Kategorija: LKU grupės naujienos

Po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje pradėjusios kurtis kredito unijos šiandien skaičiuoja tris veiklos dešimtmečius. Iš bendruomenėse gimusių finansinių iniciatyvų jos išaugo į stiprų ir visoje šalyje veikiantį finansų įstaigų tinklą, siūlantį visas pagrindines finansines paslaugas vienoje vietoje.

Per trisdešimt metų keitėsi ir pati rinka, ir žmonių poreikiai, tačiau vienas dalykas išliko nepakitęs – pasitikėjimu ir atsakomybe grįsta kredito unijų filosofija. Šiandien LKU kredito unijų grupė jungia plačiausią aptarnavimo vietų tinklą šalyje, o jos veiklos rezultatai rodo augančią reikšmę vietos bendruomenėms. Per pastaruosius metus po sektoriaus reformos 2018-aisiais grupės paskolų portfelis išaugo 2,5 karto, o verslo paskolų segmentas – net 6 kartus.

Vis dar pasitaiko klausimų, kuo kredito unijos skiriasi nuo bankų. LKU grupę vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas akcentuoja, kad didžiausias skirtumas – valdysenoje.

„Kredito unijos yra vietinio kapitalo finansų įstaigos, prižiūrimos Lietuvos banko, joms taikomas indėlių draudimas. Tačiau svarbiausia – mes neturime akcininkų. Mūsų nariai yra ir mūsų klientai, ir mūsų savininkai. Tai reiškia galimybę dalyvauti valdysenoje, priimti sprendimus ir matyti, kur nukreipiamas kredito unijos uždarbis“, – sako M. Vijūnas.

Kredito unijų sektoriaus reforma ir nuoseklus augimas paskatino stiprėti visą LKU grupę. Finansinis tvarumas šiandien užtikrinamas pelninga, tačiau atsakinga veikla – visas pelnas skiriamas kapitalui stiprinti ir grupės stabilumui didinti.

Nepaisant skaitmenizacijos, svarbiausia vertybė išlieka žmogiškumas.

„Daug kuo didžiuojuosi. Projektai, kurie padėjo įsisteigti ar augti verslams, ir daugybė žmonių istorijų. Bet labiausiai – kad šiuolaikiniame, skaitmenizuotame, dažnai beveidžiame pasaulyje vis dar galime išspręsti žmogui svarbų finansinį klausimą gyvai, atvykus į kredito uniją“, – sako M. Vijūnas.

Pasitikėjimas, atsakomybė ir bendruomenė – vertybės, kurios lydi LKU kredito unijų grupę nuo pirmosios dienos ir šiandien kuria jos istoriją.

Plačiau apie kredito unijų kelią ir iššūkius – vaizdo įraše žemiau.

Pastaraisiais metais Europos finansų sektoriuje išryškėjo ekspertų struktūriniu pokyčiu vadinama tendencija: kooperatiniai bankai, kuriems priskiriamos ir kredito unijos, augo sparčiau, nei tradicinės komercinės finansų institucijos. Lietuvoje tai reiškė ženklų kredito unijų valdomo kapitalo bei paskolų portfelio augimą.

Subordinuotąsias 8–8,25 proc. pajamingumo obligacijas šiuo metu pirmą kartą platinančios didžiausią kredito unijų grupę Baltijos valstybėse vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) valdybos pirmininko ir administracijos vadovo Mindaugo Vijūno teigimu, šį jau bene dešimtmetį stebimą pokytį lemia keli veiksniai.

„Visų pirma, pasikeitė klientų lūkesčiai – gyventojai bei verslas, pastaraisiais metais gyvendami neužtikrintumo, nuolatinių geopolitinių, ekonominių ir kitų sukrėtimų sąlygomis, ieško finansų partnerių, veikiančių itin nuspėjamai, atsakingai. Būtent taip veikia kredito unijų grupės Lietuvoje ir kiti kooperatiniai bankai Europoje. Antra, kooperatinės institucijos turi stiprų santykį su vietos ekonomika, todėl jų kreditavimo sprendimai atliepia regionų poreikius ir leidžia tiksliau įvertinti rizikas“, – sako M. Vijūnas.

Kooperatinis modelis, kuriuo remiasi kredito unijos, reiškia, kad bankas ar unija priklauso jo klientams-nariams, o ne išoriniams akcininkams, todėl visa sukurta vertė lieka bendruomenėje. Vietos gyventojų indėliai virsta paskolomis vietos verslui, finansavimas išlieka regione, o kapitalas dirba žmonėms, kurie jį sukūrė.

Europos kooperatinių bankų asociacijos (EACB) 2024 metų duomenys rodo, kad kooperatinė bankininkystė Europoje ir toliau tendencingai stiprėja sparčiau nei komerciniai bankai. Per metus kooperatiniai bankai pritraukė 1,9 mln. naujų narių, o bendras jų skaičius pasiekė 91 mln. – tai rekordinis rezultatas. Kreditavimo srityje kooperatinės institucijos taip pat toliau lenkia rinką: jų paskolų portfeliai pernai išaugo 2,9 proc., kai komercinių bankų – 1,6 proc. Kooperatiniai bankai taip pat remiasi stabilesne finansavimo baze: indėliai sudaro 52 proc. jų balanso, palyginti su 40 proc. komerciniuose bankuose.

Lietuvoje tendencijos – panašios

Lietuvoje kredito unijų rinka išgyvena labai panašų augimo etapą. Ji valdo beveik 2 mlrd. eurų turtą ir vienija daugiau nei 168 tūkst. narių, o dvi centrinės kredito unijos (viena iš jų – LCKU) funkcionuoja kaip brandžios kooperatiniais pagrindais veikiančios įstaigos, kuriose rizikos valdymas, IT, likvidumas ir priežiūra yra konsoliduoti. LCKU vienija 44 iš 59-ių Lietuvoje veikiančių kredito unijų, turinčias daugiau nei 100 klientų aptarnavimo vietų. Jos valdomos LKU grupės turtas sudaro 1,22 mlrd. eurų, paskolų portfelis siekia 898 mln. Eurų.

LCKU investuotojams Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje iki gruodžio 12 d. siūlo įsigyti iki 4 mln. eurų vertės 10 metų trukmės obligacijų, išleidžiamų pagal iki 8 mln. eurų dydžio obligacijų programą. Emisija bus įtraukta į prekybą „First North“ alternatyviojoje NASDAQ rinkoje.

Platinimą organizuoja ir vykdo investicinių paslaugų bendrovė „Orion Securities“.

Kredito unijų rinkos brandą Lietuvoje lėmė 2018 m. valstybės įgyvendinta viena iš griežčiausių sektoriaus pertvarkų Europoje: buvo sugriežtinti kapitalo, rizikos ir valdymo reikalavimai, sukurti du kontrolės centrai, tai lėmė, kad mažos ar rizikingos unijos buvo sujungtos arba pasitraukė iš rinkos. Tai leido sektoriui tapti didelio masto, finansiškai tvirta, vieningai reguliuojama ir patikima sistema.

