik 2 mlrd. eurų turtą ir vienija daugiau nei 168 tūkst. narių, o dvi centrinės kredito unijos (viena iš jų – LCKU) funkcionuoja kaip brandžios kooperatiniais pagrindais veikiančios įstaigos, kuriose rizikos valdymas, IT, likvidumas ir priežiūra yra konsoliduoti. LCKU vienija 44 iš 59-ių Lietuvoje veikiančių kredito unijų, turinčias daugiau nei 100 klientų aptarnavimo vietų. Jos valdomos LKU grupės turtas sudaro 1,22 mlrd. eurų, paskolų portfelis siekia 898 mln. Eurų.

LCKU investuotojams Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje iki gruodžio 12 d. siūlo įsigyti iki 4 mln. eurų vertės 10 metų trukmės obligacijų, išleidžiamų pagal iki 8 mln. eurų dydžio obligacijų programą. Emisija bus įtraukta į prekybą „First North“ alternatyviojoje NASDAQ rinkoje.

Platinimą organizuoja ir vykdo investicinių paslaugų bendrovė „Orion Securities“.

Kredito unijų rinkos brandą Lietuvoje lėmė 2018 m. valstybės įgyvendinta viena iš griežčiausių sektoriaus pertvarkų Europoje: buvo sugriežtinti kapitalo, rizikos ir valdymo reikalavimai, sukurti du kontrolės centrai, tai lėmė, kad mažos ar rizikingos unijos buvo sujungtos arba pasitraukė iš rinkos. Tai leido sektoriui tapti didelio masto, finansiškai tvirta, vieningai reguliuojama ir patikima sistema.

„Kredito unijos Lietuvoje šiandien veikia pagal tuos pačius prudencinius standartus kaip ir bankai. Tačiau mūsų priimami sprendimai remiasi giliu vietos konteksto supratimu ir ilgalaike perspektyva. Tai yra du svarbiausi veiksniai, kurie paskutiniais metais sudarė sąlygas sektoriui sparčiai augti“, – sako M. Vijūnas.

Populiarumą lemia ir pademonstruotas atsparumas krizėms

„Europos centrinio banko (ECB) analitikų ataskaitose ne kartą pažymėta, kad kredito unijos ir kooperatiniai bankai pandemijos ir vėlesnių ekonominių sukrėtimų laikotarpiu demonstravo aukštesnį stabilumą, nes jų veikla mažiau priklauso nuo rinkų svyravimų ir labiau remiasi vietos indėlių baze. Europos investicinis fondas (EIF), analizuojantis smulkiojo verslo finansavimą visame žemyne, nurodo, kad būtent kooperatiniai bankai ir kredito unijos ne tik nesumažino, bet daugelyje šalių padidino kreditavimą krizių metu. Tai augina klientų ir investuotojų pasitikėjimą“, – teigia M. Vijūnas.

Jo teigimu, tai, kad kredito unijos išlaikė fizinį buvimą regionuose ir gebėjimą vertinti kredito riziką vietoje, tiesiogiai prisideda prie sektoriaus augimo.

Europos kooperatinės bankininkystės svorį geriausiai atskleidžia trys didžiausi jos pavyzdžiai. Prancūzijos „Crédit Agricole“, vienas iš stambiausių bankų visoje Europoje, 2024 m. pasiekė 38,1 mlrd. eurų pajamų ir daugiau kaip 8,6 mlrd. eurų grynojo pelno, išlaikydamas itin stiprią poziciją pagrindiniuose šalies sektoriuose, įskaitant žemės ūkį ir smulkųjį verslą. Vokietijoje veikiantis kooperatinis „Volksbanken Raiffeisenbanken“ tinklas – tai daugiau kaip 700 vietos bankų sistema, aptarnaujanti apie 30 mln. klientų. Pernai jis uždirbo 9,5 mlrd. eurų pelno prieš mokesčius ir padidino nuosavą kapitalą iki 66 mlrd. eurų, išlikdamas viena iš didžiausių finansų grupių šalyje. Nyderlandų „Rabobank“, tradiciškai dominuojantis žemės ūkio finansavime ir valdantis reikšmingą šalies namų ūkių paskolų dalį, 2024 m. uždirbo beveik 5,2 mlrd. eurų pelno.

