Kategorija: LKU grupės naujienos

Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), vienijanti didžiausią kredito unijų tinklą šalyje, pradeda platinti viešą subordinuotųjų obligacijų emisiją. Bendrovė investuotojams Baltijos valstybėse siūlys įsigyti iki 4 mln. eurų vertės 10 metų trukmės obligacijų, išleidžiamų pagal iki 8 mln. eurų dydžio obligacijų programą. Palūkanos sieks 8–8,25 proc. per metus ir bus mokamos kas pusmetį. Obligacijos platinamos nuo lapkričio 26 d. iki gruodžio 12 d. Emisija bus įtraukta į prekybą „First North“ alternatyviojoje NASDAQ rinkoje.

Platinimą organizuoja ir vykdo investicinių paslaugų bendrovė „Orion Securities“.

LCKU valdybos pirmininko ir administracijos vadovo Mindaugo Vijūno teigimu, obligacijų emisija yra natūrali brandžios ir sustiprėjusios kredito unijų sistemos augimo dalis. Pritrauktos lėšos bus skirtos LCKU kapitalo stiprinimui ir tolimesnei tvariai grupės plėtrai.

„Kredito unijų sektorius šiandien yra skaidri, atsakingai reguliuojama ir griežtus ES standartus atitinkanti finansų sistema, kurioje rizika valdoma taip pat profesionaliai, kaip ir bankų sektoriuje. Tuo pačiu ji išlaikė kooperacinį veiklos modelį, suteikiantį papildomą stabilumą ir užtikrinantį artimą ryšį su vietos bendruomenėmis. Siekiame užtikrinti ilgalaikį jos tvarumą, tuo pačiu pasiūlydami galimybę investuoti į mūsų išleidžiamą finansinę priemonę“, – sako M. Vijūnas.

LCKU vienija 44 iš 59-ių šalyje veikiančių kredito unijų, turinčias daugiau nei 100 klientų aptarnavimo vietų visoje Lietuvoje. Grupės turtas sudaro 1,22 mlrd. eurų, paskolų portfelis siekia 898 mln. eurų. LCKU tenka itin svarbus vaidmuo organizuojant, koordinuojant ir prižiūrint didžiąją dalį kredito unijų sektoriaus.

Minimali investicijos suma siekia 1000 eurų, obligacijas įsigyti gali visi, turintys investicinių paslaugų sutartį, sudarytą su Baltijos šalyse veikiančiais bankais ar finansų maklerio įmonėmis.

„Mūsų veikloje svarbiausia yra ilgalaikis stabilumas ir atsakomybė savo nariams. Todėl sprendimai yra nuosaikūs, o rizikos vertinimas – itin kruopštus. Ši obligacijų emisija suteikia galimybę investuotojams prisidėti prie finansų sistemos, kuri tiesiogiai kuria Lietuvos žmonių ir regionų gerovę“, – teigia M. Vijūnas.

„Obligacijų emisijai organizuojamas palūkanų aukcionas: teikdami paraiškas investuotojai galės nurodyti, su kokio dydžio metinėmis palūkanomis – 8 ar 8,25 proc. – sutinka įsigyti obligacijas. Palūkanų norma bus nustatyta įvertinus obligacijų paklausą skirtingų palūkanų lygiuose“ – teigia „Orion Securities“ investicinės bankininkystės skyriaus vadovas Mykantas Urba.

Daugiau informacijos apie šią obligacijų emisiją: https://www.orion.lt/lcku-obligacijos/  ‎

Daugiau nei 80 proc. grupės paskolų yra vertinamos kaip mažos rizikos. 2025 m. trečiąjį ketvirtį 99,08 proc. LCKU paskolų portfelio sudarė užtikrintos paskolos, visos LKU grupės rodiklis taip pat išliko itin aukštas – 95,79 proc.

„Pritrauktos lėšos bus skirtos LCKU kapitalo stiprinimui ir kredito unijų tinklo plėtrai, kad šis galėtų dar aktyviau finansuoti Lietuvos gyventojus ir vietos verslus. Tai leidžia prisidėti prie šalies finansinės ekosistemos augimo ir regionų ekonomikos stiprinimo, nes kredito unijos dažnai yra pirmieji finansiniai partneriai mažesniuose miestuose ir bendruomenėse. Investuotojai taps stiprios, atsakingai prižiūrimos vietinės finansų sistemos kūrimo dalimi“, – sako M. Vijūnas.

Visi LCKU veiklos sprendimai yra priimami Lietuvoje, atliepiant vietos gyventojų bei regionų poreikius. Tokiais principais vadovaujasi ir didžiosios Europos kooperacinės finansų institucijos – nuo Vokietijos „Volksbanken-Raiffeisen“ tinklo iki Nyderlandų „Rabobank“. Jos pasižymi ilgamečiu stabilumu, atsparumu ekonominiams sukrėtimams ir yra tapusios svarbiu vietinės ekonomikos ramsčiu.

LCKU veikla yra griežtai prižiūrima Lietuvos banko ir atitinka visus ES kapitalo bei likvidumo reikalavimus, taikomus bankams. Tuo pat metu LKU kredito unijų grupėje veikia vidinė rizikos stebėsenos ir stabilizavimo sistema, kuri papildo išorinio reguliuotojo atliekamą priežiūrą. Naujausi duomenys rodo, kad LCKU kapitalo pakankamumo rodiklis siekia 20,41 proc. (minimalus reikalavimas 14,21 proc.), o likvidumo rodiklis – 160 proc. (minimalus reikalavimas 50 proc.). Į LCKU kapitalą yra investavusi ir Lietuvos valstybė, kurios valdomas pajinis įnašas šiuo metu siekia 3,979 mln. eurų. Stipri pajinio kapitalo bazė bei solidūs kapitalo pakankamumo rodikliai sudaro sąlygas LCKU veikti atsakingai ir stabiliai.

Grupės paskolų portfelis yra diversifikuotas tarp sektorių bei mažos koncentracijos – didžiausia vienam skolininkui suteikta paskola neviršija 1 proc. visos paskolų portfelio vertės. Vėluojančių paskolų (daugiau nei 60 d.) rodiklis išliko žemas:  LCKU jis siekė 1,95 proc., o LKU grupės – 3,73 proc. Skolinimo srityje LCKU toliau aktyviai bendradarbiauja su užsienio partneriais suteikiant kredito unijoms daugiau skolinimo galimybių: kredito unijos narės gali teikti paskolas su Europos investicijų fondo (EIF) garantijomis pagal EaSI garantijų priemonę. LCKU, siekdama sustiprinti LKU Grupės kapitalą, yra pritraukusi subordinuotų paskolų iš tarptautinių fondų „European Investment Fund“ (EIF) ir „Helenos“, kurių vertė siekia 7,4 mln. eurų. Be to, LCKU yra gavusi 4 mln. eurų paskolą iš „Council of Europe Development Bank“.