„Kredito unijos Lietuvoje šiandien veikia pagal tuos pačius prudencinius standartus kaip ir bankai. Tačiau mūsų priimami sprendimai remiasi giliu vietos konteksto supratimu ir ilgalaike perspektyva. Tai yra du svarbiausi veiksniai, kurie paskutiniais metais sudarė sąlygas sektoriui sparčiai augti“, – sako M. Vijūnas.

Populiarumą lemia ir pademonstruotas atsparumas krizėms

„Europos centrinio banko (ECB) analitikų ataskaitose ne kartą pažymėta, kad kredito unijos ir kooperatiniai bankai pandemijos ir vėlesnių ekonominių sukrėtimų laikotarpiu demonstravo aukštesnį stabilumą, nes jų veikla mažiau priklauso nuo rinkų svyravimų ir labiau remiasi vietos indėlių baze. Europos investicinis fondas (EIF), analizuojantis smulkiojo verslo finansavimą visame žemyne, nurodo, kad būtent kooperatiniai bankai ir kredito unijos ne tik nesumažino, bet daugelyje šalių padidino kreditavimą krizių metu. Tai augina klientų ir investuotojų pasitikėjimą“, – teigia M. Vijūnas.

Jo teigimu, tai, kad kredito unijos išlaikė fizinį buvimą regionuose ir gebėjimą vertinti kredito riziką vietoje, tiesiogiai prisideda prie sektoriaus augimo.

Europos kooperatinės bankininkystės svorį geriausiai atskleidžia trys didžiausi jos pavyzdžiai. Prancūzijos „Crédit Agricole“, vienas iš stambiausių bankų visoje Europoje, 2024 m. pasiekė 38,1 mlrd. eurų pajamų ir daugiau kaip 8,6 mlrd. eurų grynojo pelno, išlaikydamas itin stiprią poziciją pagrindiniuose šalies sektoriuose, įskaitant žemės ūkį ir smulkųjį verslą. Vokietijoje veikiantis kooperatinis „Volksbanken Raiffeisenbanken“ tinklas – tai daugiau kaip 700 vietos bankų sistema, aptarnaujanti apie 30 mln. klientų. Pernai jis uždirbo 9,5 mlrd. eurų pelno prieš mokesčius ir padidino nuosavą kapitalą iki 66 mlrd. eurų, išlikdamas viena iš didžiausių finansų grupių šalyje. Nyderlandų „Rabobank“, tradiciškai dominuojantis žemės ūkio finansavime ir valdantis reikšmingą šalies namų ūkių paskolų dalį, 2024 m. uždirbo beveik 5,2 mlrd. eurų pelno.

Reikšmingai auga kreditų unijų svoris ir Lietuvoje. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius LCKU vienijama LKU kredito unijų grupės palūkanų pajamos pakilo iki 57,63 mln. eurų (6,54 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus), kapitalas – iki 94,71 mln. eurų (11,95 proc.), o grynasis pelnas siekė 6,91 mln. eurų. Paskolų portfelis per metus padidėjo iki 897,94 mln. eurų (12,96 proc.), naujų paskolų išduota už 214,6 mln. eurų (20,92 proc.), sparčiausiai augant verslo finansavimui (20,85 proc.). Indėlių portfelis šoktelėjo iki 1,08 mlrd. eurų (21,30 proc.), šį augimą skatino vienos aukščiausių palūkanų normų Lietuvoje. Kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 15,37 proc., likvidumo padengimo – 250,77 proc. Reikšmingą šuolį fiksavo ir LCKU: jos turtas išaugo iki 432,83 mln. eurų (37,97 proc.), grynosios palūkanų pajamos – iki 6,91 mln. eurų (20,6 proc.).

„Obligacijų emisijos metu pritrauktos lėšos bus skirtos LCKU kapitalo stiprinimui ir kredito unijų tinklo plėtrai, kad šis galėtų dar aktyviau finansuoti šalies gyventojus ir vietos verslus. Tai leidžia prisidėti prie finansinės ekosistemos augimo ir regionų ekonomikos stiprinimo, nes kredito unijos dažnai yra pirmieji finansiniai partneriai miestuose ir bendruomenėse. Investuotojai taps stiprios, atsakingai prižiūrimos vietinės finansų sistemos kūrimo dalimi“, – sako M. Vijūnas.

Patikimas paskolų portfelis

Daugiau nei 80 proc. grupės paskolų yra vertinamos kaip mažos rizikos. 2025 m. trečiąjį ketvirtį 99,08 proc. LCKU paskolų portfelio sudarė užtikrintos paskolos, visos LKU grupės rodiklis taip pat išliko itin aukštas – 95,79 proc. 

LCKU veikla yra griežtai prižiūrima Lietuvos banko ir atitinka visus ES kapitalo bei likvidumo reikalavimus, taikomus bankams. Tuo pat metu LKU kredito unijų grupėje veikia vidinė rizikos stebėsenos ir stabilizavimo sistema, kuri papildo išorinio reguliuotojo atliekamą priežiūrą. Naujausi duomenys rodo, kad LCKU kapitalo pakankamumo rodiklis siekia 20,41 proc. (minimalus reikalavimas 14,21 proc.), o likvidumo rodiklis – 160 proc. (minimalus reikalavimas 50 proc.). Į LCKU kapitalą yra investavusi ir Lietuvos valstybė, kurios valdomas pajinis įnašas šiuo metu siekia 3,979 mln. eurų. Stipri pajinio kapitalo bazė bei solidūs kapitalo pakankamumo rodikliai sudaro sąlygas LCKU veikti atsakingai ir stabiliai.

Grupės paskolų portfelis yra diversifikuotas tarp sektorių bei mažos koncentracijos – didžiausia vienam skolininkui suteikta paskola neviršija 1 proc. visos paskolų portfelio vertės. Vėluojančių paskolų (daugiau nei 60 d.) rodiklis išliko žemas – LCKU siekė 1,95 proc., o LKU grupės – 3,73 proc. Skolinimo srityje LCKU toliau aktyviai bendradarbiauja su užsienio partneriais suteikiant kredito unijoms daugiau skolinimo galimybių: kredito unijos narės gali teikti paskolas su Europos investicijų fondo (EIF) garantijomis pagal EaSI garantijų priemonę. LCKU, siekdama sustiprinti LKU Grupės kapitalą, yra pritraukusi subordinuotų paskolų iš tarptautinių fondų „European Investment Fund“ (EIF) ir „Helenos“, kurių vertė siekia 7,4 mln. eurų. Be to, LCKU yra gavusi 4 mln. eurų paskolą iš „Council of Europe Development Bank“.

Subordinuotosios obligacijos yra priskiriamos antro lygio kapitalui, jų turėtojų reikalavimai būtų tenkinami po kitų kreditorių. Pritarus Lietuvos bankui LCKU subordinuotąsias obligacijas galės išpirkti po penkerių metų.

Minimali investicijos suma siekia 1000 eurų, obligacijas įsigyti gali visi, turintys investicinių paslaugų sutartį, sudarytą su Baltijos šalyse veikiančiais bankais ar finansų maklerio įmonėmis.

Kaip investuoti?  

