Kategorija: LKU grupės naujienos

44 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją vienijančios LKU kredito unijų grupės turtas 2025 m. pabaigoje siekė 1,23 mlrd. eurų, o metinis augimas sudarė 12,4 proc., rodo neaudituoti praėjusių metų finansiniai rezultatai. LKU grupė praėjusiais metais taip pat išlaikė stabilius pelningumo rodiklius bei 17 proc. augino bendrą paskolų portfelį.

Pasak Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) administracijos vadovo ir valdybos pirmininko Mindaugo Vijūno, LKU kredito unijų grupė sėkmingai prisitaikė prie besikeičiančios palūkanų normų aplinkos ir sugebėjo fiksuoti stabilų augimo tempą.

„Praėjusiais metais finansavome LKU grupei rekordinio dydžio projektus, o paskolų portfelio kokybė toliau gerėjo. Net ir mažėjančio EURIBOR fone išlaikytas finansinis atsparumas bei tvarus pelningumas įrodo kooperatinės bankininkystės modelio kuriamą vertę mūsų klientams“, – teigia M. Vijūnas.

Neaudituotais duomenimis, praėjusiais metais LKU grupės grynasis pelnas siekė 11 mln. eurų – 9 proc. daugiau nei 2024 m. pabaigoje. Turto grąža (ROA) sudarė 0,89 proc., o nuosavo kapitalo grąža (ROE) – 10,93 proc., panašiai kaip ir ankstesniais metais. LKU grupės grynosios palūkanų pajamos siekė 47,9 mln. eurų.

Aktyvus verslo finansavimas

Pasibaigus 2025 m., konsoliduotas LKU kredito unijų grupės paskolų portfelis augo 17 proc. ir pasiekė 958,7 mln. eurų. Iš viso per metus buvo sudarytos 4 669 naujos paskolų sutartys, kurių bendra suma siekė 322,7 mln. eurų, arba 35 proc. daugiau nei 2024 m.

Vertinant paskolų portfelio struktūrą, labiausiai augo verslo paskolų segmentas – jo balansinė vertė per metus išaugo 28,58 proc. iki 437,81 mln. eurų, o per metus išduotų naujų kreditų apimtis siekė 178,3 mln. Eur.

Su nekilnojamuoju turtu (NT) susijęs finansavimas taip pat buvo spartus: šių paskolų per metus LKU grupės kredito unijos suteikė už 91,2 mln. eurų, arba 53 proc. daugiau nei per 2024 m., o portfelio balansinė vertė nuo metų pradžios augo 8,7 proc. iki 374,4 mln. eurų.

Finansavimo galimybėmis aktyviai naudojosi ir žemės ūkio sektorius – suteiktų paskolų portfelis per metus padidėjo 7,7 proc. iki 119,3 mln. eurų. Vartojimo paskolų portfelis 2025 m. pabaigoje sudarė 27,3 mln. eurų – 10,2 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Daugėja indėlių sutarčių

Vis daugiau gyventojų ir verslo subjektų renkasi unijose taupyti sudarę indėlių sutartį. 2025 m. gruodžio 31 d. neaudituotais duomenimis, LKU grupės konsoliduotas indėlių portfelis, įskaitant ir lėšas einamosiose sąskaitose, siekė 1,08 mlrd. eurų ir per metus išaugo 10,8 proc.

Per praėjusius metus LKU grupėje buvo sudaryta 33,5 tūkst. naujų terminuotųjų ir 2,7 tūkst. naujų taupomųjų indėlių sutarčių.

LKU grupės likvidumo padengimo rodiklis išlieka aukštame lygyje – 313,1 proc. ir 2025 m. pabaigoje buvo 15,5 proc. punkto didesnis nei prieš metus, atspindėdamas stiprią grupės likvidumo poziciją.

Kapitalo pakankamumo rodiklis metų pabaigoje, remiantis neaudituotais duomenimis, siekė 15,22 proc. Įtraukus šių metų rezultatus į rezervus, kapitalo pakankamumo rodiklis sieks 16,93 proc., o tai yra 0,46 proc. punkto didesnis rodiklis nei praėjusiais metais. Šis rezultatas patvirtina tvarų rezervų formavimą ir nuoseklų grupės kapitalo stiprinimą.

Remiantis neaudituotais duomenimis, LKU grupę prižiūrinčios LCKU turtas 2025 m. augo 8,8 proc. ir metų pabaigoje siekė beveik 414 mln. eurų.

Iš viso LKU grupę prižiūrinti LCKU uždirbo 2,93 mln. eurų grynojo pelno, 30,3 proc. daugiau nei 2024 m. Pelningumo rodikliai išlaiko panašų lygį kaip ir praėjusių metų pabaigoje: turto grąža (ROA) siekė 0,71 proc., nuosavo kapitalo grąža (ROE) – 8,47 proc., o išlaidų ir pajamų santykio rodiklis – 46,76 proc.

