Publikacijos ir straipsniai

Mokėjimo kortelių ištakos siekia 1914 metus, kai JAV kai kurios parduotuvės pradėjo išdavinėti specialias korteles savo klientams. 1928 metais Bostono kompanija „Farrington Manufacturing” pradėjo išdavinėti metalines plokšteles savo kreditingiems klientams, kuriose spaustomis raidėmis buvo užrašyta pirkėjo pavardė, adresas. Pardavėjas įdėdavo plokštelę į specialią mašiną, vadinamą imprinteriu, ir raidės atsispausdavo ant čekio. Vėliau buvo sugalvotas minimalus skolos padengimas, lengvatinis periodas ir kitos sąlygos.

Tačiau tikrąja universalių mokėjimo kortelių atsiradimo pradžia reikėtų laikyti 1949 metus, kai buvo išleistos pirmosios „Diners Club” kortelės. Pagrindinis skirtumas nuo anksčiau egzistavusių kortelių buvo tas, kad tarp pardavėjo ir pirkėjo buvo tarpininkas, atliekantis atsiskaitymus. Būtent dėl šios savybės, skirtingai nuo kitų parduotuvių ar degalinių kortelių, „Diners Club” tapo pirmąja universalia kortele.

Idėja išleisti tokio tipo kortelę gimė vienam finansų kompanijos vadovui. Buvo sukurta kompanija, kuri už tam tikrą mokestį kreditavo smulkius pirkimus ir paslaugas viename Niujorko rajone. Už klientų pritraukimą buvo mokami 7 procentai. Ši kompanija aplinkiniuose ofisuose platindavo reklaminius lapelius, kviečiančius papietauti su jų kredito kortelėmis 10 – 12 restoranų. Tuo metu mokestis už kredito kortelę nebuvo imamas, ir klientų finansinė būklė nebuvo tikrinama – užteko padoriai atrodyti ir patvirtinti, kad dirbi šiame pastate. 

Po metų kompanija jau buvo išleidusi 35 tūkst. kredito kortelių ir palaikė ryšius su 285 komerciniais taškais. Kiekvienas kortelės turėtojas klubui mokėjo po 3 dolerius per metus. 1949 metais „Diners Club” pradėjo veiklą su 5 tūkst. JAV dolerių kapitalu, o 1951 metais šios kompanijos apyvarta siekė 6,2 mln. dolerių, pelnas – 61,2 tūkst. dolerių. Nuo 1958 metų rinkoje atsirado daugiau konkurentų – „American Express” ir „Card Blanch” kortelės. Dar po kelerių metų jau 100 bankų platino korteles, ir prasidėjo kortelių bumas. Po kurio laiko rinkoje susiformavo šiandieniniai didžiausi konkurentai – VISA ir „MasterCard Int.“

Mokėjimo kortelės skiriasi pagal paskolos suteikimo ir apmokėjimo sąlygas, teikiamas paslaugas ir lengvatas, plastiko formas bei rūšis ir t.t Pagal kreditingumo tipą kortelės gali būti skirstomos į kredito korteles, debeto korteles, debeto korteles su kredito limitu ir iš anksto apmokėtas korteles. 

Kredito kortelė – kortelė, paprastai išduodama su kredito limitu, t.y. su galimybe išleisti daugiau pinigų, nei yra sąskaitoje. Debeto kortelė – kortelė, išduodama be kredito limito, t.y. be galimybės išleisti daugiau pinigų, nei yra sąskaitoje, ir lėšos tiesiogiai nurašomos iš kortelės turėtojo sąskaitos. Debeto kortelė su kredito limitu – ši kortelė technologiškai yra tokia pati kaip debeto kortelė, tik jai yra suteikiamas kredito limitas. Iš anksto apmokėta kortelė – tokia mokėjimo kortelė, kurios atmintyje saugoma iš anksto apmokėta ir galima panaudoti mokėjimams piniginė vertė (Lietuvoje šios kortelės nenaudojamos).