Subordinuotosios obligacijos yra priskiriamos antro lygio kapitalui, jų turėtojų reikalavimai būtų tenkinami po kitų kreditorių. Pritarus Lietuvos bankui LCKU subordinuotąsias obligacijas galės išpirkti po penkerių metų.

Kaip investuoti? 

Kreipkitės į Jūsų vertybinių popierių sąskaitą tvarkančią finansų maklerių įmonę / banką dėl investavimo pavedimo pateikimo (arba pavedimą atlikite atitinkamo banko savitarnos platformoje).
 
Jeigu neturite su Lietuvoje veikiančiu finansų tarpininku sudarytos investicinių paslaugų sutarties, rašykite laišką el. paštu [email protected]

Pristatymai investuotojams

Kviečiame investuotojus jungtis į nuotolinius obligacijų emisijos pristatymus:
Pristatymas lietuvių kalba: 2025 m. gruodžio 2 d., 10.00 val. Registracijos nuoroda
Pristatymas anglų kalba: 2025 m. gruodžio 2 d., 14.00 val. Registracijos nuoroda

„Orion Securities“ siūlo prieš priimant investicinį sprendimą pasitarti su savo finansų konsultantu bei įvertinti visas su vertybiniais popieriais (obligacijomis)  susijusias rizikas ir/ar kitas reikšmingas aplinkybes.

The Lithuanian Central Credit Union (LCCU), which unites the largest network of credit unions in the country, is launching a public offering of subordinated bonds. The company will offer investors in the Baltic states the opportunity to acquire up to EUR 4 million in 10-year bonds issued under an EUR 8 million bond programme. The bonds will carry an annual interest rate of 8–8.25%, paid semi-annually. The offering will run from 26 November to 12 December. The issue will be listed on NASDAQ’s First North alternative market.

The offering is organised and executed by the investment services company Orion Securities.

According to Mindaugas Vijūnas, Chairman of the Board and Head of Administration of LCCU, the bond issue is a natural step in the growth of a mature and strengthened credit union system. The funds raised will be used to reinforce LCCU’s capital and support the group’s further sustainable development.

“Today, the credit union sector represents a transparent, responsibly regulated financial system that fully meets strict EU standards, with risk management practices on par with the banking sector. At the same time, it has preserved its cooperative model, which ensures additional stability and maintains a close relationship with local communities. We aim to ensure its long-term sustainability while offering investors an opportunity to participate in this financial instrument,” says Vijūnas.

LCCU unites 44 of the 59 credit unions operating in Lithuania, with over 100 customer service locations across the country. The group’s assets amount to EUR 1.22 billion, and its loan portfolio totals EUR 898 million. LCCU plays a key role in organising, coordinating, and overseeing the majority of the credit union sector.

The minimum investment is EUR 1,000. Bonds may be purchased by any investor holding an investment services agreement with banks or brokerage firms operating in the Baltic states.

“Long-term stability and responsibility to our members are core to our operations. We take a conservative approach, and our risk assessment is extremely thorough. This bond issue gives investors a chance to contribute to a financial system that directly supports the well-being of Lithuania’s people and its regions,” adds Vijūnas.

“The bond issue will be offered through an interest auction. When submitting subscription orders, investors will be able to indicate whether they accept an annual coupon of 8% or 8.25%. The final interest rate will be determined based on demand at the different coupon levels,” says Mykantas Urba, Head of Investment Banking at Orion Securities.

More information about this bond issue: https://www.orion.lt/en/lcku-bonds/

More than 80% of the group’s loans are classified as low-risk. In Q3 2025, 99.08% of LCCU’s loan portfolio consisted of secured loans; the figure for the entire LKU Group also remained exceptionally high at 95.79%.

“The raised capital will strengthen LCCU’s balance sheet and support the expansion of the credit union network, enabling it to finance residents and local businesses even more actively. This contributes to the growth of the country’s financial ecosystem and the strengthening of regional economies, as credit unions are often the first financial partners in smaller towns and communities. Investors will become part of a strong and responsibly supervised local financial system,” says Vijūnas.

All LCCU’s operational decisions are made in Lithuania, with a clear focus on the needs of local communities and regions. The same principles guide Europe’s largest cooperative financial institutions – from Germany’s Volksbanken-Raiffeisen network to the Netherlands’ Rabobank – known for their long-term stability, resilience to economic shocks, and importance to local economies.

LCCU’s operations are strictly supervised by the Bank of Lithuania and comply with all EU capital and liquidity requirements applied to banks. At the same time, the LKU credit union group operates an internal risk monitoring and stabilisation system that complements external regulatory oversight. Recent data show that LCCU’s capital adequacy ratio stands at 20.41% (minimum requirement: 14.21%), and its liquidity ratio at 160% (minimum requirement: 50%). The capital of LCCU also includes an investment from the Lithuanian state, whose paid-in contribution currently amounts to EUR 3.979 million. A strong capital base and solid regulatory ratios ensure responsible and stable operations.

The group’s loan portfolio is diversified across sectors and has low concentration: the largest loan granted to a single borrower does not exceed 1% of the total portfolio. The share of overdue loans (more than 60 days) remains low: 1.95% for LCCU and 3.73% for the LCU Group. LCCU continues to actively cooperate with international partners to expand lending opportunities for credit unions: member credit unions can issue loans guaranteed by the European Investment Fund (EIF) under the EaSI guarantee programme. To strengthen the LKU Group’s capital, LCCU has also attracted subordinated loans from the EIF and the Helena fund, totalling EUR 7.4 million. In addition, LCCU has received a EUR 4 million loan from the Council of Europe Development Bank.

Subordinated bonds qualify as Tier 2 capital, and claims of their holders would be satisfied after other creditors. Subject to approval from the Bank of Lithuania, LCCU may redeem the subordinated bonds after five years.

How to invest?