LKU kredito unijų grupė, atsižvelgdama į klientų lūkesčius ir siekdama dar didesnio kasdienių paslaugų patogumo, nuosekliai plečia elektroninės bankininkystės „i-Unija“ funkcijas. Nuo šiol klientai tarptautinius mokėjimus gali atlikti tiesiogiai prisijungę prie savo „i-Unija“ paskyros – taip pat paprastai, kaip ir įprastus mokėjimus. 

Atliekant mokėjimą, sistema automatiškai nustato, ar gavėjo sąskaitos numeris priklauso SEPA* erdvei. Jei sąskaita nepriklauso SEPA erdvės šalims, mokėjimas vykdomas kaip tarptautinis – klientui tereikia nurodyti gavėjo šalį ir užpildyti papildomus privalomus laukus, reikalingus tarptautiniam mokėjimui atlikti. 

Šis atnaujinimas leidžia tarptautinius mokėjimus atlikti greičiau ir patogiau – viską vienoje vietoje per elektroninę bankininkystę „i-Unija“. Esant poreikiui, klientai tarptautinius mokėjimus ir toliau galės atlikti atvykę ir į savo kredito unijos aptarnavimo vietą. 

* SEPA erdvę sudaro Europos ekonominės erdvės šalys ir Andora, Monakas, San Marinas, Šveicarija, Jungtinė Karalystė bei Vatikanas. 

Jau antrus metus iš eilės LKU kredito unijų grupė tapo kasmetinių ūkininkų apdovanojimų „Metų ūkis“ rėmėja. Šiemet jau 32-ąjį kartą surengtas konkursas vainikuotas iškilmingu renginiu Kėdainių arenoje, kurio metu buvo įteikti ir du LKU grupės įsteigti apdovanojimai – Šemetų ir Bartkevičių ūkiams. 

„Metų ūkis“ – ilgiausią istoriją Lietuvoje turintis žemės ūkio konkursas, per daugiau nei tris dešimtmečius augęs ir keitęsis kartu su šalies ūkininkyste. Vis dėlto jo esmė išliko nepakitusi: pastebėti ir įvertinti ūkininkus, kurie per pastaruosius metus padarė didžiausią pažangą vystydami savo ūkius. Šiemet buvo apdovanoti ūkiai net iš 36 Lietuvos savivaldybių. 

Sveikindamas renginio dalyvius, LKU grupę vienijančios Lietuvos centrinė kredito unijos Iždo departamento direktorius ir administracijos vadovo pavaduotojas Rūtenis Šukevičius pabrėžė ūkininkų kuriamą vertę regionams ir visai šaliai: „Kasdieniuose rūpesčiuose kartais sunku sustoti ir įvertinti, kokią reikšmę kuriate. Tačiau mes, kaip finansų partneris, galime pažvelgti iš šalies ir matyti, kad būtent ant jūsų tvirtų pečių laikosi mūsų regionai ir visa Lietuva.“ 

LKU kredito unijų grupę ir ūkininkus sieja ilgametė partnerystė. Per pastaruosius dešimt metų LKU grupė finansavo daugiau nei 17 tūkstančių ūkininkų istorijų – skirtingų, bet kiekvieną kartą unikalių. 

Po sveikinimo kalbos R. Šukevičius LKU grupės vardu įteikė specialius apdovanojimus dviem ūkiams, atrinktiems iš „Metų ūkis“ laureatų – ilgamečiams, lojaliems kredito unijų nariams. 

Vienas jų – Aurelijos ir Vytauto Šemetų ūkis (Akmenės raj.). Ūkininkai yra vienos iš LKU kredito unijų steigėjai ir nariai nuo 1997 metų, aktyviai besinaudojantys kredito unijos paslaugomis nuo pat veiklos pradžios. Ūkis augo kartu su kredito unija: ūkininkavimą pradėję nuo 12 hektarų senelių ir tėvų žemėse, vėliau jie nuosekliai plėtė ūkį, atnaujino žemės ūkio techniką ir šiandien toliau sėkmingai puoselėja augalininkystės veiklą. 

Kitas apdovanojimas atiteko Raimondai ir Gediminui Bartkevičiams (Plungės raj.). Jie vysto mišrų ūkį, kuriame laikoma apie 100 pieninių galvijų, nuosekliai investuoja į modernizavimą ir plėtrą, įgyvendina Europos Sąjungos finansuojamus projektus. Ūkininkauja visa šeima, aktyviai prisidedanti ir prie Plungės rajono bendruomeninių iniciatyvų bei visuomeninės veiklos. 

LKU kredito unijų grupė nuoširdžiai džiaugiasi galėdama būti šalia ūkininkų tada, kai jų kasdienis darbas ir pasiekti rezultatai yra švenčiami. Sveikiname „Metų ūkis 2026“ laureatus ir visus renginio dalyvius – iki kitų metų!