Pagal naudojamas technologijas kortelės skirstomos į magnetines ir lustines. Magnetinė kortelė yra tokia mokėjimo kortelė, kurioje duomenys saugomi magnetinėje juostelėje. Lustinė kortelė – tai mokėjimo kortelė, kurioje duomenys yra saugomi luste (mikroprocesoriuje). Šiuo metu pasaulyje daugiausiai išduotų yra magnetinių kortelių. Šios kortelės pradėtos naudoti šešiasdešimtųjų metų pradžioje, kai buvo sukurti grynųjų pinigų automatai (bankomatai). Tam, kad bankomatuose būtų galima naudoti korteles, kitoje kortelės pusėje buvo klijuojama magnetinė juostelė. Magnetinėje kortelės juostelėje užkoduotai įrašomas sąskaitos numeris, galiojimo laikas. Tačiau vis labiau plintant apgaulėms su magnetinėmis kortelėmis, pradėta ieškoti naujų būdų kortelėms apsaugoti.

Lustinės mokėjimo kortelės su mikroschema buvo išrastos 1974 metais Prancūzijoje. Ši kortelė pasižymi tuo, kad į ją yra įstatyta mikroschema, kurioje saugojama visa informacija apie kortelės sąskaitą. Mikroschema turi kelis apsaugos laipsnius, todėl padirbti lustinę mokėjimo kortelę yra labai sunku.

Pagal naudojimo teritoriją kortelės skirstomos į vietines ir tarptautines. Pagrindinis šių kortelių skirtumas yra tas, kad vietinės mokėjimo kortelės gali veikti tik tos šalies teritorijoje, kurioje jos yra išleistos. Tarptautinės mokėjimo kortelės galioja praktiškai visose šalyse. Vietines mokėjimo korteles gali išsileisti patys bankai, o tarptautines mokėjimo korteles galima išleisti tik turint vienos iš tarptautinių mokėjimo kortelių organizacijų (VISA ir „MasterCard Int.“) licenciją.

Šiandien didžiausia mokėjimo kortelių rinka yra JAV – apyvartoje yra daugiau kaip 750 mln. mokėjimo kortelių, taigi beveik kiekvienas iš 100 mln. suaugusių amerikiečių savo piniginėje nešiojasi aštuonias įvairias mokėjimo korteles. Pasaulyje veikia daugiau kaip 2,3 mlrd. mokėjimo kortelių. Lietuvoje 2007 metų antro ketvirčio pabaigoje buvo išleista virš 3,6 mln. tarptautinių kortelių, iš kurių virš 3,3 mln. buvo debeto kortelės ir tik 276,5 tūkst. kredito kortelės. Tačiau kreditinių kortelių rinka Lietuvoje sparčiai auga. Pavyzdžiui, nuo 2005 metų pabaigos iki 2007 metų antrojo ketvirčio pabaigos Lietuvoje veikiančių tarptautinių kredito kortelių skaičius išaugo 88,5 proc., kai per analogišką laikotarpį debeto kortelių skaičius išaugo tik 19,5 proc.

Rugsėjo viduryje jau buvo išleistos 139 tarptautinės Lietuvos kredito unijų kortelės, iš kurių 48 buvo „MasterCard“ kreditinės kortelės ir 91 „Maestro“ debetinė kortelė. Su šiomis mokėjimo kortelėmis buvo atliktos 498 atsiskaitymo operacijos, kurių bendra suma 43.889 litų, ir 84 pinigų išgryninimo operacijos, kurių bendra suma 18.878 litų. Šiuo metu intensyviai vykdomi mokėjimo kortelių testavimai bei kredito unijų darbuotojų mokymai, rengiamasi rudenį vyksiančiai mokėjimo kortelių įvedimo rinkodaros akcijai.