Contact the financial brokerage company or bank in Estonia, Latvia or Lithuania that manages your securities account to submit an investment order (or submit via the self-service platform of the relevant bank).

If you do not have an investment services agreement concluded with a financial intermediary, send us an email to: [email protected]

Investor Presentation

We invite investors to join the online presentation of the bond issue (in English) on 2 December 2025 at 14:00. Register here.

Orion Securities recommends consulting with your financial advisor and evaluating all the risks associated with the financial instrument and/or other circumstances that are significant to you before making an investment decision.

LKU kredito unijų grupę vienijanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) kartu su Vilniaus kredito unija (VKU) suteikė 11,5 mln. Eur finansavimą vienai iš didžiausių šalyje nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „KAITA Group“, sostinės Viršuliškių rajone vystančiai išskirtinį 17 ir 18 aukštų modernių daugiabučių projektą „Newton“.

Tai – vienas iš nedaugelio gyvenamųjų aukštybinių projektų Vilniuje. „Newton“, kuris vystomas dviem etapais, numatyti 232 butai, 151 požeminė automobilių stovėjimo vieta bei 6 komercinės paskirties patalpos. Planuojama, kad pirmieji gyventojai galės įsikraustyti jau kitų metų pavasarį.

„Renkantis finansinius partnerius, mums labai svarbus sutampantis požiūris į kuriamą rezultatą bei vertybės. Jau nuo bendravimo pradžios buvo akivaizdu, kad tiek mes, tiek LKU kredito unijų grupė siekia investuoti į ilgalaikę kokybę. Bendras požiūris, Vilniaus kredito unijos komandos greitis, lankstumas bei orientacija į klientą lėmė itin sklandų procesą ir, esu tikras, užtikrins Viršuliškių naujakurius ilgai džiuginsiantį rezultatą“, – teigia „KAITA Group“ vadovas ir partneris Ugnius Latvys.

Suteiktas finansavimas bus pilnai skiriamas projekto vystymui ir statybų užbaigimui. Projektas jau spėjo sulaukti didelio susidomėjimo – parduota beveik 100 būstų.

„Džiaugiamės, kad kredito unijos gali prisidėti prie sparčiai modernėjančios miesto dalies plėtros, kuriai projektas „Newton“ įneš dar daugiau gyvybės ir šiuolaikiškumo. Ilgametę patirtį turinti „KAITA Group“ ypatingą dėmesį skiria ne tik pastato architektūrai, bet ir detalėms, kurios šį projektą padaro išskirtiniu rinkoje“, – teigia LCKU administracijos vadovas ir valdybos primininkas Mindaugas Vijūnas.

Miesto panorama išskirtinėje vietoje

Pasak VKU administracijos vadovo Arno Žalio, „KAITA Group“ vystomas „Newton“ projektas yra geras pavyzdys, kaip į miesto urbanistiką natūraliai įsilieja aukštesnės architektūros, gerai suplanuotos ir patogiai gyvenimui pritaikytos erdvės.

„Viršuliškės yra geras pavyzdys, kaip sovietmečiu suformuotas daugiabučių kvartalas sėkmingai atsinaujina aukštos kokybės būsto projektais. Mums, kaip vietos finansų partneriui, svarbu, kad vilniečiai turėtų galimybę rinktis būstą modernėjančiuose rajonuose, kurie atitinka šiuolaikinio miesto žmogaus lūkesčius“, – teigia A. Žalys.

Viršuliškių patrauklumą lemia ne tik puikiai išvystytos kasdienės paslaugos, bet ir reta galimybė čia statyti aukštybinius pastatus. „Newton“ naujakuriams siūlo viršutiniuose aukštuose įrengtus „penthouse“ tipo apartamentus su aukštomis lubomis bei plačiomis miesto panoramomis, kurios visiems gyventojams taip pat atsivers nuo ant stogų įrengtų terasų. Kiekviename bokštų aukšte numatyti erdvūs holai.

„Viršuliškių urbanistinėje kalvoje lygiagrečiai vystomas tiek gyvenamosios, tiek komercinės paskirties NT užtikrins, kad rajonas bus gyvas ir dienos metu. Be to, čia aktyviai kuriasi ir dirbančiuosius aptarnaujantis verslas – kavinės, restoranai“, – priduria U. Latvys.

Vieta taip pat išsiskiria ypač patogiu susisiekimu: iki centro – dvi gatvės, kuriose puikiai išvystyti dviračių bei pėsčiųjų takai, todėl keliauti patogu tiek nuosavu, tiek viešuoju transportu, dviračiais, paspirtukais ar pėsčiomis. Patogų susisiekimą su visu miestu užtikrina šalia esantis Vakarinis aplinkkelis.

Mikrorajonas pasižymi ir gamtos artumu su pasivaikščiojimui ir sportui tinkančiais miškais. Netoliese – Salotės ežeras, Buivydiškių tvenkiniai, taip pat žaliosios zonos, kuriamos bei atnaujinamos pačiose Viršuliškės.

Prieš tris dešimtmečius kredito unijų veikla rėmėsi popieriniais dokumentais, gyvu bendravimu ir tvirtu tarpusavio pasitikėjimu. Ilgą laiką mokėjimo kortelės, mobilioji programėlė ar narystė internetu atrodė kaip tolima ateitis.

Šiandien LKU kredito unijų grupė – moderni ir šiuolaikiška finansų bendruomenė, tačiau išsaugojusi savo šaknims būdingą artumą žmonėms. Nariai gali pasirinkti jiems patogiausią būdą naudotis paslaugomis: tiek internetu, tiek atvykę į vieną iš daugiau nei 100 aptarnavimo vietų visoje Lietuvoje. Gyvas bendravimas ir galimybė gauti pagalbą akis į akį išlieka svarbi grupės tapatybės dalis.

„Skaitmenizacija yra dalykas, kuris neaplenkė nei vieno ekonominio sektoriaus. Absoliučiai daugumą mūsų paslaugų galima pasiekti internetu, tačiau tai yra tik vienas iš kanalų, nes kredito unijos vis tiek išlaiko gyvo aptarnavimo galimybę, kad žmonės galėtų pasirinkti pagal savo poreikius“, – sako LKU grupę vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Technologijų vystymas ne tik atvėrė naujų galimybių, bet ir praplėtė paslaugų spektrą. Pastaraisiais metais atsirado LKU ženklu pažymėti bankomatų tinklai, mobili programėlė, nuotolinė narystė, naujos taupymo galimybės ir draudimo paslaugos.