Kreipkitės į Jūsų vertybinių popierių sąskaitą tvarkančią finansų maklerių įmonę / banką dėl investavimo pavedimo pateikimo (arba pavedimą atlikite atitinkamo banko savitarnos platformoje).

Jeigu neturite su Lietuvoje veikiančiu finansų tarpininku sudarytos investicinių paslaugų sutarties, rašykite laišką el. paštu [email protected]

„Orion Securities“ siūlo prieš priimant investicinį sprendimą pasitarti su savo finansų konsultantu bei įvertinti visas su vertybiniais popieriais (obligacijomis)  susijusias rizikas ir/ar kitas reikšmingas aplinkybes.

Daugiau informacijos čia.

LKU kredito unijų grupė kviečia visus, turinčius LKU grupės unijų išduotą „Debit Mastercard“ arba „Mastercard Standard“ kortelę, prisijungti prie šventinio žaidimo „Šventės grįžta su dovanomis: atsiskaityk 5 kartus su LKU kortele ir 20 eurų gali grįžti Tau!“.

Nuo gruodžio 3 d. iki gruodžio 31 d. kiekvienas, atlikęs bent 5 atsiskaitymus savo LKU kortele už nemažiau nei 10 eurų ir užsiregistravęs žaidime, turi galimybę laimėti 20 eurų piniginį prizą, kuris bus tiesiogiai pervestas į Jūsų kortelės sąskaitą. Iš viso žaidime bus išdalinta 200 piniginių prizų po 20 eurų, viso – 4 000 eurų!

Leiskite šventėms sugrįžti su gera nuotaika ir maloniomis staigmenomis – dalyvaukite ir laimėkite!

Kaip dalyvauti?

• Turėkite LKU grupei priklausančios kredito unijos išduotą „Debit Mastercard“ arba „Mastercard Standard“ kortelę.
• Atlikite bent 5 atsiskaitymus už prekes ar paslaugas, kurių kiekvienas ne mažesnis nei 10 Eur.
• Registruokitės žaidimui nuo 2025 m. gruodžio 3 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Svarbi informacija:

• Dalyviai turi būti ne jaunesni nei 18 metų.
• Vienas Dalyvis gali registruoti Žaidime kiekvieną savo vardu turimą Kortelę, bet tik po vieną kartą.
• Dalyvių, įvykdžiusių Žaidimo sąlygas, patikrinimai bus atliekami du kartus: 2025 m. gruodžio 16 d. ir 2026 m. sausio 6 d.
• Kiekvieno patikrinimo metu iš visų Dalyvių, kurie iki patikrinimo datų atliko reikiamą mokėjimų skaičių ir užsiregistravo Žaidime, atsitiktine tvarka, bus išrenkama po 100 Laimėtojų.
• Dalyvių laimėtos lėšos bus pervedamos tiesiai į laimėjusios Kortelės sąskaitą.

Susipažinti su Žaidimo taisyklėmis

Susipažinti su Privatumo politika

Ruduo ūkininkams šiemet atnešė rimtą iššūkį – valstybės parama, turėjusi pasiekti ūkius iki metų pabaigos, stringa, o jau įgyvendinti projektai lieka neapmokėti. Daugeliui žemdirbių susidūrus su augančiais įsipareigojimais rangovams ir technikos tiekėjams, LKU kredito unijų grupė praneša pasirengusi pasiūlyti laikiną finansavimo sprendimą, kuris padėtų išvengti papildomų nuostolių ir veiklos trikdžių.

Tikslas – padėti išlikti stipriems

Atsižvelgdama į susidariusią padėtį, LKU kredito unijų grupė, vienijanti 44 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), yra pasirengusi padėti ūkininkams suvaldyti šiuo metu tenkančius finansinius sunkumus.

Reaguodama į vėluojančias paramos išmokas, LKU kredito unijų grupė kviečia ūkininkus, gavusius Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) raštus dėl numatomo paramos išmokėjimo 2026 m. pirmąjį ketvirtį, kreiptis į savo regione veikiančią LKU grupės kredito uniją. Atsižvelgiant į pateiktus dokumentus ir individualią ūkininko situaciją, kredito unijos gali suteikti 3–6 mėnesių trukmės kreditus, kurie būtų užtikrinti būsimos gautinos paramos suma.

Toks laikinas finansavimo sprendimas leis ūkininkams atsiskaityti su rangovais ir technikos tiekėjais, išvengti delspinigių bei stabiliai tęsti veiklą, kol valstybė išmokės paramą.

NMA kartu su LKU grupe suderino informacijos apsikeitimo procesus. Remiantis šiuo susitarimu, LKU grupė gautiną NMA paramą traktuos analogiškai kaip ir tiesiogines išmokas už pasėlius – tai suteiks galimybę teikti kreditus tuo pačiu principu.

„Mūsų kredito unijos veikia beveik visuose Lietuvos regionuose, todėl gerai jaučiame, ką ši padėtis reiškia žemdirbiams. Girdime jų nerimą ir esame pasirengę padėti rasti sprendimus, atitinkančius šios situacijos unikalumą“, – teigia LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

LKU kredito unijų grupė pažymi, kad šis finansavimo modelis yra laikinas, tačiau gali padėti sumažinti ūkiams tenkančią naštą ir užkirsti kelią veiklos sutrikimams. Ūkininkai raginami kreiptis į artimiausią LKU grupės kredito uniją, kur specialistai įvertins individualią situaciją ir pateiks tinkamiausią sprendimą.

Įsteigtos ūkininkų bendruomenės

Dauguma šiandien veikiančių kredito unijų Lietuvoje buvo įsteigtos būtent ūkininkų – tada, kai jaunoje nepriklausomoje valstybėje kelias į išorinį finansavimą buvo kone neįmanomas. Per tris dešimtmečius LKU grupės kredito unijų kursas nepasikeitė ir  šios finansų įstaigos išliko arti ūkininkų.

M. Vijūnas pažymi, kad kredito unijos ūkininkus lydi per įvairiausias krizes: „Dirbame remdamiesi individualiu situacijos vertinimu, taip pat bendradarbiaujame su nacionaliniu plėtros banku ILTE, kad finansavimas ūkininkams būtų prieinamas lengvesnėmis sąlygomis. Tiesėme pagalbos ranką pandemijos metu, karo Ukrainoje pradžioje, gelbstime susidūrus su klimato iššūkiais. Vertybės, su kuriomis kūrėsi kredito unijos, nesikeičia – kai ūkininkams sunku, mes esame šalia.“

LKU grupės duomenimis, 2025 m. spalio 31 d. kredito unijose buvo 3 721 vnt. aktyvių lengvatinių paskolų už daugiau kaip 208 mln. eurų. Tuo tarpu per pastaruosius penkerius metus LKU grupė finansavo 2 907 smulkių ir vidutinių ūkininkų už bendrą 256,65 mln. eurų sumą.

Aukštą ūkininkų ir kitų bendruomenių pasitikėjimą kredito unijomis patvirtina ir klientų apklausų rezultatai: 2025 m. apklausoje 96 proc. LKU grupės klientų teigė pasitikintys savo kredito unija, o 93 proc. – kredito unijų darbuotojų profesionalumą ir kompetencijas įvertino gerai arba puikiai.