Spalio 17 d. planuojama pradėti platinti korteles visiems LCKU kredito unijų, kurios bus pasirengę darbui su kortelėmis, nariams. Numatoma, kad korteles bus galima įsigyti šiose kredito unijose: „Achemos“ (Jonava), Akademinėje (Kaunas), Anykščių, Biržų, „Germanto lobis“ (Telšiai), Jurbarko, „Jonavos žemė“, Jūreivių (Klaipėda), „Kelmės taupa“, Klausučių, Kretingos, „Kupiškėnų taupa“, Pagėgių, Pakruojo ūkininkų, Panevėžio, Raseinių, „Savas rūpestis“ (Šiauliai), „Sūduvos parama“ (Marijampolė), Šilutės, „Tikroji viltis“ (Naujoji Akmenė), Trakų, „Ūkininkų taupa“ (Širvintos), Ukmergės ūkininkų, Utenos, Zanavykų bankelis (Šakiai) ir „Žemdirbio parama“ (Vilkaviškis). Iki metų pabaigos korteles pradės platinti dar 16 kredito unijų.

Lietuvos centrinės kredito unijos

Elektroninių paslaugų skyriaus vadovė Jurgita Igarytė

Estijos sostinėje Taline 2007 metų rugpjūčio 23 dieną Estijos kredito unijų judėjimo iniciatyva buvo suorganizuota tarptautinė konferencija „Kredito unijos šiandien“.

Konferencijoje dalyvavo Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas Sigitas Bubnys, Palangos kredito unijos valdybos pirmininkas ir LCKU valdybos narys Evaldas Petrauskas bei LCKU Rinkodaros skyriaus vadovas Fortunatas Dirginčius.

Lietuvos kredito unijų veiklą pristatė ir patirtimi dalijosi LCKU valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas Sigitas Bubnys. Pranešimus konferencijoje skaitė WOCCU (Pasaulinė kredito unijų taryba) atstovas Juri Vlasov, Europos kooperatinių bankų asociacijos, kurios narė yra ir Lietuvos centrinė kredito unija, generalinis sekretorius Herve Guider pristatė kooperatinių bankų veiklą ir perspektyvas šiuolaikinėje Europoje. Airijos kredito unijų patirtį perteikė Airijos kredito unijų lygos pirmininkas Kevin Helferty, pažymėdamas, kad kelias į kredito unijų populiarumą Airijoje nebuvo lengvas, tačiau šiandien net pusė Airijos gyventojų yra kredito unijų nariai.

Latvijos kredito unijų veiklą pristatė Olga Kazačkova, didžiausios Latvijoje Geležinkelio darbuotojų kredito unijos vadovė. Ypatingo dėmesio ir klausimų Estijos ir Airijos kolegų sulaukė Lietuvos kredito unijų atstovai – dėl organizacinės judėjimo struktūros, įstatyminės bazės bei šiuolaikinių paslaugų, kuriomis gali ar netrukus galės naudotis kredito unijų nariai (mokėjimo pervedimai, debeto ir kredito kortelės, internetinė bankininkystė).

Estijoje kredito unijų judėjimas susikūrė beveik tuo pačiu metu kaip Lietuvoje, tačiau per 15 metų šioje šalyje įsisteigė vos 10 kredito unijų, savo gretose turinčių tik truputį daugiau nei 2700 narių. Visi konferencijos dalyviai vieningai sutarė, kad kooperacija veikia, svarbu tik prisiminti, jog reikia dalintis patirtimi ir kooperuotis tarpusavyje. Šiais metais Estijos kredito unijos sulauks naujo įstatymo, todėl tikėtina, kad palanki įstatyminė bazė suteiks galimybę kredito unijoms populiarėti Estijoje ir tapti patraukliomis kredito įstaigomis.

Lietuvos centrinės kredito unijos

Rinkodaros skyriaus vadovas Fortunatas Dirginčius

Pasikeitus situacijai rinkoje, mažėjant kvalifikuotų darbuotojų skaičiui bei galimybei juos pasirinkti, personalo atranka, jos efektyvumas tampa padidėjusios rizikos zona ne tik įmonėse, bet ir kredito unijose. Dauguma darbdavių jau pradeda suprasti, kad nesėkminga personalo atranka yra daugelio problemų priežastis.