Reikšmingai auga kreditų unijų svoris ir Lietuvoje. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius LCKU vienijama LKU kredito unijų grupės palūkanų pajamos pakilo iki 57,63 mln. eurų (6,54 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus), kapitalas – iki 94,71 mln. eurų (11,95 proc.), o grynasis pelnas siekė 6,91 mln. eurų. Paskolų portfelis per metus padidėjo iki 897,94 mln. eurų (12,96 proc.), naujų paskolų išduota už 214,6 mln. eurų (20,92 proc.), sparčiausiai augant verslo finansavimui (20,85 proc.). Indėlių portfelis šoktelėjo iki 1,08 mlrd. eurų (21,30 proc.), šį augimą skatino vienos aukščiausių palūkanų normų Lietuvoje. Kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 15,37 proc., likvidumo padengimo – 250,77 proc. Reikšmingą šuolį fiksavo ir LCKU: jos turtas išaugo iki 432,83 mln. eurų (37,97 proc.), grynosios palūkanų pajamos – iki 6,91 mln. eurų (20,6 proc.).

„Obligacijų emisijos metu pritrauktos lėšos bus skirtos LCKU kapitalo stiprinimui ir kredito unijų tinklo plėtrai, kad šis galėtų dar aktyviau finansuoti šalies gyventojus ir vietos verslus. Tai leidžia prisidėti prie finansinės ekosistemos augimo ir regionų ekonomikos stiprinimo, nes kredito unijos dažnai yra pirmieji finansiniai partneriai miestuose ir bendruomenėse. Investuotojai taps stiprios, atsakingai prižiūrimos vietinės finansų sistemos kūrimo dalimi“, – sako M. Vijūnas.

Patikimas paskolų portfelis

Daugiau nei 80 proc. grupės paskolų yra vertinamos kaip mažos rizikos. 2025 m. trečiąjį ketvirtį 99,08 proc. LCKU paskolų portfelio sudarė užtikrintos paskolos, visos LKU grupės rodiklis taip pat išliko itin aukštas – 95,79 proc. 

LCKU veikla yra griežtai prižiūrima Lietuvos banko ir atitinka visus ES kapitalo bei likvidumo reikalavimus, taikomus bankams. Tuo pat metu LKU kredito unijų grupėje veikia vidinė rizikos stebėsenos ir stabilizavimo sistema, kuri papildo išorinio reguliuotojo atliekamą priežiūrą. Naujausi duomenys rodo, kad LCKU kapitalo pakankamumo rodiklis siekia 20,41 proc. (minimalus reikalavimas 14,21 proc.), o likvidumo rodiklis – 160 proc. (minimalus reikalavimas 50 proc.). Į LCKU kapitalą yra investavusi ir Lietuvos valstybė, kurios valdomas pajinis įnašas šiuo metu siekia 3,979 mln. eurų. Stipri pajinio kapitalo bazė bei solidūs kapitalo pakankamumo rodikliai sudaro sąlygas LCKU veikti atsakingai ir stabiliai.

Grupės paskolų portfelis yra diversifikuotas tarp sektorių bei mažos koncentracijos – didžiausia vienam skolininkui suteikta paskola neviršija 1 proc. visos paskolų portfelio vertės. Vėluojančių paskolų (daugiau nei 60 d.) rodiklis išliko žemas – LCKU siekė 1,95 proc., o LKU grupės – 3,73 proc. Skolinimo srityje LCKU toliau aktyviai bendradarbiauja su užsienio partneriais suteikiant kredito unijoms daugiau skolinimo galimybių: kredito unijos narės gali teikti paskolas su Europos investicijų fondo (EIF) garantijomis pagal EaSI garantijų priemonę. LCKU, siekdama sustiprinti LKU Grupės kapitalą, yra pritraukusi subordinuotų paskolų iš tarptautinių fondų „European Investment Fund“ (EIF) ir „Helenos“, kurių vertė siekia 7,4 mln. eurų. Be to, LCKU yra gavusi 4 mln. eurų paskolą iš „Council of Europe Development Bank“.