„Kredito unijų filosofija yra turėti ne kuo daugiau paslaugų, o tiek, kiek reikia mūsų nariams. Labai džiaugiuosi, kad mūsų stebimas skaitmenos indeksas rodo, kad nariai šiais sprendimais aktyviai naudojasi“, – pasakoja LCKU Verslo vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė.

Plačiau apie LKU kredito unijų grupės skaitmeninę kelionę – vaizdo įraše žemiau.

LKU kredito unijų grupė per devynis šių metų mėnesius išlaikė tvirtą augimo tempą ir toliau nuosekliai didino finansavimo apimtis gyventojams bei verslui. LKU grupę sudaro 44 kredito unijos ir jas prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU).

„Šiemet kredito unijos aktyviai finansavo smulkiojo ir vidutinio verslo investicijas bei gyventojų poreikius – tai padėjo išlaikyti stabilų paskolų augimą. Tuo metu didėjantis indėlių portfelis rodo, kad mūsų nariai vertina siūlomas taupymo galimybes ir pasitiki kredito unijomis kaip saugia finansine partnere. Tokia pusiausvyra tarp skolinimo ir taupymo užtikrina tvarų LKU grupės augimą“, – sako Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Pagrindinės veiklos rodikliai

LKU kredito unijų grupės turtas nuo praėjusių metų trečio ketvirčio išaugo daugiau nei penktadaliu – 20,75 proc., iki 1,22 mlrd. eurų, o kapitalas padidėjo 11,95 proc., iki 94,7 mln. eurų. Per 2025 ataskaitinius metus grupė uždirbo 6,91 mln. eurų pelno.

2025 m. trečią ketvirtį grynosios palūkanų pajamos augo sparčiau – beveik 0,5 mln. eurų daugiau nei per antrą ketvirtį – ir trijų ketvirčių rezultatas pasiekė 34,56 mln. eurų. Tuo metu palūkanų pajamos, palyginti su II ketvirčiu, padidėjo beveik 400 tūkst. eurų, iki 57,63 mln. eurų, o palūkanų sąnaudos sumažėjo daugiau kaip 100 tūkst. eurų – iki 22,98 mln. eurų.

Tvarus paskolų portfelio augimas atspindi didėjantį narių pasitikėjimą ir finansavimo poreikį, o kartu augantis indėlių balansas patvirtina kredito unijų siūlomų taupymo priemonių patrauklumą. Šie veiksniai rodo didėjantį finansinių paslaugų naudojimą, kuris prisidėjo prie grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų augimo – preliminariais duomenimis, jos padidėjo 122,22 proc., iki 300 tūkst. eurų. Prie gerėjančių rezultatų prisideda ne tik augančios veiklos apimtys, bet ir proporcingai mažėjantys kaštai: paslaugų ir komisinių pajamų augimas, palyginti su praėjusiais metais, siekė 11,62 proc., o jų išlaidos, lyginant su pernai, sumažėjo 3,3 proc.

LKU kredito unijų grupės efektyvumo rodikliai išliko stabilūs. Trečią ketvirtį vidutinė nuosavybės grąža siekė 10,13 proc., o išlaidų ir pajamų santykis – 47,45 proc. Grupės nuosavo kapitalo grąža siekė 9,73 proc., o turto grąža – 0,75 proc. Finansinį stabilumą patvirtina ir rizikos valdymo rodikliai: kapitalo pakankamumo rodiklis 15,37 proc., o likvidumo padengimo rodiklis siekė 250,77 proc. Viso LKU kredito unijų grupė vienija 136 806 narių.

Tuo metu LKU grupę prižiūrinčios LCKU rezultatai taip pat gerėjo. 2025 m. rugsėjo 30 d. LCKU turtas siekė 432,82 mln. eurų, per metus išaugęs 37,97 proc., o kapitalas didėjo 17,80 proc., iki 35,7 mln. eurų. LCKU nuosavo kapitalo grąža siekė 8,81 proc., o turto grąža – 0,69 proc. LCKU pelnas 2025 m. trečio ketvirčio pabaigoje siekė 2 mln. eurų.

Spartus verslo finansavimas

Augimas fiksuotas visuose finansavimo segmentuose. LKU grupės paskolų portfelis per metus padidėjo 12,89 proc. ir siekė 918,39 mln. eurų. Per devynis mėnesius išduota naujų paskolų už 214,6 mln. eurų – tai 20,92 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Iš viso sudaryta beveik 3 500 naujų paskolų sutarčių.

Sparčiausiai augo verslo paskolų portfelis, per metus padidėjęs 20,85 proc., iki 389,63 mln. eurų. Būsto paskolos augo 5,67 proc., iki 362,28 mln. eurų, o paskolos žemės ūkio subjektams didėjo 6,24 proc., iki 124,45 mln. eurų.

Augimas fiksuotas ir vartojimo paskolų segmente – jos didėjo 6,66 proc., iki 27,04 mln. eurų. LKU kredito unijų grupėje šių paskolų paklausa toliau auga – gyventojai kreipiasi dėl lanksčių ir patrauklių skolinimosi sąlygų, kurias siūlo kredito unijos.

Ekspertų vertinimu, mažėjusios palūkanų normos šiemet sudarė palankesnes skolinimosi sąlygas, o kredito unijos tapo vis patrauklesne alternatyva tiems, kurie vertina lankstumą ir asmeninį požiūrį. Tai ypač aktualu smulkiam ir vidutiniam verslui, taip pat regionuose veikiantiems ūkininkams, kuriems svarbus tiesioginis ryšys ir vietos sprendimų priėmimas.

Taupymo priemonių populiarumas ir naujos paslaugos

Tvarų grupės augimą palaikė ir taupymo paslaugos. Preliminariais duomenimis, LKU kredito unijų grupės indėliai per metus padidėjo 21,30 proc., iki 1,079 mlrd. eurų.

Per devynis šių metų mėnesius sudarytos 27 604 naujos taupomųjų ir terminuotųjų indėlių sutartys. Indėlių augimą skatino vienos aukščiausių palūkanų normų Lietuvoje, kurias siūlo LKU grupės kredito unijos, taip pat patogesnis procesas – nariai gali patogiai sudaryti taupomojo ar terminuotojo indėlio sutartis ir per LKU mobiliąją programėlę. Iki šiol tokias sutartis buvo galima sudaryti kredito unijos padalinyje arba per elektroninę bankininkystę, todėl naujasis sprendimas dar labiau išplėtė taupymo galimybes.