LKU grupės kredito unijų kontaktai: https://lku.lt/kredito-unijos/.

Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), vienijanti didžiausią kredito unijų tinklą šalyje, pradeda platinti viešą subordinuotųjų obligacijų emisiją. Bendrovė investuotojams Baltijos valstybėse siūlys įsigyti iki 4 mln. eurų vertės 10 metų trukmės obligacijų, išleidžiamų pagal iki 8 mln. eurų dydžio obligacijų programą. Palūkanos sieks 8–8,25 proc. per metus ir bus mokamos kas pusmetį. Obligacijos platinamos nuo lapkričio 26 d. iki gruodžio 12 d. Emisija bus įtraukta į prekybą „First North“ alternatyviojoje NASDAQ rinkoje.

Platinimą organizuoja ir vykdo investicinių paslaugų bendrovė „Orion Securities“.

LCKU valdybos pirmininko ir administracijos vadovo Mindaugo Vijūno teigimu, obligacijų emisija yra natūrali brandžios ir sustiprėjusios kredito unijų sistemos augimo dalis. Pritrauktos lėšos bus skirtos LCKU kapitalo stiprinimui ir tolimesnei tvariai grupės plėtrai.

„Kredito unijų sektorius šiandien yra skaidri, atsakingai reguliuojama ir griežtus ES standartus atitinkanti finansų sistema, kurioje rizika valdoma taip pat profesionaliai, kaip ir bankų sektoriuje. Tuo pačiu ji išlaikė kooperacinį veiklos modelį, suteikiantį papildomą stabilumą ir užtikrinantį artimą ryšį su vietos bendruomenėmis. Siekiame užtikrinti ilgalaikį jos tvarumą, tuo pačiu pasiūlydami galimybę investuoti į mūsų išleidžiamą finansinę priemonę“, – sako M. Vijūnas.

LCKU vienija 44 iš 59-ių šalyje veikiančių kredito unijų, turinčias daugiau nei 100 klientų aptarnavimo vietų visoje Lietuvoje. Grupės turtas sudaro 1,22 mlrd. eurų, paskolų portfelis siekia 898 mln. eurų. LCKU tenka itin svarbus vaidmuo organizuojant, koordinuojant ir prižiūrint didžiąją dalį kredito unijų sektoriaus.

Minimali investicijos suma siekia 1000 eurų, obligacijas įsigyti gali visi, turintys investicinių paslaugų sutartį, sudarytą su Baltijos šalyse veikiančiais bankais ar finansų maklerio įmonėmis.

„Mūsų veikloje svarbiausia yra ilgalaikis stabilumas ir atsakomybė savo nariams. Todėl sprendimai yra nuosaikūs, o rizikos vertinimas – itin kruopštus. Ši obligacijų emisija suteikia galimybę investuotojams prisidėti prie finansų sistemos, kuri tiesiogiai kuria Lietuvos žmonių ir regionų gerovę“, – teigia M. Vijūnas.

„Obligacijų emisijai organizuojamas palūkanų aukcionas: teikdami paraiškas investuotojai galės nurodyti, su kokio dydžio metinėmis palūkanomis – 8 ar 8,25 proc. – sutinka įsigyti obligacijas. Palūkanų norma bus nustatyta įvertinus obligacijų paklausą skirtingų palūkanų lygiuose“ – teigia „Orion Securities“ investicinės bankininkystės skyriaus vadovas Mykantas Urba.

Daugiau informacijos apie šią obligacijų emisiją: https://www.orion.lt/lcku-obligacijos/  ‎

Daugiau nei 80 proc. grupės paskolų yra vertinamos kaip mažos rizikos. 2025 m. trečiąjį ketvirtį 99,08 proc. LCKU paskolų portfelio sudarė užtikrintos paskolos, visos LKU grupės rodiklis taip pat išliko itin aukštas – 95,79 proc.

„Pritrauktos lėšos bus skirtos LCKU kapitalo stiprinimui ir kredito unijų tinklo plėtrai, kad šis galėtų dar aktyviau finansuoti Lietuvos gyventojus ir vietos verslus. Tai leidžia prisidėti prie šalies finansinės ekosistemos augimo ir regionų ekonomikos stiprinimo, nes kredito unijos dažnai yra pirmieji finansiniai partneriai mažesniuose miestuose ir bendruomenėse. Investuotojai taps stiprios, atsakingai prižiūrimos vietinės finansų sistemos kūrimo dalimi“, – sako M. Vijūnas.

Visi LCKU veiklos sprendimai yra priimami Lietuvoje, atliepiant vietos gyventojų bei regionų poreikius. Tokiais principais vadovaujasi ir didžiosios Europos kooperacinės finansų institucijos – nuo Vokietijos „Volksbanken-Raiffeisen“ tinklo iki Nyderlandų „Rabobank“. Jos pasižymi ilgamečiu stabilumu, atsparumu ekonominiams sukrėtimams ir yra tapusios svarbiu vietinės ekonomikos ramsčiu.

LCKU veikla yra griežtai prižiūrima Lietuvos banko ir atitinka visus ES kapitalo bei likvidumo reikalavimus, taikomus bankams. Tuo pat metu LKU kredito unijų grupėje veikia vidinė rizikos stebėsenos ir stabilizavimo sistema, kuri papildo išorinio reguliuotojo atliekamą priežiūrą. Naujausi duomenys rodo, kad LCKU kapitalo pakankamumo rodiklis siekia 20,41 proc. (minimalus reikalavimas 14,21 proc.), o likvidumo rodiklis – 160 proc. (minimalus reikalavimas 50 proc.). Į LCKU kapitalą yra investavusi ir Lietuvos valstybė, kurios valdomas pajinis įnašas šiuo metu siekia 3,979 mln. eurų. Stipri pajinio kapitalo bazė bei solidūs kapitalo pakankamumo rodikliai sudaro sąlygas LCKU veikti atsakingai ir stabiliai.

Grupės paskolų portfelis yra diversifikuotas tarp sektorių bei mažos koncentracijos – didžiausia vienam skolininkui suteikta paskola neviršija 1 proc. visos paskolų portfelio vertės. Vėluojančių paskolų (daugiau nei 60 d.) rodiklis išliko žemas:  LCKU jis siekė 1,95 proc., o LKU grupės – 3,73 proc. Skolinimo srityje LCKU toliau aktyviai bendradarbiauja su užsienio partneriais suteikiant kredito unijoms daugiau skolinimo galimybių: kredito unijos narės gali teikti paskolas su Europos investicijų fondo (EIF) garantijomis pagal EaSI garantijų priemonę. LCKU, siekdama sustiprinti LKU Grupės kapitalą, yra pritraukusi subordinuotų paskolų iš tarptautinių fondų „European Investment Fund“ (EIF) ir „Helenos“, kurių vertė siekia 7,4 mln. eurų. Be to, LCKU yra gavusi 4 mln. eurų paskolą iš „Council of Europe Development Bank“.

Subordinuotosios obligacijos yra priskiriamos antro lygio kapitalui, jų turėtojų reikalavimai būtų tenkinami po kitų kreditorių. Pritarus Lietuvos bankui LCKU subordinuotąsias obligacijas galės išpirkti po penkerių metų.