Subordinuotosios obligacijos yra priskiriamos antro lygio kapitalui, jų turėtojų reikalavimai būtų tenkinami po kitų kreditorių. Pritarus Lietuvos bankui LCKU subordinuotąsias obligacijas galės išpirkti po penkerių metų.

Minimali investicijos suma siekia 1000 eurų, obligacijas įsigyti gali visi, turintys investicinių paslaugų sutartį, sudarytą su Baltijos šalyse veikiančiais bankais ar finansų maklerio įmonėmis.

Kaip investuoti?  

Kreipkitės į Jūsų vertybinių popierių sąskaitą tvarkančią finansų maklerių įmonę / banką dėl investavimo pavedimo pateikimo (arba pavedimą atlikite atitinkamo banko savitarnos platformoje).

Jeigu neturite su Lietuvoje veikiančiu finansų tarpininku sudarytos investicinių paslaugų sutarties, rašykite laišką el. paštu [email protected]

„Orion Securities“ siūlo prieš priimant investicinį sprendimą pasitarti su savo finansų konsultantu bei įvertinti visas su vertybiniais popieriais (obligacijomis)  susijusias rizikas ir/ar kitas reikšmingas aplinkybes.

Daugiau informacijos čia.

Ruduo ūkininkams šiemet atnešė rimtą iššūkį – valstybės parama, turėjusi pasiekti ūkius iki metų pabaigos, stringa, o jau įgyvendinti projektai lieka neapmokėti. Daugeliui žemdirbių susidūrus su augančiais įsipareigojimais rangovams ir technikos tiekėjams, LKU kredito unijų grupė praneša pasirengusi pasiūlyti laikiną finansavimo sprendimą, kuris padėtų išvengti papildomų nuostolių ir veiklos trikdžių.

Tikslas – padėti išlikti stipriems

Atsižvelgdama į susidariusią padėtį, LKU kredito unijų grupė, vienijanti 44 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), yra pasirengusi padėti ūkininkams suvaldyti šiuo metu tenkančius finansinius sunkumus.

Reaguodama į vėluojančias paramos išmokas, LKU kredito unijų grupė kviečia ūkininkus, gavusius Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) raštus dėl numatomo paramos išmokėjimo 2026 m. pirmąjį ketvirtį, kreiptis į savo regione veikiančią LKU grupės kredito uniją. Atsižvelgiant į pateiktus dokumentus ir individualią ūkininko situaciją, kredito unijos gali suteikti 3–6 mėnesių trukmės kreditus, kurie būtų užtikrinti būsimos gautinos paramos suma.

Toks laikinas finansavimo sprendimas leis ūkininkams atsiskaityti su rangovais ir technikos tiekėjais, išvengti delspinigių bei stabiliai tęsti veiklą, kol valstybė išmokės paramą.

NMA kartu su LKU grupe suderino informacijos apsikeitimo procesus. Remiantis šiuo susitarimu, LKU grupė gautiną NMA paramą traktuos analogiškai kaip ir tiesiogines išmokas už pasėlius – tai suteiks galimybę teikti kreditus tuo pačiu principu.

„Mūsų kredito unijos veikia beveik visuose Lietuvos regionuose, todėl gerai jaučiame, ką ši padėtis reiškia žemdirbiams. Girdime jų nerimą ir esame pasirengę padėti rasti sprendimus, atitinkančius šios situacijos unikalumą“, – teigia LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

LKU kredito unijų grupė pažymi, kad šis finansavimo modelis yra laikinas, tačiau gali padėti sumažinti ūkiams tenkančią naštą ir užkirsti kelią veiklos sutrikimams. Ūkininkai raginami kreiptis į artimiausią LKU grupės kredito uniją, kur specialistai įvertins individualią situaciją ir pateiks tinkamiausią sprendimą.