Pastarąjį ketvirtį kredito unijos ir toliau tobulino paslaugų kokybę. Nuo šiol kredito unijų nariai gali užsisakyti mokėjimo kortelės pristatymą į pašto dėžutę, todėl atsiimti naujai pagamintos kortelės nebereikia planuoti vizito į kredito uniją. Be to, per elektroninę bankininkystę galima pasitikrinti ir savo mokėjimo kortelės PIN kodą.

Trijų ketvirčių rezultatai patvirtina, kad LKU kredito unijų grupė išlieka svarbi finansų rinkos dalyvė. Išlaikydama konkurencingas sąlygas tiek indėliams, tiek paskoloms, grupė stiprina narių pasitikėjimą ir užtikrina tolesnį augimą dinamiškoje ekonominėje aplinkoje.

Iki lapkričio 20 d. (imtinai) pasinaudokite specialiu LKU kredito unijų grupės pasiūlymu – išsinuomokite kortelių skaitytuvą su kasos aparato funkcija ir sutaupykite įrengimo bei pristatymo išlaidas. Mokėsite tik už įrenginio nuomą ir atliktas operacijas. Pasiūlymas galioja tiek naujiems, tiek esamiems LKU grupės nariams.  

Kodėl verta rinktis kortelių skaitytuvą su integruota kasos aparato funkcija? 

• Automatiškai perduoda mokėjimų duomenis į VMI i.EKA sistemą. 
• Atspausdina čekius, atitinkančius visus VMI reikalavimus. 
• Priima atsiskaitymus kortele ir išmaniuoju įrenginiu, įskaitant bekontakčius mokėjimus. 
• Vienas įrenginys – trys funkcijos: kortelių skaitytuvas, kasos aparatas ir kvitų spausdintuvas.  

Akcijos sąlygos: 

• Pasiūlymas galioja sudarius naują kortelių skaitytuvo su kasos funkcija nuomos sutartį ne trumpesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui. 
• Akcija taikoma, jei nebuvo nutraukta ankstesnė 12 mėnesių sutartis dėl to paties įrenginio tipo. 

Pasinaudoję pasiūlymu, nemokėsite už: 

• Kortelių skaitytuvo įregistravimą VMI i.EKA sistemoje. 
• Kortelių skaitytuvo pristatymą ir įrengimą visoje Lietuvoje (išskyrus Kuršių neriją). 

Kaip pasinaudoti pasiūlymu? 

Jei dar neturite kortelių skaitytuvo su kasos aparato funkcija, susisiekite su artimiausia LKU grupės kredito unija* ir pateikite prašymą dėl mokėjimo kortelių skaitytuvo nuomos! 

*Pasiūlymas taikomas mokėjimo kortelių skaitytuvų nuomos paslaugą teikiančiose LKU grupės kredito unijose:

1. Alytaus kredito unija (S. Dariaus ir S. Girėno g. 2A-1, Alytus)
2. Anykščių kredito unija (Dariaus ir Girėno g. 5-51, Anykščiai)
3. Druskininkų kredito unija (M. K. Čiurlionio g. 111, Druskininkai)
4. Grinkiškio kredito unija (Tilto g. 43, Grinkiškis, Radviliškio r. sav.)
5. Jonavos kredito unija  (Kauno g. 6, Jonava)
6. Jurbarko kredito unija (Dariaus ir Girėno g. 81A, Jurbarkas)
7. Kėdainių krašto kredito unija (Josvainių g. 5, Kėdainiai)
8. Kelmės kredito unija (Dariaus ir Girėno g. 21A, Kelmė)
9. Klaipėdos kredito unija (S. Šimkaus g. 6, Klaipėda)
10. ARKU kredito unija (Jonavos g. 30, Kaunas)
11. Kredito unija „Delta“  (Savanorių pr. 292B, Kaunas)
12. Kredito unija „Ebitum“ (Tilžės g. 128, Šiauliai)
13. Kredito unija „Germanto lobis“ (Sedos g. 6, Telšiai)
14. Kredito unija „Magnus“  (Pušų g. 6, Vilnius)
15. Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ (Minijos g. 127, Klaipėda)
16. Kredito unija „Neris“ (Jogailos g. 4, Vilnius)
17. Kredito unija „Prienų taupa“  (Vytauto g. 1A-3, Prienai)
18. Kredito unija „Sūduvos parama“ (J. Basanavičiaus a. 3-1, Marijampolė)
19. Kredito unija Tauras (Kęstučio g. 27, Kaunas)
20. Kredito unija „Tikroji viltis“ (L. Petravičiaus a. 4A., Naujoji Akmenė)
21. Mažeikių kredito unija (Laisvės g. 11, Mažeikiai)
22. Pagėgių kredito unija (Vilniaus g. 36, Pagėgiai)
23. Pakruojo kredito unija (Vytauto Didžiojo g. 47-3, Pakruojis)
24. Palangos kredito unija  (Ganyklų g. 57, Palanga)
25. Panevėžio kredito unija (Topolių al. 17, Panevėžys)
26. Pasvalio kredito unija (Vytauto Didžiojo a. 6/1, Pasvalys)
27. SAGA kredito unija (Konstitucijos pr. 7, Vilnius)
28. Šeimos kredito unija (Ulonų g. 5, Vilnius)
29. Šilutės kredito unija (Lietuvininkų g. 32, Šilutė)
30. „Pilies“ kredito unija (Vilniaus g. 50, Širvintos)
31. Tauragės kredito unija (S. Dariaus ir S. Girėno g. 28, Tauragė)
32. Trakų kredito unija (Vytauto g. 19-1, Trakai)
33. Ukmergės ūkininkų kredito unija (Vytauto g. 4-19, Ukmergė)
34. Utenos kredito unija (A. Baranausko g. 19, Utena)
35. Vilniaus kredito unija (T. Narbuto g. 5, Vilnius)
36. Vytauto Didžiojo kredito unija (Birutės g. 4-2, Kaišiadorys)

LKU kredito unijų grupė pristato dvi naujoves savo klientams – nuo šiol el. bankininkystėje „i-Unija“ galima peržiūrėti mokėjimo kortelės PIN kodą, o naujai užsakytas ar atnaujinamas korteles galima gauti tiesiai į pašto dėžutę bet kuriuo adresu Lietuvoje. 