Kodėl didžioji dalis darbdavių personalo atrankos vis dėlto nelaiko rimta problema? Šiam klausimui yra keli atsakymų variantai: trūksta metodikų, pagal kurias atrenkamas personalas iš rizikos grupių, vis dar gyvas principas „patinka – nepatinka“ ir kitos neformalios darbuotojo priėmimo į darbą priežastys.

2006 m. spalio 9 dieną teko dalyvauti socialinių mokslų daktaro Tomo Lagūnavičiaus seminare „Kaip pasirinkti tinkamą darbuotoją? Kaip išvengti nuostolių rizikos?“ Negaliu sakyti, kad seminaras ir jame taikyti metodai man patiko ir tiktų kredito unijoms visu 100 procentų, tačiau bent jau iš dalies padėjo atrasti keletą atsakymų į taip rūpimą klausimą: „Kodėl naujas komandos narys pasirodo visai netoks, koks buvo pokalbio metu?“ Keliomis naujomis mintimis norėčiau pasidalinti su visais.

Pirmiausia nustebino požiūris, kad tarp žodžių „atranka“ ir „mokymas“ drąsiai galime dėti lygybės ženklą, mat atrankos metu mes stebime kandidato sugebėjimą mokytis, prisitaikymą prie aplinkybių, komandos. Daug svarbiau šiame žingsnyje atrinkti „ateities specialistą“, kuris ne tik puikiai pritaptų prie visos komandos, bet ir būtų mokytinas. Svarbiausi rizikos šaltiniai yra du: objektyviai sudėtinga veikla ir žmogaus ypatumai. Objektyviai sudėtingoje veikloje gali atsirasti rizika, neleidžianti žmonėms teisingai pamatyti, suprasti, numatyti, įsivaizduoti tolimesnę situaciją. Net puikių sugebėjimų turintiems žmonėms ši rizika sunkiai įveikiama. Neišvengiama yra ir dėl paties žmogaus kaltės atsirandanti rizika. Tačiau ši rizikos rūšis daugiau yra įtakojama žmogaus psichologijos. Būtent iš psichologinės pusės seminaro metu ir buvo bandoma gilintis į kandidatą, bandant nustatyti būsimo darbuotojo psichologinį silpnumą arba stiprumą.

Seminaro metu išgirstos ir praktiniais pratimais patikrintos žinios leido atnaujinti atrankos sistemos klausimynus, patobulinti skelbimus. Nauji universalūs klausimynai, skelbimų struktūra ir maketas jau yra interneto svetainės www.lku.lt mokymų skiltyje. Taip pat, pagal Jūsų pageidavimus, kiekvienos pareigybės atrankai paruošiu jai pritaikytus klausimynus, skelbimus. Naujo darbuotojo atranka dažniausiai susideda iš keleto etapų: nuo naujos pareigybės suformavimo, skelbimo su reikalavimais paruošimo, CV surinkimo ir pokalbio su kandidatu.

Bet kurį iš šių etapų galime suorganizuoti kiekvienoje kredito unijoje. Atranka nesibaigia atrinkus naują darbuotoją, ji tęsiasi ir bandomuoju laikotarpiu. Tuomet labai svarbu, kad tiek Jūsų, tiek darbuotojo lūkesčiai ir poreikiai sutaptų. Šiam tikslui galime sudaryti bandomojo laikotarpio veiksmų ir darbų planą, nustatyti siekiamus tikslus, įvertinti rezultatus ir atrankos eigoje stebėti, kaip darbuotojui sekasi įgyvendinti tikslus, kas jam trukdo.

Šiandien žengtas žingsnis pasirenkant naują komandos narį ateityje neš ne tik materialinę naudą, bet ir ugdys atsakomybę kartu su Jumis siekti kredito unijos finansinio stabilumo bei rezultato.