Verslo pradžia beveik visada reiškia nemažai abejonių ir neapibrėžtumo. Nuo pirmųjų sprendimų, susijusių su sąskaitų atidarymu ar kasdieniais atsiskaitymais, iki finansavimo, reikalingo augimui – pradedantis verslas ieško patikimo ir suprantančio partnerio. Būtent tokia partnerė yra LKU kredito unijų grupė, siūlanti ne tik platų finansinių paslaugų spektrą, bet ir tai, kas verslui itin svarbu – lankstumą, artumą ir individualų požiūrį. 

Kasdieniai finansai 

LKU grupė vienija 44 kredito unijas, veikiančias visuose Lietuvos regionuose. Daugiau nei 100 aptarnavimo vietų jungiantis LKU grupės tinklas leidžia verslui gauti finansines paslaugas arti savo veiklos vietos ir bendrauti su vietos specifiką suprantančiais specialistais. Paslaugomis galima naudotis taip, kaip patogiausia – tiek nuotoliniu būdu, tiek atvykus gyvai, be išankstinės registracijos ir eilių. Kredito unijos linkusios gilintis į kiekvieno verslo situaciją, atsižvelgti į jo vystymosi stadiją ir individualius poreikius, o sprendimus priimti ne pagal šabloną, bet kartu su klientu ieškant tinkamiausio kelio. 

Verslui LKU kredito unijų grupė siūlo visas pagrindines finansines paslaugas vienoje vietoje. Tapti kredito unijos nariu galima ir nuotoliniu būdu, bet kuriuo metu ir iš bet kurios vietos. Tapus nariu – atveriamos galimybės tvarkyti kasdienius finansus per e. bankininkystę „i-Uniją“ ar LKU mobiliąją programėlę, naudotis atsiskaitomąja sąskaita bei kitais sprendimais. 

Kasdienėje veikloje verslui svarbus ir atsiskaitymų patogumas. LKU grupės kredito unijos siūlo momentinius mokėjimus, kad lėšos gavėjus pasiektų akimirksniu, bei verslui skirtą kredito kortelę „Mastercard Business“, leidžiančią naudotis įmonės lėšomis, o prireikus – ir kredito limitu. Prie vienos sąskaitos gali būti išduotos kelios kortelės, todėl sprendimas patogus tiek vadovams, tiek darbuotojams. 

Tuo tarpu verslams, kurie nori priimti atsiskaitymus kortele iš savo klientų, LKU grupė siūlo įvairius mokėjimo kortelių skaitytuvus – nuo laisvai pastatomų ar nešiojamų iki integruotų su kasos aparato funkcija bei skaitytuvo mobiliajame įrenginyje. 

Finansavimo sprendimai 

Augant verslui, neišvengiamai kyla finansavimo poreikis. LKU kredito unijų grupė teikia kreditus apyvartinėms lėšoms, investicijoms ar verslo projektams, o sprendimai priimami vertinant individualią situaciją. 

Bendradarbiaujant su nacionaliniu plėtros banku ILTE, LKU grupės kredito unijos suteikia galimybę pasinaudoti lengvatinėmis finansavimo priemonėmis. Pagal priemonę „Verslumo skatinimas 3“ jauni, iki vienų metų veikiantys verslai gali kreiptis dėl finansavimo iki 25 000 eurų. Vienam kredito gavėjui toks finansavimas gali būti suteiktas ne daugiau kaip du kartus. Ši priemonė ypač aktuali pradedantiesiems, ieškantiems postūmio verslo plėtrai. 

Kita priemonė – „Atviras kreditų fondas 3“, skirta įmonėms, planuojančioms pradėti naują veiklą, stiprinti esamą verslą ar įgyvendinti plėtros projektus. Pagal šią priemonę, kai paskolos teikiamos iki 25 000 eurų, įmonė turi veikti ilgiau nei vienus metus. Abiem atvejais taikomi tam tikri veiklos apribojimai, pavyzdžiui, finansavimas nėra skirtas pirminės žemės ūkio, žvejybos ar akvakultūros veikloms. 

Alternatyva tradicinei paskolai gali tapti ir faktoringas – tai išankstinis įmonės išrašytų sąskaitų apmokėjimas. Tokiu būdu įmonės gali gauti apyvartinių lėšų nelaukdamos, kol klientas apmokės išrašytas sąskaitas, ir taip subalansuoti savo piniginius srautus. Paskola verslui daugeliui yra geriau pažįstamas finansinis produktas, tačiau pastarasis reikalauja paskolos užtikrinimo priemonių. Tuo tarpu faktoringui nereikia įkeisti nekilnojamojo turto ar kitų užtikrinimo priemonių. 

