11/05 

Ko gero, niekas tiksliai negali įvardinti, kiek Lietuvos piliečių ar su Lietuva save siejančių žmonių gyvena už jos ribų visame pasaulyje. Įvairių šaltinių duomenimis, tokių žmonių galėtų būti net apie 1 milijoną, ir nors emigracija išlieka viena iš skaudžiausių ir prieštaringiausiai vertinamų temų, daugelis Lietuvos piliečių, net ir gyvendami svetur, stengiasi neprarasti ryšio su Lietuva.

Nemaža dalis svetur gyvenančių tautiečių puoselėja planus sugrįžti gyventi į gimtąją šalį. Šį procesą apsunkina tai, kad išvykusiųjų iš Lietuvos įsigyjamas būstas svariai augina nekilnojamojo turto (NT) rinką visoje Lietuvoje, o galiojanti būsto paskolų suteikimo praktika nėra palanki daugeliui emigravusiųjų.

Kai kuriose finansų įstaigose jiems tiesiog parodomos durys. Ypač tiems, kurie pajamas gauna ne eurais, o kita valiuta.

Nėra teisinių kliūčių skolinti dirbantiems užsienyje?

Nors Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia teikti paskolas gyvenantiems ir dirbantiems užsienyje (juo labiau – Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės šalyse), visų kalbintų tautiečių, pirkusių būstą Tėvynėje, istorijos prasideda vienodai: „Bandžiau kreiptis dėl būsto paskolos ne į vieną finansų instituciją, tačiau beveik visose man buvo atsakyta net neįsigilinus į pateikiamus dokumentus“.

Šią liūdną statistiką patvirtina nemažai paskolų užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams išduodančių kredito unijų atstovai.

„Jokių teisinių kliūčių išduoti paskolas Lietuvos piliečiams, pajamas gaunantiems ES ir Europos ekonominės bendrijos šalyse, įskaitant tuos, kurie pajamas gauna ne eurais, nekilnojamajam turtui Lietuvoje įsigyti nėra, tačiau dažnai girdime, kad prieš kreipdamiesi paskolos kredito unijoje, dauguma narių patikrino galimybes pasiskolinti kitose finansų įstaigose“, – pasakoja 48 kredito unijas visoje Lietuvoje vienijančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) kredito rizikos skyriaus viršininkė Ingrida Kedytė.

„Statistiniais duomenimis, didžiąją unijų suteikiamų būsto paskolų dalį sudaro nuolatiniams Lietuvos gyventojams išduotos paskolos, tačiau ir mūsų tautiečiams užsienyje išduotų paskolų rasime bene kiekvienoje unijoje“, – sako I.Kedytė.

Anot LCKU kredito rizikos skyriaus viršininkės, skolininko, kuris pajamas gauna ne Lietuvoje, kreditingumo įvertinimo ir paskolos suteikimo procedūra iš esmės nesiskiria nuo asmens, gaunančio pajamas Lietuvoje. Siekiant įvertinti skolininko gebėjimą grąžinti kreditą, yra tikrinamas skolininko finansinis pajėgumas (jo pajamos, turimi kreditai, kitos išlaidos) bei reputacija.

Ne Lietuvoje pajamas gaunantys klientai turi pateikti tų pajamų gavimą įrodančius ir patvirtinančius dokumentus, tokius kaip darbo sutartis, darbdavio pažyma ar algalapiai, liudijantys apie darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių pajamų gavimą, banko sąskaitos, į kurią yra pervedamas atlygis, išrašą (informacija turi būti teikiama apie pajamas, gautas už praėjusių 12 mėnesių laikotarpį) ir kitus dokumentus.

LCKU priklausančios kredito unijos teikia paskolas pajamas gaunantiems eurais, JAV doleriais, Didžiosios Britanijos svarais sterlingų, Lenkijos zlotais, Švedijos, Norvegijos ir Danijos kronomis. „Kredito įstaiga taip pat turi įvertinti jau turimas kliento paskolas, kreditingumo istoriją ir kitą svarbią informaciją, kuri yra gaunama iš kreditingumo vertinimą atliekančių institucijų, todėl unija papildomai prašo pateikti kliento kreditingumą vertinančios užsienio institucijos, kurioje klientas gauna pagrindines pajamas, išduodamą kredito reitingo pažymą“, – sako LCKU kredito rizikos skyriaus viršininkė I.Kedytė.

Dirbantieji užsienyje renkasi geresnės kokybės būstą

Išskirtiniu bruožu, vienijančiu užsienyje dirbančius lietuvius, Vilniuje veikiančios kredito unijos „Neris“ vadovė Kristina Pavliukianec įvardija tai, kad pastarieji neretai dairosi brangesnio ir išskirtinesnio būsto, be to, yra pasirengę mokėti didesnę pradinę įmoką bei skolintis trumpesniam terminui.

„Ne paslaptis, kad daugelyje užsienio šalių mūsų tautiečiams mokami kur kas didesni atlyginimai nei Lietuvoje, todėl klientai neretai gali sau leisti įsigyti vertingesnį būstą. Nepriklausomai nuo to, ar paskola išduodama Lietuvoje, ar užsienyje gyvenančiam klientui, finansuojame iki 85 proc. įsigyjamo turto vertės, tačiau užsienyje dirbantys tautiečiai neretai pasirenka sumokėti net ir 50 proc. siekiantį pradinį įnašą, todėl dažnu atveju bendra paskolos suma yra mažesnė“, – sako K.Pavliukianec.