Lizingas – tai viena iš galimybių naudotis daiktu anksčiau, nei sumokėjote už jį pinigus. Lizingas yra daikto nuoma, kai jį nuperka lizingo kompanija. Jūs kiekvieną mėnesį mokate nuomą ir, kai pasiekiate sutartą sumą, lizingo kompanija šį daiktą perleidžia jums. Lizinguoti galite įvairiausius dalykus, pradedant nuo buitinės technikos iki nekilnojamo turto ar jums suteiktų paslaugų. Pagal LR Civilinį kodeksą lizingo sutarties dalyku gali būti bet kokie nesunaudojamieji kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, išskyrus žemę ir gamtos išteklius. Tačiau kai kurios, naujai įeinančios į Lietuvos rinką, lizingo kompanijos lizinguoja ir paslaugas („Lateko lizingas“). Lizingas labiausiai yra paplitęs JAV, Europos Sąjungoje, Japonijoje.

Lizingas būna dviejų tipų: finansinis lizingas (išperkamoji nuoma), kai pasibaigus lizingo sutarčiai turtas pereina kliento nuosavybėn, ir veiklos lizingas, kai turtu klientas naudojasi tik lizingo sutarties laikotarpiu. Pastaruoju atveju klientui gali būti suteikiama teisė pasibaigus sutarties laikotarpiui nuomojamą turtą nusipirkti. Toliau straipsnyje kalbėsime apie finansinį lizingą ir dėl patogumo šią veiklos rūšį vadinsime tiesiog lizingu.

2002 metų I ketvirtį lizingo kompanijų portfelis pagal lizingo paskirtį buvo pasiskirstęs taip: stambiausios lizingo bendrovės buvo UAB „Hansa lizingas“ ir UAB „VB lizingas“. Jos 2002 metų I ketvirtį turėjo apie 83 proc. visos rinkos.

Turbūt daugeliui teko matyti reklamuojamą lizingo paslaugą už 0 proc. palūkanų. Galbūt kredito unijų paslaugos taps nebereikalingos ir nekonkurencingos? Tai daugiau reklaminis triukas nei realybė. Viena iš marketingo taisyklių yra ta, kad klientas bus labiau patenkintas, jei už paslaugą ar produktą mokės vieną mokestį, o ne daug papildomų, iš kurių susidarys ta pati suma. Taip yra paprasta, aišku ir, kliento požiūriu, – teisinga. 

Kompanijos, parduodančios išsimokėtinai automobilius, kompiuterius, į prekės kainą įskaičiuoja lizingo kainą. Tokiu atveju jums pateikiama viena kaina su 0 proc. pabrangimu. Jei jūs mokėtumėte grynais iš anksto, tai galite gauti tą prekę pigiau. Lizingo paslaugų pateikimas parduotuvėse ar prekybos salonuose patraukia pirkėjų dėmesį, nes prekių kainos pateikiamos išdalintos iš lizingo sutarties laikotarpio, nors ir pridėjus prekės pabrangimą, sumos atrodo mažesnės (prekės pabrangimas ne visada yra nurodomas atskirai). Tikriausiai daugelis kredito unijų narių sutiks, kad patraukliau atrodys už skalbimo mašiną kas mėnesį mokėti 72 litus, nors ir 24 mėnesius, nei 1600 litų iš karto.

Kredito unijos ne veltui didžiuojasi, kad jos vadinamos paprastų žmonių bankeliais. Jei pasidomėtumėte, ar jūs galite gauti išsimokėtinai vieną ar kitą prekę, jūsų pirmiausia paklaustų, ar kiekvienam šeimos nariui nuo atlyginimo tenka 500 litų? (red. past.: atskiros bendrovės nurodo skirtingas sumas) Tikriausiai pagal šiandieninę finansinę situaciją tik mažoji dalis Lietuvos žmonių atsakytų taip“. Lizingo bendrovės dažniausiai teikia savo paslaugas „automatiškai“. Jei žmogus atitinka reikalingus kriterijus, lizingo procedūra nėra svarstoma, paslauga suteikiama tiesiog parduotuvėje lizingo bendrovės įgalioto pardavėjo. Jos tikrai nedirba taip lanksčiai su klientais, kaip sudaro įvaizdį. Kredito unijoje įtaką turi žmogaus reputacija, jo pareigingumas, sugebėjimas praeityje tvarkytis su pinigais ir dar daugelis kitų veiksnių. Jei lygintume lizingo bendroves su bankais, galime teigti, kad lizingo bendrovės dirba lanksčiau, bet ir rizikuoja mažiau.