Kaip investuoti? 

Kreipkitės į Jūsų vertybinių popierių sąskaitą tvarkančią finansų maklerių įmonę / banką dėl investavimo pavedimo pateikimo (arba pavedimą atlikite atitinkamo banko savitarnos platformoje).
 
Jeigu neturite su Lietuvoje veikiančiu finansų tarpininku sudarytos investicinių paslaugų sutarties, rašykite laišką el. paštu [email protected]

Pristatymai investuotojams

Pristatymas lietuvių kalba nuorodoje.
Pristatymas anglų kalba nuorodoje.

„Orion Securities“ siūlo prieš priimant investicinį sprendimą pasitarti su savo finansų konsultantu bei įvertinti visas su vertybiniais popieriais (obligacijomis)  susijusias rizikas ir/ar kitas reikšmingas aplinkybes.

The Lithuanian Central Credit Union (LCCU), which unites the largest network of credit unions in the country, is launching a public offering of subordinated bonds. The company will offer investors in the Baltic states the opportunity to acquire up to EUR 4 million in 10-year bonds issued under an EUR 8 million bond programme. The bonds will carry an annual interest rate of 8–8.25%, paid semi-annually. The offering will run from 26 November to 12 December. The issue will be listed on NASDAQ’s First North alternative market.

The offering is organised and executed by the investment services company Orion Securities.

According to Mindaugas Vijūnas, Chairman of the Board and Head of Administration of LCCU, the bond issue is a natural step in the growth of a mature and strengthened credit union system. The funds raised will be used to reinforce LCCU’s capital and support the group’s further sustainable development.

“Today, the credit union sector represents a transparent, responsibly regulated financial system that fully meets strict EU standards, with risk management practices on par with the banking sector. At the same time, it has preserved its cooperative model, which ensures additional stability and maintains a close relationship with local communities. We aim to ensure its long-term sustainability while offering investors an opportunity to participate in this financial instrument,” says Vijūnas.

LCCU unites 44 of the 59 credit unions operating in Lithuania, with over 100 customer service locations across the country. The group’s assets amount to EUR 1.22 billion, and its loan portfolio totals EUR 898 million. LCCU plays a key role in organising, coordinating, and overseeing the majority of the credit union sector.

The minimum investment is EUR 1,000. Bonds may be purchased by any investor holding an investment services agreement with banks or brokerage firms operating in the Baltic states.

“Long-term stability and responsibility to our members are core to our operations. We take a conservative approach, and our risk assessment is extremely thorough. This bond issue gives investors a chance to contribute to a financial system that directly supports the well-being of Lithuania’s people and its regions,” adds Vijūnas.

“The bond issue will be offered through an interest auction. When submitting subscription orders, investors will be able to indicate whether they accept an annual coupon of 8% or 8.25%. The final interest rate will be determined based on demand at the different coupon levels,” says Mykantas Urba, Head of Investment Banking at Orion Securities.

More information about this bond issue: https://www.orion.lt/en/lcku-bonds/

More than 80% of the group’s loans are classified as low-risk. In Q3 2025, 99.08% of LCCU’s loan portfolio consisted of secured loans; the figure for the entire LKU Group also remained exceptionally high at 95.79%.

“The raised capital will strengthen LCCU’s balance sheet and support the expansion of the credit union network, enabling it to finance residents and local businesses even more actively. This contributes to the growth of the country’s financial ecosystem and the strengthening of regional economies, as credit unions are often the first financial partners in smaller towns and communities. Investors will become part of a strong and responsibly supervised local financial system,” says Vijūnas.

All LCCU’s operational decisions are made in Lithuania, with a clear focus on the needs of local communities and regions. The same principles guide Europe’s largest cooperative financial institutions – from Germany’s Volksbanken-Raiffeisen network to the Netherlands’ Rabobank – known for their long-term stability, resilience to economic shocks, and importance to local economies.

LCCU’s operations are strictly supervised by the Bank of Lithuania and comply with all EU capital and liquidity requirements applied to banks. At the same time, the LKU credit union group operates an internal risk monitoring and stabilisation system that complements external regulatory oversight. Recent data show that LCCU’s capital adequacy ratio stands at 20.41% (minimum requirement: 14.21%), and its liquidity ratio at 160% (minimum requirement: 50%). The capital of LCCU also includes an investment from the Lithuanian state, whose paid-in contribution currently amounts to EUR 3.979 million. A strong capital base and solid regulatory ratios ensure responsible and stable operations.

The group’s loan portfolio is diversified across sectors and has low concentration: the largest loan granted to a single borrower does not exceed 1% of the total portfolio. The share of overdue loans (more than 60 days) remains low: 1.95% for LCCU and 3.73% for the LCU Group. LCCU continues to actively cooperate with international partners to expand lending opportunities for credit unions: member credit unions can issue loans guaranteed by the European Investment Fund (EIF) under the EaSI guarantee programme. To strengthen the LKU Group’s capital, LCCU has also attracted subordinated loans from the EIF and the Helena fund, totalling EUR 7.4 million. In addition, LCCU has received a EUR 4 million loan from the Council of Europe Development Bank.

Subordinated bonds qualify as Tier 2 capital, and claims of their holders would be satisfied after other creditors. Subject to approval from the Bank of Lithuania, LCCU may redeem the subordinated bonds after five years.

How to invest?

Contact the financial brokerage company or bank in Estonia, Latvia or Lithuania that manages your securities account to submit an investment order (or submit via the self-service platform of the relevant bank).

If you do not have an investment services agreement concluded with a financial intermediary, send us an email to: [email protected]

Investor Presentation

The online presentation of the bond issue (in English) here.

Orion Securities recommends consulting with your financial advisor and evaluating all the risks associated with the financial instrument and/or other circumstances that are significant to you before making an investment decision.

LKU kredito unijų grupę vienijanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) kartu su Vilniaus kredito unija (VKU) suteikė 11,5 mln. Eur finansavimą vienai iš didžiausių šalyje nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „KAITA Group“, sostinės Viršuliškių rajone vystančiai išskirtinį 17 ir 18 aukštų modernių daugiabučių projektą „Newton“.

Tai – vienas iš nedaugelio gyvenamųjų aukštybinių projektų Vilniuje. „Newton“, kuris vystomas dviem etapais, numatyti 232 butai, 151 požeminė automobilių stovėjimo vieta bei 6 komercinės paskirties patalpos. Planuojama, kad pirmieji gyventojai galės įsikraustyti jau kitų metų pavasarį.

„Renkantis finansinius partnerius, mums labai svarbus sutampantis požiūris į kuriamą rezultatą bei vertybės. Jau nuo bendravimo pradžios buvo akivaizdu, kad tiek mes, tiek LKU kredito unijų grupė siekia investuoti į ilgalaikę kokybę. Bendras požiūris, Vilniaus kredito unijos komandos greitis, lankstumas bei orientacija į klientą lėmė itin sklandų procesą ir, esu tikras, užtikrins Viršuliškių naujakurius ilgai džiuginsiantį rezultatą“, – teigia „KAITA Group“ vadovas ir partneris Ugnius Latvys.