Jei įmonė dar tik idėjose 

LKU kredito unijų grupė lydi verslą nuo pat pirmųjų žingsnių. Net ir tuomet, kai įmonės steigimas dar tik planuojamas, galima atidaryti kaupiamąją sąskaitą įstatiniam kapitalui sukaupti. Įregistravus įmonę, ši sąskaita tampa atsiskaitomąja kredito unijoje ir gali būti naudojama kasdienėje veikloje. Kaupiamąją sąskaitą galima atidaryti tiek elektroniniu būdu per VĮ Registrų centro savitarnos sistemą, tiek atvykus į pasirinktą LKU grupės kredito uniją. 

Artumas, regioninis stiprumas ir lankstus požiūris – tai savybės, dėl kurių LKU kredito unijų grupė jaunam verslui tampa ne tik finansinių paslaugų teikėja, bet ir ilgalaike partnere. Jei kyla abejonių ar dar tik svarstote, nuo ko pradėti, kviečiame užsukti į artimiausią LKU grupės kredito uniją ir pasikalbėti su specialistais, kurie įsiklausys į jūsų poreikius, atsakys į klausimus ir padės rasti tinkamiausius finansinius sprendimus. 

Prieš daugiau nei tris dešimtmečius Lietuvoje pradėtos kurti Kredito unijų įstatymo ištakos ir įsteigta pirmoji kredito unija šiandien virto brandžia, visą šalį jungiančia finansine sistema. Šiai sukakčiai įprasminti LKU grupę vienijanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) išleido knygą „Kredito unijos Lietuvoje: 30 bendrystės metų (1994–2024 m.)“, kurioje sugulė svarbiausi kredito unijų kelio etapai, žmonių istorijos ir sektoriaus virsmai. 

Leidinyje pasakojama apie tai, kaip nepriklausomoje Lietuvoje gimė naujas finansinis judėjimas – kredito unijos. Knygoje atskleidžiama, kaip iš Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų atkeliavusios kooperatinės bankininkystės idėjos tapo savarankišku, bendruomenėmis grįstu finansiniu tinklu Lietuvoje. 

Tai ne tik faktų, datų ar skaičių rinkinys. Knygos puslapiuose – žmonių, kurie išdrįso pradėti nuo nulio, kūrė, gynė ir aiškino kredito unijų svarbą, liudijimai. Dalies cituojamų asmenų šiandien jau nebėra su mumis, todėl jų įamžinti pasakojimai įgyja dar didesnę vertę – tai autentiški liudijimai apie sektoriaus gimimą ir pirmuosius žingsnius ir sprendimus, nulėmusius tolesnę jo raidą. Būtent dėl to pirminių knygos projekto pradininkų ir pirmųjų bendraautorių įdirbis šiandienos perspektyvoje yra ypač reikšmingas – jų surinktos istorijos tapo tvirtu leidinio pamatu. 

Knyga kviečia į kredito unijas pažvelgti plačiau – ne tik kaip į finansų institucijas, bet ir kaip į žmonių kuriamą judėjimą, stiprinantį bendruomeniškumą ir pasitikėjimą vieni kitais. 

Ne vienus metus kurta ir tobulinta idėja tapo leidiniu 

Knygos idėja gimė daugiau nei prieš penkiolika metų, kai buvo pradėti rinkti pirmieji sistemos kūrėjų atsiminimai ir istorijos. Tuomet leidinys taip ir neišvydo dienos šviesos, tačiau po dešimtmečio darbas buvo atnaujintas. Per šį laikotarpį kredito unijų sektorius patyrė ir spartų augimą, ir skaudžias pamokas, ir viso sektoriaus pertvarką. 

Šie istoriškai reikšmingi, sektorių sustiprinę ir pakeitę įvykiai tapo neatsiejama knygos dalimi – buvo parengti nauji skyriai, apimantys laikotarpį nuo 1994 metų iki šiandienos, atskleidžiantys, kuo kredito unijos gyvena dabar ir su kokiais lūkesčiais žvelgia į ateitį. 

Knyga „Kredito unijos Lietuvoje: 30 bendrystės metų (1994–2024 m.)“ pirmiausia pasieks LKU grupės kredito unijas, kredito unijų sistemos kūrėjus ir knygos bendraautorius. Leidinys nebus platinamas plačioje prekyboje, tačiau su juo bus galima susipažinti viešai – knyga bus prieinama pagrindinių Lietuvos bibliotekų fonduose: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Kauno apskrities viešoji Ąžuolyno biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka, Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka.

LRT kartu su partneriais – Lietuvos policija, Lietuvos banku ir Lietuvos bankų asociacija, kurios narė yra ir LKU kredito unijų grupė, pradeda visuomenės informavimo kampaniją prieš sukčius „Padėk ragelį“. Kampanijos tikslas – padėti gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias apgaules, laiku sustabdyti sukčių spaudimą ir apsaugoti savo pinigus bei asmens duomenis.