Kolegės iš Vilniaus žodžius patvirtina ir Marijampolėje veikiančios kredito unijos „Sūduvos parama“ valdybos pirmininkė Reda Damanskienė, pridurdama, kad užsienio lietuviai neretai skolinasi ne tik neįprastai trumpam, pavyzdžiui, 5 metų terminui, bet ir atsiradus galimybei paskolą grąžina anksčiau laiko.

„Kadangi netaikome jokių baudų ar išankstinio paskolos grąžinimo mokesčio, klientams tai itin paranku: gavę papildomų pajamų ir grąžinę paskolą anksčiau laiko, jie tiesiog sutaupo palūkanų išlaidas“, – sako unijos vadovė.

Dažniausiai dėl būsto paskolos unijose kreipiasi lietuviai, dirbantys Didžiojoje Britanijoje, Airijoje bei Norvegijoje.

Užsienyje dažnai dirba tik vienas iš šeimos narių, tuo tarpu antrasis kartu su vaikais lieka Lietuvoje, todėl dažniausiai skolinamasi pagrindiniam šeimos būstui Lietuvoje įsigyti. Kita besiskolinančiųjų grupė – įsigyjantieji būstą nuomai ar kitai panašaus pobūdžio investicijai.

„Kai kurie mūsų klientai šiandien gyvena ir dirba užsienyje, bet įsigyja būstą ir jį nuomoja iki priimant sprendimą visam laikui grįžti gyventi ir dirbti į Tėvynę. Tokiu atveju perkamas brangesnis būstas, esantis patrauklesnėje vietoje“, – pasakoja Vilniuje veikiančios kredito unijos „Neris“ vadovė K.Pavliukianec.

Kredito unija – patogi galimybė skolintis būstui Lietuvoje

Pasakodami apie patirtį kreipiantis dėl būstui Lietuvoje paskolos, dauguma kalbintų tautiečių, šiandien gyvenančių ir dirbančių užsienio šalyse, sutartinai tvirtina išbandę bene visas finansų institucijas. Daugelyje jų, deja, jiems buvo parodytos durys.

„Tikrai neperdėdamas galiu pasakyti, kad kreipiausi paskolos ne į vieną finansų įstaigą, pirmiausia – į tą, kurios paslaugomis naudojuosi jau daug metų, – pasakoja marijampolietis Evaldas, šiuo metu gyvenantis ir dirbantis Norvegijoje. – Netgi šiandien, kuomet dirbu užsienyje, savo atlyginimą pervedu į sąskaitą Lietuvoje, todėl buvau išties nustebęs, kuomet kreipęsis paskolos išgirdau, kad mano prašymas net nebus svarstomas. Apie kredito unijų teikiamas paslaugas iki tol net nežinojau, tačiau pasirodė, kad unija sąlyginai lengvai išsprendė visus formalumus ir paskolą suteikė.“

Vyras pabrėžė, kad nepaisant kiek kitokio nei bankų verslo modelio, jis buvo ypatingai nustebintas procesų sklandumu ir maloniu darbuotojų bendravimu.

„Apie šią galimybę pats sužinojau iš kolegų, kurie jau buvo skolinęsi iš kredito unijos: vien tarp mano kolegų tokių yra bent trys, gyvenantys skirtingose Lietuvos vietose. Šiandien ir pats visiems pasakoju apie šią galimybę. Tegul informacija sklinda iš lūpų į lūpas – taip ji pasieks kur kas daugiau žmonių“, – sako Evaldas.

„Nors kredito unijos griežtai laikosi Lietuvos banko nustatytų skolinimo reikalavimų, o Lietuvos centrinė kredito unija kruopščiai prižiūri, kad jos narių kreditų portfelio struktūra liktų subalansuota, stengiamės kuo geriau suprasti kiekvieno į mus besikreipiančio žmogaus poreikius. Kredito unijos verslo modelis pagrįstas bendradarbiavimu, todėl mūsų klientai yra ir mūsų unijų nariai. Tai leidžia sukurti kur kas artimesnius santykius, geriau suprasti jų poreikius bei galimybes, o tuo pat metu – tiksliau vertinti rizikas“, – sako LCKU valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Gyvenantys ir dirbantys užsienyje Lietuvos piliečiai, pajamas gaunantys eurais, Didžiosios Britanijos svarais sterlingų, Lenkijos zlotais, JAV doleriais, Švedijos, Norvegijos arba Danijos kronomis, besikreipiantys dėl paskolos būstui įsigyti, daugumoje iš 48 LCKU grupei  priklausančių kredito unijų paskolos pasiūlymą gali gauti palikdami užklausą puslapyje www.lku.lt.

 

Asmuo, pageidaujantis kredito, turi pateikti šiuos dokumentus:

  1. Asmens dokumentų kopijas, kredito paraišką ir sutikimą dėl duomenų tikrinimo;
  2. Darbo sutartį;
  3. Paskutinių dvylikos mėnesių banko sąskaitos išrašą, pagal kurį galima įvertinti su darbo santykiais susijusias pajamas;
  4. Darbdavio išduodamus algalapius ar kitus atlyginimo mokėjimą patvirtinančius dokumentus už paskutinius 12 mėn.;
  5. Jei klientas dirba pagal individualios veiklos sutartis – deklaraciją už paskutinių 24 mėnesių pajamas;
  6. Užsienio šalies kredito reitingo dokumentus;
  7. Dokumentus apie perkamą būstą: turto vertinimo ataskaitą, preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį ir kitą paskolos davėjo prašomą informaciją.