Suteiktas finansavimas bus pilnai skiriamas projekto vystymui ir statybų užbaigimui. Projektas jau spėjo sulaukti didelio susidomėjimo – parduota beveik 100 būstų.

„Džiaugiamės, kad kredito unijos gali prisidėti prie sparčiai modernėjančios miesto dalies plėtros, kuriai projektas „Newton“ įneš dar daugiau gyvybės ir šiuolaikiškumo. Ilgametę patirtį turinti „KAITA Group“ ypatingą dėmesį skiria ne tik pastato architektūrai, bet ir detalėms, kurios šį projektą padaro išskirtiniu rinkoje“, – teigia LCKU administracijos vadovas ir valdybos primininkas Mindaugas Vijūnas.

Miesto panorama išskirtinėje vietoje

Pasak VKU administracijos vadovo Arno Žalio, „KAITA Group“ vystomas „Newton“ projektas yra geras pavyzdys, kaip į miesto urbanistiką natūraliai įsilieja aukštesnės architektūros, gerai suplanuotos ir patogiai gyvenimui pritaikytos erdvės.

„Viršuliškės yra geras pavyzdys, kaip sovietmečiu suformuotas daugiabučių kvartalas sėkmingai atsinaujina aukštos kokybės būsto projektais. Mums, kaip vietos finansų partneriui, svarbu, kad vilniečiai turėtų galimybę rinktis būstą modernėjančiuose rajonuose, kurie atitinka šiuolaikinio miesto žmogaus lūkesčius“, – teigia A. Žalys.

Viršuliškių patrauklumą lemia ne tik puikiai išvystytos kasdienės paslaugos, bet ir reta galimybė čia statyti aukštybinius pastatus. „Newton“ naujakuriams siūlo viršutiniuose aukštuose įrengtus „penthouse“ tipo apartamentus su aukštomis lubomis bei plačiomis miesto panoramomis, kurios visiems gyventojams taip pat atsivers nuo ant stogų įrengtų terasų. Kiekviename bokštų aukšte numatyti erdvūs holai.

„Viršuliškių urbanistinėje kalvoje lygiagrečiai vystomas tiek gyvenamosios, tiek komercinės paskirties NT užtikrins, kad rajonas bus gyvas ir dienos metu. Be to, čia aktyviai kuriasi ir dirbančiuosius aptarnaujantis verslas – kavinės, restoranai“, – priduria U. Latvys.

Vieta taip pat išsiskiria ypač patogiu susisiekimu: iki centro – dvi gatvės, kuriose puikiai išvystyti dviračių bei pėsčiųjų takai, todėl keliauti patogu tiek nuosavu, tiek viešuoju transportu, dviračiais, paspirtukais ar pėsčiomis. Patogų susisiekimą su visu miestu užtikrina šalia esantis Vakarinis aplinkkelis.

Mikrorajonas pasižymi ir gamtos artumu su pasivaikščiojimui ir sportui tinkančiais miškais. Netoliese – Salotės ežeras, Buivydiškių tvenkiniai, taip pat žaliosios zonos, kuriamos bei atnaujinamos pačiose Viršuliškės.

Prieš tris dešimtmečius kredito unijų veikla rėmėsi popieriniais dokumentais, gyvu bendravimu ir tvirtu tarpusavio pasitikėjimu. Ilgą laiką mokėjimo kortelės, mobilioji programėlė ar narystė internetu atrodė kaip tolima ateitis.

Šiandien LKU kredito unijų grupė – moderni ir šiuolaikiška finansų bendruomenė, tačiau išsaugojusi savo šaknims būdingą artumą žmonėms. Nariai gali pasirinkti jiems patogiausią būdą naudotis paslaugomis: tiek internetu, tiek atvykę į vieną iš daugiau nei 100 aptarnavimo vietų visoje Lietuvoje. Gyvas bendravimas ir galimybė gauti pagalbą akis į akį išlieka svarbi grupės tapatybės dalis.

„Skaitmenizacija yra dalykas, kuris neaplenkė nei vieno ekonominio sektoriaus. Absoliučiai daugumą mūsų paslaugų galima pasiekti internetu, tačiau tai yra tik vienas iš kanalų, nes kredito unijos vis tiek išlaiko gyvo aptarnavimo galimybę, kad žmonės galėtų pasirinkti pagal savo poreikius“, – sako LKU grupę vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Technologijų vystymas ne tik atvėrė naujų galimybių, bet ir praplėtė paslaugų spektrą. Pastaraisiais metais atsirado LKU ženklu pažymėti bankomatų tinklai, mobili programėlė, nuotolinė narystė, naujos taupymo galimybės ir draudimo paslaugos.

„Kredito unijų filosofija yra turėti ne kuo daugiau paslaugų, o tiek, kiek reikia mūsų nariams. Labai džiaugiuosi, kad mūsų stebimas skaitmenos indeksas rodo, kad nariai šiais sprendimais aktyviai naudojasi“, – pasakoja LCKU Verslo vystymo departamento direktorė Jovita Platenkovienė.

Plačiau apie LKU kredito unijų grupės skaitmeninę kelionę – vaizdo įraše žemiau.

LKU kredito unijų grupė per devynis šių metų mėnesius išlaikė tvirtą augimo tempą ir toliau nuosekliai didino finansavimo apimtis gyventojams bei verslui. LKU grupę sudaro 44 kredito unijos ir jas prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU).

„Šiemet kredito unijos aktyviai finansavo smulkiojo ir vidutinio verslo investicijas bei gyventojų poreikius – tai padėjo išlaikyti stabilų paskolų augimą. Tuo metu didėjantis indėlių portfelis rodo, kad mūsų nariai vertina siūlomas taupymo galimybes ir pasitiki kredito unijomis kaip saugia finansine partnere. Tokia pusiausvyra tarp skolinimo ir taupymo užtikrina tvarų LKU grupės augimą“, – sako Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Pagrindinės veiklos rodikliai

LKU kredito unijų grupės turtas nuo praėjusių metų trečio ketvirčio išaugo daugiau nei penktadaliu – 20,75 proc., iki 1,22 mlrd. eurų, o kapitalas padidėjo 11,95 proc., iki 94,7 mln. eurų. Per 2025 ataskaitinius metus grupė uždirbo 6,91 mln. eurų pelno.

2025 m. trečią ketvirtį grynosios palūkanų pajamos augo sparčiau – beveik 0,5 mln. eurų daugiau nei per antrą ketvirtį – ir trijų ketvirčių rezultatas pasiekė 34,56 mln. eurų. Tuo metu palūkanų pajamos, palyginti su II ketvirčiu, padidėjo beveik 400 tūkst. eurų, iki 57,63 mln. eurų, o palūkanų sąnaudos sumažėjo daugiau kaip 100 tūkst. eurų – iki 22,98 mln. eurų.