PIN kodo peržiūra el. bankininkystėje „i-Unija“ 

LKU kredito unijų grupės klientai, norėdami prisiminti savo mokėjimo kortelės PIN kodą, nuo šių metų rugsėjo 5 d. užsakytų mokėjimo kortelių PIN kodus gali peržiūrėti el. bankininkystėje „i-Unija“. PIN kodo peržiūra galima neribotą kiekį kartų. 

Mokėjimo kortelės PIN kodą galima pamatyti prisijungus prie el. bankininkystės „i-Unija“ paskyros ir pasirinkus: „Sąskaitos“ -> „Mokėjimo kortelės“ -> Pasirinkite mokėjimo kortelę -> „PIN kodas“. Kad būtų parodytas PIN kodas, reikalingas patvirtinimas viena iš šių priemonių: „Smart-ID“, „Mobile-ID“ ar vienkartiniu SMS kodu. Po patvirtinimo mokėjimo kortelės PIN kodas parodomas ekrane.  

LKU mokėjimo kortelė – tiesiai į pašto dėžutę 

Dabar nauja arba atnaujinta LKU mokėjimo kortelė gali būti pristatyta paštu, nurodytu adresu visoje Lietuvoje. Tai patogus ir saugus būdas gauti savo mokėjimo kortelę be papildomos kelionės į kredito uniją. 

LKU grupės klientai gali pasirinkti, kaip pageidauja atsiimti mokėjimo kortelę – kredito unijoje ar paštu. Kortelės pristatomos visoje Lietuvoje, o PIN kodas siunčiamas atskiru laišku, todėl procesas išlieka visiškai saugus. Gavus kortelę, ją reikalinga aktyvuoti prisijungus prie el. bankininkystės „i-Unija“. 

Užsakant naują kortelę kredito unijoje, pristatymo būdą reikalinga pažymėti paraiškoje. Jei klientas jau turėjo LKU mokėjimo kortelę ir baigiasi jos galiojimas – pristatymo būdą galima pasirinkti prisijungus prie savo „i-Unija“ paskyros: „Sąskaitos“ → „Mokėjimo kortelės“ → Pasirinkite kortelę → „Kortelės pristatymo būdas“ → „Paštu“ → Nurodomas pristatymo adresas. 

Pristatymo paštu paslauga prieinama tik turint el. bankininkystės „i-Unija“ paskyrą. 

Trečią spalio ketvirtadienį LKU kredito unijų grupė mini Tarptautinę kredito unijų dieną. Ši diena LKU grupės bendruomenei jau tapo gražia tradicija ir svarbiu priminimu, kad lietuviškos kredito unijos yra milžiniško pasaulinio judėjimo dalis. 

Šiemet šventė ypatinga – Lietuvos kredito unijos mini 30 metų sukaktį nuo pirmosios unijos įsteigimo, žyminčio viso sektoriaus pradžią.  

Didžiausia šalyje LKU kredito unijų grupė jungia 44 iš 59 kredito unijų, daugiau nei 130 tūkst. narių ir per 500 darbuotojų. Grupės turtas jau viršijo 1,1 mlrd. eurų, o per tris dešimtmečius jos išplėtojo paslaugas, prilygstančias bankams – nuo kasdienių finansinių ir taupymo sprendimų iki paskolų gyventojams bei verslui. 

„Kredito unijos – tai lietuviškos finansų įstaigos, gimusios iš bendruomenių. Teikiame tokias pat paslaugas kaip bankai, bet mūsų stiprybė visada buvo artumas žmonėms“, – sako LKU grupę vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos vadovas Mindaugas Vijūnas. 

Šiemet Tarptautinė kredito unijų diena minėta su šūkiu „Čia visi savi“, kuris jau tapo ne tik šventės, bet ir pačios LKU kredito unijų grupės simboliu.  Susibūrę iš visos Lietuvos, LKU grupės kredito unijų atstovai šventės metu pagerbė pažangiausias unijas – už pasiektus rezultatus, reikšmingas iniciatyvas ir indėlį į bendruomenių stiprinimą. 

Netoli Vilniaus jau veikia viena iš nedaugelio Europoje tauriųjų metalų išgavimo gamyklų, prie kurios prisidėjo LKU kredito unijų grupė, statytojui UAB „Refinis“ dviem etapais suteikusi 9 mln. Eur finansavimą. Gamykloje per metus kol kas galima perdirbti apie 2500 tonų automobilių katalizatorių, iš kurių bus išgaunamas net 99,95 proc. grynumo rodis, paladis ir platina.

8400 kv. m ploto gamyklą prie Vievio, šalia automagistralinio kelio A1 bei geležinkelio linijos, finansavo LKU grupę vienijanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) ir Vilniaus kredito unija (VKU). Pirmuoju etapu suteikta 6 mln. Eur gamyklos veiklos pradžiai, antruoju – 3 mln. Eur apyvartinis kreditas.

„Nors projektą pradėjome vystyti 2021 metais, įrenginius sumontavome ir jų testavimą pradėjome tik šiemet, todėl renkantis kredito partnerį buvo labai svarbus jo veržlumas, lankstus požiūris į jaunas įmones. Nuo pat partnerystės pradžios su LCKU ir VKU turėjome glaudų bendradarbiavimą, aiškius, ambicingus abiejų pusių užsibrėžtus  tikslus bei bendrą ateities viziją“, – sako „Refinis“ direktorius Šarūnas Būga.

Pasak LCKU valdybos pirmininko ir administracijos vadovo Mindaugo Vijūno, tai vienintelė tokia gamykla Lietuvoje, o jos veikla reikšmingai prisidės prie šalies pramonės konkurencingumo ir inovacijų vystymo.

„Mūsų, kaip finansuotojo, tikslas – padėti tokiems unikaliems projektams sėkmingai startuoti bei toliau augti. Skatindami aukštos pridėtinės vertės pramonės vystymąsi ir technologinį proveržį Lietuvoje kartu kuriame ilgalaikę vertę tiek verslui, tiek šalies prestižui tarptautinėje arenoje“, – teigia M. Vijūnas.

„Didžiuojamės, kad Vilniaus kredito unija galėjo organizuoti tokį reikšmingą finansavimo sandorį ir prisidėti prie šiam regionui bei visai Lietuvai naujo, inovatyvaus gamyklos projekto“, – priduria VKU administracijos vadovas Arnas Žalys.