Pastaraisiais metais sukčiai vis dažniau taikosi į žmonių emocijas: skubina, gąsdina, apsimeta pareigūnais ar bankų darbuotojais, vilioja „neįtikėtinomis“ investicinėmis galimybėmis, o romantinių apgavysčių atvejais kuria tariamą artimą ryšį. Kampanijos platformoje išskiriamos keturios ypač paplitusios schemos: romantiniai sukčiai, investiciniai pažadai, netikri pareigūnai ir skambučiai iš „banko“.

Kampanijos rengimo metu buvo konsultuojamasi su psichologais, siekiant suprasti, kas padeda žmogui ištrūkti iš sukčių kuriamo spaudimo. Kampaniją konsultavo psichologė Kamilė Butkevičiūtė-Astrauskienė ir psichologas Arūnas Norkus, kurie padėjo išgryninti pagrindinę įžvalgą: reikia pauzės.

Jei skambutis ar žinutė kelia šoką, spaudimą ar verčia skubėti – nutraukite pokalbį. Sukčiai dažnai siekia išprovokuoti emocinę reakciją, kad žmogus nebespėtų kritiškai vertinti situacijos. Būtent todėl pagrindinis patarimas – padėti ragelį ir patiems susisiekti su institucija oficialiais kanalais.

„Už kiekvienos sukčiavimo istorijos yra realūs žmonės, praradę santaupas, saugumo jausmą ir pasitikėjimą. LRT misija – padėti visuomenei atpažinti grėsmes ir sustiprinti atsparumą. „Padėk ragelį“ primena: jei kažkas skubina, gąsdina ar vilioja per gerai skambančiais pažadais, sustokite – nutraukite pokalbį ir pasitikrinkite.

Sukčiavimo mastas rodo, kad vieno sprendimo nepakanka – reikalingas institucijų, žiniasklaidos ir visuomenės susitelkimas. Džiaugiamės galėdami kartu su Lietuvos policija, Lietuvos banku ir Lietuvos bankų asociacija kalbėti vienu balsu ir suteikti žmonėms konkrečius įrankius, kaip apsisaugoti“, – sako LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Akcentuojamos rizikos ir patarimai

Romantiniai sukčiai aukų ieško socialiniuose tinkluose ir pažinčių programėlėse, ilgainiui įgyja pasitikėjimą, o vėliau prašo pinigų ar „pagalbos“ įvairiomis istorijomis. Kampanija primena, kad net ir didelę gyvenimišką patirtį turintys žmonės gali tapti taikiniu.

Investicinių pažadų schemose sukčiai vilioja pradėti nuo nedidelių sumų, gali sukurti „sėkmės“ iliuziją, o vėliau skatina investuoti vis daugiau, net skolintis. Bandant atsiimti tariamą pelną, reikalaujama papildomų mokesčių.

„Apgavikų pasitelkti socialinės inžinerijos metodai suklaidina net labai blaiviai mąstančius ir finansiškai raštingus žmones. Todėl įtarus, kad susidūrėte su sukčiais, kalba turi būti trumpa. Džiaugiamės, kad tai akcentuojanti iniciatyva išaugo į jungtinį projektą ir sutelkė rimtas pajėgas. Lietuvos bankų asociacijai priklausančios šalies finansų ir kredito įstaigos nuolat informuoja visuomenę apie finansinių sukčių keliamas grėsmes, bet susitelkę įgyjame galimybę kalbėti vienu balsu ir pasiekti daug daugiau žmonių“, – akcentuoja dr. Eivilė Čipkutė, LBA prezidentė.

Ji atkreipia dėmesį, kad finansiniai sukčiai nuolat naudojasi aktualiomis temomis, siekdami suklaidinti žmones ir paskatinti juos atiduoti savo pinigus ir asmeninius duomenis. Sausio 1 dieną Lietuvoje prasidės dvejus metus truksiantis pereinamasis laikotarpis, kurio metu gyventojai galės pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos ir susigrąžinti joje sukauptas lėšas.

Specialistai jau dabar stebi sukčių suaktyvėjimą, kuriant naujus su šia tema susijusius scenarijus. Jie skambina kviesdami pasiskolinus „investuoti“ dabar, o grąžinti skolą – atgavus sukauptas lėšas, ragina „pasitikrinti“, kiek lėšų atgausite, netikrose interneto svetainėse, vilioja atsiimti sukauptas lėšas kriptovaliuta ir pan.

Netikri pareigūnai ar tarpininkai gali prisistatyti policijos, finansų ar kitų institucijų darbuotojais, raginti perduoti pinigus „saugoti“, atskleisti informaciją ar įsidiegti programas. Kampanija pabrėžia: institucijos neprašo perduoti lėšų ar slaptų duomenų telefonu ir nevykdo tokių „procedūrų“ per pokalbių programėles.