Tvarus paskolų portfelio augimas atspindi didėjantį narių pasitikėjimą ir finansavimo poreikį, o kartu augantis indėlių balansas patvirtina kredito unijų siūlomų taupymo priemonių patrauklumą. Šie veiksniai rodo didėjantį finansinių paslaugų naudojimą, kuris prisidėjo prie grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų augimo – preliminariais duomenimis, jos padidėjo 122,22 proc., iki 300 tūkst. eurų. Prie gerėjančių rezultatų prisideda ne tik augančios veiklos apimtys, bet ir proporcingai mažėjantys kaštai: paslaugų ir komisinių pajamų augimas, palyginti su praėjusiais metais, siekė 11,62 proc., o jų išlaidos, lyginant su pernai, sumažėjo 3,3 proc.

LKU kredito unijų grupės efektyvumo rodikliai išliko stabilūs. Trečią ketvirtį vidutinė nuosavybės grąža siekė 10,13 proc., o išlaidų ir pajamų santykis – 47,45 proc. Grupės nuosavo kapitalo grąža siekė 9,73 proc., o turto grąža – 0,75 proc. Finansinį stabilumą patvirtina ir rizikos valdymo rodikliai: kapitalo pakankamumo rodiklis 15,37 proc., o likvidumo padengimo rodiklis siekė 250,77 proc. Viso LKU kredito unijų grupė vienija 136 806 narių.

Tuo metu LKU grupę prižiūrinčios LCKU rezultatai taip pat gerėjo. 2025 m. rugsėjo 30 d. LCKU turtas siekė 432,82 mln. eurų, per metus išaugęs 37,97 proc., o kapitalas didėjo 17,80 proc., iki 35,7 mln. eurų. LCKU nuosavo kapitalo grąža siekė 8,81 proc., o turto grąža – 0,69 proc. LCKU pelnas 2025 m. trečio ketvirčio pabaigoje siekė 2 mln. eurų.

Spartus verslo finansavimas

Augimas fiksuotas visuose finansavimo segmentuose. LKU grupės paskolų portfelis per metus padidėjo 12,89 proc. ir siekė 918,39 mln. eurų. Per devynis mėnesius išduota naujų paskolų už 214,6 mln. eurų – tai 20,92 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Iš viso sudaryta beveik 3 500 naujų paskolų sutarčių.

Sparčiausiai augo verslo paskolų portfelis, per metus padidėjęs 20,85 proc., iki 389,63 mln. eurų. Būsto paskolos augo 5,67 proc., iki 362,28 mln. eurų, o paskolos žemės ūkio subjektams didėjo 6,24 proc., iki 124,45 mln. eurų.

Augimas fiksuotas ir vartojimo paskolų segmente – jos didėjo 6,66 proc., iki 27,04 mln. eurų. LKU kredito unijų grupėje šių paskolų paklausa toliau auga – gyventojai kreipiasi dėl lanksčių ir patrauklių skolinimosi sąlygų, kurias siūlo kredito unijos.

Ekspertų vertinimu, mažėjusios palūkanų normos šiemet sudarė palankesnes skolinimosi sąlygas, o kredito unijos tapo vis patrauklesne alternatyva tiems, kurie vertina lankstumą ir asmeninį požiūrį. Tai ypač aktualu smulkiam ir vidutiniam verslui, taip pat regionuose veikiantiems ūkininkams, kuriems svarbus tiesioginis ryšys ir vietos sprendimų priėmimas.

Taupymo priemonių populiarumas ir naujos paslaugos

Tvarų grupės augimą palaikė ir taupymo paslaugos. Preliminariais duomenimis, LKU kredito unijų grupės indėliai per metus padidėjo 21,30 proc., iki 1,079 mlrd. eurų.

Per devynis šių metų mėnesius sudarytos 27 604 naujos taupomųjų ir terminuotųjų indėlių sutartys. Indėlių augimą skatino vienos aukščiausių palūkanų normų Lietuvoje, kurias siūlo LKU grupės kredito unijos, taip pat patogesnis procesas – nariai gali patogiai sudaryti taupomojo ar terminuotojo indėlio sutartis ir per LKU mobiliąją programėlę. Iki šiol tokias sutartis buvo galima sudaryti kredito unijos padalinyje arba per elektroninę bankininkystę, todėl naujasis sprendimas dar labiau išplėtė taupymo galimybes.

Pastarąjį ketvirtį kredito unijos ir toliau tobulino paslaugų kokybę. Nuo šiol kredito unijų nariai gali užsisakyti mokėjimo kortelės pristatymą į pašto dėžutę, todėl atsiimti naujai pagamintos kortelės nebereikia planuoti vizito į kredito uniją. Be to, per elektroninę bankininkystę galima pasitikrinti ir savo mokėjimo kortelės PIN kodą.

Trijų ketvirčių rezultatai patvirtina, kad LKU kredito unijų grupė išlieka svarbi finansų rinkos dalyvė. Išlaikydama konkurencingas sąlygas tiek indėliams, tiek paskoloms, grupė stiprina narių pasitikėjimą ir užtikrina tolesnį augimą dinamiškoje ekonominėje aplinkoje.

Iki lapkričio 20 d. (imtinai) pasinaudokite specialiu LKU kredito unijų grupės pasiūlymu – išsinuomokite kortelių skaitytuvą su kasos aparato funkcija ir sutaupykite įrengimo bei pristatymo išlaidas. Mokėsite tik už įrenginio nuomą ir atliktas operacijas. Pasiūlymas galioja tiek naujiems, tiek esamiems LKU grupės nariams.  

Kodėl verta rinktis kortelių skaitytuvą su integruota kasos aparato funkcija? 

• Automatiškai perduoda mokėjimų duomenis į VMI i.EKA sistemą. 
• Atspausdina čekius, atitinkančius visus VMI reikalavimus. 
• Priima atsiskaitymus kortele ir išmaniuoju įrenginiu, įskaitant bekontakčius mokėjimus. 
• Vienas įrenginys – trys funkcijos: kortelių skaitytuvas, kasos aparatas ir kvitų spausdintuvas.  

Akcijos sąlygos: 

• Pasiūlymas galioja sudarius naują kortelių skaitytuvo su kasos funkcija nuomos sutartį ne trumpesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui. 
• Akcija taikoma, jei nebuvo nutraukta ankstesnė 12 mėnesių sutartis dėl to paties įrenginio tipo. 

Pasinaudoję pasiūlymu, nemokėsite už: 

• Kortelių skaitytuvo įregistravimą VMI i.EKA sistemoje. 
• Kortelių skaitytuvo pristatymą ir įrengimą visoje Lietuvoje (išskyrus Kuršių neriją). 

Kaip pasinaudoti pasiūlymu? 

Jei dar neturite kortelių skaitytuvo su kasos aparato funkcija, susisiekite su artimiausia LKU grupės kredito unija* ir pateikite prašymą dėl mokėjimo kortelių skaitytuvo nuomos! 