Sudėtingi technologiniai sprendimai ir daugybė tyrimų

Kadangi Baltijos regione analogiškų gamyklų nėra, vystant šį projektą teko daug bendradarbiauti su užsienio konsultantais ir mokslininkais, kol pavyko išgryninti pačius efektyviausius ir moderniausius gamybos procesus, pasakoja Š. Būga.

„Statant gamyklą daugiausia rėmėmės tarptautine patirtimi ir kontaktais, kuriuos mūsų akcininkai per daug metų surinko dirbant metalų ir kitų antrinių žaliavų perdirbimo srityje.  Dirbome ir su vietiniais architektais, kurie suprojektavo pastatą pagal mūsų nustatytas įrangos specifikacijas, ir kitais specialistais, kurie ruošė aplinkosauginius vertinimus“, – kalba jis.

Viena svarbiausių „Refinis“ gamyklos dalių yra elektra varoma plazmos krosnis, kurios itin aukšta temperatūra leidžia ne tik išlydyti medžiagas, bet ir visiškai neutralizuoti kenksmingas atliekas. Krosnis veikia be degimo ir nenaudoja naftos produktų, todėl yra itin draugiška aplinkai.

Šiuo metu įmonė gali apdoroti kiek daugiau nei 2500 tonų katalizatorių per metus. Gamybos apimtis ateityje planuojama plėsti. „Kiekvieno katalizatoriaus cheminė sudėtis skiriasi, todėl, norint užtikrinti sklandų gamybos procesą, reikia atlikti daug tyrimų, kuriems pasitelkiamos tiek vidinės, tiek išorinės laboratorijos“, – sako bendrovės vadovas.

Perdirbimo svarba Europai

Iš katalizatorių išgryninti rodis, paladis ir platina daugiausiai pakartotinai naudojami chemijos pramonėje ir elektronikos komponentuose, taip pat gaminant naujus automobilių katalizatorius.

Anot Š. Būgos, nemaža dalis platinos grupės metalų rinkai yra patiekiamos būtent iš antrinės (perdirbimo) rinkos, nes šių metalų gavyba iš rūdų yra koncentruota tik keliose pasaulio šalyse, tokiose kaip Pietų Afrikos Respublika ar Kanada. Todėl metalų perdirbimo gamyklos yra itin svarbios kaip antrinis šaltinis siekiant užtikrinti pakankamą pasiūlą bei palaikyti tiekimo grandines.

„Europoje šių metalų paklausa sudaro apie 25–30 proc. visos pasaulinės paklausos, tačiau žemynas savų išteklių neturi, todėl yra nuolatiniame užsienio prekybos deficite. Išgrynintus tauriuosius metalus realizuojame būtent Europoje ir Jungtinėje Karalystėje“, – priduria įmonės vadovas.

LKU kredito unijų grupė suteikė 10,3 mln. Eur finansavimą dviem nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams, įgyvendinantiems ambicingus daugiabučių projektus Klaipėdoje ir Šiauliuose. Šios partnerystės reikšmingai prisidės prie abiejų miestų patrauklumo, jų rinkas papildant apie 200 modernių butų.

7,6 mln. Eur finansavimą Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) kartu su kredito unija „Magnus“ suteikė NT plėtros bendrovei UAB „Danės krantas“, Klaipėdos Senvagės g. plėtojančiai išskirtinį būsto projektą šalia Danės upės. Tai tęstinis bendradarbiavimas su šia įmone – projektui iš viso jau skirtas beveik 14 mln. Eur finansavimas.

2,7 mln. Eur projektui „Kaštonų apartamentai“ pačiame Šiaulių centre, Vilniaus g., suteikė LCKU ir kredito unija „Ebitum“. Čia naujam moderniam gyvenimui prikeliama svarbi, anksčiau buvusi apleista Šiaulių bulvaro dalis.

„Tokios apimties naujo būsto projektai ne didžiausiuose Lietuvos miestuose yra vienetiniai, todėl mums ypatingai svarbu, kad galime prisidėti prie šių miestų konkurencingumo bei patrauklumo gyventi didinimo. Vertiname, kad po sėkmingo bendradarbiavimo įmonės sugrįžta ir patiki mūsų kredito unijoms milijoninės vertės projektų finansavimą“, – sako LKU grupę vienijančios LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Uostamiestyje kelia gyvenimo kokybės kartelę

Vienas projekto „Danės krantas“ akcininkų Paulius Junčys pasakoja, kad LCKU ir „Magnus“ kredito unija pasiūlė lanksčius ir patikimus sprendimus, kurie ypač svarbūs vystant NT projektus. Bendrovė šiuo metu plėtoja antrąjį projekto etapą, kuris finansuojamas kredito unijų. Jo pabaiga numatoma 2027 m.

Pirmąjį projekto etapą taip pat finansavo LKU kredito unijų grupė. Tuomet rinkai buvo pasiūlyti 56 butai bei komercinės patalpos, kurių didžioji dalis buvo parduota dar statybų metu. Antruoju etapu rinkai ketinama pasiūlyti apie 100 butų.

„Tai mūsų patikimi finansiniai partneriai, su kuriais bendradarbiaujame ne pirmą kartą, o jų patirtis bei gebėjimas įsiklausyti į mūsų poreikius suteikia stabilumo. Kuriant ilgalaikę pridėtinę vertę mums svarbiausia yra pasitikėjimas ir ilgalaikis požiūris, todėl renkamės partnerius su tokia pat vizija“, – teigia P. Junčys.

Šalia Danės upės netoli miesto centro iškilę A++ energinės klasės namai siūlo gyvenimą gamtos apsuptyje su moderniais sprendimais: aukštomis lubomis, vitrininiais langais ir grindiniu šildymu.

Uždaroje teritorijoje įrengiami padelio, paplūdimio teniso ir tinklinio kortai, vaikų žaidimų aikštelės, grilio zonos bei augintinių dresavimo aikštelė. Specialiai iš Olandijos atvežtais augalais apželdinta aplinka su sakurų, hortenzijų, pušų ir kitų augalų gausa leis mėgautis gamtos grožiu ištisus metus. Dviračių takai sujungs namus su jūra bei Klaipėdos centru.