„Policijos pareigūnai neskambina žmonėms ir neprašo asmens duomenų ar prisijungimo slaptažodžių. Tirdami tokio pobūdžio nusikalstamas veikas pastebime, kad kuo ilgiau žmogus kalba su sukčiumi, tuo didesnė tikimybė, kad jis padarys klaidą ir bus apgautas. Sukčiai turi gebėjimų įkalbėti, įtikinti auką, tad streso būsenoje žmogus gali padaryti neapgalvotą žingsnį, kuris kainuos labai brangiai. Todėl siūlome nesivelti su nepažįstamais asmenimis į diskusijas, o kuo skubiau baigti pokalbį ar nutraukti susirašinėjimą“, – sako Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas.

Skambučio iš „banko“ atveju pagrindinis sukčių tikslas – išvilioti prisijungimus, PIN ar kitus identifikavimo duomenis. Patarimas vienareikšmis: neatskleiskite duomenų, neatlikite mokėjimų, o padėję ragelį patys paskambinkite į banką oficialiu numeriu.

„Šia kampanija parodome, kad Lietuvos institucijos ir finansų įstaigos siekia bendro tikslo – apsaugoti žmonių pinigus nuo sukčių. „Padėk ragelį“ – tai paprastas, bet labai efektyvus patarimas. Mūsų praktikoje yra buvę atvejų, kai žmonės atpažino sukčius, bet žodis po žodžio pasidavė jų įkalbinėjimams ir parado pinigus. Dėl to, kilus bent menkiausiam įtarimui, nutraukite pokalbį. Pinigus prarasti lengva, o atgauti sunku arba iš viso neįmanoma. Dalinkimės šiuo patarimu su savo artimaisiais, draugais, ir nesuteikime sukčiams nė menkiausios progos. O Lietuvos bankas sieks stiprinti visas įmanomas užkardas“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Vaida Markevičienė.

Ji pridūrė, kad Lietuvos bankas kovai su sukčiavimu visada skyrė didelį dėmesį – tiek prižiūrėdamas finansų rinkos dalyvius, tiek skatindamas gyventojų finansinį raštingumą.

Lietuvos bankas buvo vienas iš pirmųjų Europos centrinių bankų, ėmusių blokuoti neteisėtai finansines paslaugas teikiančias interneto svetaines, skelbiantis „juoduosius sąrašus“, kur įtraukiamos vartotojų nusiskundimų dėl sukčiavimo sulaukusias bendrovės.

Įtarus sukčiavimą ar tapus jo auka, gyventojai raginami nedelsti ir pranešti telefonu 112.

Lietuvos bankų asociacijos inf.

Šventinis laikotarpis LKU kredito unijų grupėje dūzgė lyg pilnas bičių avilys – kupinas ne tik metų pabaigos darbų, bet ir gerumo. Šiandien, jau aprimus šventiniam šurmuliui ir pasitinkant tarpušventį, stabtelime atsigręžti į tai, kas per visą šventinį laiką buvo daroma tyliai, nuoširdžiai ir iš tikro noro būti šalia. 

Šventinis gerumas – vaikų šypsenoms ir vilties akimirkoms 

Buvimas šalia nėra tik žodžiai. Jau šeštus metus iš eilės LKU kredito unijų grupę vienijanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) tęsia kalėdinę gerumo iniciatyvą, kasmet atsigręždama į vis kitą bendruomenės grupę. LCKU tiki, kad tikrasis Kalėdų stebuklas gimsta ten, kur atsiranda žmogiškasis ryšys, atjauta ir noras padėti. 

Šiemet LCKU suvienijo jėgas su Rimanto Kaukėno paramos fondu – organizacija, teikiančia pagalbą sunkiai onkologinėmis, genetinėmis ir kitomis kritinėmis ligomis sergantiems vaikams ir jų šeimoms. Dalį šventinio dovanų biudžeto LCKU skyrė tam, kad prisidėtų ruošiant drąsos dėžutes – mažas, bet įkvepiančias dovanėles vaikams, sugrįžtantiems po sudėtingų ir dažnai skausmingų procedūrų. 

Taip pat išpildyta vienos mergaitės svajonė – padovanotas fotoaparatas. Ji pasidalijo, kad fotografija jai padeda jaustis saugiau viešose erdvėse, įveikti nerimą ir net pilkose dienose atrasti džiaugsmo akimirkas.  

LCKU darbuotojų iniciatyvos – vaikų svajonėms Kaune 

Visą gruodžio mėnesį LCKU darbuotojai taip pat rinko paramą į biure esančią gerumo dėžutę, o už surinktas lėšas prieš pat Kalėdas buvo nupirktos dovanos nepasiturinčiai gyvenantiems vaikams ir įteiktos SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centrui. Iš viso išpildėme aštuonių vaikų svajones – nuo žaislinių automobilių iki ukulelės, stalo žaidimų ir enciklopedijų. 