*Pasiūlymas taikomas mokėjimo kortelių skaitytuvų nuomos paslaugą teikiančiose LKU grupės kredito unijose:

1. Alytaus kredito unija (S. Dariaus ir S. Girėno g. 2A-1, Alytus)
2. Anykščių kredito unija (Dariaus ir Girėno g. 5-51, Anykščiai)
3. Druskininkų kredito unija (M. K. Čiurlionio g. 111, Druskininkai)
4. Grinkiškio kredito unija (Tilto g. 43, Grinkiškis, Radviliškio r. sav.)
5. Jonavos kredito unija  (Kauno g. 6, Jonava)
6. Jurbarko kredito unija (Dariaus ir Girėno g. 81A, Jurbarkas)
7. Kėdainių krašto kredito unija (Josvainių g. 5, Kėdainiai)
8. Kelmės kredito unija (Dariaus ir Girėno g. 21A, Kelmė)
9. Klaipėdos kredito unija (S. Šimkaus g. 6, Klaipėda)
10. ARKU kredito unija (Jonavos g. 30, Kaunas)
11. Kredito unija „Delta“  (Savanorių pr. 292B, Kaunas)
12. Kredito unija „Ebitum“ (Tilžės g. 128, Šiauliai)
13. Kredito unija „Germanto lobis“ (Sedos g. 6, Telšiai)
14. Kredito unija „Magnus“  (Pušų g. 6, Vilnius)
15. Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ (Minijos g. 127, Klaipėda)
16. Kredito unija „Neris“ (Jogailos g. 4, Vilnius)
17. Kredito unija „Prienų taupa“  (Vytauto g. 1A-3, Prienai)
18. Kredito unija „Sūduvos parama“ (J. Basanavičiaus a. 3-1, Marijampolė)
19. Kredito unija Tauras (Kęstučio g. 27, Kaunas)
20. Kredito unija „Tikroji viltis“ (L. Petravičiaus a. 4A., Naujoji Akmenė)
21. Mažeikių kredito unija (Laisvės g. 11, Mažeikiai)
22. Pagėgių kredito unija (Vilniaus g. 36, Pagėgiai)
23. Pakruojo kredito unija (Vytauto Didžiojo g. 47-3, Pakruojis)
24. Palangos kredito unija  (Ganyklų g. 57, Palanga)
25. Panevėžio kredito unija (Topolių al. 17, Panevėžys)
26. Pasvalio kredito unija (Vytauto Didžiojo a. 6/1, Pasvalys)
27. SAGA kredito unija (Konstitucijos pr. 7, Vilnius)
28. Šeimos kredito unija (Ulonų g. 5, Vilnius)
29. Šilutės kredito unija (Lietuvininkų g. 32, Šilutė)
30. „Pilies“ kredito unija (Vilniaus g. 50, Širvintos)
31. Tauragės kredito unija (S. Dariaus ir S. Girėno g. 28, Tauragė)
32. Trakų kredito unija (Vytauto g. 19-1, Trakai)
33. Ukmergės ūkininkų kredito unija (Vytauto g. 4-19, Ukmergė)
34. Utenos kredito unija (A. Baranausko g. 19, Utena)
35. Vilniaus kredito unija (T. Narbuto g. 5, Vilnius)
36. Vytauto Didžiojo kredito unija (Birutės g. 4-2, Kaišiadorys)

LKU kredito unijų grupė pristato dvi naujoves savo klientams – nuo šiol el. bankininkystėje „i-Unija“ galima peržiūrėti mokėjimo kortelės PIN kodą, o naujai užsakytas ar atnaujinamas korteles galima gauti tiesiai į pašto dėžutę bet kuriuo adresu Lietuvoje. 

PIN kodo peržiūra el. bankininkystėje „i-Unija“ 

LKU kredito unijų grupės klientai, norėdami prisiminti savo mokėjimo kortelės PIN kodą, nuo šių metų rugsėjo 5 d. užsakytų mokėjimo kortelių PIN kodus gali peržiūrėti el. bankininkystėje „i-Unija“. PIN kodo peržiūra galima neribotą kiekį kartų. 

Mokėjimo kortelės PIN kodą galima pamatyti prisijungus prie el. bankininkystės „i-Unija“ paskyros ir pasirinkus: „Sąskaitos“ -> „Mokėjimo kortelės“ -> Pasirinkite mokėjimo kortelę -> „PIN kodas“. Kad būtų parodytas PIN kodas, reikalingas patvirtinimas viena iš šių priemonių: „Smart-ID“, „Mobile-ID“ ar vienkartiniu SMS kodu. Po patvirtinimo mokėjimo kortelės PIN kodas parodomas ekrane.  

LKU mokėjimo kortelė – tiesiai į pašto dėžutę 

Dabar nauja arba atnaujinta LKU mokėjimo kortelė gali būti pristatyta paštu, nurodytu adresu visoje Lietuvoje. Tai patogus ir saugus būdas gauti savo mokėjimo kortelę be papildomos kelionės į kredito uniją. 

LKU grupės klientai gali pasirinkti, kaip pageidauja atsiimti mokėjimo kortelę – kredito unijoje ar paštu. Kortelės pristatomos visoje Lietuvoje, o PIN kodas siunčiamas atskiru laišku, todėl procesas išlieka visiškai saugus. Gavus kortelę, ją reikalinga aktyvuoti prisijungus prie el. bankininkystės „i-Unija“. 

Užsakant naują kortelę kredito unijoje, pristatymo būdą reikalinga pažymėti paraiškoje. Jei klientas jau turėjo LKU mokėjimo kortelę ir baigiasi jos galiojimas – pristatymo būdą galima pasirinkti prisijungus prie savo „i-Unija“ paskyros: „Sąskaitos“ → „Mokėjimo kortelės“ → Pasirinkite kortelę → „Kortelės pristatymo būdas“ → „Paštu“ → Nurodomas pristatymo adresas. 

Pristatymo paštu paslauga prieinama tik turint el. bankininkystės „i-Unija“ paskyrą. 

Trečią spalio ketvirtadienį LKU kredito unijų grupė mini Tarptautinę kredito unijų dieną. Ši diena LKU grupės bendruomenei jau tapo gražia tradicija ir svarbiu priminimu, kad lietuviškos kredito unijos yra milžiniško pasaulinio judėjimo dalis. 

Šiemet šventė ypatinga – Lietuvos kredito unijos mini 30 metų sukaktį nuo pirmosios unijos įsteigimo, žyminčio viso sektoriaus pradžią.  

Didžiausia šalyje LKU kredito unijų grupė jungia 44 iš 59 kredito unijų, daugiau nei 130 tūkst. narių ir per 500 darbuotojų. Grupės turtas jau viršijo 1,1 mlrd. eurų, o per tris dešimtmečius jos išplėtojo paslaugas, prilygstančias bankams – nuo kasdienių finansinių ir taupymo sprendimų iki paskolų gyventojams bei verslui. 

„Kredito unijos – tai lietuviškos finansų įstaigos, gimusios iš bendruomenių. Teikiame tokias pat paslaugas kaip bankai, bet mūsų stiprybė visada buvo artumas žmonėms“, – sako LKU grupę vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos vadovas Mindaugas Vijūnas. 

Šiemet Tarptautinė kredito unijų diena minėta su šūkiu „Čia visi savi“, kuris jau tapo ne tik šventės, bet ir pačios LKU kredito unijų grupės simboliu.  Susibūrę iš visos Lietuvos, LKU grupės kredito unijų atstovai šventės metu pagerbė pažangiausias unijas – už pasiektus rezultatus, reikšmingas iniciatyvas ir indėlį į bendruomenių stiprinimą.