Kaip ir kiekvienoje finansinėje institucijoje svarbiausias dalykas gaunant paslaugas – sutartys, ir nesvarbu, ar tai draudimo kompanija, ar lizingo bendrovė, ar kredito unija. Pagal lizingo sutartis jūs esate tik turto nuomininkas, bet ne savininkas. Imant paskolą iš kredito unijos jūs už gautus pinigus įsigyjate daiktą ir esate jo savininkas. Jums sudarius lizingo sutartį prekės pardavėjas įsipareigoja prekę iš lizingo bendrovės nupirkti, jei jūs įmokų nemokėsite. Šiuo atveju lizingo kompanija nerizikuoja niekuo, nes jūs dar sumokate 20 – 30 proc. prekės vertės iš karto. Pagal sutartis prekės savininku jūs tapsite tik tada, kai sumokėsite visas įmokas, lizingo bendrovė visą išsimokėjimo periodą turi užstatą. Jei lizingo periodu (jis gali trukti iki dviejų metų) jūs prarandate prekę ar laiku nesumokate įmokų, jūs netenkate prekės ir sumokėtų įmokų. Paskolos iš kredito unijos atveju jūs turite tik paskolos likučio sumos įsipareigojimą ir daikto neprarandate.

Lizingo bendrovės kaip ir bankai mėgsta papildomus mokesčius, kad jų reklamuojama palūkanų norma atrodytų patraukliai bei pritrauktų klientus. Todėl jų paslaugoje atsiranda terminai „administracinis mokestis“ ir „metinis pabrangimas“. Leiskite paklausti, kas yra tas administracinis mokestis, jei jis nustatomas 1 proc. nuo paskolos sumos? Ar tai ne tos pačios palūkanos, tik sumokamos dar nepasiskolinus?

Dažniausiai klientai apie finansinę paslaugą sprendžia iš palūkanų dydžio. Lizingo bendrovės reklamuojasi: „Metinis pabrangimas 6-7 proc.“ Kas yra metinis pabrangimas? Ne, tai ne metinės palūkanos.

Pavyzdys. Perkate lizingo būdu daiktą už 4800 litų. 20 proc. prekės vertės sumokate iš karto, taip pat sumokate 1 proc. administracinį mokestį – 48 litus. Metinis pabrangimas 7,6 proc.

Jūs galite pastebėti, kad kas mėnesį, nors jūsų skola už prekę mažėja, mokestis lizingui nemažėja. Padalinę palūkanas iš paskolos sumos jūs gausite 7,6 proc. pabrangimą, taip jūs iš viso sumokate 352 litus.

Jei imate kredito unijoje paskolą už 7,6 proc. palūkanas ir ją grąžinat mažėjančiomis įmokomis, jūs palūkanas mokate tik nuo pasiskolintos sumos. Mokėdami 7,6 proc. metinių palūkanų sumokate nepalyginamai mažiau, t.y. vietoje 352 Lt (304 Lt palūkanos ir 48 Lt pabrangimo mokestis) lizingo atveju, sumokėsite mažiau nei 165 Lt imant paskolą. Skirtumas 187 Lt (net, jei jūs pasiskolintumėte iš kredito unijos už 14 proc., jūs sumokėtumėte tik 303 litus). Skirtumas, kaip matote, akivaizdus.

Visuomet renkantis finansines paslaugas verta paskaičiuoti ir pasidomėti sąlygomis, kokiomis jos bus teikiamos. Juo labiau, kad kredito unijos daug dirba tobulindamos bei gerindamos paslaugas ir jas teikia palankesnėmis sąlygomis savo savininkams – nariams.

Gytis Sabaliauskas, „Kredito unijų žinios“, Nr. 2 (25)