Tai – penktus metus iš eilės besitęsiantis LCKU bendradarbiavimas su Kauno rajono socialinių paslaugų centru, ir tikime, kad ateityje kartu bus išpildyta dar ne viena vaikų svajonė. 

Kai gerumas pasiekia skirtingas bendruomenes 

Ne ką mažiau aktyvios šventiniu laikotarpiu buvo ir LKU grupės kredito unijos visoje Lietuvoje. 

Sostinėje veikianti Šeimos kredito unija skyrė paramą socialiniam centrui „Betanija“ – Vilniaus akrivyskupijos „Carito“ organizacijai. Šios paramos dėka pradedami svarbūs sandėlio renovacijos darbai – bus atnaujintos patalpos, įrengti nauji stelažai ir sudarytos saugesnės bei patogesnės darbo sąlygos darbuotojams ir savanoriams. 

Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ direktorė Audronė Kairienė pabrėžė, kad įmonių ir organizacijų parama yra itin svarbi ne tik kasdienės pagalbos užtikrinimui, bet ir infrastruktūros atnaujinimui, leidžiančiam dar efektyviau padėti žmonėms, susiduriantiems su nepritekliumi. 

Kredito unija „Magnus“ taip pat įgyvendino visą šūsnį gerų darbų. Unija rėmė meno sritį ir vieną žinomiausių sostinės muziejų – MO. Taip pat skyrė dėmesį jauniesiems sportininkams, paremdama futbolo ir teniso akademijų veiklą. Be to, „Magnus“ prisidėjo prie vaikų svajonių išpildymo, nupirkdama net septynis dovanų rinkinius vienai mokyklai. 

Panevėžio kredito unija skyrė paramą gyvybiškai svarbių medicininių priemonių ir įrangos įsigijimui ankstukų asociacijai „Neišnešiotukas“, taip pat prisidėjo prie vaikų finansinio raštingumo ugdymo Panevėžio regione. Dar vienas prasmingas gestas – kredito unijos iniciatyva Ukrainos gynėjams buvo padovanotas unijos kurį laiką naudotas automobilis „Honda CR-V“. 

Taip pat Kėdainių krašto kredito unija šventiniu laikotarpiu Kėdainių pagalbos šeimai centro vadovei perdavė du pilnos komplektacijos kompiuterius – vienas jų bus skirtas centro veiklai, kitas pasieks nepasiturinčią šeimą. 

Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ ir šiemet liko ištikima savo gražiai tradicijai – rūpintis senjorais. Prisidėdama prie senelių namų Kretingoje, Kaune ir Inkakliuose veiklos, šiemet unija paruošė net 95 individualias dovanas šių įstaigų gyventojams. 

Gerumas – mūsų gražiausia tradicija 

Didžiuojamės, kad LKU kredito unijų grupėje gerumas jau seniai tapo ne vienkartine akcija, o nuolatine vertybe, lydinčia mus visus metus. Dėkojame visiems, kurie dalijasi, pastebi ir prisideda – kartu kuriame bendruomenes, kuriose pagalba tampa viltimi, o viltis – nauja pradžia. 

Linkime, kad šis tarpšventinis laikas atneštų ramybės, šviesių minčių ir įkvėpimo geriems darbams – mažiems ar dideliems, bet visada prasmingiems. 

LKU kredito unijų grupė 

Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), vienijanti didžiausią kredito unijų tinklą šalyje, LKU grupę, užbaigė subordinuotųjų obligacijų emisijos platinimą. Investuotojų susidomėjimas viršijo pasiūlą pusantro milijono eurų: pateikta virš 5,5 mln. eurų vertės paraiškų, nors emisijos dydis siekė iki 4 mln. eurų. Obligacijos išleistos pagal iki 8 mln. eurų programą ir bus įtrauktos į prekybą „First North“ alternatyviojoje NASDAQ rinkoje. Platinimą organizavo investicinių paslaugų bendrovė „Orion Securities“.

Pasak 44 kredito unijas Lietuvoje vienijančios LCKU valdybos pirmininko ir administracijos vadovo Mindaugo Vijūno, tokie rezultatai patvirtina, kad kredito unijų sektorius Lietuvoje investuotojų yra vertinamas kaip brandi, skaidri bei profesionaliai valdoma finansų sistema.

„Daugiau investuotojų aukcione pasirinko 8 proc. metinę palūkanų normą, o tai yra aiškus signalas, kad rinkos dalyviai mūsų kredito riziką vertina palankiai ir pagrįstai mato mus kaip patikimą bei stabilų partnerį dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis. Lūkesčius viršijusi paklausa rodo, kad LCKU yra suvokiama kaip finansiškai atspari ir nuosekliai kapitalą stiprinanti institucija, užtikrinanti tvarų viso sektoriaus augimą“, – sako M. Vijūnas.