„Klaipėda yra augantis ir modernėjantis miestas, turintis didelį potencialą gyvenimo kokybės požiūriu. Matome, kad kokybiškų naujos statybos ir šiuolaikiškai  suplanuotų būstų poreikis uostamiestyje yra didelis, todėl „Danės krantas“ atsirado kaip atsakas į šią paklausą. Tokie projektai formuoja šiuolaikišką miesto įvaizdį ir kuria pridėtinę vertę visiems Klaipėdos miesto gyventojams“, – sako projekto partneris.

Pasak kredito unijos „Magnus“ valdybos pirmininko Manto Janavičiaus, bendradarbiavimas su „Danės kranto“ projekto vystytojais yra reikšmingas žingsnis prisidedant prie darnaus Klaipėdos miesto augimo ir modernios infrastruktūros plėtros.

„Siekiame ne tik užtikrinti patikimą finansavimą, bet ir kurti pridėtinę vertę miestui bei jo gyventojams. Kartu su projekto komanda siekiame įgyvendinti aukščiausius kokybės ir tvarumo standartus, kurie tampa nauju etalonu NT vystymo srityje“, – pabrėžia M. Janavičius.

Jo teigimu, „Magnus“ ir „Danės kranto“ partnerystė paremta abipusiu pasitikėjimu ir aiškia vizija – kurti aplinką, kurioje darniai dera gyventojų komfortas, architektūrinis išskirtinumas ir atsakingas požiūris į miesto ateitį.

Apleistą Šiaulių centro dalį prikelia naujam gyvenimui

Į istoriniam Šiaulių bulvarui naujos gyvybės įkvėpsiantį daugiabučių kvartalo projektą „Kaštonų apartamentai“ bendrovė UAB „Rimitus“ numato investuoti 15 mln. Eur, o tai yra viena reikšmingiausių investicijų į gyvenamosios aplinkos formavimą centrinėje šio miesto dalyje.

Dalį šių investicijų taip pat finansavo LKU grupė. Kaip teigia įmonės direktorius Feliksas Andrulis, renkantis finansuotoją LCKU ir kredito unija „Ebitum” pasiūlė aiškią finansavimo struktūrą ir konkurencingas sąlygas, o gautas lėšas įmonė pilnai nukreipia į projekto statybos darbus.

„Daug dėmesio skyrėme patikimumui ir ilgalaikio bendradarbiavimo perspektyvai. Mums svarbus finansuotojo gebėjimas suprasti strateginę projekto reikšmę miestui, reaguoti į galimus pokyčius bei pasiūlyti sprendimus, kurie leistų užtikrinti projekto įgyvendinimą“, – teigia F. Andrulis.

Planuojama, kad pirmieji gyventojai į savo būstus, kurių, užbaigus pirmąjį kvartalo etapą, bus daugiau nei 50, galės įsikelti 2026 m. vasarį. Anot bendrovės vadovo, projekto idėją įkvėpė noras atgaivinti Šiaulių bulvarą, tęsiant dar XVIII a. Antano Tyzenhauzo pradėtą miesto modernizavimo viziją.

„Mes siekiame pratęsti šią tradiciją – suteikti miesto centrui naują gyvybę, formuoti jį moderniai, darniai ir patogiai. Projektas – tai ne vien pastatai. Tai nauja gyvenimo kokybė, kurioje susipina viešosios erdvės, žaliosios zonos ir miestietiškas gyvenimo būdas, šiuo metu neturintis analogų Šiauliuose“, – sako F. Andrulis.

Vilniaus g. ir Kaštonų al. nuo seno buvo viena centrinių Šiaulių miesto ašių, tačiau sankirtoje stovėjęs buitinių paslaugų pastatas ilgainiui liko apleistas, o greta esanti teritorija, F. Andrulio teigimu, nepridėjo jokios vertės miesto įvaizdžiui.

„Šiandien šiai vietai grąžinamas gyvybingumas – rekonstruojamas pastatas ir formuojamas modernus gyvenamasis kvartalas, kuris užpildys ilgus metus buvusią spragą miesto audinyje“, – priduria jis.

Kredito unijos „Ebitum“ administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Aurimas Lankas akcentuoja tokių projektų, kurie keičia miestą ir kuria pridėtinę vertę jo žmonėms, svarbą.

„Šiauliuose nebuvo didelės naujos statybos butų pasiūlos, juolab pačioje miesto širdyje. Apleistus pastatus, kurie darkė pėsčiųjų bulvarą, prisimenu dar iš vaikystės. Todėl projektas tikrai pakeis šią miesto dalį, o gyventojai turės galimybę įsigyti kokybišką būstą šalia parko ir kitų miesto privalumų. Tikimės sklandaus projekto įgyvendinimo ir sėkmingo tolesnio bendradarbiavimo“, – teigia A. Lankas.

LKU kredito unijų grupė siekia, kad kasdienės finansinės paslaugos būtų dar patogesnės, todėl dabar klientai gali patys valdyti savo mokėjimų limitus el. bankininkystėje „i-Unija“. Ši funkcija suteikia galimybę pasitikrinti, keisti ar pateikti elektroninį prašymą dėl didesnių limitų tiesiog prisijungus prie savo „i-Unija“ paskyros – be papildomo vizito į kredito uniją. 

Prisijungus prie el. bankininkystės „i-Unija“ dabar galima: 

• Padidinti vienos operacijos ir (ar) vienos dienos mokėjimų limitus iki nustatytos maksimalios sumos arba juos sumažinti. 

• Pateikti elektroninį prašymą, jei reikalingi didesni limitai nei nustatyta maksimali suma. 

• Matyti ir keisti visus taikomus limitus vienoje vietoje – skiltyje „Mano i-Unija“ → „I. Bankininkystės limitai“. 

Maksimalūs limitai per el. Bankininkystę „i-Unija“: 

• Privatiems klientams – iki 20 000 Eur vienai operacijai ir (ar) vienos dienos mokėjimams. 

• Verslo klientams – iki 50 000 Eur vienai operacijai ir (ar) vienos dienos mokėjimams. 

Nustatyti nauji limitai įsigalioja iš karto po pasirašymo, jei jie neviršija nustatytų maksimalių limitų. Jeigu reikalingi didesni limitai nei maksimalūs, elektroninį prašymą galima pateikti per „i-Uniją“. Tokiu atveju sprendimą per kelias dienas priėmusi kredito unija informuos žinute el. bankininkystėje „i-Unija“. 

Primename, kad mokėjimų limitai netaikomi atliekant pervedimus tarp savo sąskaitų ar sudarant indėlio sutartį.