Įsteigtos ūkininkų bendruomenės

Dauguma šiandien veikiančių kredito unijų Lietuvoje buvo įsteigtos būtent ūkininkų – tada, kai jaunoje nepriklausomoje valstybėje kelias į išorinį finansavimą buvo kone neįmanomas. Per tris dešimtmečius LKU grupės kredito unijų kursas nepasikeitė ir  šios finansų įstaigos išliko arti ūkininkų.

M. Vijūnas pažymi, kad kredito unijos ūkininkus lydi per įvairiausias krizes: „Dirbame remdamiesi individualiu situacijos vertinimu, taip pat bendradarbiaujame su nacionaliniu plėtros banku ILTE, kad finansavimas ūkininkams būtų prieinamas lengvesnėmis sąlygomis. Tiesėme pagalbos ranką pandemijos metu, karo Ukrainoje pradžioje, gelbstime susidūrus su klimato iššūkiais. Vertybės, su kuriomis kūrėsi kredito unijos, nesikeičia – kai ūkininkams sunku, mes esame šalia.“

LKU grupės duomenimis, 2025 m. spalio 31 d. kredito unijose buvo 3 721 vnt. aktyvių lengvatinių paskolų už daugiau kaip 208 mln. eurų. Tuo tarpu per pastaruosius penkerius metus LKU grupė finansavo 2 907 smulkių ir vidutinių ūkininkų už bendrą 256,65 mln. eurų sumą.

Aukštą ūkininkų ir kitų bendruomenių pasitikėjimą kredito unijomis patvirtina ir klientų apklausų rezultatai: 2025 m. apklausoje 96 proc. LKU grupės klientų teigė pasitikintys savo kredito unija, o 93 proc. – kredito unijų darbuotojų profesionalumą ir kompetencijas įvertino gerai arba puikiai.

LKU grupės kredito unijų kontaktai: https://lku.lt/kredito-unijos/.

LKU kredito unijų grupė kviečia visus, turinčius LKU grupės unijų išduotą „Debit Mastercard“ arba „Mastercard Standard“ kortelę, prisijungti prie šventinio žaidimo „Šventės grįžta su dovanomis: atsiskaityk 5 kartus su LKU kortele ir 20 eurų gali grįžti Tau!“.

Nuo gruodžio 3 d. iki gruodžio 31 d. kiekvienas, atlikęs bent 5 atsiskaitymus savo LKU kortele už nemažiau nei 10 eurų ir užsiregistravęs žaidime, turi galimybę laimėti 20 eurų piniginį prizą, kuris bus tiesiogiai pervestas į Jūsų kortelės sąskaitą. Iš viso žaidime bus išdalinta 200 piniginių prizų po 20 eurų, viso – 4 000 eurų!

Leiskite šventėms sugrįžti su gera nuotaika ir maloniomis staigmenomis – dalyvaukite ir laimėkite!

Kaip dalyvauti?

• Turėkite LKU grupei priklausančios kredito unijos išduotą „Debit Mastercard“ arba „Mastercard Standard“ kortelę.
• Atlikite bent 5 atsiskaitymus už prekes ar paslaugas, kurių kiekvienas ne mažesnis nei 10 Eur.
• Registruokitės žaidimui nuo 2025 m. gruodžio 3 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Svarbi informacija:

• Dalyviai turi būti ne jaunesni nei 18 metų.
• Vienas Dalyvis gali registruoti Žaidime kiekvieną savo vardu turimą Kortelę, bet tik po vieną kartą.
• Dalyvių, įvykdžiusių Žaidimo sąlygas, patikrinimai bus atliekami du kartus: 2025 m. gruodžio 16 d. ir 2026 m. sausio 6 d.
• Kiekvieno patikrinimo metu iš visų Dalyvių, kurie iki patikrinimo datų atliko reikiamą mokėjimų skaičių ir užsiregistravo Žaidime, atsitiktine tvarka, bus išrenkama po 100 Laimėtojų.
• Dalyvių laimėtos lėšos bus pervedamos tiesiai į laimėjusios Kortelės sąskaitą.

Susipažinti su Žaidimo taisyklėmis

Susipažinti su Privatumo politika