Dominavo instituciniai ir patyrę investuotojai

„Platinimo rezultatai rodo subalansuotą paklausos struktūrą tarp institucinių ir mažmeninių investuotojų: 38 proc. visos paklausos sudarė instituciniai, o 62 proc. – mažmeniniai investuotojai. 85 proc. investuotojų buvo iš Lietuvos, 11 proc. – iš Estijos, likusieji – iš Latvijos.

81 proc. pritrauktų lėšų sudaro institucinių ir labiau patyrusių mažmeninių investicijos nuo 10 tūkst. eurų. Tai nulėmė ilgesnis obligacijų terminas, kuris labiau atitinka profesionalių investuotojų lūkesčius ir supratimą apie kooperatinio finansų modelio pranašumus“, – komentuoja „Orion Securities“ Investicinės bankininkystės skyriaus vadovas Mykantas Urba.

Visų investuotojų, esančių LKU grupės unijų nariais ir pateikusių paraiškas iki 10 tūkst. eurų, investavimo pavedimai buvo patenkinti pilnai, o didesniems investuotojams alokacija buvo proporcingai sumažinta atsižvelgiant į bendrą paklausos perviršį. Tokiu sprendimu siekiama sukurti diversifikuotą obligacijų investuotojų bazę, subalansuotą tarp mažmeninių bei institucinių rinkos dalyvių.

Tvarus augimas ir profesionaliai valdoma rizika

Daugiau nei 80 proc. LKU kredito unijų grupės paskolų yra vertinamos kaip mažos rizikos. 2025 m. trečiąjį ketvirtį 99,08 proc. LCKU paskolų portfelio sudarė užtikrintos paskolos, visos LKU grupės rodiklis taip pat išliko itin aukštas – 95,79 proc.

„Pritrauktos lėšos bus skirtos LCKU kapitalo stiprinimui ir kredito unijų tinklo plėtrai, kad šis galėtų dar aktyviau finansuoti Lietuvos gyventojus ir vietos verslus. Tai leidžia prisidėti prie šalies finansinės ekosistemos augimo ir regionų ekonomikos stiprinimo, nes kredito unijos dažnai yra pirmieji finansiniai partneriai mažesniuose miestuose ir bendruomenėse. Investuotojai taps stiprios, atsakingai prižiūrimos vietinės finansų sistemos kūrimo dalimi“, – sako M. Vijūnas.

Visi LCKU veiklos sprendimai yra priimami Lietuvoje, atliepiant vietos gyventojų bei regionų poreikius. Tokiais principais vadovaujasi ir didžiosios Europos kooperatinės finansų institucijos – nuo Vokietijos „Volksbanken-Raiffeisen“ tinklo iki Nyderlandų „Rabobank“. Jos pasižymi ilgamečiu stabilumu, atsparumu ekonominiams sukrėtimams ir yra tapusios svarbiu vietinės ekonomikos ramsčiu.

LCKU veikla yra griežtai prižiūrima Lietuvos banko ir atitinka visus ES kapitalo bei likvidumo reikalavimus, taikomus bankams. Tuo pat metu LKU kredito unijų grupėje veikia vidinė rizikos stebėsenos ir stabilizavimo sistema, kuri papildo išorinio reguliuotojo atliekamą priežiūrą. Naujausi duomenys rodo, kad LCKU kapitalo pakankamumo rodiklis siekia 20,41 proc. (minimalus reikalavimas 14,21 proc.), o likvidumo rodiklis – 160 proc. (minimalus reikalavimas 50 proc.). Į LCKU kapitalą yra investavusi ir Lietuvos valstybė, kurios valdomas pajinis įnašas šiuo metu siekia 3,979 mln. eurų. Stipri pajinio kapitalo bazė bei solidūs kapitalo pakankamumo rodikliai sudaro sąlygas LCKU veikti atsakingai ir stabiliai.LKU grupės paskolų portfelis yra diversifikuotas tarp sektorių bei mažos koncentracijos – didžiausia vienam skolininkui suteikta paskola neviršija 1 proc. visos paskolų portfelio vertės. Vėluojančių paskolų (daugiau nei 60 d.) rodiklis išliko žemas: LCKU jis siekė 1,95 proc., o LKU grupės – 3,73 proc.

Skolinimo srityje LCKU toliau aktyviai bendradarbiauja su užsienio partneriais suteikiant kredito unijoms daugiau skolinimo galimybių: kredito unijos narės gali teikti paskolas su Europos investicijų fondo (EIF) garantijomis pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų (EaSI) programą garantijų priemonę. LCKU, siekdama sustiprinti LKU grupės kapitalą, yra pritraukusi subordinuotų paskolų iš tarptautinių fondų EIF ir „Helenos“, kurių vertė siekia 7,4 mln. eurų. Be to, LCKU yra gavusi 4 mln. eurų paskolą iš Europos tarybos vystymo banko